Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (generalinio) PLANO paTVIRTINIMO

 

2008 m. gruodžio 3 d. Nr. 1310

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617; 2007, Nr. 39-1437) 6 straipsniu, 11 straipsnio 4 ir 10 dalimis, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrąjį (generalinį) planą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano priedų ir brėžinių skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su priedais ir brėžiniais – „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

3. Įpareigoti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano planavimo organizatorių, Vilniaus apskrities viršininką, per pusę metų nuo Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano įsigaliojimo parengti ir patvirtinti šio plano sprendinių įgyvendinimo programą.

 

 

L. E. MINISTRO PIRMININKO PAREIGAS                                GEDIMINAS KIRKILAS

 

L. E. APLINKOS MINISTRO PAREIGAS                                 ARTŪRAS PAULAUSKAS

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2008 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1310

 

VILNIAUS APSKRITIES TERITORIJOS BENDRASIS (generalinis) PLANAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Vilniaus apskrities teritorijos bendrasis (generalinis) planas (toliau vadinama – Bendrasis planas) parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymu (Žin., 1994, Nr. 101-2015), Apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano rengimo Savivaldybės teritorijos bendrojo plano rengimo ir Miestų ir miestelių bendrųjų planų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-263 (Žin., 2004, Nr. 83-3029), ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 (Žin., 2002, Nr.110-4852), nustatytus šalies raidos tikslus, principus ir jų įgyvendinimo prioritetus.

2. Bendrojo plano sprendiniai priimti atsižvelgiant į Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano koncepciją, aprobuotą Vilniaus regiono plėtros taryboje 2006 m. gruodžio 19 d., ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo proceso rezultatus. Vertinimo eigoje nustatytos ir pasirinktos tinkamiausios apskrities teritorijos vystymo alternatyvos, aptartos jų pasirinkimo priežastys.

3. Bendrasis planas suderintas su sąlygas išdavusiomis ministerijomis, gretimomis apskritimis ir apskrities savivaldybėmis, patikrintas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos (2008 m. birželio 5 d. patikrinimo aktas Nr. 23) ir aprobuotas Vilniaus regiono plėtros taryboje 2008 m. birželio 6 dieną.

4. Bendrojo plano numatomos strateginės vystymo kryptys, erdvinės raidos koncepcija parengtos 20 metų, o konkretizuoti sprendiniai – 10 metų laikotarpiui.

5. Bendrajame plane vartojamos sąvokos patvirtintos galiojančiais teisės aktais ir atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme (Žin., 1995, Nr. 3-37; 2004, Nr. 153-5571).

 

II. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

 

I. TERITORIJOS VYSTYMO BENDROJI ERDVINĖ KONCEPCIJA

 

6. Vilniaus apskrities ūkio išsivystymas ir gyventojų gerovė šiuo metu gerokai atsilieka nuo išsivysčiusių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių lygio. Tai rodo bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), gyventojų uždarbio palyginimas. Ekonomikos ir gyventojų gerovės atsilikimas skatina grėsmingus socialinius reiškinius: mažą natūralų gyventojų prieaugį, didelę jaunų ir darbingų gyventojų migraciją į užsienį. Senstančiai bendruomenei vis sunkiau save išlaikyti, Lietuvoje ryškėja darbo jėgos stokos perspektyva.

7. Vilniaus apskritis, palyginti su ES-27 valstybių sostinių regionais, pagal gyventojų skaičių yra 19-ta, pagal teritorijos dydį – 10-ta, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 25-ta. Vilniaus miestas, palyginti su kitomis ES-27 valstybių sostinėmis, pagal gyventojų skaičių yra 18-tas, pagal teritorijos dydį – 10-tas, o pagal gyventojų skaičių 1 kv. km – 23-čias. Remiantis šiais palyginimais, galima daryti išvadą, kad tiek Vilniaus apskritis, tiek Vilniaus miestas, palyginti su ES-27 valstybių sostinėmis, turi mažai gyventojų, užima didelę teritoriją ir yra labai retai apgyvendinti.

8. Kone ketvirtadalis (7 iš 27) ES valstybių sostinių bendradarbiauja su kaimyniniais miestais, siekdamos padidinti savo regionų tarptautinį konkurencingumą. Šios sostinės ir jų partneriai yra: Viena–Bratislava, Kopenhaga–Malmė, Helsinkis–Talinas, Vilnius–Kaunas, Amsterdamas–Utrechtas–Roterdamas–Haga.

9. Ekonominio augimo ir atitinkamai gyventojų gerovės augimo spartinimas tokioje situacijoje turėtų būti vienas svarbiausių apskrities siekių.

10. Tyrimai rodo, kad teritorinė politika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo trimis pagrindinėmis priemonėmis:

10.1. Regiono teritorinė politika gali sudaryti palankesnes sąlygas aglomeracijai – veiklos koncentracijai savo teritorijoje. Didesnė veiklos koncentracija formuoja „pridėtines“ ūkinės veiklos augimo prielaidas, formuoja ekonominio augimo „multiplikacijos efektą“. Veiklos koncentracija įgalina taupyti regiono gamtinius išteklius, išlaidas techninei infrastruktūrai, racionaliai naudoti materialinius, laiko išteklius ir gyventojų sveikatos apsaugai skirtas lėšas. Aglomeracijos lygis ypač svarbus vykstant šiuolaikiniams pasaulio ūkio struktūros pokyčiams – vis labiau plėtojantis mažai kenksmingai pramonei ir aptarnavimo sektoriui. Miestai – ūkinio gyvenimo koncentracijos židiniai – tampa patraukliausiomis vietomis tokioms investicijoms.

10.2. Tyrimai rodo, jog labai svarbi regiono ūkinio augimo sąlyga yra jo eksporto lygis. Šiuo metu Lietuvos ūkis kol kas augo daugiausia vidinio vartojimo sąskaita. Sudarydama palankesnes prielaidas ūkio restruktūrizavimui – regiono eksporto bazės plėtrai, apskrities teritorinė politika tam tikru indėliu prisidėtų prie apskrities ekonomikos spartesnio vystymo. Taigi ypač daug dėmesio turi būti skiriama inovacijų „gamybai“, aukštosioms technologijoms, tarptautinėms paslaugoms ir tarptautinei prekybai.

10.3. Svarbi ūkio augimo prielaida – regiono infrastruktūros išvystymo lygis. Vilniaus apskritis, kaip ir visa Lietuva Europos mastu – gana retai, dispersiškai apgyvendintas kraštas. Apgyvendinimo sistema klostėsi šimtmečiais, ir greitai jos pakeisti neįmanoma, todėl infrastruktūra, ryšių, transporto sistema čia yra itin svarbios augant ūkiui.

11. Ūkio augimo spartinimas – labai svarbus apskrities teritorinės plėtros strateginis tikslas, bet ne mažiau svarbus ir antrasis strateginis tikslas – apskrities gyvenimo stabilumas. Jį galima suskaidyti į keletą detalesnių užduočių. Apskrities teritorinė politika nesudarys išankstinių sąlygų ekologinei ir socialinės įtampos grėsmei, jeigu:

11.1. nebus ardoma ekologinė pusiausvyra – nebus viršijamas tas apskrities gamtos išteklių naudojimo lygis, kurį gamta gali pakelti;

11.2. nebus sekinami kultūros (visų pirma – kultūros paveldo) ištekliai;

11.3. bus mažinami socialiniai skirtumai (visų pirma – tarp miesto ir kaimo vietovių), kartu ir socialinės įtampos grėsmė;

11.4. bus mažinamas funkcinis disbalansas apskrities teritorijoje, t. y. sudaromos sąlygos darbo vietoms atsirasti ten, kur yra darbo jėgos perteklius, statyti būstą ten, kur jo stinga, plėtoti aptarnavimo infrastruktūrą ten, kur jos nepakanka, ir atvirkščiai – stabdyti aptarnavimo infrastruktūros plėtrą ten, kur yra jos perteklius, ir darbo vietų plėtrą ten, kur nėra gyventojų;

11.5. bus didinama apskrities ūkinės veiklos įvairovė ir gebėjimas persitvarkyti, prisitaikyti prie kintančių pasaulio ūkio sąlygų. Tai ypač svarbu kaimiškosioms teritorijoms. Ekologinė žemdirbystė, miškų ūkis, rekreacija, turizmas, atsižvelgiant į dabartines pasaulio ūkio tendencijas, yra perspektyviausios kaimiškųjų teritorijų ūkio sritys.

12. Šie du siekiai (pirmasis – spartesnis Vilniaus apskrities ūkio augimas, sudarant geresnes gyventojų gyvenimo sąlygas, ir antrasis – ekologine, socialine, ekonomine prasme stabilaus gyvenimo sąlygų sudarymas) yra pagrindas, ant kurio formuojama apskrities teritorinė politika šioje istorinėje situacijoje.

13. Gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės:

13.1. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 metais parengtomis Lietuvos gyventojų skaičiaus pokyčių prognozėmis 2005–2030 metams ir Vilniaus apskrities demografinėmis tendencijomis, parengti trys galimi Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų, kurie numato tokius gyventojų skaičiaus pokyčius iki 2015 metų: pesimistinis variantas – sumažėjimas 33,3 tūkst. žmonių; vidutinis variantas – sumažėjimas 4,5 tūkst. žmonių; optimistinis variantas – padidėjimas 33,3 tūkst. žmonių.

13.2. Siekiant užtikrinti plėtrai reikalingas teritorijas, Bendrojo plano sprendiniams iki 2015 metų priimtas optimistinis prognozės variantas, pagal kurį numatoma, kad gyventojų 2015 metais padaugės 33,3 tūkst. (iki 881,6 tūkst.), o 2025 metais – 92,6 tūkst. (iki 940,8 tūkst.).

14. Vilniaus apskrities savivaldybėse pagal optimistinį variantą iki 2015 metų gyventojų padaugėtų Vilniaus mieste, Vilniaus rajone ir Trakų rajone, o iki 2025 metų – ir Elektrėnuose. Prognozuojama, kad kitose Vilniaus apskrities savivaldybėse – Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių ir Ukmergės rajonuose – gyventojų sumažės.

 

1 pav. Vilniaus apskrities gyventojų skaičiaus pokyčių prognozės variantai iki 2015 ir 2025 metų

 

2 pav. Vilniaus apskrities savivaldybių gyventojų skaičiaus pokyčių prognozė iki 2015 ir 2025 metų (optimistinis variantas)

 

15. Pagrindiniai Vilniaus apskrities teritorinės plėtros tikslai:

15.1. tolesnis regiono ekonominis augimas;

15.2. apskrities plėtros ekologinis ir socialinis stabilumas.

16. Siekiant 15.1 punkte numatyto tikslo (tolesnio regiono ekonominio augimo), keliami šie uždaviniai:

16.1. Uždavinys – kelti aglomeracijos lygį regione, didinti veiklos koncentraciją, plėtoti veiklos jame kompaktiškumą ir rišlumą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.1.1. „Artinti“ regioną prie Europos ūkio koncentracijos židinių – gerinti ir plėtoti apskrities tarptautinių ryšių sistemą. Plėtoti įvairių rūšių tarptautinio ryšio ir regioninės susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą. Planas nurodo tarptautinių ryšių trasas, šių ryšių strateginių pertvarkymų vietas.

16.1.2. Plėtoti regiono vidinės aglomeracijos laipsnį – koncentruoti ūkį ir su juo susijusias funkcijas paliekant ribotą vietų skaičių, užkirsti kelią stichiškam tokių funkcijų barstymuisi teritorijoje.

Planas nurodo vietas, kurias galima urbanizuoti ir kur gyvenviečių teritorijų plitimas nepageidautinas. Naują statybą skatinama plėtoti vietose, kurios:

16.1.2.1. būtų šiuo metu jau urbanizuotos, bet neefektyviai naudojamos. Jeigu tokių nepakanka – naujuose plotuose, kurie tiesiogiai šliejasi prie jau urbanizuotų teritorijų, arba plotuose, kurie funkciškai ribojasi su jau urbanizuotomis teritorijomis (plotai, kurie gali būti prijungti prie urbanizuotas teritorijas aptarnaujančių inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros), jeigu tam nėra objektyvių kliūčių;

16.1.2.2. turėtų labai gerą ryšį su tarptautiniais ir regiono keliais – būtų greitai pasiekiamos iš jų;

16.1.2.3. turėtų suformuotą visaverčiam ūkiui reikalingą kompleksą – gamybos plotus, infrastruktūrą, darbo jėgą su viskuo, ko jai reikia (gyvenamosios teritorijos, prekybos, buitinio ir socialinio aptarnavimo tinklas, poilsio plotai). Kitais atvejais svarbu turėti teisines, organizacines ir finansines garantijas, kad toks kompleksas bus suformuotas.

16.2. Uždavinys – skatinti regiono ūkio struktūros persitvarkymą eksporto augimo link. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.2.1. Sudaryti prielaidas plėtoti eksportuojančias ūkio sritis (aukštosios technologijos, tarptautinės paslaugos ir tarptautinė prekyba).

Plane numatomos regione potencialios mokslo bei su juo susijusio ir savo produkciją eksportuojančio verslo, tarptautinių verslo paslaugų (bankų, draudimo ir kitos) koncentracijos vietos. Taip pat reikia naudotis koncentruotos plėtros teikiamais pranašumais. Taigi šios paskirties teritorijos turi būti lengvai pasiekiamos iš tarptautinio ryšio terminalų – oro uostų, geležinkelio stočių ir turėti patogų ir greitą tarpusavio ryšį regiono viduje. Teritorijos aukštosioms technologijoms ir tarptautinio lygio verslo paslaugoms turi būti ten, kur yra visas sėkmingai jų veiklai reikalingas sąlygų kompleksas – viešbučiai, aukščiausios kvalifikacijos darbo jėga, labai geros buitinės gyvenimo sąlygos, aukščiausio lygio aptarnavimas, kultūros, laisvalaikio ir poilsio infrastruktūra.

16.2.2. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į pramonę.

Plane nurodomos vietos (brėžiniuose – gamybos centrai), kurias tikslinga parengti naujoms didelio masto strateginėms investicijoms į pramonę. Pageidautina, kad teritorijos investicijoms į pramonę būtų šalia geležinkelio ir (ar) tarptautinio lygio automagistralių, jos turi būti lengvai pasiekiamos būsimiesiems darbuotojams, būti pakankamo dydžio (kai kuriose šalyse tam numatomos ne mažesnės kaip 40 hektarų teritorijos). Visų pirma tam reikėtų panaudoti jau urbanizuotas, bet neefektyviai funkcionuojančias teritorijas.

16.2.3. Sudaryti prielaidas naujoms investicijoms į turizmo plėtrą apskrityje.

Plane numatomi:

16.2.3.1. pagrindiniai turizmo objektų koncentracijos arealai (brėžiniuose – rekreaciniai arealai);

16.2.3.2. svarbiausios vietinio ir tarptautinio turizmo trasos, prireikus – vietos, kur reikalingos principinės korektūros ar detalesni turizmo plėtros projektai;

16.2.3.3. pagrindinės tarptautinio turizmo aptarnavimo infrastruktūros koncentracijos vietos ar juostos, vietos, kur reikia imtis tam tikrų veiksmų regiono turizmo objekto patrauklumui padidinti (brėžiniuose – rekreacijos centrai, turizmo centrai).

16.2.4. Skatinti ekologinę žemdirbystę.

16.3. Uždavinys – plėtoti apskrities susisiekimo ir inžinerinę infrastruktūrą.

Vilniaus apskritis yra pietrytinis Lietuvos pasienio regionas, turintis ES sieną su Baltarusija, tad daugelis veiksnių priklauso ne tik nuo mūsų šalies, bet ir bendros ES strategijos ir jos plėtros, gretimos valstybės poreikių ir galimybių. Transportiniai ryšiai su gretima valstybe yra sunkiai prognozuojami, todėl daugybė priemonių yra teorinio pobūdžio. Labai svarbu užtikrinti palankias sąlygas savivaldybių ūkinei ir socialinei veiklai, regioninei politikai, suformuoti reikiamų šiai veiklai transporto ryšių ir inžinerinę infrastruktūrą tarp apskrities centrų, gerinti eismo sąlygas tiesiant / rekonstruojant esamus kelius ir jų dangas, mažinant transporto srautus pagrindiniuose keliuose ir modernizuojant inžinerinę infrastruktūrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.3.1. Integruoti apskrities transporto sistemą į europinį susisiekimo sistemos tinklą.

Tai apima apskrities ir Vilniaus miesto susisiekimo infrastruktūros tinklo įjungimą į europinius kelių ir geležinkelių transporto koridorius, saugų ir greitą tranzitinių krovinių praleidimą aplenkiant miestų ir gyvenviečių teritorijas, gerą šalies sienų apsaugą, racionalų logistikos centrų ir krovinių terminalų išdėstymą.

Ypač daug dėmesio reikia skirti Vilniaus tarptautinio oro uosto modernizavimui, jo ryšio su miesto centru ir teritorijos tarp jų panaudojimui. Greitai ir patogiai pasiekiamas oro uostas yra didelis miesto, siekiančio pritraukti tarptautinį verslą, pranašumas. Teritorijos, esančios pakeliui į oro uostą, gali būti jam itin patrauklios.

16.3.2. Užtikrinti visuomeninio transporto maršrutinio tinklo plėtrą.

Susisiekimo sistemų plėtros pagrindas – esamų transporto rūšių ir susisiekimo infrastruktūros subalansuotas ir efektyvus panaudojimas vežti keleiviams ir kroviniams, poveikio aplinkai mažinimas, eismo dalyvių saugumo užtikrinimas, atskirų rajonų ir miestų savivaldybių keleivinio transporto (autobusų, traukinių) maršrutų suderinimas. Plėtoti susisiekimo sistemų tarpusavio rišlumą ir kooperaciją – didinti keleivių persėdimo iš vienos susisiekimo sistemos į kitą galimybes (iš individualaus automobilio – į visuomeninį transportą, nuo dviračio – į visuomeninį transportą ir atvirkščiai).

16.3.3. Sudaryti sąlygas mažinti transporto poveikį aplinkai.

Sumažinti vežimo būtinumą, pirma, formuojant integruotas (polifunkcines) gyvenviečių struktūras, antra, plėtojant telekomunikacijų sistemą.

Plėtoti ekonomiškesnes, ekologiškesnes susisiekimo sistemas ir stabdyti brangių, aplinką teršiančių ir gyvenimo sąlygų skirtumus didinančių susisiekimo sistemų vystymąsi: pagal galimybes perkelti gabenimą nuo automobilių į bėginį transportą; plėtoti visuomeninį transportą ir stabdyti individualaus transporto plėtrą; plėtoti nemotorizuotą ir stabdyti motorizuotą individualų susisiekimą.

16.3.4. Modernizuoti ir plėtoti inžinerinės infrastruktūros trasas ir objektus.

Siekiama, kad esamos gyvenamosios vietovės būtų aprūpintos reikiama inžinerine infrastruktūra, kad inžinerinės infrastruktūros plėtojimas darytų kuo mažesnę žalą gyventojams, gamtinei aplinkai, kraštovaizdžiui ir ūkiui. Iš esmės pagerinti susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros būklę galima tik laiku realizavus prioritetinius infrastruktūros plėtros objektus ir vykdant monitoringą. Tai leistų koreguoti vykstančius realius procesus.

16.4. Uždavinys – sudaryti prielaidas taupyti laiką, energiją ir kitas sąnaudas. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

16.4.1. Užkirsti kelią stichiškam funkcijų išbarstymui teritorijoje – toliau plėtoti kompaktišką regiono urbanizaciją.

16.4.2. Plėtoti regiono urbanizacijos kompleksiškumą, t. y. sutelkti greta vienas kito tai, kas tarpusavyje yra glaudžiai susiję: gyvenimas – darbas, gyvenimas – aptarnavimas ir panašiai.

16.4.3. Plėtoti regiono urbanizaciją taip, kad būtų galima naudoti ekonomiškesnes susisiekimo priemones, visų pirma visuomeninį, bėginį (keleivinį ir krovininį) transportą.

17. Siekiant 15.2 punkte numatyto tikslo (apskrities plėtros ekologinio ir socialinio stabilumo), keliami šie uždaviniai:

17.1. Uždavinys – užtikrinti ekologinę pusiausvyrą. Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

17.1.1. Didinti regiono bendrą ekologinį produktyvumą – didinti ekologiškai produktyvių teritorijų plotą, skatinti racionaliau naudoti, pertvarkyti jau urbanizuotas teritorijas, plėsti jas tiktai esant neišvengiamai būtinybei.

17.1.2. Plėtoti tokius teritorijos naudojimo ypatumus, kurie sudarytų sąlygas mažinti energijos vartojimą (mažinti važiavimo, ilgų energijos tiekimo linijų būtinybę ir panašiai).

17.1.3. Stiprinti tokius teritorijos naudojimo bruožus, kurie sudarytų sąlygas mažinti teršalų išmetimą į aplinką, pirma, sudarant sąlygas mažinti automobilių išmetamų dujų kiekį, antra, kuriant mažiau aplinką teršiančias, efektyvesnes gyvenviečių inžinerinės infrastruktūros sistemas.

17.1.4. Vykdyti racionalią atliekų tvarkymo teritorinę politiką.

17.1.5. Stiprinti teritorines gamtos elementų (visų pirma paviršinio vandens telkinių) apsaugos nuo sunykimo priemones.

17.1.6. Formuoti teritorines paviršinio vandens apsaugos nuo taršos priemones.

17.1.7. Didinti biologinę įvairovę:

17.1.7.1. rengti specialiuosius planus saugomoms augalų ir gyvūnų buveinių teritorijoms naudoti;

17.1.7.2. plėtoti regiono ekologinį tinklą – didinti natūralių gamtinių teritorijų plotus ir stiprinti jų rišlumą.

17.2. Uždavinys – užtikrinti kultūros paveldo apsaugą ir racionalų jo panaudojimą.

Sprendžiant šį uždavinį, plane nurodyti kultūros paveldo objektai, paskelbti saugomais. Numatant plėtrą ir planuojant turistinius maršrutus, įvertintas šių objektų išsidėstymas apskrities teritorijoje, akcentuojant svarbiausių objektų vertingąsias savybes.

17.3. Uždavinys – mažinti socialinių skirtumų lygį.

Apskrityje pastarąjį dešimtmetį smarkiai ryškėjo miestų (ypač Vilniaus) ir kaimiškųjų (ypač periferinių) teritorijų skirtumai. Į periferines teritorijas ateina mažiau investicijų, jose sunkiau susirasti darbą. Periferinių teritorijų gyventojų pajamos yra kur kas mažesnės nei Vilniuje. Čia blogesnis socialinis aptarnavimas, prastesnės laisvalaikio praleidimo galimybės. Darbingi kaimiškųjų teritorijų gyventojai keliasi į miestus, emigruoja į užsienį. Ypač keičiasi kaimo gyventojų demografinė sudėtis – kaimas santykiškai vis labiau sensta.

Šis uždavinys sąlygoja tokių veiksmų būtinumą:

17.3.1. Sudaryti sąlygas verslo plėtrai antrojo ir trečiojo lygmens urbanistiniuose centruose.

Bene didžiausią tikimybę pritraukti investicijas, taigi ir sukurti taip reikalingas periferijoje darbo vietas, turi didžiausieji jos miestai – Ukmergė, Švenčionys, Elektrėnai, Trakai, Šalčininkai, Širvintos, taip pat kiti miestai, Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane priskirti šalies regioninio centro arba šalies pagrindinio lokalinio centro kategorijoms. Jeigu investicijos į šiuos miestus ateis, jie galės patenkinti dalį darbo vietų periferinėse teritorijose poreikio (nuo savivaldybių pakraščių iki jų centrų yra vidutiniškai apie 15–20 kilometrų. Tai automobiliu nesunkiai kasdien įveikiamas atstumas). Kadangi verslo augimą skatina jo koncentracija teritorijoje, svarbu investicijų į verslo plėtrą neišsklaidyti teritorijoje, o skirti visų pirma šiems miestams.

