Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

 

DĖL INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2007 m. gruodžio 19 d. Nr. 1447

Vilnius

 

Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273; 2007, Nr. 63-2415), 351 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos (toliau vadinama – Programa) įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai įgytų lėšų.

3. Pavesti Ūkio ministerijai koordinuoti Programos įgyvendinimą.

4. Rekomenduoti savivaldybėms dalyvauti vykdant Programos įgyvendinimo priemones.

 

Ministras Pirmininkas                                                                                      Gediminas Kirkilas

 

Ūkio ministras                                                                                                       Vytas Navickas

 

_________________

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1447

 

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programa (toliau vadinama – ši Programa) parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymu (Žin., 1999, Nr. 66-2127), Keturioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. X-767 (Žin., 2006, Nr. 80-3143), nuostatomis dėl investicijų į žmogiškuosius išteklius, žinias ir inovacijas, plynojo lauko investicijas, investicijas į viešąją infrastruktūrą ir pramoninių zonų kūrimą ir Nacionaline Lisabonos strategijos įgyvendinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), taip pat Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategija konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtinta 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT16UNS001, ir šiai strategijai įgyvendinti skirta Ekonomikos augimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT161PO002.

2. Šios Programos paskirtis – numatyti investicijų skatinimo bendrosios politikos tikslus, uždavinius ir priemones 2008–2013 metams, nustatyti už šios Programos priemonių įgyvendinimą atsakingas institucijas.

3. Šioje Programoje vartojamos sąvokos:

Nauja įranga – įranga, kuri įsigyjama pirmą kartą iš tiesioginio jos gamintojo ar įgalioto atstovo, nenaudota anksčiau ir kurios pagaminimo terminas – ne ilgesnis negu 2 metai iki jos eksploatavimo naują įrangą įsigijusioje įmonėje pradžios.

Pramoninis parkas – teritorijų planavimo dokumentuose apibrėžta teritorija, kuri skirta daugiau kaip vienam plynojo lauko investicijų projektui įgyvendinti, turi inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, valdoma vieno operatoriaus ir kurioje įgyvendinami gamybos plėtros investicijų projektai.

Daugiašalė įmonė – įmonė, kuri gamina produkciją arba teikia paslaugas mažiausia dviejose valstybėse ir, be buveinės kiekvienoje iš jų, turi ir padalinius.

4. Kitos šioje Programoje vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos investicijų įstatyme ar kituose teisės aktuose.

5. Šioje Programoje naudojami naujausi Europos Bendrijų statistikos tarnybos (toliau vadinama – Eurostatas) ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) oficialiai skelbiami duomenys.

 

II. ESAMOS SITUACIJOS ANALIZĖ

 

6. Tiesioginės užsienio investicijos, 2007 m. liepos 1 d. duomenimis, Lietuvoje sudarė 32685,8 mln. litų (9466,5 mln. eurų). Palyginti su 2006 m. liepos 1 d., jos padidėjo 35,2 procento. Vienam Lietuvos gyventojui 2007 m. liepos 1 d. teko 9688 litai (2806 eurai), o 2006 m. liepos 1 d. – 7169 litai (2076 eurai) tiesioginių užsienio investicijų. Pagal šį rodiklį Lietuva – tarp atsiliekančių Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) valstybių. Estijoje tiesioginių užsienio investicijų – daugiau kaip 9214 eurų vienam gyventojui.

7. 2007 m. liepos 1 d. duomenimis, daugiausia investuota į apdirbamąją gamybą – 39,1 procento, finansinio tarpininkavimo įmones – 17,4 procento, transporto, sandėliavimo ir ryšių įmones – 12 procentų, didmeninę ir mažmeninę prekybą – 10,3 procento, elektros, dujų ir vandens tiekimo įmones – 9,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų. Pagrindinės investuotojos: Lenkija – 6,97 mlrd. litų (21,3 procento visų tiesioginių užsienio investicijų), Danija – 4,07 mlrd. litų (12,5 procento), Švedija – 3,57 mlrd. litų (10,9 procento), Vokietija – 2,91 mlrd. litų (8,9 procento), Rusija – 2,74 mlrd. litų (8,4 procento), Estija – 1,92 mlrd. litų (5,9 procento), Suomija – 1,7 mlrd. litų (5,2 procento).

8. Vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas vienam Lietuvos gyventojui 2000–2005 metais siekė 166 eurus ir buvo didesnis tik už Latvijos (151 euras) ir Lenkijos (162 eurai) rodiklius. Išankstiniais Eurostato duomenimis, 2006 metais tiesioginių užsienio investicijų srautas vienam Lietuvos gyventojui siekė 66,7 euro, Lenkijoje – 77,6 euro, o Estijoje – 592 eurus.

9. Eurostato duomenimis, 2005 metais vidutinis vidaus ir užsienio investicijų srautas, palyginti su BVP, Lietuvoje buvo 1,3 procento – vienas mažiausių tarp ES valstybių (Lenkijoje – 2,1 procento, Latvijoje – 2,7 procento, Estijoje – 12,8 procento). Lietuvos sukauptų tiesioginių užsienio investicijų santykis su BVP 2005 metais buvo 33 procentai, taigi taip pat vienas mažiausių ES (Lenkijoje – 31 procentas, Latvijoje – 32 procentai, Estijoje – 96 procentai).

10. Didžiuma investicijų Lietuvoje tenka šakoms, kuriose vyrauja žemosios technologijos. Aukštųjų technologijų sukuriama apdirbamosios pramonės pridėtinė vertė 2007 m. sausio 1 d. sudarė 5,7 procento visos Lietuvos pramonės produkcijos, 15 ES valstybių vidurkis dar 2004 metais siekė 12,9 procento. Bendra aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų pramonės produkcija Lietuvoje 2007 m. sausio 1 d. sudarė 16,8 procento visos Lietuvos pramonės produkcijos, o 15 ES valstybių dar 2004 metais – 45,5 procento. Tai lemia palyginti žemą Lietuvos gamybos efektyvumą.

