UNIDROIT  KONVENCIJA  DĖL  PAVOGTŲ  AR  NETEISĖTAI   IŠVEŽTŲ

KULTŪROS OBJEKTŲ

 

ŠALYS, ŠIOS KONVENCIJOS NARĖS,

 

Italijos  Respublikos Vyriausybės pakviestos į konferenciją,

susirinko  Romoje  1995 metų birželio 7  dieną.  Diplomatinė

konferencija vyko iki 1995 metų birželio 24 dienos ir priėmė

konvencijos  dėl  pavogtų  ar  neteisėtai  išvežtų  kultūros

objektų tarptautinio grąžinimo projektą.

 

BŪDAMOS ĮSITIKINUSIOS, kaip svarbu saugoti kultūros paveldą,

skatinti  kultūrinius  mainus, kad  tautos  geriau  suprastų

viena  kitą,  skleisti kultūrą, kad kiltų  žmonijos  gerovė,

progresuotų civilizacija,

 

SUSIRŪPINUSIOS dėl nelegalios prekybos kultūros objektais ir

jos  daromos  nepataisomos žalos tiek šiems objektams,  tiek

tautų, genčių, vietinių ir kitų bendruomenių kultūrai,  taip

pat  visų  tautų  paveldui;  ypač  dėl  archeologinių  vietų

plėšimo,  nes negrįžtamai prarandama archeologinė,  istorinė

ir mokslinė informacija,

 

PASIRYŽUSIOS   efektyviai prisidėti prie kovos su  nelegalia

prekyba  kultūros  objektais; jos  žengs  svarbų  žingsnį  -

nustatys  bendras  minimalias  teisines  taisykles  kultūros

objektų  grąžinimui  ir  nuosavybės teisės  atstatymui  tarp

susitariančių  šalių.  Šių taisyklių tikslas  -  visų  labui

gerinti kultūros paveldo išsaugojimą ir apsaugą,

 

PABRĖŽDAMOS,   kad   šia  konvencija  siekiama   palengvinti

kultūros objektų grąžinimą ir nuosavybės teisės atstatymą ir

kad    bet    koks   nuostolių   atlyginimas,    pavyzdžiui,

kompensacija, taikoma vienose šalyse, nebūtinai bus  taikoma

kitose,

 

TEIGDAMOS, kad konvencijos sąlygos ateityje nepatvirtins  ir

nepateisins   jokio  nelegalaus  sandėrio,  sudaryto   prieš

įsigaliojant konvencijai,

 

SUPRASDAMOS,   kad   pati  konvencija  neišspręs   problemų,

kylančių  dėl  nelegalios prekybos; ji tik pradeda  procesą,

kuris  sustiprins  tarptautinį  kultūrinį  bendradarbiavimą,

palaikys   prideramą  sutarčių  dėl  legalios  prekybos   ir

tarpvalstybinių kultūrinių mainų vaidmenį,

 

PRIPAŽINDAMOS,  kad  šios  konvencijos  įgyvendinimą  turėtų

lydėti kitos efektyvios kultūros objektų apsaugos priemonės,

pavyzdžiui,   sudarinėjami  sąrašai,  fizinė   archeologinių

objektų apsauga ir techninė kooperacija,

 

SUPRASDAMOS  įvairių  institucijų veiklos  reikšmę,  saugant

kultūros  vertybes,  ypač  1970 m. JUNESKO  konvencijos  dėl

nelegalaus   kultūros   vertybių   judėjimo   ir   privataus

sektoriaus veiklos kodekso,

 

SUSITARĖ:

 

PATVIRTINDAMI tai, kas pasakyta, atstovai,

 

DĖKODAMI Italijos Vyriausybei už kvietimą į konferenciją  ir

malonų priėmimą,

 

PASIRAŠĖ šį Baigiamąjį aktą.

 

ATLIKTA   Romoje   1995  metų  birželio   24   dieną   vienu

egzempliorium  anglų  ir  prancūzų  kalbomis;  abu   tekstai

vienodai autentiški.

 

 

Viceprezidentas

 

Generalinis sekretorius

 

I SKYRIUS - TAIKYMAS IR APIBRĖŽIMAS

 

 

I STRAIPSNIS

 

 

Ši konvencija taikoma tarptautiniams ieškiniams:

 

a)  dėl  nuosavybės  teisės  į  pavogtus  kultūros  objektus

atstatymo;

b)  dėl  kultūros objektų, išvežtų iš susitariančios šalies,

pažeidžiant jos įstatymą, reglamentuojantį kultūros  objektų

eksportą, siekiant apsaugoti kultūros paveldą (tuo pačiu  ir

"nelegaliai išvežtus kultūros objektus"), gražinimo.

 

II STRAIPSNIS

 

 

Ši   konvencija  taikoma  tiems  kultūros  objektams,  kurie

religiniu  ar  pasaulietišku požiūriu svarbūs architektūrai,

priešistorija

i,   istorijai,  literatūrai,  menui  ar  mokslui  ir  kurie

priklauso   vienai  iš  kategorijų,  išvardytų   konvencijos

priede.

