LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS MEDICINOS NORMOS MN 140: 2007 „GYDYTOJAS UROLOGAS. TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ“ PATVIRTINIMO

2007 m. spalio 26 d. Nr. V-876

Vilnius

Vykdydamas Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymą (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099),

tvirtinu Lietuvos medicinos normą MN 140: 2007 „Gydytojas urologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (pridedama).

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                            RIMVYDAS TURČINSKAS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2007 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. V-876

LIETUVOS MEDICINOS NORMA MN 140: 2007 GYDYTOJAS UROLOGAS TEISĖS, PAREIGOS, KOMPETENCIJA IR ATSAKOMYBĖ

I. TAIKYMO SRITIS

1. Ši medicinos norma nustato gydytojo urologo veiklos sritis, teises, pareigas, kompetenciją ir atsakomybę.

2. Ši medicinos norma privaloma visiems Lietuvos Respublikos gydytojams urologams, jų darbdaviams, taip pat institucijoms, rengiančioms ir tobulinančioms šiuos specialistus bei kontroliuojančioms jų veiklą.

II. NUORODOS

3. Rengiant šią medicinos normą vadovautasi šiais Lietuvos Respublikos teisės aktais:

3.1. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu (Žin., 1994, Nr. 63-1231; 1998, Nr. 112-3099);

3.2. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 55-1287; 2002, Nr. 123-5512);

3.3. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 66-1572; 1998, Nr. 109-2995);

3.4. Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2313; 2004, Nr. 68-2365);

3.5. Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 102-2317; 2004, Nr. 115-4284);

3.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 634 „Dėl Bendrųjų reikalavimų medicinos normoms rengti patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3192; 2003, Nr. 112-5031);

3.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 „Dėl sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 12-430);

3.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 132 „Dėl Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir jo finansavimo tvarkos“ (Žin., 2002, Nr. 31-1180);

3.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V-136 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 47-1: 2003 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Higieninės ir epidemiologinės priežiūros reikalavimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 29-1213);

3.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. V-620 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“ patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 103-4621);

3.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir Būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 55-1915);

3.12. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V-364 „Dėl Licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3152);

3.13. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-396 „Dėl medicinos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 90-3316);

3.14. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-469 „Dėl Medicinos praktikos profesinių kvalifikacijų rūšių sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 105-3906);

3.15. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-680 „Dėl medicinos praktikos licencijų išdavimo gydytojams, turintiems specializuotos medicinos praktikos licenciją ar sertifikatą, ir teisės verstis siaura medicinos praktika įgijimo“ (Žin., 2004, Nr. 149-5426).

III. TERMINAI IR APIBRĖŽIMAI

4. Šioje medicinos normoje vartojami terminai ir apibrėžimai:

Urologija – medicinos mokslo ir praktikos sritis, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.

Gydytojas urologas – medicinos gydytojas, teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją.

Gydytojo urologo praktika – teisės aktų reglamentuota gydytojo urologo pagal įgytą profesinę kvalifikaciją ir nustatytą kompetenciją atliekama asmens sveikatos priežiūra, apimanti šlapimą išskiriančių organų ir vyro lytinių organų ligų diagnostiką, medikamentinį ir chirurginį gydymą.

IV. BENDROSIOS NUOSTATOS

5. Gydytojo urologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus universitetines medicinos studijas ir urologijos rezidentūrą. Užsienyje įgyta gydytojo urologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Teisę verstis gydytojo urologo praktika Lietuvos Respublikoje turi asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją ir turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis gydytojo urologo praktika.

7. Gydytojas urologas verčiasi urologo praktika asmens sveikatos priežiūros įstaigose, turinčiose galiojančią įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją teikti vaikų ir / ar suaugusiųjų urologijos paslaugas.

8. Gydytojas urologas dirba savarankiškai, bendradarbiaudamas su kitų specialybių gydytojais, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitais specialistais.

9. Gydytojas urologas vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais, šia medicinos norma, įstaigos, kurioje dirba, įstatais (nuostatais), vidaus tvarkos taisyklėmis, savo pareigybės aprašymu ir kitais teisės aktais.

