LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ

 

2007 m. lapkričio 29 d. Nr. 3D-524

Vilnius

 

 

Atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 469 punktą bei siekdama pasirinkti tinkamą išskirtinės kokybės produktų gamybos, administravimo, sertifikavimo bei kontrolės sistemą ir užtikrinti efektyvų jos funkcionavimą:

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles.

1.2. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybą.

1.3. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų ekspertų komitetą.

1.4. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybos nuostatus.

1.5. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų ekspertų komiteto nuostatus.

2. Pavedu šio įsakymo vykdymą kontroliuoti ministerijos sekretoriui Vytautui Grušauskui.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                                   KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ PRIPAŽINIMO TAISYKLĖS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklės (toliau – Taisyklės) taikomos žemės ūkio ir maisto produktams, skirtiems tik žmonėm vartoti ir sertifikuojamiems bei prižiūrimiems pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro (toliau – ministras) patvirtintas specifikacijas, taip pat ženklinamiems Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre įregistruotu ženklu (toliau – ženklas).

2. Taisyklės parengtos vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 20 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai (OL 2005 L 277, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2012/2006 (OL 2006 L 384, p. 8) ir 2006 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1974/2006, nustatančiu išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 dėl Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) paramos kaimo plėtrai taikymo taisykles (OL 2006 L 368, p. 15), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2007 m. balandžio 20 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 434/2007 (OL 2007 L 104, p. 8).

3. Efektyviam šiose Taisyklėse išdėstytų reikalavimų įgyvendinimui ir su jais susijusių klausimų sprendimui sudaroma ir ministro įsakymu tvirtinama Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų taryba (toliau – Taryba) bei jos nuostatai.

Taryba formuojama proporcingumo principu iš visų „maisto grandinės“ dalyvių: gamintojų, perdirbėjų, prekybos, vartotojų organizacijų, mokslo ir valstybės institucijų atstovų, kurie joje atstovauja konkretaus sektoriaus poziciją.

4. Specifikacijas bei kitus klausimus, susijusius su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba ir (ar) perdirbimu bei tiekimu rinkai įskaitant saugojimą ir transportavimą, nagrinėja bei teikia Tarybai pagrįstas išvadas ministro įsakymu patvirtintas Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų ekspertų komitetas (toliau – Komitetas).

Į Komiteto sudėtį įtraukiami profesionalūs žemės ūkio ir maisto produktų gamintojų, perdirbėjų, prekybos, vartotojų bei sertifikavimo, mokslo ir valstybės įstaigų ir institucijų atstovai.

5. Šios Taisyklės yra privalomos visiems teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotiems ūkio subjektams, auginantiems, tvarkantiems, gaminantiems ir (ar) perdirbantiems bei tiekiantiems rinkai išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktus pagal šias Taisykles bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms produktų sertifikavimą ir priežiūrą.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktas (toliau – IKP) – produktas, kurio kokybė pranoksta Europos Sąjungos ir nacionalinių teisės aktų nustatytus saugos, gyvūnų ir augalų sveikatos, gyvūnų gerovės ar aplinkosaugos reikalavimus ir (arba) kuris dėl tam tikrų ūkininkavimo ar gamybos būdų naudojimo pasižymi ypatingomis savybėmis.

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produkto priežiūra (toliau – priežiūra) – sistemingas išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produkto tikrinimas siekiant įvertinti, ar jis atitinka specifikacijos reikalavimus.

Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacija (toliau – specifikacija) – dokumentas, kuriame nurodomi išsamūs išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produkto ar tokių produktų grupės gamybos, perdirbimo ir (ar) tiekimo rinkai reikalavimai.

Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jas apibrėžia 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 6 tomas, p. 463), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2006 m. balandžio 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 575/2006 (OL 2006 L 100, p. 3) ir kiti teisės aktai.

 

II. BENDRIEJI REIKALAVIMAI PRODUKTAMS, JŲ GAMYBAI, PERDIRBIMUI BEI TIEKIMUI RINKAI

 

7. IKP turi būti gaminami ir (ar) perdirbami laikantis geros ūkininkavimo (gamybos) praktikos reikalavimų, atitikti ir (ar) pranokti ES bei nacionaliniais teisės aktais nustatytus maisto saugos, kokybės, gyvūnų gerovės, aplinkosaugos, šių Taisyklių bei atitinkamos specifikacijos reikalavimus.