 

II  SKYRIUS - NUOSAVYBĖS TEISĖS Į PAVOGTUS KULTŪROS OBJEKTUS

 

ATSTATYMAS

 

 

 

III STRAIPSNIS

 

 

(l) Pavogto kultūros objekto savininkas turės jį grąžinti.

 

(2)  Pagal  šią  konvenciją kultūros  objektas,  kuris  buvo

neteisėtai  iškastas arba teisėtai iškastas, bet  neteisėtai

laikomas,  bus  laikomas pavogtu sutinkamai tos  šalies,  iš

kurioje jis iškastas, įstatymais.

 

(3)  Visi  ieškiniai nuosavybės teisei atstatyti turės  būti

iškelti per trejus metus nuo tada, kai ieškovas sužinos, kur

yra  kultūros  objektas ir kas jo savininkas ir  bet  kuriuo

atveju -  per penkiasdešimt metų nuo tada, kai objektas buvo

pavogtas.

 

(4)  Ieškiniams atstatyti nuosavybės teisei į objektą, kuris

yra  paminklo ar archeologinės vietovės dalis arba priklauso

visuomeninei  kolekcijai, nebus taikomi  laiko  apribojimai,

tik  treji  metai nuo tada, kai ieškovas sužinojo,  kur  yra

kultūros objektas ir kas jo savininkas.

 

(5)   Nežiūrint  ankstesnio  paragrafo  sąlygų,   bet   kuri

susitarianti  šalis  gali pareikšti, kad  ieškinio  terminas

gali  būti septyniasdešimt penkeri ir dar daugiau metų, kaip

numato   jos  įstatymai.  Jei  ieškinys  nuosavybės   teisei

atstatyti   iškeliamas  kitoje  susitariančioje  šalyje,   o

kultūros  objektas yra paminklo, archeologinės  vietovės  ar

visuomeninės   kolekcijos   dalis  susitariančioje   šalyje,

pateikiančioje   tokią  deklaraciją,  ieškinys   turi   būti

patenkintas būtent per tą laiką.

 

(6)Pareiškimas,  apie  kurį kalbama ankstesniame  paragrafe,

turės  būti paskelbtas konvenciją pasirašant, ratifikuojant,

priimant, patvirtinant arba prie jos prisijungiant.

 

(7)Pagal  šią  konvenciją "visuomenine  kolekcija",  laikoma

grupė   inventorizuotų  ar  kitaip  identifikuotų   kultūros

objektų, priklausančių:

 

(a) susitariančiai šaliai

(b) susitariančios šalies regioninei ar vietinei valdžiai

(c) susitariančios šalies religinei institucijai arba

(d)   institucijai,   kuri  įkurta  susitariančioje   šalyje

specialiai   kultūros,  švietimo  ir  mokslo   tikslams   ir

pripažinta toje šalyje kaip tenkinanti visuomenės poreikius.

 

(8) Be to, ieškiniui atstatyti nuosavybės teisei į ritualinį

ar   kitaip  bendruomenei  svarbų  kultūros  objektą,  kuris

priklauso  genčiai ar vietinei bendruomenei  susitariančioje

šalyje  ir  yra  naudojamas  tos bendruomenės  papročių  bei

ritualinėse apeigose, laiko limitas bus taikomas  toks  pat,

kaip ir ieškiniui dėl visuomeninės kolekcijos.

 

IV STRAIPSNIS

 

 

(l) Kai iš pavogto kultūros objekto savininko pareikalaus jį

grąžinti  ir  jis tai padarys, jam bus sumokėta teisinga  ir

priimtina  kompensacija,  jei jis  nei  žinojo,  nei  galėjo

žinoti,  kad objektas vogtas, ir jei gali įrodyti, kad  buvo

reikiamai atsargus objektą įsigydamas.

 

(2)  Nepažeidžiant  savininko teisės į minėtą  kompensaciją,

bus   stengiamasi   rasti  žmogų,  kuris   perdavė   objektą

savininkui, arba kokį kitą ankstesnį perdavėją kompensacijai

sumokėti, jei tai leidžia šalies, kurioje ieškinys įškeltas,

įstatymai.

 

(3) Jei bus reikalaujama, kad ieškovas sumokėtų kompensaciją

savininkui, tai nepažeis ieškovo teisės atgauti  ją  iš  bet

kurio kito asmens.

 

(4)   Nustatant,  ar  savininkas  buvo  reikiamai   atsargus

įsigydamas  objektą, bus atsižvelgiama į visas jo  įsigijimo

aplinkybes,  tarp  jų  ir  į suinteresuotų  asmenų  savybes,

sumokėtą  kainą,  ar  savininkas pasitikslino  kokiame  nors

prieinamame pavogtų kultūros vertybių sąraše arba  kitokioje

galimoje  informacijoje  ar  dokumentacijoje,  kurią  galėjo

gauti,  ar  kreipėsi  patarimo į prieinamas  agentūras  arba

kompetentingą asmenį.

 

(5)  Savininko padėtis neturi būti geresnė, negu asmens,  iš

kurio  jis  gavo kultūros objektą paveldėjimo ar kokiu  kitu

neapmokamu keliu.