11. Investicijos į pagrindinio kapitalo formavimą 2007 m. sausio 1 d. Lietuvoje sudarė 23,9 procento BVP. Tarp naujųjų ES valstybių pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Kiprą (19,5 procento), Maltą (19,8 procento), Vengriją (21,5 procento) ir Lenkiją (22,3 procento). Tokios sparčiai besivystančios valstybės kaip Kinija ir Pietų Korėja gamybai modernizuoti skiria didesnę sukuriamo produkto dalį: atitinkamai 45,6 procento ir 29,1 procento.

12. Aktyvioji materialinių investicijų dalis, tenkanti įrenginiams, mašinoms, transporto priemonėms ir lemianti technologijų atnaujinimo ir darbo našumo lygį, Lietuvoje palaipsniui didėja: 2002–2006 metais – nuo 1,2 procento iki 22,8 procento.

13. Darbo našumas Lietuvoje kelis kartus mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse: 2007 metų balandį buvo 2,4 karto mažesnis nei Airijoje, 1,9 karto mažesnis nei Jungtinėje Karalystėje, 1,8 karto mažesnis nei Vokietijoje ir net 1,5 karto mažesnis nei Slovėnijoje, 1,1 karto mažesnis nei Lenkijoje ir Estijoje.

14. Lietuvos ūkį modernizuoti būtina ir dėl didelio jo imlumo energijai. Eurostato duomenimis, 2004 metais energijos intensyvumas Lietuvoje (1136 Kg NE tūkstančiui eurų) buvo 5,6 karto didesnis nei 15 ES valstybių (203 Kg NE tūkstančiui eurų), 5,5 karto didesnis nei 25 ES (205 Kg NE tūkstančiui eurų) valstybėse, 9,5 karto didesnis nei Danijoje (120 Kg NE tūkstančiui eurų), 1,9 karto didesnis nei Lenkijoje (597 Kg NE tūkstančiui eurų), 1,6 karto didesnis nei Latvijoje (696 Kg NE tūkstančiui eurų), 1,3 karto didesnis nei Čekijoje (852 Kg NE tūkstančiui eurų), tačiau mažesnis nei Estijoje (1140 Kg NE tūkstančiui eurų).

15. Brangstant energijai, didėja Lietuvos gamintojų gamybos sąnaudos. Dujų kainos 2004–2006 metais padidėjo 35,4 procento, benzino kainos – 52 procentais. Esamai padėčiai gerinti ir Lietuvos ūkio konkurencingumui didinti būtina modernizuoti gamybą, investuoti į jos atnaujinimą ir naujas technologijas.

16. Nedarbas Lietuvoje gerokai sumažėjo dėl sparčios ekonominės ūkio plėtros ir pablogėjusios demografinės būklės. Statistikos departamento duomenimis, 2006 metais nedarbas (bedarbiai, darbo jėga) šalyje siekė 5,6 procento, arba, palyginti su 2005 metais, sumažėjo 2,7 procentinio punkto, o palyginti su 2003 metais – net 6,8 procentinio punkto. Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2006 metais registruotas nedarbas (darbo biržoje registruoti bedarbiai, darbingo amžiaus gyventojai) Lietuvoje siekė 3,4 procento.

17. Statistikos departamento duomenimis, 1990–2005 metais iš Lietuvos emigravo apie 404 tūkst. gyventojų. Pagal gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis 2007 metų sausio–kovo mėnesiais iš Lietuvos emigravo 3 tūkst. gyventojų, t. y. 358 asmenimis daugiau nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Neigiamas migracijos saldo per šį laikotarpį – 1253 asmenys.

18. Emigraciją paspartino didesnis darbo užmokestis Vakarų Europos valstybėse. Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis 2005 metais Lietuvoje buvo 6,8 karto mažesnis negu Vokietijoje, 7,3 karto – negu Didžiojoje Britanijoje, 2,8 karto – negu Slovėnijoje, 1,5 karto – negu Lenkijoje ir 1,3 karto – negu Estijoje.

19. Lietuvoje vidutinis mėnesinis darbo užmokestis nuolat didėja – 2006 metais, palyginti su 2005 metais, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis padidėjo 17,5 procento. Prognozuojama, kad jis dar ilgai bus kur kas mažesnis negu Vakarų Europos valstybėse, todėl ekonominė migracija iš šalies taip pat gali nesiliauti.

20. Atsižvelgiant į minėtus veiksnius, darytina išvada, kad ilgalaikė ekonominė plėtra įmanoma tik užtikrinus spartų darbo našumo augimą, kuris tiesiogiai priklauso nuo investicijų pokyčių ir struktūros.

 

III. LIETUVOS PATRAUKLUMĄ INVESTICIJOMS LEMIANTYS VEIKSNIAI

 

21. Vienas iš veiksnių, skatinančių užsienio ir Lietuvos investuotojus investuoti į Lietuvos ekonomiką, – Lietuvos narystė Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijoje (toliau vadinama – NATO) ir ES, suteikianti ekonominei, politinei ir socialinei aplinkai stabilumą, taigi ir papildomų verslo plėtros galimybių. Be to, Lietuva palaiko glaudžius ekonominius santykius su kaimyninėmis Rytų Europos valstybėmis. Jos strateginė geografinė padėtis tarp ES ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos (toliau vadinama – NVS) palanki verslo plėtrai. Lietuva suvokiama tarsi tiltas tarp ES ir NVS. Investuotojų pasitikėjimą verslo saugumu užtikrina investavimą reguliuojantys teisės aktai, atitinkantys visus ES standartus.

22. Investuotojams patraukli ir kvalifikuota bei konkurencinga Lietuvos darbo jėga. Lietuvoje aukštąjį išsilavinimą turinčių specialistų, tenkančių 1000 gyventojų, rodiklis yra vienas iš didžiausių ne tik Rytų Europos regione, bet ir ES. Vidutiniškai 20 procentų Lietuvos aukštųjų mokyklų absolventų įgyja inžinerinį išsilavinimą. Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje vis dar yra vienas mažiausių iš ES valstybių. Gana aukšta darbo jėgos kvalifikacija ir mažas darbo užmokestis lemia verslui patrauklų darbo jėgos kokybės ir sąnaudų santykį.

