Išrašas

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

TEISĖS IR TEISĖTVARKOS KOMITETAS

POSĖDŽIO PROTOKOLAS

2007-06-20

Vilnius

SVARSTYTA: Pasiūlymai  Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui XP-1281(3)

Pasiūlymo teikėjas	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė
Seimo narys Vidmantas Žiemelis	Siūlau papildyti 124 straipsnio 5 dalį papildomu sakiniu: “Teisėjų tarybos pirmininku negali būti renkami teisėjai pagal pareigas - Lietuvos Aukščiausiojo teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas “.	Nepritarti Manytina, kad nėra tikslinga nustatyti apribojimus šių teismų pirmininkams būti renkamais Teisėjų tarybos pirmininku. Teisėjų taryba savo nuožiūra išrinks Teisėjų tarybos pirmininką.
Seimo narys Algirdas Sysas	1. Siūlau pakeisti 104 straipsnio 1dalį ir ją išdėstyti taip: 1. Teisėjams suteikiamos 35 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams  už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus suteikiama papildomai po vieną kalendorinę dieną atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali viršyti 56 kalendorinių dienų.  “Teisėjams suteikiamos 28 kalendorinių dienų kasmetinės atostogos. Teisėjams, turintiems daugiau kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą, už kiekvienus paskesnius darbo teisėju metus kasmetinės atostogos pailginamos 1 kalendorine diena, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 56 kalendorinės dienos.” 2. Siūlau išbraukti 107 straipsnio 2 dalį: “2. Teisėjas teisę į valstybinę teisėjo pensiją įgyja sulaukęs 60 metų arba kai jam nustatytas nuo 0 iki 40 procentų darbingumo lygis ir jeigu jis atitinka kitus Teisėjų valstybinių pensijų įstatyme nustatytus reikalavimus. “ 3. Siūlau išbraukti 109 straipsnio 1 ir 2 dalis: “1. Teisėjui žuvus neatliekant teisėjo pareigų arba mirus dėl priežasčių, nesusijusių su teisėjo pareigų atlikimu,  jo šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 108 straipsnio 2 dalyje, lygiomis dalimis išmokama jo 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išmoka. 2. Teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo teisėjas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, arba kita įstatymų nustatyta tvarka pripažintam įvykdžius nusikalstamą veiką arba pažeminus teisėjo vardą, išeitinė išmoka nemokama. “	Nepritarti Darbo grupės siūlymu komitetas nutarė nustatyti 35 dienų minimalias teisėjų atostogas, kadangi galiojanti Teismų įstatymo 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad Teisėjams už pareigų po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, vykdymą gali būti kompensuojama suteikiant iki 14 kalendorinių dienų papildomų mokamų kasmetinių atostogų. Kaip žinoma, kiekvienas teisėjas privalo pagal teisme nustatytą grafiką budėti teisme ir po darbo valandų, poilsio ir švenčių dienomis atlikti ikiteisminio tyrimo teisėjo ir kitas jam skirtas funkcijas. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad tikslinga yra sumažinti pensinį amžių teisėjams vyrams. Taip būtų skatinamas teisėjų korpuso atsinaujinimas. Pritarti Nepritarti Išbraukius šią dalį, teisėjui, pašalintam iš pareigų apkaltos proceso tvarka arba atleistam įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo teisėjas pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė, arba kita įstatymų nustatyta tvarka pripažintam įvykdžius nusikalstamą veiką arba pažeminus teisėjo vardą, būtų mokama išeitinė išmoka.
Seimo nariai A. Baranau-skas, J. Jaruševi-čius, A. Matulevi-čius, A. Skardžius, R. Turčins-kas, R. Bašys, E. Klumbys, R. Venclo-vas, V. Kamblevi-čius, S. V. Drau-gelis, V. Domar-kas, A. Salamaki-nas	1. Naujoje Teismų įstatymo redakcijoje, įvertinus tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas valstybėje, kuriam suteikta teisė ir pareiga formuoti vienodą įstatymų aiškinimą ir taikymą, siūlytina nuosekliai laikytis šios teisinės logikos ir atitinkamai išspręsti klausimą dėl specializuotuose (šiuo metu tai - administraciniai teismai) teismuose išnagrinėtų bylų peržiūrėjimo kasacine tvarka. Tik tokiu būdu būtų galima užtikrinti vieningą teismų praktiką ir teisės aiškinimą visoje Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors bendrosios kompetencijos ir specializuotų (administracinių) teismų kompetencija įstatymais yra atribota ir sąlygiškai atskira, neretais atvejais bendrosios kompetencijos ir administraciniams teismams nagrinėjant bylas tenka spręsti tų pačių atitinkamų teisės normų aiškinimo bei taikymo problemas (pvz., Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje įtvirtinta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis įstatymas. Tai yra, administraciniam teismui nagrinėjančiam tarnybinį ginčą, gali tekti taikyti atitinkamas darbo santykius reglamentuojančias teisės normas, kai pagal bendrąją taisyklę darbo įstatymų aiškinimas ir taikymas priklauso bendrosios kompetencijos teismams). Be to, iš Specialiosios teisėjų kolegijos praktikos matyti, kad pasitaiko atvejų, kai tarp šalių kilęs ginčas nėra “grynojo” civilinio teisinio ar administracinio teisinio pobūdžio. Neretai kilęs ginčas yra susijęs tiek su civiliniais teisiniais, tiek su administraciniais teisiniais santykiais ir priklausomai nuo to, kurie iš jų tame ginče yra dominuojantys - ginčas kompleksiškai (jo neišskaidant) nagrinėjamas tame pačiame teisme (bendrosios kompetencijos arba administraciniame teisme). Tokiais atvejais (kai ginčas yra nagrinėjamas administraciniame teisme), klausimų, susijusių su civilinės teisės normų aiškinimu ir taikymu, peržiūrėjimas kasacine tvarka yra automatiškai eliminuojamas vien tik dėl to, kad tie klausimai konkretaus ginčo atveju yra akumuliuoti su administracinio teisinio pobūdžio reikalavimais. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose įtvirtinti vienodos teismų praktikos formavimo mechanizmai (t.y. kad Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus, o Vyriausiasis administracinis teismas – administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus) negali visiškai užtikrinti, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų praktika dėl tų pačių teisės normų aiškinimo ir taikymo nesiskirs. Be to, nesant kasacijos tam tikros kategorijos bylose (t.y. bylose, kurios pagal įstatymuose įtvirtintas bylų rūšinio priskirtinumo taisykles yra nagrinėjamos administraciniuose teismuose), pažeidžiamas ir asmenų lygiateisiškumo principas, nes šiais atvejais nėra galimybės bylą peržiūrėti kasacine tvarka. Juolab - būtina turėti omenyje - administraciniams teismams yra teismingos bylos dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, t.y. tada, kai yra ginčijami atitinkami viešojo administravimo subjektų veiksmai arba neveikimas. Kaip rodo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada patobulintam įstatymo projektui XP-1281(3), į minėtą pasiūlymą atsižvelgta iš dalies, tačiau nepritarta, kad Vyriausiojo administracinio teismo sprendimai būtų skundžiami kasacine tvarka. Motyvų, paaiškinančių nepritarimo priežastis, išvadoje nėra išdėstyta. Teisingai sureglamentuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kaip vienintelio kasacinio teismo statusą tikslinga dar ir dėl to, kadangi įsteigus kitus specializuotus teismus, pvz., nepilnamečių, šeimos teismus jų sprendimai turėtų būti skundžiami Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, idant būtų formuojama vienoda teismų praktika tų kategorijų bylose. Taip pat siūlytina atsisakyti Teismų įstatyme nuostatų dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statuso, nes šis teismas nepatenka į Lietuvos Respublikos teismų sistemą (netaikoma savivalda, kitos normos, be to, šio teismo nenumato ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos skyrius, reglamentuojantis teismus) arba, jeigu pasiūlymui būtų nepritarta, šis teismas nuosekliai turi būti inkorporuotas į Lietuvos Respublikos teismų sistemą, nustatant šio teismo teisėjų skyrimo tvarką analogišką tvarkai, numatytai į aukštesnių pakopų teismus Teismų įstatyme, analogiškas teisėjų socialines garantijas, dalyvavimą teismų savivaldos institucijose, pvz., Visuotiniame teisėjų susirinkime, Teismų savivaldoje,  turėtų būti taikomi Teismų tarybos nutarimai ir pan. Siūlytina taip išdėstyti projekto 12, 22, 23 straipsnius: „12 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismų sistema ir steigimas 1. Teismų sistemą ir kompetenciją nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis ir kiti įstatymai. Lietuvos Respublikos teismai steigiami įstatymais. 2. Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai. 3. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo statusą ir įgaliojimų vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas nagrinėjantis administracines, civilines, baudžiamąsias bei kitas bylas, taip pat kitas bylas, jeigu pagal šio straipsnio 6 dalį būtų įsteigti kiti specializuoti teismai. 4. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai yra bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėjantys civilines ir baudžiamąsias bylas. Apylinkių teismai nagrinėja ir jų kompetencijai įstatymų priskirtas administracinių teisės pažeidimų bylas. Bendrosios kompetencijos teismai, nagrinėdami civilines bylas, kartu gali nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo. 5. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų administraciniai teismai yra specializuoti teismai, nagrinėjantys bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. 6. Darbo, šeimos, nepilnamečių, bankroto ir kitų kategorijų byloms nagrinėti gali būti steigiami ir kiti specializuoti teismai. 7. Teismai, turintys ypatingus įgaliojimus, taikos metu Lietuvos Respublikoje negali būti steigiami. 8. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas veikia visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Kitų teismų skaičių ir jų veiklos teritorijas nustato įstatymai. 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičių nustato Seimas Respublikos Prezidento teikimu pasiūlius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų skaičiaus Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 10. Kitų teismų teisėjų skaičių nustato Respublikos Prezidentas, motyvuotai patarus Teisėjų tarybai. 11. Kiekvienas teismas yra juridinis asmuo ir turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu. 22 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – Aukščiausiasis Teismas) yra vienintelis kasacinis teismas Lietuvos Respublikoje priimtiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams. 2. Aukščiausiasis Teismas susideda iš Aukščiausiojo Teismo teisėjų. Iš šių teisėjų skiriami Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkai.  Be teisėjo pareigų, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas atlieka ir teismo administravimo funkcijas, o Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininkas – ir teismo skyriaus administravimo funkcijas. 3. Aukščiausiajame Teisme yra Civilinių bylų skyrius ir Baudžiamųjų bylų skyrius. 4. Teisėjus į Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų ir Baudžiamųjų bylų skyrius paskirsto Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, atsižvelgdamas į teisėjų specializaciją, teisėjų darbo krūvį skyriuose ir Teisėjų tarybos patarimą. 5. Aukščiausiojo Teismo buveinė yra Lietuvos Respublikos sostinėje Vilniuje. 23 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija Aukščiausiasis Teismas: 1) nagrinėdamas bylas kasacine tvarka, formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja ir apibendrina bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 3) atlieka kitas Aukščiausiojo Teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 27 straipsnyje nelygiaverčiai išdėstyta Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija lyginant su nuostatomis, reglamentuojančiomis kitų teismų kompetenciją. Pvz., čia yra įvardyta funkcija – nagrinėti prašymus dėl proceso atnaujinimo, tuo tarpu aptariant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kompetenciją minėtos funkcijos nėra nurodyta, nors šis teismas taip pat sprendžia tiek civilinio, tiek baudžiamojo procesų atnaujinimo klausimus. Siūlytina atsižvelgus į pirmame punkte išdėstytą argumentaciją projekto 27 straipsnį suredaguoti taip: „27 straipsnis. Vyriausiojo administracinio teismo kompetencija 1. Vyriausiasis administracinis teismas yra: 1) pirmoji ir galutinė instancija administracinėms byloms, įstatymų priskirtoms Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai; 2) apeliacinė instancija byloms dėl apygardų administracinių teismų sprendimų, nutarimų ir nutarčių; 3) apeliacinė instancija administracinių teisės pažeidimų byloms dėl apylinkių teismų nutarimų; 4) instancija, įstatymų nustatytais atvejais nagrinėjanti prašymus dėl proceso atnaujinimo baigtose administracinėse bylose, įskaitant administracinių teisės pažeidimų bylas. 2. Vyriausiasis administracinis teismas,: 1) nagrinėdamas bylas, formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 2) analizuoja ir apibendrina administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus; 3) 2. aAtlieka kitas Vyriausiojo administracinio teismo kompetencijai įstatymų priskirtas funkcijas.” 2. Siūloma neatsisakyti Aukščiausiojo Teismo senato, kuris veiktų kaip patariamoji institucija Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Panašios patariamosios struktūros veikia ir kitose valstybės valdžios institucijose, pvz., Teisingumo ministerijoje sudaroma kolegija - ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Manome, kad Senato komeptencija būtų pakankamai svari sprendžiant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo veikla susijusius klausimus, todėl Senatas neturėtų būti įtvirtintas vidiniu pačio teismo valiniu aktu. Atkreiptinas dėmesys, kad svarstant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto sudarytoje darbo grupėje Senato reikalingumo klausimą, jam buvo pritarta, tačiau kodėl Senatas dingo iš patobulinto projekto, nežinia. Siūlytina papildyti projektą nauju straipsniu: „„23^1straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senatas ir jo kompetencija 1. Aukščiausiajame Teisme sudaromas senatas, kuris yra patariamoji Aukščiausiojo Teismo pirmininko institucija. 2. Į senato sudėtį įeina Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių pirmininkai, taip pat po tris atsitiktiniu būdu išrinktus Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjus. Renkamų teisėjų rotacija vyksta kas dveji metai. 3. Aukščiausiojo Teismo senatas: 1) teikia siūlymus Aukščiausiojo Teismo pirmininkui dėl teisėjų skaičiaus Lietuvos Aukščiausiajame Teisme; 2) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui perkelti teisėją iš vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo skyriaus į kitą; 3) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo struktūrą; 4) siūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkui organizuoti rengti teismų praktikos apibendrinimus konkrečių kategorijų bylose; 5) pataria Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, kai šis kreipiasi, kitais Aukščiausiojo Teismo veiklos klausimais.“ 3. Tobulintinas projekto 28 straipsnis. Visų pirma, teismų neturėtų saistyti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluota doktrina, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais, tačiau į šio teismo doktriną jie turėtų atsižvelgti, o ne būti jos saistomi. Galioja nemažai Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinos, kuri jau yra praradusi aktualumą (pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 17 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių“ 7 straipsnio ketvirtosios dalies ir 12 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ kai kurios nuostatos. Antra, šio straipsnio ketvirta dalis perkelta iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 9 d. nutarimo pažodžiui. Lietuvos Respublikos Konstitucija, galiojančio Teismų įstatymo 23 straipsnis bei šio projekto 23 straipsnis reglamentuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtį – vykdyti kasacinę funkciją, tai reiškia, kad kasacinis teismas formuoja vienodą teismų praktiką valstybėje, aiškindamas kaip turi būti taikomi įstatymai ir kiti teisės aktai (teisės klausimai). Ši nuostata neprieštarauja minėto Konstitucinio Teismo nutarimo in corpore (perkelta tik ištrauka minėto straipsnio 4 dalyje) prasmei. Siūlytina projekto 28 straipsnį išdėstyti taip: „28 straipsnis. Teisės šaltiniai 1. Nagrinėdami bylas, teismai vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimais ir išvadomis, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis ir Europos Sąjungos teisės aktais, Vyriausybės nutarimais, Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais dėl norminių administracinių aktų teisėtumo, kitais teisės aktais. 2. Teismus saisto atsižvelgia ir į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose suformuluotaą konstitucineę doktrinaą. 3. Nagrinėdami bylas, teismai taip pat vadovaujasi Europos Sąjungos teisminių institucijų prejudiciniais sprendimais Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ir galiojimo klausimais bei atsižvelgia į Europos žmogaus teisių teismo ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimus. 4. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės tų kategorijų bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai  tai  yra  neišvengiama ar objektyviai būtina. Teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi kasacinio teismo sprendimų atitinkamos kategorijos bylose. 4. Manome, kad reikėtų atsisakyti pačių metodų, kokiu būdu bus skirstomos bylos reglamentacijos įstatyme, juk neturi reikšmės ar jos bus skirstomos vadovaujantis kompiuterine programa, ar kitokiais būdais, svarbu jos būtų skirstomos taip, kad būtų realizuojama teisė į nešališką ir nepriklausomą teismą. Minėtus metodus galima numatyti poįstatyminiuose teisės aktuose, pvz., Teismų tarybos nutarimuose. Įstatyme tik turėtų būti numatyti pagrindiniai bylų skirstymo principai, kurių dėka ir būtų išlaikomas bylų skirstymo skaidrumas. Siūlytina tobulinti projekto 31  straipsnį: „31 straipsnis. Teismo sudėtis 1. Teisėjai bylas nagrinėja asmeniškai arba kolegialiai. Teismo sudėtį ir bylų nagrinėjimo tvarką nustato įstatymai. 2. Teismuose gali būti nustatyta teisėjų specializacija tam tikrų kategorijų byloms nagrinėti. Teisėjų specializacijos nustatymo tvarkos aprašą ir pagrindus tvirtina Teisėjų Teismų  taryba. 