LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. SAUSIO 29 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-101 „DĖL PSICHOLOGŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ MOKINIUI, ATESTACIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. rugsėjo 15 d. Nr. ISAK-2575
Vilnius
1. Pakeičiu Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-101 „Dėl Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 19-732), ir išdėstau juos nauja redakcija (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-101
(Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. ISAK-2575 redakcija)
PSICHOLOGŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ MOKINIUI, ATESTACIJOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatai (toliau – Nuostatai) reglamentuoja psichologų, teikiančių psichologinę pagalbą mokiniui (toliau – psichologai) kompetencijos ir praktinės veiklos įvertinimo bei kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką.
2. Nuostatuose vartojama sąvoka įstaiga – tai švietimo įstaiga ar kita įstaiga, įmonė, organizacija, kuriai švietimas nėra pagrindinė veikla.
Kitos nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) vartojamas sąvokas.
3. Psichologas gali atestuotis, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus.
4. Atestacijos tikslai yra:
4.2. sudaryti sąlygas psichologui siekti karjeros ir įgyti jo kompetenciją ir praktinę veiklą atitinkančią kvalifikacinę kategoriją;
II. PSICHOLOGŲ KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS
5. Nustatomos keturios psichologų kvalifikacinės kategorijos: ketvirtoji (žemiausia), trečioji, antroji ir pirmoji.
6. Reikalavimai psichologams, pretenduojantiems įgyti kvalifikacines kategorijas:
6.1. psichologo, atitinkančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytus kvalifikacijos ir išsilavinimo reikalavimus, kvalifikacija, įstaigos, kurioje dirba psichologas, vadovo įsakymu prilyginama ketvirtajai kvalifikacinei kategorijai (Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniams, atestacijos pažymėjimas (toliau – Atestacijos pažymėjimas) neišduodamas);
6.2. trečiąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 4 metų psichologo praktinės veiklos patirtį, teikiant psichologinę pagalbą mokiniui įstaigoje, geba spręsti mokinio psichologines problemas, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais;
6.3. antrąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 6 metų psichologo praktinės veiklos patirtį, teikiant psichologinę pagalbą mokiniui įstaigoje, geba spręsti mokinio psichologines problemas, bendradarbiaudamas su vaiko tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais, geba skleisti savo profesinę patirtį psichologams regiono mastu, vadovauti psichologijos magistrantų praktikai;
6.4. pirmąją kvalifikacinę kategoriją gali įgyti psichologas, kuris turi ne mažesnę kaip 8 metų psichologo praktinės veiklos patirtį, teikiant psichologinę pagalbą mokiniui įstaigoje, geba spręsti mokinio specifines, sudėtingas psichologines problemas (krizės, traumos), bendradarbiaudamas su mokinio tėvais (globėjais, rūpintojais), mokytojais, kitais su vaiko ugdymu susijusiais specialistais, geba skleisti profesinę patirtį kitiems psichologams regiono ir šalies mastu (skaito paskaitas, veda seminarus, rengia metodines rekomendacijas psichologinės pagalbos teikimo klausimais), vadovauti psichologijos magistrantų praktikai, aktyviai dalyvauja šalies ir tarptautiniuose projektuose, seminaruose, konferencijose, dalyvauja tarptautinių psichologų organizacijų veikloje, skleidžia Lietuvos psichologų patirtį tarptautiniu mastu.
III. PSICHOLOGŲ ATESTACIJOS KOMISIJOS DARBO ORGANIZAVIMAS
7. Psichologų atestaciją vykdo Psichologų atestacijos komisija (toliau – Komisija) veikianti prie Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centro (toliau – Centras).
8. Komisijos sudėtį rekomendavus Centrui tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Komisija atnaujinama kas treji metai nuo jos sudarymo dienos ne mažiau kaip trečdaliu narių.
9. Komisija sudaroma iš 9 narių. Komisijos nariais gali būti: psichologai (turintys ne žemesnę kaip antrąją kvalifikacinę kategoriją), psichologijos mokslo, nevyriausybinių psichologus vienijančių organizacijų, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos atstovai.
10. Komisijos pirmininką ir jo pavaduotoją renka Komisijos nariai. Komisijos pirmininkas vadovauja Komisijos darbui ir atsako už šių Nuostatų vykdymą, Komisijos priimtų nutarimų teisingumą ir psichologų atestacijos dokumentų atitiktį Nuostatų reikalavimams.
11. Komisijos posėdžiai organizuojami ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius. Posėdžių datos skelbiamos Centro internetinėje svetainėje.
12. Komisija priima sprendimus (Komisijos pasirinktu uždaru ar atviru balsavimu), jei už juos balsuoja daugiau nei pusė posėdyje dalyvaujančių narių. Priimant sprendimą dalyvauja tik Komisijos nariai (atestuojamas Komisijos narys balsuojant nedalyvauja). Posėdis laikomas teisėtu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Komisijos narių. Esant vienodam balsų skaičiui, sprendimas nepriimamas, Komisijos nariai privalo pakartotinai analizuoti ir aptarti svarstomą klausimą šiame ar kitame komisijos posėdyje (ne vėliau kaip po trijų mėnesių).
13. Centro vadovas skiria:
13.1. Komisijos sekretorių, kuris:
13.1.3. elektroniniu paštu ar raštu informuoja įstaigą ir pretendentą apie atitinkamo Komisijos posėdžio datą ir laiką;
14. Komisija:
14.2. nagrinėja Komisijai pretendento pateiktą atestacijos medžiagą. Komisijos nariai apie pretendento veiklą pagal Nuostatų 1 priede pateiktą Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos vertinimo sričių ir kriterijų lentelę ir Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos įsivertinimo ir vertinimo lentelę, užpildytą pagal Nuostatų 2 priede pateiktą formą, rengia Recenziją apie psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinę veiklą pagal Nuostatų 3 priede pateiktą formą;
14.4. tvirtina psichologų praktinės veiklos vertintojų sąrašą (praktinės veiklos vertintojais gali būti įstaigose dirbantys psichologai, turintys ne žemesnę kaip antrąją kvalifikacinę kategoriją, prireikus – psichologijos mokslo atstovai), kuris skelbiamas Centro interneto svetainėje;
14.5. rekomenduoja Centro vadovui skirti psichologų praktinės veiklos vertintojus pagal pateiktus pretendentų prašymus dėl atestacijos;
14.6. nagrinėja Komisijai pretendento pateiktą atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai medžiagą;
14.7. priima nutarimus dėl psichologo veiklos atitikties/neatitikties turimai kvalifikacinei kategorijai;
IV. DOKUMENTŲ PATEIKIMAS KOMISIJAI
15. Pretendentas prašymą atestuotis atitinkamai kvalifikacinei kategorijai ir dokumentus teikia Komisijos sekretoriui. Komisijos sekretorius pretendento prašymą ir dokumentus registruoja ir perduoda svarstyti Komisijai.
16. Pretendentas Komisijos sekretoriui pateikia (galima registruotu laišku) dokumentus:
16.2. kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų kopijas (patvirtinančias, kad ne mažiau kaip 30 valandų per metus tobulino kvalifikaciją šalies ar užsienio kvalifikacijos tobulinimo institucijose bei aukštosiose mokyklose);
16.3. dvejų paskutinių metų (nepertraukiamų) praktinės veiklos aprašą, susidedantį iš dviejų dalių: kiekybinės darbo analizės (klientų skaičiaus, konsultacijų pobūdžio ir skaičiaus) ir dviejų atvejų aprašymo (vaiko psichologinio įvertinimo, konsultavimo pristatymas);
16.4. pretendento užpildytą Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos įsivertinimo ir vertinimo lentelę;
V. KVALIFIKACINIŲ KATEGORIJŲ SUTEIKIMAS IR PRAKTINĖS VEIKLOS VERTINIMAS
18. Psichologas atestuojasi:
18.2. jeigu įstaigos vadovas, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savivaldybių vykdomoji institucija (savivaldybių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų švietimo teikėjų) ar/ir švietimo priežiūrą vykdančios institucijos vadovas raštu pateikia argumentuotą išvadą, kad psichologo veikla neatitinka turimos kvalifikacinės kategorijos reikalavimų.
