LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ, MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2007 m. kovo 29 d. Nr. ISAK-556

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853; 2004, Nr. 103-3755) 56 straipsnio 19 punktu ir įgyvendindama Valstybinės pedagogų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo pertvarkos programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 25 d. nutarimu Nr. 468 (Žin., 2006, Nr. 60-2139), priedo 2.1 punktą,

tvirtinu Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatus (pridedama).

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2007 m. kovo 29 d. įsakymu

Nr. ISAK-556

 

VALSTYBINIŲ IR SAVIVALDYBIŲ MOKYKLŲ VADOVŲ, JŲ PAVADUOTOJŲ UGDYMUI, UGDYMĄ ORGANIZUOJANČIŲ SKYRIŲ VEDĖJŲ, MOKYTOJŲ, PAGALBOS MOKINIUI SPECIALISTŲ KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo nuostatai (toliau vadinama – Nuostatai) reglamentuoja valstybinių (išskyrus aukštųjų) ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo tikslus, uždavinius, būdus, formas, organizavimą bei finansavimą.

2. Nuostatuose vartojamos sąvokos:

Akademinė valanda – 45 minučių laiko trukmė.

Edukacinė išvyka – išvyka, kurios metu vykdoma kvalifikacijos tobulinimo programa ir įgyjamos, plėtojamos kompetencijos.

Konferencija – teorinis diskusinis susirinkimas, pasitarimas, trunkantis ne mažiau kaip 6 akademines valandas, vykdomas pagal programą.

Kvalifikacijos tobulinimas – neformalusis švietimas ir savišvieta, kuriais siekiama įgyti, plėtoti profesinei veiklai reikalingas kompetencijas.

Kvalifikacijos tobulinimo institucija – švietimo įstaiga ar kitas švietimo teikėjas, turintis teisę vykdyti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimą.

Kvalifikacijos tobulinimo programa – kompetencijų plėtojimo planas ir jo realizavimo aprašas, kuriame nusakyti mokymo(si) tikslai, uždaviniai, formos, turinys, įgyvendinimo nuoseklumas, trukmė, numatyti mokymo(si) metodai ir priemonės, plėtojamos, įgyjamos kompetencijos ir jų vertinimas. Kvalifikacijos tobulinimo programa gali būti sudaryta iš vieno ar kelių mokymo modulių.

Kvalifikacijos tobulinimo renginys – veikla pagal kvalifikacijos tobulinimo programą.

Kursai – švietimo ir mokslo ministro nustatytas privalomas kvalifikacijos tobulinimo renginys.

Mokymo modulis – tam tikros kvalifikacijos įgijimo arba kvalifikacijos tobulinimo programos autonominė dalis, kuriai būdingi savarankiški tikslai, turinys, apimtis, mokymo(si) metodai bei vertinimas.

Seminaras – dėstytojo, lektoriaus vadovaujama interaktyvi dalyvių sąveika pagal kvalifikacijos tobulinimo programą.

Stažuotė – veikla, vykdoma pagal kvalifikacijos tobulinimo programą, kuria siekiama įgyti ar plėtoti praktinės veiklos kompetencijas, įgyti praktinės patirties.

Kitos Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

 

II. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

3. Kvalifikacijos tobulinimo tikslas – sudaryti sąlygas ir skatinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovus, jų pavaduotojus ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjus, mokytojus, pagalbos mokiniui specialistus įgyti ir plėtoti savo kompetencijas siekiant užtikrinti aukštą švietimo kokybę.

4. Kvalifikacijos tobulinimo uždaviniai:

4.1. tenkinti valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikius gauti kokybiškas kvalifikacijos tobulinimo paslaugas, sudaryti sąlygas dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo renginiuose;

4.2. skatinti, kad valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai kvalifikacijos tobulinimo renginiuose įgytas žinias ir gebėjimus aktyviai taikytų savo praktinėje veikloje, ir didinti jų atsakomybę už ugdymo kokybę;

4.3. plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą;

4.4. racionaliai naudoti kvalifikacijai tobulinti skirtas lėšas.

 

III. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO BŪDAI, FORMOS IR ORGANIZAVIMAS

 

5. Kvalifikacijos tobulinimas vykdomas pagal neformaliojo švietimo kvalifikacijos tobulinimo programas ir savišvietos būdu.

6. Kvalifikacijos tobulinimo formos: kursai, seminaras, konferencija, stažuotė, edukacinė išvyka ir kt.

7. Kvalifikacijos tobulinimą organizuoja ir vykdo Švietimo ir mokslo ministerija, Mokytojų kompetencijos centras, Pedagogų profesinės raidos centras ir kitos Švietimo ir mokslo ministerijai pavaldžios institucijos, apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos, apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos, kvalifikacijos tobulinimo institucijos (švietimo centrai, tęstinių studijų institutai ir kt.) ir laisvieji mokytojai, turintys teisę vykdyti kvalifikacijos tobulinimo programas.