 

 

III SKYRIUS - NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ GRĄŽINIMAS

 

 

 

V STRAIPSNIS

 

 

(l)  Susitarianti šalis gali pareikalauti,  kad  teismas  ar

kita    kompetentinga   antrosios   susitariančios    šalies

institucija  įsakytų  grąžinti kultūros objektą,  neteisėtai

išvežtą iš prašymą pateikusios šalies.

 

(2)  Jei  kultūros  objektas, laikinai išvežtas  iš  prašymą

pateikusios šalies parodai, ištyrimui ar restauravimui gavus

leidimą  pagal  jos įstatymus, reguliuojančius  eksportą  ir

saugančius  kultūros paveldą, nustatytu terminu negrąžintas,

jis bus laikomas išvežtu neteisėtai.

 

(3)   Teismas   ar  kita  kompetentinga  šalies,   į   kurią

kreipiamasi, institucija įsakys grąžinti neteisėtai  išvežtą

kultūros objektą, jei prašymą pateikusi šalis nustatys,  kad

išvežant  objektą  iš  jos  teritorijos  pažeista  viena  ar

daugiau šių sąlygų:

 

(a)fizinis objekto ar jo aplinkos išsaugojimas;

(b) sudėtinio objekto vientisumas;

(c)   informacijos,  pavyzdžiui,  mokslinės  ar   istorinės,

išsaugojimas;

(d)  jei  genties  ar  vietinės bendruomenė  daiktą  naudoja

papročių ir ritualinėse apeigose,

 

arba   jei  nustatoma,  kad  objektas  šalyje,  pateikusioje

prašymą, yra ypatingos kultūrinės reikšmės.

 

(4)  Prie  bet  kurio prašymo, nurodyto (l)  šio  straipsnio

paragrafe,  turi  būti  pridėta  tokia  faktinė  ar  teisinė

informacija,  kuri  padėtų teismui ar  kitai  kompetentingai

šalies,  į  kurią  kreipiamasi, institucijai  nustatyti,  ar

nepažeisti (l)-(3) paragrafų reikalavimai.

 

(5) Bet kuris reikalavimas grąžinti turės būti pateiktas per

trejus  metus  nuo tada, kai prašanti šalis žinos,  kur  yra

objektas  ir kas jo savininkas, arba per penkiasdešimt  metų

nuo  tos  dienos, kai objektas pagal (2) paragrafe  nurodytą

leidimą turėjo būti grąžintas.

 

VI STRAIPSNIS

 

 

(l)  Kai  neteisėtai išvežto kultūros objekto savininkas  jį

grąžins, šalis, pateikusi prašymą, sumokės jam kompensaciją,

jei  jį  įsigydamas jis nei žinojo, nei galėjo  žinoti,  kad

objektas išvežtas neteisėtai.

 

(2)  Nustatant, ar savininkas žinojo, ar galėjo žinoti,  kad

kultūros  objektas išvežtas neteisėtai, bus atsižvelgiama  į

objekto įsigijimo aplinkybes, taip pat neturėjimą leidimo

 

išvežti,   reikalingo  pagal  prašymą   pateikusios   šalies

įstatymus.

 

(3)  Savininkas,  iš  kurio reikalaujama  grąžinti  kultūros

objektą,  tardamasis su reikalavimą pateikusia šalimi,  gali

nuspręsti vietoj kompensacijos:

 

(a) išlaikyti nuosavybės teisę;

(b)  už atlyginimą arba nemokamai perduoti nuosavybės  teisę

paties   pasirinktam   žmogui,  kuris   gyvena   reikalavimą

pateikusioje šalyje ir kuris davė būtinas garantijas.

 

(4)  Kultūros objekto grąžinimo pagal šį straipsnį  išlaidas

padengs reikalavimą pateikusi šalis, išsaugodama savo  teisę

atgauti išlaidas iš bet kurio kito asmens.

 

(5)  Savininko padėtis neturi būti geresnė, negu asmens,  iš

kurio  jis  gavo kultūros objektą paveldėjimo ar kokiu  kitu

neapmokamu keliu.

 

VII STRAIPSNIS

 

 

(l) Šio skyriaus sąlygos netaikomos, kai:

 

(a)reikalaujant grąžinti kultūros objektą, jo išvežimas  jau

nelaikomas neteisėtu;

(b)  objektas  buvo išvežtas esant gyvam  jo  autoriui  arba

nepraėjus daugiau kaip 50 metų nuo autoriaus mirties.

 

(2)  Nepaisant (l) paragrafo (b) dalies sąlygų, šio skyriaus

sąlygos bus taikomos, jei kultūros objektas sukurtas genties

ar  vietinės  bendruomenės  nario  arba  narių  papročių  ir

ritualinėms    apeigoms.   Objektas   bus   grąžintas    tai

bendruomenei.

 

IV SKYRIUS - BENDROS SĄLYGOS

 

 

 

VIII STRAIPSNIS

 

 

(l) Pagal II skyriaus sąlygas ieškinys, o pagal III skyriaus

sąlygas   reikalavimas  gali  būti  iškeltas  susitariančios

šalies,    kurioje   yra   objektas,   teisme   ar    kitoje

kompetentingoje  institucijoje, taip pat teismuose ar kitose

kompetentingose  institucijose, kitaip  turinčiose  juridinę

galią susitariančiose šalyse.