19. Atestuotis aukštesnei kvalifikacinei kategorijai gali drausminės nuobaudos neturintis psichologas.
20. Aukštesnei kvalifikacinei kategorijai psichologas gali atestuotis ne anksčiau kaip po 2 metų nuo paskutinės atestacijos.
21. Pretendento praktinė veikla vertinama pagal Psichologo praktinės veiklos vertinimo sričių ir kriterijų lentelę. Ją atlieka Centro vadovo paskirtas psichologo praktinės veiklos vertintojas.
22. Paskirtas praktinės veiklos vertintojas per mėnesį nuo paskyrimo įvertina pretendento veiklą jo darbo vietoje ir pateikia Komisijos sekretoriui pretendento ir vertintojo užpildytą Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos įsivertinimo ir vertinimo lentelę ir atsiliepimą (laisvos formos) apie pretendento praktinę veiklą, stipriąsias ir tobulintinas praktinės veiklos sritis.
23. Psichologas, nesutinkantis su praktinės veiklos įvertinimu, iki atestacijos komisijos posėdžio gali kreiptis į atestacijos komisiją pateikdamas argumentuotą prašymą dėl praktinės veiklos vertinimo peržiūrėjimo ar praktinės veiklos vertintojo pakeitimo. Atestacijos komisija per vieną mėnesį turi išnagrinėti prašymą ir prireikus pakartotinai siūlyti įvertinti psichologo veiklą ar paskirti kitą praktinės veiklos vertintoją.
24. Komisija svarsto kvalifikacinės kategorijos suteikimo/nesuteikmo, klausimą tik tuo atveju, jei posėdyje dalyvauja pats pretendentas. Pretendentui neatvykus, klausimas svarstomas kito posėdžio metu.
25. Kvalifikacinė kategorija pretendentui Komisijos nutarimu suteikiama nuo sausio 1 d. (jei pretendentas atestuojamas rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu) arba rugsėjo 1 d. (jei pretendentas atestuojamas sausio 1 d. – rugpjūčio 31 d. laikotarpiu). Įstaigos, kurioje dirba atestuotas psichologas, vadovas įsakymu nustato darbo užmokesčio koeficientą pagal suteiktą kvalifikacinę kategoriją.
VI. PSICHOLOGO PRAKTINĖS VEIKLOS ATITIKTIES TURIMAI KVALIFIKACINEI KATEGORIJAI NUSTATYMAS
27. Psichologo įgyta kvalifikacinė kategorija, išskyrus ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją, galioja 5 metus.
28. Pasibaigus kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminui, jeigu psichologas nesiekia aukštesnės kvalifikacinės kategorijos, turi būti nustatyta jo praktinės veiklos atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai.
29. Psichologui nepateikus prašymo nustatyti jo praktinės veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai, jo turėta kvalifikacinė kategorija nustoja galioti nuo kvalifikacinės kategorijos galiojimo termino pabaigos dienos. Įstaigos vadovas įsakymu nustato darbo užmokesčio koeficientą pagal ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją. Norėdamas vėl įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, psichologas turi pakartotinai atestuotis šių Nuostatų nustatyta tvarka (jam įskaitoma darbo įstaigoje patirtis).
30. Įstaigos vadovas, įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savivaldybių vykdomosios institucijos (savivaldybių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų švietimo teikėjų) ar/ir švietimo priežiūrą vykdančios institucijos turi teisę teikti argumentuotą prašymą Komisijai nustatyti psichologo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai nepasibaigus kvalifikacinės kategorijos galiojimo terminui, jeigu abejojama dėl psichologo kompetencijos. Komisija turi apsvarstyti prašymą, išanalizuoti psichologo veiklą ir priimti nutarimą ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo gavimo dienos.
