LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 140: 2007 „GYDYTOJAS UROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO
2007 m. spalio 26 d. Nr. V-876
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),
tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 140: 2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos
sveikatos apsaugos ministro
2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-876
LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 140: 2007 GYDYTOJAS UROLOGAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ
I. TAIKYMO SRITIS
1. Ši medicinos norma nustato gydytojo urologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.
II. NUORODOS
3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:
3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);
3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);
3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);
3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);
3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);
3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);
3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);
3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);
3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1: 2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);
3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);
3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);
3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);
3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);
3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);
3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426).
III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI
4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:
Urologija – medicinos mokslo ir praktikos sritis, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.
Gydytojas urologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją.
Gydytojo urologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo urologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.
IV. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Gydytojo urologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir urologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo urologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
6. Teisę verstis gydytojo urologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo urologo praktika.
7. Gydytojas urologas verčiasi urologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir / ar suaugusiųjų urologijos paslaugas.
8. Gydytojas urologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitais specialistais.
V. TEISĖS
10. Gydytojas urologas turi teisę:
10.1. verstis gydytojo urologo praktika šios medicinos normos ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;
10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;
10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, specialią informaciją apie pacientų veiklos ir gyvenamosios vietos ekologinę padėtį, detalią informaciją apie paciento darbo sąlygas ir informaciją apie gydytus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;
10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;
VI. PAREIGOS
11. Gydytojas urologas privalo:
11.2. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;
11.3. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;
11.4. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;
11.5. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;
11.12. paaiškinti gydytojo urologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;
11.14. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;
VII. KOMPETENCIJA
12. Gydytojo urologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę urologijos mokslo ir praktikos pažangą.
13. Gydytojas urologas turi žinoti:
14. Gydytojas urologas privalo išmanyti:
14.2. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;
14.5. lyties organų ligų rizikos veiksnių priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktikos bei reabilitacijos principus;
15. Gydytojas urologas turi mokėti vertinti:
15.3. šlapimo organų ir vyro lytinių organų angiogramą; aortogramą, selektyvinę inkstų angiogramą, vyro lytinių organų venogramą; radioizotopinę nefrogramą;
16. Pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):
16.18. kitus ir nepatikslintus vyro lytinių organų piktybinius navikus (sėklidės prielipo, sėklinio virželio, kapšelio, sėklinių pūslyčių, sėklidės makštinio dangalo, išplitusius navikus) C63;
16.23. kitus ir nepatikslintus šlapimą išskiriančių organų piktybinius navikus (šlaplės, parauretrinės liaukos, išplitusius navikus) C68;
16.29. gerybinius navikus urogenitalinėje sistemoje ir susijusius su urogenitalinės sistemos organais D17.6, 18, 20;
16.33. Urogenitalinės sistemos ir antinksčio nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D40, 41, 44.1;
16.36. cukrinį diabetą su inkstų pažeidimu, apatinių šlapimo takų ir lytinės sistemos funkcijos pakenkimu E10–14;
16.48. arklio uodegos (cauda equina) sindromą (neurogeninės šlapimo pūslės dėl arklio uodegos sindromą) G83.4;
16.49. kitas nepatikslintas nugaros smegenų ligas (šlapimo pūslės pakitimus dėl nugaros smegenų pažeidimo) G98;
16.76. kitas šlapimo pūslės ligas (šlapimo pūslės kaklelio obstrukciją, vezikointestinalinę fistulę, šlapimo pūslės fistulę, šlapimo pūslės divertikulą, šlapimo pūslės pažeidimus nepatikslintus) N32;
16.129. infekcinę ir uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų T85.7;
17. Gydytojas urologas turi teisę atlikti atviru ir / arba endoskopiniu ir / arba perkutaniniu ir / arba laparoskopiniu būdu šioje normoje nurodytas operacijas:
17.31. operacijas esant inksto traumai (izoliuotų inksto fragmentų šalinimą, inksto siūlę, inksto šalinimą, ureterokalikostomiją ir kt.);
17.32. operacijas esant šlapimtakio, šlapimo pūslės, šlaplės traumai (šlapimtakio, šlapimo pūslės siūlę, šlaplės siūlę, cistostomiją, drenažą ir kt.);
17.76. arterijos-venos fistulių hemodializei formavimą, taip pat ir naudojant autoveną, dirbtinę kraujagyslę ir kitus kraujagyslių pakaitalus;
17.81. transplantuoto inksto operacijas: pielolitotomiją, ureterocistoplastiką, ureteropielo-anastomozę, transplantatektomiją, nefrostomiją ir kt.
17.97. prostatos vėžio brachiterapiją, krioterapiją aukšto dažnio fokusuotu ultragarsu (HJFU), fotodinaminę terapiją;
17.103. prostatos ligų gydymą transuretrine adatine abliacija žemo dažnio energija (TUNA), transuretrinę mikrobangų termoterapiją (TUMT), HJFU;
18. Gydytojas urologas turi teisę atlikti kitas chirurgines intervencijas:
19. Gydytojas urologas turi mokėti atlikti: