LiETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS KONTROLĖ

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Seimui

 

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

 

 

2008 m. lapkričio 13 d. Nr. VA-24

Vilnius

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Su Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto galima susipažinti Valstybės kontrolės interneto puslapyje adresu www.vkontrole.lt

 

 

 

TURINYS

 

APIBENDRINTOS IŠVADOS IR SIŪLYMAI       3

 

1.    Apibendrintos išvados                                                                                      3

 

2.    Siūlymai                                                                                                             6

 

REZULTATAI                                               8

 

1.    Biudžeto projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams                                   8

 

2.    Valstybės biudžeto pajamų, asignavimų ir kitų rodiklių tendencijos        10

 

3.    Valstybės biudžeto pajamų prognozavimo vertinimas                                12

 

3.1. Valstybės biudžeto pajamų tendencijos ir struktūra                                 12

 

3.2. Mokestinių pajamų prognozavimo vertinimas                                           13

 

3.2.1. Pridėtinės vertės mokesčio pajamos                                                       14

 

3.2.2. Akcizų pajamos                                                                                      16

 

3.2.3. Pelno mokesčio pajamos                                                                        19

 

3.2.4. Gyventojų pajamų mokesčio pajamos                                                    21

 

4.    2009 m. skolinimosi poreikis                                                                          24

 

5.    Asignavimų skolos valdymo išlaidoms prognozavimo vertinimas              25

 

6.    Asignavimų valstybės investicijoms planavimo vertinimas                         27

 

6.1.      Valstybės investicijoms planuojami asignavimai ir tendencijos           28

 

6.2.      Investicijų kaštų – naudos analizė                                                        29

 

6.3.      Ilgalaikio turto įsigijimas                                                                      30

 

6.4.      Pastatų statyba, rekonstrukcija ir remontas                                          31

 

6.5.      Nauji investiciniai projektai                                                                  32

 

6.6.      Tęstiniai projektai, kurių neplanuojama vykdyti 2009 metais              33

 

6.7.      Informacinės visuomenės plėtros projektai                                          33

 

6.8.      Asignavimai daugiabučių namų modernizavimui                                 35

 

6.9.      Investicijų projektų atitiktis metodikos reikalavimams                        35

 

7.    Asignavimų planavimo vertinimas                                                                37

 

7.1.      Asignavimų planavimas audituotose institucijose                                37

 

8.    Kitų valstybės biudžeto planavimo procesų vertinimas                              41

 

8.1.      Asignavimų valdytojų ir programų skaičius                                         41

 

8.2.      Strateginio planavimo vertinimas                                                         44

 

PRIEDAI                                                     46


 

 

 

APIBENDRINTOS IŠVADOS IR SIŪLYMAI

 

1.     Apibendrintos išvados

 

Dėl atitikties biudžeto sudarymą reglamentuojantiems teisės aktams ir Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymui (plačiau – 1 dalyje):

1.    Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (toliau – Biudžeto projektas) iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 18 ir 19 str. nuostatas.

2.    Nesilaikoma fiskalinės drausmės taisyklės[1] – tvarkyti valdžios sektoriaus finansus taip, kad vidutiniu laikotarpiu valdžios sektorius būtų artimas subalansuotam; Europos Sąjungos Ministrų Tarybos rekomendacijos dėl 2007 m. Lietuvos konvergencijos programos yra įgyvendintos iš dalies – 2009 m. išlaidų augimas apribotas nepakankamai.

3.    Yra rizika, kad nepasitvirtinus dabartinėms makroekonominių rodiklių ir pajamų surinkimo prognozėms bei ryžtingai nesumažinus valstybės biudžeto asignavimų, valdžios sektoriaus deficitas gali būti gerokai didesnis negu planuojamas.

 

Dėl valstybės pajamų planavimo (plačiau – 3 dalyje):

4.    2009 m. į valstybės biudžetą planuojama gauti 20 259,1 mln. Lt pajamų (be ES finansinės paramos lėšų), t. y. 199,1 mln. Lt mažiau negu numatoma gauti 2008 m. Pajamų iš 4 pagrindinių mokesčių (pridėtinės vertės, akcizų, pelno ir gyventojų pajamų), sudarančių apie 90 proc. valstybės biudžeto (be ES finansinės paramos lėšų), prognozės yra optimistinės.

5.    Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) prognozuojama gauti 9 298,1 mln. Lt, arba 866 mln. Lt mažiau nei 2008 m. užduotis ir 57,7 mln. Lt daugiau negu prognozuojama faktiškai gauti. Neigiamos įtakos šių pajamų surinkimui gali turėti spartesnis nei prognozuojamas galutinio vartojimo lėtėjimas (galutinio vartojimo išlaidų mažėjimas vienu procentiniu punktu pajamas iš PVM sumažintų apie 100 mln. Lt), sparčiau nei prognozuota didėjanti PVM permoka (2008 m. spalio 1 d. PVM permoka sudarė 1 017,1 mln. Lt ir 2009 m. gali viršyti Finansų ministerijos prognozuojamą 800 mln. Lt sumą).

6.    Pajamų iš akcizų prognozuojama gauti 3 581,8 mln. Lt, arba 213,4 mln. Lt daugiau nei 2008 m. užduotis. Prognozuojamos papildomos pajamos, padidinus akcizo tarifus apdoroto tabako gaminiams (220 mln. Lt), gali nekompensuoti pajamų sumažėjimo dėl mažėjančių energetinių produktų ir alkoholinių gėrimų realizacijos apimčių.

7.    Gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) į nacionalinį biudžetą prognozė – 6 048,8 mln. Lt, arba 645,6 mln. Lt daugiau nei 2008 m. užduotis. 2008 metais į nacionalinį biudžetą greičiausiai nebus gauta apie 200 mln. Lt pajamų. Manome, kad prognozuojant 2009 m. pajamas iš šio mokesčio, nepakankamai įvertintas dirbančiųjų skaičiaus mažėjimas, lėtėjantis darbo užmokesčio augimas, didėjanti gyventojams grąžinama GPM dalis dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytų lengvatų.

8.    Pelno mokesčio prognozuojama gauti 3 381,2 mln. Lt, arba 670,1 mln. Lt daugiau nei 2008 m. Pagrindinė rizika, dėl kurios gali nepasitvirtinti šio mokesčio prognozė, yra mažėjantis įmonių pelningumas.

 

Dėl skolinimosi poreikio ir skolos valdymo išlaidų (plačiau – 4 ir 5 dalyse):

9.    Asignavimai valstybės skolos valdymo programai (910,4 mln. Lt) prognozuojami nepakankamai atsargiai. Mūsų nuomone, turėtų būti papildomai įvertinta nuolat besikeičianti situacija finansų rinkose ir palūkanų normų svyravimo rizika.

102009 m. skolinimosi poreikis (5 800 mln. Lt) turėtų būti peržiūrėtas, įvertinus tokius rizikos veiksnius, kaip galimas didesnis lėšų poreikis programoms, finansuojamoms iš ES paramos lėšų.

 

Dėl asignavimų planavimo valstybės investicijoms (plačiau – 6 dalyje):

11Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms (5 059,9 mln. Lt), lyginant su patvirtintais asignavimais 2008 metams, didėja 216,6 mln. Lt (4,3 proc.). Iš ES lėšų valstybės investicijoms 2009 m., palyginti su 2008 metais, planuojama skirti 32,8 mln. Lt daugiau.

12Seimas pasiūlė Vyriausybei, planuojant valstybės investicijas, prioritetą skirti projektams, kur atlikta investicijų naudos ir sąnaudų analizė[2]. 17-kos valstybės investicijų projektų sąnaudų ir rezultatų analizė nebuvo atlikta arba ji atlikta iš dalies. Tokiems projektams Valstybės investicijų programoje planuojama skirti 42 mln. Lt.

1311-oje audituotų įstaigų valstybės investicijų projektai parengti ne pagal Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos[3] reikalavimus, tokiems projektams planuojama skirti 71 mln. Lt.

142009 metais planuojama pradėti 345 valstybės investicijų projektus[4], kuriems iš valstybės biudžeto 2009 m. planuojama skirti 1 117,5 mln. Lt (iš valstybės biudžeto lėšų 866,2 mln. Lt). Pažymėtina, kad kai kurios įstaigos ir institucijos, planuodamos lėšas investicijų projektams įgyvendinti, nesilaiko Investicijų įstatyme nustatyto trejų metų principo: investicijų projektus planuoja pradėti vykdyti 2009 metais, nors jie nebuvo įtraukti į Valstybės investicijų 2007–2009 ir 2008–2010 metų programas 2009 metams.

15Daug lėšų skiriama ne ilgalaikėms investicijoms, sukuriančioms ekonominę grąžą, duodančioms tiesioginį socialinį rezultatą visuomenei (valstybės remiamai veiklai vystyti)[5], o einamiesiems įstaigų poreikiams ir socialinėms darbuotojų sąlygoms gerinti. Pavyzdžiui, valstybės valdžios institucijų pastatų rekonstrukcijai ir modernizavimui 2009 metams iš viso planuojama skirti 109,7 mln. Lt. Ilgalaikiam turtui įsigyti iš valstybės biudžeto planuojama skirti 949,3 mln. Lt[6]. Kai kurių institucijų investicijų projektuose nepaaiškinta, koks materialusis ir nematerialusis turtas bus įsigytas.

16Nėra atsakingos institucijos, kuri atliktų išsamią analizę, ar investicijų projektai atitinka valstybės investicijų prioritetus.

17Atkreipiame dėmesį, kad dalis tęstinių projektų (bendra projektų vertė 206,6 mln. Lt) yra sustabdyta, nors jiems iki 2008 m. pradžios panaudota 45,7 mln. Lt, o 2008 m. skirta 36,7 mln. Lt. Kai kuriuose šiuose projektuose atlikti tik projektavimo darbai, todėl yra rizika, kad lėšos bus panaudotos neefektyviai.

 

Dėl asignavimų planavimo savivaldybėse ir apskrityse (plačiau – 7 dalyje):

18Kai kuriose savivaldybėse lėšų poreikis valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti nepagrįstas skaičiavimais (19,4 mln. Lt) ir kai kuriais atvejais lėšų poreikis apskaičiuotas nesivadovaujant reglamentuojančiais teisės aktais ir patvirtintomis metodikomis (3,6 mln. Lt).

19Apskričių viršininkų administracijos socialinės globos įstaigų vykdomoms programoms asignavimų poreikį apskaičiavo 14,7 mln. Lt didesnį, nes neatsižvelgė į iš savivaldybių gaunamas lėšas už socialinių paslaugų teikimą.

 

 

 

Dėl strateginio planavimo ir biudžetinių įstaigų sąmatų sudarymo (plačiau – 8 dalyje):

20Pažymėdami pažangą, pasiektą mažinant vykdomų programų skaičių, atkreipiame dėmesį, kad ne visos ministerijos siekia optimizuoti programų skaičių.

21Daugelyje ministerijų programos tikslams suformuluoti rezultato vertinimo kriterijai tik iš dalies leidžia įvertinti programos įgyvendinimo rezultatą. Vertinimo kriterijų rodiklių duomenų patikimumas gana mažas ir jį ne visada galima patikrinti. Ministerijose daugeliu atvejų nėra nustatytos ir patvirtintos vertinimo kriterijų apskaičiavimo metodikos, formulės, kontrolės sistemos.

22Nustatyta atvejų, kai biudžetinės įstaigos asignavimų poreikį apskaičiavo nesivadovaudamos tai reglamentuojančiais teisės aktais arba nepilnai pagrindė išsamiais skaičiavimais.

 

2.     Siūlymai

 

Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei tobulinti Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą:

1.    Įžvelgdami didelę riziką, kad nepasitvirtinus pernelyg optimistinėms makroekonominėms ir nacionalinio biudžeto pajamų prognozėms, valdžios sektoriaus deficitas gali viršyti Stabilumo ir augimo pakte nustatytus kriterijus, griežtinti fiskalinės drausmės taisykles vidutinės trukmės laikotarpiu ir įvertinti galimybę mažinti valstybės biudžeto išlaidas.

2.    Įvertinus makroekonominių rodiklių tendencijas, faktinį nacionalinio biudžeto pajamų iš pagrindinių mokesčių surinkimą 2008 metų antrajame pusmetyje ir prognozuojamą mokestinių lengvatų įtaką 2009 metais, tikslinti pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno mokesčių ir akcizų pajamų prognozes ir spręsti dėl dalies mokestinių lengvatų atsisakymo.

3.    Apsvarstyti ir įvertinti lėšų skyrimo tikslingumą valstybės investicijų projektams, ypatingą dėmesį skiriant pradedamiems 2009 metais, vykdomiems ne iš ES paramos lėšų bei nesusijusiems su įstatymų nuostatų įgyvendinimu:

3.1. kuriems neatlikta investicijų sąnaudų ir rezultatų analizė ar kiti investicijų vertinimo būdai ir siektinas socialinis rezultatas nėra konkretus (Išvados 4 priedas);

3.2.  kuriais numatomas ilgalaikio turto įsigijimas (Išvados 5 priedas);

3.3. kuriais numatoma administracinių patalpų rekonstrukcija / remontas (Išvados priedas);

3.4. neįtrauktiems į Valstybės investicijų 2007–2009 ir 2008–2010 metų programas 2009 metams (Išvados 8 priedas);

3.5. neatitinkantiems Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos reikalavimų (Išvados 10 priedas).

4.    Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme įtvirtinti nuostatą, kad sutaupyti asignavimai išlaidoms negali būti naudojami turtui įsigyti.

5.    Peržiūrėti planuojamus asignavimus specialiosioms programoms (išskyrus finansuojamas iš ES paramos lėšų) finansuoti ir, atsižvelgiant į nepanaudotus šių programų lėšų likučius, nustatyti programoms paliekamą nepanaudotų lėšų dalį, kitą – naudoti bendroms valstybės biudžeto reikmėms.

6.    Įvertinus brangstančius energetinius išteklius, siekiant skatinti racionalų šių išteklių naudojimą ir mažinti biudžeto išlaidas šildymo išlaidoms kompensuoti, ieškoti galimybių skirti papildomų lėšų gyvenamiesiems namams modernizuoti;

7.    Atsižvelgiant į susiklosčiusią įtemptą padėtį pasaulio finansų rinkose ir į brangstančius skolinimosi kaštus, peržiūrėti ir, esant poreikiui, tikslinti asignavimus skolos valdymo išlaidoms ir skolinimosi poreikį, atsisakant jo dalies kitiems skolinimosi tikslams, kurie nėra numatyti Biudžeto projekte;

8.    Apskričių viršininkų administracijoms pavaldžių socialinės globos įstaigų 2009 metų vykdomoms programoms mažinti asignavimų poreikį planuojama iš savivaldybių gaunamų už socialinių paslaugų teikimą pajamų suma.

9.    2009 m. atsisakyti valstybės biudžeto lėšų, skiriamų valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, naudojimo būdo, kai pagal pirminę tikslinę paskirtį nepanaudotos lėšos gali būti perskirstomos bendroms savivaldybių biudžetų reikmėms finansuoti.

10Įvertinti, ar valstybės institucijos / įstaigos, kuruojančios valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, ėmėsi reikiamų priemonių dėl Valstybės kontrolės auditų metu nustatytų klaidų ir neatitikimų ištaisymo, kad Finansų ministerijai būtų pateikti patikslinti duomenys apie 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

11Nustatyti pajamų prognozavimo ir veiksnių, turinčių reikšmingos įtakos pajamų vykdymui, atskleidimo, sudarant biudžeto projektą, tvarką*.

12Pavesti institucijoms ir įstaigoms tinkamai reglamentuoti strateginio veiklos plano vykdymo stebėsenos ir rezultatų vertinimo procesus, siekiant optimizuoti programų skaičių, tobulinti programos tikslus ir jų vertinimo kriterijus.

* Šis siūlymas buvo pateiktas Valstybės kontrolės Išvadoje dėl 2007 metų valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitos ir teikiamas pakartotinai.

 


 

 

REZULTATAI

 

1.   Biudžeto projekto atitiktis teisės aktų reikalavimams

 

 

Biudžeto projektą sudaro Lietuvos Respublikos Vyriausybė, rengia Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Vyriausybė[7] 2008 m. spalio 14 d. Biudžeto projektą pateikė Lietuvos Respublikos Seimui, kurio kanceliarija 2009 m. Biudžeto projektą pateikė Valstybės kontrolei vertinimui. Išvados dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Išvada) rengimo tikslai, tyrimo apimtis, apribojimai, informacijos šaltiniai pateikti 1 priede.

1. Dėl atitikties Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo reikalavimams.

Biudžeto projektas iš esmės atitinka Biudžeto sandaros įstatymo nuostatas – pateikti Biudžeto sandaros įstatymo 18 str. nustatyti rodikliai ir 19 str. numatyti dokumentai.

2. Dėl Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymo reikalavimų laikymosi.

§ Sudarant Biudžeto projektą buvo laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 2 dalies reikalavimo[8]. Taikant šios dalies nuostatas, Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis 2009 m. negali viršyti 7,05 proc.[9]. Asignavimų 2009 metams metinis prieaugis, taikant fiskalinės drausmės taisykles, negali būti didesnis nei 1 873,4 mln. Lt; faktiškai Biudžeto projekte numatytų asignavimų (be ES finansinės paramos lėšų) prieaugis 1 599,5 mln. Lt.

§ Fiskalinės drausmės įstatymas įpareigoja valdžios sektoriaus finansus tvarkyti taip, kad vidutiniu laikotarpiu[10] valdžios sektorius būtų perteklinis arba artimas subalansuotam. Skaičiuojant valdžios sektoriaus deficitą, turi įtaką ne tik valstybės biudžeto deficitas (2009 m. planuojamas 2,6 mlrd. Lt), bet ir vietos valdžios bei socialinės apsaugos fondų subsektoriai[11]. Faktinis 2007 m. valdžios sektoriaus deficitas sudarė 1 209,9 mln. Lt, 2008 m. laukiamas[12] 2 687,7  mln. Lt valdžios sektoriaus deficitas. Atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. faktinis vietos valdžios sektoriaus deficitas sudarė 322,8 mln. Lt (2008 m. planuojamas 287 mln. Lt), o socialinės apsaugos fondų subsektoriaus – 53,4 mln. Lt (2008 m. planuojamas 1 111,7 mln. Lt)[13], yra didelė rizika, kad valdžios sektoriaus deficitas 2009 m. gali viršyti 3 proc. BVP, t. y. Stabilumo ir augimo pakte nustatytą neviršytiną valdžios sektoriaus deficito ribą[14]. Pagal 2008 m. lapkričio mėn. paskelbtas Europos Komisijos rudens ekonomines prognozes, Lietuvoje 2008 m. numatomas 2,7 proc., o 2009 m. – 3,6 proc. valdžios sektoriaus deficito santykis su BVP. Lietuvai už Europos Sąjungos fiskalinės drausmės apribojimų nesilaikymą gali būti taikomos sankcijas, o tai dar labiau atitolintų galimybę įsivesti eurą.

Rizikos veiksniai, turintys įtakos valdžios sektoriaus deficitui:

§  Pernelyg optimistinės makroekonominės prognozės dėl BVP prieaugio 2009 m. (Finansų ministerija planuoja 1,5 proc. BVP prieaugį[15], o Europos Komisija augimo neprognozuoja[16]). Nepasitvirtinus BVP augimo prognozėms, didės ir valdžios sektoriaus deficito santykis su BVP.

§  Optimistinės pajamų surinkimo prognozės.

§ Vyriausybė, vadovaudamasi Fiskalinės drausmės įstatymo 3 str. 4 d. 2 p. nuostatomis, kartu su Biudžeto projektu Seimui pateikė išvadas dėl finansinių rodiklių atitikties paskutinėms galiojančioms Europos Sąjungos Ministrų Tarybos (toliau – Taryba) rekomendacijoms ir nuomonei dėl Lietuvos vidutinio laikotarpio ekonominės programos ir galimų papildomų priemonių, būtinų atsižvelgti į Tarybos rekomendacijas ir nuomonę[17] (2 priedas).

Tarybos rekomendacijos dėl 2007 m. konvergencijos programos yra įgyvendintos iš dalies:

§  Daugelio ekspertų nuomonė yra ta, kad nors per pastaruosius kelerius metus priimti du antiinfliaciniai planai, tačiau realių veiksmų infliacijai pažaboti nebuvo imtasi, o tokie sprendimai, kaip minimalių atlyginimų ir socialinių išmokų indeksavimas, skatina infliaciją.

§  2009 m. asignavimų prieaugis apribotas Fiskalinės drausmės įstatymu (7,05 proc. augimas, lyginant su 2008 m. asignavimais), tačiau nesiimta priemonių apribojant išlaidas vidutinės trukmės laikotarpiu. Biudžeto projekte nurodyta, kad 5 proc. mažinami asignavimai kai kurioms prekėms ir paslaugoms ir atsisakoma netęstinių programų, todėl valstybės biudžeto asignavimai sumažinti per 600 mln. Lt. Tačiau asignavimų išlaidoms sumažinimas 75,9 mln. Lt (5 proc. nuo asignavimų kai kurioms prekių ir paslaugų išlaidoms) sudaro tik 0,3 proc. prognozuojamų 2009 m. asignavimų. Mūsų nuomone, toks asignavimų sumažinimas neturi didesnės įtakos asignavimų apribojimui. Valstybės institucijų ir įstaigų asignavimai sumažinami neatsisakant netęstinių programų arba priemonių, jos baigiamos vykdyti 2008 metais arba kai kurioms asignavimai yra planuojami.

 

 

Pavyzdžiai

 

Finansų ministerijos „Valstybės priskirtų funkcijų ir programų įgyvendinimo savivaldybėse“ programos priemonei įgyvendinti asignavimai, numatyti piliečių nuosavybės teisėms į išlikusius gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atkurti ir kompensacijoms už išperkamą nekilnojamąjį turtą religinėms bendrijoms išmokėti, lyginant su 2008 metais sumažėjo 185 mln. litų, nes įstatymu nustatyta, kad iki        2009-01-01 baigiamos vykdyti valstybės garantijos nuomininkams, gyvenantiems savininkams grąžintuose gyvenamuosiuose, jų dalyse, butuose, ir sumažėjo lėšų poreikis kompensacijoms savininkams išmokėti.

 

Nacionalinės žemės tarnybos vykdytai programai 2008 m. buvo skirti 175,3 mln. Lt asignavimų kompensacijoms už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius išmokėti. Įstatymu nustatyta, kad šios kompensacijos iki 2009-01-01 baigiamos mokėti. 2009 metams asignavimų šiai programai vykdyti nenumatyta.

 

 

2.   Valstybės biudžeto pajamų, asignavimų ir kitų rodiklių tendencijos

 

 

 

Pateikiame informaciją apie valstybės biudžeto pajamų, asignavimų ir svarbiausių makroekonominių rodiklių dydžius ir tendencijas, kurie pateikti 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų apžvalgoje ir skelbiami institucijų (Finansų ministerijos, Lietuvos ir komercinių bankų, Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos) oficialiuose tinklalapiuose. Pažymėtina, kad 2008 m. rudenį daugelis institucijų iš esmės peržiūrėjo anksčiau skelbtas 20082011 m. makroekonomines prognozes (1 lentelė).

 

1 lentelė. Valstybės biudžeto pajamų, asignavimų išlaidoms ir svarbiausių makroekonominių rodiklių dydžiai, 20082011 m. tendencijos

 

Rodiklis

 

Vertė

 

Pastabos

 

Valstybės biudžeto pajamos

 

su ES finansine parama

 

25 532,8 mln. Lt

 

39,1 mln. Lt, arba 0,2 proc. mažiau, nei prognozuota 2008 m.

 

Valstybės biudžeto asignavimai

 

28 172,2 mln. Lt

 

1 599,5 mln. Lt, arba 6,0 proc. daugiau, nei numatyta 2008 m.

 

Valstybės biudžeto deficitas

 

 

 

2 639,4 mln. Lt

 

2008 m. planinis valstybės biudžeto deficitas 1 001 mln. Lt; palyginti su 2008 m., jis padidėjo 1 638,4 mln. Lt, arba 1,6 karto.

 

ES finansinė parama

 

5 273,7 mln. Lt

 

2008 m. numatyta 5112,8 mln. Lt, planuojama gauti parama 2009 m., palyginti su 2008 m., didėja 3,1 proc.

 

Įmokos į  ES biudžetą

 

1 259 mln. Lt

 

2008 m. – 1 050 mln. Lt, planuojamos įmokos 2009 m. 20 proc. didesnės, palyginti su 2008 m. Lt

 

Gyventojų pajamų mokesčio dalis, tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo pajamų į nacionalinį biudžetą

 

65,94 proc.

 

2008 m. – 65,98 proc., t. y. 2009 m. 0,04 proc. mažiau nei 2008 m.

 

Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas

 

2 900 mln. Lt

 

2008 m. – 1 630 mln. Lt, 2009 m., palyginti su 2008 m., didėja 78 proc. 

 

Planuojamas skolinimosi poreikis

 

5 814 mln. Lt

 

Vidaus skolai grąžinti – 2 512 mln. Lt

 

Valstybės deficitui dengti –2 639 mln. Lt

 

Užsienio skolai grąžinti –29 mln. Lt

 

Kitiems tikslams – iki 608 mln. Lt

 

Planuojama valstybės skola

 

20 mlrd. Lt

 

Palyginimui: 2007 m. – 16,7 mlrd. Lt

 

Realaus BVP augimas:

2008 m.

2009 m

 

 

5,3 proc.

1,5 proc.

Palyginimui: BVP augimas prognozuotas 2009 m.

Lietuvos Banko – 1,2 proc. (2008 spalis);

SEB Vilniaus banko – 4,0 proc. (2008 rugsėjis)

Swedbanko – 5,5 proc. (2008 liepa)

Tarptautinio valiutos fondo – 0,7 proc. (2008 spalis)

Europos Komisijos – 0,0 proc. (2008 lapkritis)

 

Nominalaus BVP augimas:

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

 

17,4 proc.

-0,4 proc.

0,4 proc.

4,3 proc.

 

2009 m. planuojamas BVP to meto kainomis sumažėjimas 0,4 proc., palyginti su 2008 m. (nuo 115 225 mln. Lt iki 114 758 mln. Lt)

 

Vidutinio darbo užmokesčio augimas:

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

 

 

20,0 proc.

9,8 proc.

2,4 proc.

3,2 proc.

 

Prognozuojamas darbo užmokesčio augimo tempų lėtėjimas.

 

 

 

Nedarbo lygis:

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

 

4,9 proc.

6,0 proc.

6,2 proc.

6,1 proc.

 

Prognozuojamas nedarbo lygio didėjimas.

 

Vartotojų kainų indekso (VKI) pokytis (vidutinis metinis):

 

2008 m.

 

2009 m.

 

2010 m.

 

2011 m.

 

 

 

 

11,4 proc.

5,4 proc.

3,6 proc.

-0,1 proc.

Lietuvos konvergencijos 2007 metų programoje numatyta, kad infliacija 2009 m. sudarys ne daugiau kaip 3 proc.

 

 

 

Nominalių galutinio vartojimo išlaidų  augimas:

2008 m.

2009 m.

2010 m.

2011 m.

 

 

 

15,7 proc.

-2,1 proc.

4,6 proc.

4,5 proc.

Galutinio vartojimo išlaidų augimo tempai, Finansų ministerijos duomenimis, gerokai lėtėja.

 

 

 

Asignavimų valdytojų skaičius:

2008 m.

2009 m.

 

250

242

Palyginti su 2008 m., sumažėjo 8 asignavimų valdytojais (sumažėjo 9-iais, o įkurtas 1)

 

Programų skaičius[18]:

2008 m.

