Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2007-10-17

Vilnius

SVARSTYTA: Pasiūlymai  Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281(3)

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė
	Preambulė
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos preambulės pirmąją pastraipą išdėstyti taip: “Lietuvos Respublikos teismų įstatymas nustato Lietuvos Respublikos teismų sistemą, jų kompetenciją, teismų organizavimo, veiklos, administravimo ir savivaldos sistemą, principus, teisėjų statusą, pretendentų į kandidatus ir teisėjus atrankos, kandidatų į teisėjus ir teisėjų skyrimo, teisėjų karjeros, kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo, teisėjų veiklos vertinimo, atsakomybės procedūras, kandidatų į teisėjus ir teisėjų socialines garantijas, kitus su teismais teismų veikla susijusius klausimus.”	Pritarti
	3 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 3 ir 5 dalis išdėstyti taip: 2.1. “3. Niekas neturi teisės reikalauti, kad Kiekvienas teisėjas atsiskaitytų asmeniškai atsako dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo.” 2.2. “5. Teisėjams suteikiamos socialinės tokios garantijos, atitinkančios kurios atitinka jų statusą ir užtikrinančios užtikrina jų nepriklausomumą..”	2.1. Nepritarti Teisėjo atsakomybę apibrėžia 44 straipsnio 6 d., tuo tarpu šis (3) straipsnis reglamentuoja būtent teisėjo nepriklausomybės garantijas. Kadangi sprendimus teismas priima Lietuvos Respublikos vardu, atsako Lietuvos valstybė. Jeigu bylą toliau nagrinėtų Europos žmogaus teisių teismas, atsakovu būtų Lietuvos Respublika. 2.2. Pritarti
	4 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 4 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “1. Lietuvos Respublikos piliečiai gyventojai turi teisę į teisminę gynybą nuo kėsinimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose, Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintas jų teises ir laisves. Įstatymų numatytais atvejais jie turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.”	Nepritarti Lietuvos Respublikos gyventojai, nesantys Lietuvos Respublikos piliečiais, teise į teisminę gynybą naudojasi vadovaujantis to paties 4 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsieniečiai turi tokias pačias teises kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Užsieniečių teisinė padėties įstatyme nustatyta, kad užsieniečiais laikomi užsienio šalių piliečiai ir asmenys be pilietybės.
	7 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Viešai skelbiamame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais šis aktas grindžiamas, išskyrus proceso įstatymų nustatytus atvejus. Teismo baigiamuoju aktu laikomas teismo aktas, kuriuo byla baigiama iš esmės.”	Nepritarti Darbo grupė buvo nutarusi, kad toks reikalavimas neturėtų būti taikomas tarpiniams teismų sprendimams. Be to, siūloma nuostata yra kaip tik įgyvendinamos Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatos.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 7 straipsnį 4 dalimi ir išdėstyti ją taip: „Užbaigus bylą įsiteisėjusiu teismo sprendimu visa jos medžiaga yra prieinama visuomenei, kiek tai nepažeidžia asmens duomenų apsaugą, valstybės, tarnybos ir komercinę paslaptį reglamentuojančių įstatymų nuostatų.”	Nepritarti Tai yra proceso įstatymų reguliavimo dalykas. Be to, šios nuostatos turėtų skirtis, atsižvelgiant į proceso rūšį.
	10 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31 d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą, kurioje nurodo: 1) kiekvieno teisėjo dirbtų darbo dienų skaičių; 2) kiekvienam teisėjui vienasmeniškai, kaip teisėjų kolegijos nariui bei teisėjų kolegijos pranešėjui nagrinėti perduotų (paskirtų) bylų skaičių; 3) kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario iš esmės išspręstų bylų skaičių; 4) skaičių apskųstų kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario priimtų sprendimų, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės; 5) skaičių panaikintų bei pakeistų kiekvieno teisėjo vienasmeniškai bei kaip teisėjų kolegijos nario priimtų sprendimų, kuriais byla buvo išspręsta iš esmės; 6) teisėjams paskirtos drausminės nuobaudos bei pažeidimai, už kuriuos jos buvo skirtos; 7) kitą informaciją apie teismų bei teisėjų veiklą.”	Pritarti
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 10 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia” ir „apžvalgą” bei šią dalį išdėstyti taip: „4. Teisėjų taryba ne vėliau kaip iki kiekvienų metų kovo 31d. Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje paskelbia kiekvienais metais daro metinį pranešimą Seime apie praėjusių metų teismų veikląos apžvalgą.”	Nepritarti Metinis pranešimas taptų teismų ataskaita Seimui, o tuo būtų pažeistas valdžių padalinimo principas.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 10 straipsnį 10^(1) ir išdėstyti jį taip: „10^(1) straipsnis. Teismų atskaitomumas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Teisėjų tarybos pirmininkas ne rečiau kaip kartą per metus pateikia Seimui metinę bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų veiklos ataskaitą.”	Nepritarti Teismų ataskaitų teikimas Seimui prieštarauja valdžių padalinimo principui.
	11 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 11 straipsnio 2 ir 3 dalių prieštaravimą tarpusavyje, pakeisti 11 straipsnio 2 ir 3 dalis: “2. Teismų materialinis techninis aprūpinimas, atsižvelgiant į valstybės ekonomines galimybes, turi atitikti mokslo ir technikos pažangą. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.” 3. Bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas draudžiama. Kai iš esmės pablogėja valstybės ekonominė ir finansinė būklė, Seimas gali peržiūrėti teismų finansines ir materialines veiklos sąlygas.	Nepritarti 3 dalyje yra nustatytas viešosios teisės principas, draudžiantis bloginti įstatymų numatytas finansines ir materialines technines teismų veiklos sąlygas. Atsisakius principo atsiranda leidimas. Tuo tarpu šis straipsnis reglamentuoja būtent teismų nepriklausomumą.
	12 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 12 straipsnio pavadinimą ir jo 1 dalį išdėstyti taip: “12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų Teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai Teismai steigiami įstatymais.”	Nepritarti Teismai yra viena iš Lietuvos Respublikos valdžių, veikia Lietuvos Respublikos vardu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 111 straipsnio 1 dalis nustato, kad Lietuvos Respublikos teismai yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 12 straipsnyje išbraukti 2 ir 3 dalis, papildyti 4 dalį žodžiais „jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu”, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais. 2. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. 4. 2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, jeigu civilinis teisinis reikalavimas tiesiogiai susijęs su individualiu administraciniu aktu. 5. 3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. 6. 4. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai. 7. 5. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. 8. 6. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai. 9. 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. 8. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai. 11. 9. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.”	Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra Lietuvos Respublikos teismas, todėl tikslinga šiame įstatyme paminėti, kad šis teismas veikia Lietuvos Respublikoje, o jo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato atskiras įstatymas. 2 dalies papildymas laikytinas pertekliniu.
	II dalies III skyriaus pirmasis skirsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apylinkių” įrašant žodį „apylinkės” ir išdėstyti pavadinimą taip: „PIRMASIS SKIRSNIS APYLINKĖSIŲ TEISMAI”	Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apylinkės teismai – tai teismai, esantys vienoje apylinkėje.
	14 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apylinkės teismas susideda iš šio apylinkės teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apylinkės teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apylinkės teismo pirmininkas ir apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus,  atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apylinkės teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas. Apylinkės teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apylinkės teismo pirmininko pavaduotojai.”	Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu
	II dalies III skyriaus antrasis skirsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti antros dalies trečiojo skyriaus antrojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip: „ANTRASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ TEISMAI”	Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos teismai – tai teismai, esantys vienoje apygardoje.
	18 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Apygardos teismas susideda iš šio apygardos teismo teisėjų, šio teismo pirmininko ir skyrių pirmininkų. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos teismo pirmininkas ir skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, apygardos teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o apygardos teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas. Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”	Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 18 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į apygardos teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto apygardos teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą. “	Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.