3. Teisėjams ir teisėjų kolegijoms bylos visais atvejais paskirstomos taip, kad būtų užtikrinta proceso šalių ir proceso dalyvių teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą. 4. Bylos teisėjams paskirstomos ir teisėjų kolegijos sudaromos naudojantis kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Teisėjų tarybos patvirtintomis Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklėmis. 5. Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisyklės turi užtikrinti, kad bylos teisėjams būtų paskirstomos atsižvelgiant į teisėjų specializaciją, darbo krūvio tolygumą, bylų sudėtingumą, teisėjų kolegijų sudėties rotaciją, tos pačios sudėties teisėjų kolegijos maksimalią veiklos trukmę, įstatymuose numatytus draudimus teisėjui nagrinėti konkrečią bylą, teisėjo ar teisėjų kolegijos sudėties pakeitimą, teisėjų nušalinimo ar nusišalinimo aplinkybes, ligos ar komandiruotės atvejus. Bylos teisėjams skirstomos iš eilės rotacijos būdu pagal abėcėlę ar atsitiktine tvarka. Jeigu teisme nustatyta teisėjų specializacija, teisėjas bylai parenkamas iš tą specializaciją turinčių teisėjų. Bylą galima paskirti kitam teisėjui tuo atveju, jeigu yra pateisinamos priežastys, kurios turi būti motyvuotos.” 5. Atkreiptinas dėmesys į klausimų dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams nagrinėjimo reglamentavimą Teismų įstatymo projekte (Teismų įstatymo projekto 32 straipsnis). Teismų įstatymo projekto 32 straipsnyje turėtų būti įtvirtintos tik principinės nuostatos, liečiančios klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimą, šiame įstatyme atsisakant konkrečių procesinių nuostatų (procesinė klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimo tvarka yra atitinkamų procesinių įstatymų reglamentavimo dalykas). Priešingu atveju, siekiant išvengti skirtingo klausimų dėl bylų priskirtinumo nagrinėjimo reglamentavimo, Teismų įstatymo projekto 32 straipsnis turi būti derinamas su šiuo metu rengiamu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektu, taip pat kitais procesiniais įstatymais. Siūlau projekto 32 straipsnį išdėstyti taip: ”32 straipsnis. Bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams nagrinėjimas 1. Bendrosios kompetencijos teismo ir administracinio teismo ginčus dėl bylų priskirtinumo rašytinio proceso tvarka sprendžia speciali teisėjų kolegija, į kurią įeina Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją. Klausimų dėl bylų priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniams teismams specialioje teisėjų kolegijoje nagrinėjimo tvarką nustato Civilinio proceso kodeksas bei kiti įstatymai. 2. Į specialią teisėjų kolegiją motyvuota nutartimi privalo kreiptis teismas, kuriam kyla abejonių dėl pateikto ieškinio, prašymo, skundo ar nagrinėjamos bylos priskirtinumo tam tikram teismui. Bendrosios kompetencijos teismai nutartis dėl bylų priskirtinumo perduoda per Aukščiausiąjį Teismą, administraciniai teismai – per Vyriausiąjį administracinį teismą. 3. Specialios teisėjų kolegijos posėdžiai paeiliui vyksta Aukščiausiajame Teisme ir Vyriausiajame administraciniame teisme, šiems posėdžiams pirmininkauja atitinkamai Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas. Nutartį dėl bylos priskirtinumo speciali teisėjų kolegija turi išnagrinėti per 30 dienų nuo nutarties gavimo Aukščiausiajame Teisme ar Vyriausiajame administraciniame teisme dienos. 4. Speciali teisėjų kolegija klausimą dėl bylos priskirtinumo išsprendžia motyvuota nutartimi. 5. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria bylos priskirtinumo nekeisti, byla toliau nagrinėti grąžinama teismui, pateikusiam nutartį dėl bylos priskirtinumo. 6. Jeigu speciali teisėjų kolegija nutaria pakeisti bylos priskirtinumą, byla nagrinėti iš naujo nuo jos iškėlimo stadijos perduodama tam tikram pirmosios instancijos bendrosios kompetencijos teismui arba administraciniam teismui vadovaujantis proceso įstatymuose nustatytomis bylų teismingumo taisyklėmis. 7. Specialios teisėjų kolegijos nutartis bylos priskirtinumo teismui klausimais neskundžiama ir privaloma teismui, kuriam byla yra perduota nagrinėti. 8. Išsprendus klausimą dėl bylos priskirtinumo, byla kompetentingam ją nagrinėti teismui išsiunčiama per 3 dienas nuo specialios teisėjų kolegijos nutarties priėmimo dienos. 9. Šio straipsnio nustatyta tvarka išsprendžiamas ir bylų, kuriose sujungti keli tarpusavyje susiję reikalavimai, iš kurių vieni nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, o kiti – administraciniame teisme, priskirtinumo klausimas. 6. Tobulintinos Teismų įstatymo projekto nuostatos, nustatančios biuletenio „Teismų praktika“ turinį. Atsižvelgiant į visos kasacinės praktikos svarbą formuojant valstybinę teisės taikymo politiką, t.y. užtikrinant vienodą teisės aiškinimą ir taikymą valstybėje, būtina užtikrinti prieinamumą prie visos kasacinės praktikos (o ne tik prie jos dalies). Tai reiškia, kad biuletenyje (o ne tik interneto tinklalapyje) būtina skelbti visą kasacinę praktiką, sudarant galimybę visuomenei sekti jos kaitą, kaitos motyvavimą, kitus kasacinio teismo veiklos skaidrumo ir viešumo aspektus. O tai ir siūloma projekte. Kartu abejotina, ar tikslinga detaliai įstatymu nustatyti biuletenio turinį. Kokią metodinę medžiagą reikėtų skelbti savo biuletenyje, turėtų nuspręsti pats Teismas, įvertinęs aktualijas.  Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadoje įrašyta, kad šiai pastabai pritarta iš dalies, tačiau jokių pakeitimų straipsnyje nepadaryta. Siūlytina projekto 35 straipsnį išdėstyti taip: „35 straipsnis. Leidinys „Teismų praktika“ 1. Leidinį „Teismų praktika“ sudaro trys dalys: „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“, „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ ir „Tarptautinių teismų praktika“. 2. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalgos; 2) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas. 3. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktika“ periodiškai skelbiama: 1) metinės Vyriausiojo administracinio teismo praktikos apžvalgos; 2) Vyriausiojo administracinio teismo  sprendimai dėl norminių administracinių aktų teisėtumo; 3) kita medžiaga, kurios skelbimo būtinumą pripažįsta Vyriausiasis administracinis teismas. 4. Leidinio „Teismų praktika“ dalyje „Tarptautinių teismų praktika“ periodiškai skelbiama: 1) Europos žmogaus teisių teismo, Europos Sąjungos teisminių institucijų ir kitų tarptautinių teisminių institucijų sprendimai, prejudiciniai sprendimai, išvados bylose, kuriose dalyvaujantys asmenys yra Lietuvos Respublikos asmenys arba Lietuvos valstybė; 2) kiti šios dalies 1 punkte išvardytų institucijų procesiniai sprendimai, kurių skelbimo būtinumą pripažįsta Aukščiausiasis Teismas arba Vyriausiasis administracinis teismas. 5. Leidinio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams ir teisėjams organizuoja Teisingumo ministerija Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. 6. Leidinio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir leidinio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai leidinį „Teismų praktika“ gauna nemokamai, atsižvelgiant į poreikius, suderintus su Teisėjų taryba. 7. Šiame straipsnyje nurodytų teismų ir teisminių institucijų sprendimai leidinyje „Teismų praktika“ skelbiami nepažeidžiant asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, taip pat laikantis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų. 1. Biuletenyje „Teismų praktika“ skelbiamos visos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys. 2. Šiame biuletenyje gali būti skelbiama kitų valstybių teismų praktika, tarptautinių teismų ar Europos Sąjungos teisminių institucijų praktika. 3. Kita medžiaga, jeigu ją skelbti nusprendžia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 4. Biuletenio „Teismų praktika“ leidybą ir platinimą teismams organizuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 5. Biuletenio „Teismų praktika“ leidyba finansuojama iš valstybės biudžeto ir biuletenio pardavimo lėšų. Lietuvos Respublikos teismai biuletenį „Teismų praktika“ gauna nemokamai.” 7. Siūlytina atsisakyti nuostatų, kurios nėra įstatyminio lygio, o yra kiekvieno teismo vidaus darbo organizavimo dalykas, t.y. teisėjo pranešimai teismo pirmininkui apie dalyvavimą komisijose, teismų savivaldos institucijose, pedagoginėje veikloje ir pan. Be to, jeigu jau mažinamas teisėjui darbo krūvis dėl jo dalyvavimo teismų savivaldos institucijų veikloje, kodėl jis nėra mažinamas dėl teisėjo atstovavimo Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose ar teisėjo dalyvavimo įstatymų, tarptautinių sutarčių ir kt. teisės aktų kūrimo darbo grupėse. Pvz., Lietuvos Respublikos Seimo Valdybos š.m. vasario mėn. patvirtintos darbo grupės tobulinti Baudžiamajam Kodeksui ir Baudžiamojo proceso kodeksui dirbo net du metus (Teisės ir teisėtvarkos komitetas jas buvo sudaręs prieš du metus). Patį teisėjo darbo krūvio teisme sumažinimą turėtų reguliuoti bylų skirstymo taisyklės, o ne šis įstatymas. Todėl reikėtų koreguoti projekto 45 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „45 straipsnis. Teisėjo darbas ir veikla ne teisme 1. Teisėjas negali eiti kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse, išskyrus pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 2. Teisėjas nevaržomai dalyvauja teismų savivaldos institucijų veikloje. Darbo teismų savivaldos institucijose metu teisėjo darbo krūvis teisme, kuriame jis dirba, atitinkamai sumažinamas. 3. Teisėjas gali dalyvauti įstatymų, tarptautinių sutarčių, kitų teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse), jei tai netrukdo atlikti teisėjo pareigas. Apie tai teisėjas praneša teismo, kuriame jis dirba, pirmininkui. Teisės aktų nustatyta tvarka teisėjas gali atstovauti Lietuvos valstybei tarptautinėse organizacijose. 4. Teisėjas negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo darbo užmokestį ir užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą. 5. Teisėjas negali dalyvauti politinių partijų veikloje. 6. Teisėjas negali streikuoti.” 8. Nepritartina kandidatų į teisėjus instituto įvedimui. Šis institutas apsunkins patį asmens skyrimo į teisėjo pareigas procesą, o pagilinti teisininko, pretenduojančio tapti teisėju, profesines žinias ir patobulinti jo praktinius įgūdžius, galima mokymo teisėjų mokykloje metu. Iš Teismų įstatymo projekto matyti, kad kandidatas į teisėjo pareigas neturės visų teisėjo įgalinimų, todėl vargu ar galės pajausti moralines dilemas, su kuriomis susiduria teisėjai spręsdami bylas. Atsižvelgus į tai,  abejotina, ar šio instituto  įsteigimas gali būti pagrįstas būtinybe pagilinti kandidato į teisėjo pareigas profesines žinias ir patobulinti jo praktinius įgūdžius. Pagal projektą kandidatui į teisėjo pareigas taikomi darbinės veiklos apribojimai, kas gali apsunkinti gabių teisininkų į teisėjų korpusą pritraukimą, nes turintis penkerių ar septynerių metų teisinio darbo stažą teisininkas jau yra įgijęs profesinį pripažinimą tam tikroje srityje ir todėl abejotina, ar atsisakys savo pasiekto pripažinimo vardan kandidato į teisėjo pareigas stažuotės, negarantuojančios jam profesinės karjeros. Egzistuoja reali tikimybė, kad teisėjo profesiją ir karjerą rinksis ne patys gabiausi teisininkai, kas turėtų būti norint suformuoti aukštos kvalifikacijos teisėjų korpusą, o tie, kurių profesinė karjera klostėsi ne itin sėkmingai. Pažymėtina, kad reikalavimas atlikti kandidato į teisėjo pareigas stažuotę, taikytinas ir teisės mokslininkams, nors Teismų įstatymo projekte pripažįstama jų išskirtinė kvalifikacija. Manome, kad šios kategorijos teisininkų skyrimas į teisėjo pareigas turėtų būti siejamas su atrankos procedūra, kurios metu žinant konkretų teismą ir numatomą teisėjo specializaciją, galima įvertinti teisės mokslininko atitikimą pretenduojamą vietą, mokslininko aktyvumą, mokslinių publikacijų bei darbų apimtį ir turinį  Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kandidato į teisėjo pareigas instituto įsteigimas reikalaus nemažų valstybės išlaidų, nors rezultatais valstybė naudosis ne visada. Antai, kandidatui į teisėjo pareigas reikės sudaryti tinkamas darbo sąlygas, mokėti atlyginimą, mokėti priedus prie atlyginimo kandidato į teisėjo pareigas stažuotės vadovams, nors nemaža dalis teisininkų, atlikusių kandidatų į teisėjo pareigas stažuotę, niekada ir nebus paskirti teisėjais. Dėl nurodytų priežasčių, pasisakome prieš kandidato į teisėjus institutą. Manome, kad Teismų įstatymo projekte be pagrindo atsisakoma iki šiol buvusios tvarkos, leidusios be egzamino į apylinkės teismo teisėjus pretenduoti atitinkamą pedagoginio darbo stažą turintiems teisės mokslininkams. Pastaroji problema nuolat susilaukia prieštaringų vertinimų. Viena vertus pripažįstama, kad atitinkamos srities teisės mokslininkai gali prisidėti prie teismų veiklos kokybės gerinimo ir jiems reikėtų nustatyti kitokias, nei mokslinio laipsnio neturintiems asmenims, tapimo teisėjais sąlygas. Kita vertus, teisėjai praktikai bei mokslinio laipsnio neturintys, bet teisėjais tapti apsisprendę asmenys, teigia, kad nustatant mokslininkams tam tikras lengvatas, įtvirtinamos „nevienodos žaidimo taisyklės“ arba dar blogiau - leidžiama suprasti, jog neturintys mokslinio laipsnio teisininkai yra blogesni, nei juos turintys, nors, kaip rodo praktika, teisėjais pretenduojantys tapti mokslininkai tam tikrais atvejais yra visiškai kitokios specializacijos, nei to reikalauja siekiamas teisėjo darbas. Be to, gali būti ir taip, kad asmuo, tapęs mokslininku, mokslinės veiklos nevysto. Tad kyla logiškas klausimas, ar vien mokslinio laipsnio turėjimas yra veiksnys, leidžiantis būti pranašesniu kitų pretendentų į atitinkamas pareigas atžvilgiu. Vertinant šias pozicijas, neabejotina, kad abi jos turi savo pagrindimą, todėl būtina ieškoti kompromiso. Manome, kad priimtiniausias teisinis reguliavimas būtų toks, kuomet pretendento į teisėjus kvalifikacinio egzamino reikalavimas nebūtų taikomas tiems mokslininkams, kurių vystoma aktyvi mokslinė veikla betarpiškai susijusi su ta sritimi, kurioje, pradėjus eiti teisėjo pareigas, teks priiminėti sprendimus. Siekiant įgyvendinti šią idėją, būtina nustatyti, kad skirtingai nei siūloma Teismų įstatymo projekte, apylinkės teismuose ne gali būti, o turi būti įdiegta pagal atitinkamas teisės šakas (baudžiamoji, civilinė bei administracinė) privaloma specializacija, o taip pat reikia pakeisti tiek esamą, tiek ir projekte siūlomą pretendentų į teisėjus atrankos sistemą (modelis siūlomas toliau). Teismų įstatymo projekto 57 straipsnyje siūloma nustatyti, kad preliminarią atranką Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. Tačiau abejotina, ar būtų tikslingas techninio pobūdžio funkcijas vykdančios institucijos pakeitimas (atsisakant jau nusistovėjusios tvarkos, numatytos dabartinio Teismų įstatymo 55 straipsnyje, kuriai priekaištų iki šiol nepareikšta). Šias abejones sustiprina ir tai, kad Nacionalinė teismų administracija yra teismų savivaldos institucijas aptarnaujanti įstaiga, o teisėjų savivaldos reikšmė teisėjų skyrimo procese visuotinai pripažįstama, tuo tarpu vienos iš vykdomosios valdžios aparato dalyvavimas, ypač įvertinus tai, kad daugeliu atveju būtent Respublikos Prezidentas priima galutinį sprendimą dėl teisėjo paskyrimo (paaukštinimo, perkėlimo), gali sudaryti įspūdį, kad nusižengiama konstituciniam valdžių padalijimo principui. Pastaruoju argumentu grindžiamas ir pasiūlymas, kad formuojant Atrankos komisiją turėtų dalyvauti visų konstitucinių valdžių atstovai. Be to, Teismų įstatymo projekto 57 straipsniu siūloma, kad teisėjų atrankos komisiją sudarytų Respublikos Prezidentas. Atrankos komisija trejiems metams turėtų būti sudaroma iš septynių narių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra pabrėžęs, jog teisėjų korpusas turi būti formuojamas sąžiningai ir skaidriai, asmenys teisėjo darbui parenkami vien pagal jų profesinį pasirengimą ir tokias asmenines savybes, kitas aplinkybes, kurios lemia jų tinkamumą ar netinkamumą šiai veiklai. Neabejotina, kad teisėjų korpuso formavimo skaidrumo užtikrinimo būdai yra viešumas, visuomenės informavimas ir, jeigu tai nustatoma paisant Konstitucijos, pačios visuomenės dalyvavimas šiame procese. Atsižvelgiant į tai siūlome Atrankos komisijos sudėtį Teismų įstatymo naujoje redakcijoje detalizuoti, nustatant, kad ne mažiau kaip keturi jos nariai būtų teisėjai, turintys didesnę darbo teisėjais patirtį, komisijos pirmininkas taip pat turi būti teisėjas, tačiau kiti trys nariai gali būti ne teisėjai. Manytina, kad vis dėlto tokie asmenys, nors būdami visuomenės atstovai, privalo turėti aukštąjį teisinį išsilavinimą, nes profesiniu pagrindu sudaryta institucija gali tinkamiausiai įvertinti konkretaus pretendento kvalifikaciją ir pasirengimą dirbti teisėjo darbą. Įvertinant šį aspektą, racionaliausia į komisijos sudėtį įtraukti teisės krypties mokslininkus. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienos institucijos veiklos skaidrumas ir objektyvumas neatsiejamas nuo pareigos motyvuoti priimamus sprendimus. Reikalavimas išdėstyti sprendimo motyvus turėtų būti taikomas ir Atrankos komisijai. Galiausiai, atkreipiame dėmesį į tai, kad siekiant užtikrinti aukštos kvalifikacijos teisėjų korpuso formavimą, reikėtų sukurti tokią atrankos sistemą, kuomet vietoj vienos reitingų lentelės Respublikos Prezidentui būtų pateikiami du sąrašai - viename reitinguojami aktyvia moksline veikla bei atitinkamoje srityje besispecializuojantys mokslininkai, o kitame visi kiti pretendentai (tuo atveju, jei į aukštesnius teismus pretenduojantis teisėjas tuo pačiu yra ir aktyvus mokslininkas, jis turėtų būti reitinguojamas dvejuose sąrašuose (alternatyva: viename sąraše, bet į vertinimo kriterijus įtraukiami tie, kurie taikomi vertinant mokslininko veiklą). Manytina, kad tiek vienu, tiek kitu atveju pretendentų reitingavimas turi būti motyvuojamas. Toks teisinis reguliavimas leistų, viena vertus, išvengti subjektyvizmo nustatant pretendentų į teisėjus reitingą, o kita vertus, sudarytų galimybę Respublikos Prezidentui apsispręsti dėl to, ar konkrečiu atveju jis pageidautų laisvą teisėjo etatą užpildyti jau teismuose dirbančiu asmeniu ar atitinkamoje srityje besispecializuojančiu mokslininku. Specifiniai turėtų būti ir mokslininko veiklos vertinimo kriterijai (pvz., mokslinis aktyvumas, mokslinių publikacijų bei darbų apimtis ir turinys), kurie leistų įvertinti jo galima indėlį atitinkamo teismo veiklai. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir oficialioji konstitucinė doktrina nenustato Respublikos Prezidento pareigos kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl asmens skyrimo teisėju, atsižvelgiant į Atrankos komisijos išvadas. Atrankos komisijos išvados Respublikos Prezidento nesaisto. Tačiau, viešai nenurodžius Respublikos Prezidento kreipimosi į Teisėjų tarybą patarimo skirti (perkelti) konkretų pretendentą konkretaus teismo teisėju motyvų, visuomenei ir kitiems pretendentams, Teisėjų tarybai gali kilti abejonių dėl teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių principų nesilaikymo. Todėl reikėtų atitinkamai papildyti projektą nuostatomis, nurodant, kad Respublikos Prezidentas turėtų raštu išdėstyti kreipimosi į Teisėjų tarybą motyvus. Siūlytina projekto VII skyriaus pirmąjį skirsnį išdėstyti naujai, t.y. pirmojo skirsnio 48, 49, 51, 52, 53, 54, 55 straipsnius ir antrojo skirsnio  64  straipsnį išdėstyti taip (nekeičiamas 50 straipsnis): „48 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į apylinkės teismo teisėjus 1. Apylinkės teismo teisėju gali būti skiriamas Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis visus šiuos kriterijus: 1) yra nepriekaištingos reputacijos; 2) yra įgijęs aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą (atitinkantį pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus); 3) turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, arba yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu; 4) atitinka įstatymų nustatytus kvalifikacinius reikalavimus ir reikalavimus, keliamus asmenims dėl darbo, susijusio su valstybės ar tarnybos paslaptimi; 5) atitinka sveikatos apsaugos ministro ir teisingumo ministro patvirtintus sveikatos reikalavimus; 6) yra išlaikęs kandidatų į teisėjus (toliau – kandidatas) pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą, išskyrus socialinių mokslų teisės krypties daktarus, kurie pretenduoja į teisėjo pareigas, tiesiogiai susijusias su jų mokslinių tyrimų sritimi. 7) atliko kandidato stažuotę ir kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Užsienyje įgytas universitetinis teisinis išsilavinimas atitinkančiu pirmosios ir antrosios studijų pakopos reikalavimus pripažįstamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 49 straipsnis. Nepriekaištinga reputacija Asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos ir skiriamas kandidatu ar teisėju, jeigu jis: 1) įstatymų nustatyta tvarka teismo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką; 2) atleistas iš teisėjo, prokuroro, advokato, notaro, antstolio, policijos ar vidaus reikalų sistemos darbuotojo pareigų arba iš valstybės tarnybos už profesinės ar tarnybinės veiklos pažeidimus; 3) piktnaudžiauja psichotropinėmis, narkotinėmis, toksinėmis medžiagomis ar alkoholiu; 4) neatitinka Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų; 5) neatitinka kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų. 51 straipsnis. Pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatos patikrinimas 1. Pretendentų į kandidatus teisėjus sveikatos patikrinimas atliekamas prieš laikant kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą. 2. Teisėjų sveikatos patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per penkerius metus. 3. Reikalavimus pretendentų į kandidatus teisėjus ir teisėjų sveikatai ir pretendentų į kandidatus teisėjus  ir teisėjų sveikatos patikrinimo tvarkos aprašą tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir teisingumo ministras, suderinę su Teisėjų Teismų taryba. 4. Sveikatos patikrinimas apima ir psichologinį vertinimą. Psichologinis vertinimas atliekamas asmenybės būdo ir pažintinės veiklos savybėms nustatyti. 5. Sveikatos patikrinimas atliekamas Vidaus reikalų ministerijos Medicinos centre. 52 straipsnis. Preliminarus pretendentų į kandidatus teisėjus dokumentų tikrinimas ir jų įrašymas į Pretendentų į teisėjus sąrašą 1. Pretendentas į kandidatus teisėjus pateikia Nacionalinei teismų administracijai dokumentus, patvirtinančius, kad jis atitinka šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1–5  punktuose nurodytus reikalavimus. 2. Nacionalinė teismų administracija patikrina pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus. 3. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai patvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija: 1) pretendentui į kandidatus teisėjus, kuris turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisinio darbo stažą arba penkerių metų darbo stažą einant šio įstatymo 117 straipsnio 2 dalyje nurodytas pareigas, leidžia laikyti kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinį egzaminą, o jam išlaikius šį egzaminą, jo duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir Pretendentų į teisėjus sąrašą bei šį sąrašą ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, paskelbus konkursą į laisvą teisėjo vietą; 2) pretendento į kandidatus teisėjus, kuris yra socialinių mokslų teisės krypties daktaras, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, duomenis įtraukia į Pretendentų į kandidatus teisėjus duomenų bazę ir atskirą Pretendentų į teisėjus sąrašą bei šį sąrašą ir pretendento į kandidatus teisėjus pateiktus dokumentus, Kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos nutarimą perduoda Respublikos Prezidentui ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisijai, paskelbus konkursą į laisvą teisėjo vietą. 4. Nustačiusi, kad pateikti dokumentai nepatvirtina, kad pretendentas į kandidatus teisėjus atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, Nacionalinė teismų administracija grąžina šiuos dokumentus juos pateikusiam pretendentui į kandidatus teisėjus. 5. Abu Pretendentų į teisėjus sąrašai atnaujinami kiekvienais metais. Pretendentai į teisėjus, esantys sąrašuose, turi kiekvienais metais nustatyta tvarka pateikti Nacionalinei teismų administracijai naują informaciją apie save, taip pat, ar pageidauja toliau likti sąraše. 6. Pretendentų į teisėjus sąrašus tvarko Nacionalinė teismų administracija, o patys sąrašai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklapyje. 53 straipsnis. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinis egzaminas 1. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą,  kandidatų pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino programą tvirtina Teisėjų Teismų taryba. Kandidatų Pretendentų į teisėjus kvalifikacinio egzamino (toliau – egzaminas) laikymą organizuoja Nacionalinė teismų administracija. 2. Egzamino komisija trejiems metams sudaroma iš septynių narių, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Keturis komisijos narius renka Teisėjų Teismų taryba, du skiria Respublikos Prezidentas, vieną – teisingumo ministras. Egzamino komisijos pirmininką iš paskirtų komisijos narių skiria Teisėjų Teismų taryba. 3. Egzaminas laikomas raštu. Egzaminą sudaro dvi dalys – praktinė ir teorinė. Vertinama dešimties balų sistema ir egzaminas laikomas išlaikytu surinkus ne mažiau kaip septynis balus. Neišlaikius egzamino, pakartotinai egzaminas gali būti laikomas ne anksčiau kaip po pusės metų. 4. Egzamino komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. 5. Egzamino rezultatai galioja penkerius trejus metus. 6. Išlaikęs egzaminą asmuo turi teisę iš naujo laikyti egzaminą. Tokiu atveju galioja paskutinio egzamino rezultatai. 54 straipsnis. Viešas konkursas į kandidatus laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą ir pretendentų atranka 1. Pretendentai į kandidatus teisėjus priimami į kandidatus viešo konkurso būdu. 2. Viešą konkursą į kandidatus Respublikos Prezidento nustatyta tvarka skelbia ir organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 3. Viešo konkurso metu šio įstatymo 57 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į kandidatus dokumentus, o po to viešas konkursas vyksta žodžiu (pokalbis). Pokalbio su kiekvienu viešame konkurse dalyvaujančiu pretendentu į kandidatus metu atrankos komisijos nariai išsiaiškina, kuris pretendentas į kandidatus pagal moralines, dalykines ir kitas savybes ir gebėjimus, teisinio darbo patirtį ir profesinius įgūdžius yra tinkamiausias būti kandidatu, ir pataria Respublikos Prezidentui dėl viešą konkursą laimėjusio pretendento į kandidatus skyrimo kandidatu. 4. Viešą konkursą laimėjusį pretendentą į kandidatus Teisėjų tarybos patarimu kandidatu skiria Respublikos Prezidentas dekretu. Nacionalinė teismų administracija su kandidatu jo stažuotės laikotarpiui sudaro terminuotą darbo sutartį. Šioje sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti numatyta, kad kandidato mokymui skirtas lėšas (išskyrus darbo užmokestį) kandidatas grąžina, jeigu jis: 1) savo noru nutraukia kandidato stažuotę; 2) atleidžiamas iš kandidatų šio įstatymo 55 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir 9 dalyje numatytais pagrindais. 1. Pretendentų į teisėjus atranka vykdoma paskelbus viešą konkursą į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą. 2. Viešo konkurso metu šio įstatymo 55 straipsnio nustatyta tvarka sudaryta Pretendentų į teisėjus atrankos komisija išnagrinėja pretendentų į teisėjus dokumentus, o po to vyksta pokalbis žodžiu. Atrenkant pretendentus į apylinkės teismo teisėjus, įvertinami kiekvieno iš pretendentų įgūdžiai, dalykinės ir asmeninės savybės, bendrieji gebėjimai bei pirmenybę suteikiantys privalumai. Pretendentų į teisėjus vertinimo kriterijus nustato Teismų taryba. 3. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija dėl kiekvieno pretendento surašo motyvuotą išvadą bei sudaro pretendentų į laisvą teisėjo vietą sąrašą bei atskirą sarašą dėl socialinių mokslų teisės krypties daktarų. 4. Pretendentų į laisvą teisėjo vietą sąrašai pateikiami Respublikos Prezidentui. Be to, minėti sąrašai skelbiami Nacionalinės teismų administracijos tinklapyje. 55 straipsnis. Kandidatų stažuotė 1. Kiekvienas kandidatas pagal Teisėjų tarybos patvirtintą stažuotės programą atlieka ne trumpesnę negu 6 mėnesių ir ne ilgesnę negu vienerių metų stažuotę. 2. Stažuotės metu kandidatas stažuojasi bendrosios kompetencijos pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teisme, kasaciniame teisme ir administracinių teismų sistemos abiejų pakopų teismuose. 3. Kandidatų stažuotės atlikimo tvarką nustato, pavyzdines ir individualias kandidatų stažuotės programas, tarpinę ir galutinę stažuotės ataskaitas tvirtina Teisėjų taryba. 4. Kandidatų stažuotei kiekviename teisme, kur atliekama stažuotė, vadovauja teismo pirmininkas ir jo paskirtas teisėjas, turintis ne trumpesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą ir neturintis galiojančių drausminių nuobaudų (toliau – stažuotės vadovai). 5. Stažuotės metu kandidatai rengia tarpinių teismo procesinių sprendimų ir baigiamųjų teismo aktų projektus, padeda stažuotės vadovams  sisteminti bylos medžiagą ir tinkamai pasirengti teismo posėdžiams, dalyvauja teismo posėdyje šalia posėdžio pirmininko, pataria stažuotės vadovams teisiniais klausimais, dalyvauja atliekant taikinimo procedūras, vykdo kitus stažuotės vadovų nurodymus. 6. Praėjus pusei stažuotės termino, kandidatas Teisėjų tarybai pateikia tarpinę stažuotės ataskaitą ir stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina tarpinę ataskaitą ir nustato tolesnę kandidato stažuotės atlikimo tvarką; 2) nusprendžia, kad kandidatas yra pasirengęs pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir patvirtina kandidato stažuotę; 3) pripažįsta, kad kandidatas yra netinkamas pretenduoti į apylinkės teismo teisėjus ir pasiūlo Respublikos Prezidentui atliesti jį iš kandidatų. 7. Šio straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytas sprendimas gali būti priimtas tik tuo atveju, kai kandidatui buvo nustatyta vienerių metų stažuotė ir šis kandidatas  per atliktos stažuotės laikotarpį jau yra stažavęsis visų jurisdikcijų visų pakopų teismuose. 8. Atlikęs stažuotę, kandidatas pateikia Teisėjų tarybai galutinę kandidato stažuotės ataskaitą ir visų jo stažuotės vadovų išvadas. Teisėjų taryba, susipažinusi su pateiktais dokumentais, priima šio straipsnio 6 dalies 2 arba 3 punkte nurodytą sprendimą. 9. Respublikos Prezidentas turi teisę atleisti asmenį iš kandidatų bet kuriuo jo stažuotės metu, jeigu kandidatas iš esmės pažeidžia jam nustatytas pareigas arba nebeatitinka šio įstatymo 48 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Šis Respublikos Prezidento dekretas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 10. Be šio straipsnio 6 ir 9 dalyse numatytų pagrindų, asmuo iš kandidatų gali būti atleidžiamas savo noru, dėl sveikatos būklės, išrinkus ar paskyrus jį į kitas mokamas pareigas, išskyrus mokslinį ir pedagoginį darbą, taip pat kitais Darbo kodekse nustatytais pagrindais. 56 straipsnis. Pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašai 1.   Kandidatai, atlikę kandidatų stažuotę, chronologine tvarka įrašomi į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą. 2. Teisėjų tarybos sprendimo, kuriuo patvirtinta kandidato stažuotė, data yra šio kandidato duomenų įtraukimo į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą data. 3.  Apie tai, kad konkretus kandidatas įrašytas į pretendentų į tam tikros pakopos teismo teisėjus sąrašą, taip pat apie jo eilės numerį šiame sąraše Nacionalinė teismų administracija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 57 straipsnis. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka 1. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus preliminarią atranką (toliau – preliminari atranka) Respublikos Prezidento pavedimu organizuoja Respublikos Prezidento kanceliarija. 2. Respublikos Prezidento kanceliarija preliminarios atrankos metu: 1) gauna iš Nacionalinės teismų administracijos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus dokumentus; 2) įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikiamus dokumentus kompetentingoms institucijoms išvadai dėl nepriekaištingos pretendentų į apylinkės teismo teisėjus reputacijos gauti; 3) Respublikos Prezidento kanceliarijos tinklalapyje internete skelbia pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pavardes, jų gyvenimo ir darbo aprašymus. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo klausimams svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pretendentų į teisėjus atrankos komisiją (toliau – atrankos komisija) ir nustato šios komisijos darbo tvarką ir pretendentų į teisėjus atrankos kriterijus. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų. Daugiau kaip pusė atrankos komisijos narių turi būti ne teisėjai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių skiria šios komisijos pirmininką. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teisėjų tarybos nariai. 4. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja  ne mažiau kaip penki komisijos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 5. Atrankos  komisija savo išvadą dėl pretendentų į apylinkės teismo teisėjus pateikia Respublikos Prezidentui. 6. Atrankos  komisijos  išvados dėl  pretendentų į apylinkės teismo teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 7. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus atranka gali būti pradedama, kai neplanuotai atsiranda laisva apylinkės teismo teisėjo darbo vieta arba likus ne mažiau kaip 6 mėnesiams iki numatomo laisvos apylinkės teismo teisėjo darbo vietos atsiradimo. Informaciją apie laisvas  ir atsilaisvinsiančias apylinkės teismo teisėjo darbo vietas ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija paskelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. 8. Informaciją apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo darbo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija taip pat pateikia registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis teisėjams, siekiantiems būti perkeltiems arba paskirtiems į kitą teismą šio įstatymo 74 ir 75 straipsnių nustatyta tvarka. 9. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie teisėjai, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. 10. Atrenkant teisėjus, įvertinamos kiekvieno pretendento profesinės žinios ir įgūdžiai, gebėjimas teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, darbo teisėju arba kito teisinio darbo stažas, kiti kiekybiniai ir kokybiniai teisinės veiklos rodikliai, etikos reikalavimų laikymasis profesinėje ir kitoje veikloje, mokslinė ir pedagoginė veikla, papildomai gali būti atsižvelgiama į teismo, kuriame teisėjas dirba ir į kurį pretenduoja, teisėjų kolektyvo nuomonę. 11. Jeigu nė vienas teisėjas, siekiantis būti perkeltas ar paskirtas į kitą teismą, nepateikė rašytinio prašymo dalyvauti atrankoje arba nesutiko su pasiūlymu dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, apie laisvą arba atsilaisvinsiančią apylinkės teismo teisėjo vietą ir numatomos atrankos vietą ir laiką Respublikos Prezidento kanceliarija registruotu paštu ir elektroninių ryšių priemonėmis praneša kandidatams, įrašytiems į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą. 12. Dalyvauti atrankoje kviečiami tik tie kandidatai iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo, kurie iki paskelbtos atrankos dienos Respublikos Prezidento kanceliarijai pateikė rašytinius prašymus dalyvauti atrankoje. Dirbti teisėju konkrečiame teisme, kuriame šio straipsnio numatytomis sąlygomis atsirado ar atsiras teisėjo darbo vieta, pirmiausiai siūloma tam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui, kuris yra pirmesnis pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. Jeigu šis nesutinka, dirbti teisėju konkrečiame teisme siūloma kitam pareiškusiam norą dalyvauti atrankoje kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše. 13. Jeigu nė vienas kandidatas, įrašytas į pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašą, nepateikė prašymo dalyvauti atrankoje arba nė vienas iš atrankoje dalyvavusių kandidatų nesutiko dirbti teisėju konkrečiame teisme, dirbti teisėju šiame teisme siūloma pirmajam kandidatui iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). Jeigu ir šis nesutinka su pateiktu pasiūlymu, dirbti teisėju šiame teisme siūloma kitam kandidatui pagal eiliškumą pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąraše (nepaisant to, ar šis buvo pareiškęs norą dalyvauti atrankoje į šias pareigas, ar ne). 14. Kandidatas, kuris atsisakė jam pasiūlytos konkrečios teisėjo darbo vietos, yra išbraukiamas iš pretendentų į apylinkės teismo teisėjus sąrašo ir turi grąžinti jo kandidato stažuotei skirtas lėšas (išskyrus kandidato stažuotės metu jo gautą darbo užmokestį). Toks asmuo kandidatuoti į apylinkės teismo teisėjus turi teisę bendra šio įstatymo nustatyta tvarka ne anksčiau kaip po trejų metų nuo atsisakymo dienos. 