23. Prekių, komunalinių ir įvairių kitų paslaugų kainos, gyvenimo sąnaudos Lietuvoje – vienos mažiausių iš Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Lietuva ne tik geografiškai artima Rytų rinkoms, bet ir pranašesnė prekių ir paslaugų pigumu. Tai leidžia ir vietiniams, ir užsienio investuotojams Lietuvoje santykinai sumažinti bendrąsias sąnaudas.

24. Lietuva – ES konvergencijos tikslo regionas, kuriam pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti per artimiausius septynerius metus bus skirta 23,4 mlrd. litų parama. Didžioji dalis šios sumos (per 60 procentų) bus panaudota Europos Komisijos patvirtintoms Žmogiškųjų išteklių plėtros ir Ekonomikos augimo veiksmų programoms įgyvendinti. Siekiant ilgalaikio ir darnaus ekonomikos augimo, beveik 17 procentų šaliai skirtos Europos regioninės plėtros fondo paramos numatoma investuoti į priemones, kurios tiesiogiai prisidės prie inovacijų ir technologijų plėtros, verslo produktyvumo didinimo, aplinkos verslui gerinimo ir panašiai.

25. Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis, mažas pelno mokestis – 15 procentų, Švedijoje – 28 procentai, Slovėnijoje – 25 procentai, Lenkijoje – 19 procentų.

26. Investicijų aplinkai teigiamą poveikį daro gerai išplėtotas Lietuvos transporto tinklas. Europos Komisijos Energetikos ir transporto generalinis direktoratas apibūdino Lietuvą kaip regiono transporto centrą – 2 iš 10 prioritetinių Europos tranzito koridorių yra Lietuvoje. Pagrindiniai Lietuvos pramonės centrai tarpusavyje sujungti 4 juostų keliais, atitinkančiais visus ES standartus. Šiuo metu tiesiamas kelias „Via Baltica“, tapsiantis transeuropinės kelių sistemos dalimi, pagrindine Baltijos valstybių transporto arterija, kuri sujungs šių valstybių kelių infrastruktūrą su Rusijos Federacijos kelių sistema. Numatoma tiesti europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltic“. Be to, Lietuvoje veikia 4 tarptautiniai oro uostai, neužšąlantis Klaipėdos valstybinis jūrų uostas.

27. Vienas iš tiesioginių užsienio investicijų ir vidaus investicijų pritraukimo veiksnių – Lietuvoje įsteigtos laisvosios ekonominės zonos. 1995 m. birželio 28 d. priimtas Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 59-1462). Veikia dvi laisvosios ekonominės zonos. Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (205 hektarai) įsteigta 1996 m. rugsėjo 12 d., priėmus Lietuvos Respublikos Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 92-2143). Tai pirmoji Lietuvoje veiklą pradėjusi ir sėkmingai ją plečianti laisvoji ekonominė zona. Kauno laisvoji ekonominė zona (534 hektarai) įsteigta 1996 m. spalio 22 d., priėmus Lietuvos Respublikos Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 109-2474).

28. Investuoti į Lietuvos ekonomiką skatina ir tarptautinių organizacijų pripažinimas, kad Lietuva – patraukli investicijoms. Dėl palankių investavimo sąlygų ir tinkamos investicijų aplinkos į Lietuvą investavo pasaulyje gerai žinomos daugiašalės įmonės: „Siemens“, „Telia“, „Philips“, „Motorola“, „Mars/Masterfoods“, „Sonera“, „Kraft Food International“, „Festo“, „Lancaster Steel“, „Partec“, „Danisco“, „SEB“, „Carlsberg“, „Marzotto“ ir kitos.

29. Tarptautinių bendrovių pripažinimas Lietuvos ekonomiką daro atviresnę. Daugelis užsienio bendrovių investuoja į Lietuvą, tikėdamosios ateityje eksportuoti produkciją į kitus regionus. Nuo 2002 metų pradžios Lietuvos prekių eksportas stabiliai augo: 2003 metais – 11,2 procento, 2004 metais – 21,4 procento, 2005 metais – 26,9 procento, 2006 metais – 18,7 procento ir 2007 m. sausio 1 d. pasiekė 118,1 mlrd. litų.

30. Lietuvos investavimo aplinka vertinama palankiai. Tai liudija tarptautinių finansų institucijų ekspertų nuomonė. Vokietijos Bertelsmanno fondas skyrė Lietuvai 2 vietą tarp 116 pasaulio valstybių, vertindamas jų politinę ir ekonominę pažangą 1998–2003 metais. Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko investicinės aplinkos vertinimo apžvalgoje „Verslas 2005“ (angl. „Doing Business in 2005“) Lietuva – 6 vietoje tarp geriausiai reformas vykdančių pasaulio valstybių ir 17 vietoje (aukščiausia iš visų naujų ES narių) pagal lengvumą plėtoti verslą. Analogiškoje Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko apžvalgoje „Verslas 2006“ (angl. „Doing Business in 2006“) Lietuva iš 17 vietos pakilo į 15 vietą ir yra geriausiai vertinama tarp naujųjų ES valstybių. 2007 metų apžvalgoje „Verslas 2007“ (angl. „Doing Business in 2007“) Lietuva – vis dar viena geriausiai vertinamų naujųjų ES valstybių, nors pagal palankumą verslui nusileido į 16 vietą. Tačiau naujausiame kasmet Pasaulio banko skelbiamame palankiausių sąlygų kurti ir plėtoti verslą vertinime „Verslas 2008“ (angl. „Doing Business in 2008“) Lietuva nusmuko 2 pozicijomis (pagal pakeistą metodologiją vertinime „Verslas 2007“ Lietuva – 24 vietoje) ir užima tik 26 vietą, o Latvija ir Estija ją lenkia (atitinkamai 22 ir 17 vietos).