	20 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Teisėjai Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius Seimo pritarimu ir motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu paskirsto Respublikos Prezidentas Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”	Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 20 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Teisėjus į Apeliacinio teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Apeliacinio teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”	Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.
	22 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjai Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl paskyrimo į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrių motyvuotai pataria Teisėjų taryba. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”	Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti, kad pats Respublikos Prezidentas atlieka dalį teismų darbo organizavimo funkcijų – t.y. paskirsto teisėjus į teismo skyrius. Tai apsunkintų teisėjų skirstymą į skyrius neatidėliotinais atvejais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucijoje tokia pareiga Respublikos Prezidentui nėra nustatyta.
Seimo narys L. Sabutis	Teismų įstatymo redakcijos 22 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: “4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius teisėjo sutikimu paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą.”	Pritarti iš esmės Vietoj žodžio „teisėjo“ įrašyti žodį „jų“.
	II dalies IV skyriaus pirmasis skirsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti antros dalies ketvirtojo skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimą vietoj žodžio „apygardų” įrašant žodį „apygardos” ir išdėstyti pavadinimą taip:  „PIRMASIS SKIRSNIS APYGARDOSŲ ADMINISTRACINIAI TEISMAI”	Nepritarti Tokia formuluotė yra netinkama, atsižvelgiant į lietuvių kalbos taisykles. Apygardos administraciniai teismai – tai administraciniai teismai, esantys vienoje apygardoje.
	24 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 24 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “24 straipsnis. Apygardos administracinis teismas Apygardos administracinis teismas susideda iš šio apygardos administracinio teismo teisėjų ir šio teismo pirmininko. Iš šių teisėjų skiriami šio apygardos administracinio teismo pirmininkas, o šioje dalyje numatytais atvejais, ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai). Be teisėjo pareigų, apygardos administracinio teismo pirmininkas ir apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas (-ai), jį (juos) paskyrus, atlieka ir teismo administravimo funkcijas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra ne mažiau kaip dešimt teisėjų, gali būti skiriamas apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Apygardos administraciniame teisme, kuriame yra daugiau kaip dvidešimt teisėjų, gali būti skiriami du apygardos administracinio teismo pirmininko pavaduotojai.”	Nepritarti Šis siūlymas neatitinka darbo grupėje sutarto modelio, jog tik Aukščiausiojo Teismo ir Apeliacinio teismo pirmininkai skiriami iš šio teismo teisėjų (kaip tai tiesiogiai nurodyta Konstitucijoje). Be to, tokiam modeliui Seimas pritarė 2007 m. balandžio 19 d. priimtu Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 75, 76, 77, 79, 80 ir 81 straipsnių pakeitimo įstatymu
	26 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – Vyriausiasis administracinis teismas) susideda iš šio Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų šio teismo pirmininko ir šio teismo pirmininko pavaduotojo. Iš šių teisėjų skiriami Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Be teisėjo pareigų, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas atlieka ir teismo administravimo funkcijas.”	Pritarti
	28 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų priimant sprendimus analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismus saisto tik tos teisės aiškinimo taisyklės, kurios buvo suformuluotos šio įstatymo 34 straipsnio nustatyta tvarka oficialiai paskelbtame teismo sprendime, nuosprendyje, nutarime ar nutartyje. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina.”	Nepritarti Tikslinimas yra perteklinis, nes pagal projektą internete bus skelbiami visi sprendimai.
Seimo narys L. Sabutis	Vadovaujantis teisės teorijos šaltiniais, pabrėžiančiais, kad teisės doktrina nėra griežtai atskirta nuo teisės normų, teisinės tikrovės ar teisinės praktikos, - pakeisti Teismų įstatymo redakcijos 28 straipsnio 1 ir 2 dalis: “1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimais, nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės sprendimais ir nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina. “	1. Nepritarti Konstitucinio Teismo įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad Konstitucinis Teismas, vykdydamas Konstitucijoje jam numatytas funkcijas, priima nutarimus ir išvadas, o sprendimus priima tik atskirais klausimais, dėl kurių byla neišsprendžiama iš esmės. Konstitucijos 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus. Lietuvos Respublikos Konstituciniame akte „Dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje“ nustatyta, kad Vyriausybė pasiūlymus priimti Europos Sąjungos teisės aktus nagrinėja teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl šių pasiūlymų Vyriausybė gali priimti sprendimus ar rezoliucijas, kurių priėmimui netaikomos Konstitucijos 95 straipsnio nuostatos.“ 2. Nepritarti Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 28 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Lietuvos Aukščiausio Teismo sprendimais”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota konstitucinė doktrina. 3. 2. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus. 4. 3. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina.”	Nepritarti 1 dalies papildymas yra perteklinis, nes to paties straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą.
	29 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į tai, kad iš dėstomos Teismų įstatymo redakcijos 29 straipsnio 2 dalies turinio darytina prielaida, kad skliaustuose vardijamų teismų teisėjai gali nagrinėti šioje dalyje vardijamų subjektų bylas, taip pat suderinant su Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, 29 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Jeigu teisėjas byloje yra proceso šalis arba proceso dalyvis, o ta byla teisminga teismui, kuriame jis arba jo sutuoktinis, vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės), taip pat jo sutuoktinio vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), broliai, seserys (įbroliai, įseserės) dirba teisėju (išskyrus Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį teismą ir Vyriausiąjį administracinį teismą), aukštesnės pakopos teismo pirmininkas teismas perduoda šią bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas perduoda šią bylą nagrinėti kitam teisėjui arba kitai teisėjų kolegijai. Ši taisyklė taikoma ir tuo atveju, kai byloje proceso šalis yra šioje dalyje nurodyti teisėjo giminaičiai arba kiti artimi asmenys. “	Pritarti iš dalies 1. Nepritarti žodžių “teismo pirmininkas” išbraukimui, nes “teismas” reiškia teisėją arba teisėjų kolegiją. Todėl šiuo atveju formaliam bylos perdavimo sprendimui turėtų būti sudaryta teisėjų kolegija. Todėl tikslinga šią funkciją palikti teismo pirmininkui. 2. Išbraukti žodžius „arba kiti artimi asmenys“, nes jie nėra apibrėžti, tuo tarpu šioje dalyje asmenys laikytini giminaičiais.
	31 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 31 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Teisėjų tarybos” įrašyti „teisingumo ministro” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos pateiktomis ir teisingumo ministro patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis.”	Nepritarti Teisingumo vykdymo organizavimo funkcijos perdavimas teisingumo ministrui prieštaraus valdžių padalinimo principui
	32 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Papildyti  įstatymo projekto 32 straipsnį nauja 5 dalimi bei pakeisti tolimesnių šio straipsnio dalių numeraciją: “5. Specialios teisėjų kolegijos sprendimai priimami kolegijos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, kolegijos sprendimą lemia posėdžio pirmininko balsas.”	Pritarti
	34 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teismų baigiamieji aktai, kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės, ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos, kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas, skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete Teisėjų tarybos nustatyta tvarka, išskyrus įstatymuose nustatytus atvejus. Skelbiant šioje dalyje nurodytus baigiamuosius aktus, procesinius sprendimus, kitą medžiagą Teisėjų tarybos nustatyta tvarka gali būti išskiriama Aukščiausiojo Teismo arba Vyriausiojo administracinio teismo ypatingą reikšmę teismų praktikai formuoti turinčiais pripažinta aktų, sprendimų, medžiagos dalis.” Pakeisti įstatymo projekto 34 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: “2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų baigiamieji aktai, procesiniai sprendimai, ir metinės teismų praktikos apžvalgos, kita medžiaga skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.”	Pritarti iš dalies 1. Nepritarti 1 dalies papildymui žodžiais “kuriais byla baigiama nagrinėti iš esmės, kiti teismų procesiniai sprendimai, kuriuose suformuluotos teismus saistančios  teisės aiškinimo taisyklės”, kadangi baigiamojo akto sąvoka yra apibrėžta 7 straipsnio 3 dalyje, o taip pat nėra aišku, kas nustatytų, kurie procesiniai sprendimai laikytini tais, kuriuose suformuluotos teismus saistančios teisės aiškinimo taisyklės. 2. Atitinkamai 1 dalies 2 sakinyje ir 2 dalyje išbrauktini žodžiai “procesinius sprendimus”.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 34 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: 4. Prieiga prie šio straipsnio užbaigtų bylų archyvinės medžiagos bei nustatyta tvarka internete skelbiamos informacijos yra vieša ir nemokama. Duomenų bazės aprūpinamos elektroninėmis paieškos priemonėmis, o teismų archyvai – administraciniu bei kopijavimo aptarnavimu.“	Nepritarti Pasiūlymas tiesiogiai susijęs su pasiūlymu 7 straipsniui, kuriam TTK nepritarė.