8. Visas IKP gamybos procesas vykdomas kontroliuojamuose ūkiuose ir įmonėse, maksimaliai naudojant vietines bei šių Taisyklių reikalavimus atitinkančias žaliavas, įprastines, gana ilgai šalyje auginamas ar joms prilygstančias augalų ir gyvulių veisles, bičių rases, kontroliuojami visi IKP gamybos etapai, užtikrinamas šio proceso atsekamumas, o atitiktis šių Taisyklių ir specifikacijos reikalavimams turi būti tikrinama sertifikavimo įstaigos.

9. IKP ir jų gamybos ir (ar) perdirbimo procesas išsiskiria natūralumu, maistingumu bei aplinkos tausojimo aspektais, kuriuos, atsižvelgiant į produkto ar tokių produktų grupės rūšį, suteikia vienas ar keletas aprašytų faktorių:

9.1. Natūralumas. Ribojamas atstumas nuo laukų (kuriuose auga augalai ir ganosi gyvuliai) iki taršos šaltinių, mineralinių trąšų, pesticidų, vaistų naudojimo kiekis, dažnumas ir laikas. Perdirbant IKP nenaudojami sintetiniai maisto priedai (konservantai, šaldikliai, aromato ir skonio stiprikliai, dažikliai).

9.2. Maistingumas. IKP yra šviežesni, nes pateikiami vartotojui per trumpesnį nei įprasta tos kategorijos produktams laikotarpį, pasižymi išskirtiniu skoniu, kvapu, išvaizda ir konsistencija. Taikomi maistingumą išsaugojantys perdirbimo būdai, IKP yra didesnis natūralios ląstelienos, mineralų, vitaminų, polifenolių bei kitų biologiškai vertingų medžiagų kiekis ar sumažinta energinė vertė, riebalų, sočiųjų riebalinių rūgščių, druskos, cukraus kiekis.

9.3. Aplinkos tausojimas. Naudojami geriausi prieinami gamybos būdai, aplinką saugojančios technologijos, skaičiuojami maisto medžiagų balansai. Maksimaliai panaudojamos gamybos atliekos, ribojamas sintetinių, savaime nesuyrančių ar netinkamų pakartotiniam perdirbimui pakavimo medžiagų naudojimas.

10. Konkretūs reikalavimai IKP, ūkininkavimo ar gamybos būdui atsižvelgiant į produktų grupės ar konkretaus produkto rūšį nustatomi specifikacijose.

 

III. REIKALAVIMAI SERTIFIKAVIMO ĮSTAIGOMS

 

11. IKP sertifikavimą ir priežiūrą atlieka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ministerija) paskirtos sertifikavimo įstaigos.

12. Sertifikavimo įstaiga, norinti sertifikuoti IKP ir atlikti priežiūrą, privalo pateikti ministerijai prašymą dėl jos paskyrimo.

13. Ministerija, jos nustatyta tvarka įvertinusi prašymą pateikusios sertifikavimo įstaigos pasirengimą sertifikuoti IKP, priima sprendimą dėl jos skyrimo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo prašymo pateikimo dienos ir apie tai praneša sertifikavimo įstaigai ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.

14. Sertifikavimą ir priežiūrą atliekanti sertifikavimo įstaiga turi atitikti ir (ar) būti akredituota pagal standartą LST EN 45011:2000 (ISO/IEC vadovas 65:1996) „Bendrieji produktų sertifikavimo įstaigoms keliami reikalavimai“ ir kartu su prašymu pateikti ministerijai tai įrodančius dokumentus.

15. Sertifikavimo įstaiga, neakredituota pagal standarto LST EN 45011:2000 reikalavimus ar turinti nepakankamą akreditacijos sritį ir siekianti atlikti produktų sertifikavimą ir priežiūrą, privalo kartu su prašymu ministerijai dėl jos skyrimo, įsipareigoti akredituotis arba praplėsti akreditacijos sritį. Sertifikavimo įstaiga privalo gauti akreditaciją ar praplėsti akreditacijos sritį ne vėliau kaip per 2 metus nuo ministro įsakymo dėl sertifikavimo įstaigos skyrimo dienos bei pateikti ministerijai tai įrodančius dokumentus. Sertifikavimo įstaiga, nepateikusi reikalingų dokumentų nustatytu laiku, netenka teisės atlikti sertifikavimą ir priežiūrą pagal šių Taisyklių reikalavimus.

16. Sertifikavimo įstaiga privalo:

16.1. laikytis šių Taisyklių ir standarto LST EN 45011:2000 reikalavimų;

16.2. tuo atveju, jei yra paskirta tik viena sertifikavimo įstaiga, atitinkanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 756 (Žin., 2002, Nr. 54-2127) 3 punkto kriterijus, suderinti su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba visus su sertifikavimo ir priežiūros veikla susijusių įkainių dydžius;

16.3. pranešti ministerijai apie visus sertifikuotus IKP ir priežiūros rezultatus ne vėliau kaip iki einamųjų metų gruodžio 20 dienos, taip pat apie tuos, kuriems sustabdytas arba anuliuotas išduotų sertifikatų galiojimas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos;

16.4. pranešti ministerijai apie bet kokios informacijos, turinčios įtakos tolesnei sertifikavimo ir priežiūros veiklai, pasikeitimą;

16.5. ministerijai pareikalavus, pateikti informaciją apie savo veiklą;

16.6. užtikrinti informacijos, kuri sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą, išskyrus šių Taisyklių ir galiojančių teisės aktų numatytus atvejus.

17. Sertifikavimo įstaiga turi teisę:

17.1. sudaryti su pareiškėjais sutartis dėl sertifikavimo darbų atlikimo, juos sertifikuoti;

17.2. atlikti patikras be išankstinio įspėjimo;

17.3. taikyti įspėjimo, sertifikato galiojimo sustabdymo bei anuliavimo procedūras;

17.4. gauti atlygį už sertifikavimo ir priežiūros veiklą pagal nustatytus ir viešai paskelbtus įkainius;

17.5. atsisakyti vykdyti sertifikavimo ir priežiūros veiklą, pranešdama apie šį sprendimą ministerijai ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki planuojamos sertifikavimo ir priežiūros veiklos nutraukimo dienos.

18. Kilus abejonių dėl sertifikavimo įstaigos veiklos, ministerija turi teisę pateikti prašymą akreditacijos įstaigai patikrinti sertifikavimo įstaigos atitiktį šioms Taisyklėms ir LST EN 45011:2000 standartui. Šiuo atveju sertifikavimo įstaiga privalo pateikti visus tam reikalingus dokumentus.

19. Ministerija, remdamasi akreditacijos įstaigos išvada, turi teisę atimti iš sertifikavimo įstaigos teisę atlikti sertifikavimą ir priežiūrą pagal šias Taisykles.

20. IKP administravimo funkcijoms atlikti ministerija gali paskirti įgaliotą instituciją.

 

IV. REIKALAVIMAI PAREIŠKĖJAMS

 

21. Asmenimis, norinčiais gaminti ir (ar) perdirbti bei tiekti rinkai IKP (toliau – pareiškėjai), gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, įregistruoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, gaminantys ir (ar) perdirbantys IKP ir prireikus galintys įrodyti, kad bus teisiškai ir technologiškai pajėgūs tiekti IKP rinkai bei efektyviai atlikti viso gamybos bei tiekimo rinkai proceso savikontrolę.

22. Pareiškėjai privalo:

22.1. laikytis LR ir ES teisės aktų nustatytų privalomųjų reikalavimų, taikomų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos ir (ar) perdirbimo bei tiekimo rinkai procese;

22.2. laikytis šių Taisyklių ir specifikacijos reikalavimų;

22.3. užtikrinti, kad visa informacija, pateikiama ministerijai ar sertifikavimo įstaigai, yra teisinga;

22.4. pateikti visus reikiamus dokumentus sertifikavimo įstaigos funkcijoms vykdyti;

22.5. mokėti sertifikavimo įstaigai už sertifikavimą ir priežiūrą pagal nustatytus ir viešai paskelbtus įkainius;

22.6. pranešti sertifikavimo įstaigai apie visus pasikeitimus, kurie gali turėti įtakos sertifikato galiojimui ar tinkamam įsipareigojimų vykdymui, per 7 kalendorines dienas nuo įvykusio pasikeitimo dienos;

22.7. pažeidus šių Taisyklių ar specifikacijos reikalavimus, raštu pranešti sertifikavimo įstaigai per 3 darbo dienas nuo įvykusio pažeidimo dienos bei sustabdyti IKP tiekimą rinkai, jei pažeidimas susijęs su IKP kokybe;

22.8. nenaudoti ženklo ar su juo susijusios reklaminės medžiagos, jeigu sertifikato galiojimas yra sustabdytas, anuliuotas ar pasibaigęs;

22.9. užtikrinti, kad sertifikatas ar bet koks kitas dokumentas, susijęs su sertifikavimu, ar bet kuri jų dalis nebus naudojami klaidinančiu būdu.

23. Pareiškėjai turi teisę:

23.1. pateikti sertifikavimo įstaigai prašymą dėl IKP sertifikavimo;

23.2. sertifikato galiojimo metu ženklinti IKP ženklu pagal Taisyklių VI skyriaus nuostatas;

23.3. jei yra kelios paskirtos sertifikavimo įstaigos, pasirinkti vieną iš jų.