 

IV. INVESTICIJAS Į LIETUVOS ŪKĮ RIBOJANTYS VEIKSNIAI

 

31. Lietuvoje objektyviai blogesnės sąlygos investicijoms negu pagrindinėse jos konkurentėse dėl tiesioginių užsienio investicijų – Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (Čekijoje, Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Latvijoje, Estijoje). Palyginti su kai kuriomis šių valstybių, Lietuvoje maža vietinės produkcijos ir darbo rinka, menkesnė gyventojų perkamoji galia, mažai vietinių tiekėjų, toliau nuo jos ir didžiosios ES rinkos.

32. Atlikti 1999–2005 metais Lietuvos, tarptautinių organizacijų, užsienio investuotojams atstovaujančių verslo asociacijų Lietuvoje, mokslo institucijų tyrimai parodė, kad kliūčių investicijoms nėra daug. Galima konstatuoti, kad Lietuvoje – palankios sąlygos investuoti į įvairias pramonės ir verslo šakas, tačiau stokojama motyvacijos veiksnių – papildomo patrauklumo investuotojams.

33. Sudėtingos ir ilgos, nes nesilaikoma teisės aktų nustatytų terminų, žemės įsigijimo ir teritorijų planavimo dokumentų rengimo bei derinimo procedūros.

34. Nėra bendros informacinės duomenų bazės, kurioje investuotojas galėtų rasti reikiamos patikimos ir išsamios informacijos apie įmones, organizacijas, specialistus, galimus verslo partnerius, parduodamos (nuomojamos) žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, infrastruktūrą, leidimus, mokymo institucijas ir naudingas sutartis, regione esančios darbo jėgos kvalifikaciją ir panašiai visuose Lietuvos regionuose. Šiuo metu valstybės įmonės Registrų centro tvarkomuose Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre, Adresų registre, Juridinių asmenų registre pateikiama informacija naudinga potencialiems investuotojams, siekiantiems gauti informaciją apie įmonių teisinį statusą ir teisinę formą, įskaitant duomenis apie reorganizavimą, bankrotą, likvidavimą, tačiau jos nepakanka.

35. Lietuva – viena paskutiniųjų tarp ES valstybių pagal tokius inovatyvumą lemiančius ar charakterizuojančius rodiklius kaip bendras pramonės technologijų lygis, bendras išlaidų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) lygis, versle dirbančių tyrėjų skaičius, patentų skaičius, dizaino registracijos liudijimų, prekių ženklų skaičius, interneto vartotojų ir personalinių kompiuterių skaičius.

36. Specialistų rengimo sistemos universitetuose ir kitose aukštosiose mokyklose per lėtai prisitaiko prie kintančių darbo rinkos reikalavimų, vyrauja teorinis studentų mokymas, materialinė ir techninė mokymo bazė pasenusi, nepakankamai sparčiai diegiamos naujovės, todėl vis sunkiau surasti tinkamos kvalifikacijos specialistų. Dėl šių priežasčių darbo jėgos kokybės ir sąnaudų santykio patrauklumas mažėja.

37. Ekonominė gyventojų migracija, darbo jėgos stoka, ir taip nedidelio vartotojų skaičiaus mažėjimas, menkas gamybos produktyvumas mažina šalies investicinį patrauklumą.

38. Darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje nekonkurencingas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) 6 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 33 procentų pajamų mokesčio tarifas nuo 2006 m. liepos 1 d. sumažintas iki 27 procentų, o nuo 2008 m. sausio 1 d. bus mažinamas iki 24 procentų. Latvijoje jau šiuo metu gyventojų pajamų mokesčio tarifas – 25 procentai, Estijoje – 22 procentai, Švedijoje – 0–25 procentai, Jungtinėje Karalystėje – 10–40 procentų. Dauguma ES valstybių taiko maksimalias socialinio draudimo įmokų ribas, kurių Lietuvoje nėra (įvairias ribas taiko Airija, Austrija, Belgija, Italija, Ispanija, Graikija, Kipras, Latvija, Lenkija, Švedija ir kitos valstybės). Be to, Latvijoje bendras socialinio draudimo įmokų tarifas – 33 procentai, Airijoje – 14,7 procento, Jungtinėje Karalystėje – 22,8 procento, o Lietuvoje – 34 procentai. Kad Lietuvos ekonomika taptų žinių ekonomika, labai svarbu plėtoti kvalifikuotesnio darbo ir didesnio užmokesčio reikalingas ūkio sritis, kuriančias didesnę pridėtinę vertę, todėl darbo jėgos apmokestinimas – svarbus veiksnys, galintis skatinti arba stabdyti investicijas į tokias sritis.

39. Esama darbo santykių reguliavimo sistema nesukuria palankių žmogiškajam intelektiniam kapitalui imlių sričių plėtros sąlygų. Griežtas darbo ir poilsio režimo, darbo laiko apskaitos ir administravimo reguliavimas, taip pat išskirtinės teisės atstovauti darbuotojams suteikimas tik profesinėms sąjungoms ir darbo taryboms riboja lankstesnio darbo organizavimo galimybes, didėja darbo organizavimo, darbo laiko apskaitos ir įvairių kitokių dokumentų pildymo sąnaudos. Pasaulio banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko apžvalgoje „Verslas 2008“ (angl. „Doing Business in 2008“) pagal darbo santykius (angl. „Employing Workers“) Lietuva – 124 vietoje, nors pagal verslo sąlygas apskritai – 26 vietoje. Dėl to Lietuva smarkiai atsilieka nuo kitų Centrinės Europos valstybių (Vengrijos, Lenkijos, Čekijos, Slovakijos) įsteigtų ar steigiamų Europos ar pasaulinio vardo daugiašalių įmonių skaičiumi ir praranda galimybę pritraukti investicijas, kurios efektyviai naudotų žmogiškąjį intelektinį Lietuvos potencialą.

40. Lietuva nepakankamai aktyviai kuria savo įvaizdį – verslui ir investicijoms patrauklios valstybės, turinčios nemažai pranašumų (konkurencingą pelno mokestį, didžiausią Baltijos valstybėse vidaus rinką, daug kvalifikuotų darbuotojų ir kita), todėl investuotojai pasirenka kitas valstybes.