31. Psichologui nutraukus darbą įstaigoje jo įgyta kvalifikacinė kategorija išlieka galioti penkerius metus nuo darbo nutraukimo įstaigoje dienos. Grįžęs dirbti į įstaigą po penkerių ir daugiau metų, jis laikomas turinčiu ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją. Siekdamas įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, jis turi atestuotis šių Nuostatų nustatyta tvarka (jam įskaitoma darbo įstaigoje patirtis).
32. Psichologui nutraukus praktinę veiklą, teikiant psichologinę pagalbą mokiniui, o ją pratęsus ne vėliau kaip po penkerių metų, atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai turi būti patvirtinta per dvejus metus nuo veiklos pratęsimo dienos. Nepatvirtinus praktinės veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai, įstaigos vadovas įsakymu nustato darbo užmokesčio koeficientą pagal ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją. Norėdamas vėl įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, psichologas turi pakartotinai atestuotis šių Nuostatų nustatyta tvarka.
VII. ATESTACIJOS DOKUMENTŲ ĮFORMINIMAS IR SAUGOJIMAS. ATESTACIJOS PAŽYMĖJIMŲ APSKAITA IR IŠDAVIMAS
33. Komisijos dokumentai įforminami ir saugomi teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, nustatyta tvarka.
VIII. APELIACIJŲ TEIKIMAS IR NAGRINĖJIMAS
36. Pretendentų arba psichologų, siekiančių patvirtinti praktinės veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai, apeliacijas nagrinėja Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtinta Mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos apeliacinė komisija (toliau vadinama – apeliacinė komisija), veikianti prie Mokytojų kompetencijos centro.
37. Jeigu pretendento arba psichologo, įstaigos vadovo ar įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savivaldybių vykdomosios institucijos (savivaldybių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų švietimo teikėjų) netenkina Komisijos nutarimas dėl psichologui suteiktos kvalifikacinės kategorijos ar atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai nustatymo, turi teisę per 14 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos pateikti apeliaciją apeliacinei komisijai. Komisijos pirmininkas atsakingas už tai, kad apeliacijos teikėjui laiku būtų pateiktos visų apeliacijai reikalingų dokumentų kopijos.
38. Apeliacinė komisija apeliaciją turi išnagrinėti per 2 mėnesius (neįskaitant liepos ir rugpjūčio mėnesių) nuo jos gavimo dienos ir nutarimą pateikti apeliacijos teikėjui.
39. Apeliacinė komisija gali sudaryti specialistų grupes apeliacijoms nagrinėti ir/ar psichologo praktinei veiklai vertinti pakartotinai.
40. Apeliacinei komisijai nustačius, kad psichologo praktinė veikla buvo įvertinta neobjektyviai, Komisija turi pakartotinai svarstyti psichologo pretenduojamos kvalifikacinės kategorijos suteikimo klausimą ar psichologo praktinės veiklos atitikties turimai kvalifikacinei kategorijai klausimą. Tokiu atveju, kai psichologui suteikiama pretenduota kvalifikacinė kategorija arba patvirtinama jo praktinės veiklos atitiktis turimai kvalifikacinei kategorijai, darbo užmokesčio koeficientas pagal jam suteiktą kvalifikacinę kategoriją nustatomas nuo pirminio Komisijos posėdžio (kurio nutarimą pretendentas, psichologas, siekiantis patvirtinti praktinės veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ar įstaigos vadovas apskundė) dienos pagal Nuostatų 24 punkto reikalavimus.
IX. ATESTACIJOS FINANSAVIMAS
41. Psichologo atestacijos išlaidas apmoka įstaiga, kurioje psichologas dirba, teisės aktų nustatyta tvarka.
X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
43. Iki šių Nuostatų įsigaliojimo psichologų įgytos kvalifikacinės kategorijos prilyginamos: psichologo kvalifikacinė kategorija – ketvirtajai kvalifikacinei kategorijai, vyresniojo psichologo – trečiajai kvalifikacinei kategorijai, psichologo metodininko – antrajai kvalifikacinei kategorijai, psichologo eksperto – pirmajai kvalifikacinei kategorijai.
44. Įstaigų psichologai, kuriems yra suėję 5 ir daugiau metų nuo paskutinės atestacijos, norintys nustatyti savo praktinės veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai ar įgyti aukštesnę kvalifikacinę kategoriją, turi tai padaryti per dvejus metus nuo Nuostatų įsigaliojimo dienos. Psichologui nepareiškus noro nustatyti jo veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai, ji nustoja galioti po dvejų metų nuo Nuostatų įsigaliojimo dienos ir psichologas laikomas turinčiu ketvirtąją kvalifikacinę kategoriją.
Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų
1 priedas
PSICHOLOGO, TEIKIANČIO PAGALBĄ MOKINIUI, PRAKTINĖS VEIKLOS VERTINIMO SRIČIŲ IR KRITERIJŲ LENTELĖ
| Vertinimo sritis |
Kriterijai |
Kriterijų iliustracijos |
Papildomi kriterijai |
| 1. Psichologinės pagalbos tikslingumas, veiksmingumas. Įvertina ir padeda spręsti vaiko asmenybės, ugdymo(si) ir kitas psichologines problemas |
1.1. Geba įvertinti vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai |
Moka atlikti psichologinį vaiko įvertinimą naudodamas psichologinio įvertinimo metodikas. Sugeba apibendrinti vaiko psichologinio tyrimo medžiagą. Sugeba rašyti tyrimo išvadas ir rekomendacijas. Geba savarankiškai pasirinkti psichologinio įvertinimo metodikas pagal kliento problemos pobūdį. Geba atlikti sudėtingų atvejų psichologinį įvertinimą ir teikti rekomendacijas. Geba ekspertuoti vaikų negalių, sutrikimų, problemų įvertinimą mokyti psichologus. |
Dalyvauja rengiant psichologinio vaiko vertinimo metodikas, jas standartizuojant ir adaptuojant.
Dalyvauja įvairiose dalykinėse komisijose, darbo grupėse.
Dalyvauja švietimo būklės tyrimus vykdančių grupių darbe.
Kita. |
| 1.2. Geba kvalifikuotai, profesionaliai konsultuoti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus |
Geba konsultuoti mokinius jiems renkantis mokymosi profilį, profesiją. Surenka informaciją reikalingą konsultuojamų mokinių psichologinėms problemoms spręsti. Konsultuoja vaikus, turinčius įvairaus sudėtingumo emocinių, elgesio, asmenybės problemų. Moka aprašyti konsultavimo eigą ir pateikti atvejų analizę. Moka tinkama forma pateikti informaciją vaikams, tėvams, mokytojams. Geba savarankiškai vykdyti krizių intervenciją. Geba vesti socialinių įgūdžių ugdymo grupes. Geba vadovauti konsultavimui, moko psichologus konsultavimo strategijų ir metodų |
||
| 1.3. Geba vykdyti prevencinę veiklą |
Vykdo prevenciją ir intervenciją dirba su rizikos grupės vaikais. Inicijuoja, rengia ir įgyvendina prevencijos programas, padedančias veiksmingiau ugdyti problemų turinčius mokinius (vaikus), išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų ar jas spręsti. Dėl prevencinių programų sudarymo ir vykdymo konsultuoja kitus specialistus. |
||
| 1.4. Geba vykdyti psichologinį švietimą |
Skaito paskaitas mokiniams, veda neformaliojo vaikų švietimo (psichologijos) užsiėmimus. Teikia informaciją tėvams įvairiais vaikų psichologijos klausimais. Rašo straipsnius aktualiais psichologijos klausimais. Organizuoja ir veda seminarus ugdymo specialistams. Skaito pranešimus miesto, apskrities, šalies mokslinėse, praktinėse konferencijose. |
||
| 1.5. Geba teikti metodinę pagalbą |
Rengia metodines rekomendacijas vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos, psichologinių problemų prevencijos ir pagalbos teikimo klausimais. Skaito pranešimus psichologijos klausimais apskrities/miesto/rajono psichologams. Rengia pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, siekdamas gilinti pedagogų psichologines žinias, ir jas įgyvendina. Yra parengęs metodinių priemonių, išleidęs leidinius. Vadovauja studentų praktikai. Teikia metodinę pagalbą mažesnę patirtį turintiems psichologams. Kuruoja įstaigose dirbančius psichologų asistentus. |
