PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Seimo
1996 m. mėn.
d.
nutarimu Nr.
VALSTYBINĖ APLINKOS APSAUGOS STRATEGIJA
(pagrindiniai teiginiai 1996-2000 metams)
TURINYS
SUTRUMPINIMAI 3
ĮVADAS 4
2. APLINKOS BŪKLĖS APŽVALGA 4
3. APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI 9
4. APLINKOS APSAUGOS PRIORITETAI 11
6. STRATEGIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS 18
7. VEIKSMŲ PROGRAMA 26
7.1. APLINKOS KOKYBėS APSAUGOS VEIKSMų PROGRAMA 26
GAMTINIų IšTEKLIų, KRAšTOVAIZDžIO IR BIOLOGINėS įVAIROVėS
APSAUGOS VEIKSMų PROGRAMA 29
APIBENDRINIMAS
SUTRUMPINIMAI
AAA - Aplinkos apsaugos agentūra
AAM - Aplinkos apsaugos ministerija
AB - Akcinė bendrovė
AE - Atominė elektrinė
AVA - Apskrities valdytojo administracijaas
CSD - Civilinės saugos departamentas
BI - Botanikos institutas
EI - Ekologijos institutas
EnM - Energetikos ministerija
EM - Ekonomikos ministerija
ES - Europos sąjunga
GI - Geografijos institutas
LGT (SUM) - Lietuvos geologijos tarnyba prie Statybos
ir urbanistikos ministerijos
KP - Kelių policija
LHV - Lietuvos hidrometeorologijos valdyba
LRS - Lietuvos Respublikos Seimas
LRV - Lietuvos Respublikos Vyriausybė
MŪM - Miškų ūkio ministerija
MŽD - Medžiotojų ir žvejų draugija
RIM - Ryšių ir informatikos ministerija
PPM - Pramonės ir prekybos ministerija
PK - Pramonininkų konfederacija
SAM - Sveikatos apsaugos ministerija
SD - Standartizacijos departamentas
SI - Savivaldos institucija
SM - Susisiekimo ministerija
SUM - Statybos ir urbanistikos ministerija
ŠMM - Švietimo ir mokslo ministerija
US AID - Jungtinių Amerikos Valstijų tarptautinio
vystymo agentūra
VKJ - Valstybinė kokybės inspekcija
VTDD - Valstybinisis turizmo
departamentasdepartamentas
VRM - Vidaus reikalų ministerija
VRSRM - Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų
ministerija
VU - Vilniaus universitetas
ŽŪM - Žemės ūkio ministerija
ĮVADAS
Lietuvoje egzistuoja daugybė neatidėliotinai spręstinų
aplinkos apsaugos problemų. Tai šalies upių ir ežerų, Kuršių
marių ir Baltijos jūros vandenų teršimas miestų ir gyvenviečių,
pramonės ir žemės ūkio teršalais, dirvožemio užteršimas žemės
ūkyje naudojamais chemikalais, naftos produktais ir kt.
medžiagomis; aplinkos teršimas atliekomis; oro užterštumas
emisijomis iš transporto, energetikos, statybos, chemijos
pramonės objektų ir kt. Gamtinių išteklių ir kraštovaizdžio
apsaugos srityje - kraštovaizdžio degradavimas gamtinio karkaso
bei saugomose teritorijose dėl neoptimalios žemėnaudos
struktūros, biologinės įvairovės mažėjimas, vertingų gamtinių
kompleksų bei objektų žalojimas ir naikinimas, gamtinių
išteklių mažėjimas dėl neracionalaus jų naudojimo.
Tam, kad būtų išsaugotos tinkamos sąlygos žmonėms gyventi,
racionaliai naudojami gamtiniai ištekliai bei išsaugota
kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė, reikia 1992 m. parengta
Lietuvos aplinkos apsaugos programa apėmė svarbiausias to meto
gamtosaugines problemas, numatė jų sprendimo būdus bei
pirmaeiliškumą. Didžioji dalis programoje numatytų priemonių
buvo kryptingai realizuojamos, kai kuriuos jų tęsiamos ir šiuo
metu. Tačiau valstybės ekonominė politika, ūkio
restruktūrizavimas bei būtinumas neatidėliotinai spręsti kai
kurias aplinkos apsaugos problemas reikalavo aiškiai apibrėžti
aplinkos apsaugos tikslus, nustatyti prioritetus, parinkti
efektyviausias priemones aplinkos apsaugos tikslams pasiekti.
Šiuo tikslu 1995 m. buvo parengtas trijų tomų programinis
dokumentas. Pirmojoje dalyje - “Strategijos pagrindimas” -
įvertinta aplinkos būklė, pateikta ūkio sektorių apžvalga,
numatytos aplinkos būklės kitimo tendencijos, aprašyta aplinkos
apsaugos organizacinė, teisinė bei ekonominė sistema. Antrojoje
dalyje - “Strategijos metodologija” - remiantis aplinkos būklės
analize, suformuluota bei parengta Strategijos koncepcija,
pasirinkta ir aprašyta metodika, pagal kurią įvertintos
aplinkos apsaugos problemos, jų aštrumas ir sudėtingumas,
nustatyti tikslų prioritetai. Trečiojoje dalyje - “Veiksmų
programa” - pateikta ilgalaikė strategija, trumpalaikių ir
vidutinės trukmės veiksmų programa pagal aplinkos komponentus.
Numatytos strategijos įgyvendinimo priemonės, aplinkos apsaugos
finansavimo aspektai ir kt.
Šiame dokumente pateikiami pagrindiniai Valstybinės
aplinkos apsaugos strategijos teiginiai.
2. APLINKOS BŪKLĖS APŽVALGA
Informacija apie aplinkos būklę, teigiamus ir neigiamus
pokyčius pateikta strategijos pirmajame tome - “Strategijos
pagrindimas” bei kasmet išleidžiamoje Aplinkos apsaugos
ministerijos ataskaitoje. Todėl čia apsiribojama tik trumpa
aplinkos būklės apžvalga.
2.1. Aplinkos kokybė
Vanduo. 1995 m. įĮ paviršinius vandens telkinius buvo
Lietuvoje per metus išleistadžiama apie 300 mln. m3 valytino
vandens. Iš jų 26% išvaloma iki reikalaujamų normų, 56%
nepakankamai išvaloma ir 18% - nevaloma (1 pav.). Pagrindinė
paviršinio ir gruntinio vandens užterštumo priežastis -
nepakankamai valomos miestų bei pramonės nuotekos ir
išsklaidyta tarša
Dėl nuotekų kiekių mažėjimo ir įgyvendinamų nuotekų valymo
priemonių, lyginant su 1992-ais metais šie kiekiai atatinkamai
pasikeitė. 1992 m. iš viso į vandens baseinus buvo išleista
69.7 mln. kub. m, valyta iki normos 95.6 mln. kub m,
nepakankamai išvalyta 201 mln. kub. m.
Pagrindinė išleidžiamo didelio kiekio nepakankamai
išvalyto ir nevalomo vandens kiekio priežastis - užsitęsusi
mechaninio ir biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba
didžiuosiuose miestuose.
Pagal taikomus vandens kokybės kriterijus Paviršinio
vandens kokybė stebima 47-iose upėse ir 9-iuose ežeruose,
charakteringiausiuose komunalinio ūkio, pramonės ir žemės ūkio
veiklos poveikį atspindinčiuose taškuose, atliekant
hidrocheminius tyrimus. Gamtinis fonas stebimas 6-iuose,
mažiausiai ūkinės veiklos įtakojamuose upeliuose. 43% tirtų
upių vietų vanduo buvo švarus, 48% - vidutiniškai užterštas, 9
- smarkiai užterštas. Lyginant su 1994 metais, truputį padidėjo
užterštumas azotinėmis medžiagomis. Lietuvos Smarkiai užterštos
mažosios upės - (Sidabra, Kulpė, Obelė, Tatula, Laukupė) yra
gana smarkiai užterštos. Jose oOrganinių medžiagų vidutinės
koncentracijos viršijo leidžiamą normą nuo 3 iki 10 kartų,
nitritų iki- 3 - 13 kartų, amonio, azoto ir 9 - 27 kartus,
fosfatų iki 6 - 26 kartų viršijo leidžiamą normą. us. Kai
kuriais atvejais normos viršijamos iki 80 kartų. Ežerų vanduo
pagal hidrocheminius rodiklius yra švarus, pagal
hidrobiologinius ir bakteriologinius - mažai arba vidutiniškai
užterštas.
Apie 85% Kuršių marių akvatorijos ir 45% Baltijos jūros
pakrantės akvatorijos yra stipriai užteršta biogeninėmis
medžiagomis. Dažnai, ypač masinio dumblių žydėjimo metu, Kuršių
mariose susidaro deguonies deficitas, sukeliantis masinį žuvų
kritimą. Nemuno baseino upių bei Kuršių marių vandens įtaka
Baltijos jūroje aiškiai pastebima iki 10-15 km nuo Klaipėdos
sąsiaurio. Klaipėdos, Girulių bei Palangos paplūdimiuose
karštomis vasaros dienomis būna bloga sanitarinė būklė.
GBene labiausiai antropogeninė tarša atsispindi
gruntinioame vandens tarša nustatyta yjeb. Beveik trečdalyje
šalies teritorijos nitratų kiekis gruntiniame vandenyje viršija
didžiausią leistiną koncentraciją. Pavyzdžiui Jonavos AB
“Achemos” teritorijoje amonio koncentracija gruntiniame
vandenyje - 1,5-6 g/l , o tai 30-120 kartų viršija DLK. Čia
užterštas gruntinis vanduo teršia ir Neries upę. Vilniaus,
Alytaus, Marijampolės, Švenčionių naftos bazių aplinkoje bei
kai kuriose buvusiose Sovietų armijos karinėse bazėse gruntinis
vanduo stipriai užterštas naftos produktais. Šiaurės Apie 800
tūkst. gyventojų naudoja šachtinių šulinių vandenį, kuriame
nitratų kiekis yra didesnis negu leidžiama norma. Kai kuriose
vietose pavyzdžiui Jonavos AB Achemos, naftos bazių Vilniuje,
Alytuje, Marijampolėje, Švenčionyse, bei buvusiose Sovietų
armijos karinių bazių teritorijose gruntinis vanduo smarkiai
užterštas nitratais (30 - 120 kartų viršija didžiausią leistiną
koncentraciją (DLK)) ir naftos produktais. Šiaurės Lietuvos
karstinio regiono gruntiniame vandenyje stebimas dėl
intensyvios žemės ūkio veiklos daugėja padidėjęs azoto junginių
ir organinių medžiagų kiekis.
Kuršių ir Kauno mariose bei Baltijos jūroje vandens kokybę
lemia Nemuno baseino ir kitų upių atplukdoma tarša, taip pat
ūkinė veikla bei avarijos Klaipėdos uosto ir jūros
akvatorijoje. Apie 85% Kuršių marių akvatorijos ir 45% Baltijos
jūros pakrantės akvatorijos yra stipriai užteršta biogeninėmis
medžiagomis. Dažnai, ypač masinio dumblių žydėjimo metu, Kuršių
mariose susidaro deguonies deficitas, sukeliantis masinį žuvų
kritimą. Nemuno baseino upių bei Kuršių marių vandens įtaka
Baltijos jūroje aiškiai pastebima iki 10-15 km nuo Klaipėdos
sąsiaurio. Klaipėdos, Girulių bei Palangos paplūdimiai vasarą
dėl blogos sanitarinės būklės dažnai uždaromi.
Oras. Pastaraisiais metais Lietuvoje atmosferos teršimas
sumažėjo, tačiau problemos (rūgštūs lietūs, ozono sluoksnio
mažėjimas, klimato kaita), su kuriomis susiduria daugelis
valstybių, yra būdingos ir Lietuvai. Pagrindiniai oro teršalų
emisijos į atmosferą šaltiniai Lietuvoje, kaip ir daugelyje
šalių, - transportas, energetika, pramonė. Pateiktame grafike
(2 pav.).matyti, kad didžiąją teršalų dalį sudaro emisijos iš
transporto-1995 metais apie 70% (palyginus su 19924 m. padidėjo
118 tūkst. t).
Pagrindiniai emisijos į atmosferą šaltiniai yra
didžiuosiuose miestuose bei pramonės centruose (Vilniuje,
Kaune, Klaipėdoje, N.Akmenėje, Mažeikiuose, Kėdainiuose,
Jonavoje ir kt.). 1995 m. iš stacionarių šaltinių išsiskyrė
apie 514,7 tūkst. t teršalų, iš kurių apie 152,1 tūkst. t
pateko į aplinką. Nors bendra tendencija yra taršos iš
stacionarių šaltinių mažėjimas, kai kuriose įmonėse, padidėjus
gamybai, emisijos 1995 m. pradėjo didėti (pvz., Jonavos AB
“Achema”, Panevėžio AB “Metalistas”, Kėdainių AB “Fostra” ir
kt.) Lietuvoje kasmet susikaupia daugiau kaip 1 mln. pasenusių,
netinkamų naudojimui gyvsidabrio lempų.
Dirvožemis. Labiausiai užterštas dirvožemis ir paviršinis
žemės sluoksnis yra didžiausiuose miestuose, ypač pramonės
įmonių, transporto magistralių ir mazgų teritorijose bei šalia
jų. Pramonės įmonių teritorijose aptinkami sunkiųjų metalų,
naftos produktų kiekiai, viršijantys didžiausias leistinas
koncentracijas. Didesnės negu foninės sunkiųjų metalų
koncentracijos dirvožemyje aptinkamos ir šalia tokių įmonių
esančiose teritorijose. Pvz.: Mažeikių naftos perdirbimo įmonės
poveikio zonoje, nustatyti padidinti nikelio ir vanadžio,
Naujosios Akmenės cemento gamyklos poveikio zonoje - chromo,
nikelio ir vanadžio, Jonavos ir Kėdainių trąšų gamyklų poveikio
zonose vario kiekiai. Pakelėse, ypač judriųjų automagistralių,
kaupiasi benzpirenas ir švinas
Agrariniame dirvožemyje teršiančių medžiagų kiekiai retai
viršija didžiausias leistinas koncentracijas. Intensyvus žemės
dirbimas sudaro palankias sąlygas dirvožemio mechaninei bei
vandens erozijai ir defliacijai.
