LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL PROFESINIO INFORMAVIMO STANDARTO PATVIRTINIMO
2007 m. kovo 13 d. Nr. ISAK-362
Vilnius
Įgyvendindama Profesinio orientavimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955), ir vykdydama Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. ISAK-415/A1-71 (Žin., 2004, Nr. 56-1956; 2006, Nr. 1-11), 1.1.3 priemonę,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2007 m. kovo 13 d.
įsakymu Nr. ISAK-362
PROFESINIO INFORMAVIMO STANDARTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Profesijos informavimo standartas (toliau – standartas) yra pagrindinis dokumentas, reglamentuojantis teikiamas profesinio informavimo paslaugas ir jų turinį, apibrėžiantis pagrindinius principus bei keliamus kvalifikacinius ir etinius reikalavimus profesinio informavimo konsultantams.
2. Standartas apibrėžia profesinio informavimo veiklos sritis, funkcijas ir profesinio informavimo konsultanto kompetencijas, kurių pagrindu, įvertinant tikslinių grupių poreikius, rengiamos ir vykdomos profesinio informavimo mokymo bei tobulinimosi programos, nustatomi profesinio informavimo konsultantų mokymosi pasiekimų vertinimo kriterijai, pripažįstamos įgytos profesinio informavimo kompetencijos, planuojami profesinio informavimo poreikiai ir užtikrinama teikiamų profesinio informavimo paslaugų kokybė. Standartas sudaro prielaidas plėtoti profesinio orientavimo sistemą kuriamoje nacionalinėje ir Europos kvalifikacijų sąrangoje, atsižvelgiant į Europos Sąjungos dokumentuose keliamus tikslus.
3. Pagrindinis profesinio informavimo tikslas – rinkti ir tvarkyti profesinio informavimo tikslinių grupių poreikius atitinkančią informaciją, padaryti ją prieinamą teikti kiekvienam asmeniui ar asmenų grupei, sudarant sąlygas priimti racionalius profesijos rinkimosi ir karjeros projektavimo sprendimus, derinant saviraiškos ir individualius asmenybės tobulėjimo poreikius su darbo rinkos reikalavimais.
4. Bendrieji profesinio informavimo tikslai yra:
4.1. padėti mokiniams, studentams, darbuotojams ir kitoms profesinio informavimo tikslinėms grupėms planuoti ir valdyti savo karjeros plėtotę, įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą principą;
4.2. skatinti bendrojo lavinimo, profesinių ir aukštųjų mokyklų mokytojus ir dėstytojus ugdyti mokinius ir studentus, prisiimančius atsakomybę už savo mokymąsi ir tolesnių studijų kokybę;
4.4. aprūpinti politikus objektyvia informacija, priimant sprendimus apie tolesnę profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos plėtotę;
4.5. gerinti bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo sistemų bendradarbiavimą ir sąveiką atsižvelgiant į vietinius, regioninius, nacionalinius ir europinius darbo rinkos poreikius;
5. Profesinio informavimo uždaviniai yra:
5.1. informuoti apie švietimo sistemos teikiamas mokymosi ir studijų galimybes, priėmimo sąlygas, įgyjamas kvalifikacijas profesinėse ir aukštosiose mokyklose;
5.3. informuoti apie kvalifikacijas, kvalifikacijų įgijimo, tobulinimo ir persikvalifikavimo tvarką;
5.5. informuoti apie Atvirą informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemą (toliau – AIKOS), kitas informacines sistemas ir profesinio informavimo šaltinius;
6. Standartas parengtas atsižvelgiant į strateginius švietimo politikos tikslus bei karjeros projektavimo filosofines, metodologines ir teorines nuostatas, pabrėžiančias profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų tobulinimo poreikį per visą gyvenimą, švietimo ir darbo rinkos sistemų prieinamumą visoms profesinio informavimo tikslinėms grupėms, siekiant kryptingo asmens pašaukimo ugdymo, visuomenės ir darbo rinkos poreikių tenkinimo, taip pat atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (angl. Organisation for Economic Cooperation and Development (OECD), Europos mokymo fondo (angl. European Training Foundation (ETF), Europos profesinio mokymo plėtros centro (angl. The European Centre for the Development of Vocational Training (CEDEFOP) – dokumentuose apibrėžtus svarbiausius profesinio informavimo ir konsultavimo plėtotės tikslus bei atskirų tikslinių grupių profesinio informavimo poreikius.
7. Standartas grindžiamas švietimo sistemos plėtotę bei profesinį informavimą ir konsultavimą reglamentuojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais:
7.2. Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 27-715);
7.3. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymu (Žin., 1997, Nr. 98-2478);
7.4. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 66-1909);
7.5. Lietuvos Respublikos užimtumo rėmimo įstatymu (Žin., 2006, Nr. 73-2762);
7.6. Profesinio orientavimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. ISAK-1635/A1-180 (Žin., 2004, Nr. 56-1955);
7.7. Mokymosi visą gyvenimą užtikrinimo strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. ISAK-433/A1-83 (Žin., 2004, Nr. 56-1957);
7.8. Valstybinės švietimo strategijos 2003-2012 metų nuostatomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216);
7.9. Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-739/A1-116 (Žin., 2005, Nr. 60-2132).