41. Lietuva nusileidžia tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo lyderėms: Čekijai, Slovakijai, Vengrijai, Lenkijai, galinčioms investuotojams pasiūlyti parengtas investicijų aikšteles (pramoniniuose parkuose, laisvosiose ekonominėse zonose), kuriose įrengta infrastruktūra ir komunikacijos. Iki šiol Lietuva galėjo siūlyti investuotojams tik Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorija dėl užsitęsusių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesų dar neįrengta. Kiti pramoninių parkų plėtros projektai dar tik pradedami įgyvendinti. Išankstiniais vertinimais, 2007–2013 metais Lietuvoje veikiančių pramoninių parkų plotas turėtų pasiekti apie 600 hektarų, be Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos ir Kauno laisvosios ekonominės zonos. Pramoniniai parkai turėtų būti sukurti Alytaus, Panevėžio, Šiaulių miestų, Akmenės, Kėdainių, Radviliškio rajonų, Marijampolės, Pagėgių savivaldybėse. Svarstytinas klausimas dėl pramoninio parko sukūrimo ir Ukmergės rajono savivaldybėje. Siekiant savivaldybėms palengvinti su pramoninių parkų kūrimu susijusių investicijų naštą, šiam tikslui numatoma skirti iki 195 mln. litų ES struktūrinės paramos, tačiau iš tiesų reikėtų kur kas daugiau lėšų.

42. Šios Programos 24 punkte minimas vienas iš Lietuvos patrauklumą investicijoms lemiančių veiksnių – naujasis 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos panaudojimo laikotarpis, kuriuo išties daug dėmesio bus skirta verslo inovatyvumo, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimui. Lietuvai, norinčiai pritraukti kuo daugiau geros kokybės tiesioginių užsienio investicijų, būtina turėti specifines finansinių paskatų priemones, pasižyminčias palyginti lanksčiomis ir kuo mažiau biurokratizuotomis valstybės pagalbos skyrimo procedūromis. Deja, ES struktūrinės paramos administravimo sistema tiesioginių užsienio investicijų neskatina. Potencialus užsienio investuotojas, prieš nuspręsdamas, kurioje valstybėje investuoti, kruopščiai apsvarsto dėl jo investicijų konkuruojančių valstybių pasiūlymus ir nori turėti garantijas, kad teisės aktuose numatyta parama investicijų projektui bus teikiama. ES struktūrinės paramos atveju finansinė parama verslo projektams teikiama pagal ribotos trukmės konkursus, o pareiškėjai jau turi būti registruoti Lietuvos juridinių asmenų registre. Kaip rodo kitų valstybių patirtis, tiesiogines užsienio investicijas skatinančios valstybės pagalbos schemos turėtų būti pagrįstos ne ribotos trukmės konkursais, o derybomis su potencialiais investuotojais dėl galimų valstybės pagalbos teikimo sąlygų, jeigu šie investuos Lietuvoje ir įvykdys per derybas prisiimtus įsipareigojimus. Neturėdama tokių finansinių priemonių, Lietuva atsiduria nevienodoje padėtyje dėl tiesioginių užsienio investicijų pritraukimo. Atlikta konkuruojančių Vidurio ir Rytų Europos valstybių finansinės paramos investuotojams teikimo analizė parodė, kad beveik visos jos koncentruoja teikiamą paramą dideles investicijas darančioms įmonėms (nuo 3,5 mln. litų Lenkijoje iki 55 mln. litų Vengrijoje), investuojančioms į naujus gamybinius pajėgumus, kai siekiama modernizuoti veiklą (Slovakija, Lenkija), kurti naujus produktus (Slovakija), naujas ilgalaikes darbo vietas (Vengrija, Slovėnija, Lenkija, Čekija), plėtoti aukštųjų technologijų gamybą (Čekija). Daugelis minėtų valstybių finansinę paramą derina su savo regionine politika, t. y. teikia paramą investuojantiesiems į didelio nedarbo arba atsilikusius regionus (Čekija, Slovakija, Vengrija).

43. Užsienio ir vietiniai investuotojai dažnai mini vieną problemą – per didelį biurokratizmą, daugybę įvairių licencijų ir leidimų. Dėl to sunku greitai pradėti veiklą.

 

V. PROGRAMOS TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRIEMONĖS

 

44. Šios Programos tikslas – gerinti Lietuvos investicinę aplinką ir kurti efektyvią tiesioginių vidaus ir užsienio investicijų skatinimo sistemą, visų pirma orientuotą į ilgalaikę šalies ūkio plėtrą, ekonomikos augimą ir visuomenės gerovės didinimą.

45. Šios Programos uždaviniai:

45.1. gerinti Lietuvos – patrauklios investuoti valstybės – įvaizdį;

45.2. lanksčiau reglamentuoti darbo santykius;

45.3. kurti ir tobulinti investicijų skatinimo priemonių sistemą;

45.4. kurti verslui palankią mokestinę aplinką;

45.5. spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus;

45.6. kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių teritorijų plėtrą.

46. Įgyvendinant šios Programos tikslus ir uždavinius, prioritetu turi būti laikomos tiesioginės investicijos, susijusios su:

46.1. šalies ūkio struktūriniais pokyčiais – aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų sektorių plėtra arba didelės pridėtinės vertės produktus kuriančių įmonių gausinimu;

46.2. užimtumo problemų sprendimu ir geros kokybės darbo vietų kūrimu, ypač aukštos kvalifikacijos specialistų (ir išvykusių į užsienį lietuvių) pritraukimu.

47. Už šios Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą atsakingos institucijos ir šių priemonių įgyvendinimo terminai nustatyti priede.