 

V. PRODUKTŲ SERTIFIKAVIMO IR PRIEŽIŪROS TVARKA

 

24. Pareiškėjas, norintis gaminti ir (ar) perdirbti bei tiekti rinkai IKP pagal šių Taisyklių reikalavimus ir norintis ženklinti juos ženklu, turi vadovautis ministro patvirtintomis atskirų žemės ūkio ir maisto produktų grupių specifikacijomis arba parengti konkrečių produktų specifikacijas, kurių reikalavimai turi būti ne žemesni nei numatyta IKP grupių specifikacijose, bei teikti jas ministerijai patvirtinti.

25. IKP bei jo gamybos ir (ar) perdirbimo procesas turi būti sertifikuotas ministerijos paskirtos sertifikavimo įstaigos.

26. Sertifikavimas atliekamas pareiškėjo raštišku prašymu, pateikiamu sertifikavimo įstaigai.

27. Prašymo pateikimo formą, papildomų dokumentų sąrašą, sertifikavimo ir priežiūros procedūras bei įkainius nustato sertifikavimo įstaiga.

28. Sertifikavimo įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą, per 30 kalendorinių dienų priima sprendimą dėl patikros atlikimo.

29. Atlikusi patikrą vietoje, sertifikavimo įstaiga įvertina patikros rezultatus ir priima sprendimą dėl sertifikato išdavimo. Jei:

29.1. priimamas teigiamas sprendimas, sertifikavimo įstaiga ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo patikros atlikimo, išduoda sertifikatą ir kartu suteikia teisę naudoti ženklą;

29.2. priimamas neigiamas sprendimas, pareiškėjas apie neatitiktis informuojamas raštu per 14 kalendorinių dienų nuo jo priėmimo, nurodant terminus jiems pašalinti. Neatitikčių nepašalinus, sertifikatas neišduodamas aiškiai motyvuojant atsisakymą jį išduoti.

30. Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos išvada dėl atitikties specifikacijai ir šių Taisyklių reikalavimams ar kitų sertifikavimo įstaigos veiksmų, jis per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo turi teisę teikti skundą ar apeliaciją sertifikavimo įstaigai pagal jos nustatytą skundų ir apeliacijų pateikimo, priėmimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras.

31. Jeigu pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos išaiškinimu, sertifikavimo įstaigos sprendimus, priimtus po apeliacijos ar skundo nagrinėjimo, jis gali apskųsti ministerijai per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

32. Išdavus sertifikatą, pareiškėjas įtraukiamas į ministerijos tinklalapyje viešai skelbiamą subjektų, gaminančių, perdirbančių ir (ar) tiekiančių rinkai sertifikuotus IKP, sąrašą. Sertifikatas galioja 3 metus, jei gaminami ir (ar) perdirbami bei tiekiami rinkai IKP ir jų gamybos procesas atitinka šių Taisyklių bei specifikacijos reikalavimus.

33. Sertifikavimo įstaiga vykdo planinę priežiūrą, kurios metu privalomai tikrina gamybos, perdirbimo proceso bei IKP atitiktį šių Taisyklių bei specifikacijos reikalavimams 1 kartą per metus.

34. Atsižvelgiant į planinės patikros rezultatus ar kilus įtarimui dėl galimų pažeidimų, sertifikavimo įstaiga turi teisę atlikti neplanines patikras be išankstinio įspėjimo.

35. Sertifikavimo įstaiga vykdo priežiūrą taikydama šiuos metodus:

35.1. dokumentų analizę;

35.2. patikrinimus gamybos, perdirbimo vietoje;

35.3. produktų kokybės analizę.

36. Sertifikavimo įstaiga, nustačiusi šių Taisyklių ar specifikacijos reikalavimų pažeidimus, turi teisę taikyti šias procedūras:

36.1. Įspėjimą, kuris gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai galima nedelsiant ištaisyti pažeidimus. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, per kurį pareiškėjas privalo pašalinti trūkumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai. Maksimalus laikas, kurį skiria sertifikavimo įstaiga pareiškėjui trūkumams pašalinti, yra 30 kalendorinių dienų.

36.2. Sertifikato galiojimo sustabdymą, kuris gali būti skiriamas, kai laiku nepašalintos įspėjimą nulėmusios priežastys ar pažeidimų nedelsiant ištaisyti neįmanoma. Sertifikato galiojimo sustabdymas gali būti dalinis (sustabdomas tik tam tikram produktui ar jų grupei) arba visiškas. Sertifikavimo įstaiga nustato laiką, kuriam sustabdomas sertifikato galiojimas, per kurį pareiškėjas privalo pašalinti trukumus ir pranešti apie tai sertifikavimo įstaigai. Maksimalus laikas, kuriam sustabdomas sertifikato galiojimas, yra 6 mėnesiai.