8. Šiame standarte vartojamos sąvokos:
Informacijos rinkimas – tikslinių grupių profesinius ketinimus ir jų profesinio informavimo poreikius atitinkančių informacijos šaltinių paieška ir tikslingas pateikiamos informacijos apibendrinimas.
Informacijos teikimas – profesinio informavimo konsultanto sąveika su tiksline profesinio informavimo grupe ar atskiru asmeniu siekiant aprūpinti klientus profesijos rinkimosi poreikius tenkinančiomis žiniomis.
Informacijos tvarkymas – profesinio informavimo žinių paieškos tikslams sukauptos informacijos kaupimas, sisteminimas ir saugojimas.
Karjeros projektavimas – nuolatinės asmens pastangos įžvelgti būsimas darbo rinkos kaitos tendencijas ir numatomų pokyčių kontekste tirti bei planuoti savo profesinę perspektyvą, taip pat planuoti profesinės kvalifikacijos tobulinimosi poreikius siekiant atskleisti savo prigimtinius gabumus ir sėkmingai konkuruoti nuolat kintančioje darbo rinkoje.
Kitos profesinio informavimo veiklas vykdančios institucijos – valstybės, savivaldybių ar privačios institucijos, kurių veikloje yra profesinio informavimo elementų.
Profesinio informavimo principai – reikalavimai, kurių būtina laikytis renkant, tvarkant ir teikiant profesinio informavimo tikslinių grupių poreikius atitinkančią informaciją apie švietimo institucijas, profesijas, kvalifikacijas, mokymo ir studijų programas, darbo rinkos poreikius, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo ir profesinio orientavimo sistemas bei įsidarbinimo galimybes.
Profesinio informavimo duomenų bazė – elektronine forma sukaupta informacija apie profesijas, kvalifikacijas, mokymo ir studijų programas, švietimo įstaigas, profesinio tobulėjimo ir įsidarbinimo galimybes Lietuvoje ir užsienyje.
Profesinis pašaukimas – aktyvus ir ilgalaikis polinkis tam tikrai veiklai, kurioje asmenybė įžvelgia galimybes išreikšti ir panaudoti savo potencines kūrybines galias ir taip įprasminti savo gyvenimą.
Profesijos patarėjas – kvalifikuotas specialistas, teikiantis žinių profesinio informavimo tikslinėms grupėms ar atskiriems klientams apie švietimo institucijas, mokymo ir studijų programas, profesijas, kvalifikacijas, jų įgijimo sąlygas, darbo rinką, įsidarbinimo ir profesinės karjeros galimybes ir dirbantis profesinio informavimo taške.
Profesinio rinkimosi branda – asmens gebėjimas priimti sprendimus dėl profesijos pasirinkimo, atitinkančius esamus ar potencialius įgūdžius, gabumus ir kvalifikacijos lygmenį, atsižvelgiant ne tik į asmeninius bei socialinius veiksnius, o ir į egzistuojančių galimybių realumą.
9. Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų apraše vartojamas sąvokas.
10. Profesinio informavimo paslaugų teikimo principai yra:
10.4. profesinio informavimo prieinamumas ir lygios galimybės teikiant informaciją skirtingoms profesinio informavimo tikslinėms grupėms;
10.6. informavimo metodų ir priemonių kompleksiškumas, korektiškumas ir tęstinumas įvertinant asmenines, mokymosi/studijų, ekonomines, geografines, socialines, įsidarbinimo ir kitas galimybes;
11. Profesinio informavimo turinio sudarymo principai yra:
II. PROFESINIO INFORMAVIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS
12. Profesinis informavimas yra nuolat teikiama ir visiems prieinama paslauga, sudaranti sąlygas asmeniui priimti racionalius profesijos rinkimosi sprendimus, planuoti profesinę karjerą derinant saviraiškos bei individualius asmenybės tobulėjimo poreikius su darbo rinkos reikalavimais.
13. Profesinio informavimo sistemą sudarančios pagrindinės įstaigos, jų funkcijos ir tarpusavio ryšiai pavaizduoti Profesinio informavimo sistemos schemoje, 1 priede, ir nurodyti Profesinio informavimo ir konsultavimo paslaugų teikimo reikalavimų apraše.