55 straipsnis. Pretendentų į teisėjus atrankos komisija 1. Pretendentų į teisėjus skyrimo klausimams svarstyti sudaroma Atrankos komisija, kurios darbo tvarką tvirtina Teismų taryba. 2. Atrankos komisija trejiems metams sudaroma iš septynių asmenų, iš kurių ne mažiau kaip keturi yra teisėjai, turintys ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo darbo stažą, kiti nariai – teisės krypties mokslininkai (teisės krypties socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai, atitinkantys šio įstatymo 48 straipsnyje numatytus reikalavimus pretendentui į apylinkės teismo teisėjus. Po du asmenis Komisijos nariais (iš jų vieną teisėją ir vieną teisės krypties mokslininką) skiria Respublikos Prezidentas, Seimo pirmininkas ir Teismų taryba, vieną asmenį iš teisėjų – Teisingumo ministras. Atrankos komisijos nariais negali būti skiriami Teismų tarybos nariai. Respublikos Prezidentas iš atrankos komisijos narių teisėjų skiria šios komisijos pirmininką. 3. Atrankos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu posėdyje dalyvauja  ne mažiau kaip penki jos nariai. Sprendimai priimami visų komisijos narių balsų dauguma. 4. Atrankos komisijos išvados dėl pretendentų į teisėjus Respublikos Prezidento nesaisto. 64 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjo skyrimas 1. Apylinkės teismo teisėją motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo skirti apylinkės teismo teisėju dėl vienos ar daugiau kandidatūrų. 3. Pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo darbo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 4. Apsvarsčiusi pretendentų į apylinkės teismo teisėjus skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl visų Respublikos Prezidento pateiktų kandidatūrų. Laikoma, jog Teisėjų taryba patarė Respublikos Prezidentui skirti konkretų pretendentą į apylinkės teismo teisėjus apylinkės teismo teisėju, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų taryba nepatarė dėl konkrečios kandidatūros, Respublikos Prezidentas gali pakartotinai kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo dėl tos pačios kandidatūros. 5. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 1. Apylinkės teismo teisėją motyvuotu Teisėjų tarybos patarimu skiria Respublikos Prezidentas. 2. Respublikos Prezidentas gali kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo skirti apylinkės teismo teisėju dėl vienos ar daugiau kandidatūrų. Visais atvejais Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai raštu išdėsto kreipimosi dėl kiekvienos kandidatūros motyvus. 3. Kandidatų skyrimo į laisvą apylinkės teismo teisėjo vietą klausimas paprastai svarstomas artimiausiame Teisėjų tarybos posėdyje. 4. Apsvarsčiusi kandidatų skyrimo į teisėjus klausimą, Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl visų Respublikos Prezidento pateiktų kandidatūrų Teisėjų tarybos nariams balsuojant slaptai dėl kiekvieno kandidato. Laikoma, jog Teisėjų taryba pataria Respublikos Prezidentui dėl konkretaus kandidato paskyrimo apylinkės teismo teisėju, jeigu už tai balsavo daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Jeigu dėl patarimo kandidatą skirti apylinkės teismo teisėju nesurenkama daugumos Teisėjų tarybos narių balsų, Respublikos Prezidentas dėl tos pačios kandidatūros gali kreiptis į Teisėjų tarybą patarimo pakartotinai. 5. Respublikos Prezidentui Teisėjų tarybos sprendimą dėl patarimo per penkias dienas raštu praneša Teisėjų tarybos pirmininkas. 6. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir sprendžiant klausimus dėl kitų pakopų teismų teisėjų skyrimo, teisėjų perkėlimo į kitus tos pačios pakopos teismus arba kitos jurisdikcijos teismus, teisėjų skyrimo į žemesnės pakopos teismus, teisėjų atleidimo iš pareigų, teismų pirmininkų, jų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo, atleidimo ir kitus su teisėjų skyrimu, perkėlimu, paaukštinimu, atleidimu susijusius klausimus. 9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo statusai negali būti sulyginti. Skaitant projekto 60 ir 61 straipsnius, nesunku pastebėti, kad norima sulyginti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo statusus, visiškai neatsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtina kitokius principus. Konstitucijos 112 straipsnyje nustatyta, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjus skiria ir atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu, kai tuo tarpu specializuotų teismų teisėjus skiria Respublikos Prezidentas vienasmeniškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toks teisinis reguliavimas apsprendžia Lietuvos teismų hierarchiją, o tuo pačiu ir juose dirbančių teisėjų kvalifikacijos lygmenį. Aukščiausiojo Teismo teisėjų kompetencija turi būti pati aukščiausia, kas suponuoja būtinybę pretendentams nustatyti pačius aukščiausius kvalifikacinius reikalavimus. Pateiktą motyvaciją galima sustiprinti ir galiojančio Teismų įstatymo 67 ir 68 straipsnių redakcijomis, kur Vyriausiasis administracinis teismas prilyginamas tik Lietuvos apeliaciniam teismui, nors pastarojo teisėjų korpuso formavime taip pat dalyvauja Lietuvos Respublikos Seimas. Išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad noras Vyriausiojo administracinio teismo statusą prilyginti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statusui yra dirbtinis, nemotyvuotas ir nesiderinantis su Konstitucijos nuostatomis. Atsižvelgiant į tai, kas išsakyta, siūlytina pasilikti prie galiojančiame Teismų įstatyme įtvirtintos idėjos, kad Vyriausiojo administracinio teismo teisėjams keliami tokie patys reikalavimai, kaip ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, o galimybė Vyriausiojo administracinio teismo teisėjams tapti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjais būtų susaistyta atitinkamo stažo reikalavimu. Koreguotini ir straipsniai, reglamentuojantys teisėjų perkėlimą į kitus teismus bei paskyrimą žemesnės pakopos teisėjais. Siūlytina taip išdėstyti projekto 59, 60, 61, 74 ir 75 straipsnius: „59 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Apeliacinio teismo teisėjus 1. Apeliacinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkerių metų apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjo darbo stažą; 3) Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip vienerių metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) 4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip penkiolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pretendentas į Apeliacinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. 60 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus 1. Vyriausiojo administracinio teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) teisėjas, turintis ne mažesnį kaip penkiolikos dešimties metų apylinkės teismo teisėjo darbo stažą; 2) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių penkerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 3) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų vienerių metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 4) Aukščiausiojo teismo teisėjas; 5) 4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos penkiolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pretendentas į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. 61 straipsnis. Reikalavimai pretendentui į Aukščiausiojo Teismo teisėjus 1. Aukščiausiojo Teismo teisėju gali būti skiriamas: 1) apygardos administracinio teismo, apygardos teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip aštuonerių metų šių teismų teisėjo darbo stažą; 2) Apeliacinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 3) Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas, turintis ne mažesnį kaip trejų metų šio teismo teisėjo darbo stažą; 4) socialinių mokslų teisės krypties daktaras, kuris turi ne mažesnį kaip aštuoniolikos metų teisinio darbo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šio įstatymo 50 straipsniu, atliko kandidato stažuotę ir kurio kandidato stažuotės ataskaita buvo patvirtinta šio įstatymo nustatyta tvarka. 2. Pretendentas į Aukščiausiojo Teismo teisėjus, atitinkantis bent vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, taip pat turi atitikti šio įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 1, 2, 4 ir 5 punktuose nustatytus reikalavimus. 74 straipsnis. Teisėjo perkėlimas į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą 1. Apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas, praėjus ne mažiau kaip trejiems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas, arba apylinkės teismo, apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo pirmininkas, pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, įgaliojimų laikui, jo sutikimu gali būti perkeltas teisėju į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą. Apeliacinio teismo teisėjas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo paskyrimo į teisėjo pareigas jo sutikimu gali būti perkeltas į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus, ir atvirkščiai. 2. Sprendžiant teisėjo perkėlimo į kitą teismą klausimą šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais  mutatis mutandis taikoma 57 54 straipsnyje nustatyta atrankos tvarka. 3. Sprendžiant dėl teisėjų perkėlimo šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais, kai į laisvą vietą kitame teisme pretenduoja daugiau kaip vienas pretendentas, įvertinami kiekvieno pretendento profesiniai įgūdžiai, darbo teisėju stažas, specializacija.  4. Teisėjo sutikimo nereikia prireikus teisėją laikinai perkelti į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą, kad būtų užtikrintas šio teismo funkcionavimas (kai šio teismo teisėjas serga, yra laisva teisėjo vieta arba dėl kitų priežasčių šio teismo teisėjas negali atlikti teisėjo pareigų). Taip perkelti teisėją galima ne ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui ir ne daugiau kaip kartą per trejus metus. 5. Šio straipsnio 4  dalyje numatytais atvejais teisėjas į kitą teismą perkeliamas Respublikos Prezidento dekretu netaikant šio įstatymo 57 54 straipsnyje nustatytos atrankos tvarkos. 6. Sprendžiant dėl teisėjo perkėlimo šio straipsnio 4 dalyje numatytais atvejais, įvertinamas perkeliamo teisėjo darbo stažas, specializacija, šeiminė padėtis, atstumas iki vietovės, kurios teritorijoje esančiame teisme yra laisva teisėjo vieta, teisėjo nuomonė ir argumentai dėl galimo perkėlimo, taip pat kitos esminės aplinkybės. 7. Dėl teisėjo perkėlimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 8. Teisėjas laikomas perkeltu į kitą tos pačios pakopos teismą arba į kitos jurisdikcijos tos pačios pakopos teismą nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo perkėlimo įsigaliojimo dienos. 75 straipsnis. Teisėjo paskyrimas kito žemesnės pakopos teismo teisėju 1. Apygardos administracinio teismo ar apygardos teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apylinkės teismo teisėju. 2. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ar Apeliacinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas apygardos teismo, apygardos administracinio teismo, apylinkės teismo teisėju. Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas jo pageidavimu gali būti paskirtas Apeliacinio teismo ar Vyriausiojo administracinio teismo teisėju. 3. Šiame straipsnyje numatytais atvejais teisėjas gali būti skiriamas į kitą teismą be kvalifikacinio egzamino ir atrankos. 4. Apeliacinio, apygardos administracinio ir apygardos teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybos motyvuotu patarimu. Tos pačios procedūros metu svarstomas ir  sprendžiamas ir teisėjo atleidimo iš aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigų klausimas. Apeliacinio teismo teisėjas atleidžiamas iš pareigų ir skiriamas žemesnės pakopos teismo teisėju gavus Seimo pritarimą dėl šio teisėjo atleidimo iš einamų pareigų. 5. Aukščiausiojo Teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu patarus Teisėjų tarybai ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkui pasiūlius. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju skiria Respublikos Prezidentas Teisėjų tarybai motyvuotai patarus, o Apeliacinio teismo teisėju – taip pat ir Seimo pritarimu. Prieš skirdamas Aukščiausiojo Teismo, Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo teisėją žemesnės pakopos teismo teisėju, Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Teisėjų tarybą patarimo dėl teisėjo atleidimo iš aukštesnės pakopos teismo teisėjo pareigų ir jo skyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju. Tos pačios procedūros metu Teisėjų taryba motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjo atleidimo iš einamų teisėjo pareigų ir paskyrimo žemesnės pakopos teismo teisėju. Gavęs motyvuotą Teisėjų tarybos patarimą, Respublikos Prezidentas teikimu kreipiasi į Seimą dėl teisėjo atleidimo iš Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigų. 6. Teisėjas laikomas paskirtu kito žemesnės pakopos teismo teisėju nuo Respublikos Prezidento dekreto dėl teisėjo paskyrimo įsigaliojimo dienos.” 10. Teismų įstatymo projekto pakeitimais siekiama patobulinti ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų, taip pat šio Teismo skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų procedūrą. Tačiau pateikiant vertinimui suprojektuotą modelį neatsižvelgiama į Aukščiausiojo Teismo kompetencijos specifiką, kas suponuoja būtinybę organizuoti savitą kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus atranką. Mūsų manymu, pirminio pasiūlymo dėl kandidato į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas teisė turėtų priklausyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymas Respublikos Prezidentui turėtų tokią pačią teisinę galią, kaip ir dabartinėje projekto redakcijoje numatyta Atrankos komisijos išvada, t. y. Respublikos Prezidento nesaistytų. Tiek Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, tiek Respublikos Prezidentas kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus galėtų parinkti tik iš kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus sąrašo, kurį tvarkytų Nacionalinė teismų administracija. Formuluojant šią koncepciją atsižvelgta į tai, kad dabartiniame projekte numatomas gana radikalus galiojančios Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarkos pakeitimas, visiškai eliminuojant iš šio proceso Aukščiausiojo Teismo pirmininką. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekte įtvirtintas siūlymas nepagrįstas nei Lietuvos konstitucine doktrina, nei užsienio šalių patirtimi ar tarptautinių dokumentų nuostatomis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 9 d. nutarime konstatavo, kad Teismų įstatymo 73 straipsnio 2 dalis (2002 m. sausio 24 d. redakcija), pagal kurią kandidatūras į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Prezidentui parenka ir pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, o šis siūlymas Prezidento nesaisto, neprieštarauja Konstitucijos 112 straipsnio 2, 5 dalims, 5 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Kita vertus, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas turi teisę nustatyti, kokie subjektai parenka Prezidentui teisėjų kandidatūras. Vertinant projekto nuostatas šiuo aspektu akcentuotina ir tai, kad nė vienoje ES valstybėje nėra Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarkos, kuri būtų analogiška siūlomai dabartiniame Teismų įstatymo projekte. Priešingai – kai kuriose užsienio valstybėse atitinkamais teisės aktais kandidatų atranka pavedama būtent Aukščiausiajam Teismui, kai kuriose su Aukščiausiuoju Teismu turi būti konsultuojamasi atrankos procese (pvz., Estijoje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas paskelbia konkursą laisvoms Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigoms užimti; Lenkijoje kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjo pareigas atranką organizuoja ir atlieka Aukščiausiasis Teismas: Aukščiausiojo Teismo pirmininkas Lenkijos oficialiame leidinyje paskelbia apie laisvas Teismo teisėjo pareigas; visi reikalavimus atitinkantys asmenys gali Teismo pirmininkui teikti savo kandidatūras; Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, įsitikinęs, kad kandidatas atitinka visas sąlygas, jį pristato atitinkamai Teismo kolegijai, kad ši pareikštų savo nuomonę. Po to kandidatūrą svarsto Aukščiausiojo Teismo teisėjų generalinis susirinkimas. Atsižvelgdamas į susirinkimo balsavimo rezultatus, Aukščiausiojo Teismo pirmininkas teikia atitinkamas kandidatūras (ne daugiau kaip du į vieną vietą) Nacionalinei teisėjų tarybai, kuri įvertina kandidatus ir teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymą dėl Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimo; Norvegijoje Aukščiausiojo Teismo pirmininkas raštu pateikia Aukščiausiojo Teismo nuomonę Teisingumo ministerijai ir žodžiu informuoja apie šią nuomonę teisingumo ministrą). Akivaizdu, kad demokratines vertybes, tarp jų ir teismų nepriklausomumą puoselėjančiose Europos valstybėse, Aukščiausiojo Teismo vaidmuo šio Teismo teisėjų skyrimo procese pirmiausia būtinas siekiant užtikrinti tinkamą valstybės aukščiausios teisminės institucijos kompetenciją. Todėl siūloma ne atsisakyti esamo Aukščiausiojo Teismo teisėjų skyrimo tvarkos modelio, bet jį patobulinti nustatant demokratiškesnę, aiškesnę ir skaidresnę procedūrą, leidžiančią išvengti vieno asmens dominavimo priimant atitinkamus sprendimus. Siūlytina taip išdėstyti 69, 76, 81 ir 84 straipsnius: „69 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjo skyrimas Aukščiausiojo Teismo teisėją iš atrankos metu atrinktų pretendentų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Respublikos Prezidentui dėl Seimui teikiamų kandidatūrų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 1. Aukščiausiojo Teismo teisėją skiria Seimas motyvuotu Respublikos Prezidento teikimu. 2. Kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidentui iš pretendentų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus sąrašo parenka ir motyvuotai pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Parinkdamas kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Aukščiausiojo Teismo pirmininkas konsultuojasi su Aukščiausiojo Teismo senatu. 3. Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymas Respublikos Prezidento nesaisto. Kitus, nei Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlyti, kandidatus į Aukščiausiojo Teismo teisėjus Respublikos Prezidentas parenka iš pretendentų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus sąrašo. 4. Respublikos Prezidentui dėl Seimui teikiamų kandidatų į Aukščiausiojo Teismo teisėjus motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 76 straipsnis. Teisėjo atleidimas iš pareigų 1. Teisėjas atleidžiamas iš pareigų šiais atvejais: 1) savo noru; 2) pasibaigus teisėjo įgaliojimų laikui arba sulaukęs įstatymų nustatyto pensinio amžiaus; 3) dėl sveikatos būklės; 4) išrinkus arba jo sutikimu paskyrus į kitas pareigas; 5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą; 6) kai įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažįstamas kaltu dėl baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos padarymo ir jam paskiriama bausmė. 2. Pagrindas atleisti teisėją iš pareigų dėl sveikatos būklės yra tuo atveju, kai teisėjo sveikata neatitinka reikalavimų, patvirtintų vadovaujantis šio įstatymo 51 straipsnio 3 dalimi. Teisėjas taip pat gali būti atleistas iš pareigų dėl sveikatos būklės tais atvejais, kai per vienerius metus serga daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius dvylika mėnesių. 3. Aukščiausiojo Teismo teisėją iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. 4. Apeliacinio teismo teisėją Seimo pritarimu iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. 5. Vyriausiojo administracinio teismo teisėją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. 6. Apygardos teismo, apygardos administracinio teismo ir apylinkės teismo teisėjus iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. 7. Dėl teisėjo atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, išrenkamas Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu. 8. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių Teisėjų tarybos patarimu buvo pratęsti teisėjo įgaliojimai, Respublikos Prezidentui atleidžiant teisėją iš pareigų Teisėjų tarybos patarimo nereikia. 9. Sprendimas dėl teisėjo atleidimo iš pareigų per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui. 81 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyriaus pirmininko skyrimas 1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyrių pirmininkus iš šio teismo teisėjų skiria Seimas Respublikos Prezidento teikimu. Dėl Aukščiausiojo Teismo pirmininko, skyrių pirmininkų teikimo Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 2. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyrių pirmininkai skiriami penkeriems metams. 1. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyriaus pirmininką skiria Seimas motyvuotu Respublikos Prezidento teikimu. 2. Kandidatus į Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko pareigas Respublikos Prezidentui iš atitinkamo skyriaus teisėjų parenka ir motyvuotai pasiūlo Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Parinkdamas kandidatus į Aukščiausiojo Teismo skyriaus pirmininko pareigas Aukščiausiojo Teismo pirmininkas konsultuojasi su Aukščiausiojo Teismo senatu. 3. Aukščiausiojo Teismo pirmininko siūlymas Respublikos Prezidento nesaisto. 4. Respublikos Prezidentui dėl Seimui teikiamų kandidatų į Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, skyriaus pirmininkus motyvuotai pataria Teisėjų taryba. 5. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, skyriaus pirmininkas skiriamas penkeriems metams. 84 straipsnis. Teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko atleidimas iš pareigų 1. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas iš pareigų atleidžiamas: 1) pasibaigus jo, kaip teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko, įgaliojimų laikui, jeigu jis nepaskiriamas iš naujo; 2) jeigu jo veiklos vertinimo metu yra nustatyta, kad jis netinkamai atlieka įstatymų nustatytas administravimo funkcijas; 3) savo noru; 4) jeigu jis atleidžiamas iš teisėjo pareigų šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalyje nustatytais teisėjo atleidimo iš pareigų pagrindais. 2. Aukščiausiojo Teismo pirmininką, skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Seimas Respublikos Prezidento teikimu pasiūlius Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. 3. Apeliacinio teismo pirmininką, skyriaus pirmininką iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas Seimo pritarimu. 4. Vyriausiojo administracinio teismo pirmininką, pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. 5. Apygardos teismo pirmininką ir skyriaus pirmininką, apygardos administracinio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, apylinkės teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją iš pareigų atleidžia Respublikos Prezidentas. 6. Dėl šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodytų teisėjų atleidimo iš pareigų Respublikos Prezidentui motyvuotai pataria Teisėjų taryba, išskyrus atvejus, kai teisėjas yra paskiriamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Tesimo teisėju, išrenkamas Respublikos Prezidentu arba Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba paskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nariu.“ 11. Teisėjų drausminės atsakomybės institutas nuolat sulaukia kritiškų visuomenės narių vertinimų dėl nepakankamo veiksmingumo, privilegijuotos, lyginant su kitais visuomenės nariais, teisėjų atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus. Teismų įstatymo projekte nėra pateikta esminių teisėjų drausminės ir administracinės atsakomybės patobulinimų, siekiant padaryti šį institutą veiksmingesnį, panaikinti skirtumus, kiek tai įmanoma įvertinus teisėjo statusą, tarp teisėjų ir kitų visuomenės narių. Pasiūlymas šia kryptimi tobulinti Teismų įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komiteto buvo nepakankamai motyvuotai atmestas, neatsižvelgus į tai, kad teisėjai neturi konstitucinio imuniteto nuo administracinės atsakomybės. Įvertinus tai, siūloma teisėjams už administracinius teisės pažeidimus pagal specialią procedūrą, kuri atitiktų teisėjų (teismo) nepriklausomumo garantijas, taikyti administracinę, o ne drausminę atsakomybę. Drausminę ir administracinę teisėjų teisinę atsakomybę siūloma atskirti ir aiškiau reglamentuoti taip sudarant sąlygas tiksliau įvertinti teisėjų poelgius. Atskyrus teisėjų teisinės atsakomybės rūšis, atsižvelgiant į įvykio aplinkybes, atsirastų galimybė teisėjui už drausmės pažeidimą ar administracinį teisės pažeidimą taikyti tik drausminę ar administracinę atsakomybę arba atsižvelgus į įvykio aplinkybes abi teisinės atsakomybės rūšis. X SKYRIUS TEISĖJŲ DRAUSMINĖ IR ADMINISTRACINĖ ATSAKOMYBĖ 86 straipsnis. Teisėjo drausminė ir administracinė atsakomybė 1. Teisėjas drausmine tvarka atsako Teisėjų garbės teisme. 2. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka už šiuos nusižengimus: 1) teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) administracinio teisės pažeidimo padarymą; 4) įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą. 3. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas ir (arba) kenkiama teisminės valdžios autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties. 1. Teisėjas už drausmės pažeidimą ar administracinį teisės pažeidimą atsako Teisėjų garbės teisme. 2. Drausmės pažeidimas yra Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo kenkiama teisminės valdžios autoritetui, taip pat aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties, arba įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymas. 3. Administracinis teisės pažeidimas yra poelgis, uždraustas Administracinių teisės pažeidimų kodekse. 87 straipsnis. Drausmės bylos iškėlimas 1. Drausmės byla teisėjui turi būti iškelta tuoj pat, kai paaiškėja šio įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie nusižengimą sužinojo turinti teisę iškelti drausmės bylą Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kurį teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų (įskaitant kvalifikacijos kėlimo, tikslines ir persikėlimo atostogas), teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis, taip pat apkaltos Seime dėl teisėjo pašalinimo iš pareigų laikas. 2. Drausmės bylos iškelti negalima praėjus daugiau kaip trejiems metams nuo nusižengimo padarymo. Į šį laikotarpį neįskaitomas teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis ir apkaltos Seime dėl teisėjo pašalinimo iš pareigų laikas. 3. Siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui, išskyrus Teisėjų tarybos ir Teisėjų garbės teismo narius, turi teisę Teisėjų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnės pakopos teismo pirmininkas. Siūlyti iškelti drausmės bylą Teisėjų tarybos ar Teisėjų garbės teismo nariui turi teisę tik Teisėjų taryba. Turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą subjektas motyvuotą teikimą dėl drausmės bylos teisėjui iškėlimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. 4. Teisėjų etikos ir drausmės komisija, gavusi šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų siūlymus arba šio įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nurodytą medžiagą, turi teisę iškelti drausmės bylą teisėjui. 5. Iškelta drausmės byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Apie atsisakymą iškelti drausmės bylą pranešama pasiūliusiam iškelti drausmės bylą subjektui. 6. Kai drausmės byla teisėjui iškeliama dėl konkrečios jo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas. 7. Jeigu teisėjui iškėlus drausmės bylą Seime pradedama teisėjo apkalta dėl jo pašalinimo iš pareigų, teisėjo drausmės bylos nagrinėjimas Teisėjų garbės teisme sustabdomas. Jeigu Seimas per apkaltą teisėjo iš pareigų nepašalina, Teisėjų garbės teismas atnaujina teisėjo drausmės bylos nagrinėjimą ir priima šio įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punkte numatytą sprendimą. 12. Įvertinus tai, kad didelė dalis atsakomybės formuojant teisėjų korpusą tenka Respublikos Prezidentui, siūloma suteikti jam teisę inicijuoti drausmės bylų iškėlimą teisėjams. Pažymėtina, kad teisėjų drausminės ir administracinės atsakomybės institutai būtų veiksmingesni, jei teisė inicijuoti drausmės bylas teisėjams būtų suteikta ir visuomenės nariams, nes būtent visuomenės nariai dažniausiai susiduria su teisėjų elgesiu, kuris pažeidžia Teisėjų etikos taisykles ar valstybės nustatytas teisės normas ir todėl gali apie jį informuoti. Panaši galimybė visuomenės nariams yra nustatyta kitų valstybių (Jungtinė Karalystė) teisėje. Teisėjų administracinė atsakomybė būtų veiksmingesnė, jei admnistracinę teiseną dėl teisėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo galėtų pradėti bet kuri tokią teisę pagal administracinę teiseną reglamantuojantį įstatymą turinti institucija ar pareigūnas. 86 straipsnis. Teisenos dėl teisėjo drausmės pažeidimo ar administracinio teisės pažeidimo pradėjimas 1. Teiseną dėl teisėjo drausmės pažeidimo turi teisę pradėti Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Teisėjų etikos ir drausmės komisija teiseną dėl teisėjo drausmės pažeidimo gali pradėti tuojau pat, kai paaiškėja drausmės pažeidimas, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią apie teisėjo drausmės pažeidimą sužinojo Teisėjų etikos ir drausmės komisija. Į šį laikotarpį neįskaitomas laikas, kai teisėjas nedirbo dėl ligos arba atostogų (taip pat kvalifikacijos kėlimo, tikslinių ir persikėlimo atostogų), teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis. 2. Pradėti teisenos dėl teisėjo drausmės pažeidimo negalima, jei nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos praėjo daugiau kaip treji metai. Į šį laikotarpį neįskaitomas teisėjo įgaliojimų sustabdymo laikotarpis. 3. Siūlyti pradėti teiseną dėl teisėjo drausmės pažeidimo turi teisę Respublikos Prezidentas, Teismų taryba, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie teisėjo drausmės pažeidimą. Turintis teisę siūlyti pradėti teiseną dėl teisėjo drausmės pažeidimo subjektas motyvuotą teikimą dėl teisenos pradėjimo pateikia Teisėjų etikos ir drausmės komisijai. 4. Pradėti teiseną dėl teisėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo turi teisę institucija (pareigūnas), pagal administracinę teiseną reglamentuojantį įstatymą turinti teisę pradėti tokią teiseną dėl bet kurio kito asmens padaryto administracinio teisės pažeidimo. Pradėdama teiseną dėl teisėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo institucija (pareigūnas) laikosi administracinę teiseną reglamentuojančio įstatymo nuostatų. 5. Drausmės ar administracinio teisės pažeidimo byla perduodama Teisėjų garbės teismui. Apie atsisakymą pradėti teiseną dėl teisėjo drausmės pažeidimo pranešama teiseną pradėti pasiūliusiam subjektui. 6. Kai teisena dėl teisėjo drausmės pažeidimo pradedama dėl konkrečios teisėjo nagrinėjamos bylos, teisėjas nuo šios bylos nagrinėjimo nušalinamas. 13. Norint, kad teisėjų drausmės ir administracinių teisės pažeidimų bylos būtų nagrinėjamos operatyviai, siūloma, kad Teisėjų garbės teismas nagrinėtų bylas trijų teisėjų kolegijoje (taigi vienu metu galėtų būti sudaromos ir bylas nagrinėtų trys Teisėjų garbės teismo kolegijos; racionaliau galima būtų suderinti Teisėjų garbės teismo posėdžio laiką, nes objektyviai būtų paprasčiau rasti priimtiną laiką trims, o ne devyniems teisėjams; išnyktų galimybė procesui užtrukti, jei vienas ar du Teisėjų garbės teismo teisėjai laikinai negalėtų vykdyti savo pareigų). Be to, tam, kad būtų užtikrinta vienoda Teisėjų garbės teismo praktika, siūloma įdiegti Teisėjų garbės teismo sprendimų apskundimo mechanizmą, t.y. tam, kad būtų išvengta galimų klaidų ar skirtingų analogiškų situacijų vertinimų Teisėjų garbės teismo praktikoje, siūloma numatyti galimybę Teisėjų garbės teismo sprendimus skųsti Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai. Manytume, kad galimybė apskųsti sprendimą Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai leistų nuosekliau formuoti vienodą Teisėjų garbės teismo praktiką, palyginus su atveju, kai Teisėjų garbės teismo sprendimas būtų skundžiamas kitam teismui. Reikėtų pažymėti, kad teisėjų drausmės ar administracinių teisės pažeidimų bylos yra savitos dėl drausminės atsakomybės pagrindų, šiose bylose persipinančių drausminės ir administracinės atsakomybės aspektų, specialios šių bylų nagrinėjimo procedūros. Dėl to būtina, kad sprendimus ginčytinais klausimais šiose bylose priimtų teisėjai, perpratę šių bylų savitumus, geriau įsigilinę į šiose bylose iškylančias etikos taisyklių ir teisės aiškinimo  ir taikymo problemas. Pavedus šią funkciją atlikti kitam teismui labai tikėtina, kad sprendimus ginčytinais klausimais šiose bylose priims teisėjai palyginti nedaug įsigilinę į etikos taisyklių aiškinimą ir taikymą, iš dalies ir į kitas šiose bylose iškylančias teisės taikymo ir aiškinimo problemas. Pažymėtina, kad pasiūlyta Teisėjų garbės teismo sprendimų apskundimo procedūra sukurta atsižvelgus į sprendimo apskundimo procedūrą, numatytą Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kolegijos sprendimui apskųsti. 88 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sprendimai 1. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs drausmės bylą, sprendimu gali: 1) nutraukti drausmės bylą, nes nėra drausminės atsakomybės pagrindo arba praleistas terminas drausmės bylai iškelti teisenai dėl teisėjo drausmės pažeidimo pradėti; 2) paskirti drausminę nuobaudą arba drausminės nuobaudos neskirti; 3) paskirti drausminę nuobaudą ir pasiūlyti Respublikos Prezidentui ar Seimui šio įstatymo 76 straipsnyje nustatyta tvarka atleisti teisėją iš pareigų arba kreiptis į Seimą dėl apkaltos teisėjui šio Įstatymo nustatyta tvarka atleisti ar pašalinti teisėją iš pareigų. 2. Apie priimtus sprendimus Teisėjų garbės teismas praneša Respublikos Prezidentui ir Teisėjų tarybai. 2. Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą, sprendimu gali: 1) nutraukti administracinę bylą, nes nėra administracinės atsakomybės pagrindo, praleistas terminas teisenai dėl administracinio teisės pažeidimo pradėti ar kitais administracinę teiseną reglamentuojančio įstatymo nustatytais pagrindais; 2) paskirti administracinę nuobaudą. 3. Teisėjų garbės teismo sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, įsiteisėja pasibaigus jo apskundimo terminui, jeigu skundas dėl sprendimo nebuvo paduotas. Teisėjų garbės teismo sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, per dešimt dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai. Skundą turi teisę paduoti teisėjas, kuriam iškelta drausmės byla, ir pasiūlęs iškelti drausmės bylą subjektas teisėjas, dėl kurio priimtas sprendimas, subjektas pradėjęs teiseną. Skundo padavimas sustabdo Teisėjų garbės teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte, įsiteisėjimą. Šiuo atveju Teisėjų garbės teismo  trijų teisėjų kolegijos sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  įsiteisėja Aukščiausiajam Teismui išnagrinėjus Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai bylą, jeigu sprendimas paliekamas nepakeistas. Aukščiausiojo Teismo Teisėjų garbės teismo plenarinės sesijos priimtas naujas sprendimas teisėjo drausmės byloje įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Skundą dėl Teisėjų garbės teismo sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  nagrinėja išplėstinė penkių teisėjų kolegija, kurią sudaro Aukščiausiojo Teismo pirmininkas. Į šią išplėstinę teisėjų kolegiją negali būti įtraukiami iškelti drausmės bylą pasiūlęs teisėjas, Teisėjų tarybos narys, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys ir Teisėjų garbės teismo narys. Skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai išplėstinė teisėjų kolegija Teisėjų garbės teismo plenarinė sesija nusprendžia nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Nagrinėjant skundą, tikrinamas Teisėjų garbės teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimo, nurodyto šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte,  teisėtumas ir pagrįstumas, tačiau nauji įrodymai netiriami. Aukščiausiojo Teismo Teisėjų garbės teismo plenarinės sesijos sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas. 4. Aukščiausiasis Teismas Teisėjų garbės teismo plenarinė sesija, išnagrinėjęs (-usi) skundą, gali: 1)   palikti Teisėjų garbės teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimą nepakeistą; 2)         panaikinti Teisėjų garbės teismo sprendimą ir drausmės bylą grąžinti nagrinėti iš naujo (šiuo atveju Teisėjų garbės teismui Aukščiausiojo Teismo motyvai yra privalomi); 3)   panaikinti Teisėjų garbės teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimą ir paskirti kitą drausminę nuobaudą priimti vieną iš sprendimų, numatytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose ar 2 dalies 2 punkte; 4)         panaikinti Teisėjų garbės teismo trijų teisėjų kolegijos sprendimą ir nutraukti drausmės bylą šio straipsnio 1 dalies 1 punkte ar šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytais pagrindais. 5. Aukščiausiasis Teismas Teisėjų garbės teismo plenarinė sesija negali priimti sprendimo, pabloginančio teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla , padėtį, išskyrus atvejus, kai byloje yra paduodami keli skundai. Jei skundą paduoda tik subjektas, turintis teisę siūlyti iškelti drausmės bylą, ir Aukščiausiasis Teismas skundą pripažįsta pagrįstu, Aukščiausiasis Teismas privalo grąžinti drausmės bylą nagrinėti iš naujo (toks Aukščiausiojo Teismo sprendimas nelaikomas pabloginančiu teisėjo, kuriam iškelta drausmės byla, padėtį). 6. Jeigu teisėjui yra priimtas šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas Teisėjų garbės teismo sprendimas, bet Respublikos Prezidentas arba Seimas to teisėjo iš pareigų neatleidžia, Teisėjų garbės teismas atnaujina jo drausmės bylos nagrinėjimą ir gali paskirti vieną iš šio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 – 4  punktuose numatytų nuobaudų. 6 7. Teisėjų garbės teismo išnagrinėta drausmės byla saugoma kartu su teisėjo asmens byla. 7 8. Šio straipsnio nustatyta tvarka priimti ir įsiteisėję sprendimai drausmės ar administracinėse bylose skelbiami atskiroje Nacionalinės teismų administracijos tinklalapio internete skiltyje, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. 14. Siūloma, kad teisėjo darbo užmokesčio sumažinimas turėtų siekti nuo 5 iki 15 procentų teisėjo darbo užmokesčio per laikotarpį iki 1 metų. Minimalus teisėjo darbo užmokesčio sumažinimo dydis turi būti nustatytas, nes pagal Teismų įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą yra galimybė už drausmės pažeidimą paskirti nedidelį, pavyzdžiui, 1 procento teisėjo atlyginimo sumažinimą, kuris neturės reikiamo veiksmingo, proporcingo ir atgrasančio poveikio. Maksimalus teisėjo darbo užmokesčio dydžio sumažinimo dydis siūlomas atsižvelgus į nacionalinėje baudžiamojoje teisėje istoriškai žinomą pataisos darbų bausmę, kuri buvo skiriama už nusikaltimus ir kurios esmę sudarė nuo 5 iki 20 procentų išskaitos iš atlyginimo į valstybės pajamas per laikotarpį nuo 2 mėn. iki 2 metų. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą teisėjo darbo užmokestis gali sumažintas iki 30 procentų per laikotarpį iki 1 metų, todėl  galimi atvejai, kai griežtesnė poveikio priemonė bus taikoma už drausmės pažeidimą, nors švelnesnė poveikio priemonė istoriškai galėjo būti taikomą už daug pavojingesnę veiką – nusikaltimą. Įvertinus tai, kyla abejonių dėl teisėjo darbo užmokesčio sumažinimo dydžio proporcingumo padarytos veikos pavojingumui. Pažymėtina, kad siūloma taip pat atskirti teisėjų drausminę ir administracinę atsakomybę, todėl galimi atvejai, kai teisėjui už administracinį teisės pažeidimą iškils tiek drausminė, tiek administracinė atsakomybė, todėl bus galimybė kartu su teisėjo darbo užmokesčio sumažinimu skirti baudą ir taip užtikrinti, kad už administracinį teisės pažeidimą teisėjui bus parinktos veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios poveikio priemonės. 89 straipsnis. Teisėjų garbės teismo skiriamos drausminės nuobaudos 1. Teisėjų garbės teismas gali skirti vieną iš šių drausminių nuobaudų: 1) pareikšti pastabą; 2) pareikšti papeikimą; 3) pareikšti griežtą papeikimą; 4) sumažinti teisėjo darbo užmokestį. 2. Teisėjo darbo užmokestis gali būti sumažintas iki vienerių metų, per šį laikotarpį kiekvieną mėnesį iš teisėjo darbo užmokesčio atskaitant nuo 5 iki 15 iki 30 procentų. 15. Siūloma Teismų įstatymo projektą papildyti 89^1, 90^1 straipsniais dėl motyvų, nurodytų 11 punkte. 89^1 straipsnis. Teisėjų garbės teismo skiriamos administracinės nuobaudos 1. Teisėjų garbės teismas už administracinį teisės pažeidimą gali skirti vieną iš šių administracinių nuobaudų: 1) įspėjimą; 2) baudą; 3) daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimą; 4) suteiktos asmeniui specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones, teisės skraidyti orlaivio įgulos nariu, teisės medžioti arba užsiimti žvejyba, teisės vairuoti vidaus vandenų transporto priemonę ar kitos specialios teisės, kurios atėmimo galimybė yra numatyta Administracinių teisės pažeidimų kodekse) atėmimą. 2. Administracinės nuobaudos teisėjui skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytais atvejais ir nustatyto dydžio. 3. Jei Administracinių teisės pažeidimų kodekse už teisėjo padarytą administracinį teisės pažeidimą kaip administracinė nuobauda yra numatytas tik administracinis areštas, Teisėjų garbės teismas už padarytą administracinės teisės pažeidimą skiria teisėjui baudą, kurią apskaičiuodamas vieną parą administracinio arešto prilygina dviejų MGL dydžio baudai. 90^1 straipsnis. Administracinės nuobaudos galiojimas Teisėjų garbės teismo įsiteisėjusiu sprendimu nubaustas administracine nuobauda teisėjas laikomas baustu administracine tvarka Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytą laiką. 16. Siūlytina išbraukti Projekto 91 straipsnio 3 dalį, kuri pakartota 96 straipsnio 1 dalyje (ši dalis pagal savo turinį ir turėtų būti 96 straipsnyje, kuris nustato teisėjų veiklos vertinimo rezultatų naudojimą). Projekto 91 straipsnio redakcija siūlytina tokia: „91 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tikslai 1. Teisėjų veikla vertinama siekiant išsiaiškinti teisėjų, taip pat teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų (toliau šiame skyriuje kartu visi vadinami teisėjais) turimų profesinių žinių ir įgūdžių lygį, gebėjimus teorines žinias ir įgūdžius taikyti praktikoje, dalyvauti administraciniame teismo darbe ir jį organizuoti, nustatyti stipriąsias ir silpnąsias teisėjų veiklos sritis ir juos skatinti tobulinti profesinius gebėjimus. 2. Teisėjų veiklos vertinimo rezultatai naudojami šiais tikslais: 1) organizuojant tinkamą teisėjų mokymą (nustatant mokymo kryptis, sudarant ir tobulinant teisėjų mokymo programas, parenkant mokymo būdus ir pan.); 2) objektyviai sprendžiant teisėjų paaukštinimo ir teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo naujam įgaliojimų laikui klausimus, siekiant nustatyti, ar pretenduojantis į aukštesnes pareigas teisėjas arba naują įgaliojimų laiką teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas, skyriaus pirmininkas atitinka kandidatui keliamus reikalavimus, taip pat objektyviai tarpusavyje palyginant kelis kandidatus; 3) skatinant teisėjus tobulinti kvalifikaciją; 4) tobulinant teismų administravimą. 3. Jeigu teisėjų veiklos vertinimo metu paaiškėja šio įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 5 ar 6 punkte, 84 straipsnio 1 dalyje arba 86 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, tai gali būti pagrindas pradėti atskirą tyrimą dėl galimybės patraukti teisėją drausminėn atsakomybėn, jį atleisti arba pašalinti iš pareigų šio įstatymo 87 straipsnyje arba 76 ar 77 straipsniuose nustatyta tvarka. “ 17. Projekto 93 straipsnyje netinkamai suplakami pasaulinėje praktikoje žinomi du nelygiaverčiai požiūriai į teisėjo veiklos vertinimo apimtį – siauresnis, apsiribojantis jurisdikcinės veiklos ir asmeninių savybių, tik tiesiogiai susijusių su teisėjo funkcijų atlikimu, vertinimu, (93 straipsnio 1 dalis) ir platesnis, apimantis ne tik tiesiogiai su teisėjo profesine veikla susijusius veiksnius, bet ir netiesiogiai teisėjo darbinės veiklos profesionalumą ir jo poelgių atitikimą aukštiems teisėjų etikos reikalavimams lemiančius veiksnius (93 straipsnio 6 dalis). Šios to paties straipsnio dalys prieštarauja viena kitai. Todėl būtina apsispręsti, kuris iš nurodytųjų modelių tinkamesnis Lietuvai. Šiomis pataisomis siūlomas platesnis požiūris, kuris labiau atitiktų Lietuvos visuomenės lūkesčius visapusiškiau vertinti teisėjų veiklą, grindžiamą ypatingai aukštais elgesio standartais. Todėl siūloma atitinkamai koreguoti 1 dalį, o 6 dalies atsisakyti. 93 straipsnio 3 dalis ydinga tiek juridinės technikos, tiek teisinės logikos atžvilgiu. 3 dalies 1, 2 ir 4 punktuose numatytos pozicijos jau yra sureguliuotos ankstesniuose šio Projekto straipsniuose, todėl šių nuostatų teisėjų savivaldos aktai, kaip kad siūloma, kitaip nustatyti negalėtų, ir Projekto nuostatos, pagal kurias atitinkami dalykai turi būti numatyti Teismų tarybos aktuose, yra beprasmės. Taigi 93 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus reikia išbraukti, nes vertinimo periodiškumą nustato Projekto 92 straipsnio 2 ir 3 dalys, o neeilinio vertinimo pagrindus- Projekto 92 straipsnio 3 dalis; 93 straipsnio  3 dalies 4 punktą reikia išbraukti, nes teisėjų veiklos vertinimo ribos apibrėžtos šio straipsnio 1 dalyje. Siekiant skaidrumo, o ypač – užtikrinti teisėjų nepriklausomumą, būtina kai kuriuos papildomus principinius (kertinius) teisėjų veiklos vertinimo aspektus sureguliuoti Teismų įstatyme, o ne teisėjų savivaldos akte: apibrėžti teisę inicijuoti neeilinį vertinimą turinčius subjektus, teisėjų veiklos vertinimo kriterijus. Tokiu būdu, atsižvelgus į aukščiau išdėstytas pastabas dėl 93 straipsnio, 93 straipsnio 5 punktas tampa 1 punktu, 7 punktas – 2 punktu; 93 straipsnio 3 dalies 3 punktas tampa detalizuota 4 dalimi, o 6 punktas – detalizuota 5 dalimi. Siūlome tokią Projekto 93 straipsnio redakciją: „93 straipsnis. Teisėjų veiklos vertinimo tvarka 1. Teisėjų veiklos vertinimo metu kompleksiškai vertinama teisėjo profesinė veikla ir profesinės veiklos kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, taip pat dalykinės ir asmeninės savybės, tik tiesiogiai susijusios su teisėjo funkcijų atlikimu, jurisdikcinė ir nejurisdikcinė teisėjo veikla. 2. Teisėjų veiklos vertinimo tvarką, kurios pagrindus nustato šis įstatymas, detalizuoja nustato Teismų taryba. 3. Teisėjų veiklos vertinimo tvarka turi atitikti teisinio tikrumo ir apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių, teisėjų nepriklausomumo ir kitus šiame įstatyme nurodytus principus, sudaryti sąlygas skaidriai, visapusiškai ir, objektyviai  ir viešai  įvertinti teisėjų pareigūnų profesinę veiklą. Teisėjų veiklos vertinimo tvarką reglamentuojančiuose teisės aktuose, be kitų šiame įstatyme apibrėžtų nuostatų, turi būti aiškiai ir detaliai nurodyta: 5) 1) teisėjų veiklos vertinimo metodika, trukmė ir procedūra; 7) 2) teisėjų veiklos vertinimui reikalingų duomenų gavimo būdai, kurie garantuotų vertinimo rezultatų patikimumą, objektyvumą ir visapusiškumą. 1)teisėjų veiklos vertinimo periodiškumas (tą nustato  92 str. 2 ir 3 dalys); 2)detalizuoti neeilinio teisėjų veiklos vertinimo pagrindai (tą nustato 92 str. 3 d.); 4.3)turintys Teisę inicijuoti neeilinį teisėjo vertinimą subjektai turi Teismų taryba, teismo, kuriame dirba vertintinas teisėjas, pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, aukštesnės pakopos teismo pirmininkas, jo pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas arba pats teisėjas. 4) teisėjų veiklos vertinimo ribos ;(tą nustato 93 str. 1 d.) 6) 5. Teisėjų veiklos vertinimo kriterijai Vertinant teisėjų veiklą analizuojami tokie kriterijai: 1) tiesiogiai su teisėjo profesine veikla susiję veiksniai: bylų nagrinėjimo efektyvumas (krūvis, darbo tempai, operatyvumas), sprendimų kokybė (panaikintų ir pakeistų sprendimų priežastys, teisinių žinių lygis ir gebėjimas jas tinkamai panaudoti, sprendimų argumentuotumas, kt.), kiti jurisdikcinės veiklos profesionalumo rodikliai (vadybos sugebėjimai, pasireiškiantys tinkamu darbo planavimu ir organizavimu, elgesys su proceso dalyviais, kt.); 2) veiksniai, netiesiogiai lemiantys teisėjo darbinės veiklos profesionalumą, jo elgesio atitikimą aukštus teisėjų etikos reikalavimus: garbingumas, pažeidžiamumas, kitų teisėjų etikos taisyklių laikymasis. 4. 6. Teisėjų veiklos vertinimą atlieka Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija prie Teisėjų Teismų tarybos (toliau – Vertinimo komisija). Vertinimo komisija sudaroma Teisėjų Teismų tarybos įgaliojimų laikui iš septynių narių: trys iš jų turi būti ne teisėjai. Keturis šios komisijos narius renka Teisėjų Teismų taryba tik iš aukštesnės pakopos teismų teisėjų, tris po vieną skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas ir teisingumo ministras. Vertinimo komisijos pirmininką iš paskirtų Vertinimo komisijos narių renka Teisėjų Teismų taryba. Vertinimo komisijos veiklą aptarnauja Nacionalinė teismų administracija. 5. 7. Teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ar skyriaus pirmininkas, inicijavęs teisėjo neeilinį vertinimą (toliau šiame straipsnyje – neeilinio vertinimo iniciatorius), jeigu jis yra Vertinimo komisijos narys, turi nusišalinti nuo šio teisėjo veiklos vertinimo. Neeilinio vertinimo iniciatorius ir vertinant šio teisėjo veiklą dalyvavęs Vertinimo komisijos narys negali priimti sprendimų dėl šio teisėjo karjeros. 6. Vertinant teisėjų veiklą, turi būti atsižvelgiama į kiekybinius ir kokybinius teisėjo profesinės veiklos rodiklius, į dalykines ir asmenines teisėjo savybes, į jurisdikcinę ir nejurisdikcinę teisėjo veiklą. 7. 8. Vertinimo komisijos narių darbo apmokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.“ 18. Atsižvelgiant į kitų Europos valstybių praktiką, Europos Tarybos rekomendacijas dėl institucijų, atsakingų už teisėjų mokymą, būtinumą užtikrinti teisėjų kvalifikaciją bei kuo racionalesnį mokymams skirtų lėšų panaudojimą, pasiūlymais Teismų įstatymo projekto XII skyriui siūloma įtvirtinti, kad teisėjų mokymą organizuoja ir vykdo speciali Teisingumo ministerijai subordinuota institucija – teisėjų mokykla prie Teisingumo ministerijos. Teisėjų mokymo organizavimas ir vykdymas turi būti koncentruotas vienoje institucijoje (atskirai neišskaidant mokymo organizavimo bei vykdymo), o lėšos mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms turi būti numatomos tiesiogiai būtent šiai teisėjų mokyklai pagal atskirą programą, bet ne Teisingumo ministerijai. Šios teisėjų mokyklos veikla apimtų ne tik teisėjų, bet taip pat ir teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų, teismo konsultantų mokymą.  Siūloma įdiegti naują požiūrį į teisėjų mokymą. Teismų įstatymo projekte siūloma išskirti privalomą mokymą (t.y. įvadinis bei tęstinis mokymas) bei neprivalomą mokymą (papildomas kvalifikacijos kėlimas).  Visų pirma, kalbant apie asmenų, pirmą kartą paskirtų teisėjais, įvadinį mokymą, - šio privalomo mokymo metu teisėjas turėtų įgauti žinių (teorinių, o ypač praktinių), kurios yra būtinos, pradedant savarankišką praktinį teisėjo darbą. Taip pat privalomas yra tęstinis mokymas - nuolatinis ir nuoseklus specialių profesinių žinių gilinimas ir įgūdžių formavimas, nustatant privalomą (minimalų) tęstinio mokymo valandų per metus skaičių bei privalomą žinių patikrinimo tvarką. Būtent toks teisinis reglamentavimas padėtų užtikrinti geresnį asmenų, siekiančių teisėjo karjeros, pasirengimą eiti teisėjo pareigas, racionalesnį mokymams skiriamų valstybės lėšų panaudojimą. Tai sudarytų prielaidą tikėtis efektyvesnio teisėjų kvalifikacijos kėlimo bei geresnio vadinamojo „grįžtamojo ryšio“. Kiekvienas teisėjas (išskyrus Aukščiausiojo Teismo teisėjus) turėtų kasmet privalomą (minimalų) valandų skaičių dalyvauti tęstiniame mokyme ir už tai atsiskaityti. Lygiagrečiai teisėjams turi būti sudaryta galimybė kvalifikaciją kelti ir papildomai, t.y. viršijant nustatytą privalomą (minimalų) tęstinio mokymo valandų per metus skaičių. Papildomą kvalifikacijos kėlimą organizuoja taip pat ir teismai, lėšos papildomam kvalifikacijos kėlimui numatomos taip pat ir teismų išlaidų sąmatose. Atsižvelgiant į kasacijos, kaip ypatingos teismų procesinių sprendimų teisėtumo kontrolės formos ypatumus, Teismų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad Aukščiausiojo Teismo teisėjams mokymai organizuojami pagal atskiras mokymo programas, netaikant privalomo, t.y. įvadinio ir tęstinio mokymo. Teismų įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų, teismo konsultantų mokymas būtų organizuojamas neatsiejamai nuo teisėjų mokymo. Tai vienareikšmiškai lemia šių valstybės tarnautojų darbo specifika: jie pataria teismo pirmininkui, skyriaus pirmininkui ar teisėjui su įstatymų ir kitų teisės aktų bei teismų praktikos analize, taikymu bei sisteminimu susijusiais klausimais, padeda teisėjui parengti bylas nagrinėti teismo posėdyje, rengia procesinių dokumentų projektus, padeda atlikti kitas teisėjo pareigas, taip pat vykdo kitus teismo pirmininko, pirmininko pavaduotojo, skyriaus pirmininko ar teisėjo pavedimus, susijusius su jų tiesioginėmis funkcijomis. Nuo to, kaip kvalifikuotai savo pareigas vykdys šie valstybės tarnautojai, priklauso teisėjų veiklos, vykdant teisingumą, efektyvumas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 1994 m. spalio 13 d. rekomendacijoje Nr. R(94)12 „Dėl teisėjų nepriklausomumo, darbo efektyvumo ir teisėjų vaidmens“, kaip viena iš sąlygų, garantuojančių efektyvų teisėjų darbą, yra nurodytas būtinumas užtikrinti teisėjui tinkamą jį aptarnaujantį personalą. Toks siūlomas reglamentavimas padėtų ir racionaliau panaudoti mokymams skiriamas valstybės lėšas: daugeliu atvejų teisėjai ir minėti teismų valstybės tarnautojai kvalifikaciją galėtų kelti kartu pagal tas pačias mokymo programas; būtų užtikrintas šių valstybės tarnautojų specialių profesinių (teisinių) įgūdžių, kuriuos lemia darbo teisme specifika, gilinimas, taip pat mokymo tęstinumas, minėtiems valstybės tarnautojams pradėjus savarankišką teisėjo darbo karjerą. Siūlytina taip išdėstyti teisėjų ir teismo tarnautojų mokymą reglamentuojantį skyrių: „XII SKYRIUS TEISĖJŲ IR TEISMO TARNAUTOJŲ MOKYMAS 97 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo rūšys 1. Kandidatams į teisėjus jų stažuotės metu organizuojamas įvadinis mokymas – profesinių įgūdžių įgijimas. 2. Teisėjams organizuojamas nuolatinis kvalifikacijos tobulinimas – specialių profesinių žinių plėtimas ir įgūdžių tobulinimas. Kvalifikacijos tobulinimas paprastai vyksta pagal metinius teisėjų kvalifikacijos tobulinimas planus. Prireikus gali būti organizuojamas papildomas kvalifikacijos tobulinimas. Teisėjų mokymo rūšys Teisėjų mokymo rūšys yra šios: 1) įvadinis mokymas – privalomas asmenų, pirmą kartą paskirtų teisėjais, teorinis ir praktinis mokymas; 2) tęstinis mokymas – privalomas nuolatinis ir nuoseklus specialių profesinių žinių gilinimas ir įgūdžių tobulinimas; 3) papildomas kvalifikacijos kėlimas. 98 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą organizuoja Teisingumo ministerija, įgyvendina – Teisingumo ministerijos įsteigta specializuota mokymo įstaiga. Papildomą kvalifikacijos tobulinimą  gali organizuoti ir teismai. 2. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams tvirtina Teisėjų taryba teisingumo ministro teikimu. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų mokymo organizavimas 1. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų mokymą organizuoja ir vykdo teisėjų mokykla prie Teisingumo ministerijos. Papildomą kvalifikacijos kėlimą organizuoja ir teismai. 2. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius mokymo planus, privalomą tęstinio mokymo valandų per metus skaičių bei privalomą įgytų žinių patikrinimo tvarką, kvalifikacinius reikalavimus lektoriams tvirtina Teismų taryba Teisingumo ministro teikimu. Mokymo programos bei metiniai mokymo planai rengiami atsižvelgiant į teismų praktikos aktualijas bei tendencijas. 3. Aukščiausiojo Teismo teisėjams mokymai organizuojami pagal atskiras mokymo programas, netaikant įvadinio ir tęstinio mokymo. 4. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų mokymo paslaugų pirkimo taisykles tvirtina Teismų taryba Teisingumo ministro teikimu. Mokymo paslaugų pirkimui Viešųjų pirkimų įstatymas netaikomas. 99 straipsnis. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo finansavimas 1. Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti, kitoms mokymo išlaidoms numatomos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą. 2. Papildomam teisėjų kvalifikacijos tobulinimui skirtos lėšos gali būti numatomos ir teismų išlaidų sąmatose. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų mokymo finansavimas 1. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų ir teismo konsultantų mokymą finansuoja valstybė. Lėšos teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų ir teismo konsultantų mokymui organizuoti, metodinei medžiagai rengti ir leisti bei kitoms mokymo išlaidoms numatomos teisėjų mokyklai prie Teisingumo ministerijos pagal atskirą programą. 2. Teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų papildomam kvalifikacijos kėlimui skirtos lėšos numatomos ir teismų išlaidų sąmatose. Teismų išlaidų sąmatose numatomos teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų papildomam kvalifikacijos kėlimui skirtos lėšos turi sudaryti ne mažiau kaip 1,5 procento teisėjų, teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjų padėjėjų, su teismų praktikos analize susijusių struktūrinių padalinių vadovų ir teismo konsultantų darbo užmokesčiui skirtų asignavimų. 100 straipsnis. Teismo tarnautojų mokymas 1. Teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Rengiant ir tvarkant teismo tarnautojų mokymo programas, organizuojant jų mokymą, be Valstybės tarnybos įstatyme numatytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos, dalyvauja ir Teisingumo ministerija. 2. Specialioms profesinėms žinioms plėsti ir įgūdžiams tobulinti teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjai, teisėjo padėjėjai ir teismo konsultantai gali dalyvauti teisėjų mokymuose. Lėšos šiam papildomam teismo pirmininko, skyriaus pirmininko patarėjų, teisėjo padėjėjų ir teismo konsultantų mokymui skiriamos Teisingumo ministerijai pagal atskirą programą; šios lėšos taip pat gali būti skiriamos teismams pagal atskiras programas. 100 straipsnis. Kito teismo personalo mokymas 1. Kitų teismo tarnautojų mokymą nustato Valstybės tarnybos įstatymas. 2. Teismo darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, mokymą nustato kiti įstatymai.” 19. Projekto 111 straipsnyje „Bendrosios administravimo teismuose nuostatos“ nustatoma, kad administravimas teismuose yra dviejų lygmenų ir jį sudaro, pirma,  teismo organizacinė veikla (vidinis administravimas) ir, antra, organizacinės veiklos priežiūra - išorinis administravimas, pagrįstas aukštesniųjų teismų pirmininkų vykdoma žemesniųjų teismų administracinės veiklos kontrole (priežiūra). Projekto 112 straipsnis apibrėžia ir detalizuoja, kas yra vidinis teismo administravimas. Projekto 113 straipsnis yra specialiai skirtas organizacinės veiklos priežiūrai. Vertinant pagal šio straipsnio pavadinimą ir pirmuosius tris punktus, darytina išvada, kad projektu nustatoma, jog 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte kalbama apie Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo išorinį administravimą, kurį vykdo kiekvieno jų pirmininkas. Tai ydinga nuostata, nes konkretaus teismo vadovas gali vykdyti tik vidinį jo vadovaujamo teismo administravimą (o jį reglamentuoja Projekto 112 straipsnis), bet ne išorinį. Todėl pagal pateiktąjį Projekto 113 straipsnio 1 dalies 4 punkto siūlymą trijų teismų - Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo – atžvilgiu išorinio administravimo niekas nevykdytų. Jis tebūtų deklaruota fikcija. Dėl šios priežasties, siekiant nustatyti ne deklaratyvų, o realų ir aukščiausiosios grandies teismų išorinį administravimą, Projekto 113 straipsnio 1 dalies 4 punktas keistinas, nustatant, kas vykdo šių teismų organizacinės veiklos priežiūrą. Nuosekliai laikantis šiame Projekte siūlomo požiūrio, kad Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas, užtikrinantis teismų praktikos vienodumą visoje valstybėje, siūloma nustatyti, kad administracinės veiklos priežiūrą Apeliacinio ir Vyriausiojo administracinio teismo atžvilgiu vykdo Aukščiausiasis Teismas; Aukščiausiojo Teismo atžvilgiu – Teismų taryba. Pripažįstant principą „jei leidžiama daugiau, tai leidžiama ir mažiau“, nuosekli būtų ir pataisa, kad Teisėjų taryba turi teisę vykdyti bet kurio teismo administracinės veiklos priežiūrą, o Aukščiausiasis Teismas - bet kurio žemesniojo teismo administracinės veiklos priežiūrą. Šis požiūris būtų adekvatus ir visiškai atitiktų šio Projekto 87 straipsnio 3 dalį, tapdamas viena iš esminių jos tinkamo įgyvendinimo prielaidų (Projekto 87 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisę inicijuoti drausmės bylą bet kuriam teisėjui turi Teisėjų taryba (pagal mūsų siūlymą būtų – Teismų taryba) ir bet kurios aukštesnės pakopos teismo pirmininkas). Kaip matyti, jau pati ši nuostata suponuoja aukščiau siūlomo aukščiausiųjų pakopų teismų išorinio administravimo modelį. Siūlytina taip suredaguoti projekto 113 straipsnį: „113 straipsnis. Teismų organizacinės veiklos priežiūra 1. Organizacinės veiklos priežiūrą atlieka: 1) apylinkių teismų – atitinkamo apygardos teismo pirmininkas; 2) apygardų teismų – Apeliacinio teismo pirmininkas; 3) apygardų administracinių teismų – Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 4) Vyriausiojo administracinio teismo, Apeliacinio teismo, Aukščiausiojo Teismo – šių teismų pirmininkai. 4) Vyriausiojo administracinio teismo ir Apeliacinio teismo - Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 5) Aukščiausiojo Teismo -  Teismų taryba. 2. Teismų taryba turi teisę vykdyti visų teismų administracinės veiklos priežiūrą, o Aukščiausiojo Teismo pirmininkas -  bet kurio žemesniojo teismo administracinės veiklos priežiūrą. 2. 3. Teismo pirmininkas jam priskirtas teismo organizacinės veiklos priežiūros funkcijas prireikus gali pavesti atlikti teismo pirmininko pavaduotojui (pavaduotojams), skyrių pirmininkams, kitiems teisėjams, o Teismų taryba – savo nariui (nariams) ar sudarytai specialiai komisijai.“ 20. Siūloma numatyti teismų savivaldos instituciją – Teismų tarybą, sudarytą iš dviejų struktūrų – mažosios tarybos (Teisėjų taryba) ir didžiosios tarybos (Teisėjų taryba ir kiti Teismų tarybos nariai ne teisėjai), nes Teismų tarybą sudarytų ne vien teisėjai, bet ir visuomenės atstovai, ir taip būtų užtikrintas didesnis visuomenės dalyvavimas teismų savivaldoje. Remiantis Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimu, kuriame konstatuota, kad kiekvienoje iš teismų savivaldos institucijų narių daugumą turi sudaryti teisėjai, siūlomas toks teisinis reguliavimas, kad daugumą Teismų taryboje sudarytų teisėjai. Taip pat siūloma įtvirtinti ir oficialiosios konstitucinės doktrinos suformuluotą nuostatą, kad teismų savivaldos institucijų vadovai gali būti tik teisėjai. Tai reikštų, kad Teisėjų tarybos pirmininkas yra ir Teismų tarybos pirmininkas. Teisėjų taryba spręstų klausimus, susijusius su teisėjų karjera, Teismų taryba – visus kitus jos kompetencijai priskirtus klausimus. Teisėjai į Teismų tarybą būtų renkami Visuotiniame teisėjų susirinkime, kitus narius skirtų atitinkami valstybės pareigūnai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dabartiniame Lietuvos Respublikos Seimui pateiktame projekte įtvirtinta Teisėjų tarybos sudėtis ne visiškai atspindi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatas. Nutarime pažymėta, kad patarimai Respublikos Prezidentui teikiami įvertinus atitinkamų asmenų profesinį pasirengimą. Ar žemesnės grandies teismų teisėjai turi tokią kvalifikaciją, yra profesiškai pasirengę, kad galėtų būti paaukštinti, geriausiai spręsti gali aukščiausių grandžių teismų teisėjai. Todėl būtų konstituciškai pagrįstas toks teisinis reguliavimas, kad Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje nurodytoje specialioje teisėjų institucijoje būtų nustatomas toks skaičius vietų kiekvienos bendrosios kompetencijos teismų grandžių teisėjams, taip pat kiekvienos pagal Konstitucijos 111 straipsnio 2 dalį įsteigtų specializuotų teismų grandžių teisėjams, kad šios specialios teisėjų institucijos narių daugumą sudarytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, specializuotų teismų aukščiausiųjų grandžių teismų teisėjai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvoje dirba apie 58 specializuotų teismų teisėjus ir apie 800 bendrosios kompetencijos teismų teisėjų, todėl, numatant specializuotų ir bendrosios kompetencijos teismų atstovavimą teismų savivaldos institucijose, dar turi būti išlaikoma ir atitinkama proporcija. TREČIASIS SKIRSNIS TEISĖJŲ TEISMŲ TARYBA 123 straipsnis. Teisėjų tarybos sudarymas ir jos narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų Teismų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Teismų tarybą sudaro mažoji taryba – Teisėjų taryba - ir didžioji taryba – visi nariai. Teisėjų taryba, sudaryta iš šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų asmenų, yra Lietuvos Respublikos Konstitucijos 112 straipsnyje numatyta speciali teisėjų institucija. 2. Teisėjų tarybą sudaro 21 narys: 1)  trys nariai yra Respublikos Prezidento siūlomi teisėjai; 2) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Apeliacinio teismo pirmininkas ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas; 3) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: po vieną iš Aukščiausiojo Teismo, iš Apeliacinio teismo, iš Vyriausiojo administracinio teismo, iš kiekvieno apygardos teismo, du – iš visų apygardos administracinių teismų ir penki – iš visų apylinkių teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. 2. Teismų tarybą sudaro 15 narių: 1) pagal pareigas – Aukščiausiojo Teismo pirmininkas; 2) Visuotiniame teisėjų susirinkime išrinkti teisėjai: trys iš Aukščiausiojo Teismo, vienas iš Vyriausiojo administracinio teismo, vienas iš Apeliacinio teismo, du iš apygardų teismų, vienas iš apygardų administracinių teismų ir vienas iš apylinkės teismų. Teisėjų kandidatūras Visuotiniame teisėjų susirinkime iškelia ir renka atitinkamų teismų atstovai. 3) 5 nariai ne teisėjai: du paskirti Lietuvos Respublikos Prezidento; du -  Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko, vienas – Teisingumo ministro. 3. Teisėjų Teismų tarybos nariu negali būti renkamas teisėjas, kuris turi mažesnį kaip penkerių metų teisėjo darbo stažą arba galiojančią drausminę ar administracinę nuobaudą. 4. Teisėjų Teismų tarybos įgaliojimų laikas – ketveri metai.  5. Teisėjų Teismų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių dvejiems metams iš Teisėjų Teismų tarybos narių renka Teisėjų Teismų taryba slaptu balsavimu. Pirmą naujai sudarytos Teisėjų Teismų tarybos posėdį pradeda didžiausią teisėjo darbo stažą turintis teisėjas. Šis teisėjas organizuoja Teisėjų Teismų tarybos pirmininko rinkimus. 6. Teisėjų Teismų tarybos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų Teismų tarybos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų Teismų tarybos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę ar administracinę nuobaudą (išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus -ą; jie -is ex officio yra Teisėjų Teismų tarybos nariai -ys); 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų Teismų tarybos nario pareigų ((išskyrus Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo pirmininkus -ą; jie -is ex officio yra Teisėjų Teismų tarybos nariai -ys). 7. Teisėjų Teismų tarybos narys atšaukiamas iš Teisėjų Teismų tarybos nario pareigų Visuotiniam teisėjų susirinkimui priėmus motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų Teismų tarybos nario funkcijas. 124 straipsnis. Teisėjų Teismų tarybos kompetencija Teisėjų taryba: 1)         slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir sekretorių; 2)   tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą; 3)   motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų; 4)   motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų; 5)   motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo; 6)   slaptu balsavimu renka keturis kandidatų kvalifikacinio egzamino komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių skiria komisijos pirmininką; 7)   tvirtina kandidatų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir vertinimo tvarkos aprašą ir kandidatų kvalifikacinio egzamino programą; 8)   slaptu balsavimu renka ir skiria penkis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus ir iš visų šios komisijos narių renka komisijos pirmininką ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 9)   tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus; 10) slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius ir šio įstatymo nustatytais pagrindais atšaukia juos iš pareigų; 11) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus; 12) išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas; 13) turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui; 14) sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina šių komisijų nuostatus; 15) tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarkos aprašą ir Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinės komisijos nuostatus, nagrinėja skundus dėl teisėjų veiklos vertinimo rezultatų; 16) sudaro Nuolatinę teisėjų veiklos vertinimo komisiją; 17) nustato teisėjų specializacijos nustatymo tvarką ir pagrindus, tvirtina Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles; 18) tvirtina Kandidatų į teisėjus ir teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius kvalifikacijos tobulinimo planus ir kvalifikacinius reikalavimus lektoriams; 19) tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus; 20) tvirtina pavyzdinės apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų struktūros aprašymus, pavyzdinius pareigybių sąrašus ir aprašymus; 21) Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus; 22) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos veiklos ataskaitas; 23) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei; 24) tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtus biudžeto ir investicijų projektus; 25) praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą skelbia Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete; 26) šaukia eilinius, prireikus ir  neeilinius Visuotinius teisėjų susirinkimus; 27) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis ir organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 28) bendradarbiauja su kitų valstybių ir tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 29) turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą Teisėjų tarybos funkcijoms atlikti; 30) sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. Teisėjų tarybos funkcijos yra šios: 1)         motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų; 2)         motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų. Teismų tarybos funkcijos yra šios: 1)         slaptu balsavimu renka Teisėjų tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir sekretorių; 2)         tvirtina Teisėjų tarybos darbo reglamentą; 3)   motyvuotai pataria Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skaičiaus teismuose nustatymo ar pakeitimo; 4)   slaptu balsavimu renka keturis teisėjo kvalifikacinio egzamino komisijos narius teisėjus ir iš visų komisijos narių renka jos pirmininką; 5)   teisingumo ministro teikimu tvirtina teisėjų kvalifikacinio egzamino organizavimo ir pretendentų vertinimo tvarką bei egzamino programą; 6)   slaptu balsavimu renka ir skiria keturis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narius teisėjus, o iš visų jos narių – komisijos pirmininką; 7)   tvirtina Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatus; 8)   slaptu balsavimu renka Teisėjų garbės teismo narius; 9)   tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus; 10) išklauso Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Teisėjų garbės teismo veiklos ataskaitas; 11) turi teisę siūlyti iškelti drausmės bylą teisėjui; 12) sudaro nuolatines ar laikinąsias komisijas ir tvirtina jų nuostatus; 13) tvirtina Teisėjų veiklos vertinimo tvarką ir Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinės komisijos nuostatus, nustato teisėjų veiklos vertinimo periodiškumą; 14) sudaro Teisėjų veiklos vertinimo nuolatinę komisiją; 15) tvirtina Teisėjų specializacijos nustatymo tvarką bei pagrindus ir Bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo taisykles; 16) tvirtina Teisėjų mokymo organizavimo taisykles, mokymo programas, metinius mokymo planus bei kvalifikacinius reikalavimus lektoriams; 17) tvirtina Administravimo teismuose nuostatus, sprendžia kitus administravimo teismuose klausimus; 18) tvirtina pavyzdinius apylinkių teismų, apygardų teismų ir apygardų administracinių teismų tipinius pareigybių sąrašus ir jų aprašymus,; 19) Nacionalinės teismų administracijos vadovo teikimu tvirtina Nacionalinės teismų administracijos struktūrą, pareigybių sąrašą ir veiklos nuostatus; 20) kontroliuoja Nacionalinės teismų administracijos veiklą, išklauso jos darbo ataskaitas; 21) svarsto ir aprobuoja pasiūlymus dėl teismų investicinių programų investicijų projektų ir pasiūlymus dėl apylinkių teismų, apygardų teismų, apygardų administracinių teismų biudžetų projektų ir pateikia juos Vyriausybei; 22) tvirtina Nacionalinės teismų administracijos vadovo parengtą biudžeto bei  investicijų projektus; 23) praėjusių metų teismų veiklos apžvalgą skelbia Nacionalinės teismų administracijos interneto tinklalapyje; 24) prireikus šaukia neeilinį Visuotinį teisėjų susirinkimą; 25) bendradarbiauja su kitomis Lietuvos institucijomis bei organizacijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 26) bendradarbiauja su kitų valstybių bei tarptautinėmis institucijomis teismų savivaldos, administravimo ir kitais teismų veiklos klausimais; 27) turi teisę gauti iš valstybės institucijų informaciją, reikalingą jos funkcijoms atlikti; 28) sprendžia kitus šiame ir kituose įstatymuose numatytus klausimus. 125 straipsnis. Teisėjų Teismų tarybos posėdžiai 1. Teisėjų Teismų tarybos eilinius posėdžius paprastai kas mėnesį šaukia Teisėjų Teismų tarybos pirmininkas. Prireikus neeiliniai posėdžiai šaukiami Respublikos Prezidento, Teisėjų Teismų tarybos pirmininko arba trečdalio Teisėjų Teismų tarybos narių iniciatyva. 2. Teisėjų Teismų tarybos posėdžių darbotvarkės klausimus turi teisę pateikti kiekvienas Teisėjų Teismų tarybos narys, o kai posėdis šaukiamas Respublikos Prezidento iniciatyva – ir Respublikos Prezidentas. Darbotvarkės klausimai turi būti pateikti likus ne mažiau kaip 14 dienų iki artimiausio posėdžio, išskyrus atvejus, kai Teisėjų Teismų taryba pritaria vėliau pateikto klausimo svarstymui. 3. Medžiaga, susijusi su Teisėjų Teismų tarybos posėdžiuose svarstomais klausimais, pateikiama visiems Teisėjų Teismų tarybos nariams ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. 4. Teisėjų taryba nutarimus dėl patarimo Respublikos Prezidentui skirti teisėjus į pareigas ar atleisti teisėjus iš pareigų priima atviru balsavimu. Kitais klausimais Teisėjų taryba, nusprendusi, gali priimti nutarimus slaptu balsavimu. Jeigu yra svarstomi teisėjų skyrimo, karjeros, atleidimo, teisėjų skaičiaus nustatymo klausimai, balsuoti turi teisę tik Teisėjų tarybos nariai, tačiau pareikšti savo nuomonę teisėjų personalijų klausimais turi teisę kiekvienas Teismų tarybos narys. Teisėjų tarybos sprendimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų tarybos narių. Teisėjų taryba sprendimus priima atviru balsavimu. 5. Teisėjų Teismų tarybos nutarimas yra priimtas, jeigu jam pritarė daugiau kaip pusė visų Teisėjų Teismų tarybos narių. 6. Teisėjų Teismų tarybos nutarimus pasirašo Teisėjų Teismų tarybos pirmininkas ir sekretorius. 7. Teisėjų Teismų tarybos darbo tvarką nustato darbo reglamentas. 8. Teisėjų Teismų tarybos posėdžiai yra vieši. 9. Informacija apie Teisėjų Teismų tarybos posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų Teismų tarybos priimtus nutarimus yra skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio. 21. Siekiant nuosekliau įgyvendinti valdžių padalijimo principą sudarant Teisėjų etikos ir drausmės komisiją, siūloma, kad savo atstovą į Teisėjų drausmės ir etikos komisiją skirtų ir Teisingumo ministras, kuris pagal savo veiklos sritį yra atsakingas už tinkamą teisinių institucijų funkcionavimą. Iš Teismų įstatymo projekto nuostatų matyti, kad savo atstovą į Teisėjų drausmės ir etikos komisiją kaip vykdomosios valdžios atstovas skiria tik Respublikos Prezidentas, o tokia teisė nėra suteikta Vyriausybei, nors ji sudaro reikšmingą dalį vykdomosios valdžios. 126 straipsnis. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sudarymas, komisijos narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti klausimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams.  2. Teisėjų etikos ir drausmės komisija sudaroma ketveriems metams iš septynių narių. Į šios komisijos narius du kandidatus po vieną narį skiria Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, teisingumo ministras, keturis kandidatus – Teisėjų taryba. Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, teisingumo ministras šios komisijos nariais skiria ne teisėjus. Iš paskirtų Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narių teisėjų Teisėjų taryba renka komisijos pirmininką. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu negali būti Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę teisenos dėl teisėjo drausmės pažeidimo pradėjimo iniciatyvos teisę turintis pareigūnas, Teisėjų garbės teismo narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos, ar kuris turi galiojančių administracinių nuobaudos ų. 3. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsuoja ne mažiau kaip keturi komisijos nariai. 4. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai. 5. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę ar administracinę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų. 6. Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys atšaukiamas iš Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario pareigų, jeigu jį paskyręs subjektas priima motyvuotą sprendimą, kad šios komisijos narys netinkamai atlieka jam priskirtas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nario funkcijas. 22. Norint, kad teisėjų drausminės ir administracinės bylos būtų nagrinėjamos operatyviai, siūloma nustatyti, kad Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmines ir administracines bylas nagrinėtų ne visa sudėtimi, o teisėjų kolegijose, nes tokiu atveju vienu metu galėtų būti sudaromos ir bylas nagrinėtų trys Teisėjų garbės teismo kolegijos, racionaliau galima būtų suderinti Teisėjų garbės teismo posėdžio laiką, nes objektyviai būtų paprasčiau rasti priimtiną laiką trims, o ne devyniems teisėjams, išnyktų galimybė procesui užtrukti, jei vienas ar du Teisėjų garbės teismo teisėjai laikinai negalėtų vykdyti savo pareigų. Be to, tam, kad būtų užtikrinta vienoda Teisėjo garbės teismo praktika siūloma įdiegti Teisėjų garbės teismo sprendimų apskundimo mechanizmą, numatant galimybę Teisėjų garbės teismo teisėjų kolegijos sprendimus skųsti Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai. Manytume, kad galimybė apskųsti sprendimą Teisėjų garbės teismo plenarinei sesijai leistų nuosekliau formuoti vienodą Teisėjų garbės teismo praktiką, palyginus su atveju, kai Teisėjų garbės teismo sprendimas būtų skundžiamas kitam teismui. Reikėtų pažymėti, kad teisėjų drausmės ar administracinių teisės pažeidimų bylos yra savitos dėl drausminės atsakomybės pagrindų, šiose bylose persipinančių drausminės ir administracinės atsakomybės aspektų, specialios šių bylų nagrinėjimo procedūros. Dėl to būtina, kad sprendimus ginčytinais klausimais šiose bylose priimtų teisėjai, perpratę šių bylų savitumus, geriau įsigilinę į šiose bylose iškylančias etikos taisyklių ir teisės aiškinimo ir taikymo problemas. Pavedus šią funkciją atlikti kitam teismui labai tikėtina, kad sprendimus ginčytinais klausimais šiose bylose priims teisėjai palyginti nedaug įsigilinę į etikos taisyklių aiškinimą ir taikymą, iš dalies ir į kitas šiose bylose iškylančias teisės taikymo ir aiškinimo problemas. Pažymėtina, kad pasiūlyta Teisėjų garbės teismo sprendimų apskundimo procedūra sukurta atsižvelgus į sprendimo apskundimo procedūrą, numatytą Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjų kolegijos sprendimui apskųsti. 127 straipsnis. Teisėjų garbės teismo sudarymas ir jo narių įgaliojimų pabaiga 1. Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija. 2. Teisėjų garbės teismas sudaromas ketveriems metams iš devynių narių. Po du narius iš Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo, tris narius iš visų apygardos administracinių teismų, apygardos teismų ir apylinkės teismų teisėjų į Teisėjų garbės teismą renka Teisėjų taryba. Paprastai į vieną Teisėjų garbės teismo nario vietą siūlomos ne mažiau kaip dviejų teisėjų kandidatūros. Teisėjų garbės teismo nariu negali būti skiriamas Teisėjų tarybos narys, drausmės bylos iškėlimo iniciatyvos teisę teisenos dėl teisėjo drausmės pažeidimo pradėjimo iniciatyvos teisę turintis subjektas, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos narys, taip pat teisėjas, kuriam buvo taikytos drausminės nuobaudos ar teisėjas, turintis galiojančių administracinių nuobaudų. Teisėjų garbės teismo nariai išsirenka šio teismo pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. 3. Teisėjų garbės teismo posėdis teisėtas, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip septyni Teisėjų garbės teismo nariai. Teisėjų garbės teismo sprendimai priimami paprasta posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Tais atvejais, kai balsai pasiskirsto po lygiai, priimtu laikomas sprendimas, už kurį balsavo Teisėjų garbės teismo pirmininkas. Teisėjų garbės teismas nagrinėja bylas trijų teisėjų kolegijoje ar Teisėjų garbės teismo plenarinėje sesijoje. Plenarinė sesija yra teisėta, jei joje dalyvauja ne mažiau kaip septyni Teisėjų garbės teismo teisėjai. 4. Teisėjų garbės teismas teisėjų drausmės bylas, administracinių teisės pažeidimų bylas ir prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėja vadovaudamasis šio įstatymo X skyriumi ir Teisėjų tarybos tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais. 5. Teisėjų garbės teismas bylas nagrinėja viešai, išskyrus atvejus, kai tai pažeistų valstybės, tarnybos, komercinę paslaptį arba asmens privataus gyvenimo apsaugą. Teisėjų garbės teismo sprendimų, priimtų neviešai išnagrinėjus bylą, rezoliucinės dalys visais atvejais paskelbiamos viešai. 6. Informacija apie Teisėjų garbės teismo posėdžiuose numatomus svarstyti klausimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki posėdžio. Informacija apie Teisėjų garbės teismo priimtus nutarimus skelbiama Nacionalinės teismų administracijos tinklalapyje internete per 10 dienų po posėdžio. 7. Teisėjų garbės teismo nario įgaliojimai pasibaigia, kai: 1) pasibaigia jo, kaip teisėjo, įgaliojimai; 2) pasibaigia terminas, kuriam šis teisėjas buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu; 3) jis savo noru atsistatydina iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų; 4) įsiteisėja Teisėjų garbės teismo sprendimas paskirti jam drausminę ar administracinę nuobaudą; 5) jis atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų. 8. Teisėjų garbės teismo narys atšaukiamas iš Teisėjų garbės teismo nario pareigų, jeigu Teisėjų taryba priima motyvuotą sprendimą, kad teisėjas netinkamai vykdo jam priskirtas Teisėjų garbės teismo nario funkcijas.	Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje veikia Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Nepritarti Siūloma išbraukti nuostata atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos 102 straipsnio 2 dalį. Be to, siūlomos papildyti nuostatos yra analogiškos nuostatoms, kuriomis siūloma papildyti įstatymo projekto 22 straipsnį, todėl šiame straipsnyje jos yra perteklinės. Nepritarti Komitetas nutarė, kad Aukščiausiasis Teismas, kaip ir šiuo metu, nagrinės tik civilines ir baudžiamąsias bylas bei nagrinėdamas civilines bylas kartu galės nuspręsti ir dėl individualių administracinių aktų teisėtumo. Nepritarti Šios dalies antrame sakinyje yra nustatyta, kad Respublikos Prezidentui šiuo atveju patars Teisėjų taryba. Toks reglamentavimas atitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. Aukščiausiojo Teismo pirmininko pasiūlymas būtų imperatyvas Respublikos Prezidentui ir ribotų Respublikos Prezidento konstitucinius įgaliojimus. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šie siūlymai yra analogiški Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šie siūlymai yra susiję su siūlymais įstatymo projekto 22 ir 23 straipsniams. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarta Komiteto siūloma 2 dalies nuostata atitinką Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimą. Nepritarta Komiteto siūloma šios dalies redakcija yra platesnė, įpareigojanti teismus nagrinėjant bylas vadovautis ir savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose bylose, bei aukštesnių teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų tų kategorijų bylose. Atkreiptinas dėmesy į tai, kad ne kiekviena byla nueis iki kasacinio teismo, kad šis suformuluotų praktiką šioje byloje. Nepritarta Komitetas nepritarė Teisėjų tarybos pakeitimui į Teismų tarybą. Nepritarta Šiuo metu jau yra sukurta kompiuterinė bylų paskirstymo programa, kuri skirstys teisėjams bylas, atsižvelgiant į įvairius kriterijus, kurie išvardinti ir komiteto siūlomoje 5 dalies redakcijoje. Nepritarta Bylų priskirtinumas administraciniam ar bendrosios kompetencijos teismui yra reglamentuotas ir galiojančioje Teismų įstatymo redakcijoje. Todėl netikslinga atsisakyti reglamentavimo šiame įstatyme. Nepritarta Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarta Dalyvavimas savivaldos institucijų darbe yra labai svarbus ir pasiruošimas posėdžiams reikalauja laiko Nepritarta Teismo pirmininkas privalo būti informuojamas apie tai, kad teisėjas dalyvauja teisės aktų projektų rengimo komisijose (grupėse). Nepritarti Netikslinga nustatyti, kad nuo egzamino atleidžiami tik tie teisės krypties daktarai, kurie pretenduoja į teisėjo pareigas, tiesiogiai susijusias su jų mokslinių tyrimų sritimi, kadangi šią nuostatą būtų sudėtinga įgyvendinti. Bylų nagrinėjimas yra susijęs ne tik su civiline ar baudžiamąja teise, bet ir su daugeliu kitų teisės šakų, kurios nebebus tiesiogiai susijusios su pagrindine daktaro mokslinių tyrimų sritimi. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad kandidato į teisėjus institutas yra reikalingas, siekiant užpildyti teisėjų vietas tiek dideliuose, tiek mažuose miestuose. Be to, šis institutas yra dabartinio Teismų įstatymo nuostatos “teisėjai pirmą kartą į pareigas skiriami 5 metams”, kurią Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančia Konstitucijai, atmaina. Per stažuotės laikotarpį kandidatas susipažins su visų jurisdikcijų visų pakopų teismų darbu, supras, ar teisėjo darbas jam tinka. Teisėjų taryba, vertindama kandidato stažuotės ataskaitą, nustatys, ar kandidatas yra pasiruošęs teisėjo darbui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarta Ši dalis yra perteklinė, nes kandidatų bus rengiama tik tiek, kiek numatoma atsilaisvinsiančių teisėjų darbo vietų. Todėl nebus būtinumo atnaujinti pretendentų sąrašus kasmet. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Pritarti Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Kadangi komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad reikalavimai pretendentui į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus yra aukštesni, negu reikalavimai pretendentui į Apeliacinio teismo teisėjus, netikslinga nustatyti vienerių metų stažo reikalavimo, siekiant iš Vyriausiojo administracinio teismo teisėjo pareigų pereiti į Apeliacinio teismo teisėjo pareigas. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė kandidato į teisėjus institutui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje pritarė Seimo narių G. Steponavičiaus, E. Masiulio ir G. Šileikio siūlymams. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad į Vyriausiąjį administracinį teismą gali pretenduoti teisėjas, turintis 3 metų Apeliacinio teismo teisėjo stažą, o į Apeliacinį teismą – teisėjas, turintis 5 metų apygardos teismo teisėjo stažą. Sudėjus šiuos stažus išeina, kad apygardos teismo teisėjas gali pretenduoti į Vyriausiąjį administracinį teismą, turėdamas 8 metų apygardos teismo teisėjo stažą. O teisės krypties daktaro stažas yra prilygintas teisėjo stažui. Nepritarti Komitetas 2007 m. birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad pretendentams į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus bei Aukščiausiojo Teismo teisėjus taikomi tokie patys reikalavimai, todėl šiuo atveju nėra tikslinga nustatyti Vyriausiojo administracinio teismo teisėjui stažo reikalavimą. Nepritarti Siūloma nuostata yra perteklinė. Galimybė Apeliacinio teisėjui pretenduoti į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus yra reglamentuota 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nepritarti Komitetas 2007 m birželio 13 d. posėdyje nutarė, kad pretendentui į Vyriausiojo administracinio teismo teisėjus yra taikomi aukštesni reikalavimai, negu pretendentui į Apeliacinio teismo teišjus, todėl Vyriausiojo administracinio teismo teisėjas bet kada jo pageidavimu gali būti paskirtas Apeliacinio teismo teisėju. Nepritarti Komitetas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatas, nutarė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neturėtų teikti pasiūlymų Respublikos Prezidentui. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Komitetas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 9 d. nutarimo nuostatas, nutarė, kad Aukščiausiojo Teismo pirmininkas neturėtų teikti pasiūlymų Respublikos Prezidentui. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Siūlytina bendresnė formuluotė. Nepritarti Sąvoka “detalizuoja” įstatyme nevartotina. Teisėjų taryba ir taip turės nustatyti teisėjų veiklos vertinimo tvarką, atsižvelgdama į šio įstatymo nuostatas. Nepritarti Siūlymai yra redakcinio pobūdžio. Pritarti Su sąlyga, kad žodžiai “Teismų taryba” keičiami į žodžius “Teisėjų taryba”. Nepritarti Siūlytina bendresnė formuluotė Nepritarti Nuolatinės teisėjų veiklos vertinimo komisijos sudėčiai buvo pritarta komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Valstybės tarnyboje valstybės tarnautojo veiklą vertina tiesioginis vadovas. Todėl siūlytina, kad teisėjų veiklos vertinimo komisijoje būtų Teisėjų tarybos (kaip teisėjų savivaldos institucijos) ir Respublikos Prezidento (kaip asmens, skiriančio į pareigas) skiriami nariai. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Komitetas nutarė, kad Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo ir Vyriausiojo administracinio teismo   organizacinės veiklos priežiūrą turėtų atlikti šių teismų pirmininkai, kad nebūtų pažeistas šių teismų savarankiškumas. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje. Nepritarti Šis siūlymas yra analogiškas Seimo narių A. Baranausko ir J. Jaruševičiaus pasiūlymams, kuriems buvo nepritarta Teisės ir teisėtvarkos komiteto 2007 m. birželio 13 d. posėdyje.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                     Julius Sabatauskas