17.3.2. Liberaliau panaudoti kitų apskrities urbanistinių centrų ir kaimiškųjų gyvenviečių verslumo potencialo galimybes.

Pradėti naują didesnį verslą kaimiškosiose teritorijose būtų ekonomiškai neracionalu (daugelis šių teritorijų yra atokiau nuo didelių kelių, stočių ir oro uosto, jose mažesni darbo jėgos ištekliai, jose darbo jėga mažiau kvalifikuota). Vadinasi, tikimybė, kad į kaimą ateis didelės investicijos, buvo ir liks menka. Jeigu kaimiškųjų vietovių ekonomika ir gali pradėti atsigauti, tai kol kas tikriausiai tik plėtojant smulkųjį verslą. O finansinės kaimo gyventojų galimybės yra menkos. Kad ir nedidelis verslo apsunkinimas kaime atsirandančioms iniciatyvoms gali tapti neįveikiama kliūtimi. Tokia kliūtimi gali būti ir pernelyg smulkūs veiklos apribojimai, tarp jų – pernelyg detalus teritorijų planavimas. Darytina išvada: stengiantis neprarasti verslumo potencialo kaimiškosiose teritorijose, kol kas racionaliausia teritorinė politika kaime – nesuplanuoti kaimiškųjų teritorijų pernelyg skrupulingai. Teritorinė politika apskrityje turi būti įvairi: Vilniaus ir jo artimųjų apylinkių plėtros teritorinis valdymas stiprintinas, o apskrities kaimiškosiose teritorijose reglamentavimo politika turėtų būti liberalesnė.

17.3.3. Užtikrinti pakankamą ir racionalią kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo sistemą.

Kaime gyvens nemažai pagyvenusių žmonių, kurie nepajėgs ar nenorės keltis į miestus. Nors žemės ūkio teritorijų plotas mažės, ateityje kaimiškosios teritorijos liks žemdirbių gyvenamąja vieta. Kaime yra ir liks iniciatyvių žmonių, norinčių plėtoti verslą, bet nenorinčių arba dėl ribotų finansinių galimybių nepajėgiančių persikelti į miestą.

Iš to išplaukia išvada, kad visiems šiems gyventojams reikės pirminės sveikatos apsaugos, švietimo, socialinės rūpybos ir kitų socialinės infrastruktūros įstaigų, t. y. centrų sistemos. Jeigu tam tikrose gyvenvietėse telksis socialinė ir techninė infrastruktūra, racionalu kaip tik čia skatinti ir verslo plėtrą. Pageidautina, kad šios gyvenvietės plėtotųsi ir kaip kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo židiniai, ir kaip smulkaus verslo koncentracijos vietos.

Svarbu atitinkamai parinkti tokius kaimiškųjų teritorijų aptarnavimo branduolius: jeigu jų bus numatyta per mažai, gyventojams bus sunku juos pasiekti, o daug jų išlaikyti Lietuvai, vienai iš ekonomiškai silpnesnių ES valstybių, bus labai brangu. Bendrasis planas siūlo aplink jau minėtuosius savivaldybių centrus išdėstyti kitus savivaldybių aptarnavimo centrus (toliau tekste ir brėžiniuose vadinama – kiti apskrities urbanistiniai centrai). Kaimiškosiose teritorijose nuotoliai iki tokių centrų būtų vidutiniškai 7–10 kilometrų. Automobiliu tokį nuotolį galima įveikti per 6–10 minučių. Vasarą tai nesunkiai įveikiama dviračiu.

Žinant bedarbių skaičių savivaldybėse, gyventojų užimtumo struktūrą ir tai, kiek (kaip rodo patirtis) teritorijos ploto tenka vienam užimtam asmeniui atskirose veiklos srityse, apytiksliai galima prognozuoti, kiek savivaldybėse reikėtų numatyti teritorijos ploto, parengtino investicijoms. Detaliai gyvenviečių plėtros valdymo klausimai turi būti sprendžiami miestų ir rajonų savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.

17.4. Uždavinys – stiprinti funkcinį balansą.

Kadangi apskritis sudaro sudėtingą funkcinį mechanizmą, siekiant stabilios jos plėtros, svarbu užtikrinti, kad vienos sudedamosios šio mechanizmo dalys atitiktų kitų jo sudedamųjų dalių galimybes. Vadinasi, tikslinga darbo vietas plėtoti ten, kur jų trūksta; gyvenamąją statybą plėtoti ten, kur yra darbo vietų ir geras aptarnavimas, bet trūksta būstų; gyventojų aptarnavimą plėtoti ten, kur yra gyventojų, ir panašiai. Šis uždavinys sprendžiamas keliomis priemonėmis:

17.4.1. Numatyti tam tikras urbanistinės plėtros (visų pirma – pramonės, švietimo ir aptarnavimo funkcijų) galimybes Vilniaus apskrities kaimiškosiose teritorijose – ten, kur santykiškai to labiausiai stinga.

17.4.2. Koncentruoti urbanistinę plėtrą prie svarbiausių kelių, esamuose miestuose ir didžiausiose gyvenvietėse, kurioms numatomas centrų vaidmuo (brėžiniuose – centrai).

17.4.3. Numatyti gyvenamosios statybos plėtros galimybes ten, kur jau išplėtota infrastruktūra ir susisiekimo sistema, ir siūlyti riboti gyvenamąją statybą neurbanizuotose teritorijose, neturinčiose nei darbo vietų, nei aptarnavimo infrastruktūros.

Funkcinio balanso prasme itin svarbios tampa teritorijos, esančios aplink didžiuosius miestus, visų pirma – Vilnių (brėžiniuose – žaliasis žiedas). Jos turi tapti esmine rekreacinių išteklių, kurių stokojama intensyviai urbanizuotose teritorijose, atkūrimo priemone. Rekreacines teritorijas, lankomus kultūros paveldo objektus, pramogų centrus turi jungti pėsčiųjų ir dviračių takai. Reikia pasirūpinti funkciniu ir estetiniu jų aplinkos suformavimu ten, kur to nepadarė gamta ir istorija. Gausiai lankomos poilsiavietės turi būti pasiekiamos visuomeniniu transportu.

17.5. Uždavinys – siekti ūkio įvairovės ir plastiškumo (gebėjimo prisitaikyti prie kintančių sąlygų).

Plane šis uždavinys sprendžiamas numatant pagalbos priemones, skirtas degraduojančių ar kitaip neefektyviai funkcionuojančių teritorijų naudojimui pakeisti, – konversijai (daugelis brėžiniuose nurodytų gamybos centrų kaip tik ir yra tokiose teritorijose). Nebenaudojamose kariuomenės reikalams teritorijose numatoma nauja veikla, poilsiui patraukliose kaimiškosiose vietovėse siūlomos jų pritaikymo rekreacijai programos (brėžiniuose – rekreacijos centrai, rekreaciniai arealai).

 

II. TERITORIJOS NAUDOJIMO FUNKCINIAI PRIORITETAI

 

18. Teritoriniai funkciniai prioritetai nustatyti pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendinius ir atsižvelgiant į Vilniaus ir Kauno dvimiesčio idėją.

19. Bendrojo plano funkcinių prioritetų sprendiniai yra apibendrinamojo pobūdžio, nurodantys teritorijų funkcines plėtros galimybes. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini sprendiniai turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose. Teritorijų zonavimo ribos yra apytikslės ir turi būti tikslinamos rengiant apskrities savivaldybių bendruosius ir specialiuosius planus. Teritorijoms nustatyti funkciniai prioritetai nurodo prioritetines teritorijos raidos kryptis. Galimos papildomos nedominuojančios naudojimo kryptys. Kiekvienu konkrečiu atveju taikytini funkciniai prioritetai ir galimos nedominuojančios veiklos kryptys turi būti nustatyti apskrities savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).

20. Vilniaus apskrityje išskirti 4 teritoriniai funkciniai prioritetai: intensyvus miškų ūkis; tausojantis miškų ūkis; intensyvus žemės ūkis; tausojantis žemės ūkis (kitos galimos naudojimo kryptys nėra prioritetinės, nes užima palyginti nedideles teritorijas):

20.1. Intensyvus miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal IV grupės (ūkinių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su intensyvia miškų ūkio veikla.

20.2. Tausojantis miškų ūkis – tai ūkininkavimas pagal II–III grupių (ekosistemų apsaugos, rekreacinių ir apsauginių) miškų tvarkymo reikalavimus; jis atitinka teritorijas su reglamentuota ekosistemas saugančia ir reglamentuota tausojančia miškų ūkio veikla. Be plynųjų kirtimų arba kertant labai ribotai, išskirtiniais atvejais – kertant plynaisiais kirtimais.

20.3. Intensyvus žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonės prekinio tipo ūkiams kurti ir modernizuoti. Žemės ūkio gamybos specializavimas atsižvelgiant į dirvožemio savybes, produkcijos perdirbimo įmonių išdėstymą ir ekonomines sąlygas. Valstybės ir ūkio subjektų lėšomis privalomi atlikti melioracijos sistemų renovacijos, rūgščių dirvų kalkinimo ir kiti žemės gerinimo darbai. Žemės ūkio naudmenos tręšiamos pagal optimalias normas.

20.4. Tausojantis žemės ūkis – tai valstybės reguliavimo priemonių, skirtų ekologiniams ūkiams kurti ir ribotai ūkininkauti antropogeniniam poveikiui jautriose teritorijose, sistema. Reglamentuojama pasėlių struktūra ir leistinų naudoti trąšų bei chemikalų normos. Kompleksinių specialių agrotechninių priemonių taikymas vėjo ir vandens erozijos veikiamuose plotuose. Žemėtvarkos projektuose numatomi renatūralizuoti nusausintų pelkių ir krūmynų bei apsodinami mišku nenaudojamos žemės ir žemės ūkinės vertės žemės ūkio naudmenų plotai, norint padidinti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę. Valstybės ir ūkinių subjektų lėšomis privalomai atliekami darbai žemės ūkio veiklai naudojamų plotų dirvožemių našumui išsaugoti. Teritorijose, kuriose ūkinę veiklą riboja valstybinių parkų ir draustinių nuostatai, bei kitose saugomose teritorijose reglamentuota (arba numatoma reglamentuoti) ekosistemas tausojanti žemės ūkio veikla.

20.5. Intensyvi rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą įrengti ilgalaikio poilsio įstaigas (viešbučius, poilsio namus, kempingus ir panašiai), gamtinę aplinką pritaikyti intensyviam lankytojų srautui, įrengti pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus, poilsio ir apžvalgos aikštelių sistemą, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (įrengti parkus ir miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, sukurti reikiamą rekreacinės infrastruktūros sistemą.

20.6. Tausojanti rekreacija – tai poilsio organizavimas, numatant rekreacines teritorijas ir turint tikslą sudaryti sąlygas lankytis gamtoje pažintiniais (pažintinio turizmo) ar kitais (grybavimo, uogavimo, riešutavimo ir panašiais) tikslais, įrengti trumpo poilsio vietas (poilsio aikšteles, pliažus, regyklas ir kita) be stovyklavimo, palapinių statymo, įrengti pažintinius pėsčiųjų, dviratininkų ar žirginio turizmo takus ar vandens turizmo trasas, pagal specialiuosius reikalavimus tvarkyti miškus (kurti miško parkus), vandens telkinių pakrantes, kitus gamtinius kompleksus, kurti minimalią rekreacinės infrastruktūros sistemą.

21. Bendrojo plano sprendiniai gali būti tikslinami rengiant Vilniaus apskrities savivaldybių teritorijų bendruosius ir specialiuosius planus.

 

III. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO SPRENDINIŲ KONKRETIZAVIMAS

 

I. GYVENVIEČIŲ SISTEMA

 

22. Sprendžiant aukščiau išdėstytus uždavinius, Bendrajame plane numatyta gyvenviečių sistema, kurią sudaro šalies masto centrai (numatytieji Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane) ir vietiniai – kiti apskrities urbanistiniai centrai. Gyventojų ir darbo vietų plėtrą tikslinga sutelkti visų pirma šiose gyvenvietėse. Laikantis šio principo, likusiųjų mažesnių gyvenviečių plėtra gali būti detalizuojama savivaldybių bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose.

23. Valstybinio ir tarpvalstybinio masto centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo vieną pirmojo lygmens („T“ – tarptautinės, integruojamojo tipo metropolinio centro kategorijos) miestą – Vilnių.

24. Regioniniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo du antrojo lygmens miestus:

24.1. „C“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami vidutinių miestų pagrindu centrai) – Ukmergė;

24.2. „D“ kategorijos (neatliekantys regioninės administracinės funkcijos centrai, formuojami jungiant keletą gyvenviečių) – Švenčionys (su Švenčionėliais).

25. Pagrindiniai lokaliniai centrai. Apskrityje Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nurodo 14 trečiojo lygmens miestų:

25.1. „a“ kategorijos (pakankamo potencialo esamų savivaldybių centrai) – Šalčininkai, Širvintos, Trakai;

25.2. „b“ kategorijos (nepakankamo potencialo, stiprinami centrai) – Eišiškės, Elektrėnai, Nemenčinė, Pabradė, Rūdiškės, Švenčionėliai, Vievis;

25.3. „c“ kategorijos (nepakankamo potencialo, ypač aktyviai stiprinami centrai) – Aukštadvaris, Dieveniškės, Jašiūnai, Kalveliai.

26. Kiti apskrities urbanistiniai centrai:

26.1. Svarbiausia šių centrų funkcija – suformuoti (sustiprinti) pirminio kaimiškųjų teritorijų gyventojų socialinio aptarnavimo centrų tinklo (švietimo, sveikatos priežiūros ir socialinės rūpybos) pagrindą.

26.2. Kitiems apskrities urbanistiniams centrams siūloma priskirti gyvenvietes, vadovaujantis šiais principais:

26.2.1. šie centrai turi būti išsidėstę tolygiai, kad aptarnautų visas kaimiškųjų teritorijų vietas proporcingai apgyvendinimo tankiui;

26.2.2. šiuose centruose turėtų būti pakankamai gyventojų, kad gyvenvietėje racionalu būtų turėti pirminio aptarnavimo struktūrą. Orientacinis skaičius – 500 gyventojų. Pagal dabartinę šalies demografinę struktūrą apytiksliai tiek gyventojų turinčioje gyvenvietėje gali susidaryti pakankamai vaikų, kad pagal Mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 745 (Žin., 2004, Nr. 95-3509), joje būtų leidžiama turėti pradinę mokyklą;

26.2.3. esamo viešojo transporto (autobusų, traukinių) maršrutinio tinklo ir stotelių artumas;

26.2.4. esamas užimamas teritorijos plotas;

26.2.5. techninės infrastruktūros išvystymo lygis;

26.2.6. esamų verslo įmonių ir darbo vietų skaičius;

26.2.7. esamos socialinės infrastruktūros (mokyklos, darželiai, medicinos punktai ir panašiai) išvystymo lygis;

26.2.8. esamos prekybos ir buitinio aptarnavimo infrastruktūros išvystymo lygis;

26.2.9. seniūnijos gyventojų tankis, darantis įtaką augimo perspektyvai;

26.2.10. nuotolis iki rajono centro ir artimiausių krašto ir magistralinių kelių, nuotolis iki rajoninių kelių ir jų dangos būklė;

26.2.11. mokinių patekimo į mokyklą galimybės;

26.2.12. gyvenvietėje yra kultūros paveldo objektų (gyvenvietės gyvybingumo palaikymas padėtų jiems išsilaikyti);

26.2.13. gyvenvietė yra potencialaus turizmo rekreacijos areale (gali būti jo aptarnavimo funkcijų koncentracijos vieta).

27. Siūlomi 112 kitų apskrities urbanistinių centrų:

27.1. esami seniūnijų centrai:

27.1.1. Elektrėnų savivaldybėje: Beižionys, Gilučiai, Kazokiškės, Naujosios Kietaviškės, Pastrėvys, Semeliškės;

27.1.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Akmenynė, Baltoji Vokė, Butrimonys, Gerviškės, Kalesninkai, Pabarė, Poškonys, Turgeliai;

27.1.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Alionys, Čiobiškis, Gelvonai, Jauniūnai, Kernavė, Musninkai, Zibalai;

27.1.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Adutiškis, Cirkliškis, Kaltanėnai, Magūnai, Naujas Strūnaitis, Sariai, Svirkos;

27.1.5. Trakų rajono savivaldybėje: Grendavė, Lentvaris, Onuškis, Paluknys, Senieji Trakai;

27.1.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Dainava, Deltuva, Liaušiai, Lyduokiai, Pabaiskas, Siesikai, Taujėnai, Vepriai, Vidiškiai, Želva, Žemaitkiemis;

27.1.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Avižieniai, Bezdonys, Buivydžiai, Didžioji Riešė, Dūkštos, Juodšiliai, Lavoriškės, Maišiagala, Marijampolis, Medininkai, Mickūnai, Nemėžis, Paberžė, Pagiriai, Rudamina, Rukainiai, Sudervė, Sužionys, Šatrininkai, Šumskas, Zujūnai;

27.2. nauji centrai miestelių ir kaimų pagrindu:

27.2.1. Elektrėnų savivaldybėje – Pakalniškės;

27.2.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje: Dainava, Rūdninkai, Šalčininkėliai, Zavišonys;

27.2.3. Širvintų rajono savivaldybėje: Bagaslaviškis, Bartkuškis, Liukonys, Šešuolėliai, Vileikiškiai;

27.2.4. Švenčionių rajono savivaldybėje: Labanoras, Milkuškos, Nauja Pašaminė, Pavoverė, Prienai, Reškutėnai, Šventa, Trūdai, Vidutinė, Zadvarninkai;

27.2.5. Trakų rajono savivaldybėje: Bijūnai, Bražuolė, Dusmenys, Ismonys, Rykantai, Salkininkai, Žaizdriai;

27.2.6. Ukmergės rajono savivaldybėje: Baleliai, Krikštėnai, Lėnas, Nuotekai, Rečionys, Šešuoliai, Šventupė;

27.2.7. Vilniaus rajono savivaldybėje: Buivydiškės, Bukiškis, Didžiosios Kabiškės, Galgiai, Glitiškės, Kalviškės, Karvys, Keturiasdešimt Totorių, Mostiškės, Pikeliškės, Skaidiškės, Vaidotai, Valčiūnai.

28. Miestai:

28.1. Vilniaus apskrityje yra 16 miestų: Elektrėnų savivaldybėje – 2, Šalčininkų rajono savivaldybėje – 3, Širvintų rajono savivaldybėje – 1, Švenčionių rajono savivaldybėje – 3, Trakų rajono savivaldybėje – 3, Ukmergės rajono savivaldybėje – 1, Vilniaus miesto savivaldybėje – 2, Vilniaus rajono savivaldybėje – 1.

28.2. Įvertinant Trakų rajone esančio Aukštadvario miestelio geografinę padėtį savivaldybės teritorijoje ir reikšmingą vietą regiono rekreacinio aptarnavimo srityje, Aukštadvariui, 3-iojo lygmens „c“ kategorijos šalies pagrindiniam lokaliniam centrui, siūloma suteikti miesto statusą.

 

1 lentelė. Vilniaus apskrities miestai ir jų administracinis rangas

 

Eil. Nr.

Miesto pavadinimas

Savivaldybė

Administracinis rangas

1.

Vilnius

Vilniaus miesto

apskrities centras

2.

Ukmergė

Ukmergės rajono

savivaldybės centras

3.

Elektrėnai

Elektrėnų

savivaldybės centras

4.

Lentvaris

Trakų rajono

seniūnijos centras

5.

Grigiškės

Vilniaus miesto

seniūnijos centras

6.

Širvintos

Širvintų rajono

savivaldybės centras

7.

Švenčionėliai

Švenčionių rajono

seniūnijos centras

8.

Šalčininkai

Šalčininkų rajono

savivaldybės centras

9.

Pabradė

Švenčionių rajono

seniūnijos centras

10.

Nemenčinė

Vilniaus rajono

seniūnijos centras

11.

Trakai

Trakų rajono

savivaldybės centras

12.

Švenčionys

Švenčionių rajono

savivaldybės centras

13.

Vievis

Elektrėnų

seniūnijos centras

14.

Eišiškės

Šalčininkų rajono

seniūnijos centras

15.

Rūdiškės

Trakų rajono

seniūnijos centras

16.

Baltoji Vokė

Šalčininkų rajono

seniūnijos centras

17.*

Aukštadvaris

Trakų rajono

seniūnijos centras

 

29. Aglomeruotos urbanizacijos zonos:

29.1. Aglomeruotos urbanizacijos zonoje numatoma intensyvios urbanizacijos plėtros galimybė urbanistiniuose centruose. Tai teritorijos, esančios greta miestų, miestelių ir kaimų, kurių daugelis yra miesto inžinerinių tinklų ir kitos infrastruktūros aptarnavimo zonoje. Šiose teritorijose prioritetas teikiamas intensyviajai urbanizacijai.

29.2. Vilniaus apskrityje išskirta viena esama Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zona, kurią siūloma išplėsti įjungiant: šiaurėje – Maišiagalą ir Nemenčinę, rytuose – Bezdonis ir Mickūnus, pietuose – Pastrėvį, Salkininkus ir Marijampolį, vakaruose – Elektrėnus ir toliau sujungiant su Kauno aglomeruotos urbanizacijos zona išilgai magistralinio kelio ir geležinkelio Vilnius–Kaunas. Planuojamoje Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonoje yra 663 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 40. Bendras planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos plotas – 196 404 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 12 260 hektarų.

 

2 lentelė. Planuojamos Vilniaus aglomeruotos urbanizacijos zonos sudėtis

 

Savivaldybė

Urbanistinių centrų skaičius

Gyventojų skaičius, tūkst.

Prioritetinės plėtros teritorijos*, hektarais

Vilniaus miesto

1

554

5110

Vilniaus rajono (dalis)

27

64

3790

Elektrėnų (dalis)

7

23

2430

Trakų rajono (dalis)

5

22

930

Iš viso

40

663

12260

 

29.3. Papildomai, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, Vilniaus apskrityje siūloma sukurti Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zoną. Planuojamoje Švenčionių–Švenčionėlių aglomeracinės plėtros zonoje yra 13 800 tūkst. gyventojų. Urbanistinių centrų – 5 (Švenčionys, Švenčionėliai, Trūdai, Cirkliškės, Zadvarninkai). Bendras planuojamos Švenčionių ir Švenčionėlių aglomeruotos urbanizacijos zonos orientacinis plotas – 9 804 hektarai. Planuojamų prioritetinių plėtros teritorijų orientacinis bendras plotas – 910 hektarų.

 

II. GYVENVIETĖS

 

30. Užstatytos teritorijos:

30.1. Tai teritorijos, skirtos urbanizacijai (polifunkcinei veiklos koncentracijai), –gyvenviečių egzistavimo kompleksą sudarančioms įvairioms veiklos rūšims: gyvenimui, darbui, aptarnavimui, poilsiui.

