LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 2007–2011 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2007 m. liepos 11 d. Nr. 729

Vilnius

 

 

Vykdydama 2005 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimą dėl trišalio bendradarbiavimo (Žin., 2005, Nr. 75-2726), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programą (pridedama).

2. Nustatyti, kad Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai numatytų asignavimų.

3. Pavesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai koordinuoti Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos įgyvendinimą.

4. Rekomenduoti nacionaliniams profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susivienijimams, taip pat savivaldybėms dalyvauti vykdant Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos įgyvendinimo priemones.

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                   Gediminas Kirkilas

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2007 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 729

 

SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 2007–2011 METŲ

PROGRAMA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo 2007–2011 metų programos (toliau vadinama – ši Programa) paskirtis – plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą regionuose (apskrityse ir savivaldybėse), skatinti socialinę partnerystę, dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą, mokyti dvišalių ir trišalių tarybų ir komisijų narius, tobulinti profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų veiklą, atlikti darbo santykių ir darbuotojų saugos ir sveikatos visuomeninę kontrolę, skleisti profsąjunginės veiklos gerąją patirtį.

2. Teisinį šios Programos pagrindą sudaro 2005 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų susitarimas dėl trišalio bendradarbiavimo (Žin., 2005, Nr. 75-2726) (toliau vadinama – Trišalis susitarimas).

3. Ši Programa bus įgyvendinama 2007–2011 metais. Jos įgyvendinimo priemonės pateiktos priede.

4. Šios Programos vykdytojai – Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Trišalės tarybos sekretoriatas), profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai – Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija, Lietuvos darbo federacija, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.

 

II. ESAMOS BŪKLĖS ANALIZĖ

 

5. Lietuvos profesinės sąjungos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo (Žin., 1991, Nr. 34-933), Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) suteiktomis teisėmis, atstovauja darbuotojų ir profesinių sąjungų narių darbo, ekonominiams ir socialiniams interesams ir gina jų teises, susijusias su darbo santykiais. Jos yra lygiateisės socialinio dialogo dalyvės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir darbdavių organizacijų socialinės partnerės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijos 2005 m. birželio 13 d. susitarė toliau plėtoti trišalį bendradarbiavimą ekonominiais ir socialiniais klausimais (Trišalis susitarimas).

6. Trišaliame susitarime nurodyta, kad socialinė partnerystė visiškai pasiteisino: tai universalus ir veiksmingas būdas, kaip derinti partnerių interesus, palaikyti socialinę santarvę, skatinti ekonominę bei socialinę pažangą. Socialinė partnerystė turi padėti įveikti ir naujus iššūkius, kurie atsirado Lietuvai tapus Europos Sąjungos (toliau vadinama ES) nare. Plėtojant socialinę partnerystę, atsižvelgiama į Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. lapkričio 22 d. nutarimu Nr. 1270 (Žin., 2005, Nr. 139-5019), nustatytus pagrindinius tikslus – paversti ES ekonomiką konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje socialinė ir ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Socialinį dialogą, kurio principai apibrėžti Tarptautinės darbo organizacijos konvencijose: 1976 m. birželio 21 d. konvencija Nr. 144 „Dėl trišalių konsultacijų tarptautinėms darbo normoms įgyvendinti“ (Žin., 1996, Nr. 30-739) ir 1981 m. birželio 19 d. konvencija Nr. 154 „Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“ (Žin., 1996, Nr. 30-740), partneriai vertina kaip vieną svarbiausių civilizuotos visuomenės priemonių užsibrėžtiems uždaviniams įgyvendinti.

7. Lietuvos profesinių sąjungų organizacijos vis dar pernelyg silpnos, kad būtų reikiama atsvara darbdavių organizacijoms ir inicijuotų socialinį dialogą. Profesinės sąjungos suinteresuotos socialinio dialogo plėtra ir kolektyvinių sutarčių pasirašymu. Šakos kolektyvinės sutartys – socialinio dialogo darbo santykių klausimu pagrindas – kol kas tik užuomazgoje.