V. TEISĖS

10. Gydytojas urologas turi teisę:

10.1. verstis gydytojo urologo praktika šios medicinos normos ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.2. turėti spaudą, išduotą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.3. išrašyti receptus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.4. išduoti asmens sveikatos pažymėjimus (pažymas) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

10.5. konsultuoti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.6. atsisakyti teikti sveikatos priežiūros paslaugas, jei tai prieštarauja gydytojo profesinės etikos principams arba gali sukelti realų pavojų paciento ar gydytojo gyvybei, išskyrus atvejus, kai teikiama būtinoji medicinos pagalba;

10.7. nustatyti žmogaus mirties faktą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.8. gauti darbui būtiną informaciją apie gydomus ir konsultuojamus ligonius Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, specialią informaciją apie pacientų veiklos ir gyvenamosios vietos ekologinę padėtį, detalią informaciją apie paciento darbo sąlygas ir informaciją apie gydytus pacientus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.9. dalyvauti mokslinėje tiriamojoje ir pedagoginėje veikloje, taip pat kuriant ir diegiant naujas medicinines ir informacines technologijas;

10.10. dalyvauti pasitarimuose, seminaruose ir konferencijose, mokslinės draugijos veikloje;

10.11. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

10.12. bendradarbiauti su kitais sveikatos priežiūros specialistais ir atsižvelgti į jų rekomendacijas gydant savo pacientus.

VI. PAREIGOS

11. Gydytojas urologas privalo:

11.1. teikti būtinąją medicinos pagalbą;

11.2. pagal savo kompetenciją kvalifikuotai tirti, diagnozuoti ir gydyti šios medicinos normos VII skyriuje nurodytas ligas, rekomenduoti ir organizuoti profilaktikos priemones bei užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę;

11.3. pacientą atsiuntusiam gydytojui raštu pranešti konsultacijos rezultatus, tyrimo duomenis, rekomendacijas;

11.4. nepriskirtais jo kompetencijai atvejais siųsti pacientą konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistą;

11.5. bendradarbiauti su kitais asmens bei visuomenės sveikatos priežiūros, slaugos ir socialinės rūpybos darbuotojais bei specialistais;

11.6. propaguoti sveiką gyvenseną, ligų profilaktikos ir sveikatos tausojimo ir ugdymo priemones;

11.7. įgyvendinti privalomąsias sveikatos programas;

11.8. laikytis gydytojo profesinės etikos principų, gerbti pacientų teises ir jų nepažeisti;

11.9. tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.10. laikytis medicinos praktikos licencijavimo taisyklių;

11.11. tvarkyti medicinos praktikos dokumentus Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka;

11.12. paaiškinti gydytojo urologo praktikos aplinkybes Sveikatos apsaugos ministerijos, teisėsaugos institucijų prašymu;

11.13. taikyti Lietuvoje tik pripažintus tyrimo, diagnostikos ir gydymo metodus;

11.14. naudoti medicinos prietaisų saugos techninio reglamento reikalavimus atitinkančius medicinos prietaisus, kurie instaliuojami, naudojami ir prižiūrimi vadovaujantis Lietuvos medicinos norma MN 101: 2003 „Medicinos prietaisų instaliavimo, eksploatavimo ir naudojimo tvarka sveikatos priežiūros įstaigose“;

11.15. nustatyta tvarka teikti statistikos ir kitus privalomus atsiskaitomybės duomenis;

11.16. atlikti ir kitas Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas pareigas.

VII. KOMPETENCIJA

12. Gydytojo urologo profesinę kompetenciją sudaro žinios, gebėjimai ir įgūdžiai, kuriuos jis įgyja baigęs gydytojo urologo profesinę kvalifikaciją suteikusias studijas, nuolat tobulindamas įgytą profesinę kvalifikaciją, atsižvelgiant į nuolatinę urologijos mokslo ir praktikos pažangą.

13. Gydytojas urologas turi žinoti:

13.1. sveikatos apsaugos ir socialinės pagalbos organizavimo pagrindus;

13.2. medicinos statistikos pagrindus;

13.3. sveikatos draudimo principus ir rūšis;

13.4. naudojimosi informacinėmis duomenų bazėmis būdus;

13.5. sveikatos teisės pagrindus.