36.3. Sertifikato anuliavimas, kuris gali būti skiriamas, kai laiku nepašalintos sertifikato galiojimo sustabdymo priežastys ar dėl pažeidimų pobūdžio tolesnis sertifikato galiojimas tam tikram produktui ar jų grupei negalimas. Tokiu atveju pareiškėjas netenka teisės naudoti ženklo, sertifikato ir bet kokių kitų dokumentų, susijusių su sertifikuoto IKP gamyba ir realizavimu. Pažeidėjas gali kreiptis dėl pakartotinio sertifikavimo ne anksčiau kaip po 1 metų nuo sertifikato anuliavimo dienos.

 

VI. ŽENKLINIMAS

 

37. IKP ženklinimas turi atitikti reikalavimus, išdėstytus Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 677 (Žin., 2003, Nr. 13-530).

38. Be to, sertifikuoti IKP gali būti ženklinami ženklu.

39. Ženklas nuosavybės teise priklauso ministerijai.

40. Sertifikavimo įstaiga sutartyse su pareiškėjais dėl sertifikavimo paslaugos teikimo privalo nurodyti, kad:

40.1. ženklu ženklinami tik pagal šias taisyklės sertifikuoti produktai;

40.2. ženklas negali būti naudojamas taip, kad tretieji asmenys jį identifikuotų kaip komercinį prekės ženklą, konkretų gamintoją nurodantį ženklą ar bet kokiu kitu klaidinančiu būdu;

40.3. gamintojas, kuriam taikomas sertifikato sustabdymas ar anuliavimas, šių priemonių taikymo laikotarpiu neturi teisės naudoti ženklo;

40.4. IKP etiketėje turi būti nurodytas sertifikavimo įstaigos pavadinimas;

40.5. IKP etikečių su ženklu pavyzdžius privaloma suderinti su sertifikavimo įstaiga prieš jų spaudą.

41. Sertifikavimo įstaiga, vykdanti ženklo naudojimo priežiūrą ir nustačiusi ženklo naudojimo pažeidimus, privalo apie tai informuoti ministeriją per 3 kalendorines dienas nuo pažeidimo išaiškinimo dienos.

42. Draudžiama naudoti bet kokias nuorodas ant nesertifikuoto produkto išorinės ar vidinės pakuotės, reklaminėje medžiagoje arba su juo susijusiuose dokumentuose, jei tai gali tiesiogiai ar netiesiogiai suklaidinti vartotoją dėl produkto atitikties šių taisyklių reikalavimams.

Visus klausimus, susijusius su ženklo naudojimo sąlygomis, tvarka ir pažeidimais, sprendžia ministerija.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TARYBA

 

Alvita Armanavičienė – Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė;

Saulius Jasius – Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento direktorius;

Prof. habil. dr. Algirdas Jonas Raila – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Lietuvos žemės ūkio universiteto Žemės ūkio inžinerijos fakulteto dekanas;

Valdas Sutkus – Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius;

Dr. Antanas Šarkinas – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto direktorius;

Remigijus Urbonas – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų direktorius;

Rimas Varkulevičius – Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPERTŲ KOMITETAS

 

Angelė Liubeckienė – Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamento Kokybės skyriaus vedėja, komiteto pirmininkė;

Algis Baravykas – Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius;

Albertas Barzda – Respublikinio mitybos centro direktorius;

Vaclovas Beržinskas – Aplinkos apsaugos agentūros Taršos prevencijos skyriaus vedėjas;

Eimantas Bičius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio rūmų Rinkos informacinės sistemos skyriaus vedėjas;

Algirdas Bikulčius – Lietuvos vartotojų asociacijos tarybos narys;

Edita Bishop – Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų, turizmo ir rekreacinių paslaugų departamento direktorė;

Rūta Cimakauskienė – Nacionalinės paukščių augintojų ir veisėjų asociacijos narė, kooperatyvo „Nemuno slėnio Tradicijos“ direktorė;

Gintautas Čereška – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, valstybinis veterinarijos inspektorius;

Almonas Gutkauskas – VšĮ „Tatulos programa“ direktorius, Tarybos pirmininkas;

Dr. Ina Jasutienė – Kauno technologijos universiteto Maisto instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, tarybos sekretorė;

Dr. Jonas Jatkauskas – Lietuvos veterinarijos akademijos Gyvulininkystės instituto Gyvūnų mitybos ir pašarų skyriaus vyriausiasis mokslo darbuotojas;

Prof. habil. dr. Gražina Juodeikienė – Kauno technologijos universiteto Maisto produktų technologijos katedros profesorė;

Ona Kazlienė – VšĮ „Ekoagros“ direktorė;

Dr. Modestas Keblys – UAB „Palink“ (prekybos tinklas IKI) gamybos skyriaus vadovas;

Mindaugas Kuklierius – Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius;

Vitalija Kuliešienė – Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė;

Aristydas Kulvinskas – Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros generalinis direktorius;

Laura Kuoraitė – Lietuvos vartotojų instituto projektų vadovė;

Prof. habil. dr. Valdas Laurinavičius – Lietuvos mokslų akademijos narys ekspertas, Biochemijos instituto direktorius;

Dr. Audronė Mankevičienė – Lietuvos žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyresnioji mokslo darbuotoja;

Renata Navikienė – Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos tarybos narė;

Elena Paviržienė – asociacijos „Lietuvos maisto pramonė“ direktorė;

Irma Pilipienė – Lietuvos pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktorė;

Prof. habil. dr. Algirdas Skirkevičius – Lietuvos mokslų akademijos narys, Lietuvos bitininkų sąjungos prezidentas;

Dalia Stasiūnienė – Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos viceprezidentė-vykdančioji direktorė;

Jonas Škikūnas – Lietuvos paukštininkystės asociacijos direktorius;

Antanas Šležas – Lietuvos šiltnamių asociacijos prezidentas;

Daiva Švelnienė – Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja, valstybinė maisto produktų inspektorė;

Dr. Pranas Viškelis – Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto Biochemijos ir technologijos laboratorijos vedėjas, vyriausiasis mokslo darbuotojas;

Dr. Romualdas Zemeckis – Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto mokslinis sekretorius.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ TARYBOS NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybos (toliau – Taryba) nuostatai reglamentuoja Tarybos darbo organizavimo ir sprendimų priėmimo tvarką. Tarybos paskirtis – teikti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui nuomonę dėl sertifikuotų išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamybos, perdirbimo, tiekimo rinkai, administravimo, sertifikavimo bei kontrolės politikos formavimo, užtikrinti efektyvų šios sistemos funkcionavimą, koordinuoti dalyvaujančiųjų šioje sistemoje veiksmus bei nagrinėti kitus aktualius klausimus.

2. Tarybos sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

3. Taryba savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.

4. Tarybos narių darbas Taryboje neapmokamas.

5. Tarybos sekretoriato funkcijas vykdo Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamentas.

 

II. TARYBOS FUNKCIJOS

 

6. Taryba vykdo šias funkcijas:

6.1. nagrinėja aktualius IKP gamybos, tiekimo rinkai, sertifikavimo, kontrolės, administravimo klausimus ir teikia nuomonę Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui;

6.2. svarsto IKP pripažinimo taisyklių pakeitimus bei papildymus ir teikia tvirtinti;

6.3. svarsto IKP ar jų grupės specifikacijas ir teikia jas tvirtinti;

6.4. teikia išvadas ir pasiūlymus dėl sertifikavimo įstaigų pripažinimo ir jų kompetencijos;

6.5. teikia nuomonę dėl IKP viešinimo priemonių, duomenų bazės valdymo, internetinės svetainės priežiūros ir kitų aktualių klausimų, susijusių su šių gaminių gamyba, perdirbimu ir tiekimu rinkai.

7. Taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, nuomones, išvadas, pasiūlymus ir teisės aktų projektus teikia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui.

 

III. TARYBOS TEISĖS

 

8. Taryba, vykdydama jai pavestas funkcijas, turi teisę:

8.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministerijų, kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir ministerijų įstaigų, savivaldybių institucijų, organizacijų, asociacijų informaciją, reikalingą savo veiklai vykdyti;

8.2. kviesti į Tarybos posėdžius IKP Ekspertų komiteto (toliau – Komitetas) pirmininką ar jo įgaliotą asmenį Komiteto išnagrinėtiems klausimams pristatyti;

8.3. prireikus pavesti Komitetui atlikti išsamų svarstomų klausimų tyrimą ir pateikti išvadas bei pasiūlymus ar parengti pranešimą Tarybos posėdžiui;

8.4. kviesti į Tarybos posėdžius specialistus, mokslo ir kitų institucijų atstovus, Komiteto narius, nepriklausomus ekspertus, kitus suinteresuotus atstovus;

8.5. pasitelkti savo veiklai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus;

8.6. sudaryti laikinas ar nuolatines darbo grupes.


 

IV. TARYBOS SUDĖTIS IR DARBO ORGANIZAVIMAS

 

9. Tarybą sudaro Tarybos pirmininkas ir jos nariai. Taryba paprastąja balsų dauguma iš savo narių išrenka Tarybos pirmininką. Tarybos pirmininko kadencija – 2 metai. Tas pats asmuo gali būti renkamas Tarybos pirmininku ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.