	35 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Išbraukti 35 straipsnį atitinkamai pakeičiant tolimesnių straipsnių numeraciją. “35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“ 1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“. 2. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos; 2) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas. 3. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos; 2) Vyriausiojo administracinio teismo  sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; 3) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Vyriausiasis administracinis teismas. 4. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Tarptautinių teismų praktika“ periodiškai skelbiama: 1) Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė; 2) kiti šios dalies 1 punkte išvardytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas. 5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Leidinio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir leidinio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai leidinį „Teismų praktika“ gauna nemokamai, atsižvelgiant į poreikius, suderintus su Teisėjų taryba. 7. Šiame straipsnyje nurodytų teismų ir teisminių institucijų sprendimai leidinyje „Teismų praktika“ skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų.”	Nepritarti Neatsižvelgiant į tai, kad dauguma sprendimų bus skelbiama internete, netikslinga atsisakyti popierinio leidinio. Be to, tik šiame leidinyje yra skelbiama tarptautinių teismų praktika.
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekte XP-2340(2) nustatomą šios administracijos kompetenciją užtikrinti teismų organizacinę veiklą, ir į tai, kad Teisingumo ministerijai – valstybės valdymo institucijai neturėtų būti pavedama leidybos ir leidinių platinimo funkcija, - 35 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: “5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.”	Pritarti
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 35 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „Teisingumo ministerija” įrašyti žodžius „Nacionalinė teismų administracija” ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Nacionalinė teismų administracija Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka.”	Pritarti
	44 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimu, išskyrus atvejus, kai teisėjas užtinkamas darantis nusikalstamą veiką (in flagranti).” 1.         2.         Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: “3. Pradėti operatyvinį tyrimą dėl teisėjo galimai padarytos nusikalstamos veikos gali tik operatyvinės veiklos subjekto vadovas generalinio prokuroro sutikimu, o pradėti ikiteisminį tyrimą – tik generalinis prokuroras. Teisėjo, kuris yra įtariamas arba kaltinamas nusikalstamos veikos nusikaltimo padarymu, įgaliojimus gali sustabdyti Seimas, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidentas. Teisėjo įgaliojimai sustabdomi iki galutinio sprendimo ikiteisminiame tyrime arba sprendimo baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba nesurenkama pakankamai duomenų, pagrindžiančių teisėjo kaltę dėl nusikalstamos veikos nusikaltimo padarymo, arba teismo sprendimu baudžiamojoje byloje teisėjas nepripažįstamas kaltu, teisėjo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką.” 3.         Pakeisti įstatymo projekto 43 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: “4. Teisėjas be Teisėjų etikos ir drausmės komisijos  sutikimo negali  būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs pareigūnas perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. Teisėjų etikos ir drausmės komisija gali duoti sutikimą patraukti teisėją administracinėn atsakomybėn, jei nusprendžia nekelti teisėjui drausmės bylos.”	Nepritarti Konstitucijos 114 straipsnio 2 dalis nenumato tokių nuostatų, kuriomis siūloma papildyti. Pritarti Nepritarti Teisėjas iš viso negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn. Už administracinio teisės pažeidimo padarymą teisėjas gali būti patrauktas drausminėn atsakomybėn.
Seimo narys L. Sabutis	Siekiant pašalinti Teismų įstatymo redakcijos 44 straipsnio 6 dalies normų turinio tarpusavio prieštaravimų, 44 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: “6. Teisėjas ar teismas neatsako už žalą, atsiradusią dėl to, kad byloje per suklydimą priimtas neteisėtas ar nepagrįstas sprendimas. Šią žalą įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė. Dėl teisėjo tyčinių veiksmų atsiradusią ir asmeniui valstybės atlygintą turtinę ir neturtinę žalą valstybė regreso tvarka išieško iš teisėjo.”	Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 44 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija)” ir šią dalį išdėstyti taip: „4. Jei teisėjas padaro administracinį teisės pažeidimą, šį pažeidimą užfiksavęs ir nutarimą priėmęs pareigūnas (institucija) perduoda medžiagą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.”	Nepritarti Papildymas laikytinas pertekliniu, nes pažeidimas yra fiksuojamas surašant protokolą. Tuo tarpu administracinėje teisenoje nutarimą skirti administracinę nuobaudą priima pareigūnas, turintis teisę skirti šią nuobaudą. Teisėjų atžvilgiu administracinės nuobaudos neskiriamos, jiems skiriamos drausminės nuobaudos. Todėl teisėjų atžvilgiu nutarimas nėra priimamas.
	45 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Papildyti įstatymo projekto 45 straipsnį nauja 5 dalimi, atitinkamai pakeičiant tolimesnių dalių numeraciją: “5. Teisėjo veikla, nesusijusi su teisėjo pareigų vykdymu ar dalyvavimu teismų savivaldos institucijų veikloje, neturi trukdyti teisėjui atlikti savo tiesioginių pareigų Teisme.”	Pritarti iš esmės Atsižvelgiant į straipsnio struktūrą, papildyti šį straipsnį ne 5, o 4 dalimi.
	III dalies VII skyrius
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau trečios dalies septintojo skyriaus pavadinime išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus atranka, stažuotė” ir pavadinimą išdėstyti taip: „VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: “VII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, STAŽUOTĖ, PRETENDENTŲ Į TEISĖJUS ATRANKA, TEISĖJŲ SKYRIMAS”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	48 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: “2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (studijų trukmė ne trumpesnė kaip 3 metai ir jų metu surinkta ne mažiau kaip 120 kreditų už teisės dalykų studijas)(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus);” Pakeisti įstatymo projekto 48 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: 3) turi ne mažesnį kaip penkerių septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu;”	Nepritarti Toks siūlymas prieštarauja Seimo narės V. V. Margevičienės siūlymui, kuriam jau buvo pritarta. Be to, kadangi aukštasis teisinis universitetinis išsilavinimas yra įgyjamas ir baigus pirmosios pakopos universitetines studijas, siūlymas nustatyti, kad studijų trukmė turi būti ne trumpesnė negu 3 metai, nesiderina su bendrąja pirmosios pakopos studijų trukme. Pritarti
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į tai, kad  Teisingumo ministerijai nėra būdinga asmens sveikatos priežiūros institucijos funkcija, - 48 straipsnio 1 dalies 5 punktą išdėstyti taip: “5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus;”	Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams.