2009 m.

 

680

606

 

Palyginti su 2008 m., sumažėjo 74 programomis, arba 10,9 proc. (sumažėjo 86 vnt., padidėjo 12 vnt.)

Šaltinis – lentelėje nurodytų institucijų oficiali informacija

 

3.   Valstybės biudžeto pajamų prognozavimo vertinimas

 

3.1. Valstybės biudžeto pajamų tendencijos ir struktūra

 

 

2009 m. į valstybės biudžetą planuojama gauti 20 259,1 mln. Lt pajamų (be ES finansinės paramos lėšų), t. y. 199,1 mln. Lt mažiau negu numatyta gauti 2008 m. Prognozuojama, kad pajamos iš mokesčių sudarys 93,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, t. y. 1,3 proc. daugiau nei buvo numatyta 2008 m. Numatoma, kad pajamų iš mokesčių į valstybės biudžetą 2009 m. turėtų įplaukti 68,2 mln. Lt (0,36 proc.) daugiau, o kitų pajamų (įskaitant pajamas iš sandorių su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu ir prisiimtų finansinių įsipareigojimų) 268,1 mln. Lt (16,4 proc.) mažiau (2 lentelė).

Atsižvelgdami į tai, kad pajamos iš 4 pagrindinių mokesčių: GPM, PVM, pelno mokesčio ir akcizų sudaro apie 90 proc. valstybės biudžeto pajamų (be ES finansinės paramos lėšų) (2 lentelė), audito metu vertinome pajamų iš šių mokesčių prognozavimą tokiais aspektais:

§ makroekonominiai rodikliai ir jų tendencijos, kuriais remiantis apskaičiuojamos 2009 m. prognozuojamos valstybės biudžeto pajamos iš pagrindinių mokesčių;

§ pastarųjų metų faktinės pajamų iš pagrindinių mokesčių surinkimo tendencijos;

§ mokestinių lengvatų poveikis valstybės biudžeto pajamoms;

§ kiti veiksniai, galintys turėti įtakos iš mokesčių prognozuojamų pajamų dydžiams.

 

 

 

 

 

2 lentelė.     20082009 metų valstybės biudžeto pajamų struktūra

 

Pajamos

 

2008 m. prognozė (mln. Lt)

 

2009 m. prognozė (mln. Lt)

 

2009/2008

 

pokytis

 

Valstybės biudžeto pajamų dalis (proc.)

 

(+/-)

 

mln. Lt

 

proc.

 

2008 m.

 

2009 m.

 

MOKESČIAI

 

18 826,2

 

18 894,4

 

68,20

 

0,36

 

92,02

 

93,26

 

Gyventojų pajamų mokestis

 

1 819,3

 

2 060,2

 

240,9

 

13,2

 

8,89

 

10,17

 

Pelno mokestis

 

2 711,1

 

3 381,2

 

670,1

 

24,7

 

13,25

 

16,69

 

Socialinis mokestis

 

44,6

 

**** 

 

**** 

 

**** 

 

0,22

 

**** 

 

Prekių ir paslaugų mokesčiai

 

Pridėtinės vertės mokestis

 

10 164,1

 

9 298,1

 

-866,0

 

-8,5

 

49,68

 

45,90

 

Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

 

19,0

 

19,0

 

0,0

 

0,0

 

0,09

 

0,09

 

Akcizai

 

3 520,2

 

3 581,8

 

61,6

 

1,7

 

17,21

 

17,68

 

Cukraus sektoriaus mokesčiai

 

66,1

 

4,0

 

-62,1

 

-94,0

 

0,32

 

0,02

 

Loterijų ir azartinių lošimų mokestis

 

30,5

 

31,6

 

1,1

 

3,6

 

0,15

 

0,16

 

Transporto priemonių mokesčiai

 

120,0

 

139,3

 

19,3

 

16,1

 

0,59

 

0,69

 

Mokesčiai už aplinkos teršimą

 

22,3

 

37,3

 

15,0

 

67,3

 

0,11

 

0,18

 

Rinkliavos

 

78,0

 

78,0

 

0,0

 

0,0

 

0,38

 

0,38

 

Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

 

231,0

 

264,0

 

33,0

 

14,3

 

1,13

 

1,30

 

KITOS PAJAMOS

 

1 642,6

 

1 372,7

 

-269,9

 

-16,4

 

8,03

 

6,78

 

Turto pajamos

 

299,5

 

247,9

 

-51,6

 

-17,2

 

1,46

 

1,22

 

Pajamos už prekes ir paslaugas

 

619,6

 

716,6

 

97,0

 

15,7

 

3,03

 

3,54

 

Pajamos iš baudų ir konfiskacijos

 

76,6

 

76,6

 

0,0

 

0,0

 

0,37

 

0,38

 

Kitos neišvardytos pajamos

 

450,6

 

96,9

 

-353,7

 

-78,5

 

2,20

 

0,48

 

Sandoriai su materialiuoju ir nematerialiuoju turtu bei finansinių įsipareigojimų prisiėmimas

 

186,5

 

226,7

 

40,2

 

21,6

 

0,91

 

1,12

 

Iš viso

 

20 459,0

 

20 259,1

 

-199,9

 

-1,0

 

100,00

 

100,00

 

Europos Sąjungos finansinės paramos lėšos

 

5 088,4

 

5 273,7

 

185,3

 

3,6

 

 

 

 

 

Dotacijos iš užsienio šalių

 

24,8

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

IŠ VISO

 

25 572,2

 

25 532,8

 

-39,4

 

-0,2

 

 

 

 

Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys

 

3.2. Mokestinių pajamų prognozavimo vertinimas

 

 

Finansų ministerija mokestinių pajamų prognozavimui naudoja PHARE ekspertų parengtus GPM, pelno mokesčio imitacinius modelius, akcizų, PVM kalibravimo modelius, makroekonominių rodiklių imitacinius modelius, tačiau taikomi prognozavimo metodai ir procedūros neaprašytos ir nepatvirtintos, nenustatytos duomenų, naudojamų prognozavimo metu, pateikimo procedūros, atsakomybė už teisingų duomenų pateikimą, nenumatytos vidaus kontrolės procedūros.

Pažymėtina, kad Seimas 2007-12-04 nutarimu Nr. X-1347[19] Vyriausybei siūlė nustatyti pajamų prognozavimo ir veiksnių, turinčių reikšmingos įtakos pajamų vykdymui, atskleidimo sudarant biudžeto projektą tvarką.

Kaip pažangą galime pažymėti tai, kad valstybės biudžeto finansinių rodiklių projekto apžvalgoje nurodyti rizikos veiksniai, galintys turėti įtakos 2009 m. pajamų surinkimui.

 

 

3.2.1. Pridėtinės vertės mokesčio pajamos

 

2009 m. prognozuojama gauti 9 298,1 mln. Lt pajamų iš PVM, tai 8,5 proc. (866 mln. Lt) mažiau, nei numatyta 2008 m. Numatomos gauti 2009 m. PVM pajamos sudaro 45,9 proc. valstybės biudžeto pajamų ir apie 37 proc. nacionalinio biudžeto pajamų (be ES finansinės paramos). Per šių metų 10 mėnesių į valstybės biudžetą gauta 7 737,2 mln. Lt PVM, metų prognozė įvykdyta 76,1 proc.

Prognozuojant 2009 m. PVM pajamas buvo atsižvelgiama į 2008 m. numatomas gauti šio mokesčio pajamas, galutinio vartojimo išlaidų ir PVM mokestinės bazės santykio dinamiką, PVM permokos pokyčius, lengvatų poveikį valstybės biudžeto pajamoms (3 lentelė).

 

3 lentelė.     Veiksniai, kuriuos vertino Finansų ministerija, sudarydama PVM pajamų prognozes

 

Eil.

 

Nr.

 

Veiksniai

 

Informacija

 

1.

 

Nominalių galutinio vartojimo išlaidų augimo tempai

 

 

 

Sudarant prognozes buvo naudojami šie galutinio vartojimo išlaidų augimo tempų duomenys: 2007 m. – 17,2 proc., 2008 m. – 15,7 proc., 2009 m. numatomas vartojimo išlaidų mažėjimas 2,1 proc. Galutinio vartojimo išlaidų mažėjimas vienu procentiniu punktu mažina pajamas iš PVM apie 100 mln. Lt. Manome, kad galimas ir didesnis galutinio vartojimo išlaidų tempų lėtėjimas, nei prognozuoja Finansų ministerija. Pakilus šildymo kainoms, augant paskolų palūkanų normoms, gyventojai vis didesnę dalį gautų pajamų turės skirti prisiimtiems įsipareigojimams padengti, todėl mažės vartojimas. Pažymėtina, kad mažėjanti infliacija taip pat turės įtakos galutinio vartojimo išlaidų augimo lėtėjimui.

 

 

 

2.

 

PVM pajamų surinkimo dinamika 2006–2008 m.

Laikotarpis

Užduotis  (mln. Lt)

Faktiškai gauta

(mln. Lt)

Vykdymas (proc.)

Faktiškai gautų  pajamų pokytis, lyginant su praėjusiu laikotarpiu (proc.)

2006 m.

5 941,1

6 152,2

103,55

 

2007 m.

7 120,4

7 824,2

109,88

27,18

2007 m. 10 mėn.

-

6 670

93,7*

 

2008 m. 10 mėn.

-

7 737,2

76,12*

16,00

2008 m.

10 164,1

9 240,4

90,91

18,10

 

* Metinės užduoties vykdymas.

 

2008 m. 10 mėn. PVM pajamų į valstybės biudžetą metinė užduotis įvykdyta 76,12 proc. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos prognozę, kad 2008 m. valstybės biudžeto pajamų iš PVM surinkimo užduotis nebus įvykdyta, numatomas įvykdymas – 91 proc. t. y. nebus gauta apie 800 mln. Lt PVM.

 

2009 m. prognozuojama pajamų iš PVM gauti 57,7 mln. Lt daugiau, nei numatoma faktiškai gauti 2008 m.

 

3.

 

PVM permokos pokyčiai

 

Finansų ministerija prognozuoja, kad ir 2008-12-31 mokesčių mokėtojų PVM permoka padidės 274 mln. Lt, lyginant su 2007-12-31, ir bus apie 800 mln. Lt. Įvertinus permokos kitimo tendencijas (2006-12-31 permoka buvo 481 mln. Lt, 2007-12-31 – 526,3 mln. Lt, 2008-10-01 – 1 017,1 mln. Lt, t. y. 20,2 proc. didesnė negu 2007-10-01), galima daryti prielaidą, kad 2008 m. pabaigoje PVM permoka viršys Finansų ministerijos prognozuojamą 800 mln. Lt sumą. Dėl didesnės nei prognozuojama PVM permokos 2008 m. pabaigoje padidės valstybės įsipareigojimai mokesčių mokėtojams, kurie ne tik didins valdžios sektoriaus deficitą, bet ir dėl padidėjusių grąžinimų ir užskaitymų darys neigiamą įtaką 2009 m. PVM pajamų surinkimui.

4.

Lengvatų įtaka

Finansų ministerijos duomenimis, nuolat didėja PVM pajamų netekimai dėl lengvatų:

 

Laikotarpis

Netekimai (mln. Lt)

Pokytis, lyginant su praėjusiais metais (proc.)

iš viso

iš jų kompensacija už šildymą ir karštą vandenį

2006 m.

365,4

113,0

13,23

2007 m.

427,8

125,4

17,08

2008 m.

488,2

139,8

14,12

2009 m.

537,4*

156,6

10,08

 

 

* 2009 m. numatomi PVM netekimai apskaičiuoti atsižvelgiant į tai, kad bus atšauktas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 str. 3 d. pakeitimas, nuo 2009-01-01 numatantis lengvatinį 5 proc. PVM tarifą šviežiems vaisiams ir daržovėms. Dėl šios lengvatos valstybės biudžeto netekimai 2009 m. būtų 96,7 mln. Lt didesni.

Didžiausią valstybės biudžeto netekimų dalį (apie 30 proc. visų netekimų) dėl lengvatinių PVM tarifų taikymo sudaro didėjančios kompensacijos už šildymą ir karštą vandenį (2009 m. prognozuojama 156,6 mln. Lt kompensacija, 2006 m. buvo 113 mln. Lt), apie 20 proc. visų netekimų sudaro lengvatinio tarifo taikymas vaistams ir medicininei įrangai (prognozuojami netekimai 2009 m. – 120 mln. Lt, 2006 m. buvo 70 mln. Lt), šviežiai atšaldytai mėsai (2009 m. prognozuojami netekimai 90 mln. Lt, 2006 m. buvo 75 mln. Lt).

Valstybės kontrolė, 2006 metais įvertinusi PVM lengvatinių tarifų taikymą[20], nustatė, kad šios lengvatos teigiamos įtakos galutiniams vartotojams neturi.

 

Didžiausi rizikos veiksniai:

§ Sparčiai didėjančios paskolų palūkanų normos, gerokai padidėjusios būsto šildymo  išlaidos mažins namų ūkių perkamąją galią, todėl galimas spartesnis nei prognozuojama galutinio vartojimo lėtėjimas.

§ Lėčiau augantys pardavimai pagrindiniuose šalies ekonomikos sektoriuose. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, pardavimų apimtys veiklos sektoriuose (didmeninė ir mažmeninė prekyba, statyba, nekilnojamojo turto operacijos, finansinė ir draudimo veikla, apdirbamoji gamyba), kuriuose 2007 m. jos daugiausiai augo, 2008 m. auga lėčiau nei 2007 m.

§ Sparčiau nei prognozuota didėjanti PVM permoka, didėjantys valstybės biudžeto įsipareigojimai ir PVM permokos grąžinimai mokesčių mokėtojams.

§ Didėjanti nepriemoka (mokesčių mokėtojų PVM nepriemoka 2008-01-01 buvo 404 mln. Lt, 2008-10-01 – 753 mln. Lt). 

§ Nepanaikinus PVM lengvatos šviežiems vaisiams ir daržovėms, valstybės biudžeto netekimai padidėtų dar beveik 100 mln. Lt.

 

Išvada

Atsižvelgdami į nurodytas rizikas ir į tai, kad 2007 m. PVM pajamų augimo tempai susilygino su galutinio vartojimo išlaidų augimo tempais (iki 2007 m. PVM pajamų augimas viršijo galutinio vartojimo išlaidų augimo tempus) ir ėmė mažėti, manome, kad, prognozuojant 2009 m. valstybės biudžeto pajamas iš PVM, dėl neigiamų pokyčių ekonomikoje ir finansų rinkose nepakankamai įvertinti galutinio vartojimo pokyčiai, t. y. PVM pajamų prognozė yra optimistinė.

 

 

3.2.2. Akcizų pajamos

 

Pajamos iš akcizų sudaro apie 17 proc. valstybės biudžeto pajamų ir apie 14 proc. nacionalinio biudžeto pajamų. 2009 m. į valstybės biudžetą iš akcizų prognozuojama gauti 3 581,8 mln. Lt pajamų, t. y. 6,3 proc. (213,4 mln. Lt) daugiau, nei buvo numatyta 2008 m. Per šių. metų 10 mėnesių gauta 2 744,9 mln. Lt akcizų, metų prognozė įvykdyta 78,0 proc.

Didžiausią pajamų iš akcizų dalį (apie 50 proc.) sudaro akcizai už energetinius produktus (variklių benziną, gazolius, suskystintas dujas, akmens anglį, mazutą ir kt.); už alkoholinius gėrimus (etilo alkoholį, vyną ir kitus fermentuotus gėrimus ir alų) gaunama apie 28 proc. pajamų; už apdorotą tabaką (cigaretes, cigariles, cigarus, rūkomąjį tabaką) – daugiau kaip 28 proc. pajamų.

Faktinių pajamų iš akcizų pagal prekių rūšis palyginimas su numatomomis gauti 2008 m. ir prognozuojamomis 2009 m. pateiktas 4 lentelėje.

2008 m. numatyta pajamų iš akcizų gauti 20,1 proc. daugiau negu 2007 m. Didžiausias pajamų augimas (179,7 proc.) numatytas iš akcizo už mazutą, tačiau pajamos už šios rūšies produktus tesudaro labai nežymią dalį (0,3 proc.) visų pajamų. Dėl nuo 2008 m. kovo 1 d. padidinto akcizo tarifo cigaretėms 2008 m. numatyta gauti 74,1 proc. (301,8 mln. Lt) daugiau pajamų iš akcizo už tabako gaminius, 16,5 proc. (103,9 mln. Lt) daugiau pajamų už etilo alkoholį, 10 proc. (89,9 mln. Lt) daugiau pajamų už gazolius.

 

 

 

4 lentelė.     Pajamų iš akcizų pagal prekių rūšis palyginimas su numatomomis gauti 2008 m. ir   prognozuojamomis 2009 m. pajamomis

Akcizais apmokestinamos prekės

2007 m. pajamos (mln. Lt)

2008 m. numatomos gauti pajamos (mln. Lt)

2009 m. prognozuojamos pajamos         (mln. Lt)

Pokytis (proc.)

2008/2007 m.

2009/2008 m.

Etilo alkoholis

631,6

735,6

735,6

16,5

0,0

Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai bei tarpiniai produktai

79,1

86,4

86,4

9,3

0,0

Alus

127,8

137,7

137,7

7,7

0,0

Apdorotas tabakas (cigaretės)

407,5

709,3

927,5

74,1

30,8

Benzinas

558,6

608,5

608,5

8,9

0,0

Gazoliai

901,5

991,4

991,4

10,0

0,0

Žibalas

0,5

0,3

0,3

-35,7

0,0

Gazoliai, skirti šildymui

1,5

1,7

1,7

12,2

0,0

Suskystintos dujos

89,2

84,1

79,4

-5,7

-5,7

Mazutas

3,2

8,9

8,9

179,7

0,0

Akmens anglis, koksas, lignitas

3,4

4,4

4,4

31,7

0,0

Iš viso

2 803,8

3 368,3

3 581,8

20,1

6,3

Pajamų užduotis (mln. Lt)

2 624,1

3 520,2

 

Metinės užduoties vykdymas

106,8 %

95,7%*

Gauta per 2008 m. 10 mėn.

2 744,2

Metinės užduoties vykdymas

78,0%

Gauta per 2007 m. 10 mėn.

2 330,8

Pokytis: 2008 m. 10 mėn./2007 m. 10 mėn.

17,7%

* Numatomas.

Šaltinis – Finansų ministerijos duomenys

 

Per šių metų 9 mėnesius kaip rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenys[21], prekybos degalais apimtys buvo 2,5 proc., o apmokestinamais akcizu degalais – 4,5 proc. mažesnės negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Pajamos iš akcizo už energetinius produktus augo tik dėl akcizo tarifų šiai prekių grupei didinimo[22].

Prekybos alkoholiu ir alkoholiniais gėrimais apimtys per 2008 m. 9 mėnesius, lyginat su tuo pačiu 2007 m. laikotarpiu, sumažėjo 16,1 proc., alumi – 7,4 proc. Pajamos iš akcizo už etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus augo (apie 15 proc.) taip pat tik dėl akcizo tarifų šiai pajamų grupei didinimo.

Prekybos apdoroto tabako gaminiais apimtys per šių metų 9 mėnesius, lyginat su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 31,4 proc. Pajamų iš akcizo už apdoroto tabako gaminius augimą (83 proc., 232,1 mln. Lt) lėmė ne tik išaugę pardavimai, bet ir akcizo tarifo šiai prekių grupei padidinimas.

Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, dėl akcizų lengvatų valstybės biudžetas 2008 m. neteks apie 222 mln. Lt pajamų: dėl lengvatų, taikomų dyzeliniams degalams, naudojamiems žemės ūkyje ir žuvininkystėje – apie 150 mln. Lt, dėl lengvatos biokurui – apie 72 mln. Lt.

Prognozuojant 2009 m. valstybės biudžeto pajamas iš akcizų buvo vertinami atskirų akcizinių prekių grupių realizacijos pokyčiai ir akcizų tarifų pasikeitimo įtaka.

Pagrindiniai rizikos veiksniai:

 

§ Akcizinių prekių realizacijos apimtys (5 lentelė).

 

 

 

 

 

5 lentelė.      Duomenys apie akcizinių prekių realizaciją

 

Akcizais apmokestinamos prekės

 

2007 m. realizacija

 

 

 

2008 m. numatoma realizacija

 

2009 m. prognozuojama realizacija

 

Pokytis (proc. )

 

2008/2007

 

 

 

2009/2008

 

 

 

Etilo alkoholis                                      (tūkst. grynojo etilo alkoholio hektolitrų)

 

197

 

192

 

192

 

-3,0

 

0,0

 

Vynas ir kiti fermentuoti gėrimai bei tarpiniai produktai

 

(tūkst. hektolitrų)

 

721

 

663

 

663

 

-8,1

 

0,0

 

Alus                                                        (1 proc. koncentracijos tūkst. hektolitrų)

 

18 263

 

17 878

 

17 878

 

-2,1

 

0,0

 

Apdorotas tabakas (cigaretės) (mln. vnt.)

 

4 730

 

5 905

 

5 314

 

24,8

 

-10,0

 

Benzinas (tūkst. l)

 

581

 

567

 

567

 

-2,4

 

0,0

 

Gazoliai (tūkst. l)

 

1 107

 

1 097

 

1 097

 

-0,9

 

0,0

 

Žibalas (tūkst. l)

 

1

 

0

 

0

 

-42,6

 

0,0

 

Gazoliai, skirti šildymui (tūkst. t)

 

18

 

20

 

20

 

12,2

 

0,0

 

Suskystintos dujos (tūkst. t)

 

206

 

195

 

184

 

-5,7

 

-5,7

 

Mazutas (tūkst. t)

 

61

 

171

 

171

 

179,7

 

0,0

Šaltinis – Finansų ministerija

 

 

 

Finansų ministerija prognozuoja, kad akcizinių prekių (išskyrus apdoroto tabako ir suskystintų dujų) realizacijos apimtys išliks tokios pat kaip šiais metais, tačiau, atsižvelgiant į mažėjančią beveik visų akcizinių prekių realizaciją, numatomą tabako akcizų didinimą tabako gaminiams, galima daryti prielaidą, kad 2009 m. beveik visų akcizinių prekių realizacijos apimtys mažės, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos valstybės biudžeto pajamoms.

§ Atsižvelgiant į tai, kad mažėja didžiausią pajamų iš akcizų dalį sudarančių energetinių produktų ir alkoholinių gėrimų realizacijos apimtys, yra rizika, kad 2008 m. pajamų iš akcizų surinkimo užduotis bus neįvykdyta, gali būti negauta apie 150 mln. Lt, t. y. metinės užduotis gali būti įvykdyta apie 96 proc.

§ Akcizų tarifai.

2009 m. numatoma du kartus (nuo 2009-03-01 ir nuo 2009-09-01) didinti akcizo tarifą cigaretėms.

Remiantis Akcizų įstatymo 28 str. 2 d., nuo 2008 m. kovo 1 d.[23] cigaretėms buvo nustatytas 129 Lt akcizo tarifas už 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijos cigarečių.

Nuo 2009 m. kovo 1 d. numatoma, kad akcizas 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijos cigarečių bus 169,4 Lt, todėl mažmeninė cigarečių pakelio kaina padidės apie 0,95 Lt, nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. akcizas 1000 populiariausių cigarečių kainų kategorijos cigarečių bus 221,9 Lt, mažmeninė cigarečių pakelio kaina padidės 1,24 Lt.

Padidinus akcizo tarifus cigaretėms numatoma papildomai gauti 220 mln. Lt pajamų.

 

Išvada

Dėl numatomo akcizo tarifų apdoroto tabako gaminiams didinimo numatomos gauti 220 mln. Lt papildomos pajamos iš akcizų gali nekompensuoti pajamų sumažėjimo dėl mažėjančių energetinių produktų ir alkoholinių gėrimų realizacijos apimčių, todėl 2009 m. prognozuoti pajamas iš akcizų 6,3 proc. didesnes, nei numatyta 2008 m., yra pernelyg neatsargu, t. y. pajamų iš akcizų prognozė yra optimistinė.

 

 

3.2.3. Pelno mokesčio pajamos

 

2009 m. į valstybės biudžetą numatoma gauti 3 381,2 mln. Lt pelno mokesčio, tai sudaro 16,7 proc. valstybės biudžeto pajamų (13,6 proc. nacionalinio biudžeto pajamų). 2009 m. pajamų iš pelno mokesčio prognozuojama gauti 24,7 proc. (670,1 mln. Lt) daugiau negu 2008 m.

Per 2008 m. 10 mėnesių į valstybės biudžetą gauta 2 399,6 mln. Lt pelno mokesčio, metinė  užduotis vykdoma 88,5 proc. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2008 m. bus gauta 2 884,3 mln. Lt pelno mokesčio, t. y. 860 mln. Lt daugiau negu 2007 m. (6 lentelė), tačiau kartu pažymi, kad jeigu 2008 m. antrąjį pusmetį ikimokestinio pelno metinis augimas mažės taip pat kaip 2008 m. pirmąjį pusmetį, pelno mokesčio į valstybės biudžetą 2008 m. gali būti gauta 400 mln. Lt mažiau nei buvo prognozuota.

2009 m. pelno mokesčio prognozė apskaičiuota atsižvelgiant į 2007 ir 2008 m. mokestinius įsipareigojimus, jų pokytį ir faktiškai gautas įplaukas iš pelno mokesčio, BVP augimą 2007–2008 m., pelningumo kitimo tendencijas. Dėl neapibrėžtos situacijos akcinėje bendrovėje „Mažeikių nafta“ (bendrovė 2007 m. deklaravo 266 mln. Lt nuostolio) iš skaičiavimų eliminuotas bendrovės pelno mokestis.

 

6 lentelė.          Pajamų iš pelno mokesčio dinamika

Laikotarpis

Užduotis (mln. Lt)

Gauta faktiškai (mln. Lt)

Vykdymas (proc.)

Faktiškai gautų  pajamų pokytis, lyginant su praėjusiu laikotarpiu (proc.)

2006

1 695,4

1 924,5

113,52

27,65

2007

2.339,1

2 053,6

87,79

6,71

2008 m. 10 mėn. pajamos

****

2 399,6

88,51*

 

2008 m. numatomas vykdymas

2 711,1

2 884,3

106,39

40,45

* Metinės užduoties vykdymas

Šaltinis – Finansų ministerija

 

Prognozuojant 2009 m. pelno mokesčio pajamas eliminuoti netekimai (85 mln. Lt) dėl lengvatos investicijoms į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą[24]. Kiti netekimai, susiję su  kartu su Biudžeto projektu teikiamomis Pelno mokesčio įstatymo pataisomis[25] dėl pelno mokesčio lengvatos investiciniams projektams ir socialinėms iniciatyvoms ir dėl avansinių mokėjimų tvarkos, įvertinti atitinkamai koreguojant mokestinių įsipareigojimų ir prognozuojamo pelno mokesčio dydžius.

Rizikos veiksniai:

§ Mažėjantis įmonių pelningumas. Statistikos departamento duomenimis, 2008 m. antrąjį ketvirtį įmonių pelningumas buvo 7,2 proc., t. y. sumažėjo 1,5 proc., lyginant su 2007 m. tuo pačiu laikotarpiu.

§ 2008 m. sparčiai augant darbo užmokesčiui, kilo kainos, kartu didėjo įmonių pelningumas, todėl sulėtėję darbo užmokesčio augimo tempai, mažėjanti infliacija neigiamai atsilieps ir įmonių pelningumui. Neigiamos įtakos įmonių pelningumui turės ir pabrangęs skolinimasis.