8. Iki šiol neįdiegta pažangi ir nuosekli dvišalė socialinio dialogo struktūra, skatinanti socialinę bei ekonominę pažangą, todėl Trišalis susitarimas vykdomas nenuosekliai, ypač tie jo punktai, kurie susiję su derybomis ir šakos lygmens dvišalėmis sutartimis.

9. Socialiniai partneriai neaktyviai įsitraukia į socialinį dialogą regionuose, taigi profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai numato steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus (profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų struktūrinius padalinius arba naujus juridinius asmenis (viešąsias įstaigas) apskrityse ir savivaldybėse. Šie centrai gerins veikiančių profesinių sąjungų organizacijų veiklą, rūpinsis naujų profesinių sąjungų pirminių organizacijų įmonėse ir įstaigose steigimu, skatins profesinių sąjungų, darbdavių bei apskričių administracijų ir savivaldybių atstovus aktyviau įsitraukti į trišalį bendradarbiavimą, mokys ir švies socialinius partnerius. Šios priemonės ypač būtų naudingos darbdavių organizacijoms, kurioms socialiniame dialoge atstovaujama taip pat nepakankamai.

10. Lietuva paskutinė Europoje pagal kolektyvinių sutarčių skaičių įmonėse. Kolektyvinių sutarčių aprėptis nedidelė, o statybos ir prekybos sektoriuose – ne daugiau kaip 1 procentas darbuotojų. Darbuotojams ir darbdaviams atstovaujančios organizacijos turi būti aktyvesnės – savarankiškai spręsti atlyginimų klausimus tiek įmonių, tiek šakos lygiu. Derybos daugiausiai vyksta tik įmonės lygiu.

11. Iki šiol į profesines sąjungas neretai žiūrima tik kaip į konfliktus keliančias organizacijas. Jos neturi pakankamai kvalifikuotų specialistų, kurie gebėtų tinkamai dalyvauti derybose su darbdaviais, taip pat įvairių tarybų ir komisijų veikloje. Kai kuriuose regionuose neįmanoma sudaryti darbingų trišalių tarybų prie apskričių viršininkų administracijų, savivaldybių, ne visur veiksmingos darbuotojų saugos ir sveikatos komisijos, taip pat trišalės komisijos prie teritorinių darbo biržų.

12. Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai per 2006 metus patikrino 18872 įmones ir jų struktūrinius padalinius ir nustatė, kad tik 1338 įmonėse įregistruotos profesinės sąjungos (iš jų tik 1157 įmonėse pasirašytos kolektyvinės sutartys), 82 įmonėse darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos perduotos šakos profesinėms sąjungoms, 2688 įmonėse sudarytos darbo tarybos arba jų funkcijas atlieka darbuotojų atstovas.

13. Kitam socialiniam partneriui – darbdavių organizacijoms – atstovaujama taip pat per menkai. Lietuvos pramonininkų konfederacija vienija apie 2700 įmonių. Tai gamybos įmonės, bankai, užsienio firmų atstovybės, mokslinių tyrimų, mokymo įstaigos. Lietuvos verslo darbdavių konfederacija vienija daugiau nei 2000 įmonių ir 49 asocijuotas struktūras (regionines ir šakos verslo asociacijas). Didžiuma konfederacijos narių (apie 80 procentų) yra smulkaus verslo subjektai – įmonės, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. Lietuvoje 2004 metais užregistruota beveik 70 tūkst. ūkio subjektų, todėl galima daryti išvadą, kad darbdaviai vis dar nepakankamai organizuoti, per mažai dalyvauja socialiniame dialoge. Taigi į šios Programos įgyvendinimą būtina įtraukti ir darbdavių organizacijas.

14. Profesinėms sąjungoms Socialinio dialogo mokymo programai įgyvendinti 2006 metais iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto skirta 600 tūkst. litų. Iš šių lėšų profesinių sąjungų susivienijimai surengė 89 priemones – seminarus, konferencijas, mokomuosius kursus. Šios priemonės didino profesinių sąjungų narių kompetenciją, skatino kolektyvinių darbo santykių plėtrą. Valstybinės darbo inspekcijos 2007 metų I ketvirčio duomenimis, patikrintose įmonėse nustatyta vidutiniškai 24 procentais kolektyvinių sutarčių daugiau nei tuo pačiu laiku 2006 metais, taip pat daugiau pirminių profsąjungų organizacijų.

 

III. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

15. Šios Programos tikslas – plėtoti ir stiprinti socialinį dialogą apskrityse ir savivaldybėse, taip pat profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimą, skatinti dvišalį ir trišalį bendradarbiavimą, mokyti iš socialinių partnerių atstovų sudarytų trišalių ir dvišalių tarybų ir komisijų narius, stiprinti ir atlikti darbo santykių ir darbuotojų saugos ir sveikatos visuomeninę kontrolę, skleisti profsąjunginės veiklos gerąją patirtį, aiškinti per visuomenės informavimo priemones socialinės partnerystės svarbą visuomenei.

16. Šios Programos uždaviniai:

16.1. mokyti ir šviesti socialinius partnerius apskrityse ir savivaldybėse – raginti kurti trišales ir dvišales tarybas ir komisijas, pasirašyti teritorines kolektyvines sutartis;

16.2. skatinti šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymą;

16.3. užtikrinti darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą įmonėse, mokyti darbuotojų atstovus, įmonių darbuotojus;

16.4. tobulinti kolektyvinius darbo santykius įmonėse, skatinti įmonių kolektyvinių sutarčių pasirašymą;

16.5. skatinti steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus, mokyti jų narius;

16.6. aiškinti visuomenei pilietinio dialogo svarbą, supažindinti ją su socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo rezultatais;

16.7. steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus apskrityse ir savivaldybėse;

16.8. informuoti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie profesinių sąjungų veiklą ir socialinio dialogo plėtrą, šviesti juos šiais klausimais.

 

IV. VERTINIMO KRITERIJAI

 

17. Šios Programos įgyvendinimas vertinamas pagal šiuos kriterijus:

17.1. kiek įkurta naujų socialinio dialogo struktūrų – trišalių ir dvišalių tarybų ir komisijų apskrityse ir savivaldybėse;

17.2. kiek pasirašyta teritorinių, šakos, įmonių kolektyvinių sutarčių;

17.3. kiek įkurta ir remiama šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymo klausimu dvišalių tarybų;

17.4. kiek profesinių sąjungų, darbdavių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų dalyvavo profesinių sąjungų ir socialinio dialogo koordinavimo centrų organizuotuose mokymuose ir kituose renginiuose;

17.5. kiek įmonėse įsteigta darbuotojų saugos ir sveikatos komitetų;

17.6. kiek organizuota renginių, skirtų socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo rezultatų sklaidai;

17.7. kiek įsteigta socialinio dialogo koordinavimo centrų apskrityse ir savivaldybėse.

 

V. NUMATOMI REZULTATAI

 

18. Įgyvendinus šią Programą:

18.1. sustiprės socialinis dialogas apskrityse ir savivaldybėse;

18.2. bus įkurtos naujos trišalės ir dvišalės tarybos ir komisijos apskrityse ir savivaldybėse (ne mažiau kaip 20);

18.3. bus pasirašytos teritorinės, šakos, įmonių kolektyvinės sutartys ar dėl jų pradėta derėtis;

18.4. įmonėse bus įsteigti darbuotojų saugos ir sveikatos komitetai;

18.5. bus įsteigti socialinio dialogo koordinavimo centrai apskrityse ir savivaldybėse (ne mažiau kaip 30);

18.6. sustiprės valstybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų bendradarbiavimas;

18.7. mokymuose, seminaruose, susitikimuose dalyvaus ne mažiau kaip 5000 darbuotojų atstovų, įmonių darbuotojų, darbdavių organizacijų, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovų;

18.8. pagerės socialinių partnerių gebėjimai dalyvauti socialiniame dialoge;

18.9. visuomenė bus nuolat informuojama apie socialinės partnerystės svarbą ir laimėjimus, Lietuvoje priimamus svarbius darbuotojams sprendimus;

18.10. darbuotojai taps aktyvesni, pilietiškesni, daugės profesinių sąjungų narių;

18.11. pagerės mikroklimatas įmonėse;

18.12. sumažės socialinė įtampa ir kolektyvinių ginčų.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

19. Užtikrindamos šios Programos tęstinumą, profesinės sąjungos rems socialinio dialogo koordinavimo centrų apskrityse ir savivaldybėse veiklą, palaikys socialinės partnerystės dalyvių mokymo priemonių sistemą, parengs tęstines mokymo programas.

20. Socialinio dialogo koordinavimo centrai apskrityse ir savivaldybėse ir ateityje atliktų svarbų regionams darbuotojų ir visuomenės aktyvinimo ir mokymo darbą.

21. Ar tikslinga šią Programą toliau finansuoti iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, bus sprendžiama pagal šios Programos įgyvendinimo 2007–2011 metų rezultatus.

22. Šios Programos įgyvendinimo priemonės, atsakingi vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis jai įgyvendinti nurodyti priede.

23. Trišalės tarybos sekretoriatas ir profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai po kiekvienų kalendorinių metų iki kitų metų vasario 1 d. teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai informaciją ir šios Programos priemonių įgyvendinimo ataskaitas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kaups šią informaciją ir iki kitų metų kovo 1 d. teiks Lietuvos Respublikos Vyriausybei metines ir galutinę ataskaitas.

______________


Socialinio dialogo Lietuvoje stiprinimo

2007–2011 metų programos

priedas

 

SOCIALINIO DIALOGO LIETUVOJE STIPRINIMO 2007–2011 metų PROGRAMOS

ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

Uždaviniai

Priemonės pavadinimas

Atsakingas vykdytojas

Įvykdymo terminas

Preliminarus lėšų poreikis, litais

2007 metais

2008 metais

2009 metais

2010 metais

2011 metais

1. Mokyti ir šviesti socialinius partnerius apskrityse ir savivaldybėse – raginti kurti trišales ir dvišales tarybas ir komisijas, pasirašyti teritorines kolektyvines sutartis

l.1. Organizuoti susitikimus su socialiniais partneriais – raginti juos kurti trišales tarybas regionuose

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007– 2011 metai

5000

3000

3000

3000

3000

1.2. Rengti mokymus, seminarus apskričių ir savivaldybių trišalių tarybų ir komisijų nariams, konferencijas apskrityse ir savivaldybėse[1]

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

20000

20000

20000

20000

20000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

10000

10000

10000

10000

10000

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

70000

70000

70000

70000

70000

 

1.3. Rinkti, kasmet atnaujinti ir teikti socialiniams partneriams duomenis apie apskrityse ir savivaldybėse įsteigtas trišales tarybas bei galiojančias kolektyvines sutartis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

6000

6000

6000

6000

6000

2. Skatinti šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymą

2.1. Organizuoti susitikimus su socialiniais partneriais – raginti juos derėtis dėl šakos kolektyvinių sutarčių pasirašymo

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

3000

3000

3000

3000

3000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

12000

12000

12000

12000

12000

 

2.2.Kurti dvišales tarybas, organizuoti darbuotojų atstovų konsultavimą ir informavimą šakos kolektyvinių sutarčių klausimais

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

8000

8000

8000

8000

8000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

20000

20000

20000

20000

20000

3. Užtikrinti darbuotojų atstovų informavimą ir konsultavimą įmonėse, mokyti darbuotojų atstovus, įmonių darbuotojus

3.1. Rengti seminarus ir mokymus įmonėse įmonių darbuotojams, darbuotojų atstovams, jaunimui, moterims, aiškinti jų teisę į informavimą ir konsultavimą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

42000

42000

42000

42000

42000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

25000

12000

12000

12000

12000

 

3.2. Organizuoti užsienio kalbų kursus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

10000

10000

10000

10000

10000

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

15000

10000

10000

10000

10000

 

3.3. Organizuoti kompiuterinio raštingumo kursus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

10000

4000

4000

4000

4000

 

3.4. Parengti ir išleisti mokymo ir metodinę medžiagą

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

7000

7000

7000

7000

7000

4. Tobulinti kolektyvinius darbo santykius įmonėse, skatinti įmonių kolektyvinių sutarčių pasirašymą

4.1. Rengti seminarus įmonėse siekiant tobulinti darbo santykius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007– 2011 metai