Seimo narys J. Sabatauskas	Siūlau pakeisti Teismų įstatymo 48 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus (toliau – kandidatas) kvalifikacinį egzaminą; 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Apylinkės teismo teisėju taip pat gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5 ir 7 punktuose nustatytus reikalavimus. 2 3. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“	Pritarti
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 48 straipsnio 1 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „(atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus)”, 6 punkte išbraukti žodį „kandidatų”, išbraukti 7 punktą ir 1 dalį išdėstyti taip: „1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjųus kvalifikacinį egzaminą.” 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti  48 straipsno 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą; 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą. 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	49 straipsnis
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti  49 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų; 5) neatitinka kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	51 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	51 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: “3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę suderinęs su Teisėjų taryba.”	Nepritarti Teisingumo ministras dalyvauja tvirtinant sveikatos reikalavimus kitoms teisinėms pareigybėms – notarams, prokurorams.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 51 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus teisėjus  ir teisėjų sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kvalifikacinį egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus  kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti  51 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1, 2 ir 3 dalis bei išdėstyti straipsnį taip: “51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus ir teisėjų teisėjus sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų kvalifikacinį pretendentų į teisėjus egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į teisėjus kandidatus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į teisėjus  kandidatus ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	52 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 52 straipsnyje žodį „kandidatas” pakeisti žodžiu „teisėjas”, žodžius „Respublikos Prezidentas” žodžiais „Teisėjų atrankos komisija”, 3 dalies 2 punkte išbraukti žodžius „Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą”  ir šį straipsnį išdėstyti taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į teisėjus kandidatus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į teisėjus  kandidatus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į teisėjus kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į teisėjus kandidatus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti teisėjo kandidatus kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į teisėjus kandidatus duomenų bazę ir pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus, Kandidatų Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į teisėjus kandidatus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į teisėjus kandidatus duomenų bazę ir pretendento į teisėjus kandidatus pateiktus dokumentus perduoda Teisėjų atrankos komisijai Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į teisėjus kandidatus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į teisėjus kandidatus.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti  52 straipsnio pavadinimą bei straipsnį ir išdėstyti straipsnį taip: „52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas 1. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus. Siekiant išsiaiškinti, ar pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi, Nacionalinė teismų administracija kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą. Valstybės saugumo departamentas per 30 dienų nuo kreipimosi privalo pateikti motyvuotą išvadą apie pretendento į kandidatus teisėjus atitikimą reikalavimams, keliamiems asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi. Prieš priimdamas sprendimą, Valstybės saugumo departamentas gali pretendentą į kandidatus teisėjus iškviesti pokalbio, pareikalauti raštiškų jo paaiškinimų ir prireikus, jei šis asmuo sutinka, patikrinti poligrafu. Pretendento į kandidatus teisėjus patikrinimo metu negali būti naudojami operatyvinės veiklos metodai, išskyrus operatyvinę aplausą ir duomenų, esančių operatyvinėje įskaitoje, peržiūrą. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti į kandidatus kvalifikacinį pretendento į teisėjus egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui; 2) pretendento į kandidatus teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus perduoda Respublikos Prezidentui. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus teisėjus.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	53 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 53 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje žodį „kandidatų” pakeisti žodžiu „pretendentų į teisėjus”, papildyti ir pakeisti 2, 3 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip:  „53 straipsnis. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinis egzaminas 1. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  pretendentų į teisėjus kandidatų kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Pretendentų į teisėjus Kandidatų kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.. Keturis komisijos narius – du iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną iš visuomenėje gerai žinomų asmenų, turinčių aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį, du skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė vieną - teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzamino programa sudaroma taip, kad būtų patikrinami pretendento į teisėjus gebėjimai taikyti Lietuvos ir Europos Sąjungos teisę, surašyti procesinius dokumentus, vadovauti teismo procesui. ą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui. Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Nurodytos savybės bus tikrinamos kandidato stažuotės metu.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti  53 straipsnio pavadinimą ir straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:  „53 straipsnis. Kandidatų kvalifikacinis Pretendentų į teisėjus egzaminas 1. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  kandidatų kvalifikacinio pretendentų į teisėjus egzamino programą tvirtina Teisėjų taryba. Kandidatų kvalifikacinio Pretendentų į teisėjus egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Keturis komisijos narius renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, vieną – teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Teisėjų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	54 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti 54 straipsnį Viešas konkursas į kandidatus	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau išbraukti 54 straipsnį.	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	55 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti 55 straipsnį Kandidatų stažuotė	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau išbraukti 55 straipsnį.	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	56 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti 56 straipsnį Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: “56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai 1. Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, Asmenys, išlaikę pretendentų į teisėjus egzaminą, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą. 2. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, Egzamino išlaikymo data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data. 3.  Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	57 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 57 straipsnyje žodžius „Respublikos Prezidento kanceliarija” pakeisti žodžiais  „Pretendentų į teisėjus atrankos komisija”, žodį „kandidatas” žodžiu „pretendentas”, pakeisti ir papildyti 3 dalį, išbraukti 8, 9 ir 11 dalis, pakeisti 14 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip: „57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Pretendentų į teisėjus atrankos komisija (toliau – Atrankos komisija) Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos Atrankos komisijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaroma Atrankos komisija ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus..  Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Tris atrankos komisijos narius iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, po vieną narį skiria Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Atrankos komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. Atrankos komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. Atrankos komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus nustato Teisėjų taryba. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Atrankos komisija Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“ ir Atrankos komisijos interneto svetainėje. 8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 10. 8. Atrenkant pretendentus į teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 11. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. 12. 9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentai į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Atrankos komisijai Respublikos Prezidento kanceliarija pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pretendentui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pretendentui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. 13. 10. Jeigu nė vienas kandidatas pretendentas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių pretendentų kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam pretendentui kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pretendentui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). 14. 11. Pretendentas Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos.”	Nepritarti Tikslinga palikti, jog preliminarią pretendentų atranką organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija, o atrenka jau Atrankos komisija. Nepritarti Atrankos komisija šiuo metu neturi savo tinklalapio internete. Visa informacija skelbiama Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę, kad pats Respublikos Prezidentas sudarys atrankos komisiją. Svarbiausia, kad daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių būtų ne teisėjai. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“ Nepritarti Kadangi Atrankos komisija yra Respublikos Prezidentui patarianti institucija, tikslinga kad jos veiklą aptarnautų Respublikos Prezidento kanceliarija. Pritarti iš dalies Nustatyti, kad informacija papildomai skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti 57 straipsnį ir visą straipsnį išdėstyti taip:   “57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 10. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 11. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša asmenims, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. 12. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie asmenys iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui asmeniui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui asmeniui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. 13. Jeigu nė vienas kandidatas asmuo, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų asmenų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui asmeniui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui asmeniui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). 14. Kandidatas Asmuo, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų vienerių metų nuo atsisakymo dienos.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	58 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 58 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „apygardos administracinio teismo ar”, pirmoje dalyje išbraukti žodžius „administracinio teismo ar apygardos”, pirmos dalies antrame punkte žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, antroje dalyje išbraukti žodžius „apygardos administracinio teismo arba”, papildyti 1 dalį nauju punktu ir visą straipsnį išdėstyti taip: „58 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjus 1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka;. 2. Pretendentas į apygardos administracinio teismo arba apygardos teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.”	Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais. Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	58^1straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 58 straipsnį 58^(1) straipsniu ir išdėstyti jį taip: „58^1 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apygardos administracinio teismo teisėjus 1. Apygardos administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) prokuroras, prokuroro pavaduotojas, advokatas, notaras ar Seimo kontrolierius, turintys septynerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu. 2. Pretendentas į apygardos administracinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus.”	Nepritarti Netikslinga šių profesijų atstovams nustatyti lengvatines sąlygas tapti teisėjais.
	59 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti 59 straipsnio pirmos dalies pirmą punktą, trečioje dalyje vietoje žodžio „penkiolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti pirmos dalies punktų numeraciją  ir visą dalį išdėstyti taip: „1. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą; 2) 3) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkiolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”	Nepritarti TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.
	60 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti 60 straipsnio 1 dalies 1 punktą, antrame punkte vietoj žodžio „aštuonerių” įrašyti žodį „penkerių”, 5 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka”, pakeisti 1 dalies punktų numeraciją ir šią dalį išdėstyti taip:  „1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 1) 2) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) 3) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) 4) Aukščiausiojo Teismo teisėjas; 4) 5) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.“	Nepritarti TTK yra pritaręs šiai nuostatai 2007-06-13 posėdyje. Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.
	61 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 61 straipsnio 4 punkte vietoje žodžio „aštuoniolikos” įrašyti žodį „dešimties”, išbraukti žodžius „atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka” ir šį punktą išdėstyti taip:  „4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos   dešimties metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka.”	Nepritarti Daktaro teisinio darbo stažo trukmė projekte yra prilyginta teisėjo darbo žemesnių instancijų teismuose trukmei. Be to, teisinio darbo stažas skaičiuojamas nuo aukštojo teisinio išsilavinimo įgijimo, o ne nuo daktaro laipsnio suteikimo.
	62 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 62 straipsnio pavadinime ir straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „Aukščiausiojo Teismo”, išbraukti 2 dalį, pakeisti dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip:  „62 straipsnis. Pretendentų į laisvas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas  atranka 1. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūroms atrinkti organizuojama atranka, kuriai  mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 57 straipsnyje nustatyti reikalavimai. 2. Teisėjai, norintys pretenduoti į aukštesnių teismų teisėjų pareigas, Nacionalinei teismų administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus. Nacionalinė teismų administracija, nustačiusi, kad teisėjas atitinka šiame įstatyme nustatytus reikalavimus, jį eilės tvarka įrašo į pretendentų į tam tikro teismo teisėjus sąrašą. 2. 3.  Atrenkant pretendentus į šio straipsnio 1 dalyje nurodytų teismų teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla. Atrenkant pretendentus, kurie eina teisėjo pareigas, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame pretendentas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvų nuomonę.”	Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad nepritarta pasiūlymui papildyti įstatymą 62^1 straipsniu.
	62^1 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 62 straipsnį 62^(1) straipsniu ir išdėstyti jį taip: „62^1 straipsnis. Pretendentų į laisvas Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas  atranka Aukščiausiojo Teismo teisėjo kandidatūrų atranką organizuoja Teisėjų taryba.”	Nepritarti Visiškai nėra reglamentuota Aukščiausiojo Teismo teisėjų kandidatūrų atrankos tvarka.
	64 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 64 straipsnio 3 dalyje išbraukti žodį „paprastai” ir šią dalį išdėstyti taip: „3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje.”	Pritarti
	65 straipsnis
Seimo nariai N. Steiblienė G. Steponavičius	Pakeisti įstatymo projekto 65 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1. Atlikti hipotekos teisėjo funkcijas gali būti pavesta apylinkės teismo, prie kurio yra Hipotekos skyrius, teisėjui. Teisėjui Teisėjo specializaciją atlikti hipotekos teisėjo funkcijas paveda nustato apylinkės teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją.”	Pritarti iš dalies Išbraukti žodžius “atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją”
	68 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti 68 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu” įrašyti žodžius „Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas” ir straipsnį išdėstyti taip: „68 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo skyrimas Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Respublikos Prezidentas motyvuotu Teisėjų tarybos sprendimu Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	74 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 74 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodžius „jo sutikimu”, išbraukti 4, 5, 6 dalis, pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir šį straipsnį išdėstyti taip:   „74 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą 1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo sutikimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą klausimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais  mutatis mutandis taikoma  57 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Sprendžiant dėl teisėjų perkėlimo šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, kai į laisvą vietą kitame teisme pretenduoja daugiau kaip vienas pretendentas, įvertinami kiekvieno pretendento profesiniai įgūdžiai, darbo teisėju stažas, specializacija.  4. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas šio teismo funkcionavimas (kai šio teismo teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta arba dėl kitų priežasčių šio teismo teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau kaip kartą per trejus metus. 5. Šio straipsnio 4  dalyje numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą perkeliamas Respublikos Prezidento dekretu netaikant šio įstatymo 57 straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 6. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančiame teisme yra laisva teisėjo vieta, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 4. 7. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 5. 8. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos.”	Nepritarti Perkeliant teisėjus į kitas pareigas be jų sutikimo, jiems turėtų būti numatytos papildomos socialinės garantijos.
	76 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 76 straipsnio 5 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip:   „5. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	77 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 77 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo teisėją” ir šią dalį išdėstyti taip: „1. Aukščiausiojo Teismo teisėją, Vyriausiojo administracinio teismo teisėją, Apeliacinio teismo teisėją už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą, arba paaiškėjus, kad teisėjas padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	80 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 80 straipsnio 1 dalį papildyti žodžiais „iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip:   „1. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš šio teismo teisėjų Seimo pritarimu skiria Respublikos Prezidentas.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	84 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 84 straipsnio 4 dalį papildyti žodžiais „Seimo pritarimu” ir šią dalį išdėstyti taip:   „4. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	85 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 85 straipsnio pavadinimą papildyti žodžiais „Vyriausiojo administracinio teismo”, 1 dalį žodžiais  „Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „85 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo pirmininko, skyriaus pirmininko pašalinimas iš pareigų 1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, Apeliacinio teismo pirmininką už šiurkštų Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimą arba teisėjo priesaikos sulaužymą arba paaiškėjus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, Seimas gali pašalinti iš teismo pirmininko ir teisėjo pareigų apkaltos proceso tvarka. Šiuo atveju Teisėjų tarybos patarimo nereikia. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta pašalinimo iš pareigų tvarka gali būti taikoma ir Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo skyrių pirmininkams. 3. Seimo nutarimu šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytam teisėjui pradėjus Seime apkaltą, jo įgaliojimai sustabdomi iki Seimo sprendimo apkaltos procese priėmimo. Jei Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jo įgaliojimai atnaujinami ir jam sumokamas darbo užmokestis už įgaliojimų sustabdymo laiką. 4. Jeigu Seimas per apkaltą teismo pirmininko, skyriaus pirmininko iš pareigų nepašalina, jam gali būti taikoma drausminė atsakomybė šio įstatymo X skyriuje nustatyta tvarka.”	Nepritarti Siūlymas neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų
	87 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti ir papildyti 87 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip: „3. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, išskyrus Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo narius, turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnėsių pakoposų teismoų pirmininkasai, teisingumo ministras, kiti asmenys, susiję su byla, kurios nagrinėjime dalyvavo teisėjas. Siūlyti iškelti drausmės bylą Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui turi teisę tik Teisėjų taryba. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai.”	Nepritarti 1. Netikslinga leisti teisingumo ministrui, kaip vykdomosios valdžios atstovui, būti subjektu, turinčiu teisę iškelti teisėjui drausmės bylą. 2. Kiti asmenys, susiję su byla, gali skųsti sprendimą įstatymų nustatyta tvarka. Įteisinus tokią nuostatą, kiekviena byla būtų pagrindas teisėjo drausminei atsakomybei, kadangi kiekvienu atveju yra nepatenkintų sprendimu.
	88 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 88 straipsnio 2 dalį žodžiais „taip pat viešai skelbia interneto svetainėje” ir išdėstyti šią dalį taip: „2. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai, taip pat viešai skelbia interneto svetainėje.”	Nepritarti Sprendimų paskelbimas internete numatytas 88 straipsnio 8 dalyje.