§ Mažėjantis pelningai dirbančių įmonių skaičius[26].

§ Įmonės gali keisti avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarką, pasirinkdamos Pelno mokesčio įstatyme numatytą mokėjimo būdą pagal numatomą einamojo mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, o ne pagal užpraėjusių (2007 m.) ir praėjusių (2008 m.) mokestinių metų veiklos rezultatus.

§ Išaugs grąžintinos pelno mokesčio sumos, nes įmonės 2008 m. bus permokėjusios avansinį pelno mokestį.

Išvada

Atsižvelgdami į nurodytas rizikas, neapibrėžtumą ekonomikoje ir finansų rinkose, manome, kad 2009 m. prognozuoti 24 proc. pajamų iš pelno mokesčio augimą, lyginant su numatytomis gauti šio mokesčio pajamomis 2008 m., yra labai neatsargu, taigi pelno mokesčio prognozė pernelyg optimistinė.

 

 

3.2.4. Gyventojų pajamų mokesčio pajamos

 

Į nacionalinį biudžetą 2009 m. prognozuojama gauti 6 048,8 mln. Lt gyventojų pajamų mokesčio, t. y 12 proc. (645,6 mln. L) daugiau, negu numatoma gauti 2008 m. Prognozuojamos GPM pajamos sudarys daugiau kaip 24 proc. 2009 m. nacionalinio biudžeto pajamų (be ES lėšų). Visų savivaldybių biudžetams numatoma skirti 65,94 proc. visų GPM pajamų, t. y. beveik tiek pat kaip ir šiais metais (0,04 procentinio punkto mažiau).

Prognozuojama, kad į valstybės biudžetą bus gauta 2 060,2 mln. Lt GPM, t. y. 2,6 proc. (240,9 mln. Lt) daugiau, nei numatyta 2008 m.

Per 2008 m.10 mėnesių į nacionalinį biudžetą gauta 4 053,6 mln. Lt GPM, metinė užduotis įvykdyta – 74,6 proc., o į valstybės biudžetą įplaukė 1 360,9 mln. Lt GPM, metinė užduotis įvykdyta 74,8 proc.

Prognozuojamos 2009 m. pajamos iš GPM į nacionalinį biudžetą apskaičiuotos atsižvelgiant į 2008 m. numatomas gauti GPM pajamas (5 392,3 mln. Lt), darbo užmokesčio fondo augimą, kuris, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2009 m. bus 9,80 proc., ir taikant elastingumo koeficientą[27]. Finansų ministerija prognozuoja, kad 2008 m. GPM pajamų surinkimo užduotis bus įvykdyta 99,3 proc., taip pat atsižvelgiama į šio mokesčio netekimus (45 mln. Lt) dėl to, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. padidės papildomas NPD tėvams, auginantiems vaikus[28].

GPM pajamų analizė rodo, kad nuo 2004 m. GPM pajamų surinkimo užduotys buvo viršijamos vis mažiau, o 2007 m. GPM pajamų surinkimo į nacionalinį biudžetą planas neįvykdytas (įvykdyta 96,86 proc.). Faktiškai gautų pajamų augimo tempai nuo 2005 m. pradėjo lėtėti po 23 proc. kasmet, todėl yra rizika, kad 2008 m. GPM surinkimo užduotis bus įvykdyta ne 99,3 proc., kaip prognozuoja Finansų ministerija, bet apie 9394 proc. (7 lentelė).

 

7 lentelė.     GPM pajamų į nacionalinį biudžetą surinkimo užduočių vykdymas ir faktinių įplaukų pokyčiai

 

Laikotarpis

 

Metinė užduotis

 

(mln. Lt)

 

Faktiškai gauta pajamų į nacionalinį biudžetą (mln. Lt)

 

Užduoties vykdymas (proc.)

 

Faktiškai gautų  pajamų pokytis, lyginant su praėjusiu laikotarpiu (proc.)

 

Augimo pokytis (proc.)

 

2006 m.

 

3 757,5

 

4 059,2

 

108,03

 

13,82

 

-2,95

 

2007 m.

 

4 703,6

 

4 555,8

 

96,85

 

12,23

 

-1,59

 

2007 m. 10 mėn.

 

****

 

4 203,6

 

89,36*

 

****

 

****

 

2008 m. 10 mėn.

 

****

 

4 053,6

 

74,65*

 

9,64

 

****

 

2008 m.

 

5 430,2

 

5 200,0**

 

95,76

 

10,55

 

-1,68

* Metinės užduoties vykdymas.

** numatomas vykdymas apskaičiuotas darant prielaidą, kad faktinių pajamų augimas 2008 m. bus toks, kaip ir 2007 m. (apie 12 proc.).

Šaltinis – Finansų ministerija

 

Atsižvelgiant į faktinių įplaukų augimo dinamiką, galima teigti, kad 2008 m. į nacionalinį biudžetą įplauks apie 5,2 mlrd. Lt GPM, o ne 5,4 mlrd. Lt, kaip prognozuoja Finansų ministerija.

Lengvatų poveikis GPM pajamoms

Dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. numatytų specialių apmokestinimo sąlygų, sudarančių galimybę gyventojo apmokestinamąsias pajamas sumažinti tam tikromis išlaidomis, nacionalinis biudžetas negauna vis daugiau pajamų (8 lentelė).

8 lentelė.          GPM netekimų dinamika

Rodiklis

GPM netekimai (mln. Lt)

Iš viso

Iš jų – dėl GPMĮ 21 str.

Iš jų – 2 proc. paramaiX

Iš viso 2007 m.

412

356

56

Iš jų – valstybės biudžeto

123

106

17

Iš viso 2008 m.

490

430

60

Iš jų – valstybės biudžeto

147

129

18

Numatoma 2009 m.

510

450

60

Iš jų – valstybės biudžeto

153

135

18

X Pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymu Nr. 305 patvirtintas „Iki 2 procentų pajamų mokesčio sumos pervedimo Lietuvos vienetams, pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę gauti paramą, taisykles“.

Šaltinis – Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

Pagrindiniai rizikos veiksniai, turėsiantys neigiamos įtakos 2008 m. ir 2009 m. GPM pajamoms:

§ mažėjantis dirbančiųjų skaičius ir didėjantis nedarbas (Statistikos departamento duomenimis, dirbančiųjų skaičius 2008-07-01 buvo 1525,1 tūkst. gyventojų, t. y. 19,7 tūkst. mažesnis nei 2007 m., Darbo biržos duomenimis, 2008 m. sausio–rugsėjo mėn. į teritorines darbo biržas kreipėsi 167,4 tūkst. asmenų. Tai yra 25,8 tūkst., arba 18,2 proc., daugiau, negu per tą patį 2007 m. laikotarpį). Abejonių kelia Finansų ministerijos prognozė, kad 2009 m.  nedarbo lygis šalyje  bus  6 proc. Pagal naujausias Europos komisijos prognozes, numatomas nedarbo lygis  2009 m. – 7,1 proc.;

§ sulėtėjęs darbo užmokesčio augimas, ypač statybų finansinio tarpininkavimo sektoriuose. Lietuvos bankas numato, kad 2008–2009 m. laikotarpiu darbo ištekliai persiskirstys mažėjant darbo užmokesčio augimui, nedarbo lygis kils nuosaikiai. Darbo užmokesčio augimas 2009 m. stipriai sulėtės iki nežymių teigiamų rodiklių ir bus mažesnis už darbo našumo augimą[29] (pastaraisiais ketvirčiais darbo užmokesčio augimas buvo apie tris kartus viršijęs darbo našumo augimą). Tikėtina, kad atskiruose sektoriuose kris nominalus darbo užmokestis. Ekonominiai sunkumai šalyse, kurios pastaraisiais metais tapo pagrindinėmis Lietuvos darbo jėgos emigracijos rinkomis, mažina darbo jėgos paklausą, sudaro sąlygas augti darbo jėgos pasiūlai šalies darbo rinkoje ir nedidinti spaudimo darbo užmokesčiui[30];

§ didės gyventojams grąžinama GPM dalis dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. numatytų specialių apmokestinimo sąlygų, ypač dėl 2008 m. padidėjusių palūkanų už kreditus gyvenamajam būstui įsigyti. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos duomenimis, 2007 m. gyventojų, deklaruojančių Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 str. numatytas išlaidas, kuriomis mažinamos apmokestinamosios pajamos, skaičius padidėjo 11,8 proc., o deklaruotų išlaidų suma padidėjo 37,7 proc. (nuo 1 278,8 mln. Lt 2006 m. iki 1 977,4 mln. Lt 2007 m.). 2007 m. daugiausia (2,1 karto) padidėjo gyventojų sumokėtų palūkanų už suteiktas paskolas gyvenamajam būstui įsigyti arba statyti suma.

Kartu su 2009 m. valstybės biudžeto projektu Seimui pateikti du Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo projektai. Aiškinamuosiuose raštuose dėl siūlomų pakeitimų nurodoma, kad Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo naujų nuostatų įgyvendinimas didelės įtakos biudžeto pajamoms neturės.

Išvada

Atsižvelgdami į minėtas rizikas, neapibrėžtumą ekonomikoje ir finansų rinkose bei į tai, kad prognozuojamos 2009 m. GPM pajamos apskaičiuotos remiantis prognoze, kad 2008 m. bus gauta ne mažiau kaip 5,4 mlrd. Lt pajamų, manome, kad 2009 m. GPM pajamų į nacionalinį biudžetą prognozė pernelyg optimistinė.

 

 

4.   2009 m. skolinimosi poreikis

 

Planuojamas skolinimosi poreikis – daugiau nei 5 800 mln. Lt, didžiausia skolintų lėšų dalis numatyta planuojamam valstybės biudžeto deficitui (2 639 mln. Lt) finansuoti ir skoloms grąžinti (2 567 mln. Lt). Kitiems tikslams numatyta skolintis per 600 mln. Lt (9 lentelė).

 

9 lentelė.     2009 metų planuojamas skolinimosi poreikis, mln. Lt

 

 

 

Vyriausybės skolinimosi tikslai

 

Planuojamas

 

skolinimosi

 

poreikis

1.

Valstybės biudžeto deficitas

2 639,4

2.

Skolos grąžinimas, iš jų:

2 566,9

2.1.

Vidaus skolos grąžinimas, iš jų:

2 512,4

2.1.1.

VVP išpirkimas

2 201,6

2.1.2.

Vidaus paskolų grąžinimas

310,8

2.2.

Užsienio skolos grąžinimas, iš jų:

54,5

2.2.1.

Užsienio paskolų grąžinimas:

54,5

2.2.2.

Užsienio VVP išpirkimas:

0

3.

Kitiems tikslams, iš jų:

608,0

3.1.

Specialiųjų ES programų lėšų, nepanaudotų ankstesniais metais, galimas poreikis

250

3.2.

Lėšų poreikis dėl naftos produktų atsargų kaupimo

76,0

3.3.

Teismų sprendimams vykdyti

26,0

3.4.

Papildomoms tiesioginėms išmokoms

30,0

3.5.

AB Turto banko perskolinimui

226,0

 

Iš viso

5 814,3*

Šaltinis – Finansų ministerija, Valstybės kontrolė

 

 

 

*Į šį skolinimosi poreikį neįtrauktas skolinimosi poreikis Socialinio draudimo fondui (Sodra), tačiau yra rizika, kad šio fondo įsipareigojimams dengti gali būti reikalingos lėšos.

 

Pastebėjimai:

§ Skaičiuojant skolinimosi poreikį, kitiems tikslams numatoma skolintis 608 mln. Lt, iš jų 358 mln. Lt: dėl naftos produktų atsargų kaupimo (76 mln. Lt), teismų sprendimams vykdyti (26 mln. Lt), papildomoms tiesioginėms išmokoms (30 mln. Lt) ir AB Turto banko perskolinimui (226 mln. Lt). Valstybės kontrolės nuomone, situacija, kai tam tikros priemonės numatomos finansuoti ne iš valstybės biudžeto, o iš skolintų lėšų mažina Biudžeto projekto skaidrumą. Asignavimai minėtoms priemonėms turėtų būti numatyti Biudžeto projekte ir nurodyti tvirtinamuose valstybės biudžeto asignavimuose.

§ 2008 m. lapkričio 1 d. duomenimis, nepanaudotų specialių programų (biudžetinių įstaigų pajamų ir kitais įstatymais skiriamų lėšų specialiosioms programoms finansuoti) likutis sudaro per 521,5 mln. Lt.

§ Sanglaudos fondo aplinkos apsaugos sektoriaus projektų biudžetas pagal Finansinius memorandumus yra 1 475,1 mln. Lt. Rangovai savo paslaugas projektams įgyvendinti pasiūlė arba planuoja pasiūlyti už 2 457,8 mln. Lt[31]. Projektų vertė išaugo 982,6 mln. Lt. Vyriausybė iš valstybės biudžeto skyrė 504,1 mln. Lt, savivaldybės – 143,2 mln. Lt. Minėtų lėšų nepakanka, todėl siūloma koreguoti Finansinius memorandumus ir atsisakyti projektų komponentų, kurių vertė 335,2 mln. Lt. Jeigu Europos Komisija nesutiks koreguoti Finansinių memorandumų, šias lėšas gali tekti skolintis.

 

5.   Asignavimų skolos valdymo išlaidoms prognozavimo vertinimas

 

Biudžeto projekte numatyta 910,4 mln. Lt asignavimų, skiriamų programai „Skolos valstybės vardu valdymas“ (programos tikslas užtikrinti valstybės skolinimosi poreikio finansavimą ir gerinti valstybės skolos valdymą) įgyvendinti, t. y. 76 mln. Lt, arba 9 proc., daugiau nei 2008 m. Toliau pateikiame planuojamų skolos valstybės vardu valdymo asignavimų 2009 metams apskaičiavimą (10 lentelė).

 

10 lentelė.        Planuojami 2009 metų skolos valdymo asignavimai, tūkst. Lt

1.

Palūkanų mokėjimas

890 647

1.1.

Už vidaus VVP

147 051

1.1.1.

Faktinės skaičiavimo metu

92 842

1.1.2.

Pagal planuojamą skolinimąsi

54 209

1.2.

Už vidaus paskolas

22 965

1.2.1

Pagal planuojamą skolinimąsi

22 965

1.3.

Už užsienio VVP

688 661

1.3.1.

Faktinės skaičiavimo metu

588 184

1.3.2.

Pagal planuojamą skolinimąsi

100 476

1.4.

Už užsienio paskolas

31 970

1.4.1.

Faktinės skaičiavimo metu

13 822

1.4.2.

Pagal planuojamą skolinimąsi

18 149

2.

Asignavimai be palūkanų mokėjimo

19 782

2.1

Komisiniai, reitingų mokesčiai

6 377

2.2.

Mokesčiai už paskolų administravimą

4 800

2.3.

Dėl valiutų kursų skirtumų

7 489

2.4

Kitos

1 116

 

Iš viso

910 429

Šaltinis – Finansų ministerija

 

Prognozuojant valstybės lėšų poreikį palūkanoms už skolinius įsipareigojimus mokėti turėtų būti atsižvelgiama į:

§   faktiškai prisiimtus skolinius įsipareigojimus ir planuojamą skolinimosi poreikį;

§   kintamų[32] palūkanų normų svyravimą ir fiksuotas palūkanas, kurios yra nustatytos sutartyse;

§   valiutų kursų svyravimo įtaką.

 

Pastebėjimai:

§  Per šių metų dešimt mėnesių panaudota 673,9 mln. Lt, t. y. 80,8 proc. skirtų asignavimų skolos valstybės vardu valdymo programai, todėl tikėtina, kad visi šiai programai skirti asignavimai gali būti panaudoti.

§  Yra rizika, kad lėšos skolos valdymui planuojamos nepakankamai atsargiai ir nepakankamai įvertinus rinkos bei palūkanų normos svyravimo riziką:

§  2009 m. mokamos palūkanos už anksčiau (iki 2008 m. rugpjūčio mėn.) prisiimtus įsipareigojimus sudaro 694,8 mln. Lt, tai yra 78 proc. visos prognozuojamos palūkanų sumos (890,6 mln. Lt), tačiau palūkanas reikės mokėti ir už 2009 metais pasiskolintas lėšas (planuojama pasiskolinti apie 2,5 mlrd. Lt vidaus ir apie 2,9 mlrd. Lt užsienio rinkose);

§  2008 m. rugsėjo mėn. duomenimis, per laikotarpį nuo 2007 m. sausio iki 2008 m. rugsėjo skolinimasis vidaus rinkoje vidutiniškai pabrango daugiau nei 50 proc., užsienio rinkoje – daugiau nei 30 proc. 2008 m. sumažinti valstybės skolinimosi kredito reitingai ir tai pirmiausia turi įtakos valstybės skolinimosi kaštams.

§  Planuodama skolos valdymo išlaidas Finansų ministerija naudojo 2008 metų rugsėjo duomenis. Per spalio – lapkričio mėn. situacija finansų rinkoje gerokai pasikeitė brangstant skolinimosi kaštams.

§ Iš visų Seimo komitetų pasiūlymų, pateiktų pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui, skirti papildomus asignavimus kai kurioms valstybės institucijoms ir įstaigoms daugiau kaip 115 mln. Lt (3 priedas) finansavimo šaltiniu buvo nurodytos skolos valdymo išlaidos.

 

Išvada

Asignavimai Skolos valstybės vardu valdymo programai prognozuojami nepakankamai atsargiai.

 

6.   Asignavimų valstybės investicijoms planavimo vertinimas

 

 

Lietuvos Respublikos Seimas 2008 m. spalio 14 d. nutarime[33], siekdamas, kad valstybės investicijos būtų racionalios ir ekonomiškai pagrįstos, įvertinęs Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaitoje „Valstybinio audito ataskaitoje „Valstybės investicijų, paskirstytų 2004–2006 m. programoje, panaudojimas 2004 metais“ pateiktų rekomendacijų įgyvendinimas“ pateiktas pastabas ir rekomendacijas, matydamas būtinybę siekti nuoseklios ir ilgalaikės politikos valstybės investicijų srityje, pasiūlė Vyriausybei:

1) valstybės investicijas atlikti pagal Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodiką, prioritetą teikiant investicijų projektams, kur atlikta naudos ir sąnaudų analizė. Nustatyti valstybės investicijų prioritetus vidutinės trukmės laikotarpiui pagal investavimo sritis, laikantis šių prioritetų:

a) prioritetą teikti tęstiniams investicijų projektams, stabdant valstybės investicijas į naujos statybos objektus;

b) valstybės investicijų lėšas nukreipti švietimo, kultūros ir socialinės paskirties pastatų apšiltinimui ir atnaujinimui finansuoti;

2) svarstyti galimybę Finansų ministerijai suteikti įgaliojimus priimti galutinius sprendimus dėl investicijų projektų įtraukimo į Vyriausybei teikiamą Valstybės investicijų programos projektą, atsižvelgiant į investicijų projektų atitiktį nustatytiems valstybės investicijų prioritetams;

3) investicijų projektų, neatitinkančių teisės aktų ir šio nutarimo 1 punkto reikalavimų, neįtraukti į Valstybės investicijų programoje numatytų kapitalo investicijų paskirstymą pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus;

4) kartu su atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu teikti Seimui informaciją apie tęstinius investicijų projektus, kurių siūloma neįtraukti į atitinkamų metų Valstybės investicijų programos projektą, nurodant neįtraukimo priežastis ir ekonominį pagrindimą;

5) dalį Valstybės investicijų programos lėšų nukreipti gyvenamųjų namų apšiltinimo programai finansuoti.

Nors minėtas Seimo nutarimas priimtas vėliau nei Vyriausybė pateikė Seimui svarstyti Biudžeto projektą, nagrinėjome, kiek Biudžeto projektas įgyvendina minėtus siūlymus. Formuluodami siūlymus Vyriausybei, taip pat atsižvelgėme į šio Seimo nutarimo rekomendacijas.

 

 

6.1. Valstybės investicijoms planuojami asignavimai ir tendencijos

 

 

2009 metų valstybės biudžeto projekte valstybės investicijoms planuojama skirti 5 059,9 mln. Lt valstybės biudžeto asignavimų (1 pav.), iš jų Europos Sąjungos paramos lėšų 2  200,1 mln. Lt. Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms 2009 metams, lyginant su patvirtintais asignavimais 2008 metams, didėja 216,6 mln. Lt, arba 4,5 proc. (iš jų – iš ES lėšų valstybės investicijoms, palyginti su 2008 metais, planuojama skirti 32,8 mln. Lt daugiau).

 

 

1 pav.        Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms, tūkst. Lt

 

 

Šaltinis – 2009 m. Biudžeto projekto ir 2006–2009 m. biudžeto duomenys.

 

 

 

 

 

 

11 lentelė.        Valstybės biudžeto asignavimai valstybės investicijoms pagal sritis, tūkst. Lt

 

Sritis

 

2008 m.

 

2009 m.

 

Pokytis, palyginti su

 

2008 m , proc.

 

iš viso

 

iš jų ES lėšų

 

 

 

Valstybės valdymas

 

147 718

 

169 842

 

 

 

15

 

Krašto apsauga

 

270 675

 

301 949

 

 

 

11,5

 

Viešoji tvarka

 

104 219

 

96 177

 

 

 

-7,7

 

Švietimas

 

535 946

 

540 901

 

259 037

 

0,9

 

Sveikatos apsauga

 

285 051

 

291 555

 

157 633

 

2,3

 

Socialinė apsauga

 

98 962

 

89 437

 

47 226

 

-9,6

 

Aplinkos apsauga

 

1 023 619

 

548 602

 

383 287

 

-46,4

 

Kultūra

 

218 054

 

223 519

 

 

 

2,5

 

Žemės ūkis

 

134 647

 

168 185

 

53 828

 

24,9

 

Visuomenės apsauga

 

303 870

 

339 279

 

154 519

 

11,6

 

Transportas ir ryšiai

 

1 349 238

 

1 776 702

 

758 135

 

31,7

 

Kita veikla

 

371 283

 

513 710

 

386 403

 

38,4

 

Iš viso

 

4 843 282

 

5 059 858

 

2 200 068

 

4,5

 

iš jų informacinėms technologijoms

 

202 361

 

262 838

 

67 514

 

29,9

Šaltinis – 2009 m. Biudžeto projekto ir 2008 m. biudžeto duomenys

 

6.2. Investicijų kaštų – naudos analizė

 

Pagal Vyriausybės 2000 m. spalio 30 d. nutarimą Nr. 1304 „Dėl valstybės kapitalo investicijų planavimo gerinimo“ Finansų ministerija turi nagrinėti ir įvertinti investicinius projektus, remiantis asignavimų valdytojų pateiktais siūlymais, ir teikti Vyriausybei išvadas ir pasiūlymus. Realiai Finansų ministerija galutinio sprendimo dėl valstybės investicijų projektų įtraukimo į Vyriausybei teikiamą Valstybės investicijų programos projektą, atsižvelgiant į investicijų projektų atitiktį nustatytiems valstybės investicijų prioritetams, neatlieka. Šią funkciją vykdo valstybės politiką atskirose srityse įgyvendinančios atitinkamos ministerijos ir Vyriausybės įstaigos[34]. Valstybės investicijų projektų peržiūros (vertinimo) kokybė yra silpna (plačiau 6.2, 6.6, 6.9 dalyse)[35].

Remiantis Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos III dalies 8 punktu, investicijų sąnaudų ir rezultatų analizė atliekama, norint nustatyti geriausią investicijų projektą. Analizuodami valstybės investicijų projektų rengimą, auditoriai atkreipė dėmesį, kad kai kuriose įstaigose projektų sąnaudų ir rezultatų analizė neatlikta. Jie nustatė, kad tokių investicijų projektų iš viso yra 17, jiems planuojama skirti 42 mln. Lt (4 priedas).

Daug lėšų skiriama ne ilgalaikėms investicijoms, sukuriančioms ekonominę grąžą, duodančioms tiesioginį socialinį rezultatą visuomenei (valstybės remiamai veiklai vystyti), o einamiesiems įstaigų poreikiams ir socialinėms darbuotojų sąlygoms gerinti (pavyzdžiui, dalis ilgalaikiam turtui skirtų lėšų, administracinių patalpų ir pastatų rekonstrukcija, plačiau – 6.3, 6.4. dalyse). Kai kurios įstaigos netgi nurodo, kad ilgalaikio turto įsigijimas yra investicijų prioritetinė sritis (pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija).

 

6.3. Ilgalaikio turto įsigijimas

 

2009 m. planuojama vykdyti 307 investicinius projektus, įsigyjant ilgalaikio turto. Biudžeto projekte iš viso numatoma skirti 949,3 mln. Lt (iš ES paramos lėšų – 420,4 mln. Lt). Seimui, Prezidentui, Vyriausybei atskaitingos valdžios ir valdymo institucijos planuoja įsigyti ilgalaikio turto už 20,5 mln. Lt, ministerijos – už 809,4 mln. Lt (iš jų ES parama – 418,6 mln. Lt).

Atrankos būdu išnagrinėję 83-jų valstybės institucijų pateiktas paraiškas ilgalaikiam turtui įsigyti, nustatėme, kad iš viso buvo prašoma 138,5 mln. Lt, iš jų: 17,9 mln. Lt transporto priemonėms, 6,3 mln. Lt baldams. Į Biudžeto projektą buvo įtraukta 91,7 mln. Lt, t. y. 66 proc. prašomos sumos. Šios Išvados 5 priede pateikiame pavyzdžius apie kai kurių valstybės institucijų ir įstaigų prašomą ilgalaikiam turtui įsigyti lėšų sumą ir prognozuojamus asignavimus Biudžeto projekto Valstybės investicijų programoje. Iš audito metu nagrinėtų projektų daugiausia ilgalaikio turto funkcijoms atlikti planuoja įsigyti Seimo kanceliarija („Lietuvos Respublikos Seimo narių ir parlamentinę veiklą aptarnaujančio personalo darbo sąlygų pagerinimas (ilgalaikio turto įsigijimas)“ – 1 mln. Lt), Valstybės saugumo departamentas (1,7 mln. Lt), Vadovybės apsaugos departamentas (1,5 mln. Lt), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (2,9 mln. Lt), Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (1 mln. Lt).

Atkreiptinas dėmesys, kad daug ilgalaikio turto planuoja įsigyti mokslo organizacijos – 24,1 mln. Lt. Pavyzdžiui, Vilniaus Gedimino technikos universitetas – 4,5 mln. Lt, Kauno technologijos universitetas – 2,2 mln. Lt. Šis turtas bus įsigyjamas iš mokslo įstaigų uždirbtų lėšų (specialiosioms programoms vykdyti gautų pajamų).

 

Pastebėjimas

Dažnai institucijų investiciniuose projektuose, kurie teikiami Finansų ministerijai ir kuriuos prašoma įtraukti į Valstybės investicijų programą, nurodoma, kad bus įsigytas materialusis ir nematerialusis turtas, tačiau kai kuriais atvejais nepateikiama detalesnio planuojamo įsigyti turto išskaidymo – transportui, baldams, informacinėms programoms.

 

Pavyzdys

 

Kauno technologijos universitetui planuojama skirti 2 164 tūkst. Lt ilgalaikiam turtui įsigyti. Ši mokymo įstaiga prašė skirti 5 000 tūkst. Lt. Investicijų projektas, kaip reikalauja Valstybės lėšų, skirtų kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, apskaitos ir kontrolės tvarka, neparengtas.

