LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO 2, 3, 28, 31, 32, 40, 62, 80 STRAIPSNIŲ IR 2 PRIEDO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
2007 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1322
Vilnius
(Žin., 2002, Nr. 35-1271, Nr. 117-5243; 2003, Nr. 13-476, Nr. 75-3474; 2004, Nr. 17-505,
Nr. 117-4370; 2005, Nr. 81-2944; 2006, Nr. 137-5203)
1 straipsnis. 2 straipsnio 1, 8, 30, 36 ir 40 dalių pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
2. Pakeisti 2 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
3. Pakeisti 2 straipsnio 30 dalį ir ją išdėstyti taip:
„30. Rinkos kaina – atlygis, kurį sandorio sudarymo metu sąžiningos konkurencijos sąlygomis, kai prekių pardavėjas arba paslaugų teikėjas ir šių prekių arba paslaugų pirkėjas nėra susiję ir kiekvienas iš jų siekia sau maksimalios ekonominės naudos, mokėtų pirkėjas siekdamas įsigyti prekę arba paslaugą toje valstybėje narėje, kurioje sandoris yra apmokestinamas.“
4. 2 straipsnio 36 dalyje vietoj skaičių ir santrumpos „77/388/EEB“ įrašyti skaičius ir santrumpą „2006/112/EB“ ir šią dalį išdėstyti taip:
5. 2 straipsnio 40 dalyje vietoj skaičių ir santrumpos „77/388/EEB“ įrašyti skaičius ir santrumpą „2006/112/EB“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„40. Valstybė narė (arba valstybės narės teritorija) – Europos Sąjungos valstybės narės teritorija, išskyrus trečiąsias teritorijas. Valstybės narės teritorija laikomos ir teritorijos, kuriose, remiantis Direktyvos 2006/112/EB nuostatomis, sudaryti ar kurioms skirti sandoriai laikomi toje valstybėje narėje sudarytais ar jai skirtais sandoriais.“
2 straipsnis. 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) prekes iš apmokestinamojo asmens, kuris vykdo savo ekonominę veiklą, t. y. veikia kaip toks, ir kuriam netaikomos teisės aktų nuostatos, numatytos Direktyvos 2006/112/EB XII antraštinės dalies 1 skyriuje, įsigyja apmokestinamasis asmuo, kuris sandorį sudaro vykdydamas savo ekonominę veiklą, t. y. veikdamas kaip toks, arba juridinis asmuo, kuris nėra apmokestinamasis asmuo, jeigu šis prekių tiekimas nelaikomas įvykusiu šalies teritorijoje pagal šio Įstatymo 12 straipsnio 2 ar 3 dalies nuostatas;“.
3 straipsnis. 28 straipsnio 7 dalies pakeitimas
28 straipsnio 7 dalyje po žodžių „(klientas) yra“ įrašyti žodžius „apmokestinamasis asmuo“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„7. Apmokestinamasis asmuo, teikiantis šio straipsnio 1–4 dalyse nurodytas paslaugas, turi teisę pasirinkti skaičiuoti PVM už šias paslaugas šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu pirkėjas (klientas) yra apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
4 straipsnis. 31 straipsnio 3 dalies pakeitimas
31 straipsnio 3 dalyje po žodžių „daiktas nuomojamas“ įrašyti žodžius „apmokestinamajam asmeniui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamojo pagal prigimtį daikto nuomą, kuri pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį PVM neapmokestinama, skaičiuoti PVM šiame Įstatyme nustatyta tvarka, jeigu daiktas nuomojamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.“
5 straipsnis. 32 straipsnio 3 dalies pakeitimas
32 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „PVM mokėtojui“ įrašyti žodžius „apmokestinamajam asmeniui“ ir šią dalį išdėstyti taip:
„3. Apmokestinamasis asmuo turi teisę pasirinkti už nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą, kuris PVM neapmokestinamas pagal šio straipsnio 1 arba 2 dalį, PVM skaičiuoti šio Įstatymo nustatyta tvarka, jeigu daiktas parduodamas ar kitaip perduodamas apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui, ir šis pasirinkimas galioja ne trumpiau kaip 24 mėnesius nuo pasirinkimo deklaravimo dienos visiems jo sudaromiems atitinkamiems sandoriams. Savo pasirinkimą apmokestinamasis asmuo privalo deklaruoti centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka. Apmokestinamasis asmuo, kuris parduoda ar kitaip perduoda nekilnojamąjį pagal prigimtį daiktą apmokestinamajam asmeniui PVM mokėtojui šio Įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytomis sąlygomis, gali pasirinkti skaičiuoti PVM už šį daiktą, jeigu jį įgyjant jo tiekėjas už jį skaičiavo PVM, arba neskaičiuoti PVM, jeigu jį įsigyjant jo tiekėjas už jį PVM neskaičiavo, neatsižvelgiant į tai, ar buvo deklaruotas 24 mėnesių pasirinkimas skaičiuoti PVM.“
6 straipsnis. 40 straipsnio pakeitimas ir papildymas
1. Papildyti 40 straipsnio 4 dalį 5 punktu:
2. Papildyti 40 straipsnį nauja 6 dalimi:
7 straipsnis. 62 straipsnio 2 dalies 3 punkto pakeitimas
62 straipsnio 2 dalies 3 punkte išbraukti žodžius „arba mokymo vairuoti“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„3) pirkimo arba importo PVM už lengvąjį automobilį, skirtą vežti ne daugiau kaip 8 žmones (neskaičiuojant vairuotojo), arba nurodytos klasės automobilį, priskiriamą visureigių kategorijai, jeigu automobilis nebus tiekiamas arba išnuomojamas, taip pat juo nebus teikiamos keleivių vežimo už atlygį paslaugos. Tie patys apribojimai taikomi atskaitant pirkimo PVM už nurodytų kategorijų automobilių nuomą. Šie apribojimai netaikomi tik nurodytų kategorijų automobiliams, jeigu jie pagal teisės aktus, reglamentuojančius transporto priemonių klasifikavimą ir kodavimą, priskiriami specialios paskirties transporto priemonėms;“.