10. Tarybos pirmininkas:

10.1. organizuoja Tarybos darbą ir atsako už jai pavestų funkcijų vykdymą;

10.2. atstovauja Tarybai. Prireikus įgalioja atstovauti Tarybai kitą Tarybos narį;

10.3. pirmininkauja Tarybos posėdžiams. Dėl svarbių priežasčių negalėdamas dalyvauti posėdyje, paveda kitam Tarybos nariui pirmininkauti Tarybos posėdžiui;

10.4. pasirašo Tarybos posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su Tarybos veikla.

11. Tarybos posėdžių sekretorius, kurį skiria Maisto saugos ir kokybės departamentas:

11.1. rengia Tarybos posėdžių medžiagą (darbotvarkes, nutarimų projektus, kitą medžiagą);

11.2. suderinęs su Tarybos pirmininku, šaukia Tarybos posėdžius ir juos protokoluoja;

11.3. tvarko Tarybos posėdžių dokumentus;

11.4. vykdo kitus Tarybos pirmininko, o jeigu Tarybos pirmininko nėra – jo paskirto Tarybos nario pavedimus Tarybos posėdžių rengimo klausimais.

12. Tarybos posėdžių sekretorius nėra Tarybos narys.

13. Pagrindinė Tarybos veiklos forma yra posėdžiai.

14. Tarybos posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

15. Tarybos nariams dėl svarbių priežasčių negalint dalyvauti posėdyje, atitinkama organizacija ar institucija raštu įgalioja dalyvauti kitą atstovą. Įgaliotas atstovas Tarybos posėdžiuose turi balsavimo teisę.

16. Tarybos posėdis laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 Tarybos narių. Tarybos nutarimai priimami atviru balsavimu, paprastąja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma. Kiekvienas Tarybos narys turi po vieną balsą. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

17. Tarybos posėdžio darbotvarkė ir siūlomų nagrinėti klausimų medžiaga Tarybos nariams pateikiama ne vėliau kaip prieš 2 dienas iki Tarybos posėdžio.

18. Taryba gali keisti posėdžio darbotvarkę paprastąja posėdyje dalyvaujančių Tarybos narių balsų dauguma.

19. Prireikus į Tarybos posėdžius patariamojo balso teise gali būti kviečiami specialistai, mokslo ir kitų institucijų atstovai, nepriklausomi ekspertai bei kiti suinteresuoti asmenys.

20. Tarybos narys negali balsuoti svarstomu klausimu, jeigu jis yra asmeniškai suinteresuotas Tarybos nutarimo rezultatais. Jis privalo apie tai informuoti posėdžio dalyvius ir nusišalinti nuo klausimo svarstymo.

 

V. TARYBOS NUTARIMŲ ĮFORMINIMAS

 

21. Tarybos posėdžiai protokoluojami. Protokolas surašomas pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169). Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio ir elektroniniu paštu persiųstas Tarybos nariams. Tarybos nariai savo pastabas ir siūlymus gali teikti per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo. Per nustatytą laiką negavus pastabų, laikoma, kad protokolo projektui pritarta. Suderintą protokolą pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas ir Tarybos posėdžių sekretorius.

22. Tarybos posėdžių sekretorius išsiunčia protokolo kopijas visiems Tarybos nariams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

23. Tarybos sudėtis ir nuostatai keičiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ EKSPERTŲ KOMITETO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų ekspertų komiteto (toliau – Komitetas) nuostatai reglamentuoja Komiteto darbo organizavimą ir sprendimų priėmimo tvarką. Komiteto paskirtis teikti konsultacinio pobūdžio išvadas dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamybos, perdirbimo ir tiekimo rinkai.

2. Komiteto pirmininką skiria ir Komiteto sudėtį tvirtina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras.

3. Komitetas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais.

4. Komiteto narių darbas Komitete neapmokamas.

5. Komiteto sekretoriato funkcijas vykdo ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamentas.

 

II. KOMITETO FUNKCIJOS

 

6. Komiteto funkcijos:

6.1. teikia siūlymus dėl IKP pripažinimo taisyklių pakeitimo ir papildymo;

6.2. nagrinėja IKP specifikacijas ir teikia išvadas;

6.3. nagrinėja pateiktus dokumentus dėl sertifikavimo įstaigų pripažinimo ir teikia išvadas;

6.4. Tarybos pavedimu atlieka išsamų svarstomų klausimų tyrimą ir pateikia išvadas bei pasiūlymus ar parengia pranešimą Tarybos posėdžiui;

6.5. teikia pasiūlymus dėl IKP viešinimo;

6.6. nagrinėja skundus ir apeliacijas, susijusius su IKP gamyba, perdirbimu, tiekimu rinkai ir rengia atsakymus.