 

 

 

6.4. Pastatų statyba, rekonstrukcija ir remontas

 

Iš viso pastatų rekonstrukcijai ir statybai planuojama skirti 3 841,7 mln. Lt, iš jų ES lėšų 1 712,2 mln. Lt. Naujai pradedamiems statybos, rekonstrukcijos, remonto darbams siūloma skirti 1 019,9 mln. Lt, arba 26,5 proc. nuo visos numatomos skirti sumos.

Administracinių patalpų remontui ir rekonstrukcijai iš viso planuojama skirti 109,7 mln. Lt. Duomenis pateikiame 6 priede.

Atkreipiame dėmesį, kad kai kuriais atvejais įstaigos pradeda valstybės investicijų projektus, nors dar nėra išspręsti žemės sklypų skyrimo klausimai. Todėl yra rizika, kad lėšos projektavimo darbams bus išleistos netikslingai. Be to, statybų projektams suplanuoti ir  nenaudojami asignavimai perskirstomi kitiems asignavimų valdytojo investiciniams projektams.

 

Pavyzdžiai

 

1. Investicijų projektui „Muitinės departamento prie Finansų ministerijos administracinio pastato su ryšių valdymo centru ir duomenų centru statyba“, kurio vertė 72 358 tūkst. Lt, 2009 m. planuojama skirti 2 500 tūkst. Lt. Investicijų projektas pradėtas vykdyti 2007 metais, panaudota  86 tūkst. Lt projektiniams pasiūlymams. Nuo projekto vykdymo pradžios jo vertė padidėjo beveik 10 000 tūkst. Lt. Projektas planuojamas, nors šioms statyboms vykdyti dar nepaskirtas žemės sklypas, nėra savivaldybės ir Vyriausybės atitinkamų sprendimų, todėl 2008 metais planuoti 2 556 tūkst. Lt asignavimai nebus panaudoti (šios lėšos jau planuojamos perskirstyti kitiems projektams). 2009 metams planuojama panaudoti 2 500 tūkst. Lt (iš kurių 608 tūkst. Lt planuojama skirti projektavimo, o 1 892 tūkst. Lt statybos darbams). Pažymėtina, kad Vyriausybės 2007-10-10 nutarimu Nr. 1082 „Dėl atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašo patvirtinimo“ Muitinės departamento turtas įtrauktas į atnaujinamo turto sąrašus (planuojama statyba Šeimyniškių g. 30A). Muitinės departamentas su Turto banku 2008-06-06 pasirašė sutartį Nr. (10.9-52-08) T8-45/11B-390 dėl naujo administracinio pastato statybos. Sutartyje pažymima, kad ji įsigalioja tada, kai Muitinės departamento administracinio pastato statybai bus paskirtas žemės sklypas.

 

 

 

2. Finansų ministerija 2007 m. pradėjo įgyvendinti investicijų projektą „Finansų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J.Tumo–Vaižganto 8A/2, kapitalinis remontas ir priestato statyba“, kuriam iki 2007-12-31 panaudota 1 986 tūkst. Lt. Už šią sumą atlikti administracinio pastato garažo kapitalinio remonto darbai. 2008 m. skirta 950 tūkst. Lt biudžeto asignavimų administracinio pastato priestato projektavimo darbams. Finansų ministerijos teigimu, šie asignavimai 2008 m. nebus panaudoti, nes savivaldybė nepatvirtino sklypo detaliojo plano. 2009 m. šiam valstybės investicijų projektui planuojama skirti 4 800 tūkst. Lt

 

 

Pastebėjimas

Mūsų nuomone, yra bloga tokia praktika, kai nenaudojami asignavimai perskirstomi kitiems asignavimų valdytojo investiciniams projektams, o kitiems metams vėl prašoma asignavimų (ir jie skiriami) tiems patiems projektams. Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarka ar Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodika turėtų apriboti nepanaudotų asignavimų perskirstymą kitiems asignavimų valdytojo vykdomiems investicijų projektams.

 

 

6.5. Nauji investiciniai projektai

 

2009 metais planuojama pradėti 345 naujus valstybės investicijų projektus[36], kuriems iš valstybės biudžeto 2009 m. planuojama skirti 1 117,5 mln. Lt (iš jų: valstybės biudžeto lėšos –866,2 mln. Lt ir ES finansinės paramos lėšos – 251,3 mln. Lt). Iš planuojamų pradėti naujų investicijų projektų 196 statybos, rekonstrukcijų ir remonto investicijų projektams Biudžeto projekte numatyta 1 019,9 mln. Lt, 100 investicijų projektų ilgalaikiam turtui įsigyti – 63 mln. Lt (7 priedas).

Vadovaujantis Investicijų įstatymo[37] 14 str. 2 d., valstybės investicijų programa sudaroma ne mažiau kaip trejiems metams, todėl 2009 m. planuojamos investicijos turėjo būti įtrauktos į Valstybės investicijų 2007–2009 metų ir 2008–2010 metų programas. Tačiau dalis valstybės institucijų ir įstaigų  planuoja 2009 m. pradėti vykdyti naujus investicijų projektus, kurie nebuvo įtraukti į pirmiau minėtų metų programas. Valstybės investicijų programa sudaroma nesilaikant nustatyto trejų metų principo. Šiems projektams įgyvendinti numatyta 150,7 mln. Lt, jų sąrašas pateikiamas 8 priede.

Priežastys, kodėl siūloma įtraukti neplanuotus investicinius projektus, mūsų nuomone, dažnai yra nepakankamai argumentuotos.

 

Pavyzdys

 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos paaiškino, kad projekto „Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos administracinio pastato Birštone, Tylioji g. 1, kapitalinis remontas“ būtinybė paaiškėjo įgyvendinus 2007 m. investicijų projektą „Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos administracinio pastato Birštone, Tylioji g. 1, rekonstrukcija dėl avarinės būklės pašalinimo“.

 

 

 

Atsiranda naujų projektų, kurių įtraukimo priežastis – papildomų lėšų poreikis, nes darbai buvo finansuojami ES paramos lėšomis ir jų neužtenka projektui užbaigti.

 

Pavyzdys

 

Investicijų projektui „Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pastato Alytaus rajone, Aleknonių kaime, patalpų, šildymo sistemos rekonstravimui ir gerbūvio sutvarkymas“ numatyta skirti 521 tūkst. Lt.

 

 

 

Manome, kad papildomų lėšų poreikį Finansų ministerija turi planuoti tik įvertinusi kiekvieno investicijų projekto papildomų lėšų poreikio pagrįstumą.

Valstybės institucijos (ministerijos), kurioms pagal įstatymus ir kitus teisės aktus pavesta įgyvendinti atitinkamos srities valstybės politiką, tarp jų ir investicijų srityje, daugeliu atvejų savivaldybėms ir apskričių viršininkų administracijoms nepateikė išvadų ir pasiūlymų dėl teikiamų 2009 m. investicijų projektų.

 

6.6. Tęstiniai projektai, kurių neplanuojama vykdyti 2009 metais

 

Į Valstybės investicijų 2008–2010 m. programą buvo įtraukta ir 2008 m. finansuojamų 40 tęstinių projektų, kuriems 2009 m. nesiūloma skirti lėšų. Tokiems investiciniams projektams finansuoti numatyta bendra lėšų suma – 206,6 mln. Lt, 2007 m. jiems vykdyti panaudota 45,7 mln. Lt, o 2008 m. numatoma panaudoti 36,7 mln. Lt. Iš nesiūlomų įtraukti į 2009 m. valstybės investicijų programą 38 projektus numatoma finansuoti 2010–2012 metais, vieno projekto siūloma atsisakyti ir stabdyti įgyvendinimą (kairiojo Nemuno kranto sutvirtinimas Prienų m.), kito projekto užsitęsė sprendimo dėl vietos parinkimo (Kauno viešojo logistikos centro steigimas) priėmimas. Šių investicinių projektų sąrašas pateikiamas 9 priede.

Nurodoma, kad pagrindinės priežastys, kodėl investiciniai projektai netęsiami, yra prioritetai kitiems projektams, lėšų trūkumas ir tai, kad nėra apsispręsta dėl patalpų (statinių) statybos ir rekonstrukcijos. Atvejai, kai projektai pradedami ir sustabdomi, dažnai yra susiję su valstybės biudžeto lėšų neefektyviu naudojimu.

Manome, kad pradedamų naujų projektų pagrįstumui turi būti skirtas ypatingas dėmesys, nes, kaip rodo patirtis, atsiranda atvejų, kai atlikus projektavimo darbus valstybės investicijų projektas sustabdomas.

 

 

6.7. Informacinės visuomenės plėtros projektai

 

 

Iš viso informacinių technologijų projektams planuojama 262,8 mln. Lt., iš jų ES lėšų – 67,5 mln. Lt. Valstybės kontrolės auditoriai, 2007 m. atlikę auditą „Valstybinių institucijų informacinių sistemų  valdymas elektroninės valdžios kontekste“[38], nustatė, kad nesant objektyvios stebėsenos mechanizmų, nevykdomas informacinių technologijų procesų valdymo etapas – esamos būklės stebėjimas ir įvertinimas.

12 lentelėje pateikiame didžiausius 2009 metais vykdomus (tęstinius) valstybės investicijų projektus.

 

 

12 lentelė.   Didžiausi planuojami vykdyti tęstiniai 2009 m. valstybės investicijų projektai

 

Įstaiga, institucija

 

Investicijų projekto pavadinimas

 

2009 m., tūkst. Lt

 

Vyriausybės kanceliarija

 

Informacijos valdymo ir apsaugos sistemų tobulinimas.

 

4 833

 

Finansų ministerija

 

1. Valstybės biudžeto, apskaitos ir mokėjimų sistemos (VBAMS) funkcinių galimybių modernizavimas ir plėtra, veiklos procesų bei kaupiamų duomenų optimizavimas ir Valstybės iždo ir biudžeto posistemių versijos naujinimas ir migracija į „Microsoft Dynamic NAV 5.1“.

 

2. Viešojo sektoriaus apskaitos duomenų konsolidavimo informacinės sistemos (VSAKIS) sukūrimas ir įdiegimas.

 

1 588

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4 000

 

Švietimo ir mokslo ministerija

 

Mokytojų darbo vietų kompiuterizavimas.

 

14 800

 

Vidaus reikalų ministerija

 

Asmens dokumentų išrašymo įrangos atnaujinimas.

 

10 169

 

Užsienio reikalų ministerija

 

Užsienio reikalų ministerijos ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių užsienyje informacinės sistemos (URMIS) plėtra ir modernizavimas.

 

 

 

3 500

 

Muitinės departamentas

 

1. Elektroninių muitinės paslaugų tobulinimas.

 

2. Muitinės finansinių išteklių, mokesčių ir jų apskaitos sistemų tobulinimas.

 

10 766

 

4 685

 

Valstybinė mokesčių inspekcija

 

1. Administravimo programinių priemonių diegimas.

 

2. Programinės įrangos kūrimas ir diegimas įgyvendinant Akcizų įstatymą.

 

3. Informacinių technologijų platformos plėtra.

 

5 409

 

4 625

 

 

 

3 000

 

Policijos departamentas

 

Programinės įrangos įsigijimas.

 

8 495

Šaltinis – Valstybės investicijų 2009–2011 m. programos projektas

 

2009 metais numatoma pradėti 48 informacinių technologijų investicijų projektus, kuriems numatoma skirti iš viso 34,1 mln. Lt. 13 lentelėje pateikiami didžiausi projektai, kuriems planuojama skirti 1,5 mln. Lt ir daugiau.

 

13 lentelė.    Didžiausi nauji informacinių technologijų valstybės investicijų projektai

 

Įstaiga, institucija

 

Investicijų projekto pavadinimas

 

2009 m., tūkst. Lt

 

 

 

Finansų ministerija

 

1. Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVIS) sukūrimas ir įdiegimas.

 

2. Finansų ministerijos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) sukūrimas ir įdiegimas

 

4 600

 

 

 

1 690

 

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

 

Informacinės sistemos vystymas ir saugumo stiprinimas

 

3 830

 

Teisingumo ministerija

 

Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas

 

2 000

 

Vidaus reikalų ministerija

 

1. Nacionalinio teistumo registro modernizavimas, siekiant prisijungti prie būsimos Europos teistumo registrų sistemos.

 

2. Prašymų biometriniams asmens dokumentams išduoti/pakeisti registravimo, užsakymų šiems dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumento galiojimą tvarkymo techninės ir programinės įrangos įsigijimas.

 

3. Vidaus reikalų informacinės sistemos vartotojų centralizuoto valdymo plėtra.

 

2 000

 

 

 

2 250

 

 

 

 

 

 

 

1 500

 

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos modernizavimas

 

1 770

Šaltinis - Valstybės investicijų 2009–2011 m. programos projektas

 

 

6.8. Asignavimai daugiabučių namų modernizavimui

 

 

Aplinkos ministerijos Specialiajai daugiabučių namų modernizavimo programai įgyvendinti 2009 m. planuojama skirti 69,8 mln. Lt., lyginant su 2008 m. – 17,3 mln. Lt daugiau (2008 m. – 52,5 mln. Lt). Iš 2008 m. patvirtintos 50 mln. Lt sumos programai įgyvendinti (iš jų 2,5 mln. Lt agentūros išlaikymui) iki lapkričio 1 d. panaudota 36,8 mln. Lt.

Aplinkos ministerijos duomenimis, iš viso yra parengti 720 daugiabučių namų modernizavimo projektai. 306 projektai jau įgyvendinti, o šiuo metu įgyvendinami 28. Parengtiems 390 projektų valstybės paramos lėšų poreikis – daugiau nei 285 mln. Lt, o 2009 m. lėšų poreikis – ne mažiau kaip 149 mln. Lt.

Mūsų nuomone, valstybės paramos lėšų dalis nepakankama, kad būtų užtikrintas jau patvirtintų daugiabučių namų modernizavimo investicinių projektų finansavimas.

 

6.9. Investicijų projektų atitiktis metodikos reikalavimams

 

Valstybiniai auditoriai vertino valstybės investicijų projektus. Vertinimo tikslas – nustatyti, ar investicijų planai ir projektai, pateikti Finansų ministerijai, atitinka Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos nuostatas.

Pastebėjimai:

1. Dėl savivaldybių rengiamų investicinių projektų.

Daugelis savivaldybių nevertina, ar investicijų projektai, kurie teikiami Finansų ministerijai, kad įtrauktų į atitinkamų metų Valstybės investicijų programą, atitinka Vyriausybės 2001 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 478 patvirtintos Valstybės lėšų, skirtų valstybės kapitalo investicijoms, planavimo, tikslinimo, naudojimo, apskaitos ir kontrolės tvarkos 29 punkto nuostatą, kad valstybės lėšos (specialiosios dotacijos) gali būti planuojamos tik tiems savivaldybių investicijų projektams, kurie būtini priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) savivaldybių funkcijoms ir valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

Pirmiems planuojamiems 2009 metams kai kurios savivaldybės nenumato lėšų statybos projektavimo darbams ir techninei dokumentacijai parengti (Klaipėdos miesto savivaldybė – 19 661 tūkst. Lt vertės projektas) arba numatomos lėšų projektavimo darbams ir statybai (Panevėžio miesto savivaldybė – 15 224 tūkst. Lt, Vilniaus miesto savivaldybė – 50 000 tūkst. Lt vertės projektai), tačiau auditoriai neturėjo galimybės įsitikinti, kad nurodyta dokumentacija bus parengta ne vėliau kaip iki planuojamų metų sausio 1 dienos.

2. Dėl valstybės institucijų ir įstaigų rengiamų investicijų projektų.

Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikoje reikalaujama, kad turi būti nustatyti kiekvieno investicijų projekto vertinimo kriterijai, numatyti rezultatai, kurie bus pasiekti įgyvendinus projektą. Tačiau kai kurių audito metu nagrinėtų investicijų projektų vertinimo kriterijų nėra nustatyta (Klaipėdos ir Vilniaus miestų, Kelmės rajono savivaldybių); Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijos, Muitinės departamento prie Finansų ministerijos kai kurių valstybės investicijų projektų vertinimo kriterijai nekonkretūs, nenurodyta, kaip bus galima įsitikinti, ar pasiekti investicijų projekto rezultatai.

Kai kurios valstybės institucijos ir įstaigos (Finansų ministerija, Aplinkos ministerija, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos) nenustatė prioritetinių veiklos sričių, į kurias atsižvelgiant būtų vykdoma investicijų politika, o tai prieštarauja Valstybės investicijų planavimo metodikai.

Investicijų projektų, neatitinkančių Valstybės investicijų planavimo metodikos nuostatų, nustatyta už 71 mln. Lt (10 priedas).

Pastebėta, kad valstybės investicijų planavimą reglamentuojanti metodika[39] ne visais atvejais apibrėžia, kokiais dokumentais turi būti pagrįstas valstybės investicijų projektams įgyvendinti reikalingų lėšų poreikio apskaičiavimas (specifikacija, analogiškų pirkimų apibūdinimas, protokolai, laisvos formos skaičiavimai ir pan.), todėl kai kurios įstaigos projektui įgyvendinti reikalingų lėšų poreikį grindžia panašių sutarčių vykdymo patirtimi.

 

 

Pavyzdys

Muitinės departamento septyni informacinių sistemų valstybės investicijų projektai ( iš viso 2009 metais jiems planuojama skirti 20 270 tūkst. Lt) nėra pagrįsti konkrečiais skaičiavimais, o suplanuoti pagal panašias Muitinės departamento prie Finansų ministerijos vykdomas sutartis.

 

 

7.   Asignavimų planavimo vertinimas

 

7.1.     Asignavimų planavimas audituotose institucijose

 

 

Valstybiniai auditoriai, atlikdami valstybės institucijų ir įstaigų finansinius auditus, įvertino asignavimų 2009 m. poreikio apskaičiavimą ir nustatė kai kuriuos netikslumus, pateikiant programų sąmatų projektus, skaičiuojant darbo užmokesčio poreikį, bei kitus trūkumus (14 lentelė). Valstybės institucijos ir įstaigos apie trūkumus, nustatytus audito metu, informuotos raštu.

 

14 lentelė.        Valstybės institucijų ir įstaigų asignavimų planavimo trūkumų pavyzdžiai

 

Eil.Nr.

 

Asignavimų planavimo trūkumai

 

Valstybės institucijos ir įstaigos

 

1.

 

Valstybės biudžeto asignavimų poreikio nepagrindė arba nepakankamai pagrindė realiais skaičiavimais (prekėms ir paslaugoms, kai kuriais atvejais ir darbo užmokesčiui, socialiniam draudimui), nesivadovavo teisės aktų reikalavimais ir neplanavo asignavimų socialinėms išmokoms (pašalpoms) atitinkamame išlaidų straipsnyje.

 

 

 

Švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijos, Švietimo ir mokslo, Kultūros, Sveikatos apsaugos ministerijoms pavaldžios įstaigos;

 

Klaipėdos, Vilniaus Gedimino technikos, Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetai;

 

Termoizoliacijos, Chemijos, Biotechnologijos, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos, Puslaidininkių fizikos, Fizikos bei Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutai;

 

Tautinių mažumų ir išeivijos, Kūno kultūros ir sporto departamentai;

 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

 

2.

 

Šildymui reikalingų lėšų poreikį skaičiavo visam valdomam plotui, nors dalis patalpų išnuomota kitiems ūkio subjektams, dalis perduota naudoti panaudos pagrindais.

 

Vilniaus Gedimino technikos universitetas;

 

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos, Fizikos, Puslaidininkių fizikos institutas.

 

3.

 

Prognozuodami asignavimus viešosioms įstaigoms, vykdančioms viešojo administravimo funkcijas, nesivadovavo Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nuostatomis.

 

 

 

Finansų ministerija

 

 

 

4.

 

Už Regionų kultūros plėtros 2008-2012 metų programos įgyvendinimą ir kontrolę atsakinga institucija (Kultūros ministerija) turėtų koordinuoti ir kontroliuoti, kiek vykdančios įstaigos (apskričių administracijos ir kt.) šiai programai vykdyti skiria ar planuoja skirti lėšų, ar planuojamas poreikis neviršija Vyriausybės numatyto preliminaraus lėšų dydžio.

 

Vilniaus apskrities viršininko administracija

 

5.

 

Socialinės globos įstaigų vykdomoms programoms asignavimų poreikis apskaičiuotas ir pateiktas, neatsižvelgiant į tai, kad sudarius sutartis su savivaldybėmis, iš jų bus gaunamos lėšos už socialinių paslaugų teikimą. Audituotos apskritys (išskyrus Šiaulių ir Marijampolės) 2008 m. už siunčiamų asmenų globą planuoja gauti iš savivaldybių iki 14,7 mln. Lt .

 

Apskričių viršininkų administracijos

 

6.

 

Nesivadovavo Valstybės tarnybos įstatymo 46 str. 1 d. , nes lėšų valstybės tarnautojų mokymui numatė mažiau nei 1 proc. darbo užmokesčiui skiriamų asignavimų.

 

Vidaus reikalų ministerija;

 

Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas;

 

Lietuvos apeliacinis, Kauno apygardos administracinis, Marijampolės, Jonavos, Kėdainių, Kretingos, Zarasų, Šilalės ir Vilniaus rajonų apylinkių teismai.

Šaltinis – Valstybės kontrolės finansinių auditorių pateikta informacija

 

 

Pastebėjimai:

§ Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal paskirtį savo vadovaujamos biudžetinės įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, atliekantiems viešojo administravimo funkcijas, programoms vykdyti. Be to, pagal Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių[40] 7 punktą, asignavimų valdytojai, vadovaudamiesi Metodika[41], rengia (tikslina) strateginius veiklos planus ir programas, sudaro programų sąmatų projektus ir organizuoja jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas, programų sąmatų projektų sudarymą. Pažymėtina, kad Finansų ministerijos finansuojamų įstaigų (VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra, VšĮ Audito ir apskaitos tarnyba, VšĮ Audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas) programų išlaidų sąmatų projektuose asignavimai planuojami kitų išlaidų straipsnyje. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į išvardytas teisės aktų nuostatas, programų sąmatų projektai turi būti sudaromi pagal visus ekonominės klasifikacijos kodus.

§ Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – SADM) „Užimtumo didinimo“ programos priemonei „Paramos fondas – Europos socialinio fondo agentūra“ prognozuoja valstybės biudžeto asignavimų poreikį 3 553 tūkst. Lt, nors tai prieštarauja teisės aktams. Išliko problema dėl Europos socialinio fondo agentūros ir Švietimo mainų paramos fondo teisinės formos ir finansavimo, nors jie nevykdo viešojo administravimo funkcijų, tačiau ir Švietimo ir mokslo ministerija 2009 m. teikia lėšų poreikį šiems fondams finansuoti. Be to, SADM teikia 1 700 tūkst. Lt lėšų poreikį programos priemonei „Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 m. programa“, nors lėšų poreikis nepagrįstas konkrečiais skaičiavimais, atsižvelgiant į lėšų panaudojimą ir priemonės įgyvendinimo efektyvumą praėjusiais metais. Moksliniams tyrimams 135 tūkst. Lt lėšų poreikis skaičiavimais nepagrįstas. Dėl mažos apimties asignavimų netikslinga planuoti dvi SADM programas. Valstybės kontrolė pasiūlė atsisakyti programų „Gyvenimo lygio, gyventojų užimtumo, socialinio draudimo ir socialinės paramos Lietuvoje moksliniai tyrimai“ ir „Profesinio sveikatos pakenkimo prevencija ir saugos darbe gerinimas“, o asignavimų poreikį pagrįsti skaičiavimais ir numatyti kitų programų priemonėse ar pan.

§ Pagal Metodikoje[42] pateiktą strateginio veiklos plano pildymo aprašymą, pareigybių skaičius nurodomas tik tų programų, kurioms planuojamas darbo užmokestis. Finansų ministerijos strateginiame 20092011 metų veiklos plano projekte nurodyta, kad programai „2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas“ numatyta 97[43] etatai, o programai „Specialiosios Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių priemonių programa“ – 5 etatai, tačiau šių programų darbo užmokestis neplanuojamas.

§ Vyriausybės kanceliarija, nesivadovaudama teisės aktų reikalavimais, lėšų poreikį darbo užmokesčiui apskaičiavo 600 tūkst. Lt didesnį, o Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba – 71,4 tūkst. Lt didesnį.

§ Vilniaus universitetas planuoja lėšas įsipareigojimams pagal 2006 m. sudarytas dvi finansinės nuomos sutartis (dėl automobilio ir autobuso įsigijimo) vykdyti.

§ Asignavimų poreikį prekėms  ir paslaugoms neišsamiais skaičiavimais pagrindė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institutas (593 tūkst. Lt), Chemijos institutas (588,3 tūkst. Lt), Puslaidininkių fizikos institutas (200 tūkst. Lt), Fizikos institutas (335 tūkst. Lt).

§ Kai kurios savivaldybių administracijos, nepateikdamos pagrįsto skaičiavimo ir kai kuriais atvejais nesivadovaudamos reglamentuojančiais teisės aktais ir patvirtintomis metodikomis, apskaičiavo lėšų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti 23 mln. Lt (11 priedas):

§  socialinių išmokų bei kompensacijų skaičiavimui ir mokėjimui;

§  kitoms funkcijoms (civilinės būklės registravimo; archyvinių duomenų tvarkymo; civilinės saugos organizavimo; dalyvavimo rengiant ir įgyvendinant darbo rinkos politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas; socialinės globos teikimo asmenims su sunkia negalia užtikrinimo, vaikų ir jaunimo teisių apsaugos, socialinės paramos teikimo mokiniams).

§ Kaip ir praėjusiais metais valstybės sektoriuje išlieka vidutiniškai 10 proc. neužimtų etatų, palyginti su bendru etatų sąrašu (15 lentelė). Manome, kad būtina peržiūrėti, ar šie neužimti etatai yra reikalingi, juos panaikinus būtų galima sumažinti valstybės išlaidas darbo užmokesčiui.

 

 

 

 

15 lentelė.   Valstybės institucijų ir įstaigų neužimtos pareigybės, 2007–2008 m.

 

Valstybės institucijos ir įstaigos

 

Neužimtos pareigybės

 

2007-01-01

 

2008-01-01

 

vnt.

 

proc. nuo pareigybių skaičiaus

 

vnt.