14. Gydytojas urologas privalo išmanyti:

14.1. medicinos etikos pagrindus;

14.2. žmogaus psichologijos ypatumus, psichikos sutrikimus, sveiko ir sergančio žmogaus bei jo artimųjų psichologiją;

14.3. lyties organų anatomiją ir fiziologiją;

14.4. medicinos genetikos pagrindus;

14.5. lyties organų ligų rizikos veiksnių priežastis, patogenezę, klinikinius požymius, diagnostikos ir gydymo metodus, profilaktikos bei reabilitacijos principus;

14.6. sveikatos mokymo, sveikos gyvensenos, racionalios mitybos principus;

14.7. laboratorinius, morfologinius, radiologinius, endoskopinius ir echoskopinius tyrimus.

15. Gydytojas urologas turi mokėti vertinti:

15.1. šlapimo organų ir vyro lytinių organų kompiuterinę tomogramą;

15.2. šlapimo organų ir vyro lytinių organų magnetinio branduolinio rezonanso tyrimą;

15.3. šlapimo organų ir vyro lytinių organų angiogramą; aortogramą, selektyvinę inkstų angiogramą, vyro lytinių organų venogramą; radioizotopinę nefrogramą;

15.4. dinaminę inkstų scintigramą;

15.5. skeleto scintigramą.

16. Pagal savo kompetenciją ir sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje dirba, reikalavimus mokėti diagnozuoti ir gydyti šias ligas (pagal tarptautinę statistinę ligų ir sveikatos problemų klasifikaciją TLK-10):

16.1. urogenitalinės sistemos tuberkuliozę A18.1;

16.2. streptokokinę septicemiją A40;

16.3. kitas septicemijas A41;

16.4. toksinio šoko sindromą A48.3;

16.5. sifilį A50–53;

16.6. lytinių ir apatinių šlapimo takų gonokokinę infekciją A54.0–54.1;

16.7. chlamidijų sukeltas ir lytiškai santykiaujant plintančias ligas A56.0–56.2;

16.8. urogenitalinę trichomonozę A59.0;

16.9. lytinių organų ir urogenitalinės sistemos herpes virusinę infekciją A60.0;

16.10. juosiančiąją pūslelinę {herpes zoster) B02;

16.11. žmogaus imunodeficito viruso ligą B20–24;

16.12. citomegalo viruso sukeltas ligas B25;

16.13. šlapimo takų šistomatozę B60–65;

16.14. retroperitoninio tarpo ir pilvaplėvės piktybinius navikus C48;

16.15. varpos piktybinius navikus C60;

16.16. priešinės liaukos piktybinius navikus C61;

16.17. sėklidės piktybinius navikus C62;

16.18. kitus ir nepatikslintus vyro lytinių organų piktybinius navikus (sėklidės prielipo, sėklinio virželio, kapšelio, sėklinių pūslyčių, sėklidės makštinio dangalo, išplitusius navikus) C63;

16.19. inkstų piktybinius navikus C64;

16.20. inkstų geldelių piktybinius navikus C65;

16.21. šlapimtakio piktybinius navikus C66;

16.22. šlapimo pūslės piktybinius navikus C67;

16.23. kitus ir nepatikslintus šlapimą išskiriančių organų piktybinius navikus (šlaplės, parauretrinės liaukos, išplitusius navikus) C68;

16.24. kitus ir netiksliai nurodytų lokalizacijų piktybinius dubens navikus C76.3;

16.25. antinksčių piktybinius navikus C74;

16.26. metastazinius pilvaplėvės ir retroperitoninio tarpo navikus C78.6;

16.27. metastazinius šlapimo takų navikus C79.0,79.1;

16.28. Urogenitalinės sistemos karcinomą in situ D07,09;

16.29. gerybinius navikus urogenitalinėje sistemoje ir susijusius su urogenitalinės sistemos organais D17.6, 18, 20;

16.30. vyrų lytinių organų gerybinius navikus D29;

16.31. šlapimą išskiriančių organų gerybinius navikus D30;

16.32. kitų nepatikslintų vidinės sekrecijos liaukų gerybinius navikus D35;

