NACIONALINĖS ŽEMĖS TARNYBOS
PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS GENERALINIO DIREKTORIAUS
ĮSAKYMAS
DĖL LICENCIJUOTO ASMENS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS UŽ KITIEMS ASMENIMS PADARYTĄ ŽALĄ NUSTATANT NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRO DUOMENIS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2008 m. gegužės 16 d. Nr. 1P-50
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 62-2226; 2007, Nr. 4-160) 37 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 28 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1805 „Dėl geodezinių, topografinių ir kartografinių darbų licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 33-1176) 3.1 punktu,
tvirtinu Licencijuoto asmens civilinės atsakomybės už kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis privalomojo draudimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2008 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 1P-50
LICENCIJUOTO ASMENS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS UŽ KITIEMS ASMENIMS PADARYTĄ ŽALĄ NUSTATANT NEKILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ KADASTRO DUOMENIS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Licencijuoto asmens civilinės atsakomybės už kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis privalomojo draudimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja licencijuoto asmens, nustatančio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, civilinės (profesinės) atsakomybės už kitiems asmenims padarytą žalą privalomojo draudimo sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo (apdraustojo) – sutartines teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką.
2. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
2.1. Draudėjas (apdraustasis) – licencijuotas asmuo, apdraudęs privalomuoju draudimu savo civilinę atsakomybę už žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis kitiems asmenims, kai ta žala susijusi su jo turtiniais interesais;
2.2. Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti licencijuoto asmens civilinės atsakomybės už kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis privalomojo draudimo veiklą;
2.3. Licencijuotas asmuo -juridinis asmuo ar Europos ekonominės erdvės susitarimą pasirašiusioje valstybėje įsteigta įmonė, Geodezijos ir kartografijos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 62-2226) nustatyta tvarka įgijęs licenciją vykdyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus;
3. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatyme (Žin., 2000, Nr. 58-1704), Lietuvos Respublikos geodezijos ir kartografijos įstatyme bei kituose įstatymuose.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
4. Draudimo objektas yra draudėjo (apdraustojo) civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, ne trumpesnį negu 5-eri metai nuo draudžiamojo įvykio datos, dėl draudimo sutarties galiojimo metu padarytų draudėjo (apdraustojo) neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis.
III. DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
6. Draudžiamasis įvykis yra draudimo sutarties galiojimo metu atlikti draudėjo (apdraustojo) ar jo darbuotojų neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kurie yra pagrindas žalai atsirasti.
7. Reikalavimas žalai atlyginti, kurį nukentėjęs trečiasis asmuo teikia draudėjui (apdraustajam), turi būti:
7.2. pareikštas kaip rašytinė pretenzija (rašytinės pretenzijos pareiškimu laikomas ir ieškinio pateikimas teismui dėl žalos, padarytos draudėjo (apdraustojo) veiksmais (veikimu, neveikimu) atlyginimo);
7.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą laikotarpį, nurodytą šių taisyklių 4 punkte;
8. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas (apdraustasis) tuo pačiu neteisėtu veiksmu (veikimu, neveikimu) padarė žalą, nepaisant to, kad dėl tokio įvykio gali būti pareikšti kelių nukentėjusių trečiųjų asmenų reikalavimai.
9. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui (apdraustajam) ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą ar prašymas išmokėti išmoką.
10. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala dėl neteisėtų draudėjo (apdraustojo) veiksmų (veikimo neveikimo) nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė draudėjui (apdraustajam) reikalavimą pagal šių taisyklių 7 punkte nustatytas sąlygas, tai padidėjusi žala atlyginama ir tuo atveju, jeigu vėlesnis reikalavimas atlyginti padidėjusią žalą buvo pateiktas net po šių taisyklių 7.3 punkte nustatyto termino.