 

proc. nuo pareigybių skaičiaus

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

12

4,8

15

5,6

Vyriausybės kanceliarija

22

7,8

13

4,4

Finansų ministerija

48

10,9

61

13

Lietuvos automobilių kelių direkcija

2

1,5

13

4,4

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

54,5

10,5

91,2

16,5

Seimo kanceliarija

29

6

32

7

Prezidento kanceliarija

13

10

20

10,9

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

2

13

2

13

Sveikatos apsaugos ministerija

29

21,6

24

12,4

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija su pavaldžiomis įstaigomis

81

19

74

17

Užsienio reikalų ministerija

93

8,6

93

8,6

Žemės ūkio ministerija

41

15

10

3,6

Kultūros ministerija

10

11

4

4,3

Švietimo ir mokslo ministerija

12,5

5,7

15

6,4

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

29

0,02

36

0,02

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

1

4,7

2

9,3

Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos institutas

28

7

29,7

7,4

Puslaidininkių fizikos institutas

34

11,3

28

9,3

Vilniaus universiteto Teorinės fizikos ir astronomijos institutas

58

33,7

58

33,7

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Termoizoliacijos institutas

4

5,7

6

8,9

Jonavos rajono apylinkės teismas

2

5,9

1

2,9

Kauno apygardos teismas

10

7,1

14

9,1

Kauno apskrities viršininko administracija

14,5

3,9

26,5

6,9

Kauno apygardos administracinis teismas

15

36

15

29

Kėdainių rajono apylinkės teismas

3

7,9

3

7,9

Tauragės apskrities viršininko administracija

4

2,8

5

3,3

Kauno medicinos universiteto Palangos psichofiziologijos ir reabilitacijos institutas

36,8

22

57,8

32

Jurbarko rajono apylinkės teismas

1

4,8

2

9,5

Kretingos rajono apylinkės teismas

0,5

2

0,5

2

Telšių apskrities viršininko administracija

14

8

7,5

4

Klaipėdos apskrities viršininko administracija

14

6

23

10

Zarasų rajono apylinkės teismas

3

13

3

13

Marijampolės rajono apylinkės teismas

9

14

7

11

Vilniaus rajono apylinkės teismas

2

4,1

3,5

6,9

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

10

15

8

12

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

54,5

10,5

91

16,5

Lietuvos automobilių kelių direkcija

2

1,5

2

1,5

Utenos apskrities viršininko administracija

34,3

1,8

20,9

1,8

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas

1

3,8

2

7,4

Lietuvos apeliacinis teismas

4

4,9

4

4,5

Vilniaus apskrities viršininko administracija

21

5

19,5

4,6

Aplinkos ministerija

14

5,8

23

8,9

Susisiekimo ministerija

15

7,8

21

10,5

Ūkio ministerija

23

8,5

49

16

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba

73

14,9

87

17,7

Generalinė prokuratūra

116,2

6,9

85

5,1

Ginklų fondas

8

36

6

27

Krašto apsaugos ministerija su pavaldžiomis įstaigomis

922

8,8

687

6,8

Policijos departamentas su pavaldžiomis įstaigomis

1650,5

11,8

1879,5

13,7

Vidaus reikalų ministerija su pavaldžiomis įstaigomis

377

14,6

410

15,7

Iš viso 50 vnt. ir proc. nuo pareigybių sąrašo vidurkis:

4 057,3

10,1

4 190,6

10,3

Šaltinis – Valstybės kontrolės auditorių, atliekančių valstybės institucijų ir įstaigų finansinių ataskaitų auditus, pateikti duomenys

 

8.   Kitų valstybės biudžeto planavimo procesų vertinimas

 

8.1. Asignavimų valdytojų ir programų skaičius

 

 

Vyriausybės 2008-05-16 nutarime[44] asignavimų valdytojams pateiktos rekomendacijos optimizuoti asignavimų valdytojų skaičių, vadovaujantis teisinės formos, atskaitingumo, asignavimų dydžio ir autonomiškumo kriterijais. Biudžeto projekte nurodyti 242 asignavimų valdytojai – palyginti su 2008 m. sumažėjo aštuoniais (sumažėjo devyniais, bet įkurtas vienas).

Biudžeto projekte numatyta, kad 2009 m. valstybės institucijos ir įstaigos vykdys 606 programas. Palyginti su 2008 m., programų skaičius sumažėjo 74 (sumažinta 86 programomis, 12 naujų programų). Daugiausia programų sumažino apskritys (42) ir ministerijos (21).

 

 

Pastebėjimai

§ Finansų ministerija rašte valstybės biudžeto asignavimų valdytojams[45] rekomendavo 18-ai asignavimų valdytojų, kurie neatitinka statuso kriterijaus[46], pateikti savo sprendimus dėl institucijų galimo įtraukimo į atitinkamo asignavimų valdytojo programas kartu su 2009 metų strateginiais veiklos planais. Biudžeto projekte asignavimų valdytojų skaičius iš rekomenduotų 18-os sumažėjo 9-iais, taip pat numatoma įsteigti vieną naują įstaigą – Nacionalinį muziejų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmus, kuriems siūloma skirti 13,9 mln. Lt biudžeto asignavimų.

§ Pažymėdami pažangą, pasiektą mažinant vykdomų programų skaičių, atkreipiame dėmesį, kad ne visos ministerijos siekia optimizuoti programų skaičių (16 lentelė).

 

16 lentelė.        Ministerijų vykdomos biudžeto programos

Eil. Nr.

Ministerija

2008 m. vykdomų programų skaičius

2009 m. planuojamas vykdyti programų skaičius

Skirtumas

1.

Aplinkos ministerija[47]

28

16

-12

2.

Finansų ministerija

17

17

0

3.

Krašto apsaugos ministerija

9

10

+1

4.

Kultūros ministerija

7

7

0

5.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

19

17

-2

6.

Susisiekimo ministerija

11

11

0

7.

Sveikatos apsaugos ministerija

6

5

-1

8.

Švietimo ir mokslo ministerija

8

5

-3

9.

Teisingumo ministerija[48]

23

23

0

10.

Užsienio reikalų ministerija

3

7

+4

11.

Ūkio ministerija

12

9

-3

12.

Vidaus reikalų ministerija

13

11

-2

13.

Žemės ūkio ministerija

15

12

-3

 

Iš viso

171

150

-21

Šaltinis –Vyriausybės nutarimas ir nutarimo projektas[49]

 

Ministerijos vadovavosi ne visomis programų skaičiaus optimizavimo gairėmis[50]:

§  kai kurių ministerijų programos parengtos ne pagal aiškiai atskirtas veiklos sritis;

 

 

Pavyzdys

 

Kultūros ministerijos programa 03.02 „Kultūros rėmimo fondas“ apima tas pačias veiklos sritis, kaip ir jos vykdomos programos – 01.01 „Meno kūrybos plėtra ir sklaida Lietuvoje ir užsienyje“, 02.01 „Paveldo, istorinės ir kultūrinės atminties išsaugojimas“, 02.02 „Kultūros tradicijų ir mėgėjų meninės veiklos puoselėjimas ir plėtra“, 02.03 „Visuomenės informacinis aprūpinimas ir viešosios informacijos sklaida“.

 

§  yra programų, kurių tikslai ir uždaviniai dubliuojasi, jos parengtos pagal lėšų šaltinius.

 

Pavyzdžiai

 

1. Finansų ministerijos programos 01.02 „Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas“ tikslui 02 „Užtikrinti tinkamą ES ir kitos tarptautinės paramos planavimą ir panaudojimą“ pasiekti bus vykdomas uždavinys „tinkamai koordinuoti Pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės, EEE bei Norvegijos finansinių mechanizmų, Šveicarijos dvišalės paramos panaudojimo procesą“, kuris dubliuoja programos 52.01 „Specialioji EEE ir Norvegijos finansinių priemonių programa“ uždavinį „Tinkamai koordinuoti paramos panaudojimo procesą ir <...>“ bei 01.13 programos „Šveicarijos finansinė parama (techninė ir projektų rengimo pagalba)“ uždavinį „Užtikrinti tinkamą koordinavimo institucijos funkcijų atlikimą <...>“. Programos 01.02 „Finansų politikos formavimas ir įgyvendinimas“ tikslas 02 taip pat siejasi ir su programų 60.01 „Specialioji sanglaudos fondo programa“ ir 68.01 „2007–2013 metų ES struktūrinės paramos konvergencijos tikslui įgyvendinti administravimas“ tikslais ir uždaviniais.

 

2. Žemės ūkio ministerijos programos 01.01 „Lietuvos žuvų ūkio administravimas“ programos tikslas ir uždaviniai dubliuoja programos 67.01 „Europos žuvininkystės fondo programa“ tikslą ir uždavinį; 01.01 programos uždavinys 01 dubliuoja programos 70.01 „Žuvininkystės duomenų rinkimas ir kontrolė“ uždavinį 01, uždavinys 06 dubliuoja 01.32 programos tikslo „Atkurti ir pagausinti žuvų ir vėžių išteklius, sukurti naujas akvakultūros technologijas, plėtoti karpių ir kitų žuvų veislininkystę, parengti akvakultūros plėtros ir racionalaus žuvų išteklių naudojimo ir gausinimo rekomendacijas“ uždavinius 01 ir 02.

 

§ Ministerijose programų tikslai susieti su jų strateginiu tikslu (tikslais), tačiau daugeliu atvejų programos tikslai yra suformuluoti gana abstrakčiai, nusako veiklos funkcijas, veiksmą, todėl aiškiai neparodo per tam tikrą laikotarpį planuojamo pasiekti rezultato, kuris turi reikšmingą poveikį ir atspindi viešąjį interesą.

 

Pavyzdžiai

 

1. Vidaus reikalų ministerijos programos tikslai 01.15.01 „Įgyvendinti iš valstybės biudžeto lėšų remiamas vidaus tarnybos pareigūnų, kitų teisės aktuose numatytų tarnybų <...> pareigūnų, buvusiųjų pareigūnų socialines garantijas“, 03.17.01 „Įgyvendinti valstybės politiką laisvo asmenų judėjimo, vizų, prieglobsčio ir migracijos srityse, plėtoti asmens dokumentų išdavimo sistemą, modernizuoti esamas ir kurti naujas <...> duomenų bazes ir registrų sistemas, tobulinti valstybės valdžios, valdymo įstaigų ir institucijų, taip pat piliečių ir užsieniečių aptarnavimą“.

 

2. Švietimo ir mokslo ministerijos programos tikslai 11.02.03 „Rengti jaunimą profesinei veiklai“, 11.01.01 „Pertvarkyti švietimo sistemos valdymą“, 11.01.03 „Suformuoti paramos mokiniams sistemą“.

 

§ Programų tikslams pasiekti nustatyti uždaviniai daugelyje ministerijų tik iš dalies nusako apskaičiuojamą, palyginamą rezultatą, kuris bus pasiektas per kitus biudžetinius metus.

 

8.2. Strateginio planavimo vertinimas

 

Apibendrindami finansinių auditorių atliktus trylikos ministerijų 2009–2011 m. strateginio veiklos plano projektų, 2009 metų programų sudarymo ir vertinimo kriterijų nustatymo vertinimus, pateikiame pastebėjimus dėl strateginio planavimo ir vertinimo kriterijų kokybės.

Pastebėjimai:

§ Ministerijoms 2009 metams planuojami asignavimai sudaro 65 proc. visų planuojamų asignavimų. Visose ministerijose veikia padalinys, atsakingas už strateginio planavimo organizavimą, strateginio veiklos plano sudarymą, taip pat įkurta atskira strateginio planavimo grupė, kurios neturi tik trys ministerijos (Finansų, Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijos). Tačiau kai kuriose ministerijose:

§  strateginio planavimo padalinys / grupė atlieka ne visas Strateginio planavimo metodikos[51] 49 p. numatytas funkcijas;

 

Pavyzdžiai

Eil. Nr.

Funkcija

Institucija, kurioje Strateginio planavimo padalinys / grupė neatlieka funkcijos

1.

Atlieka institucijos aplinkos ir ištekių analizę

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija[52]

2.

Suformuoja ir prireikus gali siūlyti patikslinti institucijos misiją

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

3.

Nustato ir tikslina institucijos strateginius tikslus, numato planuojamo laikotarpio veiklos rezultatus, jų išdėstymą prioritetine tvarka

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

4.

Nustato vykdytinas institucijos programas

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

5.

Numato planuojamo laikotarpio rezultatus pagal institucijos programas

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

6.

Paskiria užduotis institucijos programų koordinatoriams

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

7.

Įvertina institucijos programų koordinatorių pateiktų institucijos programų projektų suderinimą su institucijos strateginiais tikslais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

8.

Užtikrina visų institucijos programų tarpusavio suderinamumą

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija;

Užsienio reikalų ministerija

9.

Pritaria institucijos programų projektams ir pateikia institucijos strateginio veiklos plano projektą institucijos vadovui

Užsienio reikalų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

10.

Suformuluoja (tikslina) efekto vertinimo kriterijus

Finansų ministerija;

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Šaltinis – Valstybės kontrolės audito rezultatai

§  nepakankamai reglamentuotas strateginio veiklos plano rengimo, vykdymo, stebėsenos ir rezultatų vertinimo procesas.

 

Pavyzdžiai

 

1. Užsienio reikalų ministerijoje strateginio veiklos plano rengimo, vykdymo, stebėsenos ir rezultatų vertinimo proceso eiga yra numatyta šios ministerijos darbo reglamente, bet šio proceso aprašymas nėra pakankamai išsamus. Ypač nėra detalizuotas ir apibrėžtas strateginio plano vykdymo, stebėsenos ir priežiūros procesas.

 

2. Finansų ministerijoje atskirų tvarkų ir taisyklių, reglamentuojančių šios ministerijos strateginio veiklos plano rengimo, vykdymo, stebėsenos ir atsiskaitymo už rezultatus procesą, nėra patvirtinta. Ministerijos vadovai nedalyvauja strateginio planavimo procese.

 

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, auditorių nuomone, strateginio planavimo procesas yra tinkamai reglamentuotas ministro įsakymais patvirtintuose Strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamento ir jo skyrių nuostatuose, įsakyme dėl koordinatorių paskyrimo, Strateginio planavimo grupės darbo reglamente, kituose įsakymuose, tačiau visas strateginio planavimo procesas galėtų būti reglamentuotas vienu dokumentu.

 

§ Daugelyje ministerijų (8-iose iš 13-os) programos tikslams suformuluoti rezultato vertinimo kriterijai tik iš dalies leidžia įvertinti programos įgyvendinimo rezultatą.

§ Nemažai atvejų, kai pasirinktas vertinimo kriterijų reikšmes įmanoma dirbtinai padidinti nekeičiant kokybės (pvz., dokumentų, leidinių, renginių skaičių), vertinimo kriterijų duomenų patikimumas yra gana žemas ir jį ne visada galima patikrinti. Ministerijose daugeliu atvejų nėra nustatytos ir patvirtintos vertinimo kriterijų apskaičiavimo metodikos, formulės ir kontrolės sistemos.

 

 

 

Valstybės kontrolierė                                                                                                   Rasa Budbergytė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

PRIEDAI

 

Išvados 1 priedas

 

Išvados rengimo tikslai

Išvada dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto (toliau – Išvada) parengta vykdant Lietuvos Respublikos Seimo statuto 173 str. 1 d., kurioje numatyta, kad Valstybės kontrolė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pateikia išvadą dėl valstybės biudžeto projekto.

Išvados tikslai:

§ suteikti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui informaciją, reikalingą svarstant Biudžeto projektą;

§ padėti tobulinti Biudžeto projekto sudarymą;

§ padėti stiprinti viešojo administravimo subjektų atskaitingumą piliečiams, skatinti pateikiamos informacijos apie valstybės biudžeto pajamų prognozavimą ir planuojamų asignavimų panaudojimą viešumą ir skaidrumą;

§ padėti atskleisti potencialias valstybės finansų valdymo problemas ir laiku jas spręsti, skatinti į rezultatus ir visuomenės poreikius orientuotą viešųjų finansų valdymą.

Tyrimo apimtis

Rengiant Išvadą buvo vertinama, ar:

§ Biudžeto projektas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. ar jame pateikti Biudžeto sandaros įstatymo[53] 18 str. nustatyti rodikliai; ar kartu su Biudžeto projektu Seimui pateikti dokumentai, numatyti Biudžeto sandaros įstatymo 19 str.; ar laikomasi Fiskalinės drausmės įstatymo[54] reikalavimų;

§ prognozuojant valstybės biudžeto pajamas pakankamai įvertinti veiksniai, turintys įtakos jų dydžiui, ar pateikta informacija apie galimus rizikos veiksnius;

§ asignavimai išlaidoms suplanuoti, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

§ Valstybės investicinė programa sudaryta vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

§ Seimui ir Valstybės kontrolei pateikta išsami informacija apie Biudžeto projektą (atskleisti veiksniai, turintys įtakos valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų dydžiams, jų prognozavimo metodai, pateikta papildoma informacija, nurodyti galimi rizikos veiksniai ir kt.);

§ ministerijos atsižvelgė į rekomendacijas[55] dėl strateginio planavimo proceso ir programų sudarymo;

§ valstybės pajamų prognozavimo ir asignavimų išlaidoms planavimo procesas yra tinkamai organizuotas.

 

Apribojimai

§ Pagal Seimo statutą, Valstybės kontrolė Išvadą turi pateikti iki lapkričio 15 d. Vyriausybė, parengusi Biudžeto projektą, pateikia jį Seimui ne vėliau kaip iki spalio 17 d. Laikas tarp Biudžeto projekto gavimo ir Išvados pateikimo yra per trumpas, kad būtų galima įvertinti visą reikšmingą informaciją, pateiktą Biudžeto projekte. Atsižvelgdami į tai, Išvadoje pateikiame pastabas tik dėl pasirinktų reikšmingų Biudžeto projekto informacijos aspektų.

§ Makroekonominių rodiklių (BVP, infliacija, nedarbo lygis, vidutinis darbo užmokestis ir kt.) prognozavimas ir pateiktos informacijos teisingumas (pvz., pajamų netekimų dėl lengvatų apskaičiavimas) nebuvo vertinamas.

Valstybės kontrolė nevertino tų Biudžeto projekto aspektų, kurie priklauso politinio apsisprendimo sričiai.

Informacijos šaltiniai

§ Finansų ministerijos parengta informacinė medžiaga Biudžeto projektui.

§ Kita Finansų ministerijos parengta pagalbinė medžiaga (mokesčių pajamų 2009 m. prognozavimo lentelės, makroekonominių rodiklių prognozės, informacija apie 2008 m. dešimties mėnesių valstybės biudžeto įvykdymą ir vykdymo prognozės 2008 m. ir kt.).

§ Lietuvos banko, SEB Vilniaus banko, „Swedbanko“ banko analitinės apžvalgos apie Lietuvos ūkio vystymosi tendencijas ir makroekonominių rodiklių projekcijas.

§ Tarptautinio valiutos fondo, Europos Komisijos dokumentai.

§ Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės skelbiami ūkio ir finansų rodikliai.

§ Informacija, gauta Valstybės kontrolės 2008 metais atliekamų finansinių (teisėtumo) auditų metu įvertinus audituojamų subjektų asignavimų 2009 metams planavimą teisėtumo požiūriu, valstybės kapitalo investicijų poreikio planavimo teisėtumą ir strateginio planavimo procesą bei programų sudarymą (tik ministerijų).


Išvados 2 priedas

 

Tarybos nuomonė ir rekomendacijos dėl 2007 m. Lietuvos konvergencijos programos

 

Bendra Tarybos išvada

Programoje siekiama Lietuvos makroekonominio disbalanso problemą išspręsti griežtinant fiskalinę politiką. Tačiau, atsižvelgiant į dabartinį spartų ūkio augimą, biudžeto tikslai yra nuosaikūs. Pagal programą koregavimas numatomas tik laikotarpio pabaigoje, taigi vidutinės trukmės tikslas bus pasiektas tik 2009 m. Kyla pavojus, kad biudžeto tikslai nebus pasiekti, nes konsolidavimas nepakankamai paremtas numatytomis priemonėmis ir reikia stiprinti vidutinės trukmės sistemą.

Pajamų projekcijos atrodo pernelyg optimistinės, turint omenyje tolesnį planuojamą tiesioginių mokesčių mažinimą ir tai, kad daroma geresnio mokesčio surinkimo prielaida, o atsargus makroekonominis scenarijus jas kompensuotų tik iš dalies.

Siekiant sustabdyti didėjantį infliacinį spaudimą, išlaikyti konkurencingumą ir pašalinti likusius darbo rinkos trikdžius – reikia fiskalinę politiką sugriežtinti labiau, nei numatyta programoje, ir imtis papildomų struktūrinių politikos priemonių.

Ilgalaikio valstybės finansų tvarumo rizika ir toliau yra nedidelė.

Tarybos rekomendacijos

Vyriausybės išvadoje dėl Tarybos nuomonės pateikta informacija apie rekomendacijų įgyvendinimą

Siekti kur kas geresnių, nei numatyta programoje, 2008 ir vėlesnių metų biudžeto rodiklių, visų pirma ribojant išlaidų augimą, kaupiant neplanuotai gautas pajamas ir stiprinant privalomą vidutinės trukmės išlaidų viršutinių ribų pobūdį.

 

Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos nuomonė pagrįsta dabartinių tendencijų neatitinkančiu makroekonominiu scenarijumi, kuris nepakankamai įvertina staigaus ūkio ciklo pasikeitimo riziką, Tarybos raginimai vykdytini iš dalies. Atsižvelgiant į didesnio masto nei planuota ciklinį augimo sulėtėjimą, būtų procikliška siekti geresnių, nei numatyta Programoje, 2008 m. ir vėlesnių metų biudžeto balanso rezultatų ir taip rizikuoti pabloginti  ūkio plėtros perspektyvas.

Siūlymas sukaupti neplanuotai gautas pajamas tampa neįgyvendinamas, kadangi pajamų perviršis nenumatomas.

2009 m. asignavimų prieaugis apribotas Fiskalinės drausmės įstatymo (7,05 proc. augimas, lyginant su 2008 m. asignavimais);

Biudžeto projekte:

– 5 proc. sumažinti asignavimai valstybės institucijų išlaikymui;

– atsisakyta netęstinių programų, dėl ko valstybės biudžeto išlaidų suma sumažinta per 600 mln. Lt;

– numatoma valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinį dydį palikti galioti 490 Lt.

 

Mažinti infliacijos poveikį, be kita ko, skatinant darbo užmokestį nustatyti atsižvelgiant į bendrą našumo augimą ir priimant struktūrines priemones darbo rinkos trikdžiams šalinti.

Vyriausybės nutarimu patvirtinta vidutinės trukmės infliacijos valdymo strategija.

2008 m. patvirtintoje Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008-2010 programoje numatytos priemonės.

Kartu su Biudžeto projektu teikiami įstatymų projektai, susiję ir su rekomendacijos vykdymu.

Šaltinis – Finansų ministerija

 


Išvados 3 priedas

Seimo komitetų pasiūlymai dėl papildomų asignavimų, kurių finansavimo šaltinis – Skolos valdymo išlaidos

 

Seimo komitetas

 

Kokiam tikslui papildomai siūloma skirti

 

Valstybės asignavimai, tūkst. Lt

Informacinės visuomenės plėtros

komitetas

Švietimo ir mokslo ministerijai

Litnet Infrastruktūros atnaujinimas ir plėtra

Lietuvos virtualaus universiteto (LVU) IT infrastruktūros atnaujinimas

Vilniaus universitetas

Vilniaus universiteto nacionalinio kompiuterio tobulinimas

Vidaus reikalų ministerija

Biometrinių kelionės dokumentų išrašymo ir patikros sistemų įsigijimas

Ryšių reguliavimo tarnyba

Pasaulinio elektroninių ryšių srities reguliuotojų simpoziumo ir Pasaulinio elektroninių ryšių pramonės lyderių forumo organizavimas

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

Interneto valdymo forumo rengėjų pradinė įmoka JTO

7 080

 

3 132

 

 

5 200

 

 

4 000

 

 

3 035

 

 

600

 

 

Iš viso

23 047

Teisės ir teisėtvarkos komitetas

Lietuvos apeliacinis teismas

Teisėjų taryba (dėl apylinkių, apygardų ir apygardų administracinių teismų)

Nacionalinė teismų administracija

Generalinė prokuratūra

Vidaus reikalų ministerija

Policijos departamentas prie VRM

Vadovybės apsaugos departamentas

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie VRM

Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo departamentas

Teismo medicinos institutas

Lietuvos teismo ekspertizės centras

753,1

5 081

 

1 015

15 458

13 102

26 210

5 857

 

6 404

10 553

 

7 841

200

Iš viso

92 474,1

Ekonomikos komitetas

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

252

Iš viso pagal komitetus

 

115 773,1

Šaltinis – Seimo komitetų išvadų dėl Biudžeto projekto duomenys

 

Išvados 4 priedas

 

Investicijų projektai, kurių sąnaudų ir rezultatų analizė neatlikta

Eil. Nr.

Institucija / įstaiga

Investicijų projekto pavadinimas

Projekte numatyta skirti suma, tūkst. Lt

1.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

„Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencijos Vilniuje, Turniškių g. 28, kapitalinis remontas“.

 

1 844

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

„Ilgalaikio turto įsigijimas“.

„Ilgalaikio turto savivaldybių veiklos teisėtumo priežiūrai įsigijimas“.

„Ministro Pirmininko rezidencijai numatyto pastato Vilniuje, Turniškių g. 17, rekonstrukcija“.

„Valstybės valdymo institucijų veiklos gerinimas: Informacijos valdymo ir apsaugos sistemų tobulinimas“.

„Kapitalinis dalies Vyriausybės kanceliarijos administracinių pastatų remontas, numatant įrengti techniškai saugią zoną“.

650

 

50

 

2 000

4 833

 

2 400

3.

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV

„Ilgalaikio turto įsigijimas“

2 000

4.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

„Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pastato patalpų šildymo sistemos rekonstrukcijos ir gerbūvio sutvarkymas – iš dalies (Metodikos III d. 8.1 ir 8.2 p.)“

 

 

521

5.

Muitinės departamentas prie FM

1. „Elektroninių muitinės paslaugų tobulinimas“.

2. „Elektroninės muitinės informacinių sistemų patikimumo ir saugumo užtikrinimas“.

3. „Muitinės finansinių išteklių, mokesčių ir jų apskaitos sistemų tobulinimas“.

4. „Elektroninės muitinės kontrolės įgyvendinimas“.

5. „Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugyklos tobulinimas“.

6. „Duomenų bazių ir bylų serverių konsolidacija ir unifikavimas“.

7. „Muitinės duomenų centro inžinerinių sistemų patikimumo didinimas“.

10766

 

4099

 

4685

200

 

250

20

 

250

6.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

„Ilgalaikio turto įsigijimas“.

„Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008–2013 programos įgyvendinimas“.

4 471

 

3 242

 

Iš viso

 

42 281

Šaltinis – Valstybės kontrolės auditų rezultatai

 


Išvados 5 priedas

 

Pasirinktų institucijų / įstaigų ilgalaikio turto investicijų projektų analizė

Eil. Nr.

Institucijos / įstaigos pavadinimas

Prašoma suma, tūkst. Lt

Projekte numatyta suma, tūkst. Lt

Skirtumas, tūkst. Lt  (6-3)

iš viso

iš jų

transportui

baldams

1

2

3

4

5

6

7

1.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

3017

600

483

700

-2317

2.

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

4250

1910

600

1032

-3218

3.

Konstitucinis teismas

300

-

220

100

-200

4.

Valstybės kontrolė

1185

-

-

861

-324

5.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

73

-

-

73

0

6.

Valstybės saugumo departamentas

1700

1000

700

1700

0

7.

Vadovybės apsaugos departamentas

1500

550

463

1500

0

8.

Specialiųjų tyrimų tarnyba

2405

280

74

2045

0

9.

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija

223

-

-

223

0

10.

Aplinkos ministerija

6181

528

35

6181

0

11.

Kultūros ministerija

1200

65

18

1994

794

12.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2952

Taip

Taip

2952

0

13.

Susisiekimo ministerija (VĮ Vidaus vandens kelių direkcija)

1745

-

-

1745

0

14.

Susisiekimo ministerija (VĮ Kauno aerouostas)

2800

-

-

2800

0

15.

Sveikatos apsaugos ministerija

2510

-

-

2510

0

16.

Švietimo ir mokslo ministerija

200

-

125

200

0

17.

Švietimo ir mokslo ministerija (Švietimo įstaigoms)

6942

-

-

5940

-1002

18.

Teisingumo ministerija

980

-

100

980

0

19.

Teisingumo ministerija (teismams)

3260

1200

Taip

3260

0

20.

Teisingumo ministerija (Teismo ekspertizės centrui)

500

-

-

500

0

21.

Teisingumo ministerija (Valstybiniam patentų biurui)

324

120

-

324

0

22.

Teisingumo ministerija (Metrologijos inspekcijai)

220

88

-

220

0

23.

Ūkio ministerija

480

425

15

480

0

24.

Vidaus reikalų ministerija

4509

-

400

4509

0

25.