42000

42000

42000

42000

42000

4.2. Teikti teisinę pagalbą, konsultuoti pasirašant ir sudarant įmonių kolektyvines sutartis

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

24000

10000

10000

10000

10000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

20000

20000

20000

20000

20000

 

4.3. Organizuoti susitikimus su valstybės ir savivaldybių institucijų atstovais, kuriuose būtų aptariama, kaip spręsti socialines ekonomines problemas, tobulinti kolektyvinius darbo santykius ir įstatymus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

2000

2000

2000

2000

2000

5. Skatinti steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus, mokyti jų narius

5.1. Organizuoti susitikimus su įmonių darbuotojais, informuoti ir konsultuoti juos, šiuo tikslu steigti įmonėse darbuotojų saugos ir sveikatos komitetus, kviesti dalyvauti jų veikloje Valstybinės darbo inspekcijos atstovus

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

5000

5000

5000

5000

5000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

5000

5000

5000

5000

5000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007 metai

2000

 

 

 

 

6. Aiškinti visuomenei pilietinio dialogo svarbą, supažindinti ją su socialinės partnerystės ir trišalio bendradarbiavimo rezultatais

6.1. Kalbėti apie pilietinio dialogo, socialinės partnerystės problemas ir rezultatus per televiziją, radiją, skelbti šią informaciją spaudoje, atnaujintose interneto svetainėse, kitokiais būdais (informaciniai lankstinukai, plakatai, informaciniai stendai, profesinių sąjungų laikraščiai)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

33000

33000

33000

33000

33000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

30000

35000

35000

35000

35000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

140000

120000

120000

120000

120000

 

6.2. Organizuoti profesinių sąjungų nacionalinių susivienijimų konferencijas, forumus, kultūros renginius

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

40000

40000

40000

40000

40000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007– 2011 metai

40000

28000

26000

24000

24000

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

49000

52000

52000

52000

52000

7. Steigti socialinio dialogo koordinavimo centrus apskrityse ir savivaldybėse

7.1. Įsteigti ir aprūpinti būtiniausia įranga socialinio dialogo koordinavimo centrus apskrityse ir savivaldybėse

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

18000

18000

18000

18000

18000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

97000

24000

16000

8000

8000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

80000

40000

40000

40000

40000

 

7.2. Padengti socialinio dialogo koordinavimo centrų išlaikymo išlaidas (telefonas, biuro prekės, patalpų ir transporto nuoma, patalpų šildymas ir kitos komunalinės paslaugos)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

40000

40000

40000

40000

40000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

20000

50000

50000

60000

60000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

51000

60000

60000

60000

60000

 

7.3. Mokėti socialinio dialogo koordinavimo centrų apskrityse ir savivaldybėse darbuotojams už darbą (žmogiškieji ištekliai)

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

2007–2011 metai

135000

135000

135000

135000

135000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos darbo federacija

2007–2011 metai

98000

188000

198000

198000

198000

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

2007–2011 metai

366000

416000

416000

416000

416000

 

Iš viso

Lietuvos darbo federacija

 

400000

400000

400000

400000

400000

 

 

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“

 

400000

400000

400000

400000

400000

 

 

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija

 

800000

800000

800000

800000

800000

8. Informuoti profesinių sąjungų narius ir visuomenę apie profesinių sąjungų veiklą ir socialinio dialogo plėtrą, šviesti juos šiais klausimais

8.1. Parengti ir išleisti informacinę ir metodinę medžiagą (brošiūras, lankstinukus) kolektyvinių darbo santykių klausimais, reklamuoti profesinių sąjungų veiklą per televiziją ir kitas visuomenės informavimo priemones

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Trišalės tarybos sekretoriatas

2007–2011 metai

102000

100000

100000

100000

100000

 

Iš viso

 

 

1702000

1700000

1700000

1700000

1700000

______________

 

 



[1] Lėšų, numatytų priemonėms įgyvendinti, suma išskaidyta, kadangi priemones tiesiogiai įgyvendins keli profesinių sąjungų nacionaliniai susivienijimai.