	93 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 93 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius – du iš Aukščiausiojo Teismo ir po vieną iš Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų - renka Teisėjų taryba, po vieną skiria Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Vertinimo komisiją skiria visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį.. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija.”	Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Seimas ir Vyriausybė neturėtų skirti savo atstovų. Be to, sunku būtų įgyvendinti siūlomą nuostatą „visuomenėje gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį“
	III dalies XII skyrius
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti trečios dalies 12 skyriaus pavadinimą išbraukiant žodžius „kandidatų į teisėjus” ir jį išdėstyti taip: „XII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS, TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „XII SKYRIUS KANDIDATŲ Į TEISĖJUS, TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	97 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 97 straipsnio pavadinime išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir”, išbraukti pirmą dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: „97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo rūšys 1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas. 2. Teisėjams organizuojamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimas paprastai vyksta pagal metinius teisėjų kvalifikacijos tobulinimas planus. Prireikus gali būti organizuojamas papildomas kvalifikacijos tobulinimas.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti 97 straipsnio pavadinimą ir išbraukti 1 straipsnio dalį ir šį straipsnį išdėstyti taip: “97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo rūšys 1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas. 2. Teisėjams organizuojamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimas paprastai vyksta pagal metinius teisėjų kvalifikacijos tobulinimas planus. Prireikus gali būti organizuojamas papildomas kvalifikacijos tobulinimas.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	98 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į Europos Chartiją dėl teisėjų statuso, kurioje pabrėžiama, kad institucija, atsakinga už teisėjų mokymų programų kontrolę turi būti nepriklausoma nuo vykdomosios ir leidžiamosios valdžios,  ir į tai, kad visi personaliniai teisėjų duomenys ir jų mokymo statistika yra Nacionalinėje teismų administracijoje, - 98 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: “1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija ir įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. koordinuoja ir kontroliuoja Teisėjų taryba. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą ir papildomą šių asmenų kvalifikacijos tobulinimą gali organizuoti ir teismai.organizuoja Nacionalinė teismų administracija.”	Nepritarti Europos Chartijoje dėl teisėjų statuso nurodoma, kad institucija, atsakinga už teisėjų mokymų programų kontrolę turi būti nepriklausoma nuo vykdomosios ir įstatymų leidžiamosios valdžios, tuo pačiu pabrėžiant (4.4 punktas), kad nacionalinės teisėjų mokymo sistemos gali būti įgyvendintos per Teisingumo ministerijos įsteigtas mokymo įstaigas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra įsteigusi Mokymo centrą, skirtą teisėjų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Todėl netikslinga ir neekonomiška keisti pagal Europos Chartijos dėl teisėjų statuso nuostatas sukurtą teisėjų mokymo ir kvalifikacijos kėlimo sistemą. Be to, Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėjų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą organizuoja mokymo centrai, kurių steigėjais dažniausiai yra Teisingumo ministerijos
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 98 straipsnio pavadinime, 1 ir 2 dalyse išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą  gali organizuoti ir teismai. 2. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams tvirtina Teisėjų taryba teisingumo ministro teikimu.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti 98 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1 ir 2 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: “98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą  gali organizuoti ir teismai. 2. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams tvirtina Teisėjų taryba teisingumo ministro teikimu.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	99 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau 99 straipsnio pavadinime, 1 dalyje išbraukti žodžius „kandidatų į teisėjus ir” ir šį straipsnį išdėstyti taip: „99 straipsnis.  Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo finansavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą. 2. Papildomam teisėjų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos gali būti numatomos ir teismų išlaidų sąmatose.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau pakeisti 99 straipsnio pavadinimą ir straipsnio 1 dalį ir visą šį straipsnį išdėstyti taip: “99 straipsnis.  Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymo finansavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir Teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą. 2. Papildomam teisėjų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos gali būti numatomos ir teismų išlaidų sąmatose.”	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	100 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Suderinant su Valstybės tarnybos įstatymu ir su valstybės biudžeto programų sudarymo taisyklėmis, kuriose 100 straipsnio 2 dalyje vardijamų sudarytinų ir atskirai finansuojamų programų nėra,  - 100 straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip: 1. “1. Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų mokymo programas, organizuojant jų mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dalyvauja ir Teisingumo ministerija.” 2. “2. Specialioms profesinėms žinioms plėsti ir įgūdžiams tobulinti teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjai, teisėjo padėjėjai ir teismo konsultantai gali dalyvauti teisėjų mokymuose. Lėšos šiam papildomam teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ir teismo konsultantų mokymui skiriamos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą; šios lėšos taip pat gali būti skiriamos teismams pagal atskiras programas.”	1. Pritarti 2. Nepritarti Išbraukus šios dalies antrąjį sakinį bus neįmanoma įgyvendinti šios dalies pirmojo sakinio nuostatų.
	104 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad “iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui”, 104 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: “7. Kitų teismų pirmininkams atostogas suteikia atitinkamo aukštesnės pakopos teismo pirmininkas Teisėjų taryba. Teismo pirmininko pavaduotojui, skyriaus pirmininkui ir kitiems teisėjams atostogas suteikia atitinkamo teismo pirmininkas. “	Nepritarti Manytina, kad Teisėjų tarybai, kaip kolegialiai institucijai, nereikėtų pavesti tokių smulkių individualaus pobūdžio funkcijų.
	III dalies XIV skyrius
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau išbraukti trečios dalies XIV skyrių „Kandidatų į teisėjus socialinės garantijos”.	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
Seimo narė A. Staponkienė	Siūlau išbraukti trečios dalies XIV skyrių „Kandidatų į teisėjus socialinės garantijos”.	Nepritarti Darbo grupė ir TTK yra pritarę kandidatų į teisėjus instituto įteisinimui.
	112 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Suderinant su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais pagrindiniam komitetui dėl Nacionalinės teismų administracijos įstatymo projekto XP-2340(2) tobulinimo, ir į tai, kad visi personaliniai teisėjų duomenys ir jų mokymo statistika yra Nacionalinėje teismų administracijoje, - 112 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Teismo pirmininkas paskirsto teisėjus jų sutikimu į teismo skyrius, nustato teisėjų specializaciją atskirų kategorijų byloms nagrinėti, paveda atlikti specialias teisėjo funkcijas, prireikus organizuoja papildomą teisėjų kvalifikacijos tobulinimą.”	Nepritarti Šiuo metu skirstant teisėjus į skyrius yra atsižvelgiama į jų pageidavimus. Be to, atranka iš karto vykdoma į konkretų skyrių. Papildomo teisėjų mokymo organizavimas yra teismo pirmininko funkcija.
	113 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą, kuriame pažymėta, kad “iš Konstitucijos kylančios bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos negalima interpretuoti kaip hierarchinės, nes nė vienas žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismas nėra administraciniu arba organizaciniu atžvilgiu ar kaip nors kitaip pavaldus jokiam aukštesnės instancijos teismui” , - 113 straipsnį išdėstyti taip: “113 straipsnis. Teismų organizacinės veiklos priežiūra 1. Teismų organizacinės Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka teismų pirmininkai, atskaitingi už ją Teisėjų tarybai. 1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas; 2) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas; 3) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 4) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo – šių teismų pirmininkai. 2. Teismo pirmininkas jam priskirtas teismo organizacinės veiklos priežiūros funkcijas prireikus gali pavesti atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams. 3. Teismų organizacinės veiklos priežiūrą nustato ir koordinuoja Teisėjų taryba.”	Nepritarti Organizacinės veiklos priežiūra nesuponuoja teismų hierarchijos ar pavaldumo.
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti ir papildyti 113 straipsnio 1 dalį, papildyti jį nauja 4 dalimi ir išdėstyti ją taip:   „1. Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka: 1) apylinkėsių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 2) apygardosų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 3) apygardosų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 4) Apeliacinio teismo – šio teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 5) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio Teismo, Aukščiausiojo Teismo – šių teismų pirmininkai.”	Nepritarti Netikslinga nustatyti, kad vieno teismo organizacinės veiklos priežiūrą atlieka visų aukštesniųjų teismų pirmininkai. Teismų sprendimų priežiūra vykdoma proceso įstatymų nustatyta tvarka.
