LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ, GALINČIŲ DIRBTI ĮMONĖSE, KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2008 m. balandžio 8 d. Nr. V-271

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (Žin., 2003, Nr. 70-3170; 2007, Nr. 69-2720) 8 straipsnio nuostatomis:

1. Tvirtinu Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų aprašą (pridedama).

2. Pavedu įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui pagal administravimo sritį.

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                  RIMVYDAS TURČINSKAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu
Nr. V-271

 

PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTŲ, GALINČIŲ DIRBTI ĮMONĖSE, KVALIFIKACINIŲ REIKALAVIMŲ APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Profesinės sveikatos specialistų, galinčių dirbti įmonėse, kvalifikacinių reikalavimų (toliau – reikalavimai) aprašo paskirtis – nustatyti kvalifikacinius reikalavimus ir kompetenciją sveikatos priežiūros specialisto, einančio profesinės sveikatos specialisto pareigas. Profesinės sveikatos specialistų teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos įmonėse, turinčiose licenciją verstis sveikatos priežiūros veikla ir teikti licencijoje nurodytas sveikatos priežiūros paslaugas.

 

II. REIKALAVIMŲ TAIKYMO SRITYS

 

2. Reikalavimai taikomi asmenims, siekiantiems užsiimti profesinės sveikatos specialisto profesine veikla įmonėse, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

 

III. APIBRĖŽIMAI

 

3. Šiame apraše vartojama sąvoka:

Profesinės sveikatos specialistas – sveikatos priežiūros specialistas, turintis aukštąjį medicinos, visuomenės sveikatos ar slaugos išsilavinimą ir atitinkantis nustatytus reikalavimus.

Kitos šiame Apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

IV. PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTO PROFESINĖ KVALIFIKACIJA

 

4. Profesinės sveikatos specialistu dirbti gali:

4.1. darbo medicinos gydytojas, baigęs medicinos studijas ir darbo medicinos praktikos specializaciją universitete ar kitoje teisės aktais valstybės pripažintoje mokymo įstaigoje, turinčioje teisę vykdyti gydytojų medicinos praktikos specializaciją arba medicinos rezidentūrą, bei turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal darbo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją;

4.2. medicinos gydytojas, baigęs vientisąsias medicinos studijas ir 40 val. trukmės profesinės sveikatos priežiūros tema tobulinimo kursus pagal su Sveikatos apsaugos ministerija suderintas programas bei turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją;

4.3. darbo higienos gydytojas, turintis aukštąjį universitetinį biomedicinos mokslų studijų srities medicinos krypties išsilavinimą ir profesinės kvalifikacijos pažymėjimą;

4.4. visuomenės sveikatos specialistas, baigęs visuomenės sveikatos studijų programą ir įgijęs magistro kvalifikacinį laipsnį ar turintis jam prilygintą išsilavinimą;

4.5. bendrosios praktikos slaugytojas, baigęs slaugos studijas ir 120 val. trukmės profesinės sveikatos priežiūros tema tobulinimo kursus pagal su Sveikatos apsaugos ministerija suderintas programas.

 

V. PROFESINĖS SVEIKATOS SPECIALISTO KOMPETENCIJA

 

5. Profesinės sveikatos specialisto, galinčio dirbti įmonėse, profesinę kompetenciją, kurią jis įgyja baigęs atitinkamas studijas bei nuolat tobulindamas profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę mokslo ir praktikos pažangą, sudaro mokėjimas organizuoti ir užtikrinti įmonės darbuotojų sveikatos priežiūrą, remiantis įgytų žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų visuma.

6. Profesinės sveikatos specialistai turi žinoti:

6.1. darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų nuostatas;

6.2. darbo saugos reikalavimus įmonėje ir darbuotojų darbo vietose;

6.3. profesinės rizikos veiksnius ir jų poveikį darbuotojams;

6.4. profesinių ligų kilmę, eigą, specifinius šių ligų profilaktikos principus ir metodus;

6.5. medicinos, profesinių ligų statistikos pagrindus ir profesinės sveikatos rodiklius;

6.6. įmonės darbuotojų dalyvavimo, siekiant išsaugoti ir stiprinti darbuotojų sveikatą, reikšmę, jos įtraukimo į šią veiklą galimybes, būdus.

7. Profesinės sveikatos specialistai turi išmanyti:

7.1. profesinės sveikatos priežiūros veiklos organizavimo principus;

7.2. profesinės rizikos įvertinimo ir prevencijos pagrindus;

7.3. darbuotojų sveikatos stiprinimo principus ir metodus.

8. Profesinės sveikatos specialistai turi mokėti:

8.1. įvertinti profesinės rizikos veiksnių (cheminių, fizikinių, biologinių, ergonominių, psichosocialinių ir kt.) poveikį darbuotojų sveikatai;

8.2. kartu su kitais specialistais tirti profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe priežastis;

8.3. analizuoti ir vertinti privalomų darbuotojų sveikatos patikrinimų rezultatus;

8.4. teikti pirmąją medicinos pagalbą;

8.5. tobulinti įmonės darbo organizavimą ir gerinti darbo kultūrą, kuri sukuria teigiamą socialinę aplinką ir didina darbingumą bei stiprina profesinę sveikatą ir saugą darbe.

9. Profesinės sveikatos specialistai turi gebėti:

9.1. nustatyti profesinės rizikos veiksnius įmonės darbuotojų darbo vietose, organizuoti darbo aplinkos tyrimų atlikimą, bendradarbiaujant su kitais sveikatos priežiūros specialistais;

9.2. konsultuoti darbdavius ir darbuotojus nelaimingų atsitikimų darbe, profesinių ligų prevencijos, darbo sąlygų ir darbo aplinkos gerinimo klausimais;

9.3. savarankiškai ir pasitelkdami įmonės specialistus bei kitų institucijų specialistus, suinteresuotus asmenis rengti sveikatinimo veiklos programas (projektus);

9.4. vystyti įmonės sveikatos politiką, siekiant kuo geresnių darbuotojų saugos ir sveikatos standartų;

9.5. naudotis informacinėmis technologijomis, duomenų bazėmis;

9.6. bendrauti ir bendradarbiauti su sveikatos priežiūros bei kitų įstaigų, imonių ar organizacijų atstovais darbuotojų saugos ir sveikatos srityse.

10. Darbo medicinos gydytojai, be 8 punkte išvardintų žinių, pagal nustatytą kompetenciją turi mokėti įtarti ir diagnozuoti ligas, įrašytas Profesinių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198 (Žin., 1994, Nr. 94-1845) (toliau – Profesinių ligų sąrašas).

11. Profesinės sveikatos priežiūros specialistai, aprašyti 4.2 punkte, be 8 punkte išvardintų žinių, pagal savo kompetenciją turi mokėti įtarti ligas, įrašytas Profesinių ligų sąraše.

12. Profesinės sveikatos priežiūros specialistai, aprašyti 4.1 punkte, be 9 punkte išvardintų gebėjimų, turi gebėti atlikti profilaktinius darbuotojų sveikatos tikrinimus, vadovaujantis profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose tvarka, patvirtinta sveikatos apsaugos ministro 2000-05-31 įsakymu Nr. 301 (Žin., 2000, Nr. 47-1365).

13. Profesinės sveikatos priežiūros specialistai, aprašyti 4.1, 4.2 ir 4.5 punktuose, savo darbe vadovaujasi jų teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę reglamentuojančiomis medicinos normomis.

 

VI. BAIGIAMOJI NUOSTATA

 

14. Kvalifikaciniai reikalavimai gali būti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu keičiami atsižvelgiant į naujas Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.

 

_________________