16.33. Urogenitalinės sistemos ir antinksčio nepatikslintos ir nežinomos eigos navikus D40, 41, 44.1;

16.34. ūminę pohemoraginę anemiją D62;

16.35. diseminuotą intravaskulinę koaguliaciją D65;

16.36. cukrinį diabetą su inkstų pažeidimu, apatinių šlapimo takų ir lytinės sistemos funkcijos pakenkimu E10–14;

16.37. hiperparatireozę ir kitus prieskydinių liaukų funkcijos sutrikimus E21;

16.38. adrenogenitalinės sistemos funkcijos sutrikimus E25;

16.39. sėklidžių disfunkciją E29;

16.40. lytinio brendimo sutrikimus E30;

16.41. kraujo tūrio sumažėjimą E86;

16.42. kitus skysčių, elektrolitų bei rūgščių ir šarmų balanso sutrikimus E87;

16.43. lytinę disfunkciją, nesukeltą organinio sutrikimo ar ligos F52;

16.44. lyties tapatumo sutrikimus F64;

16.45. seksualinio pasirinkimo sutrikimus F65;

16.46. psichologinius ir elgesio sutrikimus, susijusius su seksualine raida ir orientacija F66;

16.47. neorganinę enurezę F98.0;

16.48. arklio uodegos (cauda equina) sindromą (neurogeninės šlapimo pūslės dėl arklio uodegos sindromą) G83.4;

16.49. kitas nepatikslintas nugaros smegenų ligas (šlapimo pūslės pakitimus dėl nugaros smegenų pažeidimo) G98;

16.50. hipertenzinę inkstų ligą su inkstų nepakankamumu I12.0;

16.51. varikocelę I86.1;

16.52. inksto arterijos aneurizmą I72.2;

16.53. kirkšnies išvaržą K40;

16.54. kitas pilvines išvaržas (susijusias su urogenitaline sistema) K45;

16.55. peritonitą K65;

16.56. Reiterio ligą M02;

16.57. glomerulų ligas N00–N08;

16.58. ūminį tubulointersticinį nefritą N10;

16.59. lėtinį tubulointersticinį nefritą N11;

16.60. tubulointersticinį nefritą, nepatikslintą kaip ūminis ar lėtinis N12;

16.61. obstrukcinę ir refliuksinę uropatiją N13;

16.62. vaistų ir sunkiųjų metalų sukeltus tubulointersticinius ir tubuliarinius sutrikimus N14;

16.63. kitas inkstų tubulointersticines ligas N15;

16.64. inksto ir apyinksčio (periferinį) abscesą N15.1;

16.65. inkstų tubulointersticinius pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur N16;

16.66. ūminį inkstų funkcijos nepakankamumą N17;

16.67. lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą N18;

16.68. šlapimo takų akmenligę N20–N23;

16.69. pakitimus dėl sutrikusios inkstų kanalėlių funkcijos N25;

16.70. nepatikslintos kilmės inkstų susiraukšlėjimus N26;

16.71. mažą inkstą dėl nežinomos priežasties N27;

16.72. kitas inkstų ir šlapimtakių ligas, neklasifikuojamas kitur N28;

16.73. įgytą inksto cistą N28.1;

16.74. cistitą N30;

16.75. šlapimo pūslės neuromuskulinę disfunkciją N31;

16.76. kitas šlapimo pūslės ligas (šlapimo pūslės kaklelio obstrukciją, vezikointestinalinę fistulę, šlapimo pūslės fistulę, šlapimo pūslės divertikulą, šlapimo pūslės pažeidimus nepatikslintus) N32;

16.77. uretritą ir šlaplės sindromą N34;

16.78. šlaplės striktūrą N35;

16.79. kitas šlaplės ligas, šlaplės fistulę N36, 36.0;

16.80. šlaplės divertikulą N36.1;

16.81. šlaplės gleivinės išsivertimą N36.3;

16.82. kitas šlapimo organų ligas (šlapimo takų infekciją, šlapimo nelaikymą ir kt.) N39;

16.83. priešinės liaukos hiperplaziją N40;

16.84. priešinės liaukos uždegimus N41;

16.85. kitas priešinės liaukos ligas N42;

