|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBA
|
 |
| A. Volano g. 2/7, LT-01516 Vilnius
Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkui Rimantui Jonui Dagiui
Gedimino pr. 53, LT-01109 Vilnius |
| 2008-02- |
| Nr. |
| Nr. SR-78-08-17 |
| Į 2008-02-01 |
| DĖL ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ ANTIKORUPCINIO VERTINIMO |
Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 57-2297) 8 straipsnio nuostatomis atliko Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos parengtų Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 9, 10, 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą.
Išnagrinėję teisės aktus antikorupciniu požiūriu manome, kad jų nuostatos nėra pakankamos pasiekti aiškinamajame rašte projekto rengėjų keliamus tikslus. Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto parengimas sukuria specialias normas jau galiojančių teisės normų atžvilgiu. Naujos teisės normos turi būti gerai apgalvotos, kad nekiltų keblumų jas įgyvendinant. Tačiau išnagrinėję projektų nuostatas norime pažymėti, kad atskiri projektų straipsniai kelia neaiškumų, todėl neatmetama galimybė, kad ateityje jie gali sudaryti pagrindą piktnaudžiavimams valdant, naudojant ar disponuojant valstybės patikėtą turtą.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekte daug nukreipiančiųjų bei blanketinių normų, kas apsunkins jo taikymą, sudarys galimybes įstatymą aiškinti skirtingai. Kai kuriose šio projekto vietose pateikiami pavyzdiniai, neišsamūs sąrašai (pvz., „avarijų, stichinių nelaimių likvidavimas ir pan.“), kas leis dviprasmiškai aiškinti tokias nuostatas, numatyti atvejus, kurie nebuvo turimi mintyje rengiant įstatymą.
Be to, kas pasakyta, nurodome ir detalių pastabų dėl atskirų vertinamų projektų straipsnių nuostatų.
Dėl Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto:
1. Lietuvos Respublikos valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projekto 3 straipsnyje įtvirtinti aukštųjų mokyklų turto valdymo naudojimo bei disponavimo principai. Kai kurie iš šių principų atkartojami iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 81 str. (visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo), tačiau nagrinėjant įstatymo nuostatas sistemiškai lieka neaišku, kokius teisinius padarinius sukels šių principų nesilaikymas arba pažeidimas. Norime pažymėti, kad teisės normos įgyvendinimas (nagrinėjamo projekto 3 str.) neužtikrinamas sankcija ar sankcionavimo sistema (principų priežiūros sistema ir pan.) ir gali būti nepakankamas siekiant projekte užsibrėžtų tikslų pasiekimui.
2. Projekto 4 str. 2 dalyje numatyta, kad jei sudarytų sandorių pagrindu valstybinė aukštoji mokykla tretiesiems asmenims jau yra perdavusi valdyti ir naudotis daugiau kaip 30 procentų savo patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto, ploto (atskirai žemės, atskirai statinių), tai prieš priimdama bet kurį paskesnį sprendimą dėl šio turto nuomos, panaudos, uzufrukto ar atnaujinimo, ji turi gauti Švietimo ir mokslo ministerijos pritarimą planuojam sudaryti sandoriui. Šiuo požiūriu kyla abejonių, ar galima vykdyti tiesiogines aukštojo mokslo skleidimo funkcijas, perduodant ar perdavus trečdalį turto kitiems asmenims (absoliučiais skaičiais tai gali būti tūkstančiai kvadratinių metrų ploto), ir ketinant perduoti dar daugiau. Neaišku, kodėl projekte numatyta 30 procentų, ar tai ne per didelis turto kiekis. Be to, nėra nurodyti kriterijai, kuriais remiantis (pvz., turto vertė, paskirtis, nuostolių išvengimas ir pan.) ir kokias atvejais Švietimo ir mokslo ministerija tokį pritarimą duos, ar šis pritarimas nebus subjektyvus. Pažymėtina, kad formuluotė įstatymo tekste „nekilnojamojo turto ploto (atskirai žemės, atskirai statinių)“ gali kelti neaiškumų konkrečiais atvejais taikant šią normą, apskaičiuojant jau perduoto turto plotą.
3. Projekto 6 str. numatyta valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ataskaita, tačiau lieka neaišku, ar tokios ataskaitos numatymas pakankamas skaidrumui pasiekti. Neaišku, kas samdys nepriklausomą auditorių – valstybinė aukštoji mokykla ar trečioji šalis, pvz. Švietimo ir mokslo ministerija; kas nagrinės audito ataskaitą; taip pat neaišku, kokios kils pasekmės kai nepriklausomo auditoriaus ataskaita bus nepalanki valstybinei aukštajai mokyklai, kokį poveikį turės visuomenė kaip ataskaitos gavimo subjektas. Todėl kyla klausimas, ar tokios nuostatos buvimas neliks tik deklaracija. Manome, kad skaidrumo požiūriu reikėtų numatyti, kad nepriklausomą auditorių samdo, jam už darbą sumoka ne valstybinė aukštoji mokykla, o Švietimo ir mokslo ministerija, kaip subjektas atstovaujantis valstybės interesus valstybinėje aukštojoje mokykloje.
4. Projekto 7 str. 7 dalyje numatyta nuostata, pagal kurią aukštoji mokykla gali perduoti savo turtą kitiems asmenims, jei tai yra numačiusi kaip atlyginimą pagal specialistų rengimo ar eksperimentinės plėtros sutartį. Šioje nuostatoje nėra nuorodos į projekto 8 straipsnio 4 dalį, detalizuojančią aukštosios mokyklos turtą, todėl galima suprasti, kad šios nuostatos priedanga gali būti perduotas bet koks valstybės turtas, neatsižvelgiant į jo vertę, dydį bei reikalingumą valstybinei aukštajai mokyklai.
5. Projekto 8 str. 4 dalyje išvardytas turtas pagal savo pobūdį galėtų būti įvardytas tiksliau, darant reikalingas nuorodas į Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymą, šio įstatymo VIII skyriaus atitinkamus straipsnius, kad nekiltų neaiškumų bei dviprasmiškumų aiškinant įstatymą. Šiuo metu 8 str. 4 d. 1 p. formuluotė neaiški ir gali būti suprantama įvairiai. Manome, kad 8 str. 4 dalies 4 punkte nurodytas turtas šiuo metu ir ateityje be išlygų turi būti laikomas valstybės nuosavybe (ypač tai pasakytina apie nekilnojamąjį turtą), todėl jo nurodyti šiame straipsnyje nereikėtų.
6. Projekto 9 str. 2 d. būtina konkretizuoti „trumpalaikius renginius“, kad į šią kategoriją jokiu atveju nepatektų privataus pobūdžio renginiai, darbuotojų asmeninės reikšmės pokyliai bei panašūs, su aukštuoju mokslu nesusiję, renginiai.
7. Pagal projekto 11 straipsnį bei jo paaiškinimą, valstybės turto uzufruktas būtų priemonė atsiskaityti vykdant turto atnaujinimą ir taip būtų sprendžiami turto atnaujinimo finansavimo klausimai. Tačiau neatmetama galimybė, kad uzufruktorius pradėtų vykdyti veiklą, nesusijusią su aukštosios mokyklos tikslais, nesusijusią su studijomis; tokia veikla galėtų būti tik maskuojama kaip „studentų socialines ar kultūrines reikmes tenkinanti veikla“. Gali atsirasti galimybė pasinaudojant 11 str. 4 d. 4 p. aukštosios mokyklos žemės sklypą panaudoti kitų asmenų, prisidėjusių prie turto atnaujinimo ūkinėms ar komercinėms reikmėms tenkinti. Todėl įstatyme reikėtų nurodyti aiškesnes, išsamesnes apsaugos priemones, kad tokios situacijos būtų kiek įmanoma minimizuotos.
