Išrašas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS
POSĖDŽIO PROTOKOLAS
2007-12-19
Vilnius
SVARSTYTA: Seimo nario Jono Juozapaičio pasiūlymai LR Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu įstatymo projektui XP-2538.
| Pasiūlymo teikėjas |
Pasiūlymo turinys |
Komiteto nuomonė
|
| Seimo narys J.Juozapaitis 2007-12-12 |
1. 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas nesąžiningai komercinei veiklai iki sandorio dėl produkto sudarymo, šio sandorio sudarymo metu ir jį sudarius, ginant vartotojų ekonominius interesus. Vartotojų ekonominiais interesais šio įstatymo prasme negali būti laikomi teisiniai reikalavimai dėl skonio ir padorumo.“
2. 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Iš esmės iškreipti vartotojų ekonominį elgesį – vykdant nesąžiningą komercinę veiklą vartotojų atžvilgiu pastebimai susilpninti vartotojo gebėjimą priimti informacija paremtą sprendimą ir taip paskatinti vartotoją priimti sprendimą dėl sandorio, kurio jis kitomis aplinkybėmis nebūtų priėmęs.“
Pakeisti 2 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, atsakingas už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę.“
3. 6 straipsnis. Klaidinantis informacijos neatskleisimas Pakeisti 6 straipsnio 3 ir 4 dalį bei jas išdėstyti taip:
„3. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose yra nustatytas privalomas tam tikros informacijos vykdant komercinę veiklą pateikimas, tai tokia informacija laikoma esmine. 4. Jeigu kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatytas privalomas tam tikros informacijos vykdant komercinę veiklą pateikimas arba nėra aišku iš kitų aplinkybių, esmine laikoma ši komercinio pasiūlymo informacija: 1) pagrindinės produkto savybės (kiek tai tikslinga naudojamų informacijos perdavimo priemonių ir produkto atžvilgiu); 2) komercinės veiklos subjekto buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas ir, jei reikia, komercinės veiklos subjekto, kurio vardu jis veikia, buveinės, gyvenamosios vietos ar prekybos vietos adresas ir vardas, pavardė ar pavadinimas; 3) galutinė produkto kaina arba apskaičiavimo būdas (jeigu dėl produkto pobūdžio ši kaina pagrįstai negali būti apskaičiuota iš anksto), galimos papildomos vartotojo išlaidos, pristatymo ar pašto išlaidos arba informacija apie tai, kad gali tekti patirti tokių papildomų išlaidų (jeigu šios išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti apskaičiuotos iš anksto); 4) apmokėjimo, pristatymo, vykdymo ir skundų nagrinėjimo tvarka, jeigu ji skiriasi nuo profesinio atidumo reikalavimų; 5) jeigu suteikiama teisė vienašališkai nutraukti sandorius, – informacija apie tokios teisės įgyvendinimo tvarką.“
4. 7 straipsnis. Klaidinanti komercinė veikla, kurios nereikia įrodinėti Pakeisti 7 straipsnio pirmą sakinį ir jį išdėstyti taip:
„
5. 10 straipsnis. Tarnybos teisės ir pareigos Pakeisti 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) gauti iš komercinės veiklos subjektų informaciją ir dokumentus, o prireikus – ir prekių pavyzdžius, reikalingus šio įstatymo pažeidimo tyrimui, reikalauti, kad komercinės veiklos subjektas patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su komercine veikla, jei atsižvelgiant į komercinės veiklos subjekto ar vartotojo teisėtus interesus, toks reikalavimas pagal pažeidimo aplinkybes atrodo tikslingas. Jei reikalaujami pažeidimo faktą patvirtinantys dokumentai ir informacija per Tarnybos nustatytą protingą terminą nepateikiami be pateisinamos priežasties arba jei Tarnyba laiko juos nepakankamais, preziumuojama, kad teiginiai, susiję su komercine veikla, yra netikslūs;“
6. 13 straipsnis. Baudos ir įspėjimai Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Už Tarnybos sprendimo dėl šiame įstatyme numatytos laikinojo pobūdžio priemonės nevykdymą ar netinkamą jo vykdymą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriama vieno tūkstančio litų bauda už kiekvieną nevykdymo ar netinkamo vykdymo dieną.“ |
Nepritarti
Įstatymas negali reguliuoti draudžiamų teisinių santykių, t. y., nesąžiningos komercinės veiklos, kuri yra draudžiama. Įstatymas gali būti taikomas komercinei veiklai ir nustatyti kriterijus, kokiais atvejais ji yra draudžiama.
Nepritarti Žodis „nesąžiningą“ minėtoje nuostatoje būtų perteklinis ir neatitiktų Direktyvos 2 straipsnio e) dalies. Vartotojų elgesys gali būti iškreipiamas ir sąžiningai vykdoma komercine veikla. Tuo tarpu pagal Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį, vartotojų elgesio iškreipimas laikomas nesąžininga veikla tik tuomet, kai ši veikla neatitinka profesinio atidumo reikalavimų.
Nepritarti Tobulinant Įstatymo projektą LR Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete ši nuostata pakoreguota ir išdėstyta taip: „11. Už elgesio kodeksą atsakingas subjektas – asmuo, įskaitant komercinės veiklos subjektą, komercinės veiklos subjektų grupę ar jų įsteigtą savanoriškos kontrolės instituciją, kurie atsakingi už elgesio kodekso sudarymą ir peržiūrą ir (arba) elgesio kodekso saistomų subjektų kontrolę.
Nepritarti Atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio 5 dalį (atitinkamai – Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalį), kituose teisės aktuose nurodyti reikalavimai laikomi esminiais bet kuriuo atveju, net jei jie aiškūs iš kitų aplinkybių. Šis reikalavimas taikomas ne tik pateikiant konkretų komercinį pasiūlymą (Direktyvoje vadinamą „kvietimu pirkti“), kuomet nurodžius prekės kainą privaloma nurodyti ir kitą išvardintą informaciją. Tuo tarpu Direktyvos 7 straipsnio 4 dalyje (atitinkamai – Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje) reglamentuota informacija, kuri laikoma esmine ir kurią, jei ji neaiški iš kitų aplinkybių, privaloma pateikti teikiant „komercinį pasiūlymą“. Taigi papildomos nuostatos įtvirtinimas Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje būtų perteklinis ir iškreiptų Direktyvos taikymo sritį.
Nepritarti Žodis “preziumuojama” yra reikalingas atsižvelgiant į projekto 8 straipsnio 3 d. formuluotę bei LR Civilinio proceso kodekso 182 straipsnį, kuriame numatoma, kad įstatymuose gali būti preziumuojami atvejai, kuomet tam tikros aplinkybių įrodinėti nereikia.
Nepritarti Panaši formuluotė dėl pareigos pateikti dokumentus ir informaciją nustatyta ir daugelyje kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, tačiau juose nėra įtvirtinta galimybė komercinės veiklos subjektams dokumentų ar informacijos nepateikimą aiškinti pateisinančiomis priežastimis (pvz., Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte, Reklamos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 punkte, Konkurencijos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte). Pastebėtina, jog Direktyvos 12 straipsnyje, reglamentuojančiame įrodymų pateikimą, nėra numatytas jų pateikimo termino protingumo ar pateisinamų priežasčių kriterijus. Be to, atsižvelgiant į svarstant Įstatymo projektą pateiktas pastabas, protingumo bei pateisinamų priežasčių kriterijai galėtų sukurti sąlygas nepagrįstoms nuostatos interpretacijoms.
Nepritarti Laikinojo pobūdžio priemonės pagal projekto 17 straipsnį gali būt skiriamos siekiant išvengti esminės žalos arba nepataisomų pasekmių vartotojų interesams ir kai yra pakankamai duomenų apie šio įstatymo pažeidimą, t.y. šios priemonės taikomos tik išimtinais atvejais ir esant pagrįstam įtarimui. Jei nebus 17 straipsnyje nurodytų požymių, Laikinojo pobūdžio priemonė negalės būti taikoma. Tuo tarpu siūlomas nuostatos modalumas „gali būti“ gali sudaryti sąlygas nevienodų sankcijų už laikinojo pobūdžio priemonių komercinės veiklos subjektams taikymui. |