30.2. Užstatytoms teritorijoms priskirtos be didesnių nei 200 metrų pertrūkių užstatytos teritorijos, apimančios gyvenamąsias, taip pat techninei ir socialinei infrastruktūrai skirtas teritorijas. Šios teritorijos nebūtinai sutampa su savivaldybių ar seniūnijų administracinėmis ribomis. Atskiri pastatai ir statiniai ar nedidelės jų grupės, nepažymėti brėžiniuose, priskiriami neužstatytoms teritorijoms.

30.3. Užstatytose teritorijose:

30.3.1. Prioritetas teikiamas šiai paskirčiai jau naudotų plotų konversijai ir racionalesniam naudojimui, pavyzdžiui, užstatymo sutankinimui (nepažeidžiant sveikų gyvenimo sąlygų ir ekologijos reikalavimų). Apleistas teritorijas tikslinga suplanuoti ir paskirti naujai paskirčiai. Užstatomų plotų išmėtymo teritorijoje vengtina.

30.3.2. Ypač daug dėmesio užstatytose gyvenviečių teritorijose svarbu teikti tam, kad jos būtų aprūpintos susisiekimo (visų pirma visuomeninio, esant galimybei – bėginio transporto) sistema. Teritorijos turi būti aprūpintos ir kita būtina inžinerine infrastruktūra.

30.3.3. Susisiekimo (ypač regioninio) linijų sankirtas tikslinga panaudoti vystant užstatytų teritorijų struktūros branduolius.

30.3.4. Siekiant taupyti apskrities gyventojų laiko ir materialinius išteklius, gerinti socialines gyvenimo sąlygas ir ekologinę būklę, priverstinis gyventojų judėjimas teritorijoje turi būti mažinamas, formuojant teritorijas kompleksiškai, t. y. numatant jose tiek gyvenamąsias, tiek darbo vietas, tiek aptarnavimo sistemą, tiek poilsiui skirtas zonas. Formuoti didelius vienos paskirties plotus vengtina.

30.3.5. Visi gyventojai turi būti aprūpinti kasdieninio vartojimo prekėmis ir paslaugomis. Kasdieninio vartojimo prekių parduotuves ir atitinkamas paslaugas tikslinga dislokuoti užstatymui skirtose teritorijose taip, kad jos greitai ir saugiai būtų pasiekiamos (pageidautina – ne toliau kaip 300 metrų nuo tolimiausių būstų).

30.3.6. Didesnių nei 300 kv. metrų prekybos ploto mažmeninės prekybos įmonių, išskyrus prekybą prekėmis, kurios gali kelti gaisro ar sprogimo pavojų, prekybą statybinėmis medžiagomis, baldais, virtuvės ir santechnikos įranga, sodo prekėmis, automobiliais ir jų priekabomis, laivais ir valtimis, dislokacija už gyvenviečių užstatytos teritorijos ribų neskatinama.

30.3.7. Tikslinga siekti, kad gyventojų skaičius didėtų ir naujos darbo vietos būtų kuriamos pirmiausia apskrityje esančiuose šalies regioniniuose, šalies pagrindiniuose lokaliniuose, kituose apskrities urbanistiniuose centruose ir plėtros teritorijose, nurodytose 31 punkte.

30.3.8. Detalizuojant užstatytas gyvenviečių teritorijas (30 punktas), taip pat Vilniaus priemiesčio plėtros teritorijas (31 punktas) ir Vilniaus apskrities apgyvendinimo sistemos centrus, reikėtų remtis prognoze, kad gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje iki 2015 metų turėtų padidėti 33,3 tūkstančio (Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje pagal optimistines prognozes numatomas gyventojų daugėjimas nuo 554 iki 577 tūkstančių, o Vilniaus tiesioginės įtakos zonoje gyventojų padaugės maždaug 20 tūkstančių).

30.3.9. Užstatytos teritorijos plotą tikslinga plėsti į neužstatytas teritorijas:

30.3.9.1. kai esamos urbanizuotos gyvenvietės teritorijos intensyviau užstatyti neįmanoma, t. y. kai tinkamų statybai, bet neužstatytų plotų urbanizuotoje teritorijoje jau nebėra;

30.3.9.2. gyvenamosios paskirties, ją aptarnaujančios socialinės infrastruktūros, prekybos objektų, neteršiančios aplinkos pramonės statybos atveju – kai teritoriją įmanoma prijungti prie susisiekimo ir techninės infrastruktūros sistemos arba ši sistema yra lygiagrečiai sukuriama; gyvenamosios statybos atveju (greta nurodytų aplinkybių) – kai numatomo naujai gyvenamajai statybai ploto teritorijos (miestuose, miesteliuose ir kaimuose) yra nutolusios nuo esamų ar numatytų mokyklų, maisto prekių parduotuvių, visuomeninio transporto stotelių, o daugiaaukštės statybos atveju ir nuo žaliųjų visuomeninio naudojimo plotų  pėsčiojo pasiekiamu atstumu (optimalus atstumas – iki 400 metrų). Jeigu plėtra yra susijusi su miškų ūkio, viešosios rekreacijos, turizmo, krašto apsaugos, inžinerinių objektų statyba ir jų aptarnavimu, šie atstumai gali būti didesni;

30.3.9.3. kai visos 30.3.9.2 punkte minėtos infrastruktūros įrengimas yra garantuotai finansuojamas;

30.3.9.4. kai numatomos plėtros plotai nepatenka į gamtinio karkaso elementų – saugomas ir migracijos koridorių – teritorijas.

30.3.10. Neužstatytose teritorijose esančios apleistos buvusios karinės, pramoninės ar kitos gamybinės paskirties teritorijos prie užstatytų teritorijų gyvenamosios statybos tikslais jungtinos tada, kai:

30.3.10.1. teritorija tiesiogiai liečiasi su esama užstatyta teritorija, t. y. naujų pastatų (statinių) atstumas nuo jau esamos užstatytos teritorijos gyvenvietėje ne didesnis kaip 500 metrų;

30.3.10.2. teritorija yra visuomeninio transporto pasiekiamumo zonoje, t. y. maksimalaus ėjimo pėsčiomis iki viešojo susisiekimo linijų atstumas ne didesnis kaip: 500 metrų – daugiaaukščio intensyvaus užstatymo teritorijose; 600 metrų – mažaaukščio užstatymo didelių ir didžiausiųjų miestų (Vilniaus ir Ukmergės) teritorijose; 800 metrų – mažų ir vidutinių miestų, miestelių ir kaimų užstatytose teritorijose, sporto, rekreacinėse zonose.

Kitais atvejais šias teritorijas tikslinga keisti į neužstatytose teritorijose galimą paskirtį.

30.3.11. Šiuo metu gyvenamaisiais namais masiškai užstatomi sodininkų bendrijų sodai. Formaliai šios teritorijos ir toliau vadinamos žemės ūkio paskirties teritorijomis, bet faktiškai vyksta jų urbanizacijos procesas. Tais atvejais, kai jos nepatenka į plėtros teritorijas (31 punktas), savivaldybėms bus sudėtinga konvertuojamas sodininkų bendrijų teritorijas aprūpinti reikiama technine ir socialine infrastruktūra. Kita vertus, šis procesas yra jau įsibėgėjęs, vargu ar įmanoma jį sustabdyti. Tokioje situacijoje siūloma leisti sodininkų bendrijų tolesnę faktišką konversiją su sąlyga, kad sodininkų bendrija pati imasi atsakomybės suplanuoti ir pastatyti techninę ir socialinę infrastruktūrą. Taip pat siūloma leisti ir besiribojančių teritorijų urbanizaciją, jeigu tokių teritorijų savininkai dalyvauja kuriant techninę ir socialinę infrastruktūrą arba jeigu besiribojančios teritorijos gali būti aptarnaujamos sodininkų bendrijos sukurtos techninės ir socialinės infrastruktūros.

31. Prioritetinės plėtros teritorijos:

31.1. Tai – plėtrai, naujoms statyboms siūlomi skirti arealai, kuriuose plėtrą tikslinga koncentruoti visų pirma.

31.2. Prioritetinės plėtros teritorijoms priskirtos brėžiniuose pažymėtos plėtrai numatomos teritorijos, į kurias siūloma atsižvelgti rengiant miestų ir rajonų bendruosius, detaliuosius ir specialiuosius planus.

31.3. Prioritetinėse plėtros teritorijose prioritetas teikiamas urbanizuotų teritorijų vidinei plėtrai, visų pirma jau anksčiau apstatytų teritorijų naudojimui optimizuoti. Ten, kur priemiesčio plėtros teritorijos dengia neužstatytas gamtinio karkaso (35 punktas) teritorijas, šio karkaso nuostatos riboti jose veiklą išlieka.

31.4. Bendrajame plane iki 2015 metų numatyta 22 500 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų darbo vietų plėtrai ir gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra (teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus). Daugiausia plėtros teritorijų numatyta Vilniaus mieste (5 110 hektarų) ir Vilniaus rajone (4760 hektarų). Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 1 710 hektarų iki 2260 hektarų prioritetinių plėtros teritorijų. Esamas apskrities užstatytų teritorijų plotas yra 44 891 hektaras. Panaudojus visas prioritetinės plėtros teritorijas, jis padidėtų iki 67 491 hektaro (1,5 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) papildomi 22 500 hektarų nebus iki galo panaudoti, bet urbanistinė plėtra yra ilgalaikis procesas, kuriam reikia rengtis iš anksto, rengti savivaldybių teritorijų bendruosius, specialiuosius ir detaliuosius planus.

Prognozuojama, kad 50 procentų prioritetinių plėtros teritorijų (11 250 hektarų) bus skirta darbo vietoms kurti, o kiti 50 procentų (11 250 hektarų) – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra.

3 pav. Vilniaus apskrities prioritetinės plėtros teritorijos iki 2015 metų (hektarais)*

___________________________

* Teritorijų dydis gali būti tikslinamas rengiant savivaldybių teritorijų ar jų dalių bendruosius planus.

 

Vertinant pastarųjų 10 metų plėtros tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų iki galo panaudota tik penktadalis prioritetinės plėtros teritorijų, t. y. apie 4 500 hektarų (2 250 hektarų – darbo vietoms kurti ir 2 250 hektarų – gyvenamajai statybai su aptarnavimo infrastruktūra).

Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo plėtros proceso operatyvumo (teritorijų planavimas, infrastruktūros plėtra ir panašiai), taip pat realių verslo poreikių.

32. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai:

32.1. Gyvenviečių ir kitais apgyvendinimo sistemos centrais laikomos regiono (ir didesnės) reikšmės veiklos koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą ir kartu garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą (mažinti gyventojų aprūpinimo gėrybėmis ir paslaugomis, darbo vietomis skirtumus). Tai – svarbiausi dekoncentruotos veiklos koncentracijos židiniai.

Vieni jų yra senose gyvenviečių centrų vietose ir turi išsaugoti šių vietų, kaip centrų, vaidmenį, o kitus siūloma numatyti naujose vietose – ten, kur reikia sužadinti teritorijų renovavimo, restruktūrizavimo procesus, stiprinti jų polifunkciškumą.

32.2. Gyvenviečių ir kiti apgyvendinimo sistemos centrai skirstomi į:

32.2.1. miestų pagrindinius ir periferinius centrus;

32.2.2. verslo paslaugų centrus;

32.2.3. mokslo ir aukštųjų technologijų centrus;

32.2.4. gamybos centrus;

32.2.5. rekreacijos centrus.

32.3. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (esamieji ir planuojami nauji) yra polifunkcinės (kultūros, švietimo, gyventojų ir verslo) paslaugų koncentracijos vietos, turinčios skatinti regiono augimą, bet ypač – garantuoti apskrities teritorijos subalansuotą plėtrą, kad būtų mažinami gyventojų aprūpinimo (visų pirma gėrybėmis ir paslaugomis, iš dalies – darbo vietomis) skirtumai.

32.4. Pagrindinė gamybos centrų paskirtis – sudaryti prielaidas didinti ne tiek vidinį vartojimą, kiek apskrityje gaminamų gėrybių (gaminių ir paslaugų) eksportą. Kartu jų paskirtis (remiant eksportui skirtą gamybą, saugant nuo vienpusiško trečiojo sektoriaus plėtojimosi) – išlaikyti įvairią, subalansuotą ir mažiau rizikingą apskrities ūkio struktūrą.

32.5. Gamybos centrai – tai efektyviai funkcionuojančios esamos gamybos zonos ir naujoms investicijoms į gamybą numatomi plotai. Tikslinga naujiems gamybos centrams numatytas teritorijas parengti investicijoms – išpirkti jas ir iki galo techniškai parengti.

32.6. Gyvenviečių ir kitiems apgyvendinimo sistemos centrams priskirtinos tokios vietos, kurios numatytos daugiau nei lokalinės reikšmės gyventojų ir verslo aptarnavimo funkcijoms, be to, neardo vystymosi galimybių balanso tarp urbanizuotų ir mažai urbanizuotų teritorijų, yra regioninių ir nacionalinių susisiekimo sistemų trasų sankirtose.

32.7. Naujus gyvenviečių centrus tikslinga kurti užstatytose gyvenviečių teritorijose. Prie jų galima prijungti neužstatytų teritorijų dalis pagal 30.3.9 punkte nurodytus principus.

32.8. Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai (32.2.1 punktas) turi būti polifunkciniai, t. y. juose:

32.8.1. skatinama dislokuoti įvairias paslaugas: nekasdieninio vartojimo prekių prekybą, gyventojų ir verslo aptarnavimą (ypač – į užsienį savo produkciją eksportuojantį finansinių ir profesinių paslaugų verslą), kultūros ir laisvalaikio funkcijas;

32.8.2. turi būti ir gyvenamųjų pastatų, ir viešų želdynų plotų.

32.9. Miestų pagrindinius ir periferinius centrus tikslinga kurti ten, kur jie būtų lengvai prieinami gyventojams, t. y. būti užstatytoje gyvenviečių teritorijoje arba potencialios plėtros zonose, lengvai pasiekiami visuomeniniu transportu.

32.10. Svarbu, kad miestų centrai turėtų gerą ryšį su tarptautinio susisiekimo sistema, Vilniuje – su oro uostu.

32.11. Visuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) prioritetą siūloma teikti didžiausią eksporto tikimybę turinčioms veiklos rūšims, visų pirma: „aukštųjų technologijų“ gamybai; naujų produktų ir paslaugų išradybai ir su ja susijusiai gamybai; lengvajai ir apdirbamajai pramonei; į užsienį savo produkciją eksportuojančiam finansinių ir profesinių paslaugų verslui.

32.12. Siūlomuose naujuose pagrindiniuose gamybos centruose (32.2.4 punktas) skatinama plėtoti:

32.12.1. finansinės ir profesinės ūkinės veiklos (verslo) paslaugas;

32.12.2. įmones, užsiimančias moksliniais tyrimais ir kuriančias naujus produktus;

32.12.3. lengvosios pramonės įmones;

32.12.4. aukšto lygio (naudojančią modernias technologijas) apdirbamąją pramonę.

32.13. Naujoms investicijoms siūlomų gamybos centrų teritorijų plotą reikia numatyti patrauklaus dydžio (rekomenduojama ne mažesnė kaip 10 hektarų teritorija), užtikrinti, kad jis turėtų gerą ryšį su tarptautiniais keliais, būtų iš anksto teisine ir technine prasme parengtas investicijoms.

32.14. Rekreacijos centrų paskirtis – teikti regione poilsiautojams rekreacijos aptarnavimo (informacijos, poilsio organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, buitinio aptarnavimo, banko paslaugų, turistinio inventoriaus prekybos ir nuomos, pramogų, ryšių, medicinos pagalbos) paslaugas.

32.15. Rekreacijos centrų plėtra turėtų būti darni, t. y. vykti suderinus poilsio aptarnavimo funkcijų plėtrą su vietos gyventojų reikmėmis, konkrečiomis ekologinėmis sąlygomis ir paveldosaugos reikalavimais.

Visų šių funkcijų plėtros mastai turėtų būti proporcingi rekreacijos centrų reikšmei, o plėtojamų funkcijų turinys atitikti numatytą centrų specializacijos kryptį.

32.16. Pagal reikšmę rekreacijos centrai skirstomi į nacionalinės, regioninės svarbos ir kitus rekreacijos centrus.

32.17. Kitiems rekreacijos aptarnavimo centrams priskirtos gyvenvietės, esančios poilsiautojų, turistų labiausiai lankomose vietovėse (rekreacijos rajonuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose arba netoli jų). Čia turėtų būti plėtojamos pirminės poilsiautojų aptarnavimo (informacijos, vietinių kelionių organizavimo, keliautojų maitinimo, pirminės medicinos pagalbos, kelionių inventoriaus nuomos ir ryšių) paslaugos.

32.18. Regioninio ir nacionalinio lygmens centrų plėtros mastai turėtų atitikti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano nuostatas.

32.19. Siūloma Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane išnagrinėti galimybę Aukštadvarį priskirti regioninio rekreacijos aptarnavimo centro kategorijai.

32.20. Pagal specializaciją (ir atitinkamai – plėtros prioriteto kryptį), vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijos bendruoju planu, rekreacijos centrai skirstomi į bendrojo turizmo, pažintinio turizmo, poilsio gamtoje ir kurortinio gydymo centrus.

32.21. Bendrojo turizmo centruose plėtojamos visos galimos rekreacijos aptarnavimo paslaugos (nuo informacijos iki apgyvendinimo).

32.22. Pažintinio turizmo centruose plėtojamos keliautojų informavimo, kelionių organizavimo ir kelionių aptarnavimo (aprūpinimo kelionės inventoriumi, jo remonto, turistų maitinimo, medicinos pagalbos) paslaugos. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.

32.23. Poilsio gamtoje centruose prioritetas teikiamas poilsiautojų informavimo, apgyvendinimo, maitinimo, medicinos pagalbos, ryšių paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.

32.24. Kurortinio gydymo centruose prioritetas teikiamas gydymo paslaugų plėtrai. Kitų paslaugų plėtra galima pagal konkrečiam centrui parengtą specialųjį planą.

32.25. Rekreacijos centrai gali turėti keletą plėtros krypčių (3.2 brėž. „Kraštovaizdžio resursų ir rekreacijos brėžinys“).

 

3 lentelė. Centrų išdėstymas

 

Miestai, vietovės

Miestų pagrindiniai ir periferiniai centrai

Verslo paslaugų centrai

Mokslo ir aukštųjų technologijų centrai

Gamybos centrai

Rekreacijos centrai

Vilnius

7

3

5

3

3

Ukmergė

1

1

 

1

 

Švenčionys

1

 

 

1

 

Elektrėnai

1

 

1

 

1

Šalčininkai

1

 

 

1

 

Širvintos

1

 

 

1

 

Trakai

1

 

 

 

1

Eišiškės

1

 

 

 

 

Lentvaris

1

 

 

1

 

Nemenčinė

1

 

 

 

 

Pabradė

1

 

 

 

 

Rūdiškės

1

 

 

1

 

Švenčionėliai

1

 

 

1

 

Vievis

1

 

 

1

 

Aukštadvaris

1

 

 

 

1

Dieveniškės

1

 

 

 

 

Jašiūnai

1

 

 

 

 

Kalveliai

1

 

 

 

 

Kernavė, Širvintų r.

 

 

 

 

1

Europos geografinis centras, Vilniaus r.

 

 

 

 

1

Europos centro skulptūrų parkas, Vilniaus r.

 

 

 

 

1

Labanoras, Švenčionių r.

 

 

 

 

1

Padubingė, Švenčionių r.

 

 

 

 

1

Kaltanėnai, Švenčionių r.

 

 

 

 

1

Sariai, Švenčionių r.

 

 

 

 

1

Kariotiškės, Trakų r.

 

 

 

 

1

Paluknys, Trakų r.

 

 

 

 

1

Norviliškės, Šalčininkų r.

 

 

 

 

1

 

33. Krašto apsaugos teritorijos – Vilniaus apskrityje krašto apsaugos sistemai priklauso 39 sklypai, kurių bendras plotas sudaro 2663,3 hektaro. Iš jų 22 sklypai yra Vilniaus mieste, 9 – Vilniaus rajone ir 8 – Švenčionių rajone. Pagal Bendrojo plano sprendinius sklypų plotas ir paskirtis nesikeičia.

 

III. NEUŽSTATYTOS TERITORIJOS

 

34. Neužstatytoms teritorijoms priskirtos visos į gyvenvietes nepakliūvančios teritorijos.

34.1. Neužstatytos teritorijos skirstomos į gamtinio karkaso teritorijas (35 punktas) ir „kitas neužstatytas teritorijas“ (36 punktas), atliekančias bendrą teritorijos išteklių funkciją.

34.2. Neužstatytos teritorijos skirtos ekologinės pusiausvyros išlaikymo, žemės, miškų ir vandens ūkio, taip pat gamtos ir kultūros paveldo apsaugos, rekreacijos funkcijoms atlikti.

34.3. Naujų įvairaus dydžio gyvenviečių (įskaitant visus jų komponentus – gyvenamuosius būstus, pramonę, prekybos objektus) statyba iki šiol neužstatytose apskrities teritorijose bendruoju atveju visuomenei ekonomiškai ir ekologiškai žalinga ir dėl to neskatinama, išskyrus tuos naujus objektus, kurių statyba esamose gyvenvietėse keltų grėsmę jose gyvenančių žmonių saugumui ar sveikatai, kadangi:

34.3.1. neprognozuojama, kad artimiausioje ateityje Lietuvoje ir Vilniaus apskrityje labai daugės gyventojų ir gyvenvietėms augti nėra demografinės būtinybės;

34.3.2. šiuo metu esamų gyvenviečių tinklas apskrityje tankus, o pasklidusių teritorijoje gyvenviečių tinklą brangu išlaikyti;

34.3.3. teritorijos naudojimo efektyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių Europoje;

34.3.4. Lietuva šiuo metu yra pasiekusi savo teritorijoje esančios gamtos ekologinių galimybių ribas, o neužstatytų teritorijų urbanizacija mažina jos išteklius, o tai prieštarauja darniosios plėtros principams.

35. Gamtinis karkasas:

35.1. Gamtinis karkasas apima svarbiausias regiono ekologijai teritorijas. Gamtinio karkaso teritorijoms priskiriamos visos įvairiais pobūdžiais ir laipsniais saugomos reglamentuojamos teritorijos (rezervatai, valstybiniai parkai ir panašiai), svarbiausios priemiestiniam poilsiui naudojamos teritorijos, taip pat vertingiausių gamtos arealų jungtys (geoekologinės takoskyros, migracijos koridoriai), reikalingos ekologinės sistemos rišlumui užtikrinti. Gamtiniame karkase skiriami trys pagrindiniai elementai: geoekologinės takoskyros – teritorijų juostos, jungiančios ypatinga ekologine svarba ir jautrumu pasižyminčias vietoves: upių aukštupius, vandenskyras, aukštumų ežerynus, kalvynus, pelkynus, požeminių vandenų intensyvaus maitinimo plotus; geosistemų vidinio stabilizavimo arealai ir ašys – teritorijos, galinčios pakeisti šoninį nuotėkį ar kitus gamtinės migracijos srautus, taip pat reikšmingos biologinės įvairovės požiūriu: želdinių masyvai ir grupės, natūralios pievos, pelkės ir kiti vertingi stambiųjų geosistemų ekotopai; migracijos koridoriai – slėniai, raguvynai ir dubakloniai, kitos teritorijos, kuriomis vyksta intensyvi medžiagų, energijos ir gamtinės informacijos srautų apykaita, augalų ir gyvūnų rūšių migracija.