	115 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Suderinant su Viešojo administravimo, Administracinių bylų teisenos įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais, reglamentuojančiais administracinio valdymo teisinius santykius, -  pakeisti 115 straipsno 2 ir 3 dalis  bei papildyti šį straipsnį: “2. Teismo kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, turintis viešojo administravimo subjekto įgaliojimus, pavaldus teismo pirmininkui. 3. Teismo kancleris: 1) koordinuoja ir kontroliuoja teismo administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant teismo strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; 2) kontroliuoja teismo administracinę ir ūkinę veiklą; 2)3) organizuoja ir koordinuoja teismo strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą; 3)4) tvirtina teismo administracijos padalinių nuostatus, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto, (toliau – darbuotojai) pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais; 4) 5) įstatymų nustatyta tvarka skiria į pareigas ir atleidžia iš jų teismo administracijos padalinių valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas; 5) 6) atlieka kitas įstatymų, kitų teisės aktų ir teismo pirmininko jam pavestas funkcijas. 4. Kai teismo kanclerio nėra, visas arba dalį jo funkcijų teismo pirmininkas paveda vienam iš teismo administracijos padalinių vadovų. 5.4. Teismo kancleris saugo teismo antspaudą ir atsako už teismo antspaudo naudojimą. 6. Teismo kanclerio pareigybės aprašymą tvirtina teismo pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintu pavyzdiniu teismo kanclerio pareigybės aprašymu.”	Pritarti iš esmės
	116 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymą nuostatas bei siekiant suderinti tarpusavyje 115 ir 116 straipsnių normų turinį, - 116 straipsnio pavadinimą, straipsnio 2 ir 4 dalis išdėstyti taip: 1. “116 straipsnis. Teismo administracijos struktūra” ; 2. “2. Jeigu teisme nėra teismo priimamojo, turi būti nustatyta gyventojų priėmimo, jų skundų, prašymų, pareiškimų, nesusijusių su tuo metu nagrinėjamomis konkrečiomis bylomis, priėmimo, asmenų informavimo telefonu tvarka. Asmenys, paskirti atsakingais už bendravimą su gyventojais ir  priimantys jų prašymus, skundus, pareiškimus turi būti valstybės tarnautojai. Skundų ir prašymų nagrinėjimo administracines procedūras nustato Viešojo administravimo įstatymas ir Vyriausybės nutarimai.”; 3. “4. Teismo administracijos struktūrą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus (išskyrus teismo kanclerio pareigybės aprašymą) tvirtina teismo kancleris, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintais pavyzdinės teismo struktūros aprašymais pavyzdiniais pareigybių sąrašais ir aprašymais. Teismo kanclerio pareigybės aprašymą tvirtina teismo pirmininkas, vadovaudamasis Teisėjų tarybos patvirtintu pavyzdiniu teismo kanclerio pareigybės aprašymu.”	Pritarti iš esmės
	123 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į 123 straipsniu apibrėžtą Teisėjų tarybos kompetencijos turinį (vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą), ir į tai, kad Teisėjų taryba neturi juridinio asmens statuso, todėl negali atlikti steigėjo funkcijų administracinio valdymo teisiniame santykyje,bei suderinant su Biudžeto sandaros įstatymo 4 ir 5 straipsniais, nustatančiais savarankiškų asignavimų valdytojų teisinį statusą ir jų pareigas pagal Biudžeto sandaros įstatymą, taip pat su Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymais įstatymo projektui XP-2340(2),- pakeisti 124 straipsnio 21, 22 23 ir 24 punktus: 21. 1. 21)  Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus; 21.2. “22)  kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos Nacionalinės teismų administracijos metines veiklos ataskaitas;” 21.3. “23)  svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei;” 21.4. 24)  tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus;	Pritarti iš esmės
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti ir papildyti 123 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „123 straipsnis. Teisėjų tarybos sudarymas ir jos narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, vykdanti Konstitucijos ir šio įstatymo numatytas funkcijas, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. 2. Teisėjų tarybą sudaro 14 21 nariųys: 3) 1)   Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti 7 teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, iš Apeliacinio teismo, iš Vyriausiojo administracinio teismo, iš kiekvieno apygardos teismųo, du iš visų apygardos administracinių teismų ir penki – iš visų du iš apylinkėsių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. 1) 2) trys nariai yra Respublikos Prezidento siūlomi teisėjai pasiūlyti nariai; 2) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 3) du Seimo pasiūlyti nariai; 4) du Vyriausybės pasiūlyti nariai. 3. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Teisėjų tarybą skiria visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. 3. 4.Teisėjų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba galiojančią drausminę nuobaudą. 4. 5. Teisėjų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai.  5. 6. Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų tarybos narių - teisėjų renka Teisėjų taryba slaptu balsavimu. Pirmą naujai sudarytos Teisėjų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų tarybos pirmininko rinkimus. 6. 7. Teisėjų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia tarybos nario - teisėjo, jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam jis šis teisėjas paskirtas Teisėjų tarybos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų tarybos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti Tarybos nariui - teisėjui jam drausminę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai); 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus; jie ex officio yra Teisėjų tarybos nariai); 7. 8. Teisėjų tarybos narys - teisėjas atšaukiamas iš Teisėjų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų tarybos nario funkcijas.           9. Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės pasiūlytus Teisėjų tarybos narius atšaukia šios institucijos ta pačia tvarka kaip ir skiriant juos į Teisėjų tarybos narius.”	Nepritarti Siūlomi Teisėjų tarybos sudarymo principai neatitinka Konstitucinio Teismo 2006-05-09 nutarimo nuostatų. Tikslinimas yra perteklinis, kadangi visi Teisėjų tarybos nariai yra teisėjai.
	124 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti ir papildyti 124 straipsnį ir išdėstyti jį taip: „124 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija Teisėjų taryba: 1) slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių; 2) tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą; 3) daro Seimui metinį pranešimą apie praėjusių metų teismų ir Teisėjų tarybos veiklą; 3) 4) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų; 4) 5) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų; 5) 6) motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo; 7) pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų įgaliojimų pratęsimo; 8) siūlo Respublikos Prezidentui tvirtinti teisėjų turimų valstybės valdžios įgaliojimų simbolių etalonus, teisėjo pažymėjimo pavyzdžius, jų išdavimo ir galiojimo tvarkos aprašą; 9) pataria apygardos teismų ir Apeliacinio teismo pirmininkams paskirstant teisėjus į skyrius; 6) 10) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka pretendentų į teisėjus keturis kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių skiria komisijos pirmininką; 7) 11) tvirtina kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą ir pretendentų į teisėjus kandidatų kvalifikacinio egzamino programą; 12) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka Atrankos komisijos narius – teisėjus, nustato Atrankos komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus; 8) 13) šio įstatymo nustatyta tvarka slaptu balsavimu renka ir skiria penkis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 9) 14) tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus; 10) 15)  slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 11) 16)  tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus; 12) 17)  išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas; 13) 18)  turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui; 14) 19)  sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina šių komisijų nuostatus; 15) 20)  tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinės komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų; 16) 21) šio įstatymo nustatyta tvarka renka sudaro Nuolatinęės teisėjų veiklos vertinimo komisijos narius ir jos pirmininką; 22)  nustato teismų baigiamųjų aktų ir metinės Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos, kitos medžiagos skelbimo Nacionalinės teismų administracijos interneto svetainėje tvarką; 17) 23) nustato tvirtina specializacijos nustatymo tvarkąos aprašą ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles; 18) 24)  tvirtina Kandidatų į teisėjus ir  teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams; 19) 25)  tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus; 20) 26)  tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus; 27) tvirtina pavyzdinį teismo kanclerio pareigybės aprašymą; 21) 28)  Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus; 22) 29)  kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos veiklos ataskaitas; 23) 30)  svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei; 24) 31)  tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus; 25) 32)  praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą skelbia Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete; 26) 33)  šaukia eilinius, prireikus ir  neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus; 27) 34)  bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 28) 35)  bendradarbiauja su kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 29) 36)  turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms atlikti; 30) 37)  sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus.”	Nepritarti Teisėjų taryba skelbia savo pranešimus kasmet internete. Atsiskaitymas Seime prieštarautų valdžių padalinimo principui. Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose. Atrankos komisija yra Respublikos Prezidento patariamoji institucija. Jos darbo tvarką ir atrankos kriterijus nustato Respublikos Prezidentas. Šios funkcijos nėra pagrindinės, jos yra įteisintos kituose įstatymo straipsniuose.