16.86. sėklidės ir sėklinio virželio vandenę N43;

16.87. sėklidės užsisukimą N44;

16.88. orchitą ir epididimitą N45;

16.89. vyro nevaisingumą N46;

16.90. apyvarpės perteklių, fimozę ir parafimozę N47;

16.91. kitas varpos ligas N48;

16.92. vyro lytinių organų uždegimus N49;

16.93. kitas vyrų lytinių organų ligas N50;

16.94. vyrų lytinių organų pakitimus sergant ligomis, klasifikuojamomis kitur N51;

16.95. kitas moters dubens organų uždegimines ligas N73;

16.96. moters lytinių organų iškritimą N81;

16.97. moters lytinių organų fistules (susisiekiančias su šlapimo takais) N82;

16.98. nėščiųjų urogenitalinės sistemos infekciją O23;

16.99. šlapimo takų infekciją po gimdymo O86.2;

16.100. kitas įgimtas periferinių kraujagyslių sistemos formavimosi ydas Q27;

16.101. kriptorchizmą Q53;

16.102. hipospadiją Q54;

16.103. kitas įgimtas vyro lytinių organų formavimosi ydas Q55;

16.104. neaiškią lytį ir pseudohermafroditizmą Q56;

16.105. inksto agenezę ir kitas redukcines ydas Q60;

16.106. cistinę inkstų ligą Q61;

16.107. įgimtus obstrukcinius inkstų geldelės defektus ir įgimtas šlapimtakio formavimosi ydas Q62;

16.108. kitas įgimtas inkstų formavimosi ydas Q63;

16.109. kitas įgimtas šlapimo sistemos formavimosi ydas Q64;

16.110. įgytą hidrocelę P85

16.111. simptomus ir požymius, susijusius su šlapimo organų sistema R30–R39;

16.112. kitus šokus R57.8;

16.113. nenormalius kraujo tyrimo duomenis be diagnozės R70–77;

16.114. nenormalius šlapimo tyrimo duomenis be diagnozės R80–82;

16.115. išorinių lytinių organų sumušimą S30.2;

16.116. pilvo, juosmens ir dubens žaizdą S31;

16.117. inkstų kraujagyslių sužalojimus S35.4;

16.118. inkstų sužalojimus S37.0;

16.119. šlapimtakių sužalojimus S37.1;

16.120. šlapimo pūslės sužalojimus S37.2;

16.121. šlaplės sužalojimus S37.3;

16.122. kitų dubens organų sužalojimus S37.8;

16.123. vidinių ir išorinių lyties organų trauminį sužalojimą S38, 39;

16.124. svetimkūnį šlapimo takuose T19;

16.125. terminį lyties ir šlapimo organų nudegimą T28.3;

16.126. cheminį lyties ir šlapimo organų nudegimą T28.8;

16.127. lytinių ir šlapimo takų protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų komplikacijas T83;

16.128. inkstų transplantato suirimą bei atmetimo reakciją T86.1;

16.129. infekcinę ir uždegiminę reakciją dėl kitų vidinių protezinių įtaisų, implantatų ir transplantatų T85.7;

16.130. anafilaksinį šoką dėl žalingo tinkamai skirtų vaistų poveikio T88.6;

16.131. medicininį stebėjimą ir įvertinimą dėl įtariamų ligų ar būklių Z03;

16.132. stebėjimą po piktybinių navikų gydymo Z08.

17. Gydytojas urologas turi teisę atlikti atviru ir / arba endoskopiniu ir / arba perkutaniniu ir / arba laparoskopiniu būdu šioje normoje nurodytas operacijas:

17.1. šlapimtakio stentavimą;

17.2. šlapimtakio Stento pašalinimą;

17.3. šlapimo pūslės naviko fulguraciją;

17.4. šlapimo pūslės naviko rezekciją;

17.5. šlapimo pūslės distenziją;

17.6. cistolitotripsiją;

17.7. cistolitotomiją;

17.8. šlapimtakio akmenų šalinimą;

17.9. šlapimo pūslės kaklelio inciziją, plastiką;

17.10. prostatos inciziją;

17.11. prostatos rezekciją;