35.2. Gamtinis karkasas – ypatingos ekologinės svarbos teritorija. Prioritetas teikiamas gamtos apsaugai, jos funkcionavimui užtikrinti, natūralumui išlaikyti ir atstatyti, taip pat kultūros paveldo apsaugai, ekologiškam žemės ir miškų ūkiui.

35.3. Gamtiniame karkase:

35.3.1. turi būti parengti gamtinio karkaso teritorijų (visų pirma – saugomų teritorijų) naudojimo – gamtos elementų saugojimo, palaikymo, stiprinimo ir gausinimo – specialieji planai ir jų įgyvendinimo programos arba šie klausimai išnagrinėti, o sprendiniai detalizuoti savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją);

35.3.2. kad būtų išsaugotos pačios jautriausios gamtinio karkaso vietos:

35.3.2.1. rengiant savivaldybių teritorijų bendruosius ar specialiuosius planus, tikslinti vandens telkinių ištakų ir mažųjų upelių baseinų ribas ir laikytis toliau nurodytų jų planavimo principų:

vandens ištakų arealų teritorijas siūloma skirti miškų ūkio paskirčiai;

mažųjų upelių baseinuose tikslinga patikrinti, kokią baseino teritorijos dalį užima vandeniui nelaidi paviršiaus danga (pastatai, keliai, takai, mašinų stovėjimo aikštelės), siekti, kad jų plotas neviršytų 10 procentų baseino teritorijos. Ten, kur šį procentą viršija ankstesnė urbanizacija, reikia numatyti specialias aplinkos tvarkymo priemones, stabdančias lietaus vandens nutekėjimo į upes greitį ir filtruojančias lietaus nuotekas;

35.3.2.2. tarptautinės ir nacionalinės reikšmės migracijos koridorius (ekologines jungtis) turėtų sudaryti natūralios gamtos ruožai. Tarptautinės ir nacionalinės svarbos ekologinės jungtys turėtų būti numatomos ne siauresnės kaip 500 metrų, regioninės – 300 metrų, subregioninės – 50 metrų. Tose Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatytų migracijos koridorių vietose, kur gyvenvietės ar infrastruktūros statiniai praktiškai trukdo gyvūnų migracijai, reikėtų numatyti kompensacines priemones – natūralios gamtos juostas, aplenkiančias šias kliūtis.

35.4. Gamtinis karkasas tvarkomas pagal Gamtinio karkaso nuostatus, patvirtintus aplinkos ministro 2007 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. D1-96 (Žin., 2007, Nr. 22-858).

36. Kitos neužstatytos teritorijos:

36.1. Kitoms neužstatytoms teritorijoms priskirti neužstatytų teritorijų plotai, nepriklausantys gamtiniam karkasui (35 punktas).

36.2. Kitos neužstatytos teritorijos nepriklauso pačioms svarbiausioms regiono ekologijai teritorijoms, bet atlieka nemenką ekologinį vaidmenį.

36.3. Kitose neužstatytose teritorijose:

36.3.1. prioritetas teikiamas su urbanizacija nesusijusiai veiklai: žemės ūkiui, miškų ūkiui, vandens ūkiui, rekreacijai;

36.3.2. jeigu savivaldybė (ar asmuo) gali įrengti reikiamą infrastruktūrą, ne gamtinio karkaso, tai yra kitose neužstatytose teritorijose, gali būti leidžiama statyti ekonomiškai perspektyvių ūkininkų, kurie verčiasi ekologišku žemės ūkiu, sodybas. Planuojant tokius darinius, visas su nauja statyba susijusios infrastruktūros įrengimo, išlaikymo ir priežiūros finansavimas turi būti juridiškai garantuotas.

 

IV. VILNIAUS PRIEMIESČIO ŽALIASIS ŽIEDAS

 

37. Vilniaus priemiesčio žaliajam žiedui priskirta teritorija, kurios išorinė riba nutolusi nuo urbanizuotos Vilniaus miesto dalies apie 20 kilometrų spinduliu (10–15 kilometrų – lengvai dviračiu įveikiamas atstumas). Išorinis žiedo kontūras pasiūlytas atsižvelgiant į vietovės gamtos ypatumus (įtrauktos ir toliau esančios ypač patrauklios poilsiui teritorijos). Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo teritorija išskiriama rengiamuose miestų ir rajonų bendruosiuose, detaliuosiuose ir specialiuosiuose planuose:

37.1. Vilniaus priemiesčio žaliojo žiedo paskirtis – atlikti intensyviai urbanizuotos teritorijos ekologinės atsvaros (žaliasis žiedas gerina miesto mikroklimatą ir mažina oro taršą), miesto ir priemiesčių gyventojų poilsio vietos vaidmenį.

37.2. Vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas, Bendrajame plane pažymėti 106 462 hektarų plotai, kuriuose leistina įveisti mišką. Bendrajame plane pažymėti didesni kaip 10 hektarų plotai. Miškus įveisti šiuose plotuose nėra privaloma, tai tik galimybė, lanksčiai įgyvendinama pagal poreikius. Daugiausia plotų, kur leistina įveisti mišką, numatyta Vilniaus rajone (22 152 hektarai). Vilniaus miesto savivaldybėje naujų miškų įveisti neplanuojama, nes Vilniaus miesto miškingumas didesnis už Lietuvos. Kiekvienai kitai apskrities savivaldybei numatyta nuo 6 048 hektarų iki 19 792 hektarų plotai miškams įveisti. Esamas apskrities miškų ir želdynų plotas yra 410 949 hektarai. Įveisus mišką visose tam skirtose teritorijose, miškų ir želdynų plotas padidėtų iki 517 431 hektaro (1,3 karto). Iki 2015 metų (per 8 metus) visuose 106 482 hektaruose nebus įveistas miškas, bet šie pasiūlymai bus įvertinti kitose teritorijų planavimo stadijose. Vertinant pastarųjų 10 metų tendencijas, realu tikėtis, kad iki 2015 metų Vilniaus apskrityje būtų įveista tik penktadalis miškui įveisti siūlomų plotų, t. y. apie 21 000 hektarų. Kuriose savivaldybėse tai įvyks, priklausys nuo realių poreikių ir finansavimo galimybių.

 

4 pav. Vilniaus apskrities plotai, kuriuose leistina įveisti mišką (hektarais)

 

37.3. Vilniaus priemiesčio žaliajame žiede:

37.3.1. prioritetas teikiamas:

37.3.1.1. gamtos apsaugai ir jos natūralumui didinti. Čia siūloma plėtoti tausojantį miškų ūkį, ekologišką žemės ūkį, kaimo turizmą;

37.3.1.2. poilsiui. Teritoriją reikia ypač gerai parengti ir pritaikyti gyventojų poilsiui – įrengti reikiamą infrastruktūrą (pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio aikšteles, maudykles, prieplaukas, ypač intensyviai lankomų vietų apšvietimą), organizuoti teritorijos priežiūrą, kad būtų užtikrintas lankytojų saugumas, sanitarija ir švara;

37.3.2. gali būti numatyta įrengti turistines stovyklas ir kitokią apgyvendinimo infrastruktūrą.

 

V. REKREACIJOS AREALAI

 

38. Rekreacijos arealai (rekreacinių išteklių potencialas ir rekreacijos plėtros prioritetai) ir rekreacijos aptarnavimo centrai pažymėti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Vilniaus apskrities teritorijos bendrajame (generaliniame) plane Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano sprendiniai detalizuojami: rekreacijos arealuose išryškinamos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Šios teritorijos vadinamos rekreacijos rajonais:

38.1. Rekreacijos rajonams priskirtos teritorijos, kuriose rekreacija yra (arba gali būti) vyraujančia teritorijos naudojimo rūšimi. Tai vietovės, turinčios daugiausia poilsiautojus traukiančių bruožų, – natūralią vaizdingą gamtą (ypač vandenis ir miškus) ir daug kultūros paveldo objektų. Tai tarptautiniu, šalies ar bent apskrities mastu patraukliausios poilsiui teritorijos.

38.2. Prioritetinė rekreacijos rajonų paskirtis – būti vietomis, kuriose galėtų ilsėtis ne tik Vilniaus apskrities, bet ir visos Lietuvos gyventojai, taip pat poilsiautojai iš užsienio.

Kadangi rekreacijos rajonai skiriasi pagal palankumą vienai ar kitai poilsiavimo formai, o (atsižvelgiant į jų dislokaciją) į juos pretenduojančios rekreacijos formos skirtingos, ekologinės rekreacijos rajonų apkrovos galimybės nevienodos, apskrities plane nurodoma prioritetinė rajono rekreacijos plėtros kryptis ir rekreacinės teritorijos apkrovos intensyvumas.

38.3. Visiems rekreacijos rajonams turi būti parengti specialieji (tikslinantys jų ribas ir detalizuojantys teritorijos naudojimą) planai, arba jų naudojimo detalizacijos klausimai sprendžiami savivaldybių teritorijų bendruosiuose planuose (pagal plano organizatorių kompetenciją).

38.4. Rekreacijos rajonuose ar šalia jų esančios saugomos teritorijos naudojamos pagal jų planus (rekreacijos rajonas saugomų teritorijų statuso nekeičia). Saugomos teritorijos tam tikrais atvejais gali praturtinti šalia esančio rekreacijos rajono patrauklumą ir būti naudojamos pažintiniam turizmui (pažintinei rekreacijai) tiek, kiek tai nepažeidžia gamtos ar kultūros paveldo apsaugos reikalavimų, nustatytų specialiuosiuose teisės aktuose.

38.5. Rekreacijos rajonai skirstomi į tausojančios ir intensyvios rekreacijos prioriteto rajonus:

38.5.1. Tausojančios rekreacijos rajonai – ypač unikalų kraštovaizdį turinčios, tačiau dėl to kultūriniu (ir ekologiniu) požiūriu ypač lengvai pažeidžiamos teritorijos. Dėl šių jų ypatybių prioritetas juose teikiamas pažintinei rekreacijai ir poilsiui gamtoje. Ypač daug dėmesio reikia skirti šių rajonų apkrovai. Ji turi atitikti vietovės gamtos „keliamąją galią“, gamtos ir kultūros paveldo objektų naudojimo rekreacijai galimybes, nekeisti patraukliausių kraštovaizdžio bruožų.

38.5.2. Intensyvios rekreacijos rajonuose tikslinga plėtoti įvairių rūšių rekreaciją, taip pat – pramoginę, gydomąją rekreaciją (sveikatinimą) ir kitokią, plėtoti rekreacijos infrastruktūrą – numatyti čia poilsio namus, motelius, kempingus, teikti kitokias apgyvendinimo paslaugas (kaimo turizmas, svečių namai ir panašiai), įrengti reikiamą smulkiąją infrastruktūrą – pėsčiųjų ir dviračių takus, poilsio ir žaidimų aikšteles, maudykles, prieplaukas, organizuoti teritorijos priežiūrą, reikalingą lankytojų saugumui, sanitarijai ir švarai teritorijoje užtikrinti. Yra pagrindo siekti, kad jų teritorijos bendra rekreacijos apkrova nebūtų didesnė kaip 200 žmonių 1 kv. kilometrui.

38.5.3. Visais atvejais rekreacijos plėtra rekreacijos rajonuose turi būti darni – suderinta su vietovės, kurioje plėtojama, rekreaciniais ištekliais, ekologinėmis galimybėmis, apskrities gyventojų ir turistų poreikiais.

 

VI. SAUGOMOS TERITORIJOS

 

39. Saugomoms teritorijoms priskirtos visos įvairiais (ir gamtiniu, ir paveldo apsaugos) požiūriais ir įvairiais laipsniais saugomos teritorijos. Vilniaus apskrities saugomų teritorijų ir „Natura 2000“ teritorijų sąrašas pateiktas 29 priede:

39.1. Saugomose teritorijose:

39.1.1. Veikla turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų.

39.1.2. Įstatymų numatyta tvarka gali būti steigiamos naujos saugomos teritorijos. Tai neprieštarautų šio plano sprendiniams ir galėtų būti daroma neinicijuojant Bendrojo plano keitimo procedūros. Tokia pat tvarka galėtų būti tikslinamos esamų saugomų teritorijų ribos.

39.2. Pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 straipsnį, siekiant mažinti neigiamą veiklos poveikį Trakų istoriniam nacionaliniam parkui ir išsaugoti šios teritorijos regimąją aplinką, rengiamuose naujuose specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose nustatomos jo buferinės apsaugos zonos. Lietuvos Respublikos Seime patvirtinus naują Trakų istorinio nacionalinio parko ir jo zonų bei buferinės apsaugos zonos ribų planą, šis dokumentas taps Bendrojo plano sudėtine dalimi.

 

VII. KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

 

40. Kultūros paveldo objektams (4 brėž. „Kultūros paveldo brėžinys“) priskirti pavieniai ar į kompleksą įeinantys objektai, registruoti kaip nekilnojamosios vertybės ir paskelbti saugomais (kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ (Žin., 2005, Nr. 58-2034):

40.1. Šių objektų ir jų teritorijų paskirtis – užtikrinti praeities kartų pastatytų, įrengtų, sukurtų ar istorinių įvykių sureikšmintų kultūros vertybių išsaugojimą, naudojant arba pritaikant jas naudoti pirminiu ar istoriškai susiklosčiusiu, joms artimu ar tikslingai parinktu būdu. Taip kultūros paveldo objektai turėtų būti naudingi naudotojams ir kartu užtikrintas optimaliausias kultūros vertybių naudojimas kultūriniam turizmui.

40.2. Veikla saugomuose kultūros paveldo objektuose ir jų teritorijose turi būti vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatų, taip pat bendrojo ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentų ir juose nustatomų paveldosaugos reikalavimų kiekvienam paskelbtam saugomu kultūros paveldo objektui.

40.3. Bendrajame plane išskirtų saugomų ir neišskirtų, bet esančių Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose ir apsaugos zonose veikla gali būti planuojama ir vykdoma vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais veiklą kultūriniuose rezervatuose ar kultūriniuose draustiniuose, istoriniuose nacionaliniuose ar istoriniuose regioniniuose parkuose, taip pat nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiaisiais planais.

 

VIII. SUSISIEKIMO SISTEMA

 

41. Vykstant intensyviai urbanistinei plėtrai, didės kai kurių miestų ir gyvenviečių teritorijos, koncentruosis darbo vietos ir gamyba – ilgės atstumai tarp gyvenamosios ir darbo vietų, aptarnavimo objektų, tai vers gyventojus vis dažniau naudotis transporto priemonėmis. Taigi prireiks tinkamos infrastruktūros, gero visuomeninio transporto tinklo, patikimos kelio dangos.

42. Esamas Vilniaus apskrities gyventojų bendras paros judumas – 3,2 kelionės per dieną – neturėtų keistis, tačiau pakis kelionių struktūra: smarkiai mažės kelionių pėsčiomis. Bendrą apskrities kelionių struktūrą ir toliau labai veiks Vilniaus miestas.

 

5 pav. Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto gyventojų kelionių struktūra

 

43. Kelių tinklas:

43.1. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą Vilniaus apskrities teritorijoje 2015 metams numatomos tokios kelių tinklo kategorijos ir pagrindiniai transporto koridoriai:

43.1.1. I rango magistraliniai keliai (tarptautiniai magistraliniai keliai, kurie integruoja apskritį į Baltijos jūros regioną ir tarptautinį tinklą). Iš Lietuvoje numatomų 6 tarptautinių transporto koridorių Vilniaus apskrities teritorijoje jų net 4. Galima teigti, kad Vilniaus apskritis turi ir numato tankiausią šių tarptautinių koridorių tinklą:

43.1.1.1. Veikiantis transeuropinis rytų–vakarų IXB transporto koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas (esami magistraliniai keliai A1/E85 ir A3/E28). Šis koridorius kerta Vilniaus apskritį rytų–vakarų kryptimi ir jungia jos teritorijoje 2 šalies lokalinius centrus (Elektrėnus ir Vievį), metropolinį centrą Vilnių ir svarbiausią apskrities tarptautinį pasienio punktą Medininkus. Už Vilniaus apskrities ribų šis transporto koridorius kertasi su kita labai svarbia Lietuvai automagistrale „Via Baltica“.

43.1.1.2. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Lyda–Vilnius–Panevėžys–Šiauliai–Klaipėda (esami magistraliniai keliai A15/E85 ir A2/E272). Šis koridorius apskritį kerta šiaurės–pietų kryptimi, jungdamas 5 apskrities savivaldybes, metropolinį centrą Vilnių, regioninį centrą Ukmergę, 3 šalies lokalinius centrus – Širvintas, Jašiūnus, Šalčininkus ir kiek toliau esančias Dieveniškes ir Eišiškes.

43.1.1.3. Tarptautinis TEN-T transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis (esamas magistralinis kelias A6/E262). Šis koridorius kerta tik šiaurinę apskrities dalį ir eina per Ukmergės rajono savivaldybės teritoriją.

43.1.1.4. Formuojamas naujas tarptautinis pietryčių transporto koridorius Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena (magistraliniai keliai A4 ir A14), kurio paskirtis – užtikrinti greitą ir tiesioginį susisiekimą tarp Varšuvos ir Vilniaus ir tiesioginį ryšį tarp trijų gretimų apskričių centrų – Vilniaus, Alytaus ir Utenos.

43.1.2. II rango magistraliniai keliai (valstybinės reikšmės magistraliniai keliai, kurie integruoja apskritį į šalies kelių tinklą, padeda susisiekti su šalies regionais ir regioniniais centrais). Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi 4 magistraliniai keliai iš 9 šio rango kelių Lietuvoje:

43.1.2.1. TEN-T reikšmės turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–Trakai–Vilnius (esamas magistralinis kelias A/16/E28). Sunkiojo tranzitinio transporto eismas šia trasa, apie kurią – ypač jautri aplinkos poveikiui saugoma teritorija, nenumatomas. Šis kelias jungia 2 lokalinius centrus – Trakus ir Aukštadvarį ir papildoma jungtimi – Rūdiškes.

43.1.2.2. Rekonstruojamas ir formuojamas rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai (krašto keliai Nr. 107, 108, 102), kuris atlieka Vilniaus miesto tolimųjų vakarinio ir šiaurinio aplinkkelių funkcijas ir aptarnauja rytinę Vilniaus apskrities rekreacinę teritoriją. Šis kelias jungia šalies regioninį centrą Švenčionis ir 5 lokalinius centrus – Trakus, Vievį, Nemenčinę, Pabradę ir Švenčionėlius.

43.1.2.3. Formuojamas tolimasis pietinis Vilniaus miesto aplinkkelis – magistralinis kelias Medininkai–Pirčiupiai (esamas krašto kelias Nr. 176 ir esami rajoniniai keliai), skirtas tiesioginiam tranzitiniam eismui iš Baltarusijos pasienio Lenkijos link, aplenkiant Vilniaus miesto teritoriją. Kelias numatomas tiesti modernizuojant esamus rajoninius kelius ir jungia šalies lokalinius centrus – Kalvelius ir Jašiūnus.

43.1.2.4. Formuojamas kelias Lietuvos pasienis–Švenčionys–Utena–Kupiškis (krašto keliai Nr. 109 ir 111), jungiantis Lietuvos šiaurės rytus su Baltarusijos pasieniu, o drauge – 3 magistralinius kelius nuo Latvijos pusės. Šis kelias dar jungia Švenčionis su Švenčionėliais, tai turėtų stiprinti šio regioninio centro potencialą. Šios jungties formavimą turėtų lydėti ir jungiamieji urbanizacijos procesai.

43.1.3. Planuojamas naujas krašto kelias – įvadas iš Kauno automagistralės į Vilniaus miesto šiaurinę dalį Rykantai–Vilnius, skirtas aptarnauti Vilniaus miesto vakarinę ir šiaurinę dalį ir mažinti transporto srautus per Grigiškes.

 

4 lentelė. Krašto keliai, skirti apskričių susisiekimo sistemoms ir lokaliniams centrams aptarnauti

Kelio Nr.

Kelio pavadinimas

Kelio Nr.

Kelio pavadinimas

101

Vilnius–Šumsko kelias

120

Radiškis–Anykščiai–Rokiškis

103

Vilnius–Polockas

126

Eišiškės–Šalčininkai

104

Šalčininkai–Dieveniškės–pasienis

127

Varėna–Eišiškės

105

Pirčiupiai–Eišiškės–pasienis

143

Mijaugonys–Jonava

106

Paneriai–Naujoji Vilnia

145

Ukmergė–Aristava

110

Švenčionys–Adutiškis

172

Pikeliškės–Giedraičiai–Molėtai

114

Molėtai–Kaltinėnai

173

Pabradė–Molėtai

115

Ukmergė–Želva-Molėtai

174

Ukmergė–Panevėžys

116

Širvintos–Kernavė–Avižieniai

220

Alytus–Rūdiškės–Trakai

 

 

221

Vievis–Aukštadvaris

Pastaba. Rekonstruojant esamus krašto kelius, būtina užtikrinti ne tik esamos dangos kokybę, bet ir šių kategorijų kelių techninius parametrus ir saugaus eismo sąlygas.

 

43.2. Siūloma nedidelę dalį esamų rajoninių kelių rekonstruoti į krašto reikšmės kelius. Planuojamu laikotarpiu būtų rengiami rekonstrukcijos ar plėtros projektai arba ieškoma trasų, jos rezervuojamos, jeigu to reikia, šiose vietovėse:

43.2.1. Medininkai–Šumskas;

43.2.2. Kena–Lavoriškės–Buivydžiai–Nemenčinė, Balingradas–Magūnai–Pabradė;

43.2.3. Adutiškis–Tverečius;

43.2.4. Didžioji Riešė–Kryžiokai–Balsiai–Nemenčinės plentas;

43.2.5. Riešė–Pikutiškės–Medžiakalnis–Grigiškės–Lentvaris–Trakų plentas su tiltu;

43.2.6. Musnininkai–Čiobiškis su tiltu per Nerį, Širvintos–Giedraičiai;

43.2.7. Mijaugonys–Pastrėvys, Aukštadvaris–Onuškis;

43.2.8. Mickūnai–Kairėnai–Veržuva.

43.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad po planuojamo 2015 metų laikotarpio numatomi 2 nauji tiltai ties Čiobiškiu ir Grigiškėmis.

43.4. Lietuvos didžiųjų miestų priemiestinės zonos prie valstybinės reikšmės kelių intensyviai urbanizuojamos. Plėtra vyksta ne tik prie tarptautinių kelių, bet ir prie kitų magistralinių ir krašto kelių. Sparčiai intensyvėja eismas, savaitgaliais susidaro didelės spūstys, taigi būtina įrengti 4 eismo juostų kelius. Jau šiuo metu nepralaidus 2 eismo juostų magistralinis kelias Vilnius–Utena, laidumo ribą pasiekė keliai Vilnius–Lyda, Vilnius–Zarasai.

43.5. Už valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrą ir plėtrą atsakinga Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos. Kelių nuolatinę priežiūrą Vilniaus apskrityje atlieka valstybės įmonės „Vilniaus regiono keliai“ ir „Automagistralė“, linijiniu principu prižiūrinti kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys. Lietuvai įsitvirtinant Europos Sąjungoje, derinama šalies teisinė bazė, įsitraukiama į Europos kelių tinklo kūrimo procesus, o tai leidžia naudoti negrąžintiną Europos Sąjungos Regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo paramą kelių infrastruktūrai plėtoti. Vienas iš pagrindinių tikslų – užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinės darnaus vystymosi strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), įgyvendinimo principus. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje pabrėžta, kad pagrindinės kelių transporto sektoriaus silpnybės – nepakankamai laidžios miestų gatvės, aplinkkelių stoka, mažai bevariklio transporto takų, didelis avaringumas. Transporto poveikio aplinkai mažinimas – svarbus Lietuvos darnaus vystymosi prioritetas. Darnus vystymasis – kompromisas tarp aplinkosauginių, ekonominių ir socialinių visuomenės tikslų, sudarantis galimybę pasiekti visuotinę gerovę esamai ir ateinančioms kartoms ir drauge nepažeisti leistinų poveikio aplinkai ribų.

