Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEKILNOJAMOJO TURTO MOKESČIO ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nR. xip-253
2009 m. vasario 11 d. Nr. 82
Vilnius
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-253 (toliau vadinama – projektas), tačiau atkreipti Lietuvos Respublikos Seimo dėmesį į tai, kad:
1. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 2 straipsnio 33 dalyje išdėstyta pajamų iš žemės ūkio veiklos sąvoka, pagrįsta Lietuvos Respublikos žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme (Žin., 2008, Nr. 81-3174) pateikta žemės ūkio veiklos sąvoka, apima ir pajamas, gautas žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant užaugintą produkciją, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (Žin, 2005, Nr. 76-2741) 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje žodžiai „taip pat žemės ūkio paskirties žemėje auginant ar perdirbant užaugintą produkciją“ yra pertekliniai.
2. Projekte nustatytas reikalavimas, kad 50 procentų subjekto pajamų sudarytų pajamos iš žemės ūkio veiklos, taikytinas tiek žemės ūkio veiklos subjektams, tiek kooperatinėms bendrovėms. Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme nesant atskiro žemės ūkio veiklos subjekto apibrėžimo, žemės ūkio veikla užsiimančios kooperatinės bendrovės taip pat laikytinos žemės ūkio veiklos subjektais, todėl kooperatinių bendrovių išskyrimas tampa perteklinis. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnio 2 dalyje dėstoma Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostata formuluotina taip: „juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 281 dalyje, nekilnojamasis turtas“.