48. Šios Programos įgyvendinimo priemonių 3.2 punkte numatytas priemones investicijoms pritraukti (toliau vadinama – priemonės) numatoma įgyvendinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis pagal Ūkio ministerijos strateginio veiklos plano specialiąsias ir (ar) kitas programas, laikantis šių nuostatų:

48.1. Priemonės gali būti taikomos tik investuotojams, kurie Lietuvos Respublikoje įgyvendina ne mažiau kaip 20 mln. litų, o šios Programos 48.1.1 punkte nurodytu atveju – ne mažiau kaip 5 mln. litų vertės plynojo lauko investicijų projektą, atitinkantį nors vieną iš šių kriterijų:

48.1.1. investuojama į MTEP centro sukūrimą ir (ar) išplėtojimą;

48.1.2. investuojama į daugiašalės įmonės kuriamus ir (ar) plėtojamus padalinius, atsakingus už įmonės veiklą daugiau nei vienoje valstybėje, arba paslaugų centrus, aptarnaujančius klientus ir (ar) paslaugų centro įmonių grupei priklausančias įmones ar jų padalinius užsienio valstybėse;

48.1.3. investuoja daugiašalė įmonė, turinti pasaulyje žinomus prekių ženklus;

48.1.4. investuoja aukštųjų ar vidutiniškai aukštų technologijų daugiašalė įmonė;

48.1.5. investuojama į įmonės su MTEP padaliniais sukūrimą ir (ar) išplėtojimą ir investicijos į MTEP padalinius sudaro ne mažiau kaip 20 procentų viso projekto;

48.1.6. investuojama į įmonės sukūrimą ir (ar) išplėtojimą ir bus sukurta ne mažiau kaip 20 ilgalaikių (išlaikomų ne trumpiau kaip 3 metus) darbo vietų, iš kurių ne mažiau kaip 50 procentų darbo užmokestis bent 3 kartus viršija šalies vidutinį darbo užmokestį;

48.1.7. investuojama į įmonės sukūrimą ir (ar) išplėtojimą ir ne mažiau kaip 70 procentų visos numatomos pagaminti šioje įmonėje produkcijos bus eksportuojama, o investicijos į naują technologinę įrangą sudarys ne mažiau kaip 50 procentų visos investicijų sumos.

48.2. Priemonės turi būti suderintos su 2006 m. spalio 24 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1628/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo nacionalinei regioninei investicinei pagalbai (OL 2006 L 302, p. 29), 2001 m. sausio 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 68/2001 dėl EB sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo pagalbai mokymui (OL 2004 specialusis leidimas, 8 skyrius, 2 tomas, p. 128) arba 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1998/2006 dėl Sutarties 87 ir 88 straipsnių taikymo de minimis pagalbai (OL 2006 L 379, p. 5) nuostatomis, o pagalbos intensyvumas neturi viršyti 50 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.

48.3. Priemonių finansavimo tvarkos aprašą (toliau vadinama – Aprašas), atitinkantį šios Programos 48.2 punkto reikalavimus, Priemonių finansavimo ir administravimo taisykles tvirtina ūkio ministras.

48.4. Apraše nustatoma, kad priemonėms netaikomas konkursinis projektų atrankos principas. Potencialiam investuotojui stengiamasi surasti ir pasiūlyti individualų priemonių paketą ir susitarti su juo dėl valstybės pagalbos teikimo sąlygų. Jeigu susitariama, pasirašomas ketinimų protokolas dėl konkrečių priemonių ir jų taikymo sąlygų potencialaus investuotojo ketinamam įgyvendinti investicijų projektui.

48.5. Priemonės gali būti taikomos tik tokiems investicijų projektams, kurių atsipirkimo valstybei per tiesioginius mokesčius ir socialinio draudimo įmokas laikas – ne ilgiau kaip 10 metų (neskaitant multiplikacinio efekto).

48.6. Ūkio ministerija Apraše gali nustatyti, kad su investicijų projektų, atitinkančių šios Programos 48.5 punkte nustatytus reikalavimus, atranka, administravimu ir finansavimu susijusias funkcijas ar jų dalį paveda atlikti viešajai įstaigai Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai ir (ar) viešajai įstaigai Lietuvos verslo paramos agentūrai.

48.7. Galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo pagal šios Programos 48.4 punkte numatytą ketinimų protokolą priima ūkio ministras.

49. Kitos, šios Programos 48 punkte nenurodytos, Programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms institucijoms ir įstaigoms, atsakingoms už šios Programos įgyvendinimo priemonių vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir kitų teisėtai gautų lėšų.

50. Atsižvelgiant į Ūkio ministerijos užsakymu atliktą studiją „Pramoninių parkų valdymo modelių analizė“, valstybei, remiančiai pramoninių parkų kūrimąsi ir (ar) plėtrą, turi būti sudarytos sąlygos dalyvauti priimant sprendimus dėl konkrečių investuotojų priėmimo į šiuos parkus. Šiuo atveju prireikus potencialaus investuotojo, kai viena iš jo keliamų sąlygų – žemės sklypo suteikimas, būtų galima greitai pasiūlyti abiem pusėms priimtiną šio klausimo sprendimo būdą.

 

VI. VERTINIMO RODIKLIAI

 

51. Ši Programa vertinama kiekvienais kalendoriniais metais – nuo 2010 iki 2014 metų. Atliekant kasmetinį vertinimą, lyginami ankstesnių dvejų kalendorinių metų oficialūs Statistikos departamento skelbiami duomenys ir viešosios įstaigos Lietuvos ekonominės plėtros agentūros informacija apie pritrauktas tiesiogines investicijas.

52. Šiai Programai kasmet vertinti naudojami šie rodikliai:

52.1. sukaupta tiesioginių užsienio investicijų vienam gyventojui (padidėjimas – ne mažiau kaip 5 procentais);

52.2. BVP dalis (procentais), kurią sudaro sukauptos tiesioginės užsienio investicijos (padidėjimas – ne mažiau kaip 1,5 procento);

52.3. vidutinis metinis tiesioginių užsienio investicijų srautas (padidėjimas – ne mažiau kaip 5 procentais);

52.4. pritraukta didelių – ne mažesnių kaip 20 mln. litų – plynojo lauko tiesioginių užsienio investicijų projektų (ne mažiau kaip 2 per metus);

52.5. sukurta ilgalaikių – ne mažiau kaip 3 metams – geros kokybės darbo vietų (ne mažiau kaip 50 per metus).