||
| 1.6. Geba vykdyti psichologinius tyrimus |
Žino ir moka naudotis psichologinio tyrimo ir matavimo metodais. Geba inicijuoti ir planuoti tyrimus, atsižvelgdamas į mokyklos (klasės, grupės, individo) poreikius. Geba kelti ir atskleisti hipotezes, tyrimo uždavinius bei tikslus. Geba atlikti tyrimą, analizuoti, interpretuoti ir įvertinti tyrimų duomenis. Geba atlikti tyrimus, panaudodamas įvairius duomenų rinkimo ir analizavimo metodus. Geba kritiškai samprotauti interpretuodamas tyrimų rezultatus. Moka interpretuoti tyrimų rezultatus, remdamasis naujausiomis psichologijos teorijomis, paradigmomis. Moka pristatyti tyrimų rezultatus, rezultatų pagrindu pateikti rekomendacijas. Domisi naujausia profesine informacija, psichologiniais tyrimais ir diegia juos savo profesinėje veikloje. |
||
| 2. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla bendruomenėje. Užmezga ir palaiko veiksmingus ryšius su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vietos bendruomenės nariais. Supranta bendradarbiavimo su kolegomis ir kitais partneriais svarbą, teikiant psichologinę pagalbą. Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis |
2.1. Geba bendrauti ir bendradarbiauti |
Planuoja, organizuoja, vykdo bendrą veiklą su kitais įstaigos specialistais. Dalyvauja kitų įstaigos specialistų organizuojamoje veikloje. |
Užmezga ir palaiko konstruktyvius santykius su socialiniais partneriais.
Dalyvauja įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų ir mokinių organizacijų veikloje.
Dalyvauja vertinant ir nustatant kitų psichologų, pretenduojančių įgyti I, II ar III kvalifikacines kategorijas, profesinę kompetenciją. |
| 2.2. Geba pateikti informaciją |
Teikia informaciją apie vaikus, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais psichologinės pagalbos teikimą ir psichologo veiklą bei psichologo etiką. Informuoja sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, teisėsaugos ir kitas institucijas apie vaiko psichologines problemas. Rengia savo metinę veiklos programą ir ataskaitą, kurias teikia mokyklos vadovui. |
|
|
| 2.3. Geba dirbti komandoje ar/ir vadovauti jai |
Dalyvauja įstaigos vadovo ar įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savivaldybių vykdomosios institucijos (savivaldybių švietimo įstaigų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimas) (kitų švietimo teikėjų) patvirtintose darbo grupėse ir kvalifikuotai atlieka jam pavestas užduotis. Dalyvauja metodinės grupės veikloje, dirba specialiojo ugdymo bei kitose komisijose. |
Vadovauja psichologų asociacijai.
Vadovauja metodinei grupei.
Kita. |
|
| 3. Asmeninis profesinis tobulėjimas |
3.1. Geba vertinti savo veiklą/kompetenciją ir asmeninius pasiekimus |
Objektyviai įsivertina savo veiklos stipriąsias ir tobulintinas sritis. Atsižvelgdamas į įvertinimo ir įsivertinimo rezultatus, planuoja profesinį tobulėjimą. Geba kelti profesinius tikslus, išskirti prioritetines veiklos sritis, planuoti ir organizuoti savo veiklą. Geba derinti profesinio tobulėjimo planus su įstaigos, kurioje dirba, aktualijomis ir poreikiais. |
3.A. Rengia ir skaito pranešimus užsienio kalba.
3.B. Dalyvauja tarptautiniuose renginiuose (skaito pranešimus, paskaitas, veda seminarus, vadovauja grupių darbui).