Vidaus reikalų ministerija (Viešojo saugumo tarnybai)

7465

2130

-

800

-6665

26.

Žemės ūkio ministerija (Valstybinei augalų apsaugos tarnybai)

1400

200

-

1300

-100

27.

Žemės ūkio ministerija (Valstybinei kiaulių veislininkystės stočiai)

600

150

-

600

0

28.

Žemės ūkio ministerija (Laukystos žuvų veislynui)

380

-

-

380

0

29.

Alytaus AVA (žemėtvarkos skyriams)

1649

-

-

220

-1429

1

2

3

4

5

6

7

30.

Kauno AVA (žemėtvarkos skyriams)

886

520

-

143

-743

31.

Kauno AVA (viršininko administracijai)

156

70

50

70

-86

32.

Klaipėdos AVA (viršininko administracijai)

335

335

-

160

-175

33.

Marijampolės AVA (žemėtvarkos skyriams)

258

60

7

140

-118

34.

Tauragės AVA (žemėtvarkos skyriams)

285

188

-

97

-188

35.

Telšių AVA (žemėtvarkos skyriams)

1058

390

22

140

-918

36.

Telšių AVA (viršininko administracijai)

501

140

-

100

-401

37.

Utenos AVA (žemėtvarkos skyriams)

246

140

-

260

14

38.

ViIniaus AVA (viršininko administracijai)

330

70

-

255

-75

39.

Lietuvos archyvų departamentas prie LRV

466

50

257,5

400

-66

40.

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie LRV

2000

220

Taip

2000

0

41.

Kvalifikacijų tarnyba prie LRV

800

-

200

800

0

42.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

1000

800

-

1000

0

43.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM (Parkų ir rezervatų direkcija)

1300

770

-

1300

0

44.

Hidrometeorologijos tarnyba prie AM

300

-

-

133

-167

45.

Lietuvos geologijos tarnyba prie AM

30

-

-

30

0

46.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie AM

374

215

70

374

0

47.

AM Aplinkos projektų valdymo agentūra

200

-

100

199

-1

48.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

80

-

-

80

0

49.

Muitinės departamentas prie FM

1976

786

225

1419

-557

50.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie FM

4323

1700

70

1275

-3048

51.

Kultūros paveldo departamentas prie KM

405

212

-

405

0

52.

Lietuvos nacionalinis muziejus

900

-

-

900

0

53.

Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija

385

-

-

385

0

54.

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie SM

100

-

-

100

0

55.

Civilinės aviacijos administracija

400

-

20

400

0

56.

Lietuvos saugios laivybos administracija

800

-

-

800

0

57.

Kalėjimų departamentas prie TM

29531

-

-

4000

-25531

58.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM

2900

-

65

2900

0

59.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie VRM (Gaisrinių tyrimų centras)

250

-

-

250

0

60.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie VRM

180

140

-

180

0

61.

Nacionalinė mokėjimų agentūra prie ŽŪM

441

-

-

240

-201

62.

Generalinė prokuratūra

1500

900

600

1500

0

63.

Vilniaus universitetas

4380

250

550

4380

0

64.

Vytauto Didžiojo universitetas

900

-

-

900

0

1

2

3

4

5

6

7

65.

Kauno technologijos universitetas

2049

-

-

2164

115

66.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

4471

210

-

4471

0

67.

Klaipėdos universitetas

1800

-

75

1800

0

68.

Žemės ūkio universitetas

1000

-

-

1000

0

69.

Lietuvos veterinarijos akademija

800

50

200

800

0

70.

Mykolo Romerio universitetas

500

-

-

500

0

71.

Kauno medicinos universitetas

2000

89

305

2000

0

72.

Vilniaus dailės akademija

200

-

-

384

184

73.

Vilniaus pedagoginis universitetas

1000

-

71,6

1000

0

74.

Lietuvos kūno kultūros akademija

200

-

-

200

0

75.

Šiaulių universitetas

700

-

200

700

0

76.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

100

-

-

100

0

77.

Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos institutas

110

-

-

110

0

78.

Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institutas

280

10

-

280

0

79.

Lietuvos žemdirbystės institutas

500

101

-

500

0

80.

Biotechnologijos institutas

250

-

-

250

0

81.

Lietuvos energetikos institutas

734

-

-

734

0

82.

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

249

 

 

249

0

83.

Geologijos ir geografijos institutas

100

-

-

100

0

 

Iš viso

138538

17862

6321

91746

-46792

Šaltinis – 2009 m. Biudžeto projektas, Valstybės kontrolės audito rezultatai

 

 

 

 

 

Išvados 6 priedas

 

Investiciniai projektai dėl administracinių pastatų ir kitų patalpų rekonstravimo ir remonto

Asignavimų valdytojo pavadinimas, investicijų projekto pavadinimas

Planuojami įgyvendinimo terminai

Numatoma likutinė priemonės vertė

2009-01-01

2009 metai

(tūkst. Lt)

iš viso

iš jų

valstybės biudžetas

Pradžia

Pabaiga

1

2

3

4

5

6

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 

 

 

 

 

Reprezentacinių rūmų ansamblio Vilniuje restauravimas ir pritaikymas Lietuvos Respublikos prezidentūrai

1995

2012

10915

1000

1000

Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 

 

 

 

 

I Seimo rūmų rekonstravimas

2009

2011

8350

350

350

III Seimo rūmų Konferencijų salės rekonstravimas

2007

2009

918

918

918

Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 

 

 

 

 

Cokolinio aukšto patalpų rekonstravimas

2009

2009

290

290

290

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 

 

 

 

 

Ministro Pirmininko rezidencijai numatyto pastato Vilniuje, Turniškių g. 17, rekonstravimas

2006

2009

2000

2000

2000

Kapitalinis dalies Vyriausybės kanceliarijos administracinių patalpų remontas, numatant įrengti techniškai saugią zoną

2007

2010

3383

2400

2400

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

 

 

 

 

 

Saugumo departamento centrinio administracinio pastato (Pilaitės g.) projektavimas ir stgatyba

2005

2010

217765

7166

7166

Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento Alytaus apygardos skyriaus administracinio pastato Alytuje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 12, rekonstravimas

2008

2010

1900

1300

1300

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 

 

 

 

 

Administracinio pastato Vilniuje, A. Jakšto g. 6, šilumos punkto rekonstravimas

2009

2009

40

40

40

Aplinkos ministerija ir valdymo sritis

 

 

 

 

 

Pavaldžių įstaigų patalpų įsigijimas, rekonstravimas

2008

2011

42111

9235

9235

Nemuno kilpų regioninio parko administracinio pastato remontas

2009

2009

315

315

315

Lietuvos hidrometeorologijos .tarnybos administracinio pastato rekonstrukcija

2009

2011

9000

500

500

Aplinkos projektų valdymo agentūros administracinio pastato rekonstrukcija

2006

2009

6000

1956

1956

Finansų ministerija

 

 

 

 

 

Finansų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g. 8A/2, kapitalinis remontas ir priestato statyba

2007

2012

36000

4800

4800

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

 

 

 

 

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo

2009

2010

2900

1000

1000

Susisiekimo ministerija

 

 

 

 

 

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 17, rekonstravimas (II etapas)

2007

2009

800

800

800

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 17, rekonstravimas (III etapas)

2009

2010

2950

950

950

ŠMM

 

 

 

 

 

Administracinis pastatas stogo rekonstravimas

2007

2012

10750

300

300

Teisingumo ministerija

 

 

 

 

 

Administracinio pastato Vilniuje, Geležinio Vilko g. 53, rekonstravimas

2008

2011

29406

9033

9033

Teismų pastato Vilniuje, Gedimino pr. 40/1, rekonstravimas

2006

2010

4397

2100

2100

Užsienio reikalų ministerija

 

 

 

 

 

Užsienio reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J. Tumo-Vaižganto g. 2, rekonstravimas

1999

2011

81814

32000

32000

Vidaus reikalų ministerija

 

 

 

 

 

Vidaus reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, Šventaragio g. 2, vidaus teritorijos sutvarkymas

2008

2009

1312

1312

1312

Vidaus reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, Šventaragio g. 2, kiemo fasadų rekonstravimas

2009

2010

2950

300

300

Vidaus reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, Šventaragio g. 2, šiluminių punktų rekonstravimas ir modernizavimas

2009

2010

1500

500

500

Žemės ūkio ministerija

 

 

 

 

 

Žemės ūkio ministerijos administracinio pastato Vilniuje, J. Lelevelio g. 6 /Gedimino pr. 19, rekonstravimas ir ilgalaikio turto įsigijimas

2006

2011

21000

5000

5000

Alytaus apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Alytaus apskrities viršininko administracijos pastato Alytuje, Tvirtovės g. 1, rekonstravimas

2007

2009

1051

1051

1051

Tauragės apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Tauragės apskrities administracinio pastato Tauragėje, Vasario 16-osios g. 6, teritorijos gerbūvio sutvarkymas

2009

2009

145

145

145

Utenos apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Utenos apskrities viršininko administracijos administracinio pastato Utenoje, Aušros g. 22, rekonstravimas ir priestatų statyba

2008

2011

3599

1000

1000

Vilniaus apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato patalpų Vilniuje, Pilies g. 16, kapitalinis remontas

2009

2010

466

100

100

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 

 

 

 

 

Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinio pastato Vilniuje, Siesikų g. 15, rekonstravimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus

2009

2010

5401

1401

1401

Finansų ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

 

 

 

 

 

Administracinio pastato Vilniuje, Žalgirio g. 127 rekonstravimas – pritaikymas Muitinės kriminalinės tarnybos reikmėms – ikiteisminio tyrimo ir neteisėtų veikų prevencijos veiksmams atlikti

2007

2013

4422

298

298

Muitinės departamento administracinio pastato su duomenų centru statyba

2007

2009

72358

2500

2500

Muitinių postų adm. Pastatai

2006

2013

14196

1920

1920

Finansų ministerijos mokymo centras

 

 

 

 

 

Pastato Kaune, Pilies g. 4, administracinių patalpų rekonstravimas – pritaikymas mokymui

2008

2012

2859

950

950

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos

 

 

 

 

 

Tauragės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Šilalės skyriaus administracinio pastato Šilalėje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 54A, rekonstravimas

2007

2009

2238

2238

2238

Susisiekimo ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

 

 

 

 

 

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos patalpų Vilniuje, Švitrigailos g. 42/31 rekonstravimas (projektavimas)

2006

2010

8396

7897

7897

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba

 

 

 

 

 

Tarnybos administracinio pastato Vilniuje, Vilniaus g. 25, stogo-pastogės rekonstravimas

2006

2009

950

950

950

TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOS

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 

 

 

 

 

Negyvenamų pastatų statyba (priestato statyba)

2008

2011

6720

2500

2500

Neringos

 

 

 

 

 

Neringos savivaldybės administracinio pastato Neringoje, Taikos g. 2, rekonstravimas

2007

2011

3236

1200

1200

Iš viso

 

 

 

109715

109715

 


Išvados 7 priedas

 

2009 m. finansuojami investicijų projektai, kurių įgyvendinimo pradžia nurodyta 2009 m.

Investicijų projektų klasifikacija pagal darbų pobūdį

IP sk.

Valstybės biudžetas

iš jų

VB be ES

iš jų

ES

Spec. lėšos

 

 

 

 

 

 

I. Statybos, rekonstravimo darbai

196

1.019.923

770.454

616.673

249.469

iš jų:

 

 

 

 

 

anksčiau finansuotų investicijų projektų tolimesniems etapams įgyvendinti

23

847.127

629.221

616.608

217.906

įgyvendinantys Seimo ir Vyriausybės sprendimus

3

19.142

19.142

0

0

susiję su įsipareigojimais ES

20

47.646

16.083

0

31.563

melioracijai ir polderiams tvarkyti

48

41.924

41.924

 

 

kita ("tikrieji naujieji statybos darbai")

102

64.084

64.084

65

0

 

 

 

 

 

 

II. Ilgalaikio turto įsigijimas

100

62.961

61.180

20.215

1.781

iš jų:

 

 

 

 

 

įgyvendinantys Seimo ir Vyriausybės sprendimus

7

12.540

12.540

0

0

susiję su įsipareigojimais ES

3

3.713

1.932

100

1.781

kita ("tikrieji naujieji ilgal. turto įsigijimai")

93

46.708

46.708

20.115

0

 

 

 

 

 

 

III. Informacinės technologijos

48

34.099

34.099

220

0

 

 

 

 

 

 

IV. Planai (detalieji, bendrieji ir pan.)

1

500

500

0

0

 

 

 

 

 

 

Iš viso

345

1.117.483

866.233

637.108

251.250

 

 

 

 

 

 

Šaltinis – Finansų ministerija

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Išvados 8 priedas

Investicijų projektai, kurie numatomi vykdyti 2009 m., tačiau nebuvo įtraukti į 3 metų Valstybės investicijų programą

Asignavimų valdytojo pavadinimas, investicijų projekto pavadinimas

Planuojami įgyvendinimo terminai

Bendra vertė

2009 m. valstybės biudžetas (be ES paramos)

Pradžia

Pabaiga

Iš viso

iš jų:

gautų institucijų pajamų

1

2

3

4

6

7

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos Prezidento rezidencijos Vilniuje, Turniškių g. 28, kapitalinis remontas

2009

2010

2 688

1 844

 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 

 

 

 

 

Lituanistinio kompiuterinio šrifto Palemonas išplėtimas ir tobulinimas

2009

2011

400

100

 

Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2009

223

223

 

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

 

 

 

 

 

Informacinės sistemos sukūrimas, kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimas

2009

2010

540

350

 

Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 

 

 

 

 

Administracinio pastato Vilniuje, A. Jakšto g. 6, šilumos punkto rekonstravimas

2009

2009

40

40

 

Aplinkos ministerija

 

 

 

 

 

Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos paviršinio vandens ir vandenų taršos posistemių modernizavimas

2009

2009

370

370

 

Finansų ministerija

 

 

 

 

 

Kompiuterinės technikos įsigijimas

2009

2011

2 750

750

 

Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVIS) sukūrimas ir įdiegimas

2009

2010

8 000

4 600

 

Finansų ministerijos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) sukūrimas ir įdiegimas

2009

2010

2 690

1 690

 

Krašto apsaugos ministerija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto karinių operacijų užtikrinimui įsigijimas

2009

2014

309

50

 

Kultūros ministerija

 

 

 

 

 

Muzikinio instrumentarijaus įsigijimas

2009

2011

3 760

1 360

 

Užutrakio dvaro sodybos pritaikymas turizmo reikmėms (II etapas)

2009

2013

15 281

1 789

 

Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos sukūrimas ir įdiegimas

2009

2011

2 000

1 000

 

Lietuvos etnokosmologijos muziejaus turistinio komplekso paslaugų plėtra (II etapas)

2009

2011

7 009

1752

 

Lietuvos rusų dramos teatro pastatų Vilniuje, J. Basanavičiaus g. 13 ir Mindaugo g. 8A, rekonstravimas

2009

2015

49 582

200

 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastato Klaipėdoje, Danės g. 19, kapitalinis remontas

2009

2009

672

672

 

Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centro pastato Vilniuje, Saltoniškių g. 58, kapitalinis remontas

2009

2013

5 588

230

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 

 

 

 

 

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos pastato Vilniuje, Rinktinės g. 48A, rekonstravimas ir nauja statyba

2009

2010

2 900

1 000

 

Viešosios įstaigos Valakupių reabilitacijos centro materialinės-techninės bazės atnaujinimas

2009

2009

296

296

 

Susisiekimo ministerija

 

 

 

 

 

Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas

 

 

 

 

 

Finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos kūrimas

2009

2011

2 000

1 000

 

Administracinio pastato Vilniuje, Gedimino pr. 17, rekonstravimas (III etapas)

2009

2010

2 950

950

 

Akcinės bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ investicijų projektų įgyvendinimas

 

 

 

 

 

Infrastruktūros plėtros ir visuomenės aptarnavimo įsipareigojimų vykdymas geležinkelių sektoriuje

 

 

 

 

 

Rimkų stoties rekonstrukcijos projektavimas

2009

2009

1 801

85

 

Pauosčio kelyno rekonstrukcijos projektavimas.

2009

2010

6 005

6

 

Susisiekimo vidaus vandens keliais užtikrinimas

 

 

 

 

 

Valstybės įmonės Vidaus vandens kelių direkcijos investicijų projektų įgyvendinimas

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2010

1 745

1 745

 

Laivų technikos priežiūros bazės slipo rekonstravimas

2009

2009

2 000

1 200

 

Valstybės įmonės Kauno aerouosto investicijų projektų įgyvendinimas

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2009

5 050

2 800

 

Sveikatos apsaugos ministerija

 

 

 

 

 

Patalpų pritaikymas spindulinės terapijos paslaugų teikimui viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų filiale Onkologijos ligoninėje

2009

2009

760

760

 

Viešosios įstaigos Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės pastatų stogų rekonstravimas

2009

2013

7 777

1 000

 

Valstybinės ŽIV/AIDS/LPI profilaktikos ir kontrolės 2009–2012 metų programos įgyvendinimas

2009

2012

11 860

500

 

Viešosios įstaigos Vilniaus universiteto vaikų ligoninės chirurgijos infrastruktūros atnaujinimas

2009

2012

10 311

3 000

 

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro bendrabučio pastato Palangoje, Žemaitės g. 6/6, išorinių konstrukcijų ir inžinerinės įrangos rekonstravimas

2009

2012

2 289

500

 

Slaugos darbuotojų tobulinimosi ir specializacijos centro bendrabučių Druskininkuose, Krėvės g. 4 ir 6, rekonstravimas

2009

2011

3 874

300

 

Švietimo ir mokslo ministerija

 

 

 

 

 

Mokyklų aprūpinimo geltonaisiais autobusais 2009–2012 metų programos įgyvendinimas

2009

2012

60 000

8 000

 

Bendrojo lavinimo ir profesinių mokyklų rekonstravimo ir aprūpinimo mokymo priemonėmis 2009–2012 metų programos įgyvendinimas

2009

2012

417 500

15 000

 

Valstybinių kolegijų įrangos atnaujinimas

2009

2012

20 000

5 000

 

Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimas

2009

2012

52 700

5 000

 

Dieveniškių žemės ūkio mokyklos sporto salės ir pagalbinių patalpų Dieveniškėse, Geranionų g. 38, rekonstravimas

2009

2009

180

180

 

Teisingumo ministerija

 

 

 

 

 

Finansų valdymo ir apskaitos sistemos (FVAS) diegimas

2009

2010

2 000

2 000

 

Panevėžio miesto apylinkės teismo pastato Panevėžyje, Respublikos g. 25, statyba

2009

2012

12 577

3 000

 

Vilniaus rajono apylinkės teismo pastato rekonstravimas

2009

2011

7 158

300

 

Ukmergės rajono apylinkės teismo pastato statyba

2009

2011

6 037

300

 

Šilutės rajono apylinkės teismo pastato rekonstravimas

2009

2012

10 920

250

 

Teisės instituto administracinių patalpų Vilniuje, Gedimino pr. 39/Ankštoji g. 1, kapitalinis remontas

2009

2010

315

264

 

Ilgalaikio turto Europos teisės departamentui prie Teisingumo ministerijos įsigijimas

2009

2010

106

56

 

Ūkio ministerija

 

 

 

 

 

Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos Širvintų rajone, Bartkuškio miške, skystųjų atliekų sutvarkymas

2009

2009

97

97

 

Vidaus reikalų ministerija

 

 

 

 

 

Vidaus reikalų informacinės sistemos vartotojų centralizuoto valdymo plėtra

2009

2011

8 460

1 500

 

Integruoto viešųjų interneto prieigos centrų (VIPC) tinklo kūrimas ir plėtra ir jo funkcionavimo užtikrinimas

2009

2010

500

250

 

Analoginės mobiliojo radijo ryšio sistemos migravimas į skaitmeninę radijo ryšio sistemą

2009

2011

2 400

400

 

Nacionalinio teistumo registro modernizavimas siekiant prisijungti prie būsimos Europos teistumo registrų sistemos

2009

2010

10 202

2 000

 

Vidaus reikalų ministerijos administracinio pastato Vilniuje, Šventaragio g. 2, šiluminių punktų rekonstravimas ir modernizavimas

2009

2010

1 500

500

 

Prašymų biometriniams asmens dokumentams išduoti/pakeisti registravimo, užsakymų šiems dokumentams išrašyti formavimo ir duomenų apie asmens dokumento galiojimą tvarkymo techninės ir programinės įrangos įsigijimas

2009

2009

2 250

2 250

 

Vidaus reikalų sistemos kolegijos statyba ir įrengimas

2009

2011

60 000

3 000

 

Pastato, skirto viešosios įstaigos Valstybės ir savivaldybių tarnautojų mokymo centro „Dainava“ Druskininkuose, Maironio g. 22, reikmėms, 6D3/P korpuso rekonstravimas

2009

2009

456

456

 

Žemės ūkio ministerija

 

 

 

 

 

Specialiosios technikos Laukystos žuvų veislynui Kaišiadorių rajone, Žaslių seniūnijoje, Mančiūnų kaime, įsigijimas

2009

2011

420

380

20

Kauno augalų veislių tyrimo stoties bandyminės žemės ūkio technikos remonto dirbtuvių, Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, Muniškių kaime, rekonstravimas

2009

2011

1 850

75

 

Žemės ūkio ministerijos informacinės sistemos plėtra ir techninės įrangos atnaujinimas

2009

2011

2 630

1 000

 

Valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros informacinių sistemų techninės bazės atnaujinimas ir modernizavimas

2009

2011

654

170

 

Lietuvos valstybinio žuvivaisos ir žuvininkystės tyrimų centro  Žuvininkystės tyrimų laboratorijos filialo laivo „Darius“ modernizavimas ir ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

1 036

681

 

Žuvininkystės duomenų optimizavimas, įgyvendinant Europos komisijos reglamentus

2009

2009

500

288

 

Ilgalaikio turto Programos „Leader“ ir žemdirbių mokymo metodikos centrui įsigijimas

2009

2011

240

100

100

APSKRITYS

 

 

 

 

 

Alytaus apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto socialinės globos įstaigoms įsigijimas

2009

2011

152

44

44

Ilgalaikio turto pasirengti aptarnauti gyventojus „Vieno langelio“ principu įsigijimas

2009

2010

391

100

 

Kauno apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Kauno 1-osios specialiosios mokyklos teritorijos Kaune, Tunelio g. 41, aptvėrimas ir pastato-šiltnamio su mokymo klase rekonstravimas (avarinės būklės likvidavimas)

2009

2009

349

349

 

Prienų globos namų Prienuose, Panemunės g. 28, teritorijos tvoros įrengimas

2009

2009

165

150

 

Klaipėdos apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Saugų vaikų globos namų pastato Sauguose, Lietuvos g. 1, išorės sienų ir stogo rekonstravimas

2009

2009

839

800

 

Šilutės pensionato Šilutės rajone, Macikų kaime, sporto salės įrengimas

2009

2011

1 500

900

 

Pajūrio juostos ribų ir žemyninės dalies tvarkymo specialiojo plano parengimas

2009

2009

500

500

 

Integruotos Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir jai pavaldžių įstaigų finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sistemos sukūrimas Saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle

2009

2010

500

300

 

Ilgalaikio turto pasirengti aptarnauti gyventojus „Vieno langelio“ principu įsigijimas

2009

2010

516

100

 

Ilgalaikio turto Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“ įsigijimas

2009

2012

99

20

 

Ilgalaikio turto Klaipėdos vaikų globos namams „Smiltelė“ įsigijimas

2009

2012

89

20

 

Mikroautobuso Klaipėdos vaikų globos namams „Danė“ įsigijimas

2009

2009

180

160

 

Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus administracinio pastato Šilutėje, Lietuvininkų g. 8, kapitalinis remontas

2009

2010

266

110

 

Ilgalaikio turto Klaipėdos gestų kalbos vertėjų centrui įsigijimas

2009

2009

15

15

 

Ilgalaikio turto Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijai įsigijimas

2009

2009

20

20

20

Lengvojo automobilio Saugų vaikų globos namams įsigijimas

2009

2009

60

60

60

Automobilio Klaipėdos vaikų globos namams „Rytas“ įsigijimas

2009

2009

50

50

50

Ilgalaikio turto Klaipėdos apskrities viršininko administracijai įsigijimas

2009

2011

280

160

60

Ilgalaikio turto Viliaus Gaigalaičio globos namams įsigijimas

2009

2009

200

200

200

Keltuvo Šilutės pensionato III gyvenamajame korpuse įrengimas

2009

2009

65

65

65

Ilgalaikio turto Šilutės pensionatui įsigijimas

2009

2009

215

215

215

Marijampolės apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Gyventojų aptarnavimo „Vieno langelio“ principu sistemos modernizavimas

2009

2011

153

63

 

Ilguvos pensionato Šakių rajone, Ilguvos kaime, pirties-skalbyklos, katilinės, kuro sandėlio, stogų rekonstravimas

2009

2009

110

110

 

Marijampolės apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centro patalpų Marijampolėje, J. Bendoriaus g. 7, kapitalinis remontas

2009

2012

35

20

 

Integruotos Marijampolės apskrities viršininko administracijos ir jai pavaldžių įstaigų finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sistemos kūrimas

2009

2010

352

244

 

Ilgalaikio turto Marijampolės apskrities lietuvių gestų kalbos vertėjų centrui įsigijimas

2009

2012

55

20

 

Panevėžio apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Panevėžio apskrities viršininko administracijos dokumentų valdymo sistemos „Avilys“ pritaikymas elektroniniams dokumentams

2009

2009

51

51

 

Panevėžio apskrities viršininko administracijos ir pavaldžių biudžetinių įstaigų integruotas buhalterinės apskaitos sistemos kūrimas

2009

2009

392

392

 

Priešgaisrinės ir apsauginės signalizacijos Skemų pensionate Rokiškio rajone, Skemų kaime, įrengimas

2009

2012

220

100

 

Automobilio Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams įsigijimas

2009

2009

200

160

 

Ilgalaikio turto Panevėžio apskrities viršininko administracijai įsigijimas

2009

2009

10

10

10

Šiaulių apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Kompiuterinės technikos ir informacinės sistemos parengimas Viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams įgyvendinti Šiaulių apskrities viršininkui pavaldžiose biudžetinėse įstaigose

2009

2009

514

514

 

Šiaulių Ringuvos specialiosios mokyklos Šiauliuose, Žaliūkių g. 76, kapitalinis remontas

2009

2012

1 500

287

 

Šiaulių vaikų globos namų “Šaltinis“ Šiauliuose. Vytauto g. 182, gyvenamųjų patalpų ir skalbyklos kapitalinis remontas

2009

2009

186

186

 

Priešgaisrinių rezervuarų Ventos pensionate Akmenės rajone, Paeglesių kaime, įrengimas

2009

2009

216

200

 

Šiaulių miesto žemėtvarkos skyriaus administracinio pastato Šiauliuose, Dvaro g. 77, kapitalinis remontas

2009

2009

107

107

 

Tauragės apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Tauragės apskrities administracinio pastato Tauragėje, Vasario 16-osios g. 6, teritorijos gerbūvio sutvarkymas

2009

2009

145

145

 

Adakavo pensionato Tauragės rajone, Adakavo kaime, šiluminio ūkio ir vandentiekio rekonstravimas

2009

2012

1 395

300

 

Tauragės  apskrities viršininko administracijos ir jai pavaldžių įstaigų finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sistemos sukūrimas, kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimas bei atnaujinimas

2009

2009

413

413

 