53. Įgyvendinus šią Programą, jos rezultatai vertinami lyginant sumines atitinkamų šios Programos 52 punkte numatytų ir pasiektų kasmetinių vertinimų rodiklių vertes.

 

_________________

 

 

 

 

Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos

priedas

 

INVESTICIJŲ SKATINIMO 2008–2013 Metų PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Įvykdymo terminas

Atsakingi vykdytojai

1. Gerinti Lietuvos – patrauklios investuoti valstybės – įvaizdį

1.1. Užtikrinti, kad kasmet 3–5 tarptautinėms visuomenės informavimo priemonėms būtų pateikta išsami ir patraukli informacija apie Lietuvos ekonomiką, investicinę aplinką, sėkmingas investicijas ir kitais klausimais

2008–2013 metai

Užsienio reikalų ministerija, Ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos ekonominės plėtros agentūra (toliau vadinama – Lietuvos ekonominės plėtros agentūra)

1.2. Parengti Lietuvos ekonomikos, verslo ir investavimo sąlygų pavyzdinio pristatymo projektą, nuolat papildyti jį naujausia turima informacija ir teikti visoms valstybės institucijoms, kad nesiskirtų jose įvaizdžio kūrimo nuostatos; ne rečiau kaip kartą per metus atnaujinti investavimo ir verslo sąlygas Lietuvoje pristatantį pavyzdinį projektą ir ne rečiau kaip kartą per ketvirtį – informacinį puslapį Lietuvos ekonominės plėtros agentūros portale

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.3. Dalyvauti aukšto lygio ekonominiuose renginiuose

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.4. Kasmet rengti Lietuvoje ir Lietuvai investavimo požiūriu svarbiose užsienio valstybėse po 3–5 ekonominius forumus, skirtus juridinių asmenų vadovams ir kitiems už investicijas atsakingiems asmenims

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.5. Organizuoti Lietuvos ekonomikos pristatymus tikslinėms potencialių investuotojų grupėms užsienyje

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.6. Pasikviesti pasaulyje pripažintą šalies ekonominio įvaizdžio kūrimo konsultantą, kuris parengtų investicijoms patrauklios valstybės įvaizdžio kūrimo priemonių planą

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.7. Sukurti vieną Lietuvos duomenų bazę, apimančią nuolat atnaujinamą verslo informaciją apie potencialius verslo partnerius, siūlomus parduoti (nuomoti) žemės sklypus ir nekilnojamąjį turtą, juose esančią inžinerinę ir susisiekimo infrastruktūrą, statybų leidimus, mokslo ir studijų institucijas, esamos darbo jėgos kvalifikaciją ir panašiai

2008 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

1.8. Persvarstyti aviacijos rinkliavų dydžius, siekiant pritraukti į Tarptautinį Vilniaus oro uostą naujas skrydžių bendroves

2008 metai

Susisiekimo ministerija

1.9. Pagerinti privažiavimo prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto infrastruktūrą

2008–2013 metai

Susisiekimo ministerija

2. Lanksčiau reglamentuoti darbo santykius

2.1. Išanalizuoti, ar tikslinga parengti Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) pakeitimo įstatymo projektą, siekiant lanksčiau reglamentuoti darbo santykius ir gerinti investavimo aplinką

2008 metų IV ketvirtis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.2. Išanalizuoti, ar tikslinga parengti ir (ar) patvirtinti projektus teisės aktų, kuriuose būtų suvienodinta juridinių asmenų valstybės institucijoms teikiama informacija apie gyventojų pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas (formas, terminus ir periodiškumą); užtikrinta galimybė visas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) teikiamas formas pateikti internetu; nustatyta tvarka, kuria Statistikos departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės naudotųsi kitų valstybės institucijų (Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų) jau sukaupta informacija ir taip sumažinta juridiniams asmenims būtinų pildyti statistinių formų, taip pat administracinė našta įmonėms

2008 metų III ketvirtis

Finansų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinė mokesčių inspekcija

2.3. Parengti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (Žin., 2004, Nr. 73-2539) pakeitimo įstatymo projektą – palengvinti užsienio (ne ES) piliečių, atitinkančių Lietuvos profesijų klasifikatoriaus (Žin., 2001, Nr. 21-708) 1–4 pozicijas, sutuoktiniams leidimų laikinai gyventi išdavimo sąlygas šeimų susijungimo atveju, nustačius, kad šio įstatymo 43 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas netaikomas tada, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį, kuris gavo leidimą laikinai gyventi šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais

2008 metų III ketvirtis

Vidaus reikalų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

2.4. Suderinti specialistų rengimo planus, tvirtinamus Švietimo ir mokslo ministerijos, su Ūkio ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, siekiant tinkamai derinti teorinį studentų parengimą mokslo ir studijų institucijose su darbo rinkos poreikiais

2008–2013 metai

Švietimo ir mokslo ministerija

3. Kurti ir tobulinti investicijų skatinimo priemonių sistemą

3.1. Įgyvendinant Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją konvergencijos tikslui įgyvendinti, patvirtintą 2007 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT16UNS001, ir šiai strategijai įgyvendinti skirtą Ekonomikos augimo veiksmų programą, patvirtintą 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu Nr. CCI 2007LT161PO002 (toliau vadinama – Ekonomikos augimo veiksmų programa), teikti ES struktūrinę paramą įmonių pradinių investicijų projektams, susijusiems su jų moksliniais tyrimais ir eksperimentine plėtra, produktyvumo ir tarptautinio konkurencingumo didinimu

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra (toliau vadinama – Lietuvos verslo paramos agentūra), uždaroji akcinė bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“

3.2. Sukurti ir įgyvendinti specialias investicijoms pritraukti skirtas finansines priemones, kad potencialiam investuotojui galima būtų padengti dalį investicijų projekto ir reikiamo personalo mokymo ar perkvalifikavimo išlaidų, ir taikyti jas juridiniams asmenims, kaip nustatyta Investicijų skatinimo 2008–2013 metų programos (toliau vadinama – Programa) 48 punkte