14. Profesinį informavimą organizuoja ir/ar jį vykdo šios institucijos ar jų padaliniai:
15. Švietimo ir mokslo ministerija:
15.1. organizuoja Profesinio orientavimo strategijos įgyvendinimą, AIKOS kūrimą ir plėtotę, švietimo įstaigų, kuriose veikia profesinio informavimo taškas, aprūpinimą programine ir technine įranga;
16. Respublikiniai moksleivių techninės kūrybos rūmai:
16.1. pagal kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerijos tvirtinamą profesinio informavimo programą numato profesinio informavimo veiklas ir jas vykdo;
16.2. koordinuoja miestų ir rajonų savivaldybių darbuotojų, paskirtų koordinuoti profesinio orientavimo veiklas savivaldybės teritorijoje, veiklą profesinio informavimo srityje;
16.3. organizuoja švietimo įstaigų, kuriose veikia profesinio informavimo taškas, ir kitų profesinio informavimo veiklas vykdančių institucijų stebėseną, profesinio informavimo taškų auditą, specialistų, vykdančių profesinį informavimą, mokymą;
17. Miestų ir rajonų savivaldybių administracijos:
17.3. rūpinasi kitų profesinio informavimo veiklas vykdančių institucijų kūrimusi savivaldybės teritorijoje;
17.4. koordinuoja profesinio informavimo veiklas savivaldybės teritorijoje įsteigtose švietimo įstaigose, kuriose veikia profesinio informavimo taškas;
18. Bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos:
19. Profesinio informavimo taškai:
19.1. priklausomai nuo įstaigos, kurioje veikia profesinio informavimo taškas, teikia profesinio informavimo paslaugas įstaigoje besimokantiems bendrojo lavinimo mokyklos mokiniams ir priskirtų mokyklų mokiniams, profesinių mokyklų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams ir kitiems asmenims profesinio informavimo taške nustatyta tvarka;
20. Kitos profesinio informavimo veiklas vykdančios institucijos teikia profesinio informavimo paslaugas įgyvendindamos karjeros planavimo gebėjimų ugdymo, profesinio konsultavimo ar kitas veiklas.
21. Profesinį informavimą vykdo šie specialistai:
21.1. profesinio informavimo konsultantai:
22. Profesijos konsultantų funkcijos nustatomos Profesijos konsultanto profesijos standarte, kurį tvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras.
III. PROFESIJOS PATARĖJO VEIKLOS SRITYS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJOS
24. Profesijos patarėjo profesija apima šias profesinės veiklos sritis:
24.1. profesijos patarėjo bendrųjų gebėjimų identifikavimą (A) – trūkstamų profesijos patarėjo asmeninių bendrųjų gebėjimų, būtinų produktyviai profesinio informavimo veiklai, nustatymą, siekiant jas įgyti;
24.2. informacijos kaupimą ir tvarkymą (B) – žinių ir duomenų iš įvairių nacionalinių ir tarptautinių duomenų bazių rinkimą, kaupimą ir tvarkymą, siekiant parengti informaciją teikti ją atskiram asmeniui ar profesinio informavimo tikslinei grupei verbalinėmis, vizualinėmis bei rašytinėmis formomis apie darbo rinkos struktūrą ir jos kaitą, profesijas, kvalifikacijas, švietimo institucijas, mokymo ir studijų programas, darbo rinkos poreikius, įsidarbinimo galimybes, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, profesinio orientavimo sistemas;
24.3. profesinio informavimo turinio sudarymą ir teikimą (C) – surinktos, sukauptos ir susistemintos informacijos atranką ir teikimą atskiriems asmenims ar tikslinėms grupėms apie darbo rinką, profesijas, kvalifikacijas, švietimo institucijas, mokymo ir studijų programas, profesinio informavimo ir konsultavimo sistemas, bendravimą ir bendradarbiavimą su socialiniais partneriais bei įsidarbinimo galimybes, siekiant padėti asmeniui ar asmenų grupėms priimti racionalius profesijos rinkimosi sprendimus. Pagrindinė profesinio informavimo vieta – profesinio informavimo taškas bendrojo lavinimo mokykloje;
24.4. profesinio informavimo kokybės užtikrinimą (D) – bendrųjų gebėjimų identifikavimo, informavimo, profesinio informavimo turinio ir šiame Standarte bei profesinio informavimo konsultantų etikos kodekse nustatytų reikalavimų atitikimo įsivertinimą, siekiant tobulinti teikiamas profesinio informavimo paslaugas, atsižvelgiant į kintančius asmens, darbo rinkos ir visuomenės poreikius.
27. Profesijos patarėjai privalo veikti laikydamiesi Profesinio informavimo konsultanto etikos kodekso (4 priedas). Pareiga laikytis Profesinio informavimo konsultanto etikos kodekso turi būti nustatyta profesijos patarėjo pareigybės aprašyme.
28. Profesijos patarėjais gali dirbti asmenys, įgiję išsilavinimą pagal Lietuvos Respublikos aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas programas, pagal kurias įgyjamos standarte nurodytos kompetencijos.
29. Profesijos patarėjais taip pat gali dirbti asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir baigę profesijos patarėjų kvalifikacijos tobulinimo programą. Besimokančiojo kvalifikacijos įgijimo faktą patvirtina kvalifikacijos tobulinimo programą vykdančios institucijos vertinimo komisija. Gavusiems teigiamą baigiamąjį įvertinimą asmenims išduodamas pažymėjimas, liudijantis įgytas kompetencijas.