Atliekos. Atliekų susidarymo tendencija atsispindi 3
paveiksle.
Buitinių atliekų sraute pastebimas maisto ir buitinių
prekių įpakavimo, ypač vienkartinės taros, didėjimas. Buitinės
atliekos beveik nerūšiuojamos ir praktiškai visos patenka į
sąvartynus.
1995 m. Lietuvoje susidarė 153 000 t pavojingų atliekų.
Atskira problema - uždrausti ir netinkami naudoti pesticidai.
Šiuo metu 954 sandėliuose yra sukaupta apie 4000 t pesticidų,
iš jų apie 2200 t priskiriami prie uždraustų, netinkamų naudoti
ir neidentifikuotų. 1989 - 1995 metais 26 pesticidų sandėliuose
įvyko gaisrai. Ligoninėse susidaro apie 1700 t infekuotų
atliekų, kurios po dezinfekcinio apdorojimo, kartu su kitomis
buitinėmis atliekomis, susidarančiomis gydymo įstaigose,
išvežamos į buitinių atliekų sąvartynus. Dar blogesnė padėtis
su kitomis ligoninių atliekomis. Lietuvoje kasmet susikaupia
daugiau kaip 1 mln. pasenusių, netinkamų naudojimui gyvsidabrio
lempų.
Ignalinos atominėje elektrinėje nuolat kaupiasi
radioaktyviosios atliekos. Šiek tiek radioaktyviųjų atliekų
susidaro medicinos, pramonės ir mokslinio tyrimo įstaigose bei
įmonėse. AE panaudotas kuras saugomas baseinuose, esančiuose
greta reaktoriaus. Kietos radioaktyviosios atliekos,
susidarančios elektrinės eksploatavimo metu, rūšiuojamos pagal
radioaktyvumą ir saugomos specialiose saugyklose.
Radioaktyviais nuklidais užterštas dumblas iš nuotekų valymo
arenginių laikomas karjere. Per metus susikaupia 0,4-0,65 GBq
dirbtinių radionuklidų.
Fizikinė tarša. Radiacija, elektromagnetiniai laukai,
šiluminė tarša ir triukšmas tai labiausiai pasireiškianti
fizikinė tarša, kurios poveikis aplinkai pastebėtas ir
nustatytas.
Ignalinos AE yra didžiausias potencialus radioaktyvios
taršos šaltinis Lietuvoje. R Ignalinos atominės elektrinės
radioaktyviosios dujos iš gamybinių patalpų kartu su oru
išmetamos į atmosferą.
Televizijos ir radijo stotys, aerouostų radarai ir ryšio
sistemos, karinio bei civilinio radijo ryšio sistemos yra
elektromagnetinės radiacijos skleidėjai. Lietuvoje yra vietų,
kuriose elektromagnetinių laukų srautas viršija leistiną
normatyvą.
Drūkšių ežero akvatorijos dalis prie Ignalinos atomineiės
elektrinei, dirbant pilnu pajėgumu, dėl išleidžiamo ės vandens
šiluminio poveikio ežero vandens temperatūra pakyla trimis
laipsniais. išleistuvo dėl temperatūrinio poveikio neužšąla
visą žiemą. Šis terminės taršos židinys smarkiai veikia ežero
ekosistemą, čia aiškiai pastebimi eutrofikacijos požymiai.
Transportas ir pramonės įmonės yra ne tik pagrindiniai oro
teršėjai, bet ir triukšmo šaltiniai. Kai kuriose didžiųjų
miestų vietose triukšmas gerokai viršija higienines normas,
todėl jau dabar reikalingos prevencinės priemonės, o netolimoje
ateityje galima prognozuoti, kad dėl šios blogybės progreso
prireiks didelių investicijų.
Užterštos teritorijos. Labiausiai užterštos yra senų (jų
tarpe ir nelegalių) sąvartynų, taip pat buvusių sovietinės
kariuomenės dislokacijos vietų bei poligonų ir kai kurių įmonių
teritorijos. Vien buvusios Sovietų Sąjungos karinių bazių
teritorijos sudaro 67762 ha arba 1,04% šalies teritorijos.
Pažeistuose plotuose nustatyta plintanti dirvožemio erozija ir
defliacija, tarša naftos produktais, sunkiaisiais metalais.
Aptikti atliekų sąvartynai, stipriai pažeisti miškai bei
kraštovaizdis, sunaikinti rekreaciniai ištekliai. Darant
atliekų sąvartynų inventorizaciją nustatytas teritorijų
užterštumas biogeninėmis medžiagomis, naftos
produktais,sunkiaisiais metalais.
2.2. Gamtiniai ištekliai, kraštovaizdžio ir biologinė įvairovė
Žemėnaudos struktūros formavimas. Lietuvos žemėnauda yra
patyrusi keletą istorinės raidos laikotarpių, kai dėl žemės
reformos (valakinės, vienkieminės, sovietinės) keisdavosi jos
struktūra, didėjo ar mažėjo atskirų naudmenų grupių užimama
dalis. Šiuo metu Lietuvoje vyksta dar viena žemės reforma,
keičianti iš sovietmečio paveldėtą žemėnaudos struktūrą į
smulkiasklypę privačią agrarinę žemėvaldą.
Dėl intensyvios ūkinės veiklos, o labiausiai dėl statybų,
mažėja natūralių ir pusiau natūralių teritorijų plotas,
degraduoja gamtinis kraštovaizdis, kinta jo struktūra. Šie
procesai stebimi ir saugomose teritorijose.
Šiuo metu stebimi natūralios dirvožemių dangos
degradacijos bei naikinimo procesai, suaktyvinti žmogaus
veiklos. Tai vandens ir vėjo erozija, kurios rezultatas -
degraduoti, vidutiniškai ir stipriai suardyti dirvožemiai,
kurių bendras plotas sudaro daugiau nei 1,6% šalies
teritorijos.
Biotos išteklių apsauga. Biotos išteklius sudaro
pagrindiniai miško (medienos) ir šalutiniaimažieji miško
(uogos, grybai, vaisiai, vaistiniai augalai) ištekliai, bei
gyvunijos ištekliai. Miškų būklė per paskutinį dešimtmetį
pastebimai pablogėjo. Pagrindinės priežastys - atmosferos tarša
ir nepalankios gamtinės sąlygos - stiprūs vėjai, sausros,
kenkėjų plitimas, kanopinių žvėrių daroma žala. Per
pastaruosius metus žuvų ištekliai iš esmės nepakito, tuo tarpu
kanopinių žvėrių skaičius pradėjo mažėti - briedžių banda
sumažėjo daugiau kaip per pusę, labai sumažėjo šernų.
Suprastėjo bandos kokybė. Pastaraisiais metais sumažėjo mažųjų
šalutinių miško išteklių kiekis, jų plotai, pablogėjo kokybė.
Lietuvoje dar yra nemažai natūralių bei pusiau natūralių
teritorijų, kuriose auga ar gyvena augalų, gyvūnų bei grybų
rūšys, išnykusios išsivysčiusiose Vakarų Europos šalyse. Tačiau
kai kurioms jų ir mūsų šalyje gresia degradavimas ar visiškas
sunaikinimas. Stebimas biologinės įvairovės mažėjimo procesas.
Rekreacinės aplinkos apsauga. Rekreacijai naudojamos
teritorijos sudaro apie trečdalį Lietuvos ploto. Labiausiai
poilsiautojų mėgstamas ir lankomas pajūris, Rytų Lietuvos
ežerynai bei didžiųjų miestų priemiestinės zonos. Nors Lietuvos
pajūris tesudaro vos 0,8% rekreacinių teritorijų fondo, jam
tenka didžiausia apkrova (15% viso lankomumo). Pajūryje dėl
didelės rekreacinės apkrovos labiausiai kenčia apsauginės
kopos, teršiama aplinka, degraduoja želdiniai. Miškingose
ežeringose rekreacinėse teritorijose didžiausią žalą daro
paežerių urbanizavimas. Svarbiausia rekreacinių upių problema -
vandens užteršimas, dėl ko daugelis jų yra praradusios gamtinį
rekreacinį patrauklumą. Priemiestinėse zonose, kolektyvinius
sodus paverčiant gyvenamaisiais kvartalais, galutinai
urbanizuojamos vaizdingos pakrantės. Vertingiausių rekreacinių
išteklių apsaugą apsunkino ar net sutrikdė žemės reforma.
Litosferos apsauga. Lietuvoje labiausiai išplitę žvyro bei
smėlio karjerai dažniausiai yra miškingame kalvotame
kraštovaizdyje arba upių slėniuose, o durpynai - takoskyrose,
t.y. geoekologiniu požiūriu jautriose zonose, patenkančiose į
gamtinio karkaso teritorijas.Naudojant naudingųjų iškasenų
telkinius, pažeista 0,5% Lietuvos teritorijos. Daugiausia tokių
sudarkytų plotų susidarė, naudojant durpynus. Šiuo metu būtina
rekultivuoti 10,2 tūkst. ha durpynų bei 3,3 tūkst. ha
statybinių medžiagų karjerų. Atskirą problemą sudaro naudingųjų
iškasenų gavybos buvusiose žemės ūkio įmonėse palikimas
(pažeista daugiau nei 3 tūkst. ha žemių). Per pastaruosius 5
metus nerekultivuotas nė vienas hektaras durpynų.
Vandens išteklių apsauga. Didelę dalį Lietuvos
hidrografinio tinklo sudaro reguliuotos upių atkarpos bei
melioracijos kanalai. Natūralios upių ir upelių atkarpos
tesudaro tik 15% bendro vandentėkmių ilgio.
Didžiausias paviršinio vandens vartotojas šiuo metu yra
Ignalinos atominė elektrinė, Kauno HE ir Kruonio HAE. Lietuvoje
veikia dar 12 mažų elektrinių.Lietuvoje iš vandens telkinių per
metus buitinėms ir gamybinėms reikmėms paimama apie 4,58 mlrd.
m3 vandens, iš kurio daugiau kaip 300 mln. m3 yra vanduo iš
požeminių vandens šaltinių. Daugiausia vandens - 91,8%
suvartojama energetikos reikmėms. Pramonės reikmėms suvartojama
1,1%, buities - 4,4%, žuvininkystės tvenkiniams - 2,6%.
Šiuo metu išgaunama apie 1 mln. m3 per parą gėlo požeminio
vandens. Jo gavyba sukoncentruota didžiausių Lietuvos miestų
apylinkėse. Mineralinio gydomojo vandens ir sūrymų kurortų
poreikiams išgaunama apie 1,5 tūkst. m3 per parą. Dabartinė
gėlo vandens gavyba sudaro apie 30% visų jo išteklių. Nuo 1993
m. iki 1995 m. požeminio vandens sunaudojimas yra sumažėjęs
apie 22%.
3. APLINKOS APSAUGOS TIKSLAI
Valstybinės aplinkos apsaugos strategijos tikslas -
sudaryti prielaidas subalansuotam šalies vystymuisi, išlaikant
švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir
kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą.
3.1. Aplinkos kokybės apsauga
Vandenų apsaugos srityje :
· sumažinti paviršinio vandens teršimą miestų ir gyvenviečių
nuotekomis,
· sumažinti teršimą pramonės ir žemės ūkio gamybinių objektų
nuotekomis,
· sumažinti požemio vandens teršimą,
· sumažinti vandens telkinių išsklaidytą taršą,
· sumažinti teršimą paviršinėmis (lietaus) nuotekomis,
· sumažinti jūros vandenų teršimą,
· išvengti jūros teršimo,transportuojant naftos produktus,
· sumažinti užteršto vandens prietaką iš kitų valstybių.
Oro apsaugos srityje :
· mažinti teršimą transporto išmetamomis dujomis,
· mažinti NOx, SO2, CO2 emisijas iš stacionarių šaltinių,
· mažinti lakių organinių junginių emisijas iš stacionarių
šaltinių,
· mažinti ozono sluoksnį ardančių medžiagų naudojimą ir
emisijas,
· mažinti teršimą kietomis dalelėmis,
· mažinti SO2 ir NOx pernašas.
Dirvožemio apsaugos nuo taršos srityje :
· sumažinti dirvožemio užteršimą organinėmis ir
mineralinėmis trąšomis bei kitais žemės ūkio chemikalais,
· sumažinti dirvožemio teršimą naftos produktais,
· sumažinti dirvožemio teršimą miestuose ir pramonės
rajonuose,
· sumažinti dirvožemio teršimą sunkiaisiais metalais.
Atliekų tvarkymo srityje :
· parengti atliekų tvarkymo sistemą,
· sumažinti aplinkos užteršimą pramonės ir pavojingomis
atliekomis,
· sumažinti užteršimą buitinėmis atliekomis,
· sutvarkyti uždraustus arba netinkamus naudoti pesticidus,
· sureguliuoti radioaktyvių atliekų tvarkymą.
Apsaugos nuo fizikinės taršos srityje :
· sumažinti triukšmo lygį miestuose,
· išvengti radiacinio pavojaus, sąlygojamo Ignalinos
atominės elektrinės,
· sumažinti radioaktyvųjį aplinkos teršimą.
3.2. Gamtinių išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės
apsauga
Žemėnaudos struktūros formavimo srityje :
· optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą,
· sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio degradavimą gamtinio
karkaso bei saugomose teritorijose, miestuose ir miesteliuose,
· sustabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą,
· sustabdyti karstinio ir pelkinio kraštovaizdžio
degradavimą,
· optimizuoti saugomų teritorijų tinklą.
Biotos apsaugos srityje :
· sustabdyti augalų, gyvūnų ir grybų rūšių bei populiacijų
nykimą,
· optimizuoti miškų struktūrą,
· optimizuoti gyvūnijos išteklių naudojimą,
· sustabdyti upių slėnių ir ežerų duburių bei jūrinių
biocenozių degradavimą.
Rekreacinės aplinkos apsaugos srityje :
· sustabdyti rekreacinės agrarinės aplinkos degradavimą,
· sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimą,
· sustabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių, pirmiausia
pajūrio kranto zonos (paplūdimio, kopagūbrio,
prieškopio/užkopio, klifo) užstatymą.
Litosferos apsaugos srityje:
· rekultivuoti išeksploatuotus karjerus,
· sumažinti neigiamą poveikį aplinkai dėl naftos gavybos,
naftos ir naftos produktų transportavimo bei realizavimo,
· išvengti neigiamo poveikio aplinkai naudojant geoterminę
energiją,
· išvengti neigiamo poveikio aplinkai, eksploatuojant kitas
naudingąsias iškasenas.
Vandens išteklių apsaugos srityje :
· išvengti gėlo vandens išteklių išsekimo, eksploatuojant
vandenvietes,
· sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros
keitimą.
4. APLINKOS APSAUGOS PRIORITETAI
4.1. Aplinkos kokybės, gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir
biologinės įvairovės išsaugojimas
Įvertinus aplinkos kokybę bei kitus faktorius Šioje
aplinkos apsaugos strategijoje prioritetas suteikiamas vandens
ir oro kokybės apsaugos problemoms išspręsti, atliekų tvarkymui
bei gamtos išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės
išsaugojimui reikiamą dėmesį skiriant visiems vandens ir oro
apsaugos tikslams bei svarbiausiems tikslams kitose
aplinkosaugos srityse.
Nutekamųjų vandenų išvalymas ir nuotekų mažinimas
Pagrindinė dalis nevalyto ir nepakankamai išvalyto
užterštų nuotekų kiekio patenka į paviršinius vandens telkinius
iš miestų, kurie neturi arba turi nepakankamo pajėgumo valymo
įrenginius. Didžiųjų miestų buitinės nuotekos, išskyrus
Panevėžį, į upes patenka tik mechaniškai arba nepakankamai
biologiškai apvalytos, o Kauno miesto - visai nevalytos.
Pradėjus valyti nuotekas Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos
biologinio valymo ir Kauno nuotekų mechaninio valymo
įrenginiuose jau šį šimtmetį galima pasiekti, kad tik 1% viso
užteršto vandens liks neišvalytas. Todėl artimiausiu metu kaip
didžiausias prioritetas investicijoms, ypač lėšoms iš valstybės
biudžeto ir valstybės gaunamoms paskoloms bei subsidijoms,
išliks vandenvalos įrenginių statyba. Kartu būtina įgyvendinti
priemones išsklaidytai požeminių ir paviršinių vandenų taršai
mažinti.Netolimoje perspektyvoje turėtų būti iš esmės
Palaipsniui pertvarkytias vandenvalos finansavimo mechanizmąas,
įgyvendinant teršėjas/vartotojas moka principą. Sukurti
reikiamą, stiprinama vandenų apsaugos teisinę ė bazęė.
Oro taršos mažinimas/stabilizavimas
Būklės analizė rodo dvi pagrindines tendencijas: (1)
didėjanti tarša iš transporto, (2) didėjanti tarša iš kai kurių
pramonės ir energetikos objektų, kurie pradeda didinti gamybą.
Tam, kad situacija bent jau nepablogėtų, nebūtų viršytos
leistinos teršalų emisijos bei koncentracijos normos, būtų
įgyvendinti tarptautiniai susitarimai dėl oro apsaugos, svarbu
imtis neatidėliotinų priemonių. Mažinant oro taršą iš mobilių
šaltinių, būtina neatidėliojant spręsti naudojamų degalų
kokybės klausimą, palaipsniui pereiti prie transporto
priemonių, atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, diegti
eismo srautų optimalaus reguliavimo sistemas bei įgyvendinti
kitas priemones mažinančias atmosferos taršą. Siekiant
reguliuoti atmosferos teršimą iš energetikos ir pramonės
įmonių, būtina, atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus,
kuo greičiau užbaigti emisijų normavimo teisinės bazės kūrimą,
įgyvendinti energijos taupymo priemones, skatinti mažiau
taršaus kuro vartojimą bei pažangių gamybos bei teršalų valymo
technologijų diegimą. Tam, kad būtų užtikrintas reikalavimų
laikymasis, būtina peržiūrėti aplinkos apsaugos priemonių
finansavimo sistemą, įsteigti aplinkos apsaugos investicijų
fondą, sukuriant palankesnes sąlygas aplinkos apsaugos
priemonėms įgyvendinti.
Atliekų tvarkymas
Atlikti tyrimai ir pasaulinė praktiko rodo, kad tvarkant
atliekas geriausių rezultatų galima pasiekti tolygiai
įgyvendinant šiuos principus:
· vengti atliekų susidarymo,
· vesti patikimą atliekų apskaitą bei kontrolę,
· organizuoti atliekų tvarkymą bei antrinį panaudojimą,
· organizuoti saugų laikymą bei deponavimą.
Pagrindinis atliekų mažinimo principas yra jų vengimas.
Tai pasiekti galima tik diegiant mažaatliekines technologijas
bei naudojant daugkartinę tarą. Tvarkant atliekas būtina
nesumaišyti skirtingų atliekų. Jei jos sumaišomos, apsunkinamas
atliekų perdirbimas ar kitoks panaudojimas, jos tampa
pavojingesnės ir kenksmingesnės. Svarbu atliekas rūšiuoti,
atskiriant antrines žaliavas. Deponuojant atliekas sąvartynuose
būtina užtikrinti jų saugų laikymą, surenkant sąvartynuose
išsiskiriančias aplinką veikiančias medžiagas, tame tarpe
biodujas. Apsaugant orą, požeminius vandenis bei kraštovaizdį
nuo taršos būtina rekultivuoti uždarytus sąvartynus.
Pavojingų atliekų tvarkymas. Uždrausti ir netinkami
naudoti pesticidai, gyvsidabrio lempos, galvanikos, ligoninių
atliekos, naftos produktais užteršti gruntai ir kitos
pavojingos atliekos, uždraudus jas deponuoti buitinių atliekų
sąvartynuose, ėmė kauptis jų susidarymo vietose. Manoma, kad
dėl nepakankamai tobulos kontrolės, dalis jų patenka į buitinių
atliekų sąvartynus arba dar blogiau - į aplinką. Akivaizdu, kad
pavojingų atliekų tvarkymo reglamentavimas, numatant jų
susidarymo mažinimą, kontrolę ir tikslią apskaitą, surinkimo,
nukenksminimo ir deponavimo tvarką, yra prioritetinės svarbos
uždavinys.
Būtina peržiūrėti 1992 m. parengtą pavojingų atliekų
tvarkymo sistemą, tobulinant, kad ji atitiktų dabartines
Lietuvos sąlygas ir galimybes. Neatidėliojant pradėti pavojingų
atliekų surinkimą, saugojimą bei tvarkymą regioninėse
aikštelėse.
Buitinių ir kitų nepavojingų atliekų tvarkymas. Buitinių
ir kitų nepavojingų atliekų šalinimas į nepakankamai įrengtus
buitinių atliekų sąvartynus dėl netobulos atliekų tvarkymo ir
higieninių reikalavimų sistemos suformavo žemos kultūros
nusikratymo atliekomis tradicijas. Tvarkant buitines ir kitas
nepavojingas atliekas neatsakinga šią problemą palikti
savivaldybėms, nes, siekiant mažinti jų kiekį, ypač dėl
intensyvaus vienkartinio panaudojimo taros daugėjimo, atliekų
rūšiavimo, antrinių žaliavų perdirbimo, aikštelių deponijoms
sąvartynams parinkimo bei deponijų sąvartynų formavimo, būtina
valstybės parama. ES valstybėse buitinių atliekų kiekis vienam
gyventojui yra žymiai didesnis negu Lietuvoje, todėl turime
būti pasirengę, kad jau egzistuojanti problema netaptų dar
grėsmingesne.
Apsauga nuo fizikinės taršos
Ignalinos atominės elektrinės radioaktyvioji tarša,
terminis poveikis Drukšių ežerui ir kt.kelia pavojų sutrikdyti
ekologinę pusiausvyrą bei gyventojų saugumui dėl galimo
radiacinio poveikio. Todėl būtina parengti Radiacinės saugos
įstatymą, o taip pat poįstatyminius teisės aktus,
reglamentuojančius radiacinio saugumo normas, atominės
elektrinės aplinkos radiacinę kontrolę, radioaktyvių emisijų į
aplinką normavimą, mokesčius už radioaktyviąją taršą,
radioaktyviųjų ir branduolinių medžiagų importą,
transportavimą, įsigijimą, naudojimą bei saugojimą,
radioaktyviųjų atliekų tvarkymą ir kt.
Užtikrinant informacijos apie radiacinę taršą ir pavojus
viešumą, susidarius avarinei situacijai Ignalinos AE, svarbu,
kad gyventojai mokėtų ir galėtų apsisaugoti.
Nusprendus atsisakyti branduolinių reaktorių turi būti
parengta speciali tam tikslui programa, kurioje būtų numatytos
saugumo priemonės uždarant AE.
Mažinant triukšmo lygį miestuose pirmiausia siūloma
sudaryti triukšmo lygio bei triukšmo sklidimo žemėlapius, o po
to parengti programas, įgalinančias sumažinti triukšmo lygį.
Žemėnaudos ir miškų struktūros optimizavimas
Ypatingą vietą strategijoje užima racionalios, ekologiškai
pagrįstos žemėnaudos, užtikrinančios kraštovaizdžio stabilumą,
struktūros formavimas. Turint tikslą optimizuoti bendrą
žemėnaudos struktūrą siekiama:
· išsaugoti ir formuoti šalies gamtinį karkasą,
· optimizuoti žemės naudmenų struktūrą pagal litomorfinius
paviršiaus ypatumus,
· padidinti gamtinę pusiausvyrą reguliuojančių ekosistemų
plotus,
· padidinti miškingumą, pirmiausia svarbiausiose gamtinio
karkaso zonose,
· sustabdyti statybų invaziją į ekologiškai jautrias ir
natūraliausias (vaizdingiausias) vietas,
· išsaugoti našiausių žemių ir miškų fondą.
Žemėnaudos struktūrai optimizuoti būtina padidinti
natūralių ar pusiau natūralių teritorijų, pirmiausia miškų,
plotą. Vienas svarbiausių uždavinių žemėnaudos struktūros
formavime - sukurti optimalią teritorinio planavimo dokumentų
sistemą.
Gamtinio kraštovaizdžio degradavimo sustabdymas
Norint sustabdyti gamtinio kraštovaizdžio degradavimą,
pirmiausia saugomose teritorijose, būtina:
· tobulinti saugomų teritorijų priežiūrą ir vadybą,
· sureguliuoti statybų procesą, užtikrinant statybas
reglamentuojančių įstatymų laikymąsi,
· sumažinti miškų kirtimo apimtis,
· sukurti moksliškai pagrįstą saugomų teritorijų rekreacinio
naudojimo sistemą,
· orientuoti žemės ūkį į ekologiškai subalansuotą,
· sugriežtinti saugomų teritorijų apsaugos ir naudojimo
kontrolę,
· parengti skatinimo priemonių už apsaugos ir naudojimo
režimo laikymąsi sistemą.
Artimiausiu metu labai svarbu įsteigti regioninių parkų
administracijas, sukurti teisės aktų, reglamentuojančių statybų
projektavimą bei pačias statybas, parengti lengvatų teikimo
sistemą saugomose teritorijose gyvenantiems gyventojams, tvarką
bei ieškoti finansinių galimybių šiai paramai realizuoti.
Iki 2000 m. turėtų būti parengtos planavimo schemos
visiems regioniniams parkams, sudaryti aplinkosaugos planai
rezervatams. Taip pat turi būti pradėta rengti draustinių bei
saugomų kraštovaizdžio objektų tvarkymo planai. Nuo 1997 m.
siūloma pradėti rengti valstybinių parkų ekonominės veiklos
planus. Labai svarbu artimiausiu metu sukurti pažintinės
rekreacijos infrastruktūros tinklą.
Ekologiškai jautrių ir natūraliausių (vaizdingiausių)
teritorijų apsauga
Būtina stiprinti Šiaurės Lietuvos karstinio regiono,
ekologiškai jautrių teritorijų ir pajūrio rekreacinių išteklių
teisinę apsaugą, parengti moksliniais tyrimais pagrįstą
paplūdimių išsaugojimo bei atkūrimo metodiką. Pajūryje
intensyviai rekreacijai naudojamuose paplūdimiuose nuolat turi
būti vykdomi kopų tvirtinimo darbai. Turi būti parengti
specialūs leidiniai žemės savininkų savimonei kelti bei
reprezentaciniai leidiniai apie Lietuvos rekreacinius išteklius
ir jų panaudojimo galimybes. Labai svarbu sukurti subsidijų,
kompensacijų ir lengvatų teikimo gyventojams, gyvenantiems
rekreacinėse teritorijose ar šalia jų, tvarką, siekiant juos
suinteresuoti turimą teritoriją naudoti atsižvelgiant į
rekreacinius prioritetus, įrengti reikiamą infrastruktūrą.
Išeksploatuotų naudingųjų iškasenų karjerų rekultivavimas
Daug problemų kelia be šeimininkų likę naudingųjų iškasenų
karjerai. Kai kuriems jų nebuvo parengti rekultivacijos
projektai. Todėl svarbi dalis veiksmų skirta naudingųjų
iškasenų karjerais pažeistoms žemėms rekultivuoti - užbaigti
pažeistų žemių inventorizaciją, parengti metodiką ir programą
karjerams rekultivuoti bei detalius rekultivacijos projektus ir
juos įgyvendinti. Tuo pačiu turi būti užtikrinta, kad visi
baigiami eksploatuoti karjerai būtų sutvarkomi.
Svarbu ne tik paspartinti rekultivacijos tempus, bet ir
užkirsti kelią pažeistų žemės plotų plėtrai. Siūloma sukurti
nemetalinių naudingųjų iškasenų kasybos ir naudojimo
optimizacinius modelius atskiriems regionams. Mokslinius
tyrimus numatoma atlikti, norint sumažinti neigiamą poveikį
aplinkai, eksploatuojant naujas naudingąsias iškasenas. Būtina
kompleksiškai įvertinti galimą poveikį aplinkai, eksploatuojant
geležies rūdą, atlikti naudingųjų iškasenų telkinių sausinimo
poveikio vandens ištekliams įvertinimą, vykdyti požeminio
vandens monitoringą klinties ir dolomito karjeruose, įvertinti
eksploatuojamų teritorijų geopotencialą ir kt. Labai svarbu
atlikti ekonominį-techninį bei ekologinį vertinimą, kad būtų
galima išeksploatuoto anhidrito ertmes panaudoti įvairioms
medžiagoms, tame tarpe ir pavojingoms, saugoti.
Racionalus gamtos išteklių naudojimas
Labai svarbu sureguliuoti gamtos išteklių naudojimą.
Svarbiausi veiksmai - parengti ir įdiegti rūšių imitacinius
modelius vertingiausioms ir labiausiai pažeistoms naudojamų
gyvūnų rūšims, organizuoti retų ir nykstančių žuvų rūšių
nerštaviečių apsaugą bei įveisti vertingas žuvų rūšis vidaus
vandenyse, patobulinti žvejybos metodus ir įrangą, atlikti
gyvosios gamtos išteklių apskaitą ir kt.
Norint išvengti gėlo vandens išsekimo, eksploatuojant
vandenvietes būtina įrengti vandens apskaitos prietaisus
naudotojams, įgyvendinti priemones, užtikrinančias racionalų
vandens naudojimą ir vandens išteklių apsaugą nuo išsekimo.
Savivaldybėse būtina parengti ir įgyvendinti vandens taupymo,
nuostolių mažinimo ir vandens eksploatacinių išteklių
racionalaus panaudojimo ir apsaugos nuo išsekimo (ir teršimo)
programą.
4.2. Aplinkosauga ūkinėje veikloje
Vienas pagrindinių prioritetų subalansuotam ūkiui vystyti
yra teisinės - ekonominės sistemos sukūrimas, kurioje,
išvengiant konflikto tarp ūkio kokybinio augimo ir
antropogeninės gamtinės aplinkos apkrovos, būtina rasti kelią
neprieštaringam vystymuisi. Orientuoti veiksmus taip, kad
išlaidos dėl skurdinamos bei teršiamos aplinkos atkūrimo, tektų
ne visiems šalies piliečiams, o tiems, kurie gauna iš to naudą
arba yra gamtos išteklių ir produkcijos vartotojai. Prioritetu
ūkinės veiklos aplinkosaugoje yra prevencinės priemonės, kurios
įgalina ekonomiškai pigiaui ir optimaliaui vykdyti subalansuoto
ūkio vystymąsi. Parengtos daugelio ūkio šakų programos
(Nacionalinė energijos taupymo, Transporto ir aplinkos apsaugos
ir kt.), kuriose numatytos ir aplinkosauginės priemonės. Žemiau
pateikiamos pagrindinės nuostatos, kurias reikia įgyvendinti
užtikrinant subalansuotą šalies vystymąsi, išlaikant
švarią ir sveiką gamtinę aplinką, išsaugant biologinę ir
kraštovaizdžio įvairovę bei optimizuojant gamtonaudą.
Energetikos srityje - skatinti energijos taupymą,
atsikuriančių energijos šaltinių panaudojimą, minimizuoti
elektros ir šiluminių jėgainių taršą, racionalizuojant degimo
procesus, pereinant prie mažiau taršių kuro rūšių ir kitas
konkrečias priemones taršos mažinimui, kurios numatytos
nacionalinėje energetikos strategijoje, patvirtintoje LRV 1994
m., bei Energijos vartojimo efektyvumo didinimo nacionalinėje
programoje, patvirtintoje LRV 1992 m. . Naujų jėgainių statybą
pradėti tik visapusiškai išnagrinėjus poreikius, juos
atitinkančius pajėgumus, kuro rūšis ir apsirūpinimą bei
ekologinį priimtinumą, patikimumą ir saugumą. Užtikrinti
ekologinį saugumą visam likusiam RBMK tipo reaktorių darbo
laikui Ignalinos AE.
Pramonėje - orientuotis į mažaatliekinę, mažiau taršią
gamybą, gamtos ir energetinių išteklių taupymą bei ekologiškai
švarios produkcijos gamybą. Skatinti daugkartinio panaudojimo
įpakavimo taros ir medžiagų gamybą ir vartojimą, antrinių
žaliavų perdirbimą bei atliekų (ypač pavojingų) saugų tvarkymą,
aplinkosauginės technikos gamybą.
Žemės ūkyje - būtina optimizuoti žemėnaudą, dirvožemio
derlingumo išsaugojimą. Derinti intensyvią žemdirbystę su
ekstensyvia, skatinti ekologiškai švarių žemės ūkio produktų
gamybą, diegti tausojančią ir bioorganinę žemdirbystę
pirmiausia karstiniame regione. Reikia peržiūrėti kai kurių
žemės ūkio objektų, esančių ekologiškai pažeidžiamose vietose,
tolesnio naudojimo galimybes. Užtikrinti augalų apsaugos
priemonių, trąšų bei kitų cheminių medžiagų saugų vartojimą.
Miškų ūkyje - užtikrinti racionalų medienos naudojimą.
Orientuojantis į medienos gaminių eksportą, palaipsniui
atsisakyti žaliavos eksporto. Skatinti malkinės medienos (kaip
vietinio atsikuriančio biokuro) platesnį naudojimą. Pradėti
miškų atkūrimą, jų tarpe biokurui, pažeisto agrokraštovaizdžio
teritorijose ir kt. Didinti bendrą šalies teritorijos
miškingumą, įveisiant miško želdinius žemės ūkiui netinkamuose
plotuose,. pirmiausia pažeisto agrokraštovaizdžio ir gamtinio
karkaso teritorijose.
Transporto srityje - palaipsniui pereiti prie degalų,
atitinkančių ES reikalavimus, naudojimo, sukurti šalyje
nepriklausomą degalų kokybės kontrolės sistemą, diegti išmetamų
dujų neutralizavimo sistemas, visiškai atsisakyti etiliuoto
benzino naudojimo, skatinti alternatyvaus kuro panaudojimą,
visuomeninio transporto plėtotę, išdėstyti racionaliai kelius
ir gatves, kartu įgyvendinant aplinkosaugines priemones,
didžiuosiuose miestuose diegti racionalaus eismo organizavimo
ir kontrolės sistemas bei kitas priemones numatytas
valstybinėje programoje “Transportas ir aplinkos apsauga”.
Komunaliniame ūkyje - Pasenusi komunalinio ūkio sistema,
naujai atsirandančios problemos, susijusios su naujų rūšių
medžiagų bei atliekų susidarymu ir aukštesniais ekologinės
kultūros reikalavimais, verčia ieškoti jų sprendimo būdų.
Būtina nedelsiant parengti naują komunalinio ūkio modelį,
pagrįstą principu teršėjas/vartotojas moka, konkurencija,
veiklos ekonominiu skatinimu, komunalinių bei atitinkamų
pramonės įmonių suinteresuotumu ,aukšta ekologine kultūra.
Pirmiausia reikia:
· pagerinti gatvių bei bendrojo naudojimo želdynų priežiūrą
ir apsaugą miestuose ir miesteliuose,
pagerinti geriamojo vandens kokybę,
užtikrinti nuotekų surinkimą ir valymą,
· užtikrinti buitinių atliekų apskaitą, surinkimą, rūšiavimą
bei antrinį panaudojimą bei deponavimą,
· tobulinti sąvartynų projektavimą, įrengimą irbei
eksploatavimą.
5. APLINKOS APSAUGOS POLITIKOS PRINCIPAI
Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo sėkmė priklauso
nuo principų, kuriais numatoma remtis formuojant veiksmų
programas ir įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus. Žemiau
pateikiami aplinkos apsaugos politikos pagrindiniai principai.
Subalansuoto vystymosi principas reikalauja taip
orientuoti šalies ekonominę ir socialinę plėtrą, kad šios
dienos poreikių patenkinimas nesumažintų ateinančių kartų
poreikių patenkinimo galimybių. Rio de Ženeiro konferencijoje
1992 metais kartu su kitomis pasaulio valstybėmis deklaraciją,
kurioje šis principas įtvirtinamas pasauliniu mastu, pasirašė
ir Lietuva.
Tolygaus vystymosi principas.. Šis principas teigia, kad
pasiekti laukiamą tikslą galima tik nuosekliai vystantis,
neperšokant atskirų stadijų. Lietuvos ūkio sektoriai šiuo metu
yra nevienodose išsivystymo stadijose, todėl, siekiant
subalansuoto vystymosi tikslų, į šiuos skirtumus turi būti
atsižvelgiama.
Aplinkosaugos politikos integravimas. Šis principas iš
esmės susijęs su subalansuoto vystymosi principo įgyvendinimu.
Aplinkosaugos politika turi būti integruota į visų ūkio šakų,
teritorijų vystymo ir plėtojimo strategijas. Norint, jog
vystymasis būtų subalansuotas ir tolygus, aplinkosaugos
priemonės turi tapti šio proceso dalimi ir negali būti nuo jo
atsietos.
Atsargumo principas. Dažnai neįmanoma prognozuoti žmogaus
veiklos padarinių aplinkai. Norėdama apsaugoti aplinką,
valstybė, pagal išgales turi taikyti atsargumo principą. Kai
iškyla neatlyginamos žalos pavojus, pateisinamos pačios
brangiausios priemonės aplinkos žalojimui užkirsti. Atsargumo
principo taikymas turi remtis prognoze, nuoseklumu ir
apdairumu, numatant pasekmes.
Teršėjas/vartotojas moka. Šis principas reiškia, kad visa
atsakomybė, taip pat ir materialinė, už taršą ar gamtos
išteklių naudojimu padarytą žalą aplinkai, tenka teršėjams ar
naudotojams. T.y., visi socialiniai ir ekonominiai teršimo bei
išteklių naudojimo kaštai privalo būti padengti pačių
teršėjų/vartotojų. Vandens tiekimo ir valymo srityje, šis
principas turi būti visiškai įgyvendintas artimiausiu metu.
Prevencija. Žalos aplinkai atlyginimo kaštai beveik visais
atvejais didesni nei kaštai, siekiant išvengti žalos. Kartais
žalos atlyginti iš viso neįmanoma. Todėl prevencija -
racionalesnis veikimo būdas nei bandymas spręsti problemą, kai
ji jau iškilo.
Geriausios praktiškai įgyvendinamos technologijos
naudojimo principas. Šio principo esmė yra ta, kad visur kur
tik įmanoma, net ir tada, kai nustatyti limitai neviršijami,
turi būti naudojama aplinkosauginiu požiūriu pažangiausia bei
efektyviausia, bet praktiškai įgyvendinama technologija.
Subsidiarumo principas. Šio principo esmė - tai
demokratijos ir partnerystės ryšių stiprinimas, priimant ir
taikant sprendimus. Tik problemos, kurių vietoje negalima
išspręsti, turi būti sprendžiamos aukštesniu lygiu. Kertiniai
šio principo tikslai yra šie:
· padėti vietos bendruomenėms rūpintis savo aplinka,
· didinti programų ir atliekamų veiksmų vertę,
· didinti veiksmų ir priemonių pasirinkimo galimybes.
Subsidiarumo principas pripažįsta, kad aplinkosaugos
problemos ir galimybės kiekviename regione labai skiriasi ir,
formuojant aplinkosaugos politiką, būtina į tai atsižvelgti.
Partnerystė ir atsakomybės pasidalinimas. Subalansuotos
visuomenės tikslas gali būti pasiektas tik tada, kai visi
suinteresuotieji asmenys vieningai ima veikti ir
bendradarbiauti (vyriausybinės, tarptautinės organizacijos,
vietos valdžia, nevyriausybinės organizacijos, ūkio šakos per
savo asociacijas, įmonės, vartotojai, visuomenės nariai ir
t.t). Kiekvienas iš partnerių pripažįsta savo atsakomybę už
aplinkos apsaugos tikslų įgyvendinimą ir veikia jiems
prieinamomis priemonėmis. Kurti partnerystę,numatant
atsakomybės pasidalinimą, yra svarbiausias uždavinys, kurio
negalima išspręsti, nepripažįstant nuomonių įvairovės ir
negerbiant skirtingų interesų ir grupių pagrįstų nuomonių.
Informacijos viešumo principas. Jo tikslas - padėti
sukurti dalyvavimo, priimant sprendimus, mechanizmą, įtraukti
piliečius į aplinkos apsaugos politikos kūrimą. Informacijos
apie aplinką turėjimas leidžia daugiau suinteresuoti visuomenę,
suaktyvinti jos veiklą, įgyvendinant aplinkos apsaugos tikslus.
Subalansuoto vystymosi įvertinimas. Kol nebus priimti ir
taikomi subalansuotumo kriterijai, nebus įmanoma tiksliai
numatyti ilgalaikių tikslų ir uždavinių, pritaikyti veiksmus
prie besikeičiančių sąlygų. Reikia sukurti kriterijus ir
požymius, parodančius aplinkosaugos pažangą ir subalansuoto
išsivystymo lygį.
6. STRATEGIJOS įGYVENDINIMO PRIEMONėS
6.1. Teisinis administracinis reguliavimas
Teisinis aplinkos apsaugos reguliavimas. Aplinkos
apsaugos įstatyminės bazės tobulinimas yra prioritetinis ir
neatidėliotinas uždavinys. Apžvelgusiant į galiojančius teisės
aktus ir įvertinus jų privalumus bei trūkumus, reikia aiškiau
apibrėžti naujos teisės aktų aplinkos apsaugos srityje sistemos
principus bei tikslus, nustatyti prioritetinę jų rengimo ar
tobulinimo tvarką. ir pradėti sistemingą jų kūrimą bei
taikymą. Visaą tai reikia atlikti atsižvelgiant į Europos
Sąjungos keliamus reikalavimus aplinkos apsaugos srityje.
Būtina, kad visos veiklos rūšys, ūkinė ar kitokia veikla, tiek
darančiosti neigiamą poveikį aplinkai, tiek nukreiptos jos
išsaugojimui, būtų teisiškai reglamentuojamosreglamentuojama
įstatymais ir teisės aktais, numatančiais tolesnę šios veiklos
aplinkosauginio reguliavimo perspektyvą.
Atsižvelgiant į Europos Tarybos rekomendacijas,
pagrindiniai aplinkos apsaugos reikalavimai atskirose srityse
bei aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo priemonės turėtų
būti integruotos Aplinkos apsaugos įstatyme. Visų reikalingų
teisinių aktų sukurti ir patvirtinti vienu metu neįmanoma, tiek
dėl būtinybės atsižvelgti į Europos Sąjungos aplinkos apsaugos
reikalavimus, integruojantis Lietuvai į Europos Sąjungą. Todėl
jis turėtų būti papildomas naujomis nuostatomis.
Ruošiant naujus reikalavimus, būtina atsižvelgti, kokio
lygmens teisės aktas turėtų juos įtvirtinti. Turėtų būti
orientuojamasi į žemiausią galimą (pakankamą) sprendimo
priėmimo lygį. Ten, kur užtenka ministro įsakymo, nereikia
Vyriausybės nutarimo ar įstatymo ir pn. Tai leistų paruošti
konkretesnius dokumentus, sumažintų deklaratyvų įstatymų pobūdį
ir reikalingų poįstatyminių aktų skaičių.
Ruošiant įstatymus ir kitus teisės aktus, daugiau dėmesio
turi būti skiriama jų įgyvendinimo mechanizmui. T.y., nustatant
naujus reikalavimus, turi būti atsižvelgta į jų įgyvendinimo ir
kontrolės realumą, įgyvendinimui skiriamą laiko periodą.
Priimti reikalavimai turėtų būti kuo rečiau keičiami,
orientuojamasi į ilgalaikius tikslus.
Būtina tobulinti aplinkos apsaugos įstatymų vykdymo
kontrolės sistemą bei aiškiau nustatyti valstybės ir savivaldos
institucijų teises ir pareigas aplinkos apsaugos srityje.
Būtina neatidėliotinai įteisinti aplinkos būklės vertinimą,
vykstant privatizacijai arba keičiantis objekto ar teritorijos
savininkui, numatyti atsakomybę už praeityje aplinkai padarytą
žalą.
Aplinkosaugos teisinės sistemos srityje pirmiausia
siūloma:
· atsižvelgiant į Europos Sąjungos reikalavimus, atlikti
galiojančių aplinkos apsaugos teisės aktų analizę, įvertinti jų
efektyvumą ir pateikti pasiūlymus dėl naujų teisės aktų rengimo
ar peržiūrėjimo būtinumo;
· peržiūrėti ar visų reikalavimų įgyvendinimui yra numatytos
tinkamos priemonės, paruošti trūkstamasparengti teisės aktų
taikymo priemones;
· parengti teisės aktus, reglamentuojančius atsakomybę už
aplinkai padarytą žalą praeityje, aplinkos būklės vertinimą
vykstant privatizacijai ar keičiantis savininkui,
aplinkosauginę vadybą ir aplinkosauginį auditą, bei
ekožymėjimą;
· organizuoti specialistų ir visuomenės teisinį švietimą
aplinkos apsaugos srityje.
Aplinkos apsaugos teisės aktų sistema turėtų būti sudaryta
taip, kad vėliau ją būtų galima papildyti Europos Sąjungos
teisės aktų nuostatomis, integruojantis Lietuvai į Europos
Sąjungą. Šis darbas turi būti atliekamas nuolat - tiek rengiant
naujus, tiek keičiant jau galiojančius teisės aktus.
Aplinkos apsaaugos reikalavimų teisės aktų vykdymo
kontrolė. Kontrolės funkcijų vykdymo efektyvumui padidinti
siūloma :
· nustatyti aplinkos apsaugos kontrolę vykdančių
institucijų, jų padalinių bei pareigūnų funkcijas bei
atsakomybę sustiprinti aplinkos apsaugos kontrolę vykdančius
padalinius, daugiau dėmesio skirti prevencinės funkcijos
vykdymui, ,
· tobulinti leidimų išdavimo procedūrą, siekiant geriau
sureguliuoti santykius tarp ūkinę veiklą vykdančių ir
kontroliuojančių institucijų,
· stiprinti techninę bazę, ypač aprūpinant regioninius
departamentus efektyvia analitine aparatūra,.
· gerinti aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnų ruošimą ir
mokymą, pagalbinės literatūros ruošimą,
· paruošti daugiau informacinių leidinių, aiškinančių
aplinkos apsaugos reikalavimus visuomenei.
Standartai ir normos. Aplinkos apsaugos standartų ir
normatyvinių dokumentų rengimas yra vienas svarbiausių veiksmų
priemonių įgyvendinant aplinkosaugos politiką. Kuriant
nacionalinę aplinkos kokybės standartų sistemą, atsižvelgiama į
iki šiol galiojančius, taip pat Europos Sąjungos, Šiaurės šalių
bei tarptautinius standartus, panaudojant aplinkos monitoringo
ir taršos šaltinių kontrolės sistemų, pramonės ir žemės ūkio
taršos inventorizacijos duomenis bei įvertinant geriausių
technologijų įdiegimo realumą.
Aplinkos kokybę reglamentuoti numatoma dviejų rūšių
metodologiniais principais parengtais reguliavimo
reikalavimais:
· teršalų emisijų normomis, parengtomis remiantis geriausia
aplinkosaugos patirtimi (GAP) ir geriausiomis turimomis
technologijomis (GTT), įvertinant technines ir ekonomines
galimybes,
· poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai vertinimo pagrindu
nustatytais aplinkos kokybės standartais — didžiausiomis
leistinomis koncentracijomis (DLK).
Artimiausiu metu būtina peržiūrėti ir patvirtinti
pagrindinių fizinių ir hidrocheminių parametrų, biogeninių
medžiagų bei metalų paviršiniame ir jūriniame vandenyje
standartus, vandens telkinių dugno nuosėdų užterštumo
kenksmingomis medžiagomis (metalais, organiniais junginiais ir
jų halogeniniais dariniais) standartus. Šiuo metu peržiūrimos
Helsinkio komisijos rekomendacijos popieriaus, chemijos, odos,
tekstilės, naftos perdirbimo, maisto pramonės, metalų dangų
technologiniams procesams.
1996-1997 m. numatoma parengti pagrindinių ir specifinių
priemaišų koncentracijų atmosferos ore standartus ir specifinių
pramonės šakų teršalų emisijos normas bei emisijos normas
deginimo įrenginiams, šilumos ir energijos gamybai,
transportui. Būtina parengti dirvožemio užterštumo
kenksmingomis medžiagomis (nafta, chloriniais
angliavandeniliais ir metalais) įvertinimo kriterijus ir
rekomendacijas išvalymui. Turi būti parengtos ir įteisintos
radioaktyviųjų medžiagų normos Ignalinos AE emisijose,
nuotekose, nuotekų dumbluose ir aplinkos kokybės standartai AE
poveikio zonoje. Reikia nustatyti gamtos išteklių naudojimo
normas. Turi būti iš esmės patobulintas naudingųjų iškasenų
naudojimo normų rengimas.
Nacionalinėje aplinkos kokybės standartizavimo programoje
taip pat numatyta peržiūrėti ir suderinti su Europos Sąjungos,
Tarptautinės standartizacijos organizacijos ISO, CEN ir kitų
šalių standartizacijos organizacijų (DIN ir kt.) analitiniais
standartais pagrindinius aplinkos objektų kokybės analitinio
nustatymo standartus.
Rengiama Derinimo su ES normatyviniais dokumentais
programa, kurios I-jame etape numatyta derinti dokumentus su
asocijuotų Centrinės ir Rytų Europos šalių pasirengimu
integruotis į ES rinką, o II-jame - prioritetines ES komiteto
DG XI “Aplinka” direktyvas, susijusias su aplinkosauginiu
valdymu pramonėje, aplinkosauginiu ženklinimu, integruota
taršos prevencija ir kontrole.
Daugiau dėmesio turi būti skiriama savanoriškumo principui
įgyvendinti. Tai ypač svarbu įgyvendinant aplinkosauginį
ženklinimą, skatinant saugią aplinkai įmonių vadybą. Lietuva
artimiausiu metu šioje srityje turėtų priimti tam tikrus
standartus, atitinkančius Europos Sąjungos ES Tarybos
reikalavimusnuostatų principus.
Poveikio aplinkai vertinimas. Tai viena svarbiausių
prevencinių priemonių, įgalinančių išvengti neigiamų pokyčių
aplinkoje. Poveikio aplinkai vertinimas turi užtikrinti, kad
galimas ekonominio vystymosi poveikis aplinkai bus įvertintas
ir į jį bus atsižvelgta prieš pradedant ūkinę veiklą. Taikant
poveikio aplinkai vertinimo procedūras, numatomas ūkinės
veiklos poveikis aplinkai, parengiamos priemonės neigiamam
poveikiui išvengti arba sušvelninti, pasirenkami priimtiniausi
ekonominės veiklos vystymo variantai.
Parengtame ir svarstomame Poveikio aplinkai vertinimo
įstatymo projekte bei poįstatyminiuose aktuose Artimiausiu metu
numatoma įtvirtinti naujus poveikio aplinkai vertinimo
principus, atitinkančius situaciją šalyje bei atsižvelgiančius
į tarptautinius reikalavimus, įteisintus Europos Sąjungos ES
direktyvoje bei Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame
kontekste konvenciją. Nauja poveikio aplinkai procedūra turėtų
numatyti plačias galimybes dalyvauti visuomenei sprendimų
priėmimo procese, užtikrinti informacijos viešumą.
6.2. Teritorijų planavimas
Nuo teritorijų planavimo priklauso ne tik krašto
tvarkymas, bet ir valstybinės bei regioninės aplinkos politikos
įgyvendinimas. Jo tikslas — sudaryti prielaidas subalansuotai
šalies teritorijos raidai, formuoti sveiką ir harmoningą žmonių
gyvenamąją, darbo ir poilsio aplinką, racionaliai naudoti
gamtos išteklius, išsaugoti gamtines ir kultūrines
kraštovaizdžio vertybes, bendrąjį aplinkos ekologinį stabilumą,
formuoti gyvenamųjų vietovių sistemos plėtojimo politiką,
atsižvelgiant į aplinkos apsaugos tikslus, diferencijuoti
krašto tvarkymą pagal šalies gamtinių sąlygų skirtumus ir kt.
Teritorijų planavimo procese nustatoma teritorijų paskirtis,
prioritetai, jų galimas naudojimas ir raidos kryptys,
gamtonaudos ir aplinkosaugos režimai, žemės, vandenų, miškų ir
gyvenviečių tvarkymas bei infrastruktūros objektų išdėstymas,
derinant visų ūkio veiklos sričių poreikius su aplinkos
apsaugos interesais.
Aplinkosaugoje pereinant prie neigiamų pasekmių priežasčių
šalinimo, viena svarbiausių prevencinių priemonių gamtinių
išteklių ir kraštovaizdžio apsaugos srityje yra aplinkosauginio
teritorijų planavimo sistemos sukūrimas bei aplinkosaugos
reikalavimų įvertinimas, aplinkosauginės dalies paruošimas
rengiant bendruosius bei detalius teritorijų planavimo
dokumentus.
Aplinkos apsaugos valstybinei bei regioninei politikai
įgyvendinti svarbūs visi bendrojo, specialiojo ir detalaus
teritorijų planavimo dokumentai. Specialiesiems aplinkosauginio
planavimo dokumentams pirmiausiai priskiriamos saugomų
teritorijų planavimo, gamtinio karkaso, gamtinių išteklių
naudojimo ir apsaugos bei kitos schemos, o taip pat regioninės
aplinkosaugos programos. Aplinkosaugos priemonės numatytos
bendrajame planavime kuriamos specialiojo planavimo
dokumentuose — miškotvarkos, žemėtvarkos (laukotvarkos),
vandentvarkos, rekreacinio naudojimo, urbanistinės plėtros,
infrastruktūros objektų išdėstymo bei plėtojimo ir, žinoma,
aplinkosaugos planuose formuojančiuose ir reguliuojančiuose
įvairos paskirties žemės naudmenų bei infrastruktūros plėtros
strategijas ir tvarkymo programas.
6.3. Ekonominės priemonės
Įgyvendinant aplinkos apsaugos strateginius tikslus,
ekonominės priemonės skirtos skatinti taršos mažinimą ir
prevenciją, atliekų mažinimą bei utilizavimą, tausoti gamtos
išteklius. Šios priemonės, (arba gautos naudos) dydį, tausoti
gamtos ištekliutai: mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą,
aplinkos teršimą, vartotojų mokesčiai, mokesčių lengvatos,
mokesčių diferencijavimas, subsidijos, paskolos, fondai.
Ekonominės priemonės turi šiuos privalumus:
· atitinka principą “teršėjas/vartotojas moka”,
· yra lankstesnės negu administraciniai svertai . (ūŪkio
subjektams, vartotojams ir teršėjams mokėti baudą turi būti
mažiau naudinga negu investuoti į švaresnę gamybą),
· yra dinamiškos ir skatina nuolat tobulėti,
· yra demokratiškos, nes sprendimų priėmimo teisė paliekama
(kaip, ką ir kada keisti) gamtos išteklių vartotojams bei
aplinkos teršėjams,
Kuriant ir tobulinant ekonominių priemonių sistemą, būtina
atsižvelgti į šiuos kriterijus:
· efektyvumo: priemonės turėtų būti nukreiptos į taršos
mažinimą jos šaltinyje,
· paprastumo: priemonės turėtų būti nesunkiai įgyvendinamos
ir valdomos, o jų įgyvendinimo kaštai ir nauda gerai pasverti,
· priimtinumo: vykdomos priemonės bus veiksmingos, jeigu jos
bus priimtinos visuomenei ir jeigu jas pavyks integruoti į jau
esančią rinkos ir institucinę sistemą,
· aiškumo: taikomos priemonės turėtų būti suprantamos,
nesukeliančios dviprasmybių,
· ekonominio efektyvumo: skatinant siekti mažiausių sąnaudų
reikalaujančių sprendimų,
· socialinio teisingumo: ekonominės priemonės neturėtų tapti
našta socialiai remtiniems visuomenės nariams bei tiesiogiai
nesinaudojantiems gamtos ištekliais ir neteršiantiems aplinkos.
Mokesčiai už gamtos išteklių naudojimą. Ši priemonė
galioja nuo 1992 m. metų. Daugumos išteklių naudojimas
pastaruoju metu sumažėjęs ir nesiekia leidžiamų limitų.
Padidėjus kai kurių išteklių naudojimui (pvz., durpės, dalis
biotos išteklių) būtina daugiau dėmesio skirti mokesčių
iniciatyvinei reikšmei - riboti naudojamų išteklių kiekius,
skatinti jų perdirbimą.Peržiūrint esamą sistemą, mokesčių
skaičiavimas pagal išteklių rūšį ir naudojimo apimtį papildomas
nauju rodikliu - rinkos kaina. Išteklių mokestis nustatomas
pagal jų rinkos vertę, Turi būti sukurti nauji apmokestinimo
principai biotos išteklių naudojimo reguliavimui.
Mokesčiai ir baudos už teršimą. Mokesčių sistema
peržiūrima, siekiant padidinti jos veiksmingumą ir efektyvumą.
Rekomenduojama pakeisti apmokestinamų us teršalų sąrašąus,
sumažinant jų skaičių ir suskirstant juos į grupes pagal
pavojingumo klases bei išskiriant svarbiausius- SO2, NOx,
kietąsias daleles ore, BDS, suspenduotas medžiagas, azotą,
fosforą vandenyje ir kt.dar keletą kitų. Turi būti peržiūrėti
mokesčių tarifų dydžiai, daugiau susiejant juos su siekiamais
aplinkos apsaugos tikslais.
Vartotojų mokesčiai. Rekomenduojama taip sutvarkyti
mokesčius už vandens vartojimą, nutekamųjų vandenų valymą,
buitinių komunalinių ir pramonės atliekų sutvarkymą, kad jie
padengtų kaštus, skatintų taupiai naudoti vandenį ir kitus
išteklius bei mažinti nuotekų ir atliekų kiekį.
Produktų mokesčiai. Šis mokesčių tipas Lietuvoje dar mažai
naudojamas. Artimiausiu metu reikėtų išnagrinėti jų taikymo
galimybes, skatinant įpakavimo medžiagų naudojimo mažinimą ir
jų surinkimą, daugkartinės taros naudojimą, švaresnio kuro
naudojimą ir pan.
6.4. Finansinės priemonės
Veiksmų programoje numatytų aplinkosauginių priemonių
įgyvendinimas labai priklausys nuo jų finansavimo galimybių.
Valstybės biudžeto, užsienio valstybių bei tarptautinių
organizacijų kreditai ir parama, aplinkosauginių mokesčių ir
kt. lėšos kiekvienais metais yra skirtingos, todėl veiksmų
programos finansavimas bus svarstomas ir tvirtinamas atskirai.
Investicijas į aplinkos apsaugą. Didžiausią investicijų į
aplinkosaugą dalį sudaro valstybės biudžeto asignavimai, o kitą
dalį užsienio valstybių bei tarptautinių organizacijų teikiami
kreditai ir subsidijos, savivaldybių finansiniai ištekliai bei
pačių įmonių lėšos. Šiuo metu didžioji investicijų į aplinkos
apsaugą dalis skiriama vandenvalos įrenginių statybai. Šios
invvesticijos numatytos Valstybės investicijų programoje.
Dabartinė dotacijų suteikimo savivaldos institucijoms sistema
neskatina jų įgyvendinti aplinkosaugos projektus, todėl būtina
ieškoti efektyvesnio investicijų teikimo ir projektų
įgyvendinimo kontrolės mechanizmo.
Finansavimas iš vartotojų mokesčių. Reikia siekti pereiti
nuo dabartinės sistemos, kurioje visi mokesčių mokėtojai per
valstybės biudžetą padengia vartotojų/teršėjų kaštus, prie
sistemos, kurioje vartotojai/teršėjai tiesiogiai padengia
kaštus, susijusius su jų veiklos poveikiu aplinkai. Taip būtų
įgyvendinamas principas “teršėjas moka”. Tam artimiausiu metu
turi būti pakeista tarifų formavimo politika. Vienas
svarbiausių pasikeitimų būtų perėjimas prie aplinkosauginių
objektų kreditavimo sistemos. Tam reikės atitinkamų teisinių -
institucinių reformų. Vandens tiekimo įmonės galėtų apsvarstyti
galimybes gauti papildomų lėšų, pritraukiant kitų Lietuvos bei
užsienio įmonių ir organizacijų kapitalą dalyvauti jų veikloje.
Aplinkos apsaugos investicijų fondas. Siekiant skatinti
atliekų ir taršos mažinimą ir sukaupti papildomų lėšų,
artimiausiu metu tikslinga įsteigti aplinkos apsaugos
investicijų fondą. Svarbiausias aplinkos apsaugos investicinio
fondo uždavinys turėtų būti padėti padengti ekonomiškai
pagrįstus išteklių taupymo, įmonių taršos mažinimo projektų
kaštus. Įgyvendinus projektus, atsipirkusios lėšos būtų
panaudojamos aplinkos apsaugos investicinio fondo paskoloms
grąžinti, tuo atnaujinant ir didinant ir fondąui didinti.
6.5. Aplinkos monitoringas, moksliniai tyrimai, informacinis
fondas
Aplinkos monitoringas
Aplinkos monitoringo sistemai tobulinti, artimiausiu metu
turi būti įgyvendintos šios priemonės:
· būtina priimti Aplinkos monitoringo įstatymą ir parengti
bei patvirtinti nuostatus;
· peržiūrėti Valstybinio aplinkos monitoringo programą ir
jos metodologiją pagal tarptautinius standartus, kad gautus
rezultatus būtų galima lyginti su kitų šalių duomenimis;
· parengti aplinkos kokybės, stebėjimo, mėginių paėmimo,
analitinių darbų ir duomenų apdorojimo standartus pagal
tarptautinius reikalavimus (ISO 14000);
· atnaujinti lauko stebėjimo ir mėginių paėmimo įrangą,
laboratorinius prietaisus, įsigyti duomenų apdorojimo techniką
bei programinę įrangą;
· peržiūrėti aplinkos monitoringo stočių vietas, jų įrangą.,
parengti programą ir Nnustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų
įvertintos aplinkos stebėjimo postųai, jų išdėstymo vietos,
būtų įvertintos bei paruoštinumatyti planai įrangos pakeitimui
ir tinklo optimizavimui,
· tobulinti Aplinkos apsaugos ministerijos
struktūriniųregioninių padalinių bei kitųvisų institucijų,
vykdančių valstybinį aplinkos monitoringąo koordinavimą, ypač
perduodant ir apdorojant duomenis;
· parengti specialias saugomų teritorijų (valstybinių
rezervatų, nacionalinių ir regioninių parkų, draustinių ir kt.)
monitoringo programas.
Aplinkos moksliniai tyrimai
Rekomendacijos aplinkos moksliniams tyrimams tobulinti:
· parengti valstybinę aplinkos apsaugos mokslinių tyrimų
programą, per kurią būtų finansuojami pagrindiniai aplinkos
mokslinio tyrimo darbai;
· sudaryti aplinkos mokslinio tyrimo darbų ir demonstracinių
projektų registrą ir kasmet rengti ataskaitas apie jų vykdymo
rezultatus bei jų duodamą naudą aplinkos apsaugai;
· atlikti valstybės finansuojamų mokslinio tyrimo institutų
ir universitetų ir mokslinio tyrimo institutų aplinkosauginio
darbo analizę ir nustatyti veiklos sritis, kurių dabartinės
programos neapima arba kuriose darbai iš dalies sutampa;
· valstybinis finansavimas universitetams ir mokslinio
tyrimo institutams aplinkos apsaugos temų vykdymui turi būti
skiriamas konkurso tvarka pagal projektinius
pasiūlymusparaiškas, kuriose detalizuotos visos išlaidos;
· sudaryti geresnes sąlygas Lietuvos mokslininkams dalyvauti
tarptautiniuose projektuoseBaltijos jūros tyrimuose bei atlikti
reikiamus tyrimus Baltijos jūros Lietuvos ekonominėje zonoje.
Duomenų ir informacijos valdymas
Artimiausiu metu turi būti parengta aplinkos apsaugos
informacijos sistemosų kūrimo strategija, įvertinant naujausius
vadybos bei informacijos technologijų (kompiuterinių-
programinių sistemų bei telekomunikacijų) pasiekimus.
Prioritetiniai uždaviniai informacijos valdymo srityje:
· toliau vystyti gamtos objektų valstybinius kadastrus ir
registrus, plėtoti egzistuojančias kompiuterines duomenų bazes,
skirtas statistinei aplinkosauginei informacijai apie įmonių
veiklą rinkti ir analizuoti, integruoti šią informaciją su
geoinformacinėmis sistemomis bei kita aplinkosaugine
informacija;
· suvienodinti duomenų formatus kaupiant, tikrinant, saugant
ir perduodant aplinkos monitoringo, gamtinių išteklių
naudojimo, kraštovaizdžio apsaugos ir kitą aplinkosauginę
informaciją;
· sukurti duomenų ir informacijos apie aplinkos kokybę ir
gamtos išteklius apsikeitimo tarp Prezidentūros, Seimo,
Vyriausybės, ministerijų ir kitų valstybinių institucijų bei
savivaldybių sistemą;
· sudaryti visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms
galimybę gauti informaciją, įgyvendinti ekologinės informacijos
laisvės politiką, kuri remtųsi visuomenės informavimo teisės
aktais, suderintais su Europos Sąjungos reikalavimais;
suvienodinti duomenų formatus kaupiant, tikrinant, saugant ir
perduodant aplinkos monitoringo, gamtinių išteklių
naudojimo, kraštovaizdžio apsaugos ir kitą aplinkosauginę
informaciją;
· sujungti Aplinkos apsaugos ministerijąregioninius
padalinius (regionų departamentus, rajonų agentūras ir kitas
pavaldžias institucijas) bei kitas Lietuvos institucijas,
dirbančias aplinkosauginį darbą (universitetus ir mokslines
tyrimo organizacijas) vientisu kompiuteriniu tinklu, kuriame
būtų elektroninio pašto, skelbimų lentos, informacijos
apsikeitimo ir ryšio su pasauliniais tinklais (Internet)
galimybės;
toliau plėtoti egzistuojančias kompiuterines duomenų bazes,
skirtas statistinei ekologinei informacijai apie įmonių veiklą
rinkti ir analizuoti, integruoti šią informaciją su
geoinformacinėmis sistemomis bei kita aplinkosaugine
informacija;
· sukurti palydovinės informacijos priėmimo padalinį, kuris
priimtų palydovinę informaciją, transformuotų bei ją apdorotų
ir formuotų skaitmeninius aplinkosauginius teminius
žemėlapius, remiantis periodine ir operatyvia informacija,
gaunama iš palydovų.
6.6. Visuomenės informavimas ir aplinkosauginis švietimas
Visuomenės dalyvavimas realizuojant aplinkos apsaugos
tikslus yra vienas pagrindinių garantų sėkmingam aplinkos
apsaugos strategijos įgyvendinimui. Tam reikia:
· kad visuomenė turėtų žinių, patirties ir įgūdžių
įgyvendinti subalansuoto vystymosi uždavinius,
· kad visuomenė būtų informuota apie aplinkos apsaugos
problemas ir suinteresuota jų sprendimu,
· skatinti visuomenę aktyviai dalyvauti aplinkos apsaugos
politikoje ir aplinkosauginėje veikloje,
· remti visuomenines aplinkosaugos organizacijas, gerinti
informacijos pateikimą per visuomenės informavimo priemones,
propaguoti ekologiškai švarios produkcijos gamybą ir vartojimą,
energijos ir žaliavų taupymą.
Gerinant visuomenės informavimą ir aplinkosauginį švietimą
numatoma:
· sukurti visuomenės aplinkosauginio informavimo sistemą,
atsižvelgiant į rengiamos Jungtinių Tautų Ekonominės Komisijos
Europai konvencijos dėl informacijos apie aplinkos būklę
skleidimo ir visuomenės dalyvavimo sprendžiant aplinkosaugos
problemas reikalavimus;
· sukurti informacijos aplinkos apsaugos klausimais teikimo
visuomenei sistemą,
· parengti ir įgyvendinti kvalifikacijos kėlimo ekologinio
švietimo srityje programas dėstytojams ir mokytojams;
· integruoti ekologinio švietimo ir aplinkosaugos mokymą į
visų pakopų mokymo įstaigų programas;
· organizuoti moksleivių ir studentų mokslinių ir techninių
aplinkos apsaugos projektų konkursus, įvairią popildomąamokinio
ekologinio ugdymo veiklą;
· parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas
valstybinių ir savivaldos institucijų tarnautojams,
· parengti ir įgyvendinti aplinkosaugos mokymo programas
įmonių ir aplinkos apsaugos objektų specialistams ir kt;
· parengti ir išleisti leidinius apie aplinkos kokybės,
gamtinių išteklių apsaugos, kraštovaizdžio ir biologinės
įvairovės išsaugojimo svarbą, veiksmus ir jų įgyvendinimą.