7. Komitetas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, išvadas ir pasiūlymus teikia išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų tarybai (toliau – Taryba).

 

III. KOMITETO TEISĖS

 

8. Komitetas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, turi teisę:

8.1. gauti iš ministerijos, sertifikavimo įstaigos, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir pareiškėjų dokumentus bei kitą informaciją, reikalingą nagrinėjant sertifikavimo institucijos pripažinimo klausimus, specifikacijas ir skundus;

8.2. kviesti į Komiteto posėdžius specialistus, mokslo ir kitų institucijų atstovus, nepriklausomus ekspertus, kitus suinteresuotus atstovus iš anksto su jais suderintu laiku ir išklausyti jų informaciją;

8.3. pasitelkti savo veiklai Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių ekspertus;

8.4. sudaryti laikinas ar nuolatines darbo grupes.

 

IV. KOMITETO DARBO ORGANIZAVIMAS

 

9. Komitetą sudaro Komiteto pirmininkas ir nariai.

10. Komitetas paprastąja balsų dauguma iš savo narių išrenka Komiteto pirmininko pavaduotoją.

11. Komiteto pirmininkas:

11.1. organizuoja Komiteto darbą ir atsako už jam pavestų funkcijų vykdymą;

11.2. atstovauja arba įgalioja kitą narį atstovauti Komitetui;

11.3. pirmininkauja Komiteto posėdžiams;

11.4. prireikus paveda Komiteto nariams atlikti išsamią svarstomų klausimų analizę ir pateikti išvadas ar pasiūlymus, ar parengti pranešimą Komiteto posėdžiui;

11.5. pasirašo Komiteto posėdžių protokolus, kitus dokumentus, susijusius su Komiteto veikla.

12. Komiteto pirmininko pavaduotojas:

12.1. pirmininkauja Komiteto posėdžiams, jei nėra Komiteto pirmininko;

12.2. atstovauja Komitetui, jeigu įgalioja Komiteto pirmininkas;

12.3. padeda organizuoti Komiteto posėdžius.

13. Komiteto posėdžių sekretorius, kurį skiria Žemės ūkio ministerijos Maisto saugos ir kokybės departamentas:

13.1. rengia Komiteto posėdžių medžiagą (darbotvarkes, nutarimų projektus, kitą medžiagą);

13.2. suderinęs su Komiteto pirmininku, šaukia Komiteto posėdžius ir juos protokoluoja;

13.3. tvarko Komiteto posėdžių dokumentus;

13.4. vykdo kitus Komiteto pirmininko, o jeigu Komiteto pirmininko nėra – Komiteto pirmininko pavaduotojo pavedimus Komiteto posėdžių rengimo klausimais.

14. Komiteto posėdžių sekretorius nėra Komiteto narys.

15. Pagrindinė Komiteto veiklos forma yra posėdžiai. Komiteto posėdžiai rengiami pagal poreikį, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

16. Komiteto posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja ne mažiau kaip pusė Komiteto narių. Sprendimai priimami atviru balsavimu paprastąja posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, galutinį sprendimą priima Komiteto pirmininkas (jei jo nėra – Komiteto pirmininko pavaduotojas).

17. Komiteto posėdžio darbotvarkė ir siūlomų nagrinėti klausimų medžiaga Komiteto nariams pateikiama ne vėliau kaip prieš 4 darbo dienas iki Komiteto posėdžio.

18. Komitetas gali keisti posėdžio darbotvarkę paprastąja posėdyje dalyvaujančių Komiteto narių balsų dauguma.

19. Komiteto sprendimai priimami Komiteto posėdžiuose, juos įforminant protokolu. Protokolas surašomas pagal Dokumentų rengimo taisykles, patvirtintas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. 19 (Žin., 2001, Nr. 30-1009; 2006, Nr. 60-2169). Protokolas turi būti parengtas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po posėdžio ir elektroniniu paštu persiųstas Komiteto nariams. Komiteto nariai savo pastabas ir pasiūlymus gali teikti per 5 darbo dienas nuo protokolo gavimo. Per nustatytą laiką negavus pastabų, laikoma, kad protokolo projektui pritarta. Suderintą protokolą pasirašo Komiteto pirmininkas (jei jo nėra – Komiteto pirmininko pavaduotojas) ir Komiteto sekretorius.

20. Komiteto posėdžių sekretorius išsiunčia protokolo kopijas visiems Komiteto nariams ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo protokolo pasirašymo dienos.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

21. Komiteto sudėtis ir nuostatai keičiami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu.

______________