3.C. Kita veikla susijusi su jo funkcijomis, nustatytomis pareigybės aprašyme. |
| 3.2. Geba naudotis teisės aktais |
Išmano teisės aktus, reglamentuojančius psichologo veiklą ir psichologinės pagalbos mokiniui teikimą. Išmano švietimo politikos, šiuolaikinės ugdymo filosofijos, bendrųjų programų ir pasiekimų standartų pagrindinius reikalavimus. Išmano ir savo veikloje taiko teisines bei vaikų teisių apsaugos nuostatas. |
||
| 3.3. Geba naudotis įvairiais informaciniais ir komunikaciniais šaltiniais |
Geba naudotis informacijos paieškos sistemomis, atlikti įvairių rūšių informacijos paiešką, žino ir naudoja tam tikras duomenų bazes. Geba bendrauti lietuvių bei užsienio kalbomis, naudoti įvairias komunikavimo priemones ir formas, siekdamas prasmingų tikslų ir konstruktyvaus dialogo. Geba naudotis įvairiomis informacinėmis technologijomis, turi kompiuterinio raštingumo įgūdžių, žino profesinei veiklai skirtas informacines technologijas ir geba jomis naudotis. |
||
| 3.4. Geba tikslingai mokytis |
Aktyviai domisi profesijos naujovėmis, nuolat tobulina kvalifikaciją. Tobulina kvalifikaciją podiplominių studijų mokymo programose. Mokosi nuotoliniu būdu. |
Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų
2 priedas
(Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos įsivertinimo ir vertinimo lentelės forma)
PSICHOLOGO, TEIKIANČIO PAGALBĄ MOKINIUI, PRAKTINĖS VEIKLOS ĮSIVERTINIMO IR VERTINIMO LENTELĖ
_____________________
(data)
_____________________________________
(dokumento sudarymo vieta)
_______________________________________________________
(įstaigos pavadinimas)
Atestuojamo psichologo vardas ir pavardė ___________________________________________________________
Turima kvalifikacinė kategorija ____________________________________________________________________
Pretenduojama įgyti kvalifikacinė kategorija _________________________________________________________
Praktinės veiklos vertintojo vardas ir pavardė, turima kvalifikacinė kategorija _______________________________
Psichologui, teikiančiam pagalbą mokiniui ir pretenduojančiam įgyti atitinkamą kvalifikacinę kategoriją, privalu surinkti lentelėje nurodytą balų skaičių už kriterijus ir papildomus požymius:
| Kvalifikacinė kategorija |
Trečioji |
Antroji |
Pirmoji |
| Iš viso balų |
19–32 |
33–51 |
52–65 |
| Vertinimo sritis |
Kriterijai ir papildomi kriterijai |
Psichologo įsivertinimas (balais) |
Praktinės veiklos darbo vertintojo vertinimas (balais) |
Psichologo / Praktinio darbo vertintojo komentarai |
|||||||||
| 1. Psichologinės pagalbos tikslingumas, veiksmingumas. Įvertina ir padeda spręsti vaiko asmenybės, ugdymo(si) ir kitas psichologines problemas |
Geba įvertinti vaiko raidos ypatumus, galias ir sunkumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas, specialiuosius ugdymosi poreikius, vaiko brandumą mokyklai |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
|
| Geba kvalifikuotai, profesionaliai konsultuoti psichologinių asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) ir mokytojus |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba vykdyti prevencinę veiklą |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba vykdyti psichologinį švietimą |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba teikti metodinę pagalbą |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba vykdyti psichologinius tyrimus |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Iš viso balų už kriterijus |
|
|
|||||||||||
| Dalyvauja rengiant psichologinio vaiko vertinimo metodikas, jas standartizuojant ir adaptuojant |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Dalyvauja įvairiose dalykinėse komisijose, darbo grupėse |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Dalyvauja švietimo būklės tyrimus vykdančių grupių darbe |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
|
|
Kita |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
|
|
|
Iš viso balų už papildomus kriterijus |
|
|
|
|||||||||
|
|
Iš viso balų už pirmą vertinimo sritį |
|
|
|
|||||||||