______________
Profesinio informavimo standarto
2 priedas
PROFESIJOS PATARĖJO PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS IR FUNKCIJOS
| Profesinio informavimo veiklos sritys |
Profesinio informavimo funkcijos |
| 1. Profesijos patarėjo bendrųjų gebėjimų identifikavimas (A) |
Al. Profesijos patarėjo bendrųjų gebėjimų taikymas teikiant informaciją klientams |
| A2. Informacinių technologijų taikymas |
|
| 2. Informacijos kaupimas ir tvarkymas (B) |
B1. Informacijos kaupimas |
| B2. Informacijos tvarkymas |
|
| 3. Profesinio informavimo turinio sudarymas ir teikimas (C) |
C1. Informavimas apie darbo rinką |
| C2. Informavimas apie profesijas |
|
| C3. Informavimas apie kvalifikacijas ir jų įgijimą |
|
| C4. Informavimas apie mokymo ir studijų programas |
|
| C5. Informavimas apie švietimo institucijas |
|
| C6. Informavimas apie profesinio orientavimo sistemą |
|
| C7. Informavimas ir socialinis bendradarbiavimas |
|
| C8. Informacijos teikimo metodų naudojimas |
|
| 4. Profesinio informavimo kokybės užtikrinimas (D) |
D1. Profesinio informavimo įvertinimas |
| D2. Profesinio informavimo tobulinimas |
______________
Profesinio informavimo standarto
3 priedas
PROFESIJOS PATARĖJO PROFESINĖS VEIKLOS SRITYS, FUNKCIJOS IR KOMPETENCIJOS
| Veiklos sritys |
Funkcijos |
Kompetencijos |
| 1. Profesijos patarėjo bendrųjų gebėjimų identifikavimas (A) |
A1. Profesijos patarėjo bendrųjų gebėjimų taikymas teikiant informaciją klientams |
A1.1. Gebėjimas nusistatyti asmenines savybes bei socialinius gebėjimus, reikalingus profesiniam informavimui vykdyti A1.2. Gebėjimas elgtis adekvačiai visuomenėje priimtoms vertybinėms ir profesinėms nuostatoms A1.3. Gebėjimas savo veikloje vadovautis profesinės etikos principais A1.4. Gebėjimas kritiškai reflektuoti ir vertinti savo asmeninės veiklos patirtį A1.5. Gebėjimas nustatyti, įvertinti ir teikti pirmenybę kliento poreikiams bei galimybėms A1.6. Gebėjimas analizuoti ir įvertinti konkrečią informavimo situaciją, analizuojant duomenis apie mokymosi profilį, profesinį rengimą, įgyjamas kvalifikacijas ir padėtį darbo rinkoje A1.7. Gebėjimas pripažinti ir atsižvelgti į klientų kultūrinius, regioninius skirtumus ir priklausomumą skirtingoms tautinėms bei visuomeninėms grupėms A1.8. Gebėjimas identifikuoti rizikos grupei priklausančius asmenis ir nukreipti juos į specializuotas tarnybas psichologinei ar kitokiai pagalbai suteikti A1.9. Gebėjimas sudaryti klientui palankias sąlygas sprendimui priimti A1.10. Gebėjimas naudotis informacijos rinkimo, tvarkymo ir teikimo principais bei metodika A1.11. Gebėjimas struktūruoti, analizuoti, sisteminti, interpretuoti ir apibendrinti surinktą informaciją A1.12. Gebėjimas demonstruoti sprendimų paieškos ir priėmimo įgūdžius A1.13. Gebėjimas demonstruoti laiko planavimo ir valdymo įgūdžius A1.14. Gebėjimas aiškiai ir išsamiai pateikti informaciją asmenims arba jų grupėms įvairiais būdais A1.15. Gebėjimas naudoti informacinius šaltinius užsienio kalba |
|
|
A2. Informacinių technologijų taikymas |
A2.1. Gebėjimas savo veikloje naudoti informacines komunikacines technologijas (internetą, AIKOS ir kitas Lietuvos ar užsienio duomenų bazes, įvairias kompiuterines programas bei kt.) A2.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie Lietuvos ir užsienio profesinio informavimo duomenų bazes |
| 2. Informacijos kaupimas ir tvarkymas (B) |
B1. Informacijos kaupimas |
B1.1. Gebėjimas kaupti informaciją magnetinėse laikmenose, kartotekose, aplankuose, vaizdajuostėse ir kitomis formomis B1.2. Gebėjimas nustatyti reikalingos sisteminti informacijos kiekį, jos turinį ir numatyti jos papildymo poreikius |
|
|
B2. Informacijos tvarkymas |
B2.1. Gebėjimas taikyti įvairius informacijos tvarkymo metodus B2.2. Gebėjimas naudoti informacijos archyvavimo, dokumentavimo, raštvedybos metodus ir tvarkyti korespondenciją B2.3. Gebėjimas informaciją tvarkyti: B2.3.1. Autorių pavardžių ar antraščių abėcėlės seka B2.3.2. Prisijungimo numerių (prisijungimų chronologijos) seka B2.3.3. Pagal dalykų pavadinimus, kurie gali būti tvarkomi sistemine ar abėcėline seka B2.3.4. Sudarant dokumentų registrą, naudojant katalogines korteles B2.3.5. Sudarant kompiuterizuotą personalinę informacijos sistemą B2.4. Gebėjimas kritiškai įvertinti surinktą medžiagą ir nustatyti jos tipą bei kokybę B2.5. Gebėjimas redaguoti ir taisyti gautą informaciją B2.6. Gebėjimas surinktą informaciją dalyti į fragmentus, grupuoti, klasifikuoti, ženklinti ir konvertuoti į lengvai komunikuojamą formą B2.7. Gebėjimas surinktą informaciją filtruoti, rikiuoti, vaizduoti grafiniu būdu, sisteminti lentelėse B2.8. Gebėjimas surinktą informaciją išdėstyti ir įvertinti pagal jos prigimtį atitinkančius informacijos saugojimo modelius B2.9. Gebėjimas numatyti informacijos tėkmės organizacijoje logiką B2.10. Gebėjimas atlikti statistinę duomenų analizę B2. ll. Gebėjimas pritaikyti darbo su kompiuteriais (teksto tvarkymo, redagavimo ir maketavimo) įgūdžius informacijai tvarkyti ir naudotis dokumentų tvarkymo programine įranga B2.12. Gebėjimas integruoti naują informaciją |