Pagėgių vaikų globos namų Pagėgiuose, Vilniaus g. 46, vidaus patalpų kapitalinis remontas

2009

2009

700

700

 

Telšių apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Stonaičių pensionato 104 vietų bendrabučio rekonstravimas

2009

2009

775

700

 

Utenos apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Priešgaisrinės signalizacijos ir evakuacijos valdymo sistemos Visagino pensionate įrengimas

2009

2012

385

120

 

Zarasų pensionato pastatų Zarasuose, Aušros g. 18, šildymo, šalto, karšto vandens sistemų rekonstravimas

2009

2012

1 396

400

 

Aknystos pensionato penkių padalinių šilumos ūkių rekonstravimas panaudojant geoterminę energiją

2009

2012

1 458

250

 

Žaidimų salei reikalingos įrangos Zarasų vaikų globos namams įsigijimas

2009

2012

50

20

 

Aulelių vaikų globos namų pastato  Anykščių rajone, Aulelių kaime, rekonstravimas – sienų šiltinimas

2009

2012

987

300

 

Autobuso Antazavės vaikų globos namams įsigijimas

2009

2009

160

160

 

Priešgaisrinės signalizacijos Utenos vaikų globos namuose įrengimas

2009

2009

100

100

 

Integruotos Utenos apskrities viršininko administracijos ir jai pavaldžių įstaigų finansinės ir biudžeto vykdymo atskaitomybės sistemos sukūrimas Saugiame valstybiniame duomenų perdavimo tinkle

2009

2010

380

255

 

Ilgalaikio turto teritoriniams žemėtvarkos skyriams įsigijimas

2009

2013

1 041

260

 

Ilgalaikio turto socialinių paslaugų globos įstaigoms įsigijimas

2009

2011

1 365

455

455

Vilniaus apskrities viršininko administracija

 

 

 

 

 

Vilniaus apskrities viršininko administracijos pastato patalpų Vilniuje, Pilies g. 16, kapitalinis remontas

2009

2010

466

100

 

Vilniaus „Vilnios“ pagrindinės mokyklos Vilniuje, Palydovo g. 29A, stogo rekonstravimas (avarinės būklės likvidavimas)

2009

2009

349

349

 

Autobuso Vilniaus vaikų globos namams „Gilė“ įsigijimas

2009

2009

60

60

 

Grupinių gyvenimo namų „Maleikėnai“ Pabradės vaikų ir jaunimo pensionato pastate Pabradėje, Maleikėnų kaime, įrengimas

2009

2010

1 650

850

 

Ilgalaikio turto vaikų globos namams įsigijimas

2009

2012

371

60

 

Ilgalaikio turto švietimo įstaigoms įsigijimas

2009

2015

638

23

23

Ilgalaikio turto sveikatos apsaugos įstaigoms įsigijimas

2009

2015

305

5

5

Ilgalaikio turto kultūros įstaigoms įsigijimas

2009

2015

61

10

10

Kūno kultūros ir sporto departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

 

Respublikinės mokomosios sportinės bazės teniso aikštynų Palangoje, Gėlių a. 1A, kapitalinis remontas

2009

2009

2 700

2 500

 

Distancinio slidinėjimo trasos su sniego gaminimo sistema viešajai įstaigai „Lietuvos žiemos sporto centras“ Ignalinoje, Sporto g. 3, įrengimas

2009

2009

300

300

 

Ilgalaikio turto Lietuvos olimpiniam sporto centrui įsigijimas

2009

2010

200

100

100

Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

 

Informacinių technologijų infrastruktūros parengimas duomenų mainams mobiliaisiais tinklais

2009

2010

350

160

 

Elektroninių dokumentų valdymo sistemos kūrimas ir diegimas

2009

2010

600

250

 

Užsienio prekybos statistikos duomenų apdorojimo ir informacijos teikimo sistemos modernizavimas ir papildomo funkcionalumo diegimas

2009

2010

200

120

 

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

 

Oficialių Europos Sąjungos dokumentų vertimo priemonių licencijos atnaujinimas 2009–2011 metams ir naujų paslaugų įsigijimas

2009

2009

600

600

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2009

70

70

 

Kompiuterinės programos elektroniniam parašui integruoti į elektroninių paslaugų sistemas sukūrimas

2009

2010

900

600

 

Viešųjų pirkimų tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 

 

 

 

 

Dokumentų valdymo sistemos modernizavimas

2009

2009

300

300

 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 

 

 

 

 

Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinio pastato Marijampolėje, Kauno g. 100 A,  rekonstravimas su laboratorijos priestato statyba pagal Europos Sąjungos reikalavimus

2009

2011

3 500

500

 

Ukmergės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinio pastato Ukmergėje, Sodų g. 15, rekonstravimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus

2009

2010

1 500

500

 

Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos administracinio pastato Vilniuje, Siesikų g. 15, rekonstravimas pagal Europos Sąjungos reikalavimus

2009

2010

5 401

1 401

 

ĮSTAIGOS PRIE MINISTERIJŲ

 

 

 

 

 

Aplinkos ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos administracinio pastato Birštone, Tylioji g. 1, kapitalinis remontas

2009

2009

315

315

 

Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pastato Alytaus rajone, Aleknonių kaime, patalpų, šildymo sistemos rekonstravimas ir gerbūvio sutvarkymas

2009

2009

521

521

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos administracinio pastato Vilniuje, Rudnios g. 6, rekonstravimas

2009

2011

9 000

500

 

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Nidos kranto meteorologijos stoties pastato Nidoje, Naglių g. 8B, rekonstravimas

2009

2009

300

300

 

Vilniaus ir Palangos oro uostų meteorologinių stebėjimų sistemos modernizavimas

2009

2011

1 870

625

625

Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos

 

 

 

 

 

Lietuvos geologijos tarnybos administracinio pastato kapitalinis remontas

2009

2010

4 200

586

 

Finansų ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos

 

 

 

 

 

Duomenų bazių ir bylų serverių konsolidacija ir unifikavimas

2009

2013

12 000

20

 

Muitinės duomenų centro inžinerinių sistemų patikimumo didinimas

2009

2013

3 250

250

 

Specialiosios įrangos įsigijimas

2009

2012

2 200

100

 

Kultūros ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

100

30

30

Lietuvos dailės muziejus

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2012

300

100

100

Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

990

630

180

Palangos vasaros koncertų salės pastato Palangoje, Vytauto g. 43, rekonstravimas

2009

2009

350

350

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 

 

 

 

 

Darbo sąlygų darbo vietose nuolatinės stebėsenos informacinės sistemos modernizavimas

2009

2011

2 135

1 770

 

Susisiekimo ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

 

 

 

 

 

Kelių transporto plėtra, kontrolė ir priežiūra

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

2 471

1 271

100

Valstybinė geležinkelio inspekcija prie Susisiekimo ministerijos

 

 

 

 

 

Geležinkelių transporto kontrolė ir priežiūra

 

 

 

 

 

Geležinkelio riedmenų ir konteinerių registro modernizavimas

2009

2009

330

330

 

Geležinkelių transporto eismo saugos kontrolės informacinė sistema

2009

2009

820

820

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

630

100

 

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos

 

 

 

 

 

Pasienio kontrolės punktų plėtra, priežiūra ir turto valdymas

 

 

 

 

 

Medininkų pasienio kontrolės punkto rekonstravimas

2009

2013

1 500

100

 

Teisingumo ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Kalėjimų departamentas prie Teisingumo ministerijos

 

 

 

 

 

Valstybės įmonės prie Pravieniškių 1-ųjų pataisos namų gamybinio pastato Kaišiadorių rajone, Pravieniškių II kaime, rekonstravimas (II etapas)

2009

2010

1 630

130

 

Vidaus reikalų ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

 

 

 

 

Bendrojo pagalbos centro  ir Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių aprūpinimas skaitmeninio radijo ryšio terminalais

2009

2012

6 000

100

 

Gyventojų ir valdymo grandžių perspėjimo ir informavimo sistemos sukūrimas

2009

2015

19 000

400

 

Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pastato Šilalėje, Dvaro g. 3, rekonstravimas

2009

2012

3 000

400

 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

 

 

 

 

 

Viešvilės užkardos Jurbarko rajone, Viešvilės kaime, rekonstravimas – pritaikymas gyventi pareigūnams ir darbuotojams

2009

2012

3 706

2 206

 

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos

 

 

 

 

 

Salės Vilniuje, Šermukšnių g. 3, rekonstravimas - mokymo centro įrengimas

2009

2010

1 700

150

 

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos

 

 

 

 

 

Vilniaus rajono policijos komisariato Maišiagalos nuovados pasato Vilniaus rajone, Avižienių kaime, rekonstravimas

2009

2010

2 100

500

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

2 231

729

729

Raseinių rajono policijos komisariato pastato statyba

2009

2013

17 500

331

 

Žemės ūkio ministerijos valdymo sritis

 

 

 

 

 

Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos

 

 

 

 

 

Regioninių padalinių skyrių materialinės-techninės bazės stiprinimas

2009

2011

5 177

961

 

Informacinės sistemos vystymas ir saugumo stiprinimas

2009

2011

9 594

3 830

 

TEISĖSAUGOS INSTITUCIJOS

 

 

 

 

 

Generalinė prokuratūra

 

 

 

 

 

Šilalės rajono apylinkės prokuratūros pastato pirkimas, projektavimas ir rekonstravimas

2009

2011

1 850

900

 

KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS

 

 

 

 

 

Vyriausioji administracinių ginčų komisija

 

 

 

 

 

Organizacinės technikos įsigijimas

2009

2011

36

12

 

Tarnybinio transporto (lengvojo automobilio) įsigijimas

2009

2011

189

63

 

Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

 

 

 

 

 

Kompiuterinės technikos ir programinės įrangos įsigijimas

2009

2012

340

100

 

ŠVIETIMO, KULTŪROS BEI MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI)

 

 

 

 

 

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

148

108

20

Mokslo organizacijos (institutai)

 

 

 

 

 

Vilniaus universitetas

 

 

 

 

 

Vilniaus universiteto centrinių rūmų architektūrinio ansamblio patalpų Vilniuje, Universiteto g. 5, rekonstravimas, pritaikant tarptautinių kongresų ir konferencijų organizavimo reikmėms

2009

2009

535

535

 

Lietuvos veterinarijos akademija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

2 400

800

800

Vilniaus dailės akademija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

1 920

384

384

Vilniaus pedagoginis universitetas

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

3 000

1 000

1 000

Lietuvos kūno kultūros akademija

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

600

200

200

Lietuvos muzikos ir teatro akademija

 

 

 

 

 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos folkloro archyvo patalpų Vilniuje, Gedimino pr. 39, rekonstravimas

2009

2011

750

500

 

Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

759

249

249

Kauno technologijos universiteto Fizikinės elektronikos institutas

 

 

 

 

 

Ilgalaikio turto įsigijimas

2009

2011

120

40

40

SAVIVALDYBĖS

 

 

 

 

 

Vilniaus miesto

 

 

 

 

 

Medicinos technikos ir įrangos viešojoje įstaigoje Šeškinės poliklinikoje atnaujinimas

2009

2013

2 913

800

 

Viešosios įstaigos Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro Vilniuje, Vasaros g. 5, modernizavimas

2009

2012

48 977

300

 

Birštono

 

 

 

 

 

Birštono pirminės sveikatos priežiūros centro pastato Birštone, Jaunimo g. 8, modernizavimas

2009

2013

4 177

800

 

Kauno miesto

 

 

 

 

 

Viešosios įstaigos „Girstutis“ kultūros ir sporto centro pastato Kaune, Kovo 11-osios g. 26, sporto dalies rekonstravimas

2009

2011

8 000

2 000

 

Vaizdo ekranų ir informacinių švieslenčių įsigijimas ir įrengimas Kauno sporto halėje Kaune, Perkūno al. 5

2009

2012

2 163

900

 

Viešosios įstaigos Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės Kaune, Laisvės al. 17, rekonstravimas ir medicinos paslaugų plėtra

2009

2011

6 640

1 000

 

Viešosios įstaigos Kauno Dainavos poliklinikos Kaune, Pramonės pr. 3, energetinio ūkio rekonstravimas

2009

2011

4 117

1 000

 

Kauno memorialinio paveldo objektų Kauno senosiose kapinėse Kaune, Vytauto pr., atkūrimas

2009

2012

1 639

900

 

Klaipėdos miesto

 

 

 

 

 

Daugiafunkcinio sporto ir pramogų komplekso Klaipėdoje statyba

2009

2012

108 675

5 000

 

Šiaulių miesto

 

 

 

 

 

Šiaulių Rėkyvos pagrindinės mokyklos pastato Šiauliuose, Poilsio g. 1, rekonstravimas

2009

2014

10 620

200

 

Akmenės rajono

 

 

 

 

 

Viešosios įstaigos Naujosios Akmenės ligoninės pastatų Naujojoje Akmenėje, Respublikos g. 32, rekonstravimas

2009

2013

8 019

100

 

Biržų rajono

 

 

 

 

 

Biržų rajono savivaldybės 7 bendrojo lavinimo mokyklų langų ir durų keitimas

2009

2011

2 360

1 000

 

Ignalinos rajono

 

 

 

 

 

Ignalinos rajono Didžiasalio „Ryto“ vidurinės mokyklos pastato remontas

2009

2013

1 634

100

 

Jonavos rajono

 

 

 

 

 

Jonavos rajono savivaldybės kultūros centro pastato Jonavoje, Žeimių g. 15, rekonstravimas

2009

2012

8 283

500

 

Joniškio rajono

 

 

 

 

 

Saulės mūšio pergalės įamžinimas memorialiniu kompleksu Joniškio rajone, Jauniūnų kaime

2009

2009

2 179

1 500

 

Kaišiadorių rajono

 

 

 

 

 

Kaišiadorių kultūros centro Kaišiadoryse, Gedimino g. 40, žiūrovų salės rekonstravimas

2009

2011

1 969

500

 

Kelmės rajono

 

 

 

 

 

Kelmės rajono Kražių gimnazijos pastato Kražių miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, rekonstravimas

2009

2012

5 400

500

 

Lazdijų rajono

 

 

 

 

 

Lazdijų rajono Šeštokų vidurinės mokyklos Šeštokuose, Lazdijų g. 4, rekonstravimas ir modernizavimas

2009

2012

4 402

500

 

Pakruojo rajono

 

 

 

 

 

Pakruojo krašto muziejaus „Žiemgala“ pastato Žeimelyje, Vienybės a. 15, restauravimas

2009

2012

1 870

300

 

Pasvalio rajono

 

 

 

 

 

Pasvalio kultūros centro pastato Pasvalyje, Vytauto Didžiojo a. 3, rekonstravimas

2009

2012

8 500

300

 

Prienų rajono

 

 

 

 

 

Prienų rajono Stakliškių vidurinės mokyklos Prienų rajone, Stakliškių kaime, Prienų g. 8, rekonstravimas

2009

2013

5 679

500

 

Radviliškio rajono

 

 

 

 

 

Radviliškio miesto stadiono Radviliškyje, Radvilų g. 8, bėgimo takų ir tribūnų rekonstravimas

2009

2010

3 300

800

 

Rokiškio rajono

 

 

 

 

 

Rokiškio rajono Kamajų Antano Strazdo gimnazijos pastato Kamajuose, K. Šešelgio g. 7, rekonstravimas

2009

2012

4 952

500

 

Šilalės rajono

 

 

 

 

 

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio vidurinės mokyklos pastato Pajūryje, Dariaus ir Girėno g. 35, rekonstravimas

2009

2013

4 586

500

 

Šilalės rajono Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazijos pastato Laukuvoje, Varnių g. 10A, rekonstravimas

2009

2013

2 263

500

 

Šilutės rajono

 

 

 

 

 

Sveikatos priežiūros įstaigų pastatų Šilutėje, Rusnės g. 1 ir Tulpių g. 14, rekonstravimas

2009

2011

3 000

500

 

Elektrėnų

 

 

 

 

 

Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos pastato Elektrėnuose, Saulės g. 30, rekonstravimas

2009

2009

500

500

 

Kazlų Rūdos

 

 

 

 

 

Kazlų Rūdos pagrindinės mokyklos pastato Kazlų Rūdoje, M. Valančiaus g. 3, rekonstravimas

2009

2012

6 192

500

 

Iš viso

 

 

 

150 743

5 894

Šaltinis – 2009 m. Biudžeto projektas ir Valstybės kontrolės audito rezultatai

 

 

Išvados 9 priedas

 

2008 m. finansuojami investicijų projektai, kuriems 2009 m. nesiūloma skirti lėšų

 

Eil.Nr.

Investicijų projekto vykdytojas

Investicijų projekto pavadinimas

Bendra vertė, tūkst. Lt

Panaudota 2007 m.

Planuojama

panaudoti

2008 m..

Kodėl neplanuojama skirti lėšų

 

1.

Krašto apsaugos ministerija

Karinių oro pajėgų dalinių infrastruktūros plėtra

9 200

 

3 444

2 602

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą numatoma tęsti nuo 2012 m.

 

2.

Specialiųjų operacijų pajėgų valdymo, kontrolės ir ryšių sistemų įsigijimas

13  401

98

230

Tas pats. Siūloma tęsti finansavimą nuo

2010 m.

 

3.

Susisiekimo ministerija

Klaipėdos viešojo logistikos centro steigimas

 

99 184

Ne

215

Užsitęsė sprendimų dėl Kauno viešojo logistikos centro steigimo vietos parinkimo priėmimas. Siūloma tęsti finansavimą nuo

2011 m.

 

4.

Sveikatos apsaugos ministerija

Viešosios įstaigos Kauno medicinos universiteto klinikų trečio (aukščiausio) lygio traumos ir skubios pagalbos centro projektavimas ir statyba

137 118

 

Ne

2 500

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektus įgyvendinti numatoma tęsti nuo 2012 metų

 

 

5.

Neurochirurginės pagalbos kokybės gerinimo Lietuvoje 2008–2010 metų programos įgyvendinimas

22 080

Ne

2 500

Tas pats

 

6.

Alytaus apskrities viršininko administracija

Naujų medicinos technologijų įdiegimas viešosios įstaigos Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje

9 250

Ne

1 000

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projekto finansavimą siūloma tęsti  nuo 2012 m.

 

7.

Viešosios įstaigos Kauno apskrities ligoninės filialo Krikščioniškųjų gimdymo namų Kaune, Miško g. 25, 27, rekonstravimas ir įrangos atnaujinimas

22 346

 

8 353

2 300

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektus numatoma tęsti nuo 2012 metų

 

 

8.

Kauno apskrities viršininko administracija

Kėdainių pensionato perkėlimas į kitas patalpas ir įrangos įsigijimas

 

10 958

4 809

800

Pensionatas neatsižvelgė į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus mažinti projekto apimtis, 2008 m. skirta papildomai 2108 tūkst. litų iš Privatizavimo fondo lėšų. Siūloma tęsti nuo 2010 m.

 

9.

Klaipėdos apskrities viršininko administracija

Viešosios įstaigos Klaipėdos apskrities ligoninės sterilizacinės ir operacinių technologijų įrangos atnaujinimas

4 000

 

Ne

3 000

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektus numatoma tęsti nuo 2012 m.

 

10.

Viešosios įstaigos Palangos vaikų reabilitacijos sanatorijos „Palangos gintaras“ Palangoje, Vytauto g. 30 rekonstravimas

43 100

1 450

1 000

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą numatoma tęsti vėlesniais metais.

 

1

2

3

4

 

5

6

 

11.

Marijampolės apskrities viršininko administracija

Viešosios įstaigos Marijampolės ligoninės pastato Marijampolėje, Palangos g. 1, sienų kapitalinis remontas ir grindų šiltinimas

12 045

 

100

151

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą

siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

 

12.

Ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto Marijampolės specialiems globos namams įsigijimas

250

 

Ne

70

 

Tas pats

 

 

13.

Marijampolės apskrities vaikų globos namų Marijampolėje, J. Bendoriaus g. 7B, sporto salės rekonstravimas

1 768

 

Ne

80

 

Tas pats

 

 

14.

Ilgalaikio turto vaikų globos namams įsigijimas

358

Ne

100

Tas pats

 

15.

Panevėžio apskrities viršininko administracija

Kupiškio pensionato nebaigto statyti pastato Kupiškio rajone, Šnipeliškio kaime, rekonstravimas

11 674

 

3 594

200

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2011 m.

 

16.

Viešosios įstaigos Panevėžio apskrities ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyriaus priestato statyba, įrengimas ir dabartinio skyriaus rekonstravimas

9 695

 

130

1 000

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

17.

Viešosios įstaigos Panevėžio apskrities ligoninės terapinių pastatų Panevėžyje, Smėlynės 25, šiltinimas

6 347

160

102

Tas pats

 

18.

Viešosios įstaigos Panevėžio Infekcinės ligoninės Panevėžyje, Ramygalos g. 25, rekonstravimas

2 944

1 800

500

Tas pats

 

 

19.

Šiaulių apskrities viršininko administracija

Viešosios įstaigos Šiaulių apskrities tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninės pastato Šiauliuose, V. Kudirkos g. 97, šiltinimas ir kapitalinis remontas

1 027

 

Ne

422

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

 

20.

Telšių apskrities viršininko administracija

Telšių vaikų globos namų pastato kapitalinis remontas

5 870

3 825

500

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

21.

Plungės vaikų globos namų pastato kapitalinis remontas

5 126

1 888

500

Tas pats

 

22.

Mažeikių specialiosios mokyklos pastato Mažeikiuose, Laižuvos g.3, rekonstravimas

4 582

1 000

500

Tas pats

 

23.

Utenos apskrities viršininko administracija

Viešosios įstaigos „Utenos apskrities ligoninė“ pagrindinio pastato rekonstravimas

 

26 405

5 285

2 500

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

 

24.

Valstybinė mokesčių inspekcija

Utenos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos administracinio pastato Utenoje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 14, rekonstravimas

6 473

 

85

3 000

 

Negautas Utenos raj. savivaldybės, rekonstruotino pastato dalies patalpų bendrasavininkės, sutikimas pastato rekonstravimo darbams, todėl projekto įgyvendinimas vėluoja. Siūloma tęsti nuo 2010 m.

 

25.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos dokumentų tvarkymo informacinės sistemos plėtra

7 100

 

Ne

120

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2010 m.

 

26.

Ilgalaikio materialiojo turto banderolėms platinti įsigijimas

 

1 013

4

650

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

27.

Pasienio kontrolės punktų inspekcija

Tverečiaus pasienio kontrolės punkto statyba

 

4 427

27

100

Parengtas techninis projektas, tačiau paskirsčius lėšas pagal prioritetus, projektą įgyvendinti numatoma tęsti vėlesniais metais

Siūloma tęsti finansavimą nuo 2012 m.

 

28.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie ŪM

Centralizuotos Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos informacinės sistemos sukūrimas

2 425

 

681

710

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2010 m.

 

29.

Suskystintų naftos dujų ir alyvų laboratorinių bandymų diegimas

6 029

3 659

600

Tas pats

 

30.

Policijos departamentas prie VRM

Policijos ginkluotės ir specialiųjų priemonių, atitinkančių Europos Sąjungos standartus, įsigijimas

26 936

 

4 299

2 091

 

Įgyvendinant projektą dalis ginkluotės atnaujinta. Šiuo metu ginkluotei įsigyti prioritetas neteikiamas. Siūloma tęsti nuo 2010 m.

 

31.

Lietuvos policijos mokymo centro pastatų rekonstravimas

 

27 590

 

 

Ne

3 000

 

 

Vykdant investicijų projektą, bus įgyvendinta viena šio projekto priemonė – rekonstruotas Lietuvos policijos mokymo centro pastatas Kaune. Siūloma tęsti finansavimą nuo 2011 m.

 

32.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pastato Vilniuje, Saltoniškių g. 19, rekonstravimas

 

3 200

Ne

300

2008 m. bus parengta projektinė dokumentacija. 2009 m. lėšos sukoncentruotos jau pradėtiems policijos komisariatų pastatų statybos ir rekonstravimo darbams finansuoti. Siūloma tęsti finansavimą nuo 2012m.

 

33.

Kauno miesto savivaldybė

Viešosios įstaigos Kauno Kalniečių poliklinikos langų , stogų ir šilumos punkto rekonstravimas

2 278

399

250

Projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

34.

Viešosios įstaigos Kauno 2-os klinikinės ligoninės centrinės sterilizacinės įrengimas

5 867

185

1 000

Tas pats

 

35.

Prienų rajono savivaldybė

Kairiojo Nemuno kranto sutvirtinimas Prienų mieste IV etapas

 

13 500

Ne

500

Aplinkos ministerija nepritaria IV darbų etapui – šio investicijų projekto aplinkosauginė nauda nereikšminga

Stabdyti projekto įgyvendinimą

 

36.

Šilalės rajono savivaldybė

Viešosios įstaigos Pajūrio ambulatorijos pastato, Dariaus ir Girėno g.31, Pajūryje, Šilalės r., rekonstravimas

1 076

 

Ne

500

 

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

37.

Šilalės rajono ligoninės pastato, esančio Vytauto Didžiojo 19, Šilalė,  rekonstravimas

5 024

Ne

192

Tas pats

 

38.

Trakų rajono savivaldybė

Viešosios įstaigos Lentvario ambulatorijos, esančios Lauko g. 26 Lentvaryje, pastato rekonstravimas

1 472

 

420

200

 

ŠMM turėtų spręsti dėl tolesnio projekto įgyvendinimo tikslingumo

Skirstant lėšas pagal prioritetus, projektą siūloma tęsti nuo 2012 m.

 

39.

Viešosios įstaigos Trakų greitosios medicinos pagalbos stoties Trakuose, Mindaugo g. 15, pagrindinių ir pagalbinių pastatų rekonstravimas

 

493

Ne

230

Tas pats

 

40.

Ukmergės rajono savivaldybė

Ukmergės ligoninės operacinio bloko ir reanimacijos skyriaus patalpų rekonstravimas

 

6 814

Ne

500

Paskirsčius lėšas pagal prioritetus, projektą įgyvendinti numatoma tęsti vėlesniais metais

Siūloma tęsti finansavimą nuo 2012 m.

 

 

Iš viso

 

206 650

45 695

36 715

 

 

Šaltinis – Finansų ministerija

 

 

Išvados 10 priedas

 

Investicijų projektai, neatitinkantys Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos nuostatų

Eil. Nr.

Institucija / įstaiga

Investicinio projekto pavadinimas

Projekte numatoma skirti lėšų

suma,

tūkst. Lt

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

1. „Ilgalaikio turto įsigijimas“.

2. „Ilgalaikio turto savivaldybių veiklos teisėtumo priežiūrai įsigijimas“.

3. „Ministro Pirmininko rezidencijai numatyto pastato Vilniuje, Turniškių g. 17 rekonstrukcija“.

4. „Valstybės valdymo institucijų veiklos gerinimas: Informacijos valdymo ir apsaugos sistemų tobulinimas“.

5. „Kapitalinis dalies Vyriausybės kanceliarijos administracinių pastatų remontas, numatant įrengti techniškai saugią zoną“.

650

 

50

 

2000

 

4833

 

 

2400

2.

Finansų ministerija

1. „Finansų ministerijos reguliavimo srities veiklos rodiklių sistemos (VRIS) sukūrimas“.

2. „Valstybės iždo finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVIS) sukūrimas ir įdiegimas“.

3. „Finansų ministerijos finansų valdymo ir apskaitos informacinės sistemos (FVAIS) sukūrimas ir įdiegimas“.

 

2500

 

 

4600

 

1690

3.

