Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015 METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS PATVIRTINIMO

2008 m. rugpjūčio 27 d. Nr. 832

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 6 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategiją (pridedama).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai parengti ir iki 2009 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos įgyvendinimo antrojo etapo (2010–2015 metai) priemonių planą.

Ministras Pirmininkas Gediminas Kirkilas

Aplinkos ministras Artūras Paulauskas

_________________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832

geriamojo VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015 metų PLĖTROS STRATEGIJA

I. STRATEGIJOS SANTRAUKA

1. Lentelėje pateikiama Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos (toliau vadinama – ši strategija) santrauka.

I. strateginis tikslas

Nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valstybinio reguliavimo veiklos kryptis, užtikrinsiančias tokias reikalavimus ir poreikius atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo raidos sąlygas, kad visoje šalies teritorijoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas.

Strateginio tikslo įgyvendinimo vertinimo kriterijai (efekto kriterijai)

Viešai tiekiamo geriamojo vandens prieinamumas vartotojams:

1. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – apie 73 procentai visų šalies gyventojų.

2. Siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 95 procentai visų šalies gyventojų.

Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas vartotojams:

1. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – apie 62 procentai visų šalies gyventojų.

2. Siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 95 procentai visų šalies gyventojų.

II. strategijos tikslai, uždaviniai ir tikslų įgyvendinimo vertinimo kriterijai (rezultato kriterijai)

1 tikslas

Sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę

Rezultato kriterijai

1. Viešai tiekiamo geriamojo vandens paslaugų prieinamumo didėjimas:

dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 7 procentai visų šalies gyventojų;

siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 22 procentai visų šalies gyventojų.

2. Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didėjimas:

dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 4 procentai visų šalies gyventojų;

siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 33 procentai visų šalies gyventojų.

3. Viešai tiekiamo geriamojo vandens atitiktis saugos ir kokybės reikalavimams:

dabartinė reikšmė (2007 metais) – 75 procentai;

siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

Uždaviniai

1. Tobulinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį reglamentavimą.

2. Užtikrinti viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams.

2 tikslas

Siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio

Rezultato kriterijus

Surenkamų nuotekų išvalymas iki nustatytųjų normų:

dabartinė reikšmė (2007 metais) – 77 procentai;

siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

Uždavinys

Tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus.

II. BENDROSIOS NUOSTATOS

2. Parengti šią strategiją paskatino esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklė Lietuvoje, poreikis įgyvendinti Valstybės ilgalaikės raidos strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), ir Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), nustatyti strateginį geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo tikslą, pagal kurį būtų rengiami ir tobulinami geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklą reguliuojantys teisės aktai, infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros priemonės, užtikrinančios nepertraukiamą, ilgalaikį, techniniu ir ekonominiu požiūriais visiems vartotojams prieinamą socialiai būtinų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų, kurių kokybė atitiktų nustatytuosius geriamojo vandens saugos ir kokybės, nuotekų išvalymo reikalavimus, teikimą.

3. Ši strategija parengta laikantis darnaus vystymosi, subsidiarumo, partnerystės ir socialinio teisingumo principų pagal Europos Sąjungos valstybių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valdymo modelius ir 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/60/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), taip pat Europos Bendrijų Komisijos Baltąją knygą dėl bendro intereso paslaugų (2004 m. gegužės 12 d., Komisijos komunikatas KOM(2004)374 galutinis), kurios yra Europos visuomenės modelio esminis elementas ir daro lemiamą poveikį piliečių gyvenimo kokybei, aplinkai ir ekonomikai.

4. Šios strategijos tikslai ir uždaviniai nustatyti laikantis nuostatos, kad modernizavusi valstybės ekonominę politiką ir naudodama Europos Sąjungos finansinę ir techninę paramą Lietuva turėtų padidinti bendrąjį vidaus produktą ir pasiekti esamą Europos Sąjungos valstybių vidurkį.

5. Šią strategiją sudaro:

5.1. strategijos santrauka;

5.2. bendrosios nuostatos;

5.3. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės analizė;

5.4. SSGG (stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė;

5.5. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo raidos vizija, strateginis tikslas, tikslai ir uždaviniai;

5.6. strategijos įgyvendinimo vertinimo kriterijai;

5.7. strategijos įgyvendinimas, finansavimas ir atskaitomybė;

5.8. strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (2008–2009 metai) priemonių planas.

6. Šioje strategijoje vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (Žin., 2006, Nr. 82-3260) ir kituose su geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų reguliavimu susijusiuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

III. geriamojo VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO BŪKLĖS ANALIZĖ

7. Lietuvos Respublikos vartotojams geriamasis vanduo tiekiamas tik iš požeminių vandens šaltinių, kurių potencialūs ištekliai – apie 3,2 mln. kub. metrų per parą. Pastaraisiais metais vandens vartojimas nuolat mažėjo ir šiuo metu sudaro 0,4 mln. kub. metrų per parą. Prognozuojama, kad iki 2025 metų požeminio vandens poreikis gali padidėti iki 0,9–1 mln. kub. metrų per parą, taigi vandens atsargos artimiausius 20 metų bus pakankamos. Didžiuma Lietuvoje naudojamų požeminio vandens išteklių geros kokybės, todėl brangių vandens gerinimo technologijų taikymo poreikis nedidelis. Žemės gelmių registro duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra apie 20 960 veikiančių geriamojo gėlo požeminio vandens eksploatavimo gręžinių. Didžiausia požeminio vandens kokybės problema, kurią reikia spręsti artimiausiu metu, – per didelė geležies, mangano, sulfatų, chloridų ir fluoro koncentracija. Šiuo metu geležis iš viešai tiekiamo vandens šalinama 64 Lietuvos miestuose (70 procentų viso viešai tiekiamo vandens). Antrinei geležies taršai išvengti būtina renovuoti arba keisti vamzdynus. Per didelė sulfatų ir chloridų koncentracija yra Joniškio, Šiaulių, Radviliškio, Kėdainių rajonuose ir Marijampolės apskrityje tiekiamame vandenyje. Vanduo, kuriame per daug fluoro, tiekiamas apie 128 000 gyventojų Šiaurės–Vakarų regione. Tai gali būti kenksminga gyventojų sveikatai, todėl šią problemą reikia spręsti pirmiausia: ieškoti kitų geriamojo vandens šaltinių (kitų vandeningų horizontų) arba statyti fluoro šalinimo įrenginius.

8. Viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu aprūpinama apie 73 procentai Lietuvos gyventojų (apie 93 procentai didžiųjų miestų ir apie 49 procentai kaimo gyventojų). Apie 1 mln. gyventojų naudoja gruntinį kastinių šulinių vandenį, kuris dažnai užterštas ir neatitinka geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimų.

9. Iki 1990 metų Lietuvoje pagal tada galiojusius nuotekų išvalymo reikalavimus valyta tik 25 procentai surenkamų nuotekų. Atgavus Lietuvai nepriklausomybę, daugiausia dėmesio pradėta skirti miestų nuotekų tvarkymui. Pagal galiojančius reikalavimus 2007 metais valyta 73 procentai surenkamų nuotekų. Nevalomos arba nepakankamai valomos mažų miestelių ir kaimų nuotekos, kurios sudaro nedidelę dalį visų surenkamų nuotekų, tačiau objektų labai daug, taigi šią problemą spręsti čia atsieina kur kas brangiau (investicijų poreikis vienam gyventojui ar panašiai) nei didžiuosiuose miestuose. Lietuvoje yra apie 1 240 nuotekų valymo įrenginių. Mažuose miesteliuose ir kaimo gyvenvietėse apie 600 nuotekų valymo įrenginių susidėvėję, todėl juos būtina modernizuoti ar pastatyti naujus. Nuotekų tvarkymo paslauga prieinama tik 62 procentams visų Lietuvos gyventojų (apie 91 procentą didžiųjų miestų ir apie 16 procentų kaimo gyventojų).

10. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832) ir Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą savivaldybėms priskirtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų organizavimo funkcijos. Didžiuma vandenį tiekiančių ir nuotekų tvarkymo paslaugas teikiančių įmonių priklauso (nuosavybės teise arba per akcijas) savivaldybėms. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus valdymas labai išskaidytas – 2007 metų duomenimis, paslaugas teikia apie 236 įmonės.

11. Viešo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ilgalaikio turto vertė – apie 3,5 mlrd. litų, nusidėvėjimas – 40–50 procentų, o naudojama tik 30–40 procentų visos infrastruktūros. Nors vandens paslaugų sektoriaus veiklos efektyvumas pastaraisiais metais didėjo, tačiau daugelis vandens tiekimo įmonių ir toliau dirba nuostolingai. Taigi neužtikrinamas pakankamas ir ilgalaikis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų finansavimas, būtinas geros kokybės paslaugoms teikti ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti. Vadinasi, sąnaudų susigrąžinimo principas, nustatytas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), neįgyvendintas.

12. Į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą 2000–2006 metais investuota apie 1,4 mlrd. litų Europos Sąjungos paramos, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų ir vandens tiekimo įmonių lėšų.

Lietuvai 2000–2003 metais teikta ES ISPA (pasirengimo narystei Europos Sąjungos struktūrinės politikos priemonės) fondo parama. Šio fondo lėšos skirtos daugiausia investicijų reikalingiems Europos Sąjungos direktyvų reikalavimams įgyvendinti – nuotekoms valyti ir geriamojo vandens kokybei gerinti didesnėse nei 10 000 g. e. aglomeracijose. Taigi pirmiausia ISPA fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir dalis savivaldybių lėšų (apie 447 mln. litų) skirta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reikalavimams 9 didžiosiose savivaldybėse įgyvendinti.

ES ISPA fondą 2004–2006 metais pakeitė Sanglaudos fondas. Siekdama panaudoti Sanglaudos fondo paramą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui, Aplinkos ministerija nustatė 5 pagal gamtinį principą suformuotus upių baseinus. Jiems parengtos 20 metų trukmės investicijų programos, nustatyta, kiek investicijų prireiks nuotekų ir geriamojo vandens tiekimo ir valymo sistemoms rekonstruoti ir plėtoti gyvenvietėse, kuriose daugiau kaip 500 gyventojų. Pagal šias programas kiekvienam upių baseinui suformuoti 3 investicijų etapai. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui 2004–2006 metais skirta daugiau nei 925 mln. litų iš Sanglaudos fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir dalies savivaldybių biudžetų, šiomis lėšomis įgyvendintos upių baseinų pirmųjų investicijų etapų priemonės.

Tapusi Europos Sąjungos nare, Lietuva geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriui naudojo ir Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo paramą – gerino nuotekų ir geriamojo vandens kokybę gyvenvietėse iki 500 gyventojų. Iš šio fondo, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų 2004–2006 metais skirta daugiau kaip 42 mln. litų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo problemoms spręsti.

13. Gyventojų išlaidos geriamajam vandeniui ir nuotekų tvarkymo paslaugoms sudaro vidutiniškai 2–2,5 procento šeimos pajamų, tačiau jos kur kas didesnės kaimo regionuose, nes ten šios paslaugos kelis kartus brangesnės, o vartotojų pajamos mažesnės. Planuojama, kad 2015 metais šios išlaidos tiek mieste, tiek kaime turėtų būti ne didesnės kaip 4 procentai šeimos pajamų. Nuo 2002 iki 2007 metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina didėjo vidutiniškai 8–10 procentų. Skiriasi ir vandens suvartojimas – miestuose vienam asmeniui tenka apie 90–100 litrų, o kaime 50–60 litrų vandens per parą, tai yra mažiau nei rekomenduojamas vandens kiekis, būtinas reikiamai žmogaus higienai palaikyti. Planuojama, kad 2015 metais vandens turėtų būti suvartojama vidutiniškai 100–110, 2025 metais – 120–150 litrų per parą vienam asmeniui.

14. Pagal suvartojamo vandens ir pašalinamų nuotekų kiekį Lietuvoje vartotojai pasiskirstę taip: 62 procentai tenka gyventojams, 21 procentas – pramonei ir 17 procentų – komunaliniam-buitiniam sektoriui.

15. Akivaizdu, kad geriamojo vandens sektoriaus plėtra labai netolygi miestuose ir kaimo vietovėse – daugiau kaip 30 procentų šalies gyventojų geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymo paslaugos neprieinamos. Dėl to lėtesnė ir kaimo regionų ekonominė plėtra. Taigi galima teigti, kad bendrų interesų paslaugoms nustatyti kriterijai Lietuvoje neįgyvendinti. Esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo struktūra, kurios valdymas labai išskaidytas, negalės užtikrinti pajamų, kurių pakaktų ilgalaikei ir savarankiškai tiekėjų veiklai plėtoti ir vartotojų poreikiams tenkinti.

16. Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas – bendro intereso paslaugos, kurios turi būti ne tik geros kokybės, bet ir visuotinės. Taigi pertvarkant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymą būtina siekti, kad mažėtų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo skirtumai kaimuose ir miestuose, taip pat pavieniuose šalies regionuose.

17. Tvarkant nuotekas susidarančio dumblo tvarkymo principai nustatyti Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 519 (Žin., 2002, Nr. 40-1499; 2007, Nr. 122-5003).

18. Preliminariais skaičiavimais, į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą reikėtų investuoti apie 3,4 mlrd. litų, tik tada galima būtų įgyvendinti sveikatingumo, visuotinumo ir prieinamumo principus ir aplinkosaugos reikalavimus. Iki 2013 metų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti ar modernizuoti numatoma skirti apie 1,857 mlrd. litų (ir nuotekų dumblui tvarkyti) 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

19. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros netolygumai pateikti lentelėje.

Analizuojamas rodiklis (pagal prioritetą)	Rodiklio matmuo	Metai	Rodiklio vertė		Netolygumo laipsnis
Analizuojamas rodiklis (pagal prioritetą)	Rodiklio matmuo	Metai	Lietuvoje	Europos Sąjungoje (vidurkis)	Netolygumo laipsnis
Nuotekų išvalymas iki nustatytųjų reikalavimų	iki nustatytųjų reikalavimų išvalomos nuotekos, visų išvalomų nuotekų procentais	2007	73 procentai	92 procentai	vidutinis
Prijungimas prie nuotekų tvarkymo infrastruktūros tinklų	gyventojai, visų Lietuvos gyventojų procentais	2007	62 procentai	80 procentų	vidutinis
Geriamojo vandens suvartojimas buityje	suvartojamo vandens kiekis, litrais gyventojui per parą	2007	60 litrų	150 litrų	didelis
Viešai tiekiamo geriamojo vandens kokybė	viešai tiekiamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamasis vanduo, viso tiekiamo geriamojo vandens procentais	2007	70 procentų	90 procentų	vidutinis
Viešai tiekiamas geriamasis vanduo kaimo gyvenvietėse	kaimo gyvenvietėse viešai tiekiamo vandens vartotojai, visų gyvenviečių gyventojų procentais	2007	49 procentai	80 procentų	didelis

IV. SSGG (Stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių) analizė

20. Stiprybės:

20.1. geros kokybės ir pakankami požeminio vandens ištekliai didžiojoje Lietuvos dalyje;

20.2. palankios sąlygos tobulinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo teisinį reglamentavimą;

20.3. sudarytos sąlygos gauti Europos Sąjungos fondų finansinę paramą;

20.4. sukurta didžiuma viešai tiekiamam geriamajam vandeniui ir nuotekoms tvarkyti reikalingos infrastruktūros;

20.5. ilgametė geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo patirtis;

20.6. miestų įmonių aukštos kvalifikacijos personalas;

20.7. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai plėtoti palankūs teritorijų planavimo principai;

20.8. sudarytos teisinės sąlygos nustatyti ekonomiškai pagrįstas kainas;

20.9. išplėtota suvartojamo vandens kiekio apskaitos sistema.

21. Silpnybės:

21.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų savikaina kaimo gyvenamosiose vietovėse didėja sparčiau negu vartotojų pajamos;

21.2. daugelis vandens tiekimo įmonių (ypač mažosios) dirba nuostolingai, nepajėgia savarankiškai investuoti (skolintis);

21.3. netolygi statybų ir viešai tiekiamo geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra;

21.4. didžiuma sukurtos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros neatitinka poreikių, neekonomiška arba susidėvėjusi;

21.5. sąnaudų susigrąžinimo principas netaikomas visuotinai, todėl vandens tiekėjai neturi pakankamai lėšų poreikius atitinkančiai infrastruktūrai plėtoti ir prižiūrėti;

21.6. geriamąjį vandenį tiekia ir nuotekas tvarko įvairaus dydžio ir pajėgumo įmonės, daugelis jų nepajėgios užtikrinti paslaugų kokybės ir plėtros.

22. Galimybės:

22.1. pertvarkyti vandens sektoriaus valdymą – koncentruoti turtą ir paslaugų teikimą;

22.2. efektyviai naudoti ES fondų finansinę paramą;

22.3. sudaryti viešajam vandens tiekėjui palankesnes veiklos sąlygas;

22.4. užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės reikalavimus ir sumažinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimą iki 3 procentų.

23. Grėsmės:

23.1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų brangimas dėl Europos Sąjungos reikalavimų įgyvendinimo;

23.2. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo sąlygų skirtumų didėjimas miestuose ir kaimo regionuose;

23.3. nesugebėjimas pasinaudoti ES fondų finansine parama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo reikalavimams įgyvendinti mažose aglomeracijose;

23.4. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo veikla gali ir toliau ekonomiškai neatsipirkti, taigi reikės valstybės paramos;

23.5. neužtikrinus geros kokybės paslaugų už priimtiną kainą, gali būti naudojama vis mažiau sukurtos infrastruktūros, teikiamos paslaugos gali tapti neįperkamos, taigi neprieinamos mažas pajamas turintiems vartotojams.

V. geriamojo VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO RAIDOS VIZIJA, STRATEGINIS TIKSLAS, Tikslai IR UŽDAVINIAI

24. Atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būklės ir stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių analizę, šios strategijos vizija: geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas – moderni, savarankiška, visuomenės poreikius ir interesus atitinkanti, visavertė Lietuvos ūkio dalis, užtikrinanti nepertraukiamą, ilgalaikį techniniu ir ekonominiu požiūriais vartotojams prieinamų gyvybiškai būtinų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Modernizuota ir išplėsta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, pertvarkytas sustambinus vandens tiekimo įmones geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valdymas ir reguliavimas, geresnė šių įmonių veiklos priežiūra sudarys sąlygas patikimai ir saugiai teikti bendrojo intereso paslaugas optimaliomis kainomis, užtikrinti nustatytuosius paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos ir sveikatos apsaugos reikalavimus.

25. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo plėtros strateginis tikslas – nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo valstybinio reguliavimo veiklos kryptis, užtikrinsiančias tokias reikalavimus ir poreikius atitinkančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo raidos sąlygas, kad visoje šalies teritorijoje viešai tiekiamas geriamasis vanduo ir teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos atitiktų įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytus sveikatos apsaugos, aplinkos apsaugos ir paslaugų kokybės reikalavimus ir kuo daugiau gyventojų ir kitų galimų vartotojų optimaliomis sąlygomis ir kainomis gautų viešai tiekiamą geriamąjį vandenį ir teikiamas nuotekų tvarkymo paslaugas.

26. Šios strategijos tikslai ir uždaviniai:

26.1. tikslas – sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę. Uždaviniai:

26.1.1. tobulinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį reglamentavimą;

26.1.2. užtikrinti viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams;

26.2. tikslas – siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio. Uždavinys – tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus.

VI. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI

27. Šios strategijos įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatyti vertinimo kriterijai, tiesiogiai susiję su joje numatytais tikslais ir uždaviniais ir leidžiantys vertinti padarytą pažangą:

27.1. viešai tiekiamo geriamojo vandens paslaugų prieinamumo didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 7 procentai visų šalies gyventojų, siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 22 procentai visų šalies gyventojų;

27.2. nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumo didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – nuo 2004 metų – 4 procentai visų šalies gyventojų, siektina reikšmė (2015 metais) – ne mažiau kaip 33 procentai visų šalies gyventojų;

27.3. viešai tiekiamo geriamojo vandens atitikties saugos ir kokybės reikalavimams didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – 75 procentai, siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų;

27.4. surenkamų nuotekų išvalymo iki nustatytųjų normų didėjimas, palyginti su praėjusiais metais, procentais. Dabartinė reikšmė (2007 metais) – 77 procentai, siektina reikšmė (2015 metais) – 100 procentų.

VII. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMAS, finansavimas IR ATSKAITOMYBĖ

28. Šios strategijos įgyvendinimo priemonės vykdomos dviems etapais. Šios strategijos įgyvendinimo pirmojo etapo (2008–2009 metai) priemonių planas nurodytas strategijos priede.

29. Šios strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

30. Aplinkos ministerija koordinuoja šios strategijos ir jos įgyvendinimo priemonių vykdymą, kasmet rengia ir iki kovo 1 d. pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei priemonių plano įgyvendinimo ataskaitą.

31. Atsakingi už šios strategijos įgyvendinimą vykdytojai kasmet iki vasario 1 d. teikia Aplinkos ministerijai informaciją apie šios strategijos įgyvendinimo priemonių vykdymą.

_________________

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijos

priedas

GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO 2008–2015 METŲ PLĖTROS STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PIRMOJO ETAPO (2008–2009 METAI) PRIEMONIŲ PLANAS

Tikslai	Uždaviniai	Priemonės	Atsakingi vykdytojai	Įvykdymo terminas
1. Sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę	1.1. Tobulinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros teisinį reglamentavimą	1.1.1. Parengti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – reglamentuoti didesnę savivaldos atsakomybę, susijusią su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimu, kad visi gyventojai galėtų gauti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas	Aplinkos ministerija	2009 metų II ketvirtis
		1.1.2. parengti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą – užtikrinti sklandų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo reformos įgyvendinimą		2009 metų II ketvirtis
		1.1.3. parengti Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2007, Nr. 8-337), pakeitimą – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų visuotinumą		2009 metų III ketvirtis
	1.2. Užtikrinti viešai tiekiamo geriamojo vandens saugos ir kokybės atitiktį visuomenės sveikatos saugos reikalavimams	1.2.1. Parengti aplinkos ministro įsakymą dėl Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuotinų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektų sąrašo patvirtinimo (į sąrašą įtraukti statomus ar rekonstruojamus vandens gerinimo įrenginius tose savivaldybėse, kuriose fluoro koncentracija požeminiame vandenyje viršija ribinę vertę)	Aplinkos ministerija	2008 metų IV ketvirtis
		1.2.2. informuoti vartotojus apie viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę	Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba	2008–2009 metai
2. Siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio	2.1. Tobulinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus	2.1.1. Parengti Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103), pakeitimo projektą – patikslinti nuotekų valymo ir išleidimo aplinkos apsaugos reikalavimus	Aplinkos ministerija	2009 metų III ketvirtis

_________________