| 3. Profesinio informavimo turinio sudarymas ir teikimas (C) |
C1. Informavimas apie darbo rinką |
C1.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie darbo rinką, profesijų ir kvalifikacijų poreikius C1.2. Gebėjimas pateikti informaciją bedarbiams ar potencialiems bedarbiams apie jų profesinės veiklos galimybes C1.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie laisvų darbo vietų skaičių pagal švietimo posričius C1.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie bedarbių skaičių pagal švietimo posričius, profesijas ir kvalifikacijas C1.5. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie darbo rinkos prognozes |
|
|
C2. Informavimas apie profesijas |
C2.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie profesijos istoriją ir vystymąsi, poreikį ir perspektyvas, ryšį su kitomis profesijomis C2.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie švietimo įstaigas, kuriose galima įgyti profesiją atitinkančias kvalifikacijas C2.3. Informacijos tvarkymo ir teikimo apie profesijas, jų turinį bei keliamus reikalavimus asmeninėms savybėms ir kvalifikacijai gebėjimai: C2.3.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie darbą pagal profesijos turinį (reikalingas turėti žinias ir gebėjimus, vykdomas veiklas, užduotis, laukiamus rezultatus ir kt.) C2.3.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie darbo pobūdį (lauke, patalpose, agresyvioje aplinkoje, esant vibracijai, triukšmui ir kt.) C2.3.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie profesijai būdingas moralines charakterines, psichofiziologines savybes ir medicinines bei psichologines kontraindikacijas C2.3.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie ekonominius, socialinius profesijos ypatumus (darbo sąlygas, uždarbį ir jo didėjimo, karjeros bei tobulėjimo perspektyvas, socialinę saugą, pensinį amžių ir kt.) C2.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie profesijų poreikį regioniniu, nacionaliniu ir tarptautiniu lygmenimis C2.5. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie profilinį mokymąsi, švietimo institucijas, mokymo ir studijų programas, profesijas bei įsidarbinimo galimybes C2.6. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją mokytojams, profesijos mokytojams, mokyklų psichologams ir socialiniams pedagogams C2.7. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją tėvams apie konkretaus amžiaus ir išsilavinimo asmenų mokymosi profilio, profesinio rengimo ir profesijos rinkimosi kriterijus |
|
|
C3. Informavimas apie kvalifikacijas ir jų įgijimą |
C3.1. Informacijos tvarkymo ir teikimo apie kvalifikacijų sistemą ir pagrindinius kvalifikacijos parametrus gebėjimai: C3.1.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie kvalifikacijų ir profesijų sąsajas C3.1.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie kvalifikacijos turinį sudarančias kompetencijas C3.1.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie profesinės kvalifikacijos ar kvalifikacinio laipsnio įgijimo galimybes švietimo institucijose (universitetuose, kolegijose, profesinėse mokyklose, darbo rinkos profesinio mokymo įstaigose) C3.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie kvalifikacijos tobulinimo galimybes atskiroje profesijoje C3.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie kvalifikacijai įgyti reikalingą minimalų išsilavinimą C3.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie institucijas, kurios pripažįsta neformaliuoju ar savaiminiu būdu įgytas kvalifikacijas ir kompetencijas C3.5. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie darbo ir karjeros galimybes įgijus kvalifikaciją C3.6. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie kvalifikacijų sistemas ir kvalifikacijų įgijimą kitose šalyse |
|
|
C4. Informavimas apie mokymo ir studijų programas |
C4.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie nacionalinę bendrojo lavinimo sistemą išsilavinimo lygius, struktūrą, paskirtį ir galimybes C4.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie nacionalinę ir europinę profesinio rengimo sistemą, jos lygius, struktūrą, priėmimo sąlygas, teikiamą išsilavinimą ir kvalifikacijas C4.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie priėmimui į mokymo ir studijų programas reikalingą minimalų išsilavinimą C4.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie mokymo ir studijų programų formas ir trukmę C4.5. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie švietimo instituciją, kurioje vykdoma mokymo ar studijų programa C4.6. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie suteikiamą profesinę kvalifikaciją ar kvalifikacinį laipsnį C4.7. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie išduodamus išsilavinimo pažymėjimus C4.8. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie mokymo ar studijų programos lygmenį, tipą ir rūšį C4.9. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie mokymo/studijų kainą C4.10. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie stipendijos gavimo galimybes C4.11. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie mokinių/studentų skaičių to paties pavadinimo mokymo ar studijų programoje C4.12. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie einamaisiais metais priimamų mokinių/studentų skaičių C4.13. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie einamaisiais metais į to paties pavadinimo programas priimamų mokinių/studentų skaičių C4.14. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie mokymo programos turinį (programos tikslą, teorinį ir praktinį mokymą, baigiamąjį vertinimą) C4.15. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie tolesnio mokymosi ar studijų galimybes C4.16. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie teisinę bazę švietimo ir profesinio rengimo srityse regioniniu, nacionaliniu bei tarptautiniu lygmenimis C4.17. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją mokytojams, mokyklų psichologams ir socialiniams pedagogams apie profesinio mokymosi ar studijų pasirinkimą C4.18. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją mokytojams, siekiantiems susieti mokymosi/studijų turinį su mokinių profesinės veiklos perspektyvomis C4.19. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją bedarbiams ar potencialiems bedarbiams apie jų profesinio mokymosi/studijų galimybes C4.20. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją besimokantiesiems apie tarptautines studentų mainų programas ir studijų kitose šalyse galimybes |
|
|
C5. Informavimas apie švietimo institucijas |
C5.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie visų lygmenų valstybines, savivaldybių ir nevalstybines švietimo institucijas C5.2. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie švietimo institucijose ir įmonėse vykdomas studijų ir mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo programas C5.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie švietimo institucijoms ir įmonėms išduotas licencijas C5.4. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie švietimo institucijose išduodamus išsilavinimo pažymėjimus C5.5. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją tėvams, mokytojams, bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniams apie bendrojo lavinimo mokyklose vykdomą profilinį mokymą C5.6. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją tėvams, mokytojams, bendrojo lavinimo mokyklų ir gimnazijų mokiniams apie individualų profiliavimą lemiantį mokymo turinį |
| C6. Informavimas apie profesinio orientavimo sistemą |
C6.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie nacionalinę ir europines profesinio informavimo bei konsultavimo sistemas, jų tikslus, struktūras ir funkcijas C6.2. Gebėjimas teikti informaciją apie specializuotas psichologinės diagnostikos tarnybas ir jų teikiamas paslaugas C6.3. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie pagrindinius profesinį orientavimą reglamentuojančius Europos Komisijos ir Lietuvos Respublikos teisės aktus |
|
|
|
C7. Informavimas ir socialinis bendradarbiavimas |
C7.1. Gebėjimas tvarkyti ir teikti informaciją apie socialinių partnerių vaidmenį profesinio informavimo ir konsultavimo sistemos kontekste C7.2. Gebėjimas konstruktyviai bendrauti ir bendradarbiauti su socialiniais partneriais C7.3. Gebėjimas plėtoti santykius su asmenimis bei visuomenės grupėmis, turinčiomis įtakos profesijos rinkimuisi bei karjeros perspektyvai C7.4. Gebėjimas bendradarbiauti su aukštosiomis, profesinėmis ir bendrojo lavinimo mokyklomis, darbdaviais ir savivaldybių administracijomis, siekiant veiksmingai panaudoti profesijos rinkimosi priemones C7.5. Gebėjimas skatinti tėvų, mokytojų, profesijos mokytojų, dėstytojų, socialinių pedagogų, mokyklų psichologų, profesinio orientavimo institucijų, darbo biržų, savivaldybių ir seniūnijų darbuotojų pastangas siekiant gerinti racionalių profesijos rinkimosi sprendimų priėmimą C7.6. Gebėjimas bendradarbiauti su regioninėmis, nacionalinėmis ir tarptautinėmis profesinio orientavimo institucijomis siekiant gerinti profesinį informavimą |
|
|
C8. Informacijos teikimo metodų naudojimas |
C8.1. Gebėjimas taikyti indukcinį, dedukcinį, analogijos ir kitus informacijos teikimo metodus C8.2. Gebėjimas aiškiai ir išsamiai pateikti informaciją asmenims ar jų grupėms verbaliniais būdais C8.3. Gebėjimas pateikti informaciją nuotoliniu būdu, telefonu ar naudojantis informacinių ir komunikacinių technologijų galimybėmis C8.4. Gebėjimas pateikti informaciją naudojant vizualines priemones C8.5. Gebėjimas operatyviai teikti informaciją klientams C8.6. Gebėjimas teikti išsamią, patikrintą, objektyvią ir kritiškai įvertintą informaciją C8.7. Gebėjimas naudoti įvairias informacijos pateikimo formas ir priemones C8.8. Gebėjimas sukurti jaukią bendravimo atmosferą C8.9. Gebėjimas užtikrinti aukštą kliento aptarnavimo kultūrą C8.10. Gebėjimas išlaikyti pagarbą klientui įvairiose informacijos teikimo situacijose |