 

5 lentelė. Lietuvos keliuose automobiliais nuvažiuotų kilometrų prognozė

Metai

Vidutinis scenarijus, mlrd. kilometrų

Optimistinis scenarijus, mlrd. kilometrų

Pesimistinis scenarijus, mlrd. kilometrų

2005

16,9

17,3

16,6

2010

19,4

21,2

17,8

2015

22,1

25,8

19

Pastaba. Vilniaus apskrityje transporto srautų metinis procentinis augimas dėl intensyvios ūkinės veiklos ir urbanizacijos gali būti kur kas didesnis, o pesimistinis scenarijus netinkamas.

 

6 lentelė. Perspektyvinis paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas, tūkst. automobilių

Kelias

2000 metais

2005 metais

2015 metais

A1 Vilnius–Elektrėnai

12,4–12,1

17–18,7

26,8–22,6

A2 Vilnius–Ukmergė

8,4–4

10,3–5,3

15,5–9,5

A3 Vilnius–pasienis

5,8–1,7

8–2,9

14,3–7,5

A4 Vilnius–Paluknys

4–2,7

4,9–4,3

6,7–7,5

A6 Vepriai–Radiškis

3–3,9

3,8–4,5

5,7–6

A14 Vilnius–Molėtai

9,6–3,6

14,3–5,1

30,5–10,2

A15 Vilnius–Šalčininkai

2,9–2,4

7,4–3

10,5–4,5

A16 Vilnius–Aukštadvaris

6,3–1,9

9,5–1,8

20,5–2,3

101 Vilnius–Šumskas

1,5

2,4

6,2

102 Vilnius–Švenčionys

6,5–1,2

8–1,5

12–2,2

103 Vilnius–Lavoriškės

2,6

2,4–1,1

2,8–1,5

104 Šalčininkai–Krakūnai

0,7

0,6

0,8

105 Pirčiupiai–Eišiškės

0,5

0,5

0,7

106 Paneriai–Naujoji Vilnia

2,8–1,6

11,2–2,4

15–5,1

107 Trakai–Vievis

1,5

1,3–1,9

3

108 Vievis–Nemenčinė

0,7

1,9–0,9

3–1,5

109 Švenčionys–Papelekis

0,2

0,25

0,4

110 Švenčionys–Adutiškis

0,6

0,7

0,9

111 Švenčionys–Kaltanėnai

2,2

2,3

2,8

115 Ukmergė–Molėtai

0,95

1,3

2,3

116 Širvintos–Dūkštos

0,6

0,8

1,4

120 Radiškis–Kavarskas

1,4

1,9

3,4

126 Šalčininkai–Eišiškės

1

0,9

1,1

127 Eišiškės–Varėna

0,5

0,6

0,9

143 Mijaugonys–Žasliai

0,8

0,8

1

145 Ukmergė–Šėta

0,8

0,9

1,1

171 Dūkštos–Avižieniai

0,6

2,7

4,5

173 Pabradė–Molėtai

0,3

0,5

1,3

174 Ukmergė–Raguva

0,4

0,55

1,1

176 Pirčiupiai–Jašiūnai

0,3

0,5

1,3

220 Trakai–Dusmenys

1,3–0,6

1,6–0,9

2,4–1,9

221 Vievis–Aukštadvaris

0,3

0,3

0,4

 

6 pav. Krovinių vežimo pokyčiai ir prognozė, mln. tonų

 

43.6. Sunkiojo krovininio transporto srautai pastaraisiais metais didėja keliasdešimt procentų, ypač tarptautinės reikšmės keliuose. Tačiau tai negali ilgai trukti. Numatomas vidutinis metinis krovinių vežimo augimas – 4,5–6,5 procento.

 

7 lentelė. Perspektyvinis krovininio transporto paros eismo Vilniaus apskrities keliais intensyvumas, tūkst. automobilių

 

Kelias

2015 metais

A1 Vilnius–Elektrėnai

6,3–4,6

A2 Vilnius–Ukmergė, 106 Paneriai–Naujoji Vilnia

1,9

A3 Vilnius–pasienis, A14 Vilnius–Molėtai, 220 Trakai–Dusmenys; 171 Dūkštos–Avižieniai

1,5–1,3

A6 Vepriai–Radiškis

1,2

A4 Vilnius–Paluknys, A16 Vilnius–Aukštadvaris, 173 Pabradė–Molėtai, 174 Ukmergė–Raguva, 176 Pirčiupiai–Jašiūnai

1–0,8

A15 Vilnius–Šalčininkai, 102 Vilnius–Švenčionys, 221 Vievis–Aukštadvaris

0,7–0,5

107 Trakai–Vievis, 108 Vievis–Nemenčinė, 120 Radiškis–Kavarskas

0,3

101 Vilnius–Šumskas, 111 Švenčionys–Kaltanėnai, 115 Ukmergė–Molėtai, 145 Ukmergė–Šėta

0,2

103 Vilnius–Lavoriškės, 104 Šalčininkai–Krakūnai, 105 Pirčiupiai–Eišiškės, 109 Švenčionys–Papelekis, 110 Švenčionys–Adutiškis, 116 Širvintos–Dūkštos, 126 Šalčininkai–Eišiškės, 127 Eišiškės–Varėna, 143 Mijaugonys–Žasliai

0,1

 

8 lentelė. Pagrindiniai plėtros ir modernizavimo darbai Vilniaus apskrities transporto koridoriuose

 

Transporto koridorius

Numatomi svarbiausi darbai

Transeuropinio rytų–vakarų IXB transporto koridoriaus šaka Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas

magistralinio A1 kelio atkarpos per Grigiškes su 2 lygių sankryžomis modernizavimas

TEN-T transporto koridorius Klaipėda–Šiauliai–Panevėžys–Vilnius–Lyda

vakarinio Vilniaus miesto greitkelio nutiesimas, Lydos plento rekonstravimas Vilniaus prieigose – 4 eismo juostų įrengimas

Pietryčių transporto koridorius Lazdijai–Alytus–Vilnius–Utena

nauja jungtis tarp Ukmergės automagistralės ir Molėtų plento, Molėtų plento rekonstravimas – 4 eismo juostų ir jungties su Geležinio Vilko gatve įrengimas

Tina transporto koridorius Kaunas–Ukmergė–Utena–Daugpilis

Ukmergės pietvakarinio aplinkkelio trasos detaliojo plano parengimas, Ukmergės rajono Vidiškių vakarinis aplinkkelis

Turistinis lengvojo transporto koridorius Marijampolė–Vilnius

Trakų pietinis aplinkkelis, esamo kelio atkarpos Vilnius–Trakai rekonstravimas – 4 eismo juostų įrengimas, Aukštadvario šiaurinis miesto aplinkkelis, likusios kelio atkarpos rekonstravimas

Rytų regioninis kelias Trakai–Vievis–Nemenčinė–Švenčionys–Zarasai

naujos trasos šiauriau Dūkštų detaliojo plano parengimas, atkarpos Vievis–Maišiagala rekonstravimas, Nemenčinės miesto aplinkkelis, Pavoverės aplinkkelio detaliojo plano parengimas, atkarpos Baliuliai–Zalavas rekonstravimas, Švenčionių aplinkkelio užbaigimas

Kelias Pirčiupiai–Medininkai

kelio rekonstravimas – techninių parametrų gerinimas

Šiaurinis Vilniaus įvadas Rykantai–Vilnius

naujos trasos su tiltu per Nerį iki Sudervės kelio detaliojo plano parengimas

 

43.7. Susisiekimo priemonių pasirinkimą ir bendrą gyventojų judumą lems automobilizacijos lygis – lengvųjų keleivinių automobilių skaičius 1000 gyventojų. Nuo automobilizacijos lygio tiesiogiai priklauso transporto srautų augimas savivaldybių keliuose ir gatvėse. Kai daug transporto priemonių, lengva plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojai kur kas judesni ir nepriklausomi nuo susisiekimo sistemos išvystymo lygio.

43.8. Vilniaus apskrityje 2006 metais buvo apie ketvirtadalį viso šalies automobilių parko, kuris turi tendenciją plėstis. Tai leidžia plėtoti krovinių ar keleivių vežimą, gyventojams būti kur kas judesniems ir nepriklausomiems nuo esamos susisiekimo sistemos išvystymo lygio. Visuomeninis transportas, kadaise buvęs pagrindine transporto rūšimi Lietuvos gyventojams, jau seniai prarado turėtą monopolį.

 

7 pav. Vilniaus apskrities gyventojų perspektyvinis automobilizacijos lygis

 

43.9. Lietuvoje iki 2015 metų turi būti sukurta moderni multimodalinė transporto sistema, techniniais parametrais ir teikiamų paslaugų kokybe prilygstanti Europos Sąjungos valstybių lygiui. Modernizuota Lietuvos transporto sistema – neatsiejama Europos Sąjungos transporto sistemos dalis – teiks geros kokybės transporto ir tranzito paslaugas ir taip didins Lietuvos ir Europos Sąjungos konkurencingumą tarptautinėse rinkose.

44. Kelių pasienio kontrolės punktai:

44.1. Tankesnio kelių su aukštesniais techniniais parametrais tinklo Vilniaus apskrities rytuose reikia Europos Sąjungos sienos su Baltarusija apsaugai užtikrinti. Lygiagrečiai ir statmenai sienai einantys keliai turi būti geros kokybės ir užtikrinti greitą ir saugų autotransporto eismą.

44.2. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pakito pagrindinių tranzitinių transporto srautų kryptys. Vietinio transporto infrastruktūros poreikiai taip pat pakito, smarkiai padidėjo automobilių eismo intensyvumas keliuose ir kelio dangos apkrova. Taigi pertvarkoma ir plėtojama valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra. Šiuo metu prioritetinis Lietuvos valstybės uždavinys – įsitvirtinti geopolitinėse struktūrose – Europos Sąjungoje ir NATO. Kelių tinklo ir jo infrastruktūros plėtra – atsakas į pakitusius Lietuvos ekonominius ir politinius poreikius. Ji turi užtikrinti saugesnę ir efektyvesnę transporto sektoriaus veiklą ir susisiekimą šalyje, Lietuvos automobilių kelių tinklo atitiktį Europos standartams ir integraciją į Europos kelių tinklą.

44.3. Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano 2015 metų sprendiniuose numatyta 11 kelių pasienio kontrolės punktų, iš jų:

44.3.1. vietinio susisiekimo (supaprastinti) pasienio kontrolės punktai: Adutiškio, Papelekio, Prienų, Šumsko, Urelių, Norviliškių, Krakūnų ir Eišiškių;

44.3.2. tarptautiniai pasienio kontrolės punktai: Šalčininkų, Medininkų, Lavoriškių.

44.4. Siekiant užtikrinti šių punktų darbą ateityje, gerinamos jų transporto jungtys su šalies kelių tinklu, aukštinamos jų kategorijos. Numatyta tiesioginė magistralinių ir krašto kelių jungtis tarp Lenkijos pasienio ir svarbiausių Vilniaus rajono tarptautinių pasienio kontrolės punktų (Lavoriškių, Šumsko, Medininkų). Papelekio pasienio kontrolės punktas su šalies tinklu jungiamas magistraliniais keliais. Plėtojant pagrindinį Medininkų pasienio kontrolės punktą, per kurį numatomi didžiausi tranzitiniai krovinių srautai Lenkijos, Kaliningrado ir Klaipėdos uosto link, prireiks gerinti eismo sąlygas Vilniaus miesto teritorijoje ir jo prieigose.

44.5. Manoma, kad labiausiai transporto srautai didės (procentais per metus) apskrities šiaurėje – Papelekio ir Adutiškio pasienio kontrolės punktuose, mažiausiai – pietuose – Urelių, Krakūnų, Šalčininkų ir Eišiškių pasienio kontrolės punktuose. Svarbiausias tarptautinis kelių pasienio kontrolės punktas ir toliau bus Medininkų postas, kuriam teks apie 48 procentus visos apskrities transporto srauto. Pagrindiniai krovininio transporto eismo pasienio punktai bus: Papelekio, Medininkų ir Šalčininkų.

45. Visuomeninis transportas:

45.1. Viešojo transporto paslaugų Vilniaus apskrities gyventojams gerinimas – vienas iš svarbiausių uždavinių mažinant transporto poveikį aplinkai ir konkuruojant su individualiais automobiliais. Kadaise labai stiprus vietinis ir priemiestinis koordinuotas viešojo transporto maršrutinis tinklas buvo kone svarbiausia susisiekimo transporto rūšis. Tinklas sumažėjo, daug reisų panaikinta, tai pablogino gyventojų socialines ir susisiekimo sąlygas. Teigiamos visuomeninio transporto tendencijos tik Vilniaus regione.

45.2. Bendrajame plane neįmanoma išsamiai išnagrinėti net esamo maršrutinio tinklo ir pagrindinių techninių rodiklių, nes nėra statistikos duomenų. Jau tai, kad šis tinklas (miestų, priemiesčio, tarpmiesčio ir tarptautinis) nekoordinuojamas ir nederinamas su traukinių tvarkaraščiais, rodo, kad jis sudarytas nepakankamai racionaliai, jo ekonominė veikla nepakankamai gera ir neatitinka gyventojų poreikių. Vilniaus apskrities gyventojų apklausa parodė, kad visuomeninio transporto darbu jie nepatenkinti labiausiai. Šiuo metu maršrutai derinami tik tarp gretimų rajonų savivaldybių, o tai negali būti priimtina. Panagrinėjus autobusų eismą, matyti, kad kai kurių kelių, kuriuose intensyvus visuomeninio transporto eismas, nenumatoma rekonstruoti.

45.3. Planuojamu laikotarpiu reikia parengti Vilniaus apskrities visuomeninio transporto maršrutų tinklo (autobusų ir traukinių) specialųjį planą ir apskaičiuoti keleivių srautus. Būtina svarstyti integruoto bilieto, su kuriuo būtų galima važiuoti kelių rūšių transportu, įvedimo klausimą. Keleivių gausėjimas  verčia iš esmės gerinti keleivinio transporto darbą: atnaujinti transporto priemones, pertvarkyti maršrutus, gerinti informacijos sistemą, didinti maršrutų ir mažinti eismo intervalus pagal transporto priemonių talpą. Būtina iš esmės gerinti kai kurių savivaldybių autobusų stočių infrastruktūrą ir keleivių aptarnavimą.

 

9 lentelė. Keleivių vežimas viešojo naudojimo autobusais Vilniaus apskrityje, mln. keleivių

 

Savivaldybė

1995 metais

2000 metais

2004 metais

2015 metais

Vilniaus

83,9

82,8

94,9

107,3

Šalčininkų

4,1

1,4

1,6

2,2

Širvintų

0,5

0,5

0,4

0,6

Švenčionių

0,7

0,3

0,3

0,4

Trakų

1,2

1,2

1

1,3

Ukmergės

3,7

2,8

2,5

3

 

45.4. Savivaldybės, atstovaudamos gyventojų interesams, pagal miesto ar rajono biudžeto finansines galimybes turi formuoti ir nuolat atnaujinti maršrutinio transporto tinklus, nustatyti paslaugų apimtį ir kokybės lygį, kad būtų tenkinami pakitę šalies gyventojų susisiekimo poreikiai. Miestų, rajonų savivaldybių ir apskričių administracijose turi būti sukurti transportinį šalies gyventojų aptarnavimą koordinuojantys struktūriniai padaliniai, siekiant užtikrinti šalies gyventojų susisiekimą reguliariuoju transportu, sukurti kelių infrastruktūrą, būtiną socialiniams, ekonominiams ir rekreaciniams poreikiams tenkinti.

45.5. keleivinio transporto prioritetai – suderinti viešojo maršrutinio transporto paslaugas ir lengvųjų automobilių naudojimą, pagal nacionalinės teritorinės plėtros principus ir Europos Sąjungos direktyvas keisti modalinį miesto transporto pasiskirstymą – suteikti pirmenybę viešajam susisiekimui, pėstiesiems ir dviratininkams; pertvarkyti tarifų sistemas, kad jos atitiktų Lietuvos miestų gyventojų socialines-ekonomines sąlygas ir galimybes, užtikrintų reikiamo dydžio įplaukas, skatintų daugiau naudotis viešuoju transportu.

45.6. Visuomeninio transporto sistemoje būtina diegti naujos kartos maršrutinio transporto sistemas, skatinti elektrinį ir mažiau aplinką teršiantį transportą; lengvųjų automobilių naudojimą derinti prie viešojo maršrutinio transporto darbo, organizuoti automobilių laikymo aikšteles prie persėdimo į maršrutinį transportą punktų, riboti ir drausti lengvųjų automobilių judėjimą senamiesčiuose, centrinėse miestų dalyse ir tankaus užstatymo gyvenamųjų rajonų centruose, kur tikslinga įrengti susisiekimo pėsčiomis ir bevariklio transporto zonas.

45.7. keleivinio transporto plėtros ilgalaikio perspektyvinio laikotarpio prioritetai – diegti miestų transporte naujas technologijas, skatinti gyventojus naudotis viešuoju maršrutiniu transportu ir mažinti gyventojų judumo poreikį – dalį kelionių keisti informacinių technologijų teikiamomis susisiekimo galimybėmis. Būtina kurti bendrų (intermodalinių) paslaugų sistemą – tobulinti įvairių rūšių transporto, vežančio keleivius, tarpusavio sąveiką, steigti naujus bendrus terminalus įvairioms transporto paslaugoms teikti, keleivių patogumui diegti vieną elektroninį bilietą.

45.8. Vilniaus miesto šiaurėje siūloma įsteigti naują autobusų terminalą, nes esama autobusų stotis neatitinka vilniečių ir apskrities gyventojų poreikių. Šis terminalas geografiškai būtų arčiau pagrindinių gyvenamųjų teritorijų, sumažintų transporto srautus miesto centre ir senamiestyje.

46. Geležinkelių transportas:

46.1. Nemažą vaidmenį ateityje vaidins geležinkelio (ypač krovininio) transportas – viena iš alternatyvų automobilių transportui, padėsianti spręsti Vilniaus apskrities aplinkosaugos problemas. Norint didinti vežimą geležinkeliais, būtina modernizuoti kelių infrastruktūrą ir iš esmės didinti susisiekimo greitį, įdiegti europinę vėžę ir prisijungti prie europinio geležinkelio tinklo. Būtina įrengti skirtingų lygių sankirtas su automobilių keliais ir užtikrinti saugų eismą – gerinti esamų geležinkelių techninius parametrus. Geležinkelio linijos ir šiuolaikiška infrastruktūra su keleivių ir krovinių stotimis galėtų skatinti bendrą pavienių branduolių urbanistinę teritorinę plėtrą.

46.2. Vilniaus geležinkelio tinklą Vilniaus apskrities teritorijoje ir toliau formuos esamos svarbios geležinkelio linijos, nustatytos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane:

46.2.1. Rytų–vakarų kryptimi einantis I rango magistralinis IXB geležinkelio koridorius Kijevas–Minskas–Vilnius–Šiauliai–Klaipėda su atšaka Karaliaučiaus link (IXD). Šis koridorius užtikrins perspektyvinių tranzitinių krovinių vežimą tarp Rytų ir Vakarų, todėl jį būtina modernizuoti ir elektrifikuoti, taip užtikrinti didesnį susisiekimo greitį ir eismo saugumą.

46.2.2. Pietų–šiaurės kryptimi einantis II rango magistralinis geležinkelio koridorius Sankt Peterburgas–Vilnius–Varšuva su perspektyvine atšaka Alytaus link, esama atšaka Lydos link ir esamomis atšakomis Utenos link. Šis senas istorinis kelias skirtas tarptautiniam keleivių vežimui ir Europos Sąjungos sienos apsaugai organizuoti. Numatoma tiesioginė šio geležinkelio atšaka Lenkijos link (atstatant geležinkelio liniją nuo Valkininkų iki Alytaus) užtikrins mažesnį atstumą ir geležinkelio tinklo rišlumą Lietuvos pietuose.

46.2.3. Rengiamas I rango transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ europinės vėžės atšakos Kaunas–Vilnius detalusis ar specialusis planas, rezervuojant teritorijas perspektyvinei trasai. Transeuropinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšaka Kaunas–Vilnius skirta įsilieti į Baltijos jūros regiono ir europinio geležinkelio tinklą. Ji numatoma šalia esamo magistralinio geležinkelio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Parengus specialią galimybių studiją ir patvirtinus specialųjį europinės vėžės atšakos Vilnius–Kaunas trasos planą, reikės tikslinti Vilniaus apskrities teritorijos bendrojo plano susisiekimo sistemos sprendinius po 2015 metų.

46.2.4. Vilniaus miesto pietinis krovininio eismo geležinkelio aplinkkelis. Siekiant efektyviau naudoti šį aplinkkelį, siūlomi papildomi nuvažiavimai Aukštuosiuose Paneriuose ties Kirtimų gatve.

46.3. Artimiausioje perspektyvoje svarbiausias Vilniaus apskrityje bus transeuropinis IXB vakarų–rytų geležinkelio koridorius Klaipėda–Vilnius–Minskas–Kijevas, kuris formuoja ir Lietuvos urbanistinę ašį. Šiuo geležinkelio koridoriumi numatomas svarbiausias tranzitinių krovinių srautas iš Rytų į Europą.

46.4. Esama krašto geležinkelio linija Vilnius–Lyda skirta keleiviams ir kroviniams vežti tarp Baltarusijos ir Vilniaus.

46.5. Tarp svarbiausių numatomų infrastruktūros plėtros darbų – IXB transporto koridoriaus rekonstravimas – trasos geometrinių parametrų gerinimas ir vieno lygio geležinkelio pervažų naikinimas. Tarp pirmiausiai rekonstruojamų pervažų, kurios daro didžiausią poveikį autotransporto eismui, – Lentvario ir Vievio pervažos.

46.6. Logistikos centrai ties Vaidotais, Lentvariu ir Moluvėnais tiesiogiai susiję su gerai išvystytais pramoniniais geležinkeliais ir magistraliniais automobilių keliais.

46.7. Logistikos centrų plėtra Vilniaus apskrityje labai padėtų mažinti sunkiojo tranzitinio transporto srautus apskrities gyvenvietėse, ypač Vilniaus miesto teritorijoje, kurioje didelės transporto spūstys ir smarkiai padidėjęs avaringumas. Tai iš esmės mažintų sunkiojo tranzitinio transporto srautą miestų teritorijose, padėtų tinkamai pertvarkyti krovinių gabenimo maršrutus ir sutrumpintų kelionės trukmę.

46.8. Net 61,3 procento Vilniaus apskrities geležinkelio keleivių srauto – iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančių geležinkelio stočių. Daug traukinių keleivių ir Trakų savivaldybėje (21,7 procento).

Šiose savivaldybėse esančios geležinkelio stotys ir ateityje išsaugos didžiausią keleivių vežimo potencialą, nes Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane siūloma aktyvinti keleivių vežimą traukiniais, sujungtais į vieną sistemą su greituoju tramvajumi.

46.9. Gabenant geležinkelių transportu krovinius, lemiamą vaidmenį vaidins Vilniaus, Panerių, Kirtimų, Vaidotų, Vievio geležinkelio stotys, kurioms teks apie 87 procentus visų apskrities krovos darbų ir prie kurių bus steigiami logistikos centrai ir krovinių terminalai.