Švietimo ir mokslo ministerija

1. „Dieveniškių žemės ūkio mokyklos sporto salės ir pagalbinių patalpų Geranorių g. 38, Dieveniškių mst., Šalčininkų raj. rekonstravimas.

2. „Valstybinių profesinio mokymo įstaigų mokinių bendrabučių atnaujinimas“.

3. „Šiaulių profesinio rengimo centro Prekybos ir verslo skyriaus Šiauliuose, Vytauto g. 267 valgyklos įrengimas“.

4. „Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro Vilniuje, Džiaugsmo g. 44, rekonstravimas“.

5. „Ilgalaikio turto įsigijimas“.

6. „Žeimelio žemės ūkio mokyklos Žeimelyje, Naujamiesčio g. 6 sporto salės kapitalinis remontas“.

7. „Valstybinių kolegijų įrangos atnaujinimas“.

 

 

180

 

5000

 

700

 

800

200

 

450

 

5000

4.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie AM

1. „Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos administracinio pastato Birštone, Tylioji g. 1, kapitalinis remontas“.

2. „Žuvinto biosferos rezervato direkcijos pastato patalpų šildymo sistemos rekonstrukcijos ir gerbūvio sutvarkymas“.

 

315

 

 

521

5.

Muitinės departamentas prie FM

1. „Elektroninių muitinės paslaugų tobulinimas“.

2. „Elektroninės muitinės informacinių sistemų patikimumo ir saugumo užtikrinimas“.

3. „Muitinės finansinių išteklių, mokesčių ir jų apskaitos sistemų tobulinimas“.

4. „Elektroninės muitinės kontrolės įgyvendinimas“.

5. „Lietuvos Respublikos muitinės duomenų saugyklos tobulinimas“.

6. „Duomenų bazių ir bylų serverių konsolidacija ir unifikavimas“.

7. „Muitinės duomenų centro inžinerinių sistemų patikimumo didinimas“.

8. „Administracinio pastato Vilniuje, Žalgirio g. 127 rekonstravimas – pritaikymas Muitinės kriminalinės tarnybos reikmėms – ikiteisminio tyrimo ir neteisėtų veikų prevencijos veiksmams atlikti“.

10766

 

4099

 

4685

200

 

250

 

20

 

250

 

 

 

298

6.

Konstitucinis teismas

1. „Ilgalaikio turto įsigijimas“.

2. „Negyvenamųjų pastatų statyba“.

100

2500

7.

Klaipėdos universitetas

„Ilgalaikio turto įsigijimas“

1800

8.

Fizikos institutas

„Ilgalaikio turto įsigijimas“

40

9.

Puslaidininkių fizikos institutas

„Ilgalaikio turto įsigijimas“

200

10.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas

1. „Ilgalaikio turto įsigijimas“.

2. „Aviacijos specialistų rengimo ir mokomosios bazės atnaujinimo 2008–2013 programos įgyvendinimas“.

3. Kiti planuojami 4 projektai

4471

 

 

3242

5684

11.

Kelmės rajono savivaldybė

„Kelmės rajono Kražių gimnazijos pastato Kražių miestelyje, S. Dariaus ir S. Girėno g. 2, rekonstravimas“.

500

 

Iš viso

 

70 994

Šaltinis – Valstybės kontrolės auditų rezultatai

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


Išvados 11 priedas

 

DĖL 2009 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIŲ TIKSLINIŲ DOTACIJŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS POREIKIO PLANAVIMO

 

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 161 patvirtinto Lietuvos Respublikos 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plano 14 punktas nustato, kad valstybės institucijos/įstaigos, kuruojančios valstybines (perduotas savivaldybėms) funkcijas, iki 2008 m. birželio 2 d., suderinusios su Finansų ministerija, patvirtina ir (arba) patikslina valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikas jų kuruojamoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, atsižvelgdamos į jų įgyvendinimo praktiką. Pagal šio nutarimo 15.2. punktą valstybės institucijos/įstaigos iki 2008 m. rugpjūčio 1 d. turėjo pateikti Finansų ministerijai duomenis apie Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų poreikį jų kuruojamoms valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, mokinio krepšeliui finansuoti pagal kiekvieną savivaldybę.

Valstybės kontrolės auditoriai, atsižvelgdami į šio nutarimo 17 punkto nuostatą, kad savivaldybės prireikus pateikia valstybės institucijoms/įstaigoms jų nustatytais terminais informaciją, kad jos galėtų apskaičiuoti lėšų poreikį valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, įvertino savivaldybių administracijų pateiktų šių lėšų 2009 metams poreikio skaičiavimų bei duomenų teisingumą ir nustatė šias klaidas bei netikslumus:

1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pateiktas lėšų poreikis socialinėms pašalpoms, būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam vandeniui ir išlaidų karštam vandeniui kompensacijoms (toliau – kompensacijos), išlaidoms produktams ir mokinio reikmenims finansuoti, laidojimo pašalpoms mokėti, vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti, buvo skaičiuojamas nesilaikant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. A1-193 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikos (toliau – metodika) nuostatų.

1.1. Pateiktas lėšų 9 411,9 tūkst. Lt socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, 9 711,5 tūkst. Lt. laidojimo pašalpoms  ir 232,7 tūkst. Lt išlaidoms produktams ir mokinio reikmenims finansuoti 2009 metams poreikis savivaldybių administracijose nepagrįstas skaičiavimais:

§ Zarasų rajono – 1 873,0 tūkst. Lt, Šalčininkų rajono – 4 095,0 tūkst. Lt socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, nes nebuvo nustatytas bazinis lėšų dydis, nebuvo vertinami išlaidas sąlygojantys veiksniai arba jie nepagrįsti skaičiavimais, prognozuojamas nepagrįstai padidintas ir skaičiavimais nepagrįstas gavėjų skaičius;

§ Vilniaus miesto – 2 188,9 tūkst. Lt socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, nes pateikti didesni baziniai lėšų dydžiai atsižvelgiant į valstybės remiamų pajamų pasikeitimą ir 2008 m. išlaidų augimą, tačiau šie lėšų poreikio didėjimą sąlygojantys veiksniai nepagrįsti skaičiavimais;

§ Lazdijų rajono – 325,0 tūkst. Lt, . Kauno rajono – 930,0 tūkst. Lt socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms, nes neteisingai buvo nustatytas bazinis lėšų dydis socialinėms pašalpoms arba kompensacijoms mokėti;

§ Zarasų rajono – 520,0 tūkst. Lt, Šalčininkų rajono – 832,0 tūkst. Lt, Vilniaus miesto – 7 111,5 tūkst. Lt, Kauno rajono – 1 248,0 tūkst. Lt laidojimo pašalpoms, nes mirštančių asmenų skaičiaus didėjimas buvo planuojamas neatsižvelgiant į praėjusių 3 metų mirusių asmenų skaičiaus dinamiką;

§ Klaipėdos miesto – 232,7 tūkst. Lt išlaidoms produktams ir mokinio reikmenims finansuoti, nes nebuvo atlikta per praėjusius trejus metus nemokamą maitinimą gavusių mokinių skaičiaus analizė pagal kiekvieną  nurodytą maitinimo rūšį, ir neįvertinti kitimo ypatumai, neatlikta paskutinių trejų metų mokinių, kuriems buvo skirta parama mokinio reikmenims įsigyti, skaičiaus dinamikos analizė ir neįvertinti kiti  ypatumai.  

1.2. Pateiktas darbo užmokesčio fondo 232,9 tūkst. Lt poreikis vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti savivaldybių administracijose apskaičiuotas nesivadovaujant tai reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Savivaldybių administracijos planuojant šias lėšas turėjo vadovautis metodikos nuostatomis, kad darbo užmokesčio fondas planuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280 patvirtinta Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika (toliau – darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodika). Auditoriai savivaldybių administracijose negalėjo patvirtinti lėšų poreikio apskaičiavimo teisingumo:

§ Zarasų rajono – lėšų 22,7 tūkst. Lt darbo užmokesčiui, nes šis 17,8 proc. didėjimas lyginant su 2008 m. patvirtintu planu nebuvo pagrįstas skaičiavimais, kurie atitiktų darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodiką;

§ Vilniaus miesto –  nepagrįstai padidintas 124,3 tūkst. Lt darbo užmokesčio ir 38,5 tūkst. Lt socialinio draudimo įmokų poreikis, nes darbo užmokesčio fondas apskaičiuotas atsižvelgiant ne į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą 490 Lt bazinį dydį, o į nepagrįstai 10 proc. padidintą bazinį dydį;

§ Joniškio rajono – sumažintas 8,6 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondo poreikis, nes neskaičiuotas savivaldybės administracijos nustatytas 5 proc. lėšų poreikis priemokoms mokėti; 

§ Šiaulių rajono – sumažintas 38,8 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondo poreikis, nei  pagal minėtos metodikos nuostatas.

2. Apskričių viršininkų administracijų civilinės saugos departamentams ir Priešgaisrinės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos pateiktas lėšų 2009 metams poreikis valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms – Civilinės saugos organizavimas ir Priešgaisrinių tarnybų organizavimas – atlikti, savivaldybių administracijose buvo skaičiuojamas nesivadovaujant Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2006 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1V-218 patvirtintos Valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodikos (toliau – metodika) nuostatomis.

2.1. Civilinės saugos organizavimo funkcijai atlikti lėšos 223,4 tūkst. Lt buvo planuojamos padidintos, metodikoje nenumatytoms išlaidoms finansuoti bei šių lėšų 1 523,9 tūkst. Lt poreikis buvo apskaičiuotas neteisingai, ne pagal metodikos nuostatas :

§ nenumatytoms metodikoje išlaidoms finansuoti – Kauno rajono – 54,9 tūkst. Lt , Joniškio rajono – 5,0 tūkst. Lt ilgalaikio turto išlaidoms (perspėjimo ir informavimo sistemoms įsigyti); Klaipėdos miesto – 68,2 tūkst. Lt gyventojų švietimui ir civilinės saugos treniruočių ir pratybų išlaidomis; Jurbarko rajono – 1,7 tūkst. Lt,  Kelmės rajono – 1,4 tūkst. Lt civilinės saugos treniruotėms ir pratyboms; Radviliškio rajono – 92,2 tūkst. Lt civilinės saugos treniruotėms ir pratyboms rengti, ekstremalių situacijų likvidavimui bei transporto naudojimui, ekstremalių situacijų centro vadavietei, ekstremalių situacijų valdymo centro narių aprūpinimui apsaugos priemonėmis, gyventojų švietimui civilinės saugos srityje.

Auditoriai atkreipė savivaldybių administracijų dėmesį, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo (su vėlesniais pakeitimais) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams yra skiriamos valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti pagal nustatytą šioms funkcijoms atlikti lėšų apskaičiavimo metodiką. Pagal Civilinės saugos įstatymo 35 straipsnį savivaldybėse treniruotės ir pratybos yra finansuojamos ne iš specialių tikslinių dotacijų, o iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, to paties įstatymo 38 straipsnis nustato, kad civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos valdymo institucijos finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų.

§ neteisingai, ne pagal metodikos nuostatas apskaičiuotas lėšų poreikis Klaipėdos miesto – dėl pateikto padidinto 2,5 pareigybių poreikio 185,9 tūkst. Lt padidintas darbo užmokesčio ir socialinio draudimo lėšų poreikis ir neteisingai apskaičiuotas 52,4 tūkst. Lt lėšų prekėms ir paslaugoms poreikis; Vilniaus miesto – nepagrįstai planuotas darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos 2 pareigybėms išlaikyti, todėl planuojamas lėšų 1 278,4 tūkst. Lt poreikis nėra pagrįstas; Jurbarko rajono – planuojamas 5,5 tūkst. Lt didesnis lėšų poreikis, iš jų prekėms ir paslaugoms apskaičiuotas 3,8 tūkst. Lt didesnis nei tai nustatyta metodikoje; Joniškio rajono – dėl neapskaičiuotų priemokų ir neteisingai apskaičiuoto socialinio draudimo įmokų procento lėšų poreikis 1,7 tūkst. Lt sumažintas.

2.2. Priešgaisrinių tarnybų organizavimo funkcijai atlikti lėšų 1 631,3 tūkst. Lt poreikis buvo apskaičiuotas neteisingai, ne pagal metodikos nuostatas:

§ Šiaulių rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba pateikė 29,3 tūkst. Lt didesnį lėšų poreikį, nes apskaičiuodama lėšas darbo užmokesčio fondui, neteisingai taikė minimalaus atlyginimo koeficiento ir maksimalaus atlyginimo koeficiento aritmetinį vidurkį;

§ Šalčininkų rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba pateikė neteisingai, ne pagal metodikos nuostatas apskaičiuotą 1 602 tūkst. Lt lėšų poreikį atsarginių dalių, padangų ir akumuliatorių, degalų ir tepalų įsigijimui ir kitoms išlaidoms.

3. Apskričių archyvams pateiktas lėšų 2009 metams 26,8 tūkst. Lt poreikis valstybinei (perduotai savivaldybėms) funkcijai – archyvinių dokumentų tvarkymas – atlikti savivaldybių administracijose buvo apskaičiuotas nesivadovaujant  2006 m. gegužės 22 d. Lietuvos Respublikos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsakymu Nr. V-56 patvirtintos „Lėšų apskaičiavimo valstybinei savivaldybėms perduotai priskirtų archyvinių dokumentų tvarkymo funkcijai atlikti metodikos“ ir Valstybės tarnautojų ir darbuotojų, gaunančių darbo užmokestį iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir valstybės pinigų fondų, darbo užmokesčio apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimu Nr. 280, nuostatomis:

§ Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje padidinta viena pareigybė, tačiau dėl aritmetinių klaidų pateiktas 14, 9 tūkst. Lt mažesnis lėšų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms poreikis;

§ Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje darbo užmokesčio fondo poreikis buvo apskaičiuotas 11,9 tūkst. Lt padidintas nei pagal darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo metodikos nuostatas. 

4. Dėl lėšų valstybės biudžeto lėšų 2009 metams poreikio mokinio krepšeliui finansuoti.

 

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija 2008 m. birželio 18 d. raštu Nr.SR-71-06-50 “Dėl bendrojo lavinimo mokyklų, specialiųjų internatinių mokyklų bei priešmokyklinio ugdymo grupių mokinių ir sutartinių mokinių skaičiaus apskaičiavimo pagal mokinio krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką“ savivaldybių merams nurodė, kad besimokančių mokinių ir sutartinių mokinių skaičių pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr.1385 patvirtintą Mokinių krepšelio ir sutartinių mokinių apskaičiavimo metodiką 2009 metų biudžeto projektui savivaldybių švietimo skyriai turi pateikti iki 2008 m. rugsėjo 15 d. (mokinių skaičių imant rugsėjo 1 dienai).

Dėl šios priežasties Švietimo ir mokslo ministerija iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. negalėjo pateikti Finansų ministerijai tikslių duomenų apie Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų poreikį mokinio krepšeliui finansuoti pagal kiekvieną savivaldybę, o valstybiniai auditoriai – nustatytais terminais įvertinti audituojamų savivaldybių duomenų dėl 2009 metų valstybės biudžeto asignavimų poreikio mokinio krepšeliui finansuoti teisingumą.

Apie savivaldybių administracijų pateiktus nepagrįstus skaičiavimais arba klaidingus specialių tikslinių dotacijų 2009 metams poreikio duomenis Valstybės kontrolė informavo atitinkamas kuruojančias institucijas/įstaigas: Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijas bei Lietuvos archyvų departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir pasiūlė įvertinti raštuose pateiktą informaciją apie savivaldybėse nustatytas klaidas ir neatitikimus, planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį 2009 metams valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

 

Išvados:

 

1. Savivaldybės pateikė nepagrįstą skaičiavimais 19 356,1 tūkst. Lt valstybės biudžeto lėšų 2009 metams poreikį:

§ 9  411,9 tūkst. Lt socialinėms pašalpoms ir kompensacijoms,

§ 9 711,5 tūkst. Lt. laidojimo pašalpoms;

§ 232,7 tūkst. Lt išlaidoms produktams ir mokinio reikmenims finansuoti.

2. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų (valstybės institucijų/įstaigų patvirtintų metodikų nuostatų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintos darbo užmokesčio fondo apskaičiavimo tvarkos) savivaldybių administracijos neteisingai apskaičiavo 3 638,3 tūkst. Lt (iš jų pateikė 232,9 tūkst. Lt padidintą) valstybės biudžeto lėšų 2009 poreikį:

 

§ 1 523,9 tūkst. Lt civilinės saugos organizavimo, 1 631,3 tūkst. Lt priešgaisrinių tarnybų organizavimo ir 26,8 tūkst. Lt archyvinių dokumentų tvarkymo funkcijoms atlikti;

§ 232,9 tūkst. Lt darbo užmokesčio fondą vaikų ir jaunimo teisių apsaugos funkcijai atlikti;

§ padidintą 223,4 tūkst. Lt poreikį (metodikoje nenumatytoms išlaidoms) civilinės saugos organizavimo funkcijai atlikti.

3. Apie klaidingus kuruojančioms valstybės institucijoms/įstaigoms pateiktus valstybės biudžeto lėšų 2009 metams poreikio duomenis buvo informuotos audituojamos savivaldybės ir Socialinės apsaugos ir darbo, Vidaus reikalų ministerijos bei Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

 

4. Kuruojančioms institucijoms/įstaigoms pasiūlyta  įvertinti raštuose pateiktą informaciją apie savivaldybėse nustatytas klaidas ir neatitikimus, planuojant valstybės biudžeto lėšų poreikį 2009 metams valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.

 

 



[1] Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas, 2007-11-08 Nr. X-1316, 3 str. 1 d.

[2] Lietuvos Respublikos Seimo 2008-10-14 nutarimas Nr. X-1752 „Dėl valstybės investicijų programos“. Pastaba – siūlymas pateiktas po to, kai Finansų ministerija pateikė Vyriausybei Biudžeto projektą.

[3] Patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-07-04 įsakymu Nr. 201 „Dėl valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos patvirtinimo“.

[4] Iš jų 23 nurodyti kaip nauji, tačiau tai yra tęstinių projektų kitas etapas, jiems planuojama skirti 847,1 mln. Lt.

[5] Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 2 str. 9 d. nustatyta, kad Valstybės investicijų programa – valstybės investavimo strategiją nustatantis dokumentas, kuriame numatomos lėšos, reikalingos valstybės remiamų programų investiciniams projektams įgyvendinti, finansavimo šaltiniai ir šių investicinių  projektų įgyvendinimo terminai.

[6] Iš jų: 420,4 mln. Lt ES finansinės paramos lėšų ir 57,5 mln. Lt valstybės institucijų, mokslo įstaigų gautų pajamų už paslaugas.

[7] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-10-17 nutarimas Nr. 1015 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“.

[8] Atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamų arba keičiamų valstybės biudžeto asignavimų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) metinis prieaugis procentais negali viršyti 1/2 paskutinių penkerių pasibaigusių biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų (be Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų) vidutinio metinio prieaugio procentais.

[9] Skaičiuojant naudojami atitinkamų metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio duomenys apie valstybės biudžeto pajamas ir asignavimus.

[10] Vidutinis laikotarpis – penkerių kalendorinių metų laikotarpis, apimantis einamuosius, prieš tai buvusius kalendorinius metus ir trejus būsimus kalendorinius metus, einančius iš karto vienas po kito.

[11] Pagal ESS 95 metodologiją.

[12] Šaltinis: 2008-10-01 ataskaita apie valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygius, Statistikos departamentas.

[13] Šaltinis: 2008-10-01 ataskaita apie valdžios sektoriaus deficito ir skolos lygius, Statistikos departamentas.

[14] Valdžios sektoriaus deficitas neturi viršyti 3 proc. BVP, o skola turi būti ne didesnė kaip 60 procentų BVP arba ji turi sparčiai ir nuosekliai mažėti.

[15] 2009 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projekcijų apžvalga.

[16] Europos Komisijos rudens ekonominės prognozės.

[17] Europos Sąjungos Ministrų Tarybos nuomonė dėl atnaujintos 2007-2010 m. Lietuvos konvergencijos programos (2008/C74/05), 2008-03-04.

[18] Iš viso 67 teismai, skaičiuojant programas įtrauktos 2 programos.

[19] http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=310898&p_query=&p_tr2=

[20] 2006 m. gruodžio 19 d. valstybinio audito ataskaita Nr. 8000-7P-31 „Dėl pridėtinės vertės mokesčio lengvatinių tarifų taikymo“.

[21] Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos VMI administruojamų nacionalinio biudžeto pajamų surinkimo  2008 m. I-III ketvirčių apžvalga.

[22] Pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą, 2007-12-06 Nr. X-1355.

[23] Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 8, 9, 11, 21, 22, 23, 24, 28, 33, 34, 35 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, 2007-12-06 Nr. X-1355.

[24] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 12, 13, 17, 18, 21, 23, 26, 28, 30, 31,38-1, 47, 50 straipsnių ir 1, 3, priedėlių pakeitimo bei papildymo ir įstatymo papildymo 17-1 straipsniu įstatymas, 2008-04-10 Nr. X-1484, 5 str.: apskaičiuojant 2008 m. prasidėjusio mokestinio laikotarpio apmokestinamąjį pelną, sąnaudos, patirtos moksliniams tyrimo darbams ir eksperimentinei plėtrai, gali būti atskaitomos tris kartus.

[25] Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2, 5, 13, 26 straipsnių pakeitimo ir papildymo IX1 skyriumi įstatymo projektas,  2008-10-17 Nr. XP-3424.

[26] Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos duomenimis, 2007 m. daugiau kaip 10 tūkst. sumažėjo pelningai dirbančių įmonių skaičius (2007 m. pelningai dirbo 61 320 įmonių, 2006 – 71 452), Statistikos departamento duomenimis, pelningai dirbusių įmonių dalis 2008 m. antrąjį ketvirtį sudarė 63 proc. (mažesnė nei praėjusių metų antrąjį ketvirtį – 73 proc.).

[27] Elastingumo koeficientas atspindi GPM pajamų priklausomybę nuo mokesčio bazės dinamikos, t. y. pajamų iš šio mokesčio pokyčio santykis su atitinkamos mokesčio bazės pasikeitimo pokyčiu per tam tikrą laikotarpį.

[28] Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas, 2002-07-02 Nr. IX-1007, 20 str. 5 d.

                                      

[29] Valstybės kontrolės pastaba: Socialinės apsaugos ir darbo ministerija planuoja 9,8 proc.

[30] Prieiga per internetą http://www.lb.lt/news/pg.dll?f=1&did=2027&lng=LT (žiūrėta 2008-10-28).

[31] Duomenys paimti iš 2008-01-04 finansų ministro įsakymu Nr. 1K-004 sudarytos darbo grupės, klausimams dėl papildomų lėšų aplinkos apsaugos projektams skyrimo nagrinėti, 2008-03-28 pažymos Seimui.

[32] Kintamų palūkanų normos apskaičiuotos, naudojant išankstines agentūros „Bloomberg“ informacinėje finansų sistemoje skelbiamas palūkanų normas. Apskaičiuotos kintamų palūkanų normos gali būti didinamos (mažinamos) iki 30 proc. 2009 m. padidintos 10 proc.

[33] Lietuvos Respublikos Seimo 2008 -10-14 nutarimas Nr. X-1752 „Dėl valstybės investicijų programos“.

[34] Pagal Finansų ministro patvirtintą Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodiką (Finansų ministro 2001 m. liepos 4 d. įsakymas Nr. 201 Dėl valstybės kapitalo investicijų planavimo metodikos patvirtinimo“) valstybės institucijos ir įstaigos, vykdydamos įstatymų ir kitų teisės aktų joms pavestas atitinkamos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendindamos šioje srityje valstybės politiką, pagal savo kompetenciją formuoja savo srities valstybės investicijų politiką ir prioritetus.

[35] Lietuvos Respublikos Seimo 2008-10-14 nutarimu Nr. X-1752 „Dėl valstybės investicijų programos“ Vyriausybei pasiūlyta svarstyti galimybę Finansų ministerijai suteikti įgaliojimus priimti galutinius sprendimus dėl investicijų projektų įtraukimo į Vyriausybei teikiamą Valstybės investicijų programos projektą, atsižvelgiant į investicijų projektų atitiktį nustatytiems valstybės investicijų prioritetams.

[36] Iš jų 23 nurodyti kaip nauji, tačiau tai yra tęstinių projektų sekantis etapas, jiems planuojama skirti 847,1 mln. Lt.

[37] Lietuvos Respublikos investicijų įstatymas, 1999-07-07 Nr. VIII-1312.

[38] Valstybės kontrolės 2007-09-28 valstybinio audito ataskaita Nr. IA-9000-4-3 „Valstybinių institucijų informacinių sistemų valdymas elektroninės valdžios kontekste“.

[39] Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001-07-04 įsakymu Nr.201 patvirtinta Valstybės kapitalo investicijų planavimo metodika.

[40] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-14 nutarimas Nr. 543 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“.

[41] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimas Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

[42] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-06 nutarimas Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“.

[43] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-12-22 nutarimas Nr. 1325 „Dėl valstybės institucijų ir įstaigų administracinių gebėjimų stiprinimo iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto Europos Sąjungos struktūrinės, kitos Europos Sąjungos finansinės paramos ir tarptautinės finansinės paramos programų techninės paramos“.

[44] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-05-16 nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“.

[45] Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2008-06-10 raštas Nr. (2.33-01)-6K-0806609 „Dėl prognozuojamų 2009, 2010, ir 2011 metų valstybės biudžeto apimčių ir 2009 metų valstybės biudžeto projekto skaičiavimų“.

[46] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-04-17 pasitarimo protokolas Nr. 24.

[47] Į Aplinkos ministerijos 2008 m. vykdomų programų skaičių įtrauktos pavaldžių įstaigų, kurios 2009 m. nebus kaip atskiros įstaigos, kurioms skiriami asignavimai (Lietuvos standartizacijos departamentas, Valstybinės metrologijos tarnyba, Nacionalinio akreditavimo biuras), vykdomos programos.

[48] Į Teisingumo ministerijos 2008 m. vykdomų programų skaičių įtrauktos pavaldžių įstaigų, kurios 2009 m. nebus kaip atskiros įstaigos, kurioms skiriami asignavimai (Europos teisės departamentas, Valstybinis patentų biuras, Lietuvos metrologijos inspekcija), vykdomos programos.

[49] Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl 2009 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ projektas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-30 nutarimas Nr. 79 „Dėl 2008 m. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto patvirtintų asignavimų paskirstymo pagal programas“ (su pakeitimais).

[50] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-05-16 nutarimas Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos 2009–2011 metų preliminarių nacionalinio biudžeto pagrindinių rodiklių“, 8.2 p.

[51] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-06-02 nutarimas Nr. 827 „Dėl strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“ (2007-02-07 nutarimo Nr. 194 redakcija).

[52] Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-03-13 įsakymu Nr. A1-70 patvirtintame Strateginės darbo grupės darbo reglamente nustatyti grupės uždaviniai ir funkcijos, kurios atitinka Strateginio planavimo metodikos 49 p. nurodytas funkcijas, tačiau audito metu ministerija nepateikė įrodymų, kad Strateginio planavimo grupė faktiškai atlieka reglamente išvardytas funkcijas. Šias funkcijas faktiškai atlieka Strateginio planavimo ir socialinės aprėpties departamento Strateginio planavimo skyriaus darbuotojai.

[53] Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, 1990-07-30 Nr. I-430.

[54] Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatymas, 2007-11-08 Nr. X-1316.

[55] UAB „PricewaterhouseCoopers“ 2007-10-08 atliktas ministerijų 2008 m. strateginių veiklos planų projektų vertinimas.