| 4. Profesinio informavimo kokybės užtikrinimas (D) |
D1. Profesinio informavimo įvertinimas |
D1.1. Gebėjimas naudoti profesinio informavimo įvertinimo metodologiją ir metodikas D1.2. Gebėjimas nustatyti profesinio informavimo kokybės įvertinimo kriterijus D1.3. Gebėjimas analizuoti ir įvertinti savo teikiamų informavimo paslaugų veiksmingumą D1.4. Gebėjimas atlikti savo veiklos stiprybių, silpnybių, galimybių ir grėsmių (angl. SWOT) analizę D1.5. Gebėjimas įvertinti turimos informacijos kiekybę ir kokybę D1.6. Gebėjimas identifikuoti ir pašalinti informavimo trukdžius D1.7. Gebėjimas nustatyti naudojamų informavimo metodų kokybę D1.8. Gebėjimas nustatyti informacijos teikimo kokybę D1.9. Gebėjimas nustatyti profesinio informavimo turinio kokybę D1.10. Gebėjimas įvertinti intelektualinių, materialinių ir finansinių išteklių poreikius D1.11. Gebėjimas nustatyti gautų įvertinimo rezultatų adekvatumą numatytiems tikslams D1.12. Gebėjimas palyginti savo veiklą su nustatytais standarto reikalavimais |
|
|
D2. Profesinio informavimo tobulinimas |
D2.1. Gebėjimas išdėstyti pagal prioritetus savo asmenybės bei profesinės kvalifikacijos tobulėjimo poreikius D2.2. Gebėjimas tobulinti bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius D2.3. Gebėjimas sudaryti profesinio tobulėjimo planą D2.4. Gebėjimas nuolat atnaujinti informaciją apie profesijų perspektyvumo, profesinio rengimo ir įsidarbinimo galimybes D2.5. Gebėjimas atnaujinti žinias apie regiono bei šalies švietimo, profesinio orientavimo, socialinio užimtumo, ekonomikos ir finansų politiką D2.6. Gebėjimas pasinaudoti naujausiais informacinių technologijų pasiekimais tobulinant informacijos rinkimą, tvarkymą ir teikimą D2.7. Gebėjimas plėtoti ir perimti pažangią patirtį profesinio informavimo srityje žinių visuomenės iššūkių kontekste D2.8. Gebėjimas plėtoti informacinių technologijų, interneto bei kitų informacinių priemonių panaudojimo įgūdžius profesinio informavimo tikslams pasiekti D2.9. Gebėjimas tobulinti savo užsienio kalbų įgūdžius |
______________
Profesinio informavimo standarto
4 priedas
PROFESINIO INFORMAVIMO KONSULTANTO ETIKOS KODEKSAS
1. Profesinio informavimo konsultanto etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) pagrindas yra nuostata, kad asmeniui yra skiriamas pagrindinis dėmesys.
2. Etikos kodeksas nusako profesinio informavimo konsultanto elgesio su klientais ir kolegomis etiką.
4. Etikos kodekso tikslas – nustatyti profesinės elgsenos ir praktinės veiklos etines normas ir principus.
5. Santykių su klientais etikos principai yra:
5.1. personalistinis požiūris į asmenį. Profesinio informavimo konsultantas savo veikloje turi vadovautis personalistiniu požiūriu į asmenį, teigiančiu, kad asmens niekada negalima traktuoti kaip objekto ir naudoti kaip priemonės tikslui pasiekti;
5.2. pagarba klientui ir jo poreikiams. Profesinio informavimo konsultantas turi gerbti ir ginti klientų individualias teises bei jų asmens orumą;
5.3. objektyvumas ir sąžiningumas. Profesinio informavimo konsultantas turi rūpintis klientų gerove teikdamas aktualią ir tikslią informaciją. Profesinio informavimo konsultantas turi padėti klientui atpažinti savo galimybes ir gerbdamas jo apsisprendimo teisę leisti jam savarankiškai ir laisvai priimti sprendimus;
5.4. konfidencialumas. Profesinio informavimo konsultantas turi gerbti asmens teisę į privatumą ir laikytis informacijos konfidencialumo principo kaip tinkamo siūlomų paslaugų ir bendravimo būdo. Profesinio informavimo konsultantas privalo užtikrinti visų paslaugų teikimo formų konfidencialumą: korespondencijos, susirašinėjimo elektroniniu paštu, pokalbių telefonu, darbo grupėje, šeimoje ir kt. Profesinio informavimo konsultantas privalo informuoti klientą apie konfidencialumo ribas;
5.5. konfidencialios informacijos atskleidimo sąlygų laikymasis. Profesinio informavimo konsultantas turi teisę atskleisti konfidencialią informaciją esant kliento sutikimui, akivaizdžiam pavojui ir grėsmei klientui ar kitiems asmenims, taip pat atvejais, kuriuos nustato įstatymai;
5.6. santykių su klientu nešališkumas. Profesinio informavimo konsultantas turi vengti bet kokio galimo interesų konflikto, kuris gali sąlygoti jo profesinius sprendimus ar elgseną. Profesinio informavimo konsultantas neturi naudoti ryšių su klientais savo asmeninei, socialinei, profesinei, politinei ar finansinei naudai gauti, ypač situacijose, kuriose tai gali pakenkti teikiamų paslaugų objektyvumui ir teisingo sprendimo priėmimui.