 

10 lentelė. Perspektyviniai krovos darbai Vilniaus apskrities savivaldybių geležinkelio stotyse (krova – daugiau kaip 50 tūkst. tonų)

 

Stotis

2000 metais

2003 metais

2015 metais

Vilniaus

198,1

239,1

428

Panerių

913,8

1089,5

1950

Kirtimų

123,7

173,6

450

Vaidotų

107,7

146,3

400

Švenčionėlių

38,4

57

140

Lentvario

76

46,7

200

Senųjų Trakų

40,9

93,8

197

Vievio

180,5

292,4

430

Vilniaus apskrities

1789

2283,9

4195

 

46.10. Pagrindiniai geležinkelio pasienio kontrolės punktai Vilniaus apskrityje ir toliau bus keleivinių traukinių – Kenos, Vilniaus ir Stasylų, krovininių traukinių – Kenos ir Stasylų.

47. Oro transportas:

47.1. Esami tarptautiniai Vilniaus ir Kauno oro uostai labai patogūs Vilniaus apskrities gyventojams, turistams ir verslininkams. Strateginio tarptautinio Vilniaus oro uosto, kuris šiuo metu skraidina daugiau kaip 80 procentų keleivių ir 60 procentų krovinių, situacija gana sudėtinga. Išsiplėtus Vilniaus miesto teritorijai, seniai statytas oro uostas jau neatitinka daugelio šiuolaikinių reikalavimų: skrendama virš miesto gyvenamųjų ir kitų užstatytų teritorijų, esamas leidimosi ir kilimo takas dėl per mažo ilgio ir tako dangos konstrukcijos negali saugiai ir be apribojimų priimti lėktuvų. Ankstesniajame Vilniaus miesto bendrajame plane buvo numatytas naujas leidimosi ir kilimo takas, kad lėktuvai neskraidytų virš miesto gyvenamųjų rajonų, tačiau Susisiekimo ministerija neparengė reikiamos teritorijų planavimo dokumentacijos perspektyvinei teritorijai rezervuoti ir žemei išpirkti visuomenės poreikiams. Žemė grąžinta savininkams, taigi reikės išpirkti ne tik žemę, bet ir naujus statinius.

47.2. Numatoma, kad 2015 metais Lietuvoje oro transportu turėtų pasinaudoti apie 3,9 mln. keleivių. Esami Lietuvos oro uostų keleivių vežimo pajėgumai – apie 2,1 mln. keleivių: Vilniaus oro uosto – 1,5 mln. keleivių, Kauno oro uosto – 0,5 mln. keleivių ir Palangos oro uosto – 0,1 mln. keleivių. Kauno oro uosto rezervai dar nedideli.

47.3. Bendra Lietuvos transporto infrastruktūros teritorinė plėtra ir pagrindiniai uždaviniai nustatyti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane. Jame numatyta toliau plėsti ir modernizuoti esamus tarptautinius Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių oro uostus.

 

11 lentelė. Perspektyvinis keleivių vežimas Lietuvos oro uostuose, tūkst. keleivių

 

 

1997 metais

2000 metais

2006 metais

2015 metais

Vilniaus

410,9

521,5

1451

2525

Kauno

36,4

19,2

250

1000

Palangos

33,56

39,31

110,8

400

Iš viso

481,6

581

1811,8

3925

 

47.4. Manoma, kad keleivių Vilniaus oro uoste ir toliau sparčiai daugės. Prognozuojama, kad 2015 metais Vilniaus oro uostas turės 2,5 mln. keleivių. Esama šio oro uosto keleivių terminalo infrastruktūra pajėgia normaliai aptarnauti 1,2–1,5 mln. keleivių per metus. Piko metu oro uostas gali aptarnauti 900 keleivių per valandą.

 

8 pav. Perspektyvinis Vilniaus oro uosto keleivių vežimas

______________________

Šaltinis – Susisiekimo ministerijos parengta galimybių studija.

 

47.5. Atsižvelgiant į esamą ir perspektyvinę Lietuvos oro uostų apkrovą, siūloma įsteigti bendrai valdomą Vilniaus–Kauno dvimiesčio tarptautinį oro uostą su terminalais Vilniuje ir Kaune:

47.5.1. Vilniaus oro uosto valstybinis ir verslo terminalas. Projektinis metinis keleivių vežimo pajėgumas – ribojamas. Per vasaros sezoną jis galėtų būti apie 2–3,5 mln. keleivių per metus.

47.5.2. Kauno oro uosto pagrindinis terminalas, skirtas neribotai vežti krovinius ir turistus pagal planuojamą Lietuvos susisiekimo oro transportu apimtį.

47.6. Tokio vieno dvimiesčio oro uosto bendras valdymas turėtų užtikrinti ekonominį jo gyvybiškumą, naikintų prieštaravimus, kylančius dirbant rinkos sąlygomis, geriau būtų aptarnaujami keleiviai. Dvimiesčio oro uostas galėtų konkuruoti su Rygos ir Talino oro uostais. Be to, reikia užtikrinti greitą ir saugią jungtinę keleivių vežimo tarp oro uosto terminalų ir miestų centrų sistemą (vienas bilietas visam transportui).

47.7. Iki 2015 metų Vilniaus oro uoste reikėtų:

47.7.1. baigti artimiausiais metais įgyvendinti terminalo ne Šengeno valstybių keleiviams projektą;

47.7.2. parengti oro uosto teritorijos detalųjį planą, nustatyti lėktuvų ir keleivių aptarnavimo infrastruktūros plėtros poreikius pagal perspektyvinį skrydžių skaičių ir orlaivių tipus;

47.7.3. nustatyti oro uosto tako sanitarines ir triukšmo zonas, ištirti jų poveikį esamai ir perspektyvinei miesto plėtrai;

47.7.4. inicijuoti naujo kilimo ir leidimosi tako tiesimą ir atitinkamos aptarnavimo infrastruktūros, atitinkančios šiuolaikinius reikalavimus, plėtrą – rengti specialųjį ar detalųjį planą;

47.7.5. gerinti tiesioginį susisiekimą tarp oro uosto ir Vilniaus miesto;

47.7.6. gerinti susisiekimą su europiniais transporto koridoriais ir svarbiausiais užmiesčio keliais – nutiesti miesto vakarinę greitojo eismo gatvę. Šis greitkelių tinklas padėtų greitai susisiekti beveik su visais pagrindiniais užmiesčio keliais;

47.7.7. persvarstyti šiuo metu vykdomų ar numatomų vykdyti esamos oro uosto infrastruktūros modernizavimo ir rekonstravimo darbų atitiktį perspektyviniams sprendiniams (sietina su naujo tako tiesimu ar senojo rekonstravimu);

47.7.8. spręsti automobilių parkavimo oro uoste, viešojo transporto eismo klausimus.

47.8. Vilniaus apskrities teritorijoje numatomi Paluknio, Kyviškių ir Rūdiškių aerodromai.

48. Pakelės aptarnavimo infrastruktūra. Automobilių ir keleivių pakelės aptarnavimo infrastruktūra (degalinės, moteliai, plovyklos, kavinės ir panašiai) ir jos vieta keliuose turi būti numatytos specialiuosiuose planuose (patvirtintus degalinių išdėstymo specialiuosius planus turi dauguma Vilniaus apskrities savivaldybių). Esamų pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektų, išskyrus Vilniaus miesto teritoriją, nepakanka. Jų išdėstymas automagistralėse (A1, A2 ir A3 magistraliniuose keliuose) turėtų atitikti abipusio aptarnavimo reikalavimus. Pakelės aptarnavimo infrastruktūros objektai turėtų būti lengvai pasiekiami, šalia pagrindinių sankryžų, kad transporto priemonėms nereikėtų važiuoti į miestų ir miestelių urbanizuotas teritorijas.

 

IX. INŽINERINĖ INFRASTRUKTŪRA

 

49. Vandentieka:

49.1. Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad gyventojų vidutinis bendrasis (buities, įmonių ir viešųjų vietų) vandens suvartojimas gali siekti 260 litrų per dieną asmeniui, o numatoma vandentiekos sistemų galia turės apie 1,5 karto viršyti prognozuojamą vandens poreikį.

49.2. Vilniaus apskrityje vandens sunaudota daugiausia 1989 metais. Po to daugelį metų vandens naudota vis mažiau, bent jau iki 2000 metų. Paskutinius 5 metus sunaudojamo vandens kiekis stabilizavosi. Tai nebūdinga kitoms Lietuvos apskritims, kur dar pastebimos požeminio vandens naudojimo mažėjimo tendencijos. Dabar Vilniaus apskritis naudoja apie 35 mln. kub. metrų požeminio vandens kasmet. Tarp šalies apskričių tai didžiausias požeminių vandenų vartotojas, kuriam tenka apie 30 procentų viso Lietuvoje sunaudojamo požeminio vandens.

49.3. Darant ateities prognozes, atsižvelgiama į poreikius didinančius ir mažinančius veiksnius, kurių pagrindiniai – apskrities ekonominiai rodikliai, BVP augimas ir gyventojų skaičiaus kaita. Prognozuojant daroma prielaida, kad daugės apskrities gyventojų, prisijungusių prie centralizuotų vandens tiekimo sistemų (2015 metais – 95 procentai). Taigi būtina smarkiai praplėsti esamų vandentiekių skirstomuosius vamzdynus tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse.

 

12 lentelė. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė

 

 

Pesimistinė

Vidutinė

Optimistinė

poreikis (mln. kub. metrų)

nuostoliai (procentais)

pakelta (mln. kub. metrų)

poreikis (mln. kub. metrų)

nuostoliai (procentais)

pakelta (mln. kub. metrų)

poreikis (mln. kub. metrų)

nuostoliai (procentais)

pakelta (mln. kub. metrų)

2004 metais

35,6

26

48,3

35,6

26

48,3

35,6

26

48,3

2010 metais

38,8

24

48,1

40,2

24

49,8

41,2

24

51,1

2015 metais

42,3

22

51,6

45,5

22

55,5

49,3

22

60,1

 

9 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo prognozė

 

10 pav. Vilniaus apskrities požeminio vandens sunaudojimo per metus vienam asmeniui prognozė

Pastaba. Čia prognozuojamas tik sunaudojimas to požeminio vandens, kuris tiekiamas gyventojams ir ūkio subjektams centralizuotu vandentiekiu ir gali būti apskaičiuojamas.

 

13 lentelė. Numatomas centralizuotai tiekiamo vandens prieinamumas gyventojams

 

Metai

2005

2015

2026

procentai

77

95

95

 

49.4. Bus siekiama, kad visas tiekiamas vanduo atitiktų galiojančią higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606). Tuo tikslu turi būti renovuota dalis naudojamo skirstomojo vamzdyno, rekonstruojami esami ir įrengiami nauji vandens gerinimo įrenginiai. Bendrajame plane numatyta:

49.4.1. plėtoti esamas Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų vandentiekio sistemas; rekonstruoti Trakų Vokės ir Grigiškių vandenvietes, įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius Trakų Vokėje, Bukčiuose, Daniliškėse, Juodšiliuose ir Bičių Korio vandenvietėje, uždaryti Vilniaus miesto Vingio vandenvietę;

49.4.2. plėtoti Vilniaus rajono vandentiekio sistemas – įrengti naują vandenvietę Mickūnuose ir rekonstruoti Marijampolio ir Valčiūnų vandenvietes; įrengti naujus vandens gerinimo įrenginius Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje ir Sudervėje;

49.4.3. plėtoti Šalčininkų rajono vandentiekio sistemas – pastatyti naujus geležies šalinimo įrenginius Jašiūnuose, Dieveniškėse ir Šalčininkuose;

49.4.4. plėtoti Trakų rajono vandentiekio sistemas – uždaryti Lentvario vandenvietę ir įrengti naują Varnikuose; pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;

49.4.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės vandentiekio sistemas – rekonstruoti Elektrėnų vandenvietę ir Vievio ir Elektrėnų vandens gerinimo įrenginius;

49.4.6. plėtoti Širvintų rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Kernavės vandenvietę ir Širvintų vandens gerinimo įrenginius;

49.4.7. plėtoti Ukmergės rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti Šventupės, Vidiškių ir Žemaitkiemio vandenvietes, įrengti vandens gerinimo įrenginius Šventupėje, Žemaitkiemyje ir Lyduokiuose;

49.4.8. plėtoti Švenčionių rajono vandentiekio sistemas – rekonstruoti vandenvietę Pabradėje, pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius Švenčionyse.

 

14 lentelė. Numatomi rekonstruoti ir plėtoti Vilniaus apskrities pagrindiniai vandentiekio įrenginiai

 

Savivaldybė

Gyvenamoji vietovė

Vandenvietė

Vandens gerinimo įrenginiai

Vilniaus miesto

Bukčiai

naujų įrengimas (15000 kub. metrų per dieną)

Trakų Vokė

rekonstrukcija

naujų įrengimas

Daniliškės

naujų įrengimas

Grigiškės

rekonstrukcija

Juodšiliai

naujų įrengimas

Žalieji ežerai

naujų įrengimas

Vilniaus rajono

Mickūnai

naujos įrengimas

Valčiūnai

rekonstrukcija

Marijampolis

rekonstrukcija

Kalveliai

naujų įrengimas

Kabiškės

naujų įrengimas (100 kub. metrų per dieną)

Maišiagala

naujų įrengimas

Sudervė

naujų įrengimas

Šalčininkų rajono

Šalčininkai

naujų įrengimas

Jašiūnai

naujų įrengimas

Dieveniškės

naujų įrengimas

Trakų rajono

Trakai

naujos įrengimas

Lentvaris

likvidavimas

Rūdiškės

naujų įrengimas

Aukštadvaris

naujų įrengimas

Elektrėnų

Elektrėnai

rekonstrukcija

rekonstrukcija

Vievis

rekonstrukcija

Širvintų rajono

Kernavė

rekonstrukcija

Širvintos

rekonstrukcija

Ukmergės rajono

Vidiškiai

rekonstrukcija

Šventupė

rekonstrukcija

naujų įrengimas

Žemaitkiemis

rekonstrukcija

naujų įrengimas

Lyduokiai

naujų įrengimas

Švenčionių rajono

Pabradė

rekonstrukcija

Švenčionys

naujų įrengimas (1000 kub. metrų per dieną)

 

49.5. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į vandentiekio plėtrą apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų) aprūpinimo geriamuoju vandeniu problema turi būti sprendžiama savivaldybės lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.

49.6. Numatoma:

49.6.1. visas Vilniaus apskrities vandenvietes įrengti pagal higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217), reikalavimus, tuo tikslu bus įregistruotos vandenviečių apsauginės sanitarinės zonos, o jose ribojama ūkinė veikla;

49.6.2. vykdyti tolesnę eksploatuojamų požeminio vandens stebėseną;

49.6.3. tikrinti tiekiamo vandens kokybę ir apie tikrinimo rezultatus nuolat informuoti vietos savivaldos organus ir visuomenę;

49.6.4. vykdyti naudojamų šulinių vandens kokybės stebėseną, nustatyti zonas su užterštu gruntiniu vandeniu, jose įrengti vandens tiekimo iš gilesnių horizontų sistemas.

50. Nuotekų tvarkymas:

50.1. prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos planuojamu laikotarpiu bus prieinamos 95 procentams gyventojų, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos atitiks 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1998 m. vasario 27 d. Komisijos direktyva 98/15/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 27) (toliau vadinama – Direktyva 91/271/EEB), reikalavimus. Kad užsibrėžtų tikslų būtų pasiekta, Vilniaus apskrities nuotekų surinkimo ir apvalymo ūkis turi būti iš esmės rekonstruotas ir išplėstas. Direktyva 91/271/EEB įsigalioja Lietuvoje nuo 2010 metų, taigi visi sprendiniai, sietini su vandenvala, įgauna prioritetinį statusą. Pertvarkant Vilniaus apskrities vandenvalos ūkį, numatoma:

50.1.1. plėtoti Vilniaus miesto ir jo aglomeracijos zonų nuotekų surinkimo sistemas, užtikrinti, kad daugiausia nuotekų patektų į Vilniaus nuotekų valymo įrenginius, rekonstruoti esamą nuotekų valyklą Antaviliuose;

50.1.2. plėtoti Vilniaus rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti esamą nuotekų valyklą Vaidotuose, įrengti naujus nuotekų valymo įrenginius Sudervėje, Marijampolyje, Paberžėje, Maišiagaloje ir Kalveliuose;

50.1.3. plėtoti Šalčininkų rajono nuotekų surinkimo sistemą, rekonstruoti nuotekų valyklas Dieveniškėse, Šalčininkuose ir Jašiūnuose;

50.1.4. plėtoti Trakų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklas Rūdiškėse ir Aukštadvaryje;

50.1.5. plėtoti Elektrėnų savivaldybės nuotekų surinkimo sistemas, kad daugiausia nuotekų patektų į Alesninkų nuotekų valymo įrenginius;

50.1.6. plėtoti Širvintų rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti nuotekų valyklą Širvintose, pastatyti Kernavėje naujus nuotekų valymo įrenginius;

50.1.7. plėtoti Ukmergės rajono nuotekų surinkimo sistemas, pastatyti naujas nuotekų valyklas Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;

50.1.8. plėtoti Švenčionių rajono nuotekų surinkimo sistemas, rekonstruoti valyklą Pabradėje.

 

15 lentelė. Numatoma Vilniaus apskrities pagrindinių nuotekų valymo įrenginių plėtra

 

Savivaldybė

Gyvenamoji vietovė

Nuotekų valymo įrenginiai

Vilniaus miesto

Antaviliai

rekonstrukcija

Vilniaus rajono

Vaidotai

rekonstrukcija

Sudervė

naujų įrengimas

Marijampolis

naujų įrengimas (360 kub. metrų per parą)

Kalveliai

naujų įrengimas

Paberžė

naujų įrengimas (200 kub. metrų per parą)

Maišiagala

naujų įrengimas

Šalčininkų rajono

Šalčininkai

rekonstrukcija

Dieveniškės

rekonstrukcija

Jašiūnai

rekonstrukcija

Trakų rajono

Aukštadvaris

rekonstrukcija

Rūdiškės

rekonstrukcija

Širvintų rajono

Širvintos

rekonstrukcija

Kernavė

naujų įrengimas (120 kub. metrų per parą)

Ukmergės rajono

Vidiškiai

naujų įrengimas

Šventupė

naujų įrengimas

Žemaitkiemis

naujų įrengimas

Švenčionių rajono

Pabradė

rekonstrukcija (iki 1200 kub. metrų per parą)

 

50.2. Šiuose sprendiniuose atsižvelgiama tik į nuotekų surinkimo sistemos plėtrą apskrities miestuose ir stambiausiose gyvenvietėse. Mažųjų gyvenviečių ir kaimų (daugiau kaip 50 gyventojų) nuotekų surinkimo ir valymo klausimai turi būti sprendžiami savivaldybės lygmens bendrajame plane ir specialiuosiuose planuose.

51. Atliekų tvarkymas:

51.1. Atsižvelgiant į Vilniaus apskrities socialinių ir ekonominių rodiklių prognozes, akivaizdu, kad atliekų daugės 30–40 procentų. Bendrajame plane numatoma:

51.1.1. uždaryti ir rekultivuoti visus Vilniaus apskrities smulkius buitinių atliekų sąvartynus; uždaromus sąvartynus rekultivuoti;

51.1.2. šalinti buitines atliekas naujame regioniniame Kazokiškių sąvartyne;

51.1.3. įrengti Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje atliekų priėmimo aikšteles, kuriose bus priimamos, ardomos ir rūšiuojamos didžiosios atliekos, taip pat priimamos pavojingos atliekos;

51.1.4. įrengti biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikšteles esamų sąvartynų vietose, prieš tai juos rekultivavus:

51.1.4.1. Trakų rajono savivaldybėje, Pilialaukio kaime, – esamo buitinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.4.2. Šalčininkų rajono savivaldybėje – esamo specialios paskirties uždarosios akcinės bendrovės „Tvarkyba“ buitinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.4.3. Švenčionių rajono savivaldybėje – esamų Pliauškių ir Žvėrynės buitinių atliekų sąvartynų vietoje;

51.1.4.4. Ukmergės rajono savivaldybėje, Pivonijos seniūnijoje, – buvusio Mikailiškių sąvartyno vietoje;

51.1.4.5. Širvintų rajono savivaldybėje – Akmenių statybinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.4.6. Elektrėnų savivaldybėje – esamo Gilučių buitinių atliekų sąvartyno vietoje;

51.1.5. buitinėms atliekoms surinkti naudoti konteinerinę sistemą, plėsti konteinerinių atliekų surinkimo aikštelių tinklą;

51.1.6. sukurti specializuotų buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimo tinklą;

51.1.7. plėtoti konteinerinių aikštelių, skirtų atliekoms rūšiuoti, tinklą, atliekas rūšiuoti specializuotuose konteineriuose.

51.2. Rengiant sprendinius, atsižvelgta į Valstybinį strateginį atliekų tvarkymo planą ir Vilniaus regiono atliekų tvarkymo planą, kuriame nagrinėjami organizaciniai atliekų tvarkymo klausimai.

52. Energetikos infrastruktūra:

52.1. Vilniaus apskrityje pastaraisiais metais elektros energijos reikia vis daugiau. Manoma, kad planuojamu periodu šios tendencijos išliks. Elektros energijos poreikio didėjimas gali siekti 5–8 procentus kasmet. Esamo aukštos įtampos tinklo iš esmės pakanka būsimoms apkrovoms išlaikyti. Būtina įvertinti bendro šalies elektros perdavimo tinklo plėtros poreikius.

52.2. Dujofikuotos visos Vilniaus apskrities savivaldybės. Geriausiai gamtinių dujų tiekimo tinklas išplėtotas Vilniaus miesto ir Vilniaus rajono savivaldybėse. Būtina numatyti ir tolesnę dujotiekių tinklo plėtrą. Atitinkamai reikia tobulinti ir šilumos ūkį – pritaikyti grupines katilines naudoti gamtines dujas. Siekiama gamtines dujas padaryti prieinamas apskrities energetikos įmonėms, tam reikia parengti investicijų projektus ir įvertinti ekonominį jų pagrįstumą.

53. Elektros energijos tiekimas. Numatoma:

53.1. išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą – atnaujinti susidėvėjusius įrenginius;

53.2. įrengti 330 kV nacionalinės svarbos elektros perdavimo liniją, kertančią Širvintų ir Ukmergės rajonus;

53.3. įrengti 330 kV elektros perdavimo liniją, jungiančią Vilniaus ir Neries transformatorių pastotes;

53.4. įrengti naujas 110/10 kV transformatorių pastotes ties Lazdėnų gyvenviete (Elektrėnų savivaldybė), Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė), transformatoriaus pastotę Kuprijoniškėse;

53.5. modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10kV–0,4kV) – pakeisti susidėvėjusius įrenginius ir optimizuoti transformatorinių galias;

53.6. plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą – užtikrinti patikimas elektros energijos tiekimo paslaugas visiems gyventojams ir ūkio subjektams;

53.7. rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą;

53.8. pagal galimybes maksimaliai tiesti elektros energijos skirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose;

53.9. atlikti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių galimybių studiją.

54. Gamtinių dujų tiekimas. Numatoma:

54.1. plėtoti magistralinių dujotiekių tinklą:

54.1.1. nutiesti dar vieną magistralinio dujotiekio liniją nuo Vievio iki Kaišiadorių;

54.1.2. nutiesti magistralinio dujotiekio Minskas–Vilnius atšaką į Molėtus;

54.2. įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį;

54.3. įrengti šalia Jauniūnų stūmoklio paleidimo kameros aikštelę.

55. Centralizuotas šilumos tiekimas. Numatoma:

55.1. plečiant dujotiekio tinklą, drauge rekonstruoti grupines katilines – pritaikyti naudoti gamtines dujas, numatyti rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių ir atliekinių medžiagų;

55.2. išsaugoti visų gyvenviečių centralizuotas šilumos tiekimo sistemas, rekonstruoti šilumines trasas – nutiesti bekanalius vamzdynus, modernizuoti katilines – didinti kuro vartojimo efektyvumą, modernizuoti šilumos punktus – didinti šilumos vartojimo efektyvumą;

55.3. rekonstruoti gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus – modernizuoti šildymo sistemas ir gerinti pastatų šilumines charakteristikas.

56. Prioritetai:

56.1. ilgalaikiai vandentiekos ir nuotekų šalinimo prioritetai:

56.1.1. nuotekų surinkimo tinklų plėtra ir rekonstravimas, naujų valymo įrenginių statyba (sietina su Direktyva 91/271/EEB, kurios vykdymas Lietuvai atidėtas iki 2010 metų);

56.1.2. vartotojams tiekiamo geriamojo vandens kokybės gerinimas siekiant atitikties higienos normai HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“;

56.1.3. centralizuoto vandentiekio tinklų plėtra aglomeracijose, priemiestinių zonų prijungimas prie miestų vandentiekio;

56.1.4. kompleksinių vandentiekos ir vandenvalos projektų rengimas siekiant optimaliai spręsti problemas ir kuo efektyviau naudoti lėšas;

56.2. ilgalaikiai atliekų tvarkymo prioritetai:

56.2.1. esamų smulkių buitinių atliekų sąvartynų uždarymas ir rekultivavimas (atsižvelgiant į tai, kad įrengtas naujas regioninis Kazokiškių sąvartynas);

56.2.2. tolesnė konteinerinės buitinių atliekų surinkimo sistemos plėtra;

56.2.3. didžiųjų atliekų surinkimo sistemos plėtra;

56.2.4. pavojingų atliekų surinkimo iš gyventojų sistemos plėtra;

56.3. ilgalaikiai energetikos prioritetai:

56.3.1. gamtinių dujų magistralinių vamzdynų ir skirstomojo vamzdyno tinklo plėtra;

56.3.2. katilinių pritaikymas naudoti gamtines dujas, numačius rezervinį kurą iš atsinaujinančių kuro rūšių ir atliekinių medžiagų;

56.3.3. šiluminių trasų rekonstravimas – bekanalių vamzdynų tiesimas;

56.3.4. skirstomojo elektros tinklo renovavimas.

57. Teritorijų rezervavimas inžinerinės infrastruktūros sprendiniams įgyvendinti:

57.1. vandentiekio infrastruktūrai plėtoti:

57.1.1. vandens gerinimo įrenginiams statyti Bukčiuose, Trakų Vokėje, Daniliškėse, Juodšiliuose, Žaliųjų ežerų rajone, Kalveliuose, Kabiškėse, Maišiagaloje, Sudervėje, Šalčininkuose, Jašiūnuose, Dieveniškėse, Rūdiškėse, Aukštadvaryje, Šventupėje, Žemaitkiemyje, Lyduokiuose, Švenčionyse; pagal galimybes vietą vandens gerinimo įrenginiams parinkti esamų vandenviečių teritorijose;

57.1.2. naujoms vandenvietėms įrengti Mickūnuose ir Varnikiuose (Trakų rajono savivaldybė);

57.1.3. rezervinėms vandenvietėms, kurių ištekliai bus naudojami po planuojamo laikotarpio:

57.1.3.1. Vilniuje – Aukštųjų Panerių, Smėlynės, Turniškių ir Pavilnio vandenvietėms;

57.1.3.2. Trakų rajone – Madžiūnų ir Merkio vandenvietėms;

57.2. vandenvalos infrastruktūrai plėtoti:

57.2.1. Antavilių, Vaidotų, Šalčininkų, Dieveniškių, Jašiūnų, Aukštadvario, Rūdiškių, Širvintų, Pabradės nuotekų valymo įrenginiams renovuoti;

57.2.2. naujiems nuotekų valymo įrenginiams statyti Sudervėje, Marijampolyje, Kalveliuose, Paberžėje, Maišiagaloje, Kernavėje, Vidiškiuose, Šventupėje ir Žemaitkiemyje;

57.3. atliekoms tvarkyti:

57.3.1. atliekų priėmimo aikštelėms Elektrėnuose, Širvintose, Ukmergėje, Švenčionėliuose, Pabradėje, Šalčininkuose, Eišiškėse, Lentvaryje, Sudervėje, Nemenčinėje, Naujojoje Vilnioje, Kuprijoniškėse ir Baltojoje Vokėje įrengti;

57.3.2. biodegraduojančių atliekų kompostavimo aikštelėms šalia Ukmergės, Elektrėnų, Širvintų, Trakų, Švenčionėlių ir Šalčininkų įrengti;

57.4. elektros energijai tiekti:

57.4.1. 330 kV elektros tiekimo linijai, kertančiai Širvintų ir Ukmergės rajonus, įrengti;

57.4.2. 330 kV elektros tiekimo linijai, jungiančiai Vilniaus ir Neries transformatorių pastotes, įrengti;

57.4.3. naujoms 110/10 kV transformatorių pastotėms ties Lazdėnų gyvenviete (Elektrėnų savivaldybė) ir Šventininkų kaimu (Trakų rajono savivaldybė) įrengti;

57.5. dujų tiekimui užtikrinti:

57.5.1. magistraliniam dujotiekiui į Molėtus nutiesti;

57.5.2. magistraliniam dujotiekiui Vievis–Kaunas nutiesti;

57.5.3. Jauniūnų dujų kompresorių stočiai statyti;

57.5.4. stūmoklių paleidimo kameros aikštelei šalia Jauniūnų įrengti.

58. Esamoms dujų skirstymo stotims nustatyta 500 metrų sanitarinė apsaugos zona, išskyrus Vilniaus ir Nemenčinės dujų skirstymo stotis, kurioms nustatyta 200 metrų sanitarinė apsaugos zona. Planuojama įrengti Jauniūnų dujų kompresorių stotį su 500 metrų sanitarine apsaugos zona.

59. Nacionalinio, regiono, rajono ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentuose taikomas sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“. Pagal šias taisykles projektuojami ir statomi visi statiniai 200 metrų atstumu nuo veikiančių magistralinių dujotiekių. Magistralinių dujotiekių trasa priskiriama tam tikrai vietovės klasei, kurioje ribojamas pastatų skaičius ir užstatymo intensyvumas.

 


IV. PRIEDAI

 

1 priedas. Gyventojų tankumas Europos NUTS 3 lygio regionuose (gyventojų skaičius
1 kv. kilometre)

 

–––––––––––––––

Šaltinis – ESPON programa.


 

2 priedas. Gyventojų skaičius Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)

 

Administraciniai vienetai

Pesimistinis

Vidutinis

Optimistinis

2006

metais

2015

metais

2025

metais

2006

metais

2015

metais

2025

metais

2006

metais

2015

metais

2025
metais

Lietuva

3403235

3215100

3002539

3403235

3293644

3200686

3403235

3372758

3402105

Vilniaus apskritis

848227

881549

795195

848227

843748

847673

848227

881549

940812

Elektrėnų sav.

28232

26497

24543

28232

27145

26162

28232

28146

28601

Šalčininkų r. sav.

38129

36033

33664

38129

36913

35885

38129

37563

37606

Širvintų r. sav.

19557

18265

16812

19557

18711

17921

19557

19284

19328

Švenčionių r. sav.

31567

28766

25633

31567

29469

27324

31567

29669

27890

Trakų r. sav.

36788

35631

34298

36788

36501

36562

36788

36947

37884

Ukmergės r. sav.

46829

43501

39762

46829

44564

42386

46829

45441

44614

Vilniaus m. sav.

553528

536263

516376

553528

549364

550453

553528

578562

621412

Vilniaus r. sav.

93597

98670

104109

93597

101081

110979

93597

105938

123477

 

3 priedas. Gyventojų skaičiaus pokytis Vilniaus apskrityje 2006, 2015 ir 2025 metais (prognozė)

 

Administraciniai vienetai

Pesimistinis

Vidutinis

Optimistinis

2006–2015 metais

2006–2025 metais

2006–2015 metais

2006–2025 metais

2006–2015 metais

2006–2025 metais

Vilniaus apskritis

-24600

-53032

-4479

-554

33322

92585

Elektrėnų sav.

-1735

-3689

-1087

-2070

-86

369

Šalčininkų r. sav.

-2096

-4465

-1216

-2244

-566

-523

Širvintų r. sav.

-1292

-2745

-846

-1636

-273

-229

Švenčionių r. sav.

-2801

-5934

-2098

-4243

-1898

-3677

Trakų r. sav.

-1157

-2490

-287

-226

159

1096

Ukmergės r. sav.

-3328

-7067

-2265

-4443

-1388

-2215

Vilniaus m. sav.

-17265

-37152

-4164

-3075

25034

67884

Vilniaus r. sav.

5073

10512

7484

17382

12341

29880

 

4 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų tankumas (optimistinė prognozė)

 

Administraciniai vienetai

Teritorija, hektarais

Gyventojų /
1 kv. kilometrui,
2006 metais

Gyventojų /
1 kv. kilometrui,
2015 metais

Vilniaus apskritis

973066

87

89

Elektrėnų sav.

50882

56

55

Šalčininkų r. sav.

149137

26

25

Širvintų r. sav.

90580

22

21

Švenčionių r. sav.

169179

19

18

Trakų r. sav.

120789

31

31

Ukmergės r. sav.

139529

34

33

Vilniaus m. sav.

40056

1380

1404

Vilniaus r. sav.

212916

44

49

 

5 priedas. Darbuotojų skaičius ir nedarbo lygis (optimistinė prognozė)

 

Administraciniai vienetai

Darbuotojų skaičius

Nedarbo lygis, procentais

2006 metais

2015 metais

2006 metais

2015 metais

Vilniaus apskritis

444835

528000

2,9

2,3

Elektrėnų sav.

7523

9000

0,9

0,7

Šalčininkų r. sav.

6254

6900

6

4,8

Širvintų r. sav.

3104

3700

3,1

2,5

Švenčionių r. sav.

6905

7600

5,7

4,6

Trakų r. sav.

7171

8600

1

0,8

Ukmergės r. sav.

11657

12800

4,3

3,4

Vilniaus m. sav.

388020

465600

2,3

1,8

Vilniaus r. sav.

14200

17000

5,1

4,1

 

6 priedas. Pastatytų butų skaičius (optimistinė prognozė)

 

Administraciniai vienetai

1996–2006 metais

Prognozė 2007–2015 metams

pastatyta butų

pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. kv. metrų

pastatyta butų

pastatytų butų naudingasis plotas, tūkst. kv. metrų

Vilniaus apskritis

30033

2962

47500

4500

Elektrėnų sav.

195

24

580

60

Šalčininkų r. sav.

302

34

550

80

Širvintų r. sav.

176

20

820

60

Švenčionių r. sav.

264

28

690

60

Trakų r. sav.

1223

157

2420

270

Ukmergės r. sav.

286

39

350

57

Vilniaus m. sav.

24736

2196

37300

3200

Vilniaus r. sav.

2851

465

4720

730

 

7 priedas. Apsirūpinimas gyvenamuoju plotu (vienam gyventojui vidutiniškai tenka
kv. metrų naudingojo ploto) (optimistinė prognozė)

 

Administraciniai vienetai

2006 metais

2015 metais

Vilniaus apskritis

24,3

30,1

Elektrėnų sav.

22,9

29,7

Šalčininkų r. sav.

25,6

31,6

Širvintų r. sav.

27,3

35,3

Švenčionių r. sav.

29,7

36,6

Trakų r. sav.

24,7

31,4

Ukmergės r. sav.

27,6

33,8

Vilniaus m. sav.

24,1

32,5

Vilniaus r. sav.

21,1

24,6

 

8 priedas. Pastatyta negyvenamųjų pastatų (optimistinė prognozė)

 

Administraciniai vienetai

1997–2006 metais

Prognozė 2007–2015 metams

pastatyta naujų negyvenamųjų pastatų

pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas,
tūkst. kv. metrų

pastatyta naujų negyvenamųjų pastatų

pastatytų naujų negyvenamųjų pastatų bendrasis plotas,
tūkst. kv. metrų

Vilniaus apskritis

4081

2607

13000

4000

Elektrėnų sav.

89

37

430

100

Šalčininkų r. sav.

81

42

70

100

Širvintų r. sav.

74

25

170

80

Švenčionių r. sav.

169

52

560

90

Trakų r. sav.

629

126

1740

390

Ukmergės r. sav.

177

46

640

72

Vilniaus m. sav.

1658

1945

6080

2780

Vilniaus r. sav.

1204

334

4340

890

 

9 priedas. Vilniaus apskrities savivaldybių plėtros teritorijos iki 2015 metų
(orientaciniai plotai, hektarais)

 

Administraciniai vienetai

Esamos užstatytos teritorijos

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Bendras užstatytų teritorijų plotas

Vilniaus apskritis

44891

22600

67491

Elektrėnų sav.

1755

2680

4435

Šalčininkų r. sav.

5144

1710

6854

Širvintų r. sav.

3427

1760

5187

Švenčionių r. sav.

4249

2070

6319

Trakų r. sav.

3899

2260

6159

Ukmergės r. sav.

6117

2130

8247

Vilniaus m. sav.

10663

5110

15773

Vilniaus r. sav.

9637

4760

14277

 

10 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Elektrėnų savivaldybėje iki 2015 metų

(orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Elektrėnai

14050

530

Vilniaus aglomeracija

2.

Vievis

5303

820

Vilniaus aglomeracija

3.

Naujosios Kietaviškės

484

260

Vilniaus aglomeracija

4.

Pakalniškės

404

420

Vilniaus aglomeracija

5.

Kazokiškės

327

150

Vilniaus aglomeracija

6.

Pastrėvys

303

140

Vilniaus aglomeracija

7.

Gilučiai

235

110

Vilniaus aglomeracija

8.

Semeliškės

660

180

 

9.

Beižionys

226

70

 

 

11 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Šalčininkų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Šalčininkai

6722

320

 

2.

Eišiškės

3765

280

 

3.

Jašiūnai

1879

180

 

4.

Baltoji Vokė

1073

60

 

5.

Dieveniškės

916

40

 

6.

Zavišonys

670

80

 

7.

Turgeliai

663

180

 

8.

Šalčininkėliai

620

20

 

9.

Kalesninkai

618

120

 

10.

Rūdninkai

602

30

 

11.

Butrimonys

462

120

 

12.

Pabarė

395

20

 

13.

Dainava

385

90

 

14.

Akmenynė

287

90

 

15.

Gerviškės

231

30

 

16.

Poškonys

160

50

 

 

12 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Širvintų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Širvintos

7273

940

 

2.

Musninkai

472

130

 

3.

Gelvonai

380

60

 

4.

Bartkuškis

349

160

 

5.

Vileikiškiai

338

70

 

6.

Kernavė

307

10

 

7.

Alionys I

271

130

 

8.

Šešuolėliai I

199

40

 

9.

Bagaslaviškis

185

80

 

10.

Jauniūnai

185

70

 

11.

Zibalai

165

70

 

 

13 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Švenčionių rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Švenčionys

5684

370

Švenčionių aglomeracija

2.

Švenčionėliai

6923

540

Švenčionių aglomeracija

3.

Pabradė

6525

140

 

4.

Adutiškis

778

40

 

5.

Pavoverė

423

140

 

6.

Prienai

414

40

 

7.

Nauja Pašaminė

359

130

 

8.

Svirkos

359

80

 

9.

Magūnai

303

80

 

10.

Kaltanėnai

282

70

 

11.

Milkuškos

274

80

 

12.

Naujas Strūnaitis

276

50

 

13.

Sariai

274

20

 

14.

Vidutinė

212

50

 

15.

Reškutėnai

181

80

 

16.

Šventa

187

80

 

17.

Labanoras

75

80

 

 

14 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Trakų rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Lentvaris

11773

90

Vilniaus aglomeracija

2.

Žaizdriai

537

60

Vilniaus aglomeracija

3.

Rykantai

412

390

Vilniaus aglomeracija

4.

Bražuolė

309

60

Vilniaus aglomeracija

5.

Šventininkai

192

150

Vilniaus aglomeracija

6.

Salkininkai

114

180

Vilniaus aglomeracija

7.

Rūdiškės

2559

320

 

8.

Aukštadvaris

1031

100

 

9.

Paluknys

742

210

 

10.

Onuškis

584

90

 

11.

Senasis Tarpupis

206

160

 

12.

Grendavė

227

210

 

13.

Bijūnai

278

110

 

14.

Ismonys

142

130

 

 

15 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Ukmergės rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Ukmergė

28759

570

 

2.

Šventupė

842

30

 

3.

Siesikai

601

100

 

4.

Dainava

547

40

 

5.

Želva

516

120

 

6.

Vidiškiai

528

110

 

7.

Deltuva

503

140

 

8.

Žemaitkiemis

313

90

 

9.

Baleliai

215

110

 

10.

Lėnas

271

60

 

11.

Taujėnai

571

180

 

12.

Rečionys

330

120

 

13.

Nuotekai

217

80

 

14.

Lyduokiai

169

140

 

15.

Liaušiai

235

80

 

16.

Pabaiskas

249

80

 

17.

Šešuoliai

189

80

 

 

16 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų

 

Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje iki 2015 metų brėžiniuose yra pažymėtos pagal galiojantį Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą iki 2015 metų ir šiame dokumente nedetalizuojamos.

 

17 priedas. Prioritetinės plėtros teritorijos Vilniaus rajono savivaldybėje iki 2015 metų (orientaciniai plotai, hektarais)

 

Eil. Nr.

Vietovės pavadinimas

Gyventojų skaičius (2001 m. sausio 1 d. duomenys)

Orientacinis prioritetinės plėtros teritorijų plotas

Pastabos

1.

Nemenčinė

5892

110

Vilniaus aglomeracija

2.

Skaidiškės

4457

190

Vilniaus aglomeracija

3.

Rudamina

3937

450

Vilniaus aglomeracija

4.

Pagiriai

3929

30

Vilniaus aglomeracija

5.

Nemėžis

2601

400

Vilniaus aglomeracija

6.

Valčiūnai

2083

50

Vilniaus aglomeracija

7.

Avižieniai

1695

330

Vilniaus aglomeracija

8.

Maišiagala

1634

240

Vilniaus aglomeracija

9.

Mickūnai

1415

270

Vilniaus aglomeracija

10.

Didžioji Riešė

1142

80

Vilniaus aglomeracija

11.

Kalviškės

1025

80

Vilniaus aglomeracija

12.

Galgiai

1022

140

Vilniaus aglomeracija

13.

Marijampolis

827

140

Vilniaus aglomeracija

14.

Bukiškis

806

650

Vilniaus aglomeracija

15.

Rukainiai

770

80

Vilniaus aglomeracija

16.

Didžiosios Kabiškės

757

40

Vilniaus aglomeracija

17.

Zujūnai

525

210

Vilniaus aglomeracija

18.

Pikeliškės

390

60

Vilniaus aglomeracija

19.

Karvys

335

110

Vilniaus aglomeracija

20.

Bezdonys

217

140

Vilniaus aglomeracija

21.

Kalveliai

1848

200

 

22.

Šumskas

998

140

 

23.

Paberžė

986

150

 

24.

Mostiškės

647

60

 

25.

Glitiškės

586

130

 

26.

Lavoriškės

585

90

 

27.

Sužionys

535

60

 

28.

Buivydžiai I

261

60

 

29.

Šatrininkai

154

70

 

 

 

18 priedas. Vilniaus apskrities plotai, kur leistina įveisti mišką, hektarais

 

Administraciniai vienetai

Esami miškai ir želdynai

Plotai, kur leistina įveisti mišką

Bendras miškų ir želdynų plotas įveisus naujus miškus

Vilniaus apskritis

410949

141898

552847

Elektrėnų sav.

15543

8602

24145

Šalčininkų r. sav.

68594

23499

92093

Širvintų r. sav.

27608

18591

46199

Švenčionių r. sav.

95438

16546

111984

Trakų r. sav.

56100

21764

77864

Ukmergės r. sav.

42275

22994

65269

Vilniaus m. sav.

18104

0

18104

Vilniaus r. sav.

87286

29901

117187

–––––––––––––––––––

Parengta vadovaujantis Miškų išdėstymo žemėtvarkos schemomis, kurias Žemės ūkio ministerijos ir Aplinkos ministerijos užsakymu 2001–2005 metais parengė Valstybinis žemėtvarkos institutas. Bendrajame plane pažymėti plotai, kurie didesni kaip 10 hektarų.

 

19 priedas. Vilniaus apskrities gyventojų kelionių struktūra, procentais

 

Susisiekimo rūšis

2006 metais

2015 metais

1. Visuomeniniu transportu: autobusais, traukiniais, maršrutiniais taksi

18,3

21

2. Lengvaisiais automobiliais, įskaitant taksi

27,8

34

3. Pėsčiomis ir dviračiais

53,9

45

 

20 priedas. Esamas Lietuvos tarptautinių transporto koridorių tinklas

 

tarptautiniai transporto koridoriai

_______________

Šaltinis – Susisiekimo ministerija.

 

21 priedas. Pagrindiniai rajoninės reikšmės valstybiniai keliai, skirti vietiniam susisiekimui tarp savivaldybių ir seniūnijų centrų, vietinių autobusų maršrutų tinklo plėtrai ir saugiam eismui

 

1. Pagrindiniai rajoniniai keliai, kuriuose siūloma rekonstruoti viso kelio ar atskirų kelio atkarpų dangą, yra šie:

1.1. rajoninis kelias Nr. 4406 Sariai–Melagėnai–Švenčionėliai;

1.2. rajoninis kelias Nr. 3906 Vežionys–Dainava–Pabarė–Butrimonys;

1.3. rajoninis kelias Nr. 3304 Dieveniškės–Ureliai–Norviliškės;

1.4. rajoninis kelias Nr. 4313 Jauniūnai–Musninkai;

1.5. rajoninis kelias Nr. 3927 Šalčininkai–Karolina;

1.6. rajoninis kelias Nr. 1801 Gelvonai–Čiobiškis;

1.7. rajoninis kelias Nr. 4314 Paširvintys–Alionys;

1.8. rajoninis kelias Nr. 4311 Šešuolėliai II–Kiaukliai;

1.9. rajoninis kelias Nr. 4427 Adutiškis–Gasčiūnai;

1.10. rajoninis kelias Nr. 4908 Slabada–Labanoras;

1.11. rajoninis kelias Nr. 4403 Raudonė–Zablatiškė;

1.12. rajoninis kelias Nr. 4407 Švenčionys–Rėkučiai;

1.13. rajoninis kelias Nr. 4724 Onuškis–Žilinai–Puodžiai;

1.14. rajoninis kelias Nr. 4706 Onuškis–Butrimonys;

1.15. rajoninis kelias Nr. 4716 Semeliškės–Beižonys;

1.16. rajoninis kelias Nr. 4736 Daugirdiškės–Laičiai;

1.17. rajoninis kelias Nr. 4733 Strėva–Bagdanonys; 5205 Vilnius–Baltoji Vokė;

1.18. rajoninis kelias Nr. 4712 Senieji Trakai–Šventininkai; 4722 Trakai–Rykantai;

1.19. rajoninis kelias Nr. 2804 Giedraičiai–Želva;

1.20. rajoninis kelias Nr. 1204 Kavarskas–Taujėnai–Ramygala;

1.21. rajoninis kelias Nr. 4807 Petronys–Pagiriai;

1.22. rajoninis kelias Nr. 4809 Vepriai–Gelvonai;

1.23. rajoninis kelias Nr. 5225 Parudaminys–Rakonys–Savičiūnai;

1.24. rajoninis kelias Nr. 2812 Paberžė–Joniškis;

1.25. rajoninis kelias Nr. 5207 Nemenčinė–Paberžė.