 

(2)  Šalys gali susitarti kreiptis dėl ginčo į teismą,  kitą

kompetentingą instituciją ar arbitražą.

 

(3)  Galima imtis laikinų, taip pat ir apsauginių priemonių,

numatytų   susitariančios  šalies,  kurioje  yra   objektas,

įstatymuose,  net  jei ieškinys nuosavybės teisei  atstatyti

arba    reikalavimas   grąžinti   objektą   iškeltas   kitos

susitariančios   šalies  teisme  ar  kitoje  kompetentingoje

institucijoje.

 

IX STRAIPSNIS

 

 

(l)  Niekas  šioje  konvencijoje  nedraudžia  susitariančiai

šaliai   pasinaudoti  įstatymais,  palankesniais  nuosavybės

teisei  atgauti,  pavogtam ar neteisėtai  išvežtam  kultūros

objektui   susigrąžinti,  negu  šios  konvencijos  numatytos

sąlygos.

 

(2)   Šis  straipsnis  neturi  būti  interpretuojamas   kaip

įpareigojantis  pripažinti ar taikyti  kitos  susitariančios

šalies teismo ar kitos kompetetingos institucijos sprendimą,

kuris nukrypsta nuo šios konvencijos nuostatų.

 

X STRAIPSNIS

 

 

(l)  II  skyriaus  sąlygos bus taikomos tik  tiems  kultūros

objektams,   kurie  pavogti  šiai  konvencijai   įsigaliojus

šalyje, kurioje ieškinys iškeltas, jeigu:

 

(a)    objektas   buvo   pavogtas   susitariančios    šalies

teritorijoje, įsigaliojus konvencijai toje šalyje;

(b)  objektas  yra susitariančioje šalyje, įsigaliojus  joje

konvencijai.

 

(2)   III  skyriaus  sąlygos  bus  taikomos  tik  neteisėtai

išvežtiems  kultūros objektams, įsigaliojus  konvencijai  ir

reikalavimą   iškėlusioje  šalyje,  ir  toje,   kuriai   jis

iškeltas.

 

(3)  Ši  konvencija  jokiu būdu neįteisina  jokių  nelegalių

sandorių, kurie sudaryti prieš įsigaliojant konvencijai arba

kuriuos  atmeta  šio straipsnio (l) ir (2) paragrafai.  Taip

pat  ji  neapriboja  jokių šalies ar asmens  teisių  iškelti

ieškinį  nuostoliams atlyginti, nors kultūros objektas  buvo

pavogtas   ar   neteisėtai   išvežtas   prieš   įsigaliojant

konvencijai.

 

V SKYRIUS - BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

 

11 STRAIPSNIS

 

 

(l)  Ši konvencija bus pasirašoma diplomatinės konferencijos

dėl  Unidroit konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai  išvežtų

kultūros  vertybių  grąžinimo  tarptautiniu  mastu  projekto

priėmimo  baigiamajame posėdyje. Konvenciją  pasirašyti  bus

galima iki 1996 metų birželio 30 dienos.

 

(2)   Šalys,  kurios  šią  konvenciją  pasirašė,   turi   ją

ratifikuoti, priimti ar patvirtinti.

 

(3)   Prie   konvencijos  nuo  jos  pasirašymo  datos   gali

prisijungti ir tos šalys, kurios jos nepasirašė.

 

(4)   Formalūs   ratifikavimo,  priėmimo,  patvirtinimo   ar

prisijungimo dokumentai atiduodami saugoti saugyklai.

 

XII STRAIPSNIS

 

 

(l)   Konvencija  įsigalios  šešto  mėnesio   pirmą   dieną,

skaičiuojant  nuo  tos  datos, kai  buvo  atiduotas  saugoti

penktas    ratifikavimo,   priėmimo,    patvirtinimo    arba

prisijungimo dokumentas.

 

(2)  Kiekvienoje  susitariančioje šalyje, kuri  ratifikuoja,

priima, patvirtina šią konvenciją arba prie jos prisijungia,

ją  ratifikavus,  priėmus, patvirtinus arba  papildžius  jau

penkioms  šalims, konvencija įsigalios šešto  mėnesio  pirmą

dieną,  skaičiuojant  nuo  tos  datos,  kai  šalis  atsiuntė

ratifikavimo,   priėmimo,  patvirtinimo  arba   prisijungimo

dokumentus saugyklai.

 

XIII STRAIPSNIS

 

 

(l)   Ši   konvencija  neturi  įtakos  jokiam  tarptautiniam

dokumentui,   kuris   teisiškai   įpareigoja    bet    kurią

susitariančią   šalį   ir  kuris  apima   šios   konvencijos

reguliuojamus  dalykus,  nebent šalys,  kuriose  veikia  šis

dokumentas, yra paskelbusios priešingą deklaraciją.

 

(2)  Bet kuri susitarianti šalis gali pasirašyti sutartį  su

viena  ar  daugiau  susitariančių šalių, siekdama  tobulinti

abipusį šios konvencijos taikymą. Šalys, pasirašiusios tokią

sutartį, vieną jos kopiją turi atiduoti saugyklai.

 

(3) Susitariančios šalys, kurios yra ekonominės integracijos

ar   regioninių  organizacijų  narės,  gali  pareikšti,  kad

bendraudamos   laikysis   šių   organizacijų   įstatymų   ir

tarpusavyje  netaikys  šios  konvencijos  nuostatų,   kurios

sutampa su tų organizacijų taisyklėmis.

 

XIV STRAIPSNIS

 

 

(l)  Jei  susitarianti šalis turi du ar daugiau  teritorinių

vienetų,    kurių   teisinės   sistemos   susijusios    arba

nesusijusios  su  šia konvencija, ratifikuodama,  priimdama,

patvirtindama  šią  konvenciją arba prie jos  prisijungdama,

šalis  gali  pareikšti, kad konvencija galioja  visuose  jos

teritoriniuose  vienetuose, viename ar  daugiau  teritorinių

vienetų.  Taip  pat  ji  gali bet  kuriuo  metu  vietoj  šio

pareiškimo paskelbti naują.

 

(2) Šie pareiškimai privalo būti pateikti saugyklai, ir

juose  turi  būti  aiškiai nurodyti  teritoriniai  vienetai,

kuriuose konvencija galioja.

 

(3)   Jeigu   pagal  šiame  straipsnyje  minimą   pareiškimą

konvencija  galioja  viename  ar  daugiau,  bet  ne  visuose

susitariančios šalies teritoriniuose vienetuose:

 

(a)  I straipsnyje nurodyta susitariančios šalies teritorija

bus laikoma tos šalies teritoriniu vienetu;

 

(b)  susitariančios šalies arba šalies, į kurią kreipiamasi,

teismas  ar  kita kompetentinga institucija bus laikomi  tos

šalies  teritorinio  vieneto teismu arba kita  kompetentinga

institucija;

(c) susitarianti šalis, kurioje yra kultūros objektas, pagal

VIII   straipsnio  (l)  paragrafą  bus  laikoma  tos  šalies

teritoriniu vienetu, kuriame yra objektas;

(d)  susitariančios šalies, kurioje yra objektas,  įstatymai

pagal  VIII straipsnio (3) paragrafą bus laikomi tos šalies,

kurioje yra objektas, teritorinio vieneto įstatymais;

(e)  susitarianti šalis pagal IX straipsnį bus  laikoma  tos

šalies teritoriniu vienetu.

 

(4)  Jei susitarianti šalis nepaskelbia pagal šio straipsnio

(l)  paragrafą  jokio pareiškimo, konvencija galios  visuose

šalies teritoriniuose vienetuose.

 

XV STRAIPSNIS

 

 

(l)  Pagal  šią konvenciją galimi pareiškimai, paskelbti  ją

pasirašant,     turi    būti    patvirtinami,     konvenciją

ratifikuojant, priimant ar patvirtinant.

 

(2) Pareiškimai ir jų patvirtinimai turi būti pateikti raštu

saugyklai.

 

(3)   Pareiškimas  šalyje  įsigalios  kartu  su  konvencija.

Pareiškimas,  kurio  oficialaus  paskelbimo  raštą  saugykla

gauna  po  konvencijos  įsigaliojimo,  pradės  veikti  šešto

mėnesio  pirmą  dieną,  skaičiuojant nuo  atidavimo  saugoti

datos.

 

(4)   Bet   kuri   šalis,  paskelbianti   pagal   konvenciją

pareiškimą,  gali  bet  kuriuo metu  jį  atšaukti  oficialiu

raštu, pateiktu ssaugyklai. Atšaukimas įsigalios pirmą šešto

mėnesio  dieną,  skaičiuojant nuo rašto pateikimo  saugyklai

datos.

 

XVI STRAIPSNIS

 

 

(l)Kiekviena      susitarianti     šalis,      pasirašydama,

ratifikuodama, priimdama, patvirtindama konvenciją  ar  prie

jos   prisijungdama,   pareikš,  kad  reikalamai   atstatyti

nuosavybės  teisę  arba grąžinti kultūros  objektą,  kuriuos

pateikia  valstybės pagal   VIII straipsnį,  gali  būti  jai

pateikti pagal vieną ar kelias iš šių procedūrų:

 

(a)   tiesiai  į  deklaruojančios  šalies  teismą  ar   kitą

kompetentingą instituciją;

(b)  per  instituciją ar institucijas, tos šalies  paskirtas

priimti  tokius ieškinius ar reikalavimus ir  pateikti  juos

šalies teismams ar kitoms kompetentingoms institucijoms;

(c) per diplomatinius ir konsulinius kanalus.

 

(2)  Kiekviena susitarianti šalis gali nurodyti  teismus  ar

kitas     kompetentingas    organizacijas,    kompetentingas

pareikalauti   atstatyti  nuosavybės  teisę  arba   grąžinti

kultūros objektus pagal II ir III skyrių nuostatas.

 

(3)  Pareiškimai, paskelbti pagal šio straipsnio (l) ir  (2)

paragrafų  nuostatas,  gali būti bet  kuriuo  metu  pakeisti

nauju pareiškimu.

 

(4) Šio straipsnio (l)-(3) paragrafų nuostatos neturi įtakos

dvišalėms  ar  daugiašalėms sutartims dėl teisinės  pagalbos

civilinių  ir  komercinių  klausimų  atžvilgiu,  kurių  gali

iškilti tarp susitariančių šalių.

