LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
R E Z O L I U C I J A
DĖL GEGUŽĖS TREČIOSIOS KONSTITUCIJOS
2007 m. balandžio 19 d.
Vilnius
minėdamas 1791 m. gegužės 3 d. Lenkijos Karūnos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Seimo priimto Valdymo įstatymo ir 1791 m. spalio 20 d. Abiejų Tautų tarpusavio įžado metines,
reiškia pagarbą lietuviams ir lenkams – piliečių teises ir laisves, toleranciją, tikėjimo laisvę ir taiką įtvirtinančios, taip pat lygiateisiu dviejų Europos valstybių bendradarbiavimu pagrįstos Gegužės trečiosios Konstitucijos, Abiejų Tautų Respublikos testamento, kūrėjams.
Gegužės trečiosios Konstitucija sujungė krikščioniškąsias Europos tradicijas ir švietėjiškąsias vertybes, padėjo susiformuoti ir per padalijimų, nelaisvės ir okupacijos laikotarpius išlikti dabartinėms lietuvių ir lenkų tautoms. Pirmojoje rašytinėje Konstitucijoje Europoje įtvirtintos vertybės – tikėjimo laisvė, lygybė prieš įstatymą, tolerancija, valdžių atskyrimas ir tautos valia pagrįsta valstybinė valdžia – padėjo pamatus mūsų valstybių pilietinės visuomenės raidai.
Gegužės trečiosios Konstitucija įtvirtino taikiai susikūrusios sandraugos, kuri netrukus buvo šiurkščiai sužlugdyta, paveldą. Praėjus daugiau negu 200 metų, remiamės protėvių iškeltomis konstitucinėmis idėjomis, jau būdami lygiateisiai ir solidarūs Europos Sąjungos bei Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos nariai. Europos vienybė, Lietuvos ir Lenkijos prisijungimas prie Šiaurės Atlanto aljanso ir Europos Sąjungos yra tikrai taikios, demokratiškos, teisinės mūsų žemyno valstybės – Abiejų Tautų Respublikos – idėjos įgyvendinimas. Toji idėja įkvėpė „Solidarumo“ ir „Sąjūdžio“ kovą kaip kovą dėl laisvų Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos atgimimo.
Laisvo pasaulio tautų nepriklausomybei įtvirtinti reikia nuoseklių veiksmų laisvės ir demokratijos labui. Šiandien mūsų uždavinys – suvienyti pastangas sprendžiant šių laikų mūsų valstybių, Europos ir pasaulio problemas, įgyvendinti bendrus tikslus plėtojant dvišalius santykius ir bendradarbiavimą Europos Sąjungoje. Sukauptą patirtį siekiame perduoti kitoms laisvę ir demokratiją stiprinančioms Europos šalims. Taip pat manome, kad Europos integracijos procesas nebus baigtas, jeigu į jį neįsitrauks tautos, kurių europietiškas pašaukimas – bendras visų mūsų įsipareigojimas.
Esame ištikimi mūsų protėvių įsitikinimui, kad tautų laisvė, taika ir demokratija kaip aukščiausios vertybės išliks ir ateities kartoms. Ištikimybė pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje idėjoms ir šiandien reiškia bendrą atsakomybę už vieningos ir stiprios Europos ateitį.