2. Papildomai siūloma išasfaltuoti šiuos žvyrkelius, kurie priklauso apskrities rajoniniams keliams ir formuoja vidinį apskrities susisiekimo tinklą:

2.1. Baltadvaris–Meškerinė (Pabradės seniūnija);

2.2. Sapiegiškės–Sužionys–Dirmeitai–Paberžė–Medžiukai;

2.3. Veriškės–Sužionys;

2.4. Lėnas–Meilūnai;

2.5. Sičiūnai–Želva–Balninkai;

2.6. Abromiškės–Vievis;

2.7. Semeliškės–Strėva–Rūdiškės–Kajetoniškės;

2.8. Vaickūniškės–Gineitiškės;

2.9. Eišiškės–Kalesninkai;

2.10. Turgeliai–Tabariškės;

2.11. Savičiūnai–Šumskas;

2.12. Marijampolis–Rakonys–Rukainiai–Dobromislė;

2.13. Sena Pašaminė–Vajukiškė.


 

22 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2005–2010 metais

Vilniaus 2005-2010

________________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

 

23 priedas. Vilniaus apskrities kelių tiesimas ir rekonstravimas 2011–2015 metais

Vilniaus 2011-2015

______________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

 

24 priedas. Planuojama žvyrkelių dalis 2015 metais ir palyginimas su 2005 metais

 

Apskritys (regionai)

Žvyrkelių ilgis 2005 metais (kilometrais)

Žvyrkelių dalis 2005 metais (procentais)

Žvyrkelių ilgis 2015 metais (kilometrais)

Žvyrkelių dalis 2015 metais (procentais)

Alytaus

419,78

28,5

329,62

22,3

Kauno

997,84

37,2

788,05

29,33

Klaipėdos

898,32

43,1

748,05

35,48

Marijampolės

600,45

38,2

439,6

27,8

Panevėžio

1113,29

45,6

828,2

33,98

Šiaulių

1364,5

49

1087,58

38,84

Tauragės

577,17

46,7

437,62

34,92

Telšių

515,83

39,3

388,24

29,54

Utenos

1123,62

44,8

882,52

35,09

Vilniaus

1057,26

37,2

853,8

30,02

Iš viso

8668,06

40,6

6783,28

31,73

______________________

Šaltinis – 2002–2015 metų valstybinės reikšmės kelių priežiūros ir plėtros programa.

 

Daugiausia žvyrkelių siūloma asfaltuoti Šiaulių, Utenos, Vilniaus, Panevėžio ir Kauno regionuose. Mažiausia – Telšių ir Alytaus regionuose, kur šiuo metu asfaltuotų kelių tinklas yra tankiausias.

Šiuo metu reikia rekonstruoti apie 40 procentų magistralinių ir krašto kelių, asfaltuoti 3,3 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Didžiųjų miestų prieigose eismo intensyvumas taip sparčiai didėja, kad tenka keisti ankstesnius planus ir šiuose ruožuose planuoti 4 eismo juostų kelius. Šiuo metu apie 7 procentų krašto kelių ir apie 20 procentų rajoninių kelių, turinčių asfalto dangą, važiuojamoji dalis yra siauresnė negu 6 metrai, t. y. netenkina net minimalių 5 kategorijos reikalavimų. Didėjant eismo intensyvumui, būtina rekonstruoti dabartinius 6–7 metrų važiuojamosios dalies pločio kelius, ypač rajonų centrų ir didesnių gyvenviečių prieigose, įrengiant 8–9 metrų pločio asfalto dangą.

 

25 priedas. Perspektyvinis automobilizacijos lygis Vilniaus apskrities savivaldybėse

(automobilių skaičius 1 tūkst. gyventojų)

 

Savivaldybės

1995 metais

2000 metais

2006 metais

2015 metais

Vilniaus miesto

191

310

535

600

Elektrėnų

266

436

530

Šalčininkų rajono

107

285

449

550

Širvintų rajono

127

224

391

500

Švenčionių rajono

133

206

354

450

Trakų rajono

149

290

440

550

Ukmergės rajono

148

299

417

530

Vilniaus rajono

140

286

465

560

 


26 priedas. Vilniaus apskrities pasienio kontrolės postų perspektyvinė apkrova

(transporto priemonių skaičius)

 

Pasienio punktai

1996 metais

2003 metais

2005 metais

2015 metais

iš viso

iš jų krovininių automobilių

Adutiškio I

24224

60114

35187

5988

47150

Adutiškio II

540

185

 

 

 

Popelekio*

15030

63472

28541

156

71350

Dominavo

974

 

 

 

 

Prienų

3579

 

 

 

 

Lavoriškių*

177323

170238

31788

462

30000

Šumsko

253854

117744

229192

1147

250000

Medininkų*

214802

421630

541244

232257

670000

Urelių

7210

4793

7451

21

8000

Krakūnų

29769

17580

17651

278

20000

Šalčininkų*

194360

218023

210691

60438

231000

Eišiškių

49406

80201

53007

1935

56700

Nausėdžio

2264

 

 

 

 

Iš viso

973335

1153980

1154752

 

1384200

________________

*Tarptautiniai pasienio kontrolės punktai.

 

27 priedas. Tarptautiniai geležinkelių koridoriai Lietuvos teritorijoje

 

 

28 priedas. Prognozuojamas keleivių išvykimas iš pagrindinių Vilniaus apskrities geležinkelio stočių (daugiau kaip 45 tūkst. keleivių per metus)

 

Stotys

2000 metais

2003 metais

2015 metais

Vilnius

2038,2

1824,4

2450

Naujoji Vilnia

126,2

162

350

Paneriai

81,8

106,3

120

Vokė

40,9

44,2

59

Bezdonys

42,1

50,7

75

Kena

107,5

135

Juodšiliai

0,1

20,9

45

Valčiūnai

54,5

56,3

60

Pabradė

92,6

67

75

Švenčionėliai

114,3

105,3

155

Elektrėnai

68,2

67,7

75

Vievis

68,2

61,7

70

Lentvaris

450,4

558,2

1100

Senieji Trakai

3,7

79,3

150

Trakai

38,9

32,5

45

Rūdiškės

60,7

61,8

75

 

29 priedas. Saugomų ir „Natura 2000“ teritorijų Vilniaus apskrityje sąrašas

 

Eil. Nr.

Teritorijos pavadinimas

 

I. SAUGOMOS TERITORIJOS

1.

Valstybiniai kultūriniai rezervatai

1.1.

Kernavės valstybinis kultūrinis rezervatas

1.2.

Vilniaus pilių valstybinis kultūrinis rezervatas

2.

Valstybiniai draustiniai

2.1.   

Adutiškio telmologinis draustinis

2.2.   

Algirdėnų telmologinis draustinis

2.3.   

Alionių telmologinis draustinis

2.4.   

Antanų pedologinis draustinis

2.5.   

Armonos geologinis draustinis

2.6.   

Ažubalės pedologinis draustinis

2.7.   

Baltasamanės telmologinis draustinis

2.8.   

Baravykinės kraštovaizdžio draustinis

2.9.   

Barnėnų telmologinis draustinis

2.10.

Bartkuškio telmologinis draustinis

2.11.

Budelių kraštovaizdžio draustinis

2.12.

Buivydžių hidrografinis draustinis

2.13.

Cirkliškio kraštovaizdžio draustinis

2.14.

Daubėnų kraštovaizdžio draustinis

2.15.

Dukstynos entomologinis draustinis

2.16.

Dvarčionių geomorfologinis draustinis

2.17.

Eituniškės telmologinis draustinis

2.18.

Europos centro kraštovaizdžio draustinis

2.19.

Gėjaus telmologinis draustinis

2.20.

Gelednės botaninis draustinis

2.21.

Griovių geomorfologinis draustinis

2.22.

Ilgučio botaninis draustinis

2.23.

Juozapinės geomorfologinis draustinis

2.24.

Karoliniškių kraštovaizdžio draustinis

2.25.

Kazimieravo ornitologinis draustinis

2.26.

Kenos hidrografinis draustinis

2.27.

Kernavo telmologinis draustinis

2.28.

Kruopynės geomorfologinis draustinis

2.29.

Kuosinės geomorfologinis draustinis

2.30.

Laukėnų telmologinis draustinis

2.31.

Lygiaraisčio telmologinis draustinis

2.32.

Medininkų botaninis draustinis

2.33.

Medžiakalnio geomorfologinis draustinis

2.34.

Merkio ichtiologinis draustinis

2.35.

Navakonių geologinis draustinis

2.36.

Papio ornitologinis draustinis

2.37.

Perūno telmologinis draustinis

2.38.

Pipiriškių geomorfologinis draustinis

2.39.

Plaštakos hidrografinis draustinis

2.40.

Pravalo botaninis draustinis

2.41.

Raudonosios balos telmologinis draustinis

2.42.

Rūdninkų kraštovaizdžio draustinis

2.43.

Siesarties kraštovaizdžio draustinis

2.44.

Skersabalių geomorfologinis draustinis

2.45.

Strošiūnų kraštovaizdžio draustinis

2.46.

Šalčios hidrografinis draustinis

2.47.

Šarkučių geomorfologinis draustinis

2.48.

Šešuolėlių telmologinis draustinis

2.49.

Šilinės botaninis draustinis

2.50.

Širvintos kraštovaizdžio draustinis

2.51.

Šventosios ichtiologinis draustinis

2.52.

Taučionių geomorfologinis draustinis

2.53.

Taurijos ornitologinis draustinis

2.54.

Vanagynės geomorfologinis draustinis

2.55.

Verdeikių geomorfologinis draustinis

2.56.

Vilnios hidrografinis draustinis

2.57.

Visinčios hidrografinis draustinis

2.58.

Visinčios kraštovaizdžio draustinis

2.59.

Zygmantiškių geomorfologinis draustinis

2.60.

Žeimenos ichtiologinis draustinis

2.61.

Žeimenos kraštovaizdžio draustinis

2.62.

Žuvintės kraštovaizdžio draustinis

3.

Savivaldybių draustiniai

3.1.       

Antakalnio kraštovaizdžio draustinis

3.2.       

Aukštagirio geomorfologinis draustinis

3.3.       

Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinis

3.4.       

Deltuvos botaninis draustinis

3.5.       

Dubakalnio kraštovaizdžio draustinis

3.6.       

Ilgio ornitologinis draustinis

3.7.       

Kopūstėlių kraštovaizdžio draustinis

3.8.       

Kryto ornitologinis draustinis

3.9.       

Lyduokių kraštovaizdžio draustinis

3.10.     

Naujojo Lentvario botaninis draustinis

3.11.     

Panerių erozinio kalvyno kraštovaizdžio draustinis

3.12.     

Pūstakiemio botaninis draustinis

3.13.     

Rizgonių kraštovaizdžio draustinis

3.14.     

Šeškinės šlaitų geomorfologinis draustinis

3.15.     

Tapelių kraštovaizdžio draustinis

3.16.     

Vaisgėliškio botaninis draustinis

3.17.     

Valakupių klonio geomorfologinis draustinis

3.18.     

Veržuvos hidrografinis draustinis

3.19.     

Vokės hidrografinis draustinis

3.20.     

Vokės senslėnio šlaitų geomorfologinis draustinis

3.21.     

Žaslių herpetologinis draustinis

4.

Valstybiniai gamtos paveldo objektai (toliau vadinama – GPO)

4.1.       

Glitiškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.2.       

Lentvorų ąžuolas (botaninis GPO)

4.3.       

Argirdiškės pušis (botaninis GPO)

4.4.       

Gaigalinio kadagys (botaninis GPO)

4.5.       

Labanoro pušys (6) (botaninis GPO)

4.6.       

Vaigeliškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.7.       

Obelų Rago kadagiai (botaninis GPO)

4.8.       

Grybiškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.9.       

Laužėnų liepa (botaninis GPO)

4.10.     

Purviniškių pušis (botaninis GPO)

4.11.     

Peršokšnos piramidinė eglė (botaninis GPO)

4.12.     

Stakų ąžuolas (botaninis GPO)

4.13.     

Kretuonių ąžuolai (2) (botaninis GPO)

4.14.     

Belūnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.15.     

Abejučių ąžuolas (botaninis GPO)

4.16.     

Baltagalio pušis (botaninis GPO)

4.17.     

Kaltanėnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.18.     

Paneriškių ąžuolas (botaninis GPO)

4.19.     

Gojaus ąžuolas (botaninis GPO)

4.20.     

Laužėnų ąžuolas (botaninis GPO)

4.21.     

Atkočių tuopa (botaninis GPO)

4.22.     

Viškonių ąžuolas (botaninis GPO)

4.23.     

Adamavo ąžuolas (botaninis GPO)

4.24.     

Grybų ąžuolas (botaninis GPO)

4.25.     

Ąžuolų karalienė (botaninis GPO)

4.26.     

Felinkos ąžuolas (botaninis GPO)

4.27.     

Joniškės liepa (botaninis GPO)

4.28.     

Karpakėlio pirmasis ąžuolas (botaninis GPO)

4.29.     

Pušis su Koja (botaninis GPO)

4.30.     

Viktoro Bergo ąžuolas (botaninis GPO)

4.31.     

Adomo Mickevičiaus ąžuolas (botaninis GPO)

4.32.     

Medišionių liepos (4) (botaninis GPO)

4.33.     

Purvino antrasis ąžuolas (botaninis GPO)

4.34.     

Liepų Pavėsinė (botaninis GPO)

4.35.     

Juodalksnis Gumbulis (botaninis GPO)

4.36.     

Šventasis Daubų ąžuolas (botaninis GPO)

4.37.     

Šeškinės ozas (geomorfologinis GPO)

4.38.     

Ozas „Barzdos kalnas“ (geomorfologinis GPO)

4.39.     

Lentvorų šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.40.     

Lino verdenė (hidrogeologinis GPO)

4.41.     

Paduburio šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.42.     

Saidžių šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.43.     

Siesarties šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.44.     

Žuvintės šaltinis (hidrogeologinis GPO)

4.45.     

Mažųjų Siaurių pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.46.     

Aiseto pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.47.     

Alnio pusiasalis (hidrografinis GPO)

4.48.     

Vilkų duobė (geomorfologinis GPO)

4.49.     

Airėnų konglomeratas (geologinis GPO)

4.50.     

Akmuo „Mokas“ (geologinis GPO)

4.51.     

Ausiutiškių konglomeratas (geologinis GPO)

4.52.     

Cegelnios akmuo (geologinis GPO)

4.53.     

Dūdų akmuo (geologinis GPO)

4.54.     

Juozapavos akmuo (geologinis GPO)

4.55.     

Kaniūkų akmuo (geologinis GPO)

4.56.     

Karmazinų atodanga (geologinis GPO)

4.57.     

Nikronių akmuo (geologinis GPO)

4.58.     

Ožkos akmuo (geologinis GPO)

4.59.     

Plikakalnio atodanga (geologinis GPO)

4.60.     

Pučkorių atodanga (geologinis GPO)

4.61.     

Rėžių akmuo (geologinis GPO)

4.62.     

Skališkių uola (geologinis GPO)

4.63.     

Stakų konglomerato luistai (geologinis GPO)

4.64.     

Šakalių akmuo (geologinis GPO)

4.65.     

Šaltinių akmuo (geologinis GPO)

4.66.     

Šaltupės akmuo (geologinis GPO)

4.67.     

Velnio duobė (geologinis GPO)

4.68.     

Žikaronių akmuo (geologinis GPO)

5.

Savivaldybių GPO

 

Žikaronių akmuo (geologinis GPO)

6.

Atkuriamieji sklypai

 

Pabradės atkuriamasis sklypas

7.

Nacionaliniai parkai

7.1.

Aukštaitijos nacionalinis parkas

7.2.

Trakų istorinis nacionalinis parkas

8.

Regioniniai parkai

8.1.

Asvejos regioninis parkas

8.2.

Aukštadvario regioninis parkas

8.3.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas

8.4.

Labanoro regioninis parkas

8.5.

Neries regioninis parkas

8.6.

Pavilnių regioninis parkas

8.7.

Sirvėtos regioninis parkas

8.8.

Verkių regioninis parkas

9.

Biosferos poligonai

9.1.

Adutiškio-Guntauninkų miškų biosferos poligonas

9.2.

Baltosios Vokės biosferos poligonas

9.3.

Gelednės miško biosferos poligonas

9.4.

Rūdninkų girios biosferos poligonas

9.5.

Taujėnų-Užulėnio miškų biosferos poligonas

 

II. „Natura 2000“ teritorijos

10.

Paukščių apsaugai svarbios teritorijos

10.1.

Adutiškio-Guntauninkų miškai

LTSVEB008

10.2.

Asvejos ežerynas

LTSVEB005

10.3.

Baltosios Vokės slapžemės

LTSALB003

10.4.

Gelednės miškas

LTSVEB004

10.5.

Kazimieravo šlapžemės

LTVLNB001

10.6.

Kretuono ežeras

LTSVEB003

10.7.

Labanoro giria

LTSVEB002

10.8.

Pabradės smiltpievės

LTSVEB009

10.9.

Rūdninkų giria

LTSALB002

10.10.

Taujėnų-Užulėnio miškai

LTUKMB001

10.11.

Vakarinė Aukštaitijos nacionalinio parko dalis

LTIGNB003

11.

Buveinių apsaugai svarbios teritorijos

 

11.1.     

Acinto ir Perūno pelkės

LTSVE0001

11.2.     

Adomiškio pelkė

LTUKM0010

11.3.     

Adutiškio pelkė

LTSVE0002

11.4.     

Akies ežeras ir jo apyežerės

LTTRA0017

11.5.     

Algirdėnų pelkė

LTSVE0004

11.6.     

Alionių pelkė

LTSIR0003

11.7.     

Antakalnio bunkeriai

LTVIN0015

11.8.     

Astruvkos miškas

LTSIR0001

11.9.     

Asvejos ežerynas

LTMOL0011

11.10.   

Aukštaitijos nacionalinis parkas

LTIGN0018

11.11.   

Aukštųjų Panerių geležinkelio tunelis

LTVIN0014

11.12.   

Baltasamanės pelkė

LTSVE0003

11.13.   

Bitiškių ežeras

LTTRA0016

11.14.   

Bražuolės upė ir jos slėnis

LTTRA0009

11.15.   

Bražuolės upės slėniai ties Gratiškėmis

LTTRA0023

11.16.   

Dirvonų ežerėliai ir pelkės

LTUKM0009

11.17.   

Dukstynos miškas

LTUKM0001

11.18.   

Dūkštų ažuolynas

LTVIN0007

11.19.   

Ežerėlių kompleksas

LTVIN0011

11.20.   

Gaujos upės slėnis

LTSAL0002

11.21.   

Gegužinės pelkė

LTVIN0017

11.22.   

Gemeliškio kaimo pievos

LTUKM0011

11.23.   

Gerviraisčio pelkė

LTSIR0002

11.24.   

Giedraitiškių pelkė

LTVIN0013

11.25.   

Girijos miškas

LTVIN0018

11.26.   

Grabijolų miškas

LTELE0003

11.27.   

Ilgio ežeras (II)

LTSVE0019

11.28.   

Jurgelionių pievos

LTSAL0006

11.29.   

Jurgionių miškas

LTTRA0001

11.30.   

Kazimieravos pelkė

LTUKM0004

11.31.   

Kernavo pelkė

LTSAL0001

11.32.   

Kiemeliškių kaimo apylinkės

LTTRA0022

11.33.   

Kretuono ežeras ir jo apylinkės

LTSVE0033

11.34.   

Kryžiokų miškas

LTVIN0020

11.35.   

Labanoro regioninis parkas

LTMOL0010

11.36.   

Medininkų pievos

LTVIN0003

11.37.   

Mergežerio ežeras

LTSVE0018

11.38.   

Mergiškių miškas

LTTRA0006

11.39.   

Merkio upė

LTVAR0011

11.40.   

Meros upė ir jos slėnis

LTSVE0008

11.41.   

Mošios ežeras

LTTRA0021

11.42.   

Neries upė

LTVIN0009

11.43.   

Neries upės šlaitas ties Verkiais

LTVIN0012

11.44.   

Neversčių miškas

LTSVE0032

11.45.   

Pabradės smiltpievės

LTSVE0034

11.46.   

Pamarazių kaimo apylinkės

LTSAL0008

11.47.   

Panerių miškas

LTELE0001

11.48.   

Papio ežeras

LTSAL0005

11.49.   

Plomėnų pelkė

LTTRA0020

11.50.   

Pravalo ežeras ir jo apyežerės

LTVIN0005

11.51.   

Raudonoji bala

LTVIN0006

11.52.   

Riešės upės slėnis

LTVIN0010

11.53.   

Saločio ežeras

LTSVE0026

11.54.   

Sarios upė

LTSVE0024

11.55.   

Sėtikės upė ir jos slėnis

LTSVE0016

11.56.   

Siesarties upė ir jos slėnis

LTUKM0005

11.57.   

Skaisčio ežeras

LTTRA0012

11.58.   

Skrebio miškas

LTTRA0005

11.59.   

Solio ežeras ir jo apyežerės

LTTRA0003

11.60.   

Spindžiaus miškas

LTTRA0007

11.61.   

Stakų kaimo apylinkės

LTSAL0009

11.62.   

Stakų miškas

LTSAL0003

11.63.   

Suktiškių miško dalis

LTVIN0016

11.64.   

Sviliškių kaimo apylinkės

LTVIN0023

11.65.   

Svirplinės pelkė

LTUKM0006

11.66.   

Šešuolėlių miškas

LTSIR0004

11.67.   

Širmuko ežeras

LTTRA0018

11.68.   

Širvintos upė ir jos slėniai

LTJOA0002

11.69.   

Škilietų ežerų apylinkės

LTTRA0002

11.70.   

Šveicarijos miškas

LTVIN0002

11.71.   

Šventosios upė žemiau Andrioniškio

LTUKM0002

11.72.   

Šventosios upės slėnio pievos

LTUKM0007

11.73.   

Taujėnų-Užulėnio miškai

LTUKM0003

11.74.   

Taurijos miškas

LTVIN0001

11.75.   

Varnikų miškas

LTTRA0019

11.76.   

Verknės vidurupys

LTPRI0012

11.77.   

Versekos upė

LTVAR0016

11.78.   

Viliukų miškas

LTUKM0008

11.79.   

Visinčios upės slėnis ties Gudeliais

LTSAL0004

11.80.   

Žaliųjų ežerų apylinkės

LTVIN0008

11.81.   

Žeimenos upė

LTSVE0020

11.82.   

Žydkaimio pelkės

LTTRA0004

 

_________________

 



* Siūloma ir Aukštadvariui suteikti miesto statusą (1–16 – esamieji miestai).

 

* Prioritetinės plėtros teritorijos gali būti tikslinamos rengiant savivaldybių teritorijų arba jų dalių bendruosius planus.