8 straipsnis. 80 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktų pakeitimas
1. Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
„13) kai įforminamas prekių ir (arba) paslaugų, kurios neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą arba už kurias prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui), tiekimas (teikimas), – nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad prekės (paslaugos) neapmokestinamos, apmokestinamos taikant 0 procentų PVM tarifą ir (arba) už jas prievolė apskaičiuoti (arba išskaityti) ir sumokėti PVM tenka pirkėjui (klientui);“.
2. Pakeisti 80 straipsnio 1 dalies 15 punktą ir jį išdėstyti taip:
„15) nuoroda į atitinkamą šio Įstatymo arba Direktyvos 2006/112/EB nuostatą arba bet kokia kita nuoroda, kad taikoma speciali turizmo paslaugų arba naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, – kai taikoma speciali turizmo paslaugų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus antrajame skirsnyje, arba speciali naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo PVM schema, nurodyta šio Įstatymo XII skyriaus trečiajame skirsnyje;“.
9 straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas
Pakeisti Įstatymo 2 priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos
pridėtinės vertės mokesčio
įstatymo
2 priedas
EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI, SU KURIAIS SUDERINTOS PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO ĮSTATYMO NUOSTATOS
1. 1969 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 69/169/EEB dėl įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytų nuostatų dėl tarptautiniais maršrutais keliaujančių asmenų importuojamų prekių atleidimo nuo apyvartos ir akcizo mokesčių suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 8), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1994 m. vasario 14 d. Tarybos direktyva 94/4/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 253).
2. 1979 m. gruodžio 6 d. Aštuntoji Tarybos direktyva 79/1072/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę šalies teritorijoje, tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 79).
3. 1983 m. kovo 28 d. Tarybos direktyva 83/181/EEB dėl Direktyvos 77/388/EEB 14 straipsnio 1 dalies taikymo atleidžiant galutinį tam tikrų prekių importą nuo pridėtinės vertės mokesčio (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 91), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1989 m. kovo 7 d. Komisijos direktyva 89/219/EEB (OL 2004m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 135).
4. 1986 m. lapkričio 17 d. Tryliktoji Tarybos direktyva 86/560/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų suderinimo – pridėtinės vertės mokesčio grąžinimo apmokestinamiesiems asmenims, kurie nėra įsisteigę Bendrijos teritorijoje, tvarka (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 129).
5. 2006 m. liepos 24 d. Tarybos direktyva 2006/69/EB iš dalies keičianti Direktyvos 77/388/EEB nuostatas, susijusias su tam tikromis priemonėmis, kuriomis siekiama supaprastinti apmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu tvarką ir padėti užkirsti kelią mokesčių slėpimui ar vengimui, bei panaikinanti tam tikrus sprendimus dėl leidžiančių nukrypti nuostatų (OL 2006 L 221, p. 9).
6. 2006 m. spalio 5 d. Tarybos direktyva 2006/79/EB dėl nekomercinio pobūdžio smulkių prekių siuntų importo iš trečiųjų šalių atleidimo nuo mokesčių (kodifikuota redakcija) (OL 2006 L 286, p. 15).
7. 2006 m. lapkričio 28 d. Tarybos direktyva 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos (OL 2006 L 347, p. 1).
8. 2006 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 2006/138/EB, iš dalies keičianti Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl bendros pridėtinės vertės mokesčio sistemos nuostatas dėl pridėtinės vertės mokesčio priemonių, taikomų radijo ir televizijos transliacijų paslaugoms ir tam tikroms elektroninėmis priemonėmis teikiamoms paslaugoms, taikymo laikotarpio (OL 2006 L 384, p. 92).“
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas