SUTARTIS DĖL BRANDUOLINIO GINKLO NEPLATINIMO

 

Šią Sutartį sudarančios valstybės, toliau – Sutarties Šalys,

atsižvelgdamos į tai, kokį niokojantį poveikį visai žmonijai turėtų branduolinis karas, ir iš to kylančią būtinybę dėti visas pastangas tokio karo pavojaus išvengti bei imtis tautų saugumą užtikrinančių priemonių;

manydamos, kad branduolinio ginklo platinimas labai padidintų branduolinio karo pavojų;

laikydamosi Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucijų, raginančių sudaryti susitarimą dėl platesnio branduolinio ginklo platinimo prevencijos;

įsipareigodamos bendradarbiauti palengvinant Tarptautinės atominės energijos agentūros garantijų, susijusių su taikiomis branduolinės veiklos rūšimis, taikymą;

išreikšdamos savo pritarimą moksliniams tyrimams, taikomajai veiklai ir kitoms pastangoms, padedančioms skatinti, vadovaujantis Tarptautinės atominės energijos agentūros garantijų sistema, veiksmingų garantijų principo taikymą šaltinių ir specialių skiliųjų medžiagų judėjimui naudojant įrangą ir kitus techninius būdus tam tikrose strateginėse vietose;

patvirtindamos principą, kad branduolinės technologijos taikymo taikiems tikslams nauda, įskaitant visus technologijos proceso šalutinius produktus, kuriuos branduolinį ginklą turinčios valstybės gali gauti tobulindamos branduolinius sprogstamuosius įtaisus, turėtų būti prieinama taikiems tikslams visoms Sutarties Šalims – tiek branduolinį ginklą turinčioms, tiek branduolinio ginklo neturinčioms valstybėms;

įsitikinusios, kad, įgyvendindamos šį principą, visos Sutarties Šalys turi teisę dalyvauti keisdamosi visa moksline informacija, kuria įmanoma keistis, ir pavieniui arba kartu su kitomis valstybėmis prisidėti prie tolesnio atominės energijos panaudojimo taikiais tikslais tobulinimo;

pareikšdamos savo ketinimą siekti, kad kiek įmanoma anksčiau būtų nutrauktos branduolinio ginklavimosi varžybos, ir imtis veiksmingų priemonių siekiant branduolinio nusiginklavimo;

ragindamos visas valstybes bendradarbiauti siekiant šio tikslo;

prisimindamos 1963 m. sutarties dėl branduolinio ginklo bandymų atmosferoje, kosmose ir po vandeniu uždraudimo preambulėje tos sutarties šalių išreikštą pasiryžimą siekti, kad būtų visam laikui nutraukti visi bandomieji branduolinio ginklo sprogdinimai ir tuo tikslu tęsiamos derybos;

norėdamos prisidėti prie tarptautinės įtampos mažinimo ir valstybių tarpusavio pasitikėjimo stiprinimo, kad būtų greičiau nutraukta branduolinių ginklų gamyba, sunaikintos visos dabartinės jų atsargos, o iš nacionalinių arsenalų pašalinti branduoliniai ginklai bei jų gabenimo priemonės pagal Sutartį dėl visuotinio ir visiško nusiginklavimo taikant griežtą ir veiksmingą tarptautinę kontrolę;

prisimindamos, kad pagal Jungtinių Tautų Chartiją valstybės tarptautiniuose santykiuose privalo susilaikyti nuo grasinimo jėga arba jos panaudojimo prieš bet kurios valstybės teritorijos vientisumą ar politinę nepriklausomybę ar kuriuo nors kitu su Jungtinių Tautų tikslais nesuderinamu būdu ir kad turi būti skatinama kurti bei palaikyti tarptautinę taiką ir saugumą ginklavimuisi skiriant minimalius pasaulio žmogiškuosius ir ekonominius išteklius,

susitarė:

 

I straipsnis

 

Kiekviena branduolinį ginklą turinti valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja jokiam gavėjui neperduoti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų arba tokio ginklo ar sprogstamųjų įtaisų kontrolės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir jokiu būdu nepadėti, neskatinti arba neversti jokios branduolinio ginklo neturinčios valstybės gaminti ar kitaip įsigyti branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogstamuosius įtaisus arba įgyti tokių ginklų ar sprogstamųjų įtaisų kontrolę.

 

II straipsnis

 

Kiekviena branduolinio ginklo neturinti valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja iš jokių perdavėjų neperimti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų arba tokių ginklų ar sprogstamųjų įtaisų kontrolės nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, negaminti arba kitaip neįsigyti branduolinių ginklų ar kitų branduolinių sprogstamųjų įtaisų ir nesiekti arba negauti jokios pagalbos gaminant branduolinius ginklus arba kitus branduolinius sprogstamuosius įtaisus.

 

III straipsnis

 

1. Kiekviena branduolinio ginklo neturinti valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja pritarti garantijoms, nustatytoms susitarime, dėl kurio vyks derybos ir kuris bus sudarytas su Tarptautine atominės energijos agentūra pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros statutą ir jos garantijų sistemą, siekiant vienintelio tikslo – patikrinti pagal šią Sutartį prisiimtų įsipareigojimų vykdymą, norint užkirsti kelią branduolinės energijos naudojimui ne taikiems tikslams, o branduoliniams ginklams ar kitiems branduoliniams sprogstamiesiems įtaisams. Garantijų, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį, procedūrų laikomasi šaltinių ir specialiųjų skiliųjų medžiagų atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, ar ji gaminama, perdirbama arba naudojama bet kuriame pagrindiniame branduoliniame įrenginyje, ar yra už jo ribų. Garantijos, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį, yra taikomos visiems šaltiniams ir specialiosioms skiliosioms medžiagoms visoje taikioje branduolinėje veikloje tokios valstybės teritorijoje, jos jurisdikcijoje arba vykdomoje kitur jai kontroliuojant.

2. Kiekviena valstybė, Sutarties Šalis, įsipareigoja netiekti: a) šaltinių ir specialių skiliųjų medžiagų arba b) įrenginių ar medžiagos, specialiai suprojektuotų arba parengtų specialiai skiliajai medžiagai perdirbti, naudoti arba gaminti, jokiai branduolinio ginklo neturinčiai valstybei taikiems tikslams, nebent šaltiniui arba specialiosioms skiliosioms medžiagoms būtų taikomos garantijos, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį.

3. Garantijos, kurių reikalaujama pagal šį straipsnį, turi būti įgyvendinamos taip, kad atitiktų šios Sutarties IV straipsnį ir kad būtų išvengta kliūčių Sutarties Šalių ekonominei ar technologijų plėtrai arba tarptautiniam bendradarbiavimui taikios branduolinės veiklos srityje, įskaitant tarptautinį keitimąsi branduolinėmis medžiagomis ir įrenginiais branduolinių medžiagų perdirbimui, naudojimui arba gaminimui taikiais tikslais, laikantis šio straipsnio nuostatų ir Sutarties preambulėje nustatyto garantijų taikymo principo.

4. Branduolinio ginklo neturinčios valstybės, Sutarties Šalys, įgyvendindamos šio straipsnio reikalavimus, pavieniui arba kartu su kitomis valstybėmis sudaro susitarimus su Tarptautine atominės energijos agentūra pagal Tarptautinės atominės energijos agentūros statutą. Derybos dėl tokių susitarimų turi prasidėti per 180 dienų nuo pradinio šios Sutarties įsigaliojimo. Valstybės, kurios savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus deponuoja pasibaigus 180 dienų terminui, derybas dėl minėtų susitarimų pradeda ne vėliau kaip tokio deponavimo dieną. Tokie susitarimai įsigalioja ne vėliau kaip per aštuoniolika mėnesių nuo derybų pradžios.

 

IV straipsnis

 

1. Nė viena šios Sutarties nuostata negali būti aiškinama kaip daranti įtaką visų Sutarties Šalių neatimamai teisei plėtoti branduolinės energijos mokslinius tyrimus, gamybą ir naudojimą taikiems tikslams be jokios diskriminacijos ir laikantis šios Sutarties I ir II straipsnių nuostatų.

2. Visos Sutarties Šalys įsipareigoja palengvinti kuo platesnius įrengimų, medžiagų ir mokslinės bei technologinės informacijos mainus, skirtus branduolinės energijos naudojimui taikiems tikslams, ir turi teisę tuose mainuose dalyvauti. Sutarties Šalys, turinčios galimybę tai daryti, bendradarbiauja pavieniui arba kartu su kitomis valstybėmis arba tarptautinėmis organizacijomis, prisidėdamos prie tolesnio branduolinės energijos taikymo taikiems tikslams plėtojimo, visų pirma branduolinio ginklo neturinčių valstybių, Sutarties Šalių, teritorijose, tinkamai atsižvelgdamos į besivystančių pasaulio regionų poreikius.

 

V straipsnis

 

Kiekviena Sutarties Šalis įsipareigoja imtis tinkamų priemonių, užtikrinančių, kad, laikantis šios Sutarties, taikant atitinkamą tarptautinę priežiūrą ir atitinkamas tarptautines procedūras, galima taikaus branduolinių sprogdinimų naudojimo nauda nediskriminaciniu pagrindu bus prieinama branduolio ginklo neturinčioms valstybėms, Sutarties Šalims, ir kad šioms Sutarties Šalims už panaudojamus sprogstamuosius įtaisus taikomas mokestis bus, kiek įmanoma, mažesnis ir į jį neįeis mokestis už mokslinius tyrimus ir taikomąją veiklą. Branduolinio ginklo neturinčios valstybės, Sutarties Šalys, turi turėti galimybę gauti šią naudą pagal specialų tarptautinį susitarimą ar susitarimus, pasinaudodamos atitinkama tarptautine organizacija, kurioje pakankamai atstovaujamos branduolinio ginklo neturinčios valstybės. Derybos šiuo klausimu prasideda kaip galima greičiau po šios Sutarties įsigaliojimo. To pageidaujančios branduolinio ginklo neturinčios valstybės, Sutarties Šalys, minėtą naudą gali gauti pagal dvišalius susitarimus.

 

VI straipsnis

 

Kiekviena Sutarties Šalis įsipareigoja sąžiningai vesti derybas dėl veiksmingų priemonių, susijusių su branduolinio ginklavimosi varžybų nutraukimu artimiausiu metu ir dėl branduolinio nusiginklavimo, taip pat dėl Sutarties dėl visuotinio ir visiško nusiginklavimo taikant griežtą ir veiksmingą tarptautinę kontrolę.

 

VII straipsnis

 

Nė viena šios Sutarties nuostata neturi įtakos jokios valstybių grupės teisei sudaryti regionines sutartis siekiant užtikrinti, kad branduolinio ginklo atitinkamose jų teritorijose visiškai nebūtų.

 

VIII straipsnis

 

1. Bet kuri Sutarties Šalis gali siūlyti šios Sutarties pakeitimus. Bet kokio siūlomo pakeitimo tekstas perduodamas Vyriausybėms depozitarėms, kurios jį išsiunčia visoms Sutarties Šalims. Tuoj po to, jei vienas trečdalis arba daugiau Sutarties Šalių to paprašo, šiam pakeitimui apsvarstyti Vyriausybės depozitarės sušaukia konferenciją, į kurią pakviečia visas Sutarties Šalis.

2. Kiekvienas šios Sutarties pakeitimas turi būti patvirtintas visų Sutarties Šalių balsų dauguma, įskaitant visų branduolinį ginklą turinčių valstybių, Sutarties Šalių, ir visų kitų Šalių, kurios pakeitimo išsiuntimo dieną yra Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybos narės, balsus. Pakeitimas kiekvienai šio pakeitimo ratifikavimo dokumentą deponavusiai Šaliai įsigalioja tada, kai šiuos ratifikavimo dokumentus deponuoja visų Šalių dauguma, įskaitant visų branduolinį ginklą turinčių valstybių, Sutarties Šalių, ir visų kitų Šalių, kurios pakeitimo išsiuntimo dieną yra Tarptautinės atominės energijos agentūros valdytojų tarybos narės, ratifikavimo dokumentus. Po to jis įsigalioja bet kuriai kitai Šaliai, kai ji deponuoja savąjį pakeitimo ratifikavimo dokumentą.

3. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo praėjus penkeriems metams, Ženevoje (Šveicarija) rengiama Sutarties Šalių konferencija, kurioje įvertinama, kaip ši Sutartis veikia, siekiant užtikrinti, kad būtų įgyvendinami preambulės tikslai ir Sutarties nuostatos. Vėliau kas penkeri metai Sutarties Šalių dauguma gali, Vyriausybėms depozitarėms tuo tikslu pateikdama pasiūlymą, šaukti kitas konferencijas, siekdamos to paties tikslo – įvertinti, kaip veikia Sutartis.

 

IX straipsnis

 

1. Šią Sutartį gali pasirašyti visos valstybės. Kiekviena valstybė, nepasirašiusi šios Sutarties iki jos įsigaliojimo dienos pagal šio straipsnio 3 dalį, gali bet kada prie jos prisijungti.

2. Šią Sutartį pasirašiusios valstybės turi ją ratifikuoti. Ratifikavimo ir prisijungimo dokumentai deponuojami Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės, Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos ir Jungtinių Amerikos Valstijų vyriausybėms, paskirtoms Vyriausybėmis depozitarėmis.

3. Ši Sutartis įsigalioja po to, kai ją ratifikuoja valstybės, kurių vyriausybės yra paskirtos Sutarties depozitarėmis, ir keturiasdešimt kitų šią Sutartį pasirašiusių valstybių ir kai deponuojami jų ratifikavimo dokumentai. Šioje Sutartyje branduolinį ginklą turinti valstybė yra ta valstybė, kuri iki 1967 m. sausio 1 d. gamino ir susprogdino branduolinį ginklą arba kitą branduolinį sprogstamąjį įtaisą.

4. Valstybėms, savo ratifikavimo arba prisijungimo dokumentus deponavusioms jau įsigaliojus šiai Sutarčiai, ji įsigalioja minėtų ratifikavimo arba prisijungimo dokumentų deponavimo dieną.

5. Vyriausybės depozitarės skubiai praneša visoms Sutartį pasirašiusioms ir prie jos prisijungusioms valstybėms kiekvieno pasirašymo datą, kiekvieno ratifikavimo arba prisijungimo dokumento deponavimo datą, šios Sutarties įsigaliojimo datą ir kiekvieno prašymo sušaukti konferenciją arba kitų pranešimų gavimo datą.

6. Vyriausybės depozitarės šią Sutartį įregistruoja pagal Jungtinių Tautų Chartijos 102 straipsnį.

 

X straipsnis

 

1. Kiekviena Sutarties Šalis, įgyvendindama savo nacionalinį suverenitetą, turi teisę pasitraukti iš Sutarties, jei nusprendžia, kad su šios Sutarties objektu susiję ypatingi įvykiai kelia pavojų svarbiausiems tos Sutarties Šalies interesams. Apie savo pasitraukimą Sutarties Šalis prieš tris mėnesius praneša visoms kitoms Sutarties Šalims ir Jungtinių Tautų Saugumo Tarybai. Tame pranešime turi būti pareiškimas apie ypatingus įvykius, kuriuos ji laiko keliančiais pavojų jos svarbiausiems interesams.

2. Nuo šios Sutarties įsigaliojimo praėjus dvidešimt penkeriems metams šaukiama konferencija, kuri sprendžia, ar ši Sutartis galios neapibrėžtą laiką, ar bus pratęsta papildomam nustatytam laikotarpiui arba laikotarpiams. Šį sprendimą priima Sutarties Šalių dauguma.

 

XI straipsnis

 

Ši Sutartis, kurios tekstai anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojama Vyriausybių depozitarių archyvuose. Šios Sutarties tinkamai patvirtintas kopijas Vyriausybės depozitarės perduoda Sutartį pasirašiusių ir prie jos prisijungusių valstybių vyriausybėms.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Sutartį.

 

SUDARYTA tūkstantis devyni šimtai šešiasdešimt aštuntųjų metų liepos pirmą dieną Londone, Maskvoje ir Vašingtone trimis egzemplioriais.

______________