 

XVII STRAIPSNIS

 

 

Kiekviena  susitarianti  šalis  ne  vėliau  kaip  per  šešis

mėnesius,    skaičiuojant   nuo   ratifikavimo,    priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimomo dokumento atsiuntimo  dienos,

turi   raštu  pateikti  saugyklai  informaciją  kuria   nors

oficialia      konvencijos     kalba     apie     įstatymus,

reglamentuojančius    kultūros   vertybių    eksportą.    Ši

informacija atitinkamai periodiškai turi būti atnaujinama.

 

XVIII STRAIPSNIS

 

 

Negalimos  jokios  išlygos,  išskyrus  tas,  kurias   numato

konvencija.

 

XIX STRAIPSNIS

 

 

(l)Ši konvencija gali būti denonsuota bet kurios šalies  bet

kuriuo  laiku nuo tos dienos, kai ji įsigaliojo toje  šalyje

pateikiant apie tai dokumentą saugyklai.

 

(2)  Konvencija  nustos galios šešto  mėnesio  pirmą  dieną,

skaičiuojant nuo tos datos, kai denonsavimo dokumentas  buvo

pateiktas  saugyklai.  Kai denonsavimo  dokumente  nurodomas

ilgesnis denonsavimo terminas, jis įsigalios pasibaigus šiam

terminui.

 

(3)  Nepaisant denonsavimo, ši konvencija bus taikoma  tiems

ieškiniams  nuosavybės teisei atstatyti  arba  reikalavimams

kultūros  objektams  grąžinti,  kurie  buvo  pateikti  prieš

denonsavimo įsigaliojimą.

 

XX STRAIPSNIS

 

 

Unidroit prezidentas gali periodiškai arba bet kuriuo  metu,

penkioms   susitariančioms  šalims  pareikalavus,   sudaryti

specialų    komitetą    praktiniam   konvencijos    veikimui

peržiūrėti.

 

XXI STRAIPSNIS

 

 

(l) Šią konvenciją saugos Italijos Respublikos Vyriausybė.

 

(2) Italijos Respublikos Vyriausybė:

 

(a)informuos   konvenciją   pasirašiusias   ar   prie    jos

prisijungusias šalis bei Unidroit prezidentą apie:

 

(i)kiekvieną   naują  pasirašymo,  ratifikavimo,   priėmimo,

patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą ir jo pateikimo datą;

(ii) kiekvieną pareiškimą, paskelbtą pagal šią konvenciją;

(iii) bet kurio pareiškimo atšaukimą;

(iv) konvencijos įsigaliojimo datą;

(v) sutartis, minimas XIII straipsnyje;

(vi)  konvencijos denonsavimo dokumento gavimą, gavimo  datą

ir denonsavimo įsigaliojimo datą;

(b)  išsiųs  patvirtintas  konvencijos  kopijas  visoms   ją

pasirašiusioms  ir  prie  jos  prisijungusioms  šalims   bei

Unidroit prezidentui;

(c) atliks įprastas kitas saugyklų funkcijas.

 

Patvirtindami tai, kas pasakyta, šią konvenciją pasirašė

įgaliotieji atstovai, turintys pilnus įgaliojimus.

 

ATLIKTA   Romoje   1995  metų  birželio   24   dieną   vienu

egzempliorium  anglų  ir  prancūzų  kalbomis;  abu   tekstai

vienodai autentiški.

 

 

P ri e d a s

 

(a)Faunos,    floros,    mineralų,    anatomijos,     įdomių

paleontologijos objektų retos kolekcijos ir egzemplioriai;

 

(b) istorinės vertybės, susijusios su mokslo, technologijos,

karine ir visuomenės istorija, nacionalinių vadų, mąstytojų,

mokslininkų ir menininkų gyvenimu, su nacionalinės  reikšmės

įvykiais;

 

(c)  archeologinės  iškasenos  (įprastos  ir  slaptos)  arba

archeologiniai radiniai;

 

(d)  išardytų  meno,  istorijos  ir  archeologijos  paminklų

elementai;

 

(e)   senesnės   kaip  šimto  metų  antikvarinės   vertybės,

pavyzdžiui, įrašai, monetos, raižyti antspaudai;

 

(f) etnologinės svarbos objektai;

 

(g) meninės svarbos vertybės, pavyzdžiui:

 

(i)  paveikslai,  ranka piešti arba  tapyti  ant  bet  kokio

pagrindo   bet  kokia  medžiaga  (taip  pat  ranka   puoštos

pramoninės konstrukcijos bei prekės);

(ii)  originalios statulos ir skulptūriniai kūriniai iš  bet

kokios medžiagos;

(iii) originalūs raižiniai, graviūros, litografijos;

(iv)  originalios meno asambliažai ir montažai iš bet kokios

medžiagos;

 

(h)   reti   rankraščiai  ir  inkunabulai,   senos   knygos,

dokumentai  ir specialios paskirties leidiniai  (istoriniai,

meniniai, moksliniai, literatūriniai ir t.t.) - jų  vienetai

ir kolekcijos;

 

(i)  pašto  ženklai,  muitinės ir panašūs  antspaudai  -  jų

vienetai ir kolekcijos;

 

(j) garso, foto ir kino archyvai;

 

(h)  daugiau  kaip šimto metų senumo baldai ir seni  muzikos

instrumentai.

 

 

 

DIPLOMATINĖ KONFERENCIJA DĖL UNIDROIT KONVENCIJOS DĖL

PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS VERTYBIŲ GRĄŽINIMO

TARPTAUTINIU MASTU PROJEKTO PRIĖMIMO

BAIGIAMASIS AKTAS

Roma, 1995 m. birželio 24 d.

 

l.Diplomatinė  konferencija  dėl  Unidroit  konvencijos  dėl

pavogtų  ar  neteisėtai išvežtų kultūros vertybių  grąžinimo

tarptautiniu mastu projekto priėmimo vyko Italijoje, Romoje,

nuo 1995 m. birželio 7 iki 24 d.

 

2. Joje dalyvavo 70 šalių atstovai:

Albanijos    Respublikos,   Alžyro   Liaudies   Demokratinės

Respublikos,  Angolos  Respublikos, Argentinos  Respublikos,

Australijos Respublikos, Austrijos Respublikos, Baltarusijos

Respublikos,  Belgijos  Karalystės,  Bolivijos  Respublikos,

Brazilijos  Federacinės Respublikos, Bulgarijos Respublikos,

Burkinos  Faso, Kambodžos Karalystės, Kameruno  Respublikos,

Kanados,    Kinijos    Liaudies   Respublikos,    Kolumbijos

Respublikos,Dramblio   Kaulo  Kranto   Respublikos,Kroatijos

Respublikos, Kipro Respublikos,Čekijos Respublikos,  Danijos

Karalystės,  Ekvadoro Respublikos, Egipto Arabų Respublikos,

Suomijos   Respublikos,  Prancūzijos  Respublikos,  Gruzijos

Respublikos,  Vokietijos Federacinės  Respublikos,  Gvinėjos

Respublikos,   Graikijos   Respublikos,   Šventojo    Sosto,

Vengrijos  Respublikos,  Indijos Respublikos,  Irano  Islamo

Respublikos,    Airijos,   Izraelio   Valstybės,    Italijos

Respublikos,    Japonijos,   Kuveito   Valstybės,    Libijos

Socialistinių Liaudies Arabų Emyratų, Lietuvos  Respublikos,

Liuksemburgo Didžiosios Kunigaikštystės, Maltos Respublikos,

Meksikos  Jungtinių  Valstijų, Maroko  Karalystės,  Mianmaro

Sąjungos,    Nyderlandų   Karalystės,Nigerijos   Federacinės

Respublikos,   Norvegijos   Karalystės,   Pakistano   Islamo

Respublikos,   Paragvajaus  Respublikos,  Peru  Respublikos,

Lenkijos  Respublikos,  Portugalijos  Respublikos,   Korėjos

Respublikos,  Rumunijos,  Rusijos  Federacijos,   Slovėnijos

Respublikos,    Pietų    Afrikos   Respublikos,    Ispanijos

Karalystės, Švedijos Karalystės, Šveicarijos Konfederacijos,

Tailando    Karalystės,    Tuniso   Respublikos,    Turkijos

Respublikos,  Ukrainos,  Didžiosios  Britanijos  ir  Šiaurės

Airijos  Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos  Valstijų,

Jemeno Respublikos, Zambijos Respublikos.

 

3. Aštuonios valstybės atsiuntė į konferenciją stebėtojus:

Bosnijos-Hercogovinos    Respublika,    Ganos    Respublika,

Gvatemalos    Respublika,   Honduro   Respublika,    Jordano

Karalystė,   Saudo   Arabijos   Karalystė,   Sirijos   Arabų

Respublika, Venesuelos

Respublika.

 

4.Stebėtojai      atstovavo     šioms     tarpvyriausybinėms

organizacijoms:

Europos bendrijų komisijai

Europos Tarybai

Europos Sąjungos Tarybai

Hagos tarptautinės privatinės teisės konferencijai

Kultūros   vertybių  konservavimo  ir  restauravimo   tyrimų

tarptautiniam centrui

Tarptautinei kriminalinės policijos organizacijai

Suvienytųjų    Nacijų   švietimo,   mokslo    ir    kultūros

organizacijai.

 

5.Stebėtojai  atstovavo šioms tarptautinėms nevyriausybinėms

organizacijoms:

Tarptautinei teisininkų asociacijai

Tarptautinei advokatūros asociacijai

Tarptautinei archyvų tarybai

Tarptautinei teisės asociacijai

Tarptautinei Lotynų notariato sąjungai.

 

6.Stebėtojai   atstovavo   šiai   tarptautinei    profesinei

asociacijai :

Tarptautinei prekybos antikiniu menu agentų asociacijai

 

7.Suvereniam    kariniam   Maltos   ordinui   konferencijoje

atstovavo stebėtojas.

 

8.Konferencijos  prezidentu  išrinktas  ponas  Watu  Gardini

(Italija).