	125 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 125 straipsnio 1, 2, 5 dalis ir visą straipsnį išdėstyti taip: „125 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai 1.Teisėjų tarybos eilinius posėdžius paprastai kas mėnesį šaukia Teisėjų tarybos pirmininkas. Prireikus neeiliniai posėdžiai šaukiami Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, Teisėjų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų tarybos narių iniciatyva. 2. Teisėjų tarybos posėdžių darbotvarkės klausimus turi teisę pateikti kiekvienas Teisėjų tarybos narys, o kai posėdis šaukiamas Respublikos Prezidento, Seimo ar Vyriausybės iniciatyva – ir Respublikos Prezidentas, Seimas ar Vyriausybė. Darbotvarkės klausimai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 14 dienų iki artimiausio posėdžio, išskyrus atvejus, kai Teisėjų taryba pritaria vėliau pateikto klausimo svarstymui. 3. Medžiaga, susijusi su Teisėjų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. 4. Teisėjų taryba nutarimus dėl patarimo Respublikos Prezidentui skirti teisėjus į pareigas ar atleisti teisėjus iš pareigų priima atviru balsavimu. Kitais klausimais Teisėjų taryba, nusprendusi, gali priimti nutarimus slaptu balsavimu. 5. Teisėjų tarybos nutarimas dėl patarimo Respublikos Prezidentui skirti teisėjus į pareigas, atleisti teisėjus iš pareigų, paaukštinti pareigose ar perkelti į kitas pareigas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. 6. Teisėjų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų tarybos pirmininkas ir sekretorius. 7. Teisėjų tarybos darbo tvarką nustato darbo reglamentas. 8. Teisėjų tarybos posėdžiai yra vieši. 9. Informacija apie Teisėjų tarybos posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų tarybos priimtus nutarimus yra skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio.”	Nepritarti Kadangi nepritarta siūlymui, jog Vyriausybė ir Seimas skiria savo atstovus į Teisėjų tarybą.
	126 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau papildyti 126 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus skiria Respublikos Prezidentas, po vieną kandidatą – Seimo Pirmininkas Seimas ir Vyriausybė, tris keturis kandidatus iš Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo Administracinio Teismo ir Apeliacinio teismo teisėjų renka Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas, Seimas ir Vyriausybė į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją skiria visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį. Respublikos Prezidentas ir Seimo Pirmininkas šios komisijos nariais skiria ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba renka komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos.” Siūlau pakeisti 126 straipsnio 5 dalies 1, 2, 4 punktus ir šią dalį išdėstyti taip: „5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia komisijos nario – teisėjo jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam jis šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti komisijos nariui - teisėjui jam drausminę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų.”	Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai. Be to, sunku įgyvendinti nuostatą “visuomenei gerai žinomus asmenis, turinčius aukštąjį teisinį išsilavinimą ir paprastai teisės krypties socialinių mokslų daktaro laipsnį”. Pritarti
	127 straipsnis
Seimo narė V. Aleknaitė Abramikienė	Siūlau pakeisti 127 straipsnio 2 dalį, papildyti straipsnį naują šešta dalimi, pakeisti straipsnio dalių numeraciją ir visą straipsnį išdėstyti taip:    „127 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sudarymas ir jo narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. 2. Teisėjų garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po tris du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardos administracinių teismų, apygardos teismų ir apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti skiriamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. 3. Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip septyni Teisėjų garbės teismo nariai. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas. 4. Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šio įstatymo X skyriumi ir Teisėjų tarybos tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais. 5. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai. 6. Teisėjo, kurio byla nagrinėjama Garbės teisme, interesams gali atstovauti profesinės asociacijos, kuriai priklauso šis teisėjas, paskirtas atstovas.  6. 7. Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus nutarimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio. 7. 8. Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų. 8. 9. Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu Teisėjų taryba priima motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai vykdo jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas.”	Nepritarti Komisijos nariais negali būti tik aukščiausiųjų teismų teisėjai.
	131 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime konstatavo, kad teismų nepriklausomumo principas apima ir teismų finansavimo nepriklausomumą nuo vykdomosios valdžios, o 2006 m. gegužės 9 d. nutarime Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas teismams numatytų valstybės investicijų programų projektų rengimą, pateikimą Vyriausybei, kitus su teismams numatytomis valstybės investicijų programomis susijusius santykius, turi tam tikrą diskreciją, taip pat atsižvelgiant į Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus įstatymo projektui XP-2340(2), - 131 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis išdėstyti taip: 22.1. “2. Valstybės investicijų programoje numatytų investicijų, skirtų teismams, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytas investicijas, asignavimų valdytojas yra Teisingumo ministerija  Nacionalinė teismų administracija.” 22.2. “3. Teisingumo ministerija Nacionalinė teismų administracija, vadovaudamasi Teisėjų tarybos aprobuota ir teisingumo ministro Vyriausybės nustatyta tvarka, rengia teismų  investicijų projektus, teikia juos Teisėjų tarybai derinti aprobuoti ir siūlo juos įtraukti į Valstybės investicijų programą.” 22.3. “4. Teismų investicijų projektus, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytus projektus, įgyvendina Teisingumo ministerija.Nacionalinė teismų administracija.” 22.4. “5. Nacionalinė teismų administracija yra investicijų, susijusių su informacinėmis sistemomis, valdytoja. Nacionalinė teismų administracija įgyvendina šių investicijų projektus, organizuoja informacinių sistemų kūrimą ir diegimą teismuose, atlieka šių teismų sistemų administravimą ir tobulinimą.”	Nepritarti Pagal Konstituciją vykdomosios valdžios institucijoms gali būti nustatomi tik įgaliojimai, skirti sudaryti sąlygas teismams veikti. 1999 m. gruodžio 21 d. nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad teisingumo ministro įgaliojimai organizuoti teismų materialinį aprūpinimą nepažeidžia teismų nepriklausomumo. Ši nuostata suponuoja, kad Teisingumo ministerija gali užtikrinti tinkamas darbo sąlygas teismams, išsiaiškinti teismų materialinius poreikius, padėti tiek teismų sistemai, tiek atskiriems teismams racionaliai panaudoti jiems skirtas valstybės biudžeto lėšas, sudaryti teismams tinkamas sąlygas veikti. Be to, visus teismų investicijų projektus aprobuoja Teisėjų taryba.
	132 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	132 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: “2. Vidaus auditą teismuose įstatymų nustatyta tvarka centralizuotai atlieka Nacionalinė teismų administracija.”	Nepritarti Papildomas žodis laikytinas pertekliniu
	133 straipsnis
Seimo narys L. Sabutis	133 straipsnį išdėstyti taip: “Teismų pastatų, patalpų, o pagal teismo pirmininko nurodymą teikimą – ir teismo teisėjų apsauga pavedama Vidaus reikalų ministerijai.“	Pritarti

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                 Julius Sabatauskas