8. Projekto 14 str. numatoma išimtis, pagal kurią tam tikrai aukštosios mokyklos žemei netaikomi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo reikalavimai. Manome, kad tokia nuostata gali sąlygoti piktnaudžiavimą įstatymu, nes sukuriamas komplikuotas ir dvejopas to paties dalyko teisinis statusas: aukštosios mokyklos patikėjimo teise valdoma žemė, kuriai taikomas Žemės įstatymas ir aukštosios mokyklos už savarankiškas lėšas įsigyta žemė, kuriai netaikomas Žemės įstatymas. Būtina pridurti, kad nėra numatyta efektyvaus kontrolės mechanizmo, kuris padėtų atskleisti valdymo, naudojimo, disponavimo šiuo dalyku būklę, o valstybinės aukštosios mokyklos kolegialaus organo pritarimas (neaišku, ar šiuo organu taps valstybinės aukštosios mokyklos taryba, ar ši funkcija liks valstybinės aukštosios mokyklos senatui) mūsų nuomone nėra pakankamas.
9. Projekto 16 straipsnyje numatyta aukštųjų mokyklų teisė steigti, investuoti į juridinius asmenis, įsigyti vertybinius popierius iš fizinių ar juridinių asmenų už patikėjimo teise valdomą valstybės turtą, numatytą projekto 8 str. 4 dalyje. Manome, kad tokia nuostata suteikiama per daug galių (įsigyti vertybinių popierių ar investuoti į privačius juridinius asmenis, išskyrus personalines įmones ir ūkines bendrijas). Tai gali būti atliekama ne vien aukštosios mokyklos naudai, neegzistuoja efektyvus kontrolės mechanizmas, principų įgyvendinimo priežiūros mechanizmas, kuris padėtų išvengti galimų piktnaudžiavimų.
Dėl Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 9, 10, 32 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto:
Šio projekto 1 straipsnio 1 dalimi įteisinama išimtis, komplikuojanti valstybinės žemės teisinį režimą (žr. 8 pastabą), kas gali kelti neaiškumų dėl konkrečių žemės sklypų. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi numatoma, kad „Tokių sklypų atžvilgiu valstybinės aukštosios mokyklos turi tokias pačias šio įstatymo nustatytas teises ir pareigas, kaip ir privačios žemės savininkai, išskyrus Valstybinių aukštųjų mokyklų turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo penktame skirsnyje nustatytas išimtis“. Galima daryti išvadą, kad ši nuostata numato arba kitokio turinio patikėjimo teisę, arba kitokio turinio nuosavybės teisę, nei žinoma dabar. Tai gali kelti neaiškumų konkrečiais atvejais.
Išanalizavus įstatymų projektų nuostatas galima daryti prielaidą, kad pasinaudojant siūlomomis išimtimis valstybės turto sąskaita (aukštųjų mokyklų patalpų, žemės sąskaita) bus galima teisiškai įforminti tam tikrą komercinę veiklą (pvz., komercinių sporto klubų, nesusijusių su aukštąja mokykla steigimą, ūkinės, komercinės paskirties objektų statybą ir pan.), o tai neprisidės prie skaidrumo, teisėtumo, visuomenės interesų įgyvendinimo valstybinėse aukštosiose mokyklose.
Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, manome, kad kai kurios projekto straipsnių nuostatos turėtų būti peržiūrėtos iš esmės taip, kad jose būtų numatyti aiškūs, efektyvūs valstybinei aukštajai mokyklai patikėto turto ir valstybinės aukštosios mokyklos pačios įsigyto turto administravimo ir kontrolės mechanizmai. Būtina sukurti teisės normas taip, kad šiuo metu valstybinių aukštųjų mokyklų valdomas valstybės turtas ir jų įsigytas turtas netaptų piktnaudžiavimo, nesąžiningų sandorių, dėl ko valstybė, visuomenė, valstybinė aukštoji mokykla patirtų nuostolių, objektu.
Taip pat įvertinus tai, kas parašyta, manome, kad aukštosios mokyklos ūkio tvarkymo autonomijos pasiekimui apibrėžti pakaktų patobulinti jau galiojančius teisės aktus, reguliuojančius valstybės turto naudojimą, valdymą, disponavimą juo.
Pagarbiai