8. Švietimo ir mokslo ministerija:

8.1. nustato prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis;

8.2. numato ir skiria lėšų pavaldžioms kvalifikacijos tobulinimo institucijoms išlaikyti;

8.3. inicijuoja valstybinių kvalifikacijos tobulinimo programų vykdymą ir tam skiria tikslinių lėšų.

9. Mokytojų kompetencijos centras:

9.1. vykdo valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kokybės stebėseną;

9.2. organizuoja ir koordinuoja kvalifikacijos tobulinimo institucijų ir kvalifikacijos tobulinimo programų akreditavimą;

9.3. skelbia informaciją apie akredituotas kvalifikacijos tobulinimo institucijas ir kvalifikacijos tobulinimo programas;

9.4. teikia metodinę pagalbą kvalifikacijos tobulinimo institucijoms ir programų rengėjams.

10. Pedagogų profesinės raidos centras:

10.1. rengia ir vykdo kvalifikacijos tobulinimo programas ir projektus pagal Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos strateginius veiklos planus ir švietimo įstaigų darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;

10.2. rengia švietimo konsultantus ir tobulina jų kvalifikaciją;

10.3. koordinuoja mokytojų ir mokyklų metodinę veiklą, rengia metodines priemones, kaupia ir skleidžia parengtą metodinę medžiagą;

10.4. skleidžia informaciją apie švietimo politiką, metodines naujoves;

10.5. rengia lektorius, gebančius perteikti švietimo kaitos naujoves;

10.6. vykdo kitas kvalifikacijos tobulinimo institucijos funkcijas, numatytas šių Nuostatų 13 punkte.

11. Apskričių viršininkai ir savivaldybių tarybos:

11.1. numato ir skiria lėšų pavaldžioms kvalifikacijos tobulinimo institucijoms išlaikyti;

11.2. skiria lėšų pavaldžioms pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigoms, neformaliojo švietimo mokykloms, negaunančioms lėšų iš mokinio krepšelio, jų vadovų, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijai tobulinti.

12. Apskričių viršininkų ir savivaldybių administracijos ar jų įgalioti asmenys:

12.1. koordinuoja pavaldžių kvalifikacijos tobulinimo institucijų veiklą;

12.2. sudaro sąlygas pavaldžių pagalbos mokiniui, mokytojui ir mokyklai įstaigų, mokyklų vadovų kvalifikacijai tobulinti.

13. Kvalifikacijos tobulinimo institucijos:

13.1. tiria ir analizuoja valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikius;

13.2. rengia kvalifikacijos tobulinimo programas ir organizuoja valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo renginius;

13.3. viešai skelbia informaciją apie vykdomas kvalifikacijos tobulinimo programas ir jų akreditavimą, organizuojamus kvalifikacijos tobulinimo renginius;

13.4. nustato kvalifikacijos tobulinimo programų rengimo, aprobavimo tvarką, renginių organizavimo (dalyvių registravimo, grupių komplektavimo, vykdymo, dokumentavimo) tvarką;

13.5. tiria kvalifikacijos tobulinimo programų ir renginių veiksmingumą, jų poveikį valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų darbo kokybei;

13.6. organizuoja metodinę veiklą, teikia metodinę pagalbą valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovams, jų pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams ir skleidžia gerąją jų darbo patirtį taip, kaip numato institucijos nuostatai arba kiti teisės aktai;

13.7. organizuoja valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir užsienio šalių mokytojų, vadovų ir specialistų mainus jų kvalifikacijai tobulinti;

13.8. užtikriną organizuojamų renginių kokybę;

13.9. išduoda kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus ir pažymas.

14. Mokyklos:

14.1. nusistato pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo tvarką;

14.2. tiria mokyklos vadovų, pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo poreikius ir nustato prioritetus;

14.3. rengia ir įgyvendina kvalifikacijos tobulinimo planus;

14.4. teisės aktų nustatyta tvarka sudaro sąlygas vadovams, pavaduotojams ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjams, mokytojams ir pagalbos mokiniui specialistams tobulinti kvalifikaciją;

14.5. bendradarbiauja su kvalifikacijos tobulinimo institucijomis, teikia joms siūlymų ir pageidavimų dėl kvalifikacijos tobulinimo organizavimo;

14.6. užtikrina mokinio krepšelio ir kitų lėšų, skirtų kvalifikacijai tobulinti, racionalų panaudojimą;

14.7. analizuoja, kaip vadovai, pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai kvalifikacijos tobulinimo metu įgytas kompetencijas pritaiko savo praktinei veiklai ir mokinių ugdymo kokybei gerinti;

14.8. vykdo dalyvavimo kvalifikacijos tobulinimo renginiuose apskaitą.

15. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai:

15.1. renkasi kvalifikacijos tobulinimo būdą, programas, laiką, derina savo kvalifikacijos tobulinimo poreikių tenkinimą su mokyklos tikslais, poreikiais, vadovų rekomendacijomis ir mokykloje sudarytais kvalifikacijos tobulinimo planais;

15.2. naudojasi mokinio krepšelio, steigėjo teikiamomis galimybėmis kvalifikacijai tobulinti teisės aktų nustatyta tvarka;

15.3. gali teikti siūlymų Nuostatų 7 punkte išvardytoms institucijoms apie kvalifikacijos tobulinimo kryptis, tematiką, būdus;

15.4. atsiskaito už savo kvalifikacijos tobulinimą vadovai, pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokytojai ir pagalbos mokiniui specialistai – pagal mokykloje nustatytą kvalifikacijos tobulinimo tvarką.

 

IV. KOMPETENCIJŲ VERTINIMAS IR KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMŲ BEI PAŽYMŲ IŠDAVIMAS

 

16. Kvalifikacijos tobulinimo programoje, mokymo modulyje numatytų kompetencijų įgijimą, plėtojimą vertina lektorius arba institucijoje, vykdančioje kvalifikacijos tobulinimo programą, sudaryta komisija.

17. Neformaliojo švietimo būdu asmens įgyta kompetencija gali būti pripažįstama kaip formaliojo švietimo programos ar kvalifikacijos dalis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta arba aukštosios mokyklos nusistatyta tvarka.

18. Į kvalifikacijos tobulinimo trukmę įskaičiuojamas kvalifikacijos tobulinimo laikas, kurį valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovai, jų pavaduotojai ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjai, mokytojai, pagalbos mokiniui specialistai gali patvirtinti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimais ir pažymomis.

19. Kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas išduodamas asmeniui, kuris įvykdo visą kvalifikacijos tobulinimo programą. Pažymėjime turi būti nurodytas institucijos pavadinimas, institucijos akreditacijos numeris (jeigu institucija akredituota), pažymėjimo registracijos numeris, kvalifikacijos tobulinimo programos pavadinimas, akredituotos kvalifikacijos tobulinimo programos numeris (jeigu programa akredituota), kvalifikacijos tobulinimo forma, tema, data, trukmė akademinėmis valandomis, įgytos ar patobulintos kompetencijos. Pažymėjimas turi būti patvirtintas kvalifikacijos tobulinimo institucijos vadovo parašu ir antspaudu. Jei dalyvis kvalifikacijos tobulinimo programą įvykdo ne visą, jam išduodama pažyma, kurioje nurodomas institucijos pavadinimas, registracijos numeris, kvalifikacijos tobulinimo forma, tema, data, atlikto darbo trukmė ir apimtys.

20. Asmeniui, vedusiam užsiėmimus kvalifikacijos tobulinimo renginyje, pageidaujant, išduodama pažyma. Pažymoje turi būti nurodyta ją išdavusi institucija, registracijos numeris, išdavimo data, temų pavadinimai, kokia veikla ir su kokiomis tikslinėmis grupėmis ji buvo vykdoma, vykdymo laikotarpis, trukmė valandomis. Pažyma turi būti pasirašyta ją išdavusios institucijos vadovo ir patvirtinta institucijos antspaudu.

 

V. KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMAS

 

21. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas:

21.1. iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų;

21.2. juridinių ar fizinių asmenų, pačių kvalifikacijos tobulinimo renginių dalyvių lėšomis;

21.3. kitų šaltinių lėšomis.

22. Iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų gali būti finansuojama ta valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų edukacinių išvykų sąmatos dalis, kuri skirta kvalifikacijos tobulinimo programai vykdyti.

23. Valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijai tobulinti gali būti naudojamos mokinio krepšelio lėšos šioms kvalifikacijos tobulinimo išlaidoms padengti: lektorių darbo apmokėjimo, dalyvių apgyvendinimo, kelionės, registracijos mokesčio.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

24. Vienos kvalifikacijos tobulinimo dienos trukmę atitinka kvalifikacijos tobulinimo renginių 6 akademinių valandų trukmė.

25. Dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo renginiuose užsienyje yra pripažįstamas pagal kvalifikacijos tobulinimo renginį organizavusios ar vykdžiusios institucijos išduotus pažymėjimus.

______________