7. VEIKSMŲ PROGRAMA
7.1. Aplinkos kokybės apsaugos veiksmų programa
Veiksmai Įvykdymo Atsakingo
terminas s
instituci
jos
Sumažinti teršimą miestų ir gyvenviečių, pramonės bei
paviršinėmis (lietaus) nuotekomis
* Seimui priėmus Vandens įstatymą, 1996-1997 AAM
parengti poįstatyminius aktus
* Peržiūrėti mokesčių už taršą 1996-1997 AAM, FM
sistemą ir parengti jos pakeitimus
* Parengti paslaugų tarifų už vandens 1996 SUM,
tiekimą ir nuotekų surinkimą bei valymą AAM,FM
metodikas, įtraukiant reikalingas
investicijas ir eksploatavimo išlaidas
* Nustatyti nuotekų valymo įrenginių 1996-1997 AAM, SUM
technologijų, įrangos bei projektinių
sprendimų vertinimo bei testavimo tvarką
* Parengti paviršinių (lietaus) 1996-1997 SUM, AAM
nuotekų surinkimo ir valymo priemonių
projektavimo normatyvus bei koncepciją
* Tęsti pradėtus ir statyti nuotekų 1996-2000 AAM, SI
valymo įrenginius miestuose ir rajonų
centruose
* Sudaryti ir įgyvendinti savivaldos 1996-2000 AAM, SI,
institucijų programas pirminio nuotekų PK, VRSRM
valymo įrenginių pramonės įmonėse
statybai ir rekonstrukcijai
* Įvertinti bei tobulinti mažų 1997 AAM, ŽŪM,
nuotekų valymo įrenginių kaimo vietovėje AVA, SUM
projektus, optimizuoti jų eksploataciją
ir kurti vietines eksploatacijos
tarnybas
* Sukurti pavienių gyvenamųjų namų ir 1998-2000 AAM, SUM
jų grupių nuotekų valymo technologijas
ir parengti organizacinę jų diegimo
sistemą
* Kurti ir plėsti nuotekų valymo 1996-2000 PPM, AAM,
technologinių įrenginių gamybą Lietuvoje IEA
* Įvertinti filtracijos laukų 1997 AAM, SAM
efektyvumą ir parengti rekomendacijas
dėl jų naudojimo
* Parengti nuotekų valymo įrenginius 1996 AAM, SI
eksploatuojančio personalo
kvalifikacijos kėlimo ir atestacijos
programas
Sumažinti jūros vandens teršimą ir užteršto vandens prietaką iš
kitų valstybių
* Parengti Vyriausybės sprendimo 1997 AAM, EnM,
projektą dėl avarijų jūroje likvidavimo SM
tvarkos tobulinimo bei jūros teršimo
kontrolės
* Parengti jūros vandens apsaugos 1997-1998 KUD, AAM,
programą, transportuojant orimulsiją ir SM
naftos produktus
* Sudaryti dvišales arba daugiašales 1996-2000 AAM, URM,
valstybines sutartis dėl bendrų pasienio SM
vandens telkinių naudojimo ir apsaugos
Sumažinti požeminįo (gruntinio ir artezinio) vandens teršimą,
gerinti geriamo vandens kokybę
* Parengti geriamojo vandens 1996-1997 SAM,
standartą LGT(SUM)
* Sutvarkyti miestų požeminio vandens 1996-2010 SI,
vandenviečių 2 ir 3 sanitarinės apsaugos LGT(SUM),
zonas (juostas) pagal Sveikatos apsaugos AAM
ministerijos reikalavimus
* Pastatyti geriamojo vandens nuo 1996 SI
paruošimo įrenginius centralizuotose
vandenvietėse (Klaipėdos, Šiaulių,
Joniškio, Kėdainių, Vilniaus ir kt.)
Sumažinti vandens teršimą iš žemės ūkio ir kitų išsklaidytos
taršos šaltinių
* Parengti teisinį aktą (normatyvą) 1996-1998 ŽŪM, AAM
ribojantį gyvulių skaičių ploto vienete.
* Parengti ir įgyvendinti stambiųjų 1996-1997 ŽŪM
gyvulininkystės įmonių priemonių planus
jų nuotekoms utilizuoti
* Atlikti išsklaidytos žemės ūkio 1997-1998 AAM, LGT
taršos kompleksinį vertinimą ir sukurti (SUM)
prognozavimo metodus 1997-1998 ,ŽŪM
* Parengti taršos mažinimo programą AAM, ŽŪM,
Šiaurės Lietuvos karstiniame regione SI
* Parengti ir išleisti informacinius 1999 ŽŪM, AAM
leidinius apie parodomųjų ūkių,
optimaliai sprendžiančių žemės ūkio
nuotekų utilizavimą ir išsklaidytą taršą
Transporto keliamai oro taršai sumažinti
* Taikyti ekonomines priemones 1996-1997 AAM, SM,
kokybiško ir švaraus kuro gamybos ir SI
panaudojimo skatinimui 1996
* Nustatyti naudojamoms transporto SM
priemonėms šalyje reikalavimus,
atitinkančius ES
direktyvasDiferencijuoti mokesčius
etiliuotam ir neetiliuotam benzinui
* Parengti ir įgyvendinti kompleksinę 1997-1998 AAM, VKI,
degalų atitinkančių ES reikalavimus SM,
programą EnM,SD
* Propaguoti švaraus kuro naudojimą 1996-2000 AAM
* Parengti priemones skatinančias 1997-19986- AAM, EnM,
alternatyvaus kuro panaudojimą 2010 SMSI
transporte Projektuoti ir statyti
aplinkelius
* Įgyvendinti ekonomines ir 1997-1998 SI,
organizacines priemones, ribojančias AAM,KP
eismą didžiuosiuose miestuoseų centruose (VRM)
ir senamiesčiuose
NOx, SO2, CO2, LOJ emisijoms iš stacionarių šaltinių sumažinti
* Parengti atmosferos apsaugos 1997 AAM
įstatymą 1996-1997 AAM
* Peržiūrėti mokesčių už taršą
sistemą ir parengti jos pakeitimus
* Įvertinti orimulsijos deginimo 1997 EnM, AAM,
poveikį aplinkai ir parengti SAM
rekomendacijas dėl jos tolesnio
naudojimo
* Modernizuoti ir diegti naujus 1996-2000 EnM
katilų degiklius mažinančius NOx
emisijas
* Įmonėse palaipsniui diegti nuolat EnM, PPM
pažangiausias technologijas
nereikalaujančias ypatingų kašų 1996-2000 MSI, AAM,
tų EnM, PPM
* Sukurti ir įDdiegti oro kokybės
automatizuotas stebėjimo sistemas
didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir
teršalų emisijos monitoringo sistemas
energetikos ir pramonės įmonėse
* Projektuoti, gaminti ir diegti nuolat PPM, AAM
lakių organinių junginių nukenksminimo
technologijas ir valymo įrangą bei
kontroliuoti jos panaudojimą
Ozono sluoksnį ardančių medžiagų emisijoms mažinti
* Parengti norminius aktus 1996-1997 AAM, PPM
reguliuojančius ozono sluoksnį ardančių
medžiagų importą, eksportą ir vartojimą. 1996-1997 AAM, PPM
* Parengti norminius aktus
reguliuojančius prekių, pagamintų ozono
sluoksnį ardančių medžiagų pagrindu
gamybą, vartojimą ir prekybą
Oro teršimui kietomis dalelėmis sumažinti
* Įvertinti pramonėje esamų dulkių 1996-1998 AAM, PPM
gaudymo įrenginių būklę ir parengti jų
modernizavimo bei diegimo strategiją
* Organizuoti dulkių gaudymo 1998-2000 AAM
įrenginių gamybą, statybą bei
rekonstrukciją, optimizuoti bei
tobulinti technologinius procesus
Dirvožemio teršimui organinėmis ir mineralinėmis trąšomis bei
kitais žemės ūkio chemikalais sumažinti
* Parengti dirvožemio apsaugos 1997 AAM, ŽŪM,
įstatymą SAM
* Parengti dirvožemio kokybės ir 1996-1999 AAM, LGT
monitoringo standartus bei normatyvus (SUM)
* Parengti naujų, aplinkai palankių 1997-1998 ŽŪM, AAM
dirvožemių tręšimo, augalų apsaugos
priemonių naudojimo žemės ūkyje poreikių
studiją
Dirvožemio teršimui naftos produktais sumažinti
* Parengti atsakomybės už praeityje 1997-1998 AAM, EnM,
padarytą žalą aplinkai įstatymą
* Inventorizuoti naftos produktais 1997-2000 AAM, SI,
užterštas teritorijas, tęsti šių LGT (SUM)
teritorijų, tarp jų buvusių Sovietų
karinių bazių, valymo galimybių studijas
ir parengti valymo bei renatūralizavimo
programas
* Parengti Lietuvos geležinkelio 1996-1998 SM, AAM
taršos naftos produktais prevencijos
planą
Dirvožemio teršimą miestuose ir pramonės rajonuose bei
dirvožemio teršimui sunkiaisiais metalais sumažinti
* Sistematizuoti dirvožemio 1996-2000 AAM
užterštumo sunkiaisiais metalais
rezultatus ir išleisti informacinę-
kartografinę medžiagą apie teritorijų
užterštumą sunkiaisiais metalais,
rizikos laipsnį bei prevencines
priemones
* Sudaryti užterštų dirvožemių 1998-2000 AAM, SI
duomenų bazes ir monitoringo planus
atskirose savivaldybėse
Buitinių atliekų tvarkymas
* Parengti buitinių ir kitų 1996-1997 SUM, PPM,
nepavojingų atliekų tvarkymo, savartynų SI, AAM
įrengimo ir eksploatavimo taisykles
* Įvertinti antrinių žaliavų 1996-1997 PPM, AAM,
perdirbimo galimybes, ištirti gaminių iš SI
antrinių žaliavų rinką
* Plėsti buitinių atliekų rūšiavimą 1996-2000 PPM, SUM,
ir antrinių žaliavų surinkimą bei jų SI
panaudojimą
* Rekultivuoti uždarytus sąvartynus nuolat SI, AAM,
SAM, SUM
Pramonės ir pavojingų atliekų tvarkymas
* Pasirašyti ir ratifikuoti Bazelio 1996-1997 AAM
konvenciją, parengti atliekų importo-
eksporto taisykles
* Sutvarkyti ir nukenksminti 1996-1997 AAM
uždraustus arba netinkamus naudoti
pesticidus
* Patikslinti pavojingų atliekų 1996-1997 AAM, PPM,
tvarkymo galimybių studiją 1996-2000 PK
* Parengti ir įgyvendinti medicininių SAM,PPM,
atliekų tvarkymo programą AAM
Radioaktyvioji tarša ir radiacinis saugumas
* Parengti pasiūlymus dėl 1997-1998 AAM
radioaktyvios taršos mažinimo ekonominio
skatinimo
* Parengti radiacinės saugos įstatymą 1996-2000 SAM, AAM,
ir poįstatyminius teisės aktus VATESI
* Atlikti Širvintų rajone esančios 1996-1998 AAM
radioaktyvių atliekų specialios
saugyklos tarptautinę ekspertizę ir
įvertinti likvidavimo galimybes
* Įrengti dezaktyvacijos postus 1996-2000 VATESI,
evakuacijos punktuose aplink Ignalinos CSD, AAM
AE
* Sudaryti i Lietuvos aplinkos taršos 1996-2000 VATESI,
radioaktyviomis medžiagomis balansą bei MEP, AAM
įvertinti jo kitimą
* Sukurti vieningą radioekologinio 1996-2000 AAM,
monitoringo sistemą VATESI
* Sukurti gyventojų supažindinimo su 1996-2000 SAM,
radioaktyviąja tarša ir jonizuojančios AAM,VATES
spinduliuotės poveikio organizmui 1996-1998 I
sistemą VRM, AAM
* Aprūpinti pasienio policijos postus
automatizuotomis radiacinės kontrolės
priemonėmis
Triukšmo mažinimas miestuose
* Sudaryti triukšmo lygio žemėlapius 1997-1998 SI, SAM,
ir parengti triukšmo mažinimo programas SUM,
didžiuosiuose miestuose 1998-2000 AAM, KP
* Parengti ir įdiegti automobilių SM, SAM
triukšmo normų sistemą visiems
automobiliams pagal ES rekomendacijas
Aplinkosauginis sveikatos monitoringas ir kontrolė
* Parengti aplinkos sveikatos veiksmų 1996-1997 SAM, AAM
planą
* Sukurti informacinę sistemą 1996-2000 SAM, AAM,
“Aplinka ir sveikata” RIM
* Parengti ir įgyvendinti 1997-2000 AAM, ŠMM
aplinkosauginio mokymo ir švietimo
programas
* Atlikti aplinkos teršimo įtakos 1996-2000 SAM, AAM,
žmonių sveikatai tyrimus ir vykdyti
monitoringą
·®²® Ēįķōéīéų išteklių, kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės
apsaugos veiksmų programa
Veiksmai Įvykdymo Atsaking
terminas os
instituc
ijos
Optimizuoti bendrą žemėnaudos struktūrą
* Parengti ir patvirtinti visų rūšių 1997-1998 AAM
teritorinio specialiojo aplinkosauginio
planavimo dokumentų rengimo taisykles
* Parengti žemėnaudos struktūros 1997-1998 ŽŪM, AAM
optimizavimo metodiką
* Parengti Lietuvos Respublikos, 1996-2000 SUM, AV,
apskričių ir savivaldybių bendruosius SI
(kraštotvarkos) planus, atsižvelgiant į
gamtinio karkaso struktūrą
Sustabdyti gamtinio karkaso teritorijų degradavimą
* Parengti gamtinio karkaso schemas 1997-2000 SI, AAM,
vietiniame lygmenyje agrarinėse ir ŽŪM
urbanizuotose teritorijose M 1:10 000
* Parengti biologinės įvairovės 1997-1998 AAM
apsaugai reikalingas ekotopų (buveinių)
teritorinio tinklo kartoschemas gamtiniame
karkase nacionaliniame ir regioniniame
teritorinio planavimo lygmenyse
Sustabdyti dirvožemių dangos struktūros degradavimą
* Parengti agrarinių naudmenų skirstymo 1996-1998 ŽŪM
į kategorijas bei priešerozines
žemdirbystės sistemos įgyvendinimo
metodikas
* Paruošti metodines rekomendacijas 1998 AAM, MŪM
dirvožemio vandens erozijai ir defliacijai
sumažinti
* Parengti agrarinių naudmenų skirstymo 1997-1999 ŽŪM
pagal kategorijas schemas
* Renatūralizuoti ūkinei veiklai 1997-2000 AAM, SI
nenaudojamas teritorijas
* Parengti dirvožemio duomenų bazę 1998-2000 AAM, ŽŪM
Sustabdyti karstinio kraštovaizdžio degradavimą
* Parengti karstinio regiono biosferos 1998-1999 AAM
poligono planavimo schemą
* Įgyvendinti Karstinio regiono nuolat ŽŪM,
apsaugos programą “Tatulos
” fondas
Sustabdyti pelkinio kraštovaizdžio degradavimą
* Parengti pelkių apsaugos nuostatus 1997-1998 AAM
* Parengti pelkių apsaugos ir 1997-1999 AAM
renatūralizacijos programą
* Įvertinti pelkes kompleksiniu 1997-1998 AAM
aplinkosauginiu požiūriu bei
inventorizuoti pelkes, saugomas pagal
Ramsaro konvenciją
Optimizuoti saugomų teritorijų tinklą
* Kurti biosferos monitoringo 1997-2000 AAM, MŪM
teritorijų bei gamtos išteklius
atkuriančių (rekuperacinių) teritorijų
tinklą, parengti ribų planus ar planavimo
schemas
* Įsteigti saugomas teritorijas 1996-2000 AAM, MŪM
gamtiniu požiūriu vertingose buvusių
karinių teritorijų vietose bei Daugų
regioninį parką, parengus jo planavimo
schemą
* Parengti metodines rekomendacijas 1997 AAM, SUM
statinių projektams saugomose teritorijose
rengti
* Parengti kompensacijų ir lengvatų 1997-1999 AAM, FM
teikimo saugomose teritorijose
gyvenantiems gyventojams tvarką
(poįstatyminius teisės aktus)
* Įsteigti regioninių parkų 1996-1997 AAM,
administracijas MŪM, SI,
AVA
* Parengti planavimo schemas 1997-2000 AAM, MŪM
regioniniams parkams bei planus
rezervatams, kraštovaizdžio draustiniams
bei gamtos paminklams
* Pradėti rengti nacionalinių ir nuo 1997 AAM,MŪM,
regioninių parkų ekonominės veiklos SI, AVA
(marketingo) planus
* Atlikti botaninius-zoologinius 1997-2000 AAM
tyrimus 1992 m. įsteigtuose draustiniuose
* Sudaryti saugomų teritorijų kadastrą 1996-1998 AAM
* Parengti ir išleisti pažintinės 1996-1999 AAM
propagandinės serijos - Lietuvos
Respublikos saugomų teritorijų sistema -
leidimą
Sustabdyti miestų ir miestelių gamtinio kraštovaizdžio
degradavimą
* Parengti gamtinio kraštovaizdžio 1997 AAM, SUM
apsaugos bei formavimo urbanizuotose
teritorijose metodines rekomendacijas
* Įvertinti gamtinių (natūralių) ar 1997 AAM,
sukurtų želdynų aplinkosauginę reikšmę SUM, SI
* Rengti detalius žaliųjų plotų nuolat SI
tvarkymo projektus ir juos įgyvendinti
* Atlikti miestų ir miestelių 1997-1998 SI
kraštovaizdžio geografinius,
architektūrinius ir botaninius-zoologinius
tyrimus
* Parengti miestų bei miestelių bendro 1997 SUM, AAM
naudojimo želdynų tvarkymo, priežiūros bei
apsaugos nuostatus
Sustabdyti grybų, augalų ir gyvūnų rūšių bei bendrijų nykimo ir
ekosistemų degradavimą
* Prisijungti prie CITES ir Bonos 1996-2000 AAM
konvencijų
* Parengti Augalijos įstatymą ir 1996- AAM
Gyvūnijos bei Saugomų gyvūnų, augalų ir 19987
grybų rūšių ir bendrijų įstatymų
poįstatyminius teisės aktus
* Parengti gyvosios gamtos objektų ir 1997 AAM
išteklių eksporto ir importo
reglamentavimo nuostatus
* Parengti ir įgyvendinti nacionalinę 1996-2015 AAM
bioįvairovės apsaugos veiksmų strategiją
bei šalies bioįvairovės studiją
* Sukurti retų ir pažeidžiamų rūšių, 1996-1997 AAM
bendrijų ir ekosistemų duomenų bazes,
vykdyti retųjų augalų ir grybų bei
populiacijų tyrimus
* Parengti naują Lietuvos Raudonosios 1997-2000 AAM
knygos redakciją bei išleisti Lietuvos
augalų bendrijų Raudonąją knygą
Optimizuoti miškų struktūrą
* Parengti džiūstančių eglynų atkūrimo 1996-1997 MŪM
programą
* Atlikti nacionalinę miškų sanitarinės 1996- MŪM
būklės inventorizaciją 20001997
Optimizuoti gyvūnijos išteklių naudojimą
* Parengti Žuvininkystės įstatymo 1996-1997 ŽŪM, AAM
poįstatyminius teisės aktus,
reglamentuojančius kitų gyvūnijos išteklių
naudojimą
* Parengti faunos apskaitos metodikas 1996-1997 AAM, MŪM
bei atlikti gyvūnijos išteklių apskaitą
* Parengti ir įdiegti rūšių imitacinius 1997-2000 AAM
modelius vertingiausioms ir labiausiai
pažeistoms naudojamų gyvūnų rūšims
* Atlikti natūralių procesų, 1996-1997 AAM
įtakojančių žuvų reprodukciją ir žuvų bei
jų mitybinės bazės išsaugojimą, tyrimus
* Įvertinti Lietuvos medžiojamosios 1997-1998 AAM, MŪM
faunos biologinę būklę
Sustabdyti upių slėnių ir ežerų duburių bei jūros biocenozių
degradavimą
* Parengti vandens telkinių apsaugos 1997 AAM
zonų nuostatų korektūrą
* Parengti Jūros apsaugos įstatymo 1997 AAM
poįstatyminius teisės aktus
* Parengti dokumentus ir siekti 1996-1997 AAM
ratifikuoti MARPOL 73/78 konvenciją ir SNO
1992 m. “Jūros įstatymą”
* Parengti normatyvus efektyviai 1997-1999 AAM
gyvūnų/augalų biotopų apsaugai Lietuvos
jūrinėje aplinkoje
* Parengti ir įgyvendinti valstybinę 1997-2000 AAM
programą “Baltijos jūra”
Sustabdyti agrarinės rekreacinės aplinkos degradavimą
* Parengti Rekreacinių teritorijų 1996-1997 SUM,
nuostatus VTD,
AAM,
* Parengti valstybinį rekreacinių 1996-1998 VTD,
teritorijų kadastrą SUM, SI
Sustabdyti pajūrio paplūdimių ir kopų degradavimą
* Parengti krantosaugos nuostatus bei 1997 AAM
paplūdimių ir kopų rekreacinio naudojimo
taisykles
* Parengti krantotvarkos programą 1997-1998 AAM, AAV
Lietuvos pajūriui
* Parengti ir įgyvendinti rekreacinės 1997-2000 Palangos
infrastruktūros schemas (detalius ir
projektus) Palangos ir Klaipėdos pajūrio Klaipėdo
paplūdimių ir kopų rekreacinėms zonoms s m. SI
* Parengti moksliniais tyrimais 1997-1999 AAM
pagrįstą paplūdimių atkūrimo bei
išsaugojimo metodiką
Sustabdyti vaizdingiausių gamtinių vietovių urbanizavimą
* Parengti kraštovaizdžio estetinės 1998-1999 VTD, AAM
vertės ekonominio ekvivalento nustatymo
metodiką ir atlikti Lietuvos
kraštovaizdžio estetinį įvertinimą
Racionaliai naudoti žemės gelmių išteklius, rRekultivuti oti
išeksploatuotus karjerais pažeistas žemesus
* Rengti Žemės gelmių įstatymo 1996-1997 AAM,
poįstatyminius teisės aktus LGT(SUM)
* Parengti naudingųjų iškasenų karjerų 1996 AAM
rekultivavimo metodiką
* Užbaigti pažeistų žemių 19968- SI, AAM,
inventorizavimą ir pParengti naudingųjų 19989 ŽŪM
iškasenų karjerais pažeistų žemių
rekultivavimo programą
Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, eksploatuojant naftą bei
naudojant geoterminę energiją
* Parengti leidimų naudoti žemės gelmių 1996 LGT
šiluminę energiją išdavimo tvarką karštų (SUM) ,
sūrymų naudojimo tvarką AAM
* Numatyti aplinkosaugines priemones 19976-97 En M,
projektuojant ir vykdant naftos žvalgymo AAM,
darbusParengti naftos ir dujų žvalgymo ir LGT
telkinių eksploatavimo taisykles (SUM)
Sumažinti neigiamą poveikį aplinkai, eksploatuojant kitas
naudingąsias iškasenas
* Parengti ekologinių pasekmių, 1997-1998 LGT
eksploatuojant naudingas iškasenas (SUM) ,
gręžiniais ir šachtomis, prognozavimo AAM
metodiką
* Parengti nemetalinių naudingųjų nuo 1997 AAM, PPM
iškasenų (pirmiausia durpių ir
gėlavandenių klinčių) kasybos ir naudojimo
optimizacinius modelius atskiriems
regionams
* Įvertinti Lietuvoseksploatuojamų 1998-2000 LGT
teritorijosų geopotencialą ir parengti (SUM) ,
geoekologinius žemėlapius M 1 : 200 000 AAM
* Sudaryti priemonių planą anhidrito 1996-1999 PPM, LGT
eksploatavimui skatinti, numatant galimybę (SUM) ,
panaudoti susidariusiasAtlikti ekonominį- AAM
techninį ir ekologinį vertinimą
išeksploatuoto anhidrito ertmesėms
panaudoti įvairioms medžiagoms saugoti
Išvengti gėlo vandens išteklių išsekimo eksploatuojant
vandenvietes
* Parengti paimamo ir naudojamo vandens 1997 AAM, SUM
apskaitos taisykles
* Parengti taisykles bei metodines 1997 AAM,LGT
rekomendacijas vandens išteklių apsaugos (SUM)
ir naudojimo schemoms rengti
* Parengti ir įgyvendinti vandens 1997-2000 SI, AAM,
taupymo programas savivaldybėms vartotoj
aipramon
ės
įmonės
* Parengti upių, ežerų, tvenkinių ir 1997-2000 AAM, LGT
požeminio vandens kadastrus (SUM)
Sustabdyti natūralaus hidrografinio tinklo struktūros keitimą
* Parengti mažų upių ir upelių apsaugos 1997-1998 AAM
bei naujus paviršinio vandens telkinių
pakrančių juostų ir apsaugos zonų
nuostatus
* Parengti tvenkinių teritorinio 1996-2000 AAM
išdėstymo optimizacijos programą
APIBENDRINIMAS
Parengtoje aplinkos apsaugos strategijoje įvertinta
aplinkos būklė, suformuluoti aplinkos apsaugos tikslai bei
prioritetai, parengta priemonių programa, numatyti lauktini
rezultatai. Kaip seksis įgyvendinti numatytas priemones, taip
pat ir realizuoti tikslus, priklausys nuo daugelio veiksnių.
Būtina suprasti, kad padarytas tik pirmas žingsnis. Jei norima,
kad strategija neliktų tik dokumentu, reikia ją paversti nuolat
atsinaujinančiu procesu, pasimokant iš klaidų ir ieškant naujų
kelių numatytiems tikslams pasiekti. Efektyviam Valstybinės
aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programos įgyvendinimui
būtina užtikrinti visų suinteresuotų valstybinių, savivaldos
organizacijų ir nevyriausybinių institucijų veiksmų planavimą,
koordinavimą bei grįžtamąjį ryšį. Tokiu būdu įgyvendinus
strategijoje numatytas svarbiausias priemones, tolesnius
veiksmus būtų galima patikslinti bei papildyti.
Siekiant įgyvendinti valstybinę aplinkos apsaugos
strategijos veiksmų programą būtina:
· kasmet parengti strategijos įgyvendinimo veiksmų planus;
· pagrįsti reikiamų lėšų kiekį numatytų priemonių
finansavimui užtikrinti;
· užtikrinti numatytų priemonių įgyvendinimą laiku;
· nustatyta tvarka parinkti programų vykdytojus;
· kontroliuoti strategijos veiksmų programos vykdymą ir lėšų
panaudojimą.
Strategijos veiksmams įgyvendinti palengvinti ir
paspartinti prie Aplinkos apsaugos ministerijos siūloma sukurti
tarpinstitucinę valstybinės aplinkos apsaugos strategijos
įgyvendinimo koordinavimo grupę. Ji turėtų koordinuoti ir
kontroliuoti veiksmų programos įgyvendinimą. Remiantis
koordinavimo grupės išvadomis, strategija būtų reguliariai
peržiūrima, siekiant pritaikyti ją besikeičiančioms aplinkos,
ekonominėms ir socialinėms sąlygoms. VAAS veiksmų programa
kasmet turi būti peržiūrima remiantis:
· naujais Lietuvos ūkio šakų vystymo planais;
· įstatyminės bazės pokyčiais;
· aplinkosaugine informacija;
· Europos Sąjungos, kitų tarptautinių organizacijų, sutarčių
reikalavimais;
· lėšomis, skirtomis aplinkos apsaugai;
· visuomenės aplinkosauginiais poreikiais.