| 2. Bendravimas, bendradarbiavimas ir veikla bendruomenėje. Užmezga ir palaiko veiksmingus ryšius su vaikais, tėvais (globėjais, rūpintojais), kolegomis, vietos bendruomenės nariais. Supranta bendradarbiavimo su kolegomis ir kitais partneriais svarbą, teikiant psichologinę pagalbą. Geba savo žinias ir idėjas derinti su kitų žiniomis ir idėjomis |
Geba bendrauti ir bendradarbiauti |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
|
| Geba pateikti informaciją |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba dirbti komandoje ar/ir vadovauti jai |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Iš viso balų už kriterijus |
|
|
|
||||||||||
| Užmezga ir palaiko konstruktyvius santykius su socialiniais partneriais |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Dalyvauja įstaigos, vietos bendruomenės, vaikų ir mokinių organizacijų veikloje |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Dalyvauja vertinant ir nustatant kitų psichologų pretenduojančių įgyti I, II ar III kvalifikacines kategorijas, profesinę kompetenciją |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Vadovauja psichologų asociacijai |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Vadovauja metodinei grupei |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Kita |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Iš viso balų už papildomus kriterijus |
|
|
|
||||||||||
|
|
Iš viso balų už antros veiklos sritį |
|
|
|
|||||||||
| 3. Asmeninis profesinis tobulėjimas |
Geba vertinti savo veiklą/ kompetenciją ir asmeninius pasiekimus |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
|
| Geba naudotis teisės aktais |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba naudotis įvairiais informaciniais ir komunikaciniais šaltiniais |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Geba tikslingai mokytis |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
4 |
3 |
2 |
1 |
0 |
|
||
| Iš viso balų už kriterijus |
|
|
|
||||||||||
| Rengia ir skaito pranešimus užsienio kalba |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Dalyvauja tarptautiniuose renginiuose (skaito pranešimus, paskaitas, veda seminarus, vadovauja grupių darbui) |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Kita veikla, susijusi su jo funkcijomis, nustatytomis pareigybės aprašyme |
– |
– |
– |
1 |
0 |
– |
– |
– |
1 |
0 |
|
||
| Iš viso balų už kriterijus |
|
|
|
||||||||||
|
|
Iš viso balų už trečios veiklos sritį |
|
|
|
|||||||||
PSICHOLOGO, TEIKIANČIO PAGALBĄ MOKINIUI, PRAKTINĖS VEIKLOS ĮVERTINIMAS (BALŲ SUVESTINĖ)
| Veiklos sritis |
Psichologo įsivertinimas |
Praktinės veiklos vertintojo įvertinimas |
||
| Balai už kriterijus |
Balai už papildomus kriterijus |
Balai už kriterijus |
Balai už papildomus kriterijus |
|
| 1 sritis |
|
|
|
|
| 2 sritis |
|
|
|
|
| 3 sritis |
|
|
|
|
| Iš viso |
|
|
|
|
| Iš viso balų |
|
|
||
Psichologas už kiekvieną papildomą kriterijų gali gauti po 1 balą. Jie nėra visi privalomai vykdomi, psichologas juos savo nuožiūra pristato vertintojams. Vertinimas balais: 4 – puiki aukštos kvalifikacijos išplėtota veikla; 3 – gerai vykdoma kvalifikuota veikla; 2 – pakankamai vykdoma veikla; 1 – silpnai vykdoma veikla; 0 – veikla nevykdoma.
Psichologas Parašas Vardas ir pavardė
Vertintojas Parašas Vardas ir pavardė
Psichologų, teikiančių pagalbą mokiniui, atestacijos nuostatų
3 priedas
(Recenzijos apie psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinę veiklą forma)
RECENZIJA APIE PSICHOLOGO, TEIKIANČIO PAGALBĄ MOKINIUI, PRAKTINĘ VEIKLĄ
_________________
(data)
___________________________
(dokumento sudarymo vieta)
1. Psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, vardas ir pavardė __________________________
2. Darbovietė ________________________________________________________________
3. Turima kvalifikacinė kategorija ________________________________________________
4. Stipriosios psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos sritys:
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
5. Tobulintinos psichologo, teikiančio pagalbą mokiniui, praktinės veiklos sritys:
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
6. Išvados ir siūlymai:
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
___________________________________________________________________________
Recenzentas (-ai) (Parašas) (Vardas ir pavardė)