17.12. prostatos vaporizaciją;

17.13. prostatos balioninę dilataciją;

17.14. optinę uretrotomiją;

17.15. endopielotomiją;

17.16. nefrostomiją,

17.17. nefrolitotripsiją; nefrolitolapaksiją;

17.18. cistostomiją;

17.19. inksto cistos skleroterapiją;

17.20. retroperitoninio tarpo ir mažojo dubens skysčio sankaupų drenavimą;

17.21. adrenalektomiją;

17.22. gydomąją arba donorinę nefrektomiją;

17.23. inksto cistos rezekciją;

17.24. nefropeksiją;

17.25. pieloureterolitotomiją, ureterolitotomiją;

17.26. radikalią prostatektomiją;

17.27. sritinę arba išplėstinę limfadenektomiją;

17.28. limfocelės marsupializaciją;

17.29. radikalią cistektomiją;

17.30. varikocelektomiją su venine anastomoze arba be jos;

17.31. operacijas esant inksto traumai (izoliuotų inksto fragmentų šalinimą, inksto siūlę, inksto šalinimą, ureterokalikostomiją ir kt.);

17.32. operacijas esant šlapimtakio, šlapimo pūslės, šlaplės traumai (šlapimtakio, šlapimo pūslės siūlę, šlaplės siūlę, cistostomiją, drenažą ir kt.);

17.33. operacijas esant varpos ir kapšelio traumai;

17.34. nefrektomiją per lumbotomiją, per laparotomiją, per torakolumbolaparotomiją;

17.35. nefroureterektomiją su šlapimo pūslės rezekcija;

17.36. inksto rezekciją;

17.37. šlapimtakio rezekciją;

17.38. geldelės plastiką;

17.39. pieloureteroplastiką;

17.40. pielonefrolitotomiją ir nefrolitotomiją;

17.41. inksto dekapsuliaciją;

17.42. inksto pūlinio drenavimą;

17.43. inksto cistos marsupializaciją;

17.44. šlapimo pūslės rezekciją;

17.45. cistolitotomiją;

17.46. šlapimo puslės divertikulektomiją;

17.47. šlapimtakių neoimplantaciją;

17.48. antirefliuksines operacijas;

17.49. šlapimo pūslės augmentaciją;

17.50. šlapimo rezervuaro formavimą iš žarnų ar skrandžio segmentų;

17.51. transvezikinę prostatektomiją;

17.52. retropubinę prostatektomiją;

17.53. transrektalinę prostatos inciziją;

17.54. prostatos biopsiją (transrektalinę, transperinealinę ir kt.);

17.55. šlaplės meatotomiją;

17.56. šlaplės rezekciją;

17.57. šlaplės plastiką esant epispadijai ir hipospadijai;

17.58. operaciją esant šlapimo pūslės ekstrofijai;

17.59. šlaplės bužavimą;

17.60. cirkumciziją, dorsumciją, raištelio elongaciją;

17.61. varpos amputaciją;

17.62. hidrocelektomiją;

17.63. hidrocelės skleroterapiją;

17.64. spermatocelektomiją;

17.65. spermatocelės skleroterapiją;

17.66. kastraciją arba sėklidžių enukleaciją;

17.67. orchopeksiją;

17.68. epididimektomiją;

17.69. vazektomiją;

17.70. vazovazostomiją, vazoepididimostomiją;

17.71. kondilomų šalinimą, cheminę, lazerinę kriokoaguliaciją ar elektrokoaguliaciją;

17.72. varpos plastiką esant oleomai, kreivai varpai ar Peyronie ligai;

17.73. sėklidžių biopsiją;

17.74. Ivanisevičiaus operaciją;

17.75. antegradinę ar retrogradinę varikocelės skleroterapiją;

17.76. arterijos-venos fistulių hemodializei formavimą, taip pat ir naudojant autoveną, dirbtinę kraujagyslę ir kitus kraujagyslių pakaitalus;

17.77. laikinų ir ilgalaikių centrinių venų kateterių hemodializei implantavimą;

17.78. peritoninės dializės kateterio implantavimą;

17.79. gyvo ar mirusio donoro inksto transplantaciją;

17.80. simultaninę donorinio inksto ar kasos transplantaciją;

17.81. transplantuoto inksto operacijas: pielolitotomiją, ureterocistoplastiką, ureteropielo-anastomozę, transplantatektomiją, nefrostomiją ir kt.