IV. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
11. Nedraudžiamasis įvykis yra:
11.1. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta žala šeimos narių ar artimųjų giminaičių turtui, valdomam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu;
11.2. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
11.4. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta žala dėl draudėjo (apdraustojo) prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;
11.5. draudėjo (apdraustojo) ar trečiųjų asmenų veiksmai (veikimas, neveikimas) siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką;
11.6. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais draudėjas (apdraustasis) padarė žalą apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
11.7. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta žala nukentėjusiojo trečiojo asmens gyvybei, sveikatai;
11.8. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta žala, susijusi su savininko patento, autorinių teisių, firmos vardo ar pramoninio dizaino, prekių ženklų naudojimo ar kitų intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu;
11.9. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių draudėjui (apdraustajam) skirtos baudos, nuobaudos, delspinigiai, netesybos;
11.10. draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta žala, susijusi su žemės ar vandens užteršimu;
11.11. draudėjo (apdraustojo) veiksmai dėl žalos, kai žala sąlygota arba susijusi su toliau nurodytais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
11.11.1. susijusi su karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
11.11.2. susijusi su bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingas medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti Vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
11.12. jeigu draudėjo (apdraustojo) veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais buvo padaryta žala, buvo atlikti po jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro, licencijos sustabdymo ar panaikinimo dienos, draudėjo (apdraustojo) matininko ar matininko eksperto kvalifikacijos pažymėjimo, suteikiančio teisę nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, sustabdymo ar panaikinimo dienos, matininko ar matininko eksperto nušalinimo nuo darbo metu, taip pat kai draudėjui (apdraustajam) teismo sprendimu laikinai uždrausta licencijuojama veikla;
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
12. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo (apdraustojo) susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime. Minimali draudėjo (apdraustojo) civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma 100 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir visam draudimo sutarties galiojimo laikotarpiui.
13. Draudimo sutarties galiojimo metu išmokėjus visos draudimo sumos išmoką, šalių susitarimu už papildomą draudimo įmoką galimas draudimo sutarties pakeitimas. Draudėjas (apdraustasis) turi teisę per 1 mėnesį nuo paskutinės išmokos išmokėjimo kreiptis į draudiką dėl draudimo sutarties pakeitimo. Nepakeitus draudimo sutarties, draudikas turi teisę ją nutraukti.
14. Draudimo įmokos dydis nustatomas draudiko ir draudėjo (apdraustojo) susitarimu. Draudimo įmokos dydis ir mokėjimo terminai nurodomi draudimo liudijime.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
16. Draudimo sutartis sudaroma ne trumpesniam kaip vienerių metų laikotarpiui rašytine forma. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas Licencijuoto asmens civilinės atsakomybės už kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis privalomojo draudimo liudijimas, kuriame turi būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, draudimo sutarties galiojimo pradžios ir pabaigos kalendorinė data bei šių taisyklių 14 punkte nurodyta informacija.
17. Draudėjas (apdraustasis), ketindamas sudaryti draudimo sutartį, pateikia draudikui rašytinį prašymą, kurio turinį ir formą nustato draudikas.
18. Sudarant draudimo sutartį draudėjas (apdraustasis) privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
19. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutartį, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas (apdraustasis) neįvykdo šių taisyklių 18 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
20. Jeigu draudėjas (apdraustasis) neatsako į raštu pateiktą draudiko paklausimą apie tam tikras aplinkybes, o draudikas, neatsižvelgdamas į tai, sudarė draudimo sutartį, tai draudikas netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia remdamasis tuo, kad draudėjas (apdraustasis) jam nepateikė informacijos.
21. Draudimo sutartis, jeigu joje nenustatyta ko kito, įsigalioja nuo to momento, kai draudėjas (apdraustasis) sumoka visą draudimo įmoką arba pirmą draudimo įmoką, jei draudimo įmoka mokama dalimis. Jeigu draudėjas (apdraustasis) nesumoka draudimo sutartyje numatytų draudimo įmokų, tai draudimo sutartis nutrūksta, jeigu sutartyje nėra nustatyta ko kito.
VII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS IR SUMAŽĖJIMAS
22. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, draudėjas (apdraustasis) privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tada, kai apie tai sužinojo, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui (apdraustajam), kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas (apdraustasis) privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais.
23. Draudikas, kuriam buvo pranešta apie draudimo rizikos padidėjimą, turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir padidinti draudimo įmoką. Draudėjui nesutikus keisti sutarties sąlygas draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą.
24. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu iš esmės pasikeičia draudimo sutartyje nustatytos aplinkybės, dėl kurių sumažėja draudimo rizika, draudėjas (apdraustasis) dėl draudimo rizikos sumažėjimo turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir sumažinti draudimo įmoką. Jeigu draudikas nesutinka pakeisti draudimo sutarties sąlygas ir sumažinti draudėjui (apdraustajam) draudimo įmoką, draudėjas (apdraustasis) turi teisę kreiptis į teismą dėl draudimo sutarties pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms arba vienašališkai prieš terminą nutraukti sutartį. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui (apdraustajam) sudarant draudimo sutartį, o draudėjas (apdraustasis) – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
VIII. DRAUDĖJO (APDRAUSTOJO) PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
25. Draudėjas (apdraustasis) privalo nedelsdamas, bet ne vėliau per 5 darbo dienas nuo reikalavimo atlyginti žalą gavimo dienos, raštu pranešti draudikui apie kiekvieną reikalavimą atlyginti žalą, jeigu šis reikalavimas atitinka šių taisyklių 7 punkte nurodytas sąlygas.
26. Draudėjui (apdraustajam) nepranešus apie gautą reikalavimą atlyginti žalą, draudikas neturi teisės sumažinti draudimo išmokos ar atsisakyti ją mokėti, tačiau turi teisę reikalauti, kad visą išmokėtą išmoką ar jos dalį grąžintų draudėjas (apdraustasis) atsižvelgiant į tai, ar draudėjas (apdraustasis) savo pareigos neįvykdė tyčia, ar dėl neatsargumo.
27. Įvykus draudžiamajam įvykiui ir gavęs reikalavimą atlyginti žalą, draudėjas (apdraustasis) turi įvykdyti šių taisyklių 25 punkte nustatytas sąlygas ir laikytis draudiko rašytinių nurodymų veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos būtų išvengta.
28. Be raštiško draudiko sutikimo draudėjas (apdraustasis) draudžiamojo įvykio atveju neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
29. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas (apdraustasis) sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
30. Draudikas privalo šių taisyklių XIII skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui (apdraustajam) būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių taisyklių 27 punkte.
31. Jeigu draudėjui (apdraustajam) pareiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo teisme, jis privalo informuoti apie tai draudiką ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį pateikimo teismui gavimo dienos.
32. Draudikas ne vėliau kaip per 7 dienas nuo draudėjo (apdraustojo) raštiško pranešimo apie pareikštą ieškinį turi teisę pareikalauti, kad draudėjas (apdraustasis) įgaliotų draudiko paskirtus asmenis atstovauti draudėjo (apdraustojo) interesams teisme. Jeigu draudėjo (apdraustojo) įgaliojimu jo interesams teisme atstovauja draudiko paskirti asmenys, draudikas šių taisyklių XIII skyriuje nustatyta tvarka privalo atlyginti draudėjo (apdraustojo) bylinėjimosi išlaidas.
IX. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMAS IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS
33. Draudimo išmoka mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas (apdraustasis) ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
34. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
35. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį draudėjui (apdraustajam) dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
36. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
37. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
X. DRAUDĖJO (APDRAUSTOJO) KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIEMS TRETIESIEMS ASMENIMS
38. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui, draudėjas (apdraustasis) privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
38.2. dokumentus apie neteisėtus draudėjo (apdraustojo) veiksmus (veikimą, neveikimą) nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
38.3. nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimą atlyginti žalą kartu su dokumentais, pateiktais draudėjui (apdraustajam);
39. Draudikas draudimo išmoką išmoka, kai konstatuojamas draudžiamojo įvykio faktas ir nustatomas žalos dydis, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tos dienos, kai gaunama visa informacija, reikšminga nustatant draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes, pasekmes ir draudimo išmokos dydį.
40. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui (apdraustajam) ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui sutartyje nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
41. Jeigu draudimo išmoka neišmokėta per šių taisyklių 39 punkte nustatytą terminą, draudikas raštu privalo informuoti draudėją (apdraustąjį) ir nukentėjusį trečiąjį asmenį apie draudimo išmokos nemokėjimo priežastis. Tai draudiko neatleidžia nuo delspinigių ir (ar) palūkanų, nurodytų šių taisyklių 40 punkte, mokėjimo.
42. Draudėjo (apdraustojo) ar nukentėjusio trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo raštu jiems pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio administravimo eigą ir leisti draudėjui (apdraustajam) ir (ar) nukentėjusio trečiajam asmeniui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XI. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
43. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Kad būtų išmokėta draudimo išmoka, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus:
44. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudžiamojo įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas (apdraustasis) nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XII. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI (APDRAUSTAJAM)
46. Jeigu draudėjas (apdraustasis) draudžiamojo įvykio atveju yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama draudėjui (apdraustajam) tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad neturėjo galimybės gauti tokio sutikimo ar kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo. Tuo atveju, jei įvykis nedraudžiamasis, ši nuostata netaikoma.
47. Jeigu draudėjas (apdraustasis) draudžiamojo įvykio atveju yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka draudėjui (apdraustajam) mokama tik tuo atveju, jeigu draudėjas (apdraustasis) buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad neturėjo galimybės gauti tokio sutikimo ar kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, ir jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XIII. DRAUDĖJO (APDRAUSTOJO) IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ
30 IR 32 PUNKTUOSE, ATLYGINIMAS
48. Draudėjo (apdraustojo) išlaidos, nurodytos šių taisyklių 30 ir 32 punktuose, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką. Šios išlaidos kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
49. Draudėjo (apdraustojo) išlaidos, padarytos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad dėl draudėjo (apdraustojo) neteisėtų veiksmų (veikimo, neveikimo) atsiradusi žala, dėl kurios atlyginimo pateiktas reikalavimas, buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo (apdraustojo) išlaidos, padarytos laikantis draudiko nurodymų pagal šių taisyklių 27 punktą, atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad draudėjo (apdraustojo) neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, buvo nedraudžiamasis įvykis.
50. Draudėjo (apdraustojo) išlaidos, numatytos šių taisyklių 32 punkte, atlyginamos tik tuo atveju, jeigu draudėjo (apdraustojo) interesams teisme atstovavo draudiko paskirti asmenys. Šios išlaidos atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad draudėjo (apdraustojo) neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado žala, buvo nedraudžiamasis įvykis.
XIV. DVIGUBAS DRAUDIMAS
XV. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
52. Draudikas įstatymų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam draudikui (kitiems draudikams).
53. Jeigu draudėjas (apdraustasis) nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui (kitiems draudikams), draudėjas (apdraustasis) turi teisę nutraukti draudimo sutartį. Tokiu atveju draudėjui (apdraustajam) grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį šių taisyklių 55 punkte nustatyta tvarka.
XVI. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
54. Draudimo sutartis nutraukiama ir keičiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą.
55. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui (apdraustajam) grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios draudikas turi teisę išskaityti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos), draudimo įmokos dalį, proporcingą iki draudimo sutarties nutraukimo suteiktai draudimo apsaugai, taip pat išmokėtas draudimo išmokas.
XVII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
57. Visi draudimo sutarties šalių pranešimai viena kitai turi būti teikiami raštu. Šalys privalo nedelsdamos informuoti viena kitą apie buveinės adreso pasikeitimą.
58. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.