 

9.Viceprezidentais konferencija išrinko šiuos atstovus:

poną M.Ghomrasni (Tunisas)

poną A.G.Khodakov'ą (Rusijos Federacija)

poną M.Kima Tabong'ą (Kamerunas)

poną J.Sanchez Cordero Davila (Meksika)

poną A.Wichiencharoen'ą (Tailandas)

 

REGLAMENTO KOMISIJA

 

PIRMININKAS: Konferencijos prezidentas

NARIAI:   Konferencijos  prezidentas   ir   viceprezidentai,

plenarinio posėdžio komiteto pirmininkas.

Be  to,  pirmininkui pakvietus, Reglamento  komisijos  darbe

dalyvavo konferencijos generalinis sekretorius.

 

PLENARINIO POSĖDŽIO KOMITETAS

 

PIRMININKAS: ponas P.Lalive (Šveicarija)

PIRMASIS VICEPIRMININKAS: ponia V.Hughes (Kanada)

ANTRASIS VICEPIRMININKAS: ponas A.Bėkšta (Lietuva)

 

BAIGIAMŲJŲ STRAIPSNIŲ KOMITETAS

 

PIRMININKAS: ponas V.Marotta Rangel (Brazilija)

VICEPIRMININKAS: ponas I.Zimba Chabala (Zambija)

 

REEDAKCINIS KOMITETAS

 

PIRMININKAS: ponia R.Balkin (Australija)

NARIAI:  Australija,  Kinija,  Egiptas,Suomija,  Prancūzija,

Nigerija,    Portugalija,   Turkija,   Jungtinės    Amerikos

Valstijos.

KREDENCIALŲ KOMITETAS

 

PIRMININKAS: ponas N.Perl (Argentina)

NARIAI:  Argentina, Čekijos Respublika, Prancūzija, Gvinėja,

Pakistanas.

 

ll.Konferencijos generalinis sekretorius buvo ponas M.Evans,

generalinis Unidroit sekretorius.

 

12.Daugiausia  konferencija  ir  jos  organai   dirbo   prie

konvencijos  dėl  pavogtų  ir  neteisėtai  išvežtų  kultūros

vertybių grąžinimo tarptautiniu mastu projekto, kurį 1993 m.

spalio   8   d.   priėmė  vyriausybinių  ekspertų   Unidroit

komitetas.  Aiškinamąjį raštą parengė Unidroit sekretoriatas

(Conf.8/3). Taip pat priimtos baigiamosios nuostatos,  pagal

kurias bus įgyvendinama konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai

išvežtų  kultūros  vertybių  grąžinimo  tarptautiniu  mastu.

Nuostatų  aiškinamąjį tekstą paruošė Unidroit  sekretoriatas

(Conf.8/4).  Be  to,  konferencija  ir  jos  organai  aptarė

vyriausybinių  ir  tarptautinių organizacijų  pasiūlymus  ir

pastabas apie konvencijos dėl pavogtų ar neteisėtai  išvežtų

kultūros  vertybių  grąžinimo  tarptautiniu  mastu  projektą

(Conf.8/5 ir priedai, Conf.8/6 ir priedai, Conf.8/W.P.l-7 ir

Conf.8/C.l/W.P.l-82)  ir  apie  baigiamųjų  nuostatų,  pagal

kurias  bus  įgyvendinamas konvencijos  projektas,  projektą

(Conf.8/C.2/W.P.l-25).

 

13.Konferencija  pavedė Plenarinio posėdžio komitetui  pirmą

ir  antrą  konvencijos  dėl pavogtų  ar  neteisėtai  išvežtų

kultūros  vertybių  grąžinimo  tarptautiniu  mastu  projekto

skaitymus,    baigiamųjų   nuostatų,   pagal   kurias    bus

įgyvendinamas  konvencijos projektas, C  ir  F  straipsnius.

Konferencija pavedė Baigiamųjų nuostatų komitetui  pirmą  ir

antrą  baigiamųjų  nuostatų, pagal kurias bus  įgyvendinamas

konvencijos projektas, projekto skaitymus, išskyrus C  ir  F

straipsnius.

 

14.   Pagal  svarstymus,  įrašytus  konferencijos  protokole

(Conf.8/S.R.l/Doc.l),    Plenarinio    posėdžio     komiteto

protokoluose     (Conf.8/C.l/S.R.l-19)    ir    pranešimuose

(Conf.8/C.l/Doc.l), Baigiamųjų nuostatų  komiteto  pranešime

(Conf.8/C.2/Doc.l), konferencija sudarė UNIDROIT  KONVENCIJĄ

DĖL PAVOGTŲ AR NETEISĖTAI IŠVEŽTŲ KULTŪROS OBJEKTŲ.

 

15.  Unidroit  konvencija dėl pavogtų ar neteisėtai  išvežtų

kultūros  objektų,  kurios tekstas yra šio  baigiamojo  akto

priede,  buvo  konferencijos priimta 1995 metų  birželio  23

dieną ir pasirašoma konferencijos baigiamajame posėdyje 1995

metų  birželio  24  dieną.  Ją  dar  bus  galima  pasirašyti

Italijoje,  Romoje, iki 1996 metų birželio  30  dienos.  Nuo

1995   metų   birželio  24  dienos  prie  jos   bus   galima

prisijungti.

 

16.Konvenciją saugos Italijos Vyriausybė.