17.82. inksto autotransplantaciją;

17.83. šlapimo nelaikymo operacijas, taip pat ir minimaliai invazines;

17.84. intervencijas esant neurogeninei ar dirgliai šlapimo pūslei, dubens skausmui;

17.85. dirbtinio sfinkterio implantaciją esant šlapimo nelaikymui;

17.86. varpos implantų operacijas esant impotencijai;

17.87. operacijas esant ankstyvam sėklos išsiliejimui;

17.88. varpos liginimo ir storinimo operacijas;

17.89. testikulų implantų operacijas;

17.90. lyties keitimo operacijas (vyrų ar moterų);

17.91. šlapimo organų – moters lytinių organų fistulių šalinimo operacijas;

17.92. šlapimo organų – žarnų fistulių šalinimo operacijas;

17.93. makšties operacijas esant šlapimo nelaikymui ir cistocelei;

17.94. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią bei sisteminę chemoterapiją;

17.95. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią bei sisteminę imunoterapiją;

17.96. urogenitalinės sistemos organų navikų lokalią bei sisteminę hormonoterapiją;

17.97. prostatos vėžio brachiterapiją, krioterapiją aukšto dažnio fokusuotu ultragarsu (HJFU), fotodinaminę terapiją;

17.98. urogenitalinės sistemos navikų paliatyvinę terapiją;

17.99. urogenitalinės sistemos navikų biologinę molekulinių taikinių terapiją;

17.100. inkstų vėžio radiodažnuminę abliaciją (RFA), HJFU, krioterapiją;

17.101. šlapimo pūslės vėžio fotodinaminę diagnostiką ir terapiją;

17.102. prostatos rezekciją lazeriu ir litotripsiją lazeriu;

17.103. prostatos ligų gydymą transuretrine adatine abliacija žemo dažnio energija (TUNA), transuretrinę mikrobangų termoterapiją (TUMT), HJFU;

17.104. ekstrakorporinę litotripsiją.

18. Gydytojas urologas turi teisę atlikti kitas chirurgines intervencijas:

18.1. odos ir paodžio bei gleivinės darinių eksciziją, inciziją;

18.2. adheziolyzę;

18.3. apendektomiją;

18.4. hernioplastiką;

18.5. žarnos rezekciją ir anastomozę;

18.6. splenektomiją;

18.7. intraoperacinę organų biopsiją;

18.8. trombektomiją;

18.9. kraujagyslių siūlę;

18.10. cholecistektomiją;

18.11. pooperacinių išvaržų plastiką;

18.12. perikardo drenavimą;

18.13. inkstų ir kitų retroperitoninių organų paėmimą ir ruošimą transplantacijai;

18.14. gimdos, jos priedų ekstirpaciją, makšties rezekciją.

19. Gydytojas urologas turi mokėti atlikti:

19.1. apžvalginę ir ekskrecinę urogramas;

19.2. retrogradinę ureteropielogramą;

19.3. cistogramą;

19.4. uretrogramą bei uretrocistogramą;

19.5. mikcinę cistouretrogramą;

19.6. urogenitalinės sistemos organų echoskopiją, doplerinį tyrimą, elastosonografįją ir kt.;

19.7. transrektalinę prostatos echoskopiją;

19.8. transrektalinę prostatos biopsiją kontroliuojant ultragarsu;

19.9. perkutaninę inkstų biopsiją;

19.10. šlapimo pūslės transuretrinę biopsiją;

19.11. cistoskopiją, uretroskopiją, uretrocistoskopiją;

19.12. cistomanometriją;

19.13. ureteronefroskopiją;

19.14. urofloumetriją;

19.15. kompleksinį urodinaminį tyrimą.

VIII. ATSAKOMYBĖ

20. Gydytojas urologas už padarytas klaidas, aplaidumą, netinkamą jam priskirtų funkcijų atlikimą ar bioetikos reikalavimų pažeidimą, taip pat už pareigų viršijimą atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

______________