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, Lietuvos verslo paramos agentūra

3.3. Skatinti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų – slėnių – kūrimą, siekiant stiprinti šalies ūkio konkurencingumą, skatinti gamybos ir mokslo bendradarbiavimą, kuo geriau naudoti turimą mokslo potencialą

2008–2013 metai

Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija, savivaldybės

3.4. Atlikti Lietuvos rinkos galimybių ir poreikių pritraukti užsienio investuotojus, atitinkančius Programos 48.1 punkte nustatytus kriterijus, analizę ir skatinti šiuos investuotojus pradėti veiklą Lietuvoje

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

3.5. Parengti Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Žin., 2003, Nr. 107-4810), pakeitimo projektą ir sudaryti galimybę valstybės įmonėje Registrų centre užregistruoti įmonę per valandą, užtikrinti griežtesnę finansinių ataskaitų pateikimo jai tvarkos kontrolę, įmonių finansines ataskaitas padaryti prieinamas internetu

2008–2009 metai

Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija

3.6. Stiprinti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros gebėjimus pritraukti į Lietuvą tiesiogines užsienio investicijas, numatyti šiam tikslui naudoti Ekonomikos augimo veiksmų programai įgyvendinti skirtas lėšas

2008–2013 metai

Ūkio ministerija

3.7. Parengti Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo (Žin., 1999, Nr. 66-2127) pakeitimo įstatymo projektą – patikslinti nuostatas dėl investavimo skatinimo ir nustatyti Lietuvos ekonominės plėtros agentūros funkcijas ir atsakomybę

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija

3.8. Parengti pasiūlymus, skatinančius užsienio juridinius asmenis kurti Lietuvoje savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros padalinius ar tyrimų centrus, sudaryti tokių juridinių asmenų prioritetinį sąrašą, užmegzti su jais ryšius, rengti jų vizitus, taip pritraukti jų investicijas

2008 metų III ketvirtis

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra

4. Kurti verslui palankią mokestinę aplinką

4.1. Įgyvendinant 2003 m. birželio 3 d. Tarybos direktyvą 2003/49/EB dėl bendros apmokestinimo sistemos, taikomos palūkanų ir autorinių atlyginimų mokėjimams tarp skirtingų valstybių narių asocijuotų bendrovių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 380), parengti Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (Žin., 2001, Nr. 110-3992) pakeitimo įstatymo projektą – numatyti, kad nuo 2008 m. liepos 1 d. neapmokestinamos palūkanos ir honorarai, išmokami užsienio vienetui

2008 metų II ketvirtis

Finansų ministerija

4.2. Lietuvos Respublikos Seime priėmus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1347 pateiktą Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuriame nustatyta, kad apskaičiuojant pelno mokestį sąnaudos, išskyrus ilgalaikio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos sąnaudas, patirtos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai, tris kartus atskaitomos iš pajamų tuo mokestiniu laikotarpiu, per kurį patiriamos, parengti Sąnaudų priskyrimo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų sąnaudoms tvarkos aprašą

2008 metai

Finansų ministerija

5. Spartinti teritorijų planavimo ir statybų dokumentų tvarkymo procesus

5.1. Kas pusmetį informuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybę apie savivaldybių teritorijų bendrųjų planų rengimą ir teikti pasiūlymus dėl spartesnio jų rengimo

2008 metai

Aplinkos ministerija

5.2. Tais atvejais, kai teritorijų planavimo ar statybų procesuose dalyvauja investuotojai, kuriems priimtas sprendimas dėl Programos 48 punkte nurodytų finansinės paramos priemonių suteikimo, nustatyti pareigą Lietuvos ekonominės plėtros agentūrai informuoti apskričių viršininkus ir savivaldybių administracijų direktorius apie institucijas ar konkrečius valstybės tarnautojus (darbuotojus), pagal kompetenciją nevykdančius (netinkamai vykdančius) teisės aktuose jiems nustatytų įpareigojimų, susijusių su teritorijų planavimo ir statybų procesais

2008 metų II ketvirtis

Ūkio ministerija

5.3. Parengti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) atitinkamų straipsnių pakeitimų projektus – nustatyti juridinių asmenų vadovams, atsakingiems už tam tikrų teritorijų planavimo ir statybų sąlygų sąvado dalių parengimą, atsakomybę už apskričių viršininkų, savivaldybių administracijų ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nurodymų nesilaikymą

2008 metų II ketvirtis

Aplinkos ministerija

5.4. Siekiant spartinti laisvos valstybinės žemės sklypų formavimą pardavimui (nuomai), parengti prireikus apskrities viršininkų ir savivaldybių administracijoms pasiūlymus dėl papildomų lėšų skyrimo

2008 metų II ketvirtis

Žemės ūkio ministerija

6. Kurti ir plėtoti pramoninių parkų tinklą, skatinti kitų pramoninių teritorijų plėtrą

6.1. Finansuoti pramoninių parkų ir (ar) pramoninių teritorijų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimo projektų įgyvendinimą, taip pat susijusių projektinių dokumentų rengimą

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra, savivaldybės

6.2. Įgyvendinti Ekonomikos augimo veiksmų programos priemonę „InvestLT“, kurioje nurodyta finansinė parama pramoninių parkų kūrimo ir (ar) plėtros investiciniams projektams įgyvendinti, ir kitas programas – įrengti pramoninių parkų inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos verslo paramos agentūra, savivaldybės

6.3. Teikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei pasiūlymus dėl konkrečių pramoninių parkų sukūrimo ir (ar) plėtojimo projektų pripažinimo valstybei svarbiais ekonominiais projektais

2008–2013 metai

Ūkio ministerija

6.4. Teikti juridiniams ir fiziniams asmenims informaciją apie pramoninių teritorijų plėtros galimybes ir su tuo susijusių valstybės skatinimo priemonių taikymą

2008–2013 metai

Ūkio ministerija, Lietuvos ekonominės plėtros agentūra, savivaldybės

_________________