6. Profesinės elgsenos etikos principai yra:
6.1. nuolatinis profesinio tobulinimosi ir naujų žinių, įgūdžių bei kompetencijų siekimas. Profesinio informavimo konsultantas turi užtikrinti savo teikiamų paslaugų kokybę ir garantuoti nuolatinį naujų žinių, įgūdžių ir kompetencijų profesinį tobulinimą;
6.2. veikimo kompetencijos ribų nustatymas. Profesijos informavimo konsultantas teikia informaciją apie darbo rinką, profesijas, kvalifikacijas, švietimo institucijas, mokymo ir studijų programas, darbo rinkos poreikius, įsidarbinimo galimybes, bendrojo lavinimo, profesinio rengimo, profesinio orientavimo sistemas bei kt. Profesinio informavimo konsultantas turi pripažinti savo kompetencijų ribas ir teikti tik tas paslaugas, kurioms jis turi kvalifikuotą pasirengimą ir/ar įsivertintą patirtį;
6.3. profesinės reputacijos laikymasis. Profesinio informavimo konsultantas neturi naudoti savo darbe nepatvirtintų ir nepripažintų metodų, kurie gali sąlygoti netikslų patarimą, ekspertizę ar išvadas. Profesinio informavimo konsultantas yra atsakingas už nesusipratimus, padarytas klaidas ir privalo jas ištaisyti;
6.4. paslaugų pasiūlos plėtra. Profesinio informavimo konsultantas, naudodamas darbo veiksmingumą didinančius ir kokybę gerinančius metodus, turi palaikyti visų formų reklamos, ryšių su socialiniais partneriais ir verslo vadybos integraciją, padedančią užtikrinti teikiamų paslaugų pasiūlos plėtrą;
6.5. ryšių su partnerinėmis institucijomis ir organizacijomis palaikymas. Profesinio informavimo konsultantas turi skatinti institucijas, organizacijas, darbdavius, klientus ir suinteresuotus pavienius asmenis bendradarbiauti tokiais metodais, kurie leistų gerinti teikiamų paslaugų kokybę ir veiksmingumą. Šis bendradarbiavimas turi būti grindžiamas Etikos kodekso nuostatomis;
6.6. Etikos kodekso nuostatų ir taisyklių laikymasis ir pagarba įstatymams. Profesinio informavimo konsultantas privalo tvirtai laikytis Etikos kodekso reikalavimų, konsultanto veiklą reglamentuojančių dokumentų nuostatų ir įstatymų nustatytos tvarkos. Profesinio informavimo konsultantas privalo informuoti atitinkamų institucijų dirbančius asmenis apie Etikos kodekso reikalavimų nesilaikymo ar įstatymų pažeidimo atvejus. Profesinio informavimo konsultantas privalo imtis adekvačių priemonių siekiant ištaisyti savo kolegų etinių, moralinių normų ar įstatymų pažeidimų pasekmes.
7. Santykių su kolegomis etikos principas yra:
7.1. pagarba kolegoms ir kitiems darbuotojams. Profesinio informavimo konsultantas turi gerbti ne tik klientus, bet ir aptarnaujantį personalą bei kolegas, ginti jų individualias teises, asmens orumą;
8. Etinių problemų sprendimo modeliu siekiama padėti profesinio informavimo konsultantams mažinti etines problemas ar spręsti etines dilemas.
9. Etinių problemų sprendimo modelis yra:
9.1. etinės problemos ar dilemos pripažinimas. Profesinio informavimo konsultantas turi atpažinti realiai egzistuojančią etinę problemą ar dilemą. Jo emocinė reakcija į iškilusias etines problemas (pvz., nejauki jausena dėl iškilusios sudėtingos situacijos, dėl jo paties ar klientų veiksmų, dėl kliento ar kolegos atsainaus ir blokuojančio elgesio ir pan.) dažnai tampa paskata priimti nepagrįstus sprendimus;
9.2. etinės problemos identifikavimas. Profesinio informavimo konsultantas turi identifikuoti visus tiesiogiai su etine problema susijusius veiksnius ir veikėjus bei situaciją atitinkančių Etikos kodekso principų pažeidimus. Nustatomos profesinio informavimo konsultanto ir kitų probleminės situacijos dalyvių neigiamos reakcijos;
9.3. alternatyvių sprendimų svarstymas. Svarstymas turi apimti trumpalaikių ir ilgalaikių pasekmių kiekvienam probleminės situacijos dalyviui nustatymą ir šioms pasekmėms mažinti ir probleminei situacijai spręsti reikalingos informacijos surinkimą. Esant būtinybei, ieškoma papildomos pagalbos tarp kvalifikuotų ir kompetentingų konsultantų ar kolegų. Profesinio informavimo konsultantas turi prognozuoti ir apsvarstyti savo ir kitų probleminės situacijos dalyvių emocines reakcijas į kiekvieną galimą sprendimą. Profesinio informavimo konsultantas taip pat turi apsispręsti, kiek laiko jis gali situaciją svarstyti. Naudingas įvairių sprendimų prognozavimas ir galimų sprendimų scenarijų numatymas;
9.4. sprendimo priėmimas. Profesinio informavimo konsultantas, iš alternatyvių sprendimų priimdamas vieną ar kelis, įvertina tai, kuris iš šių sprendimų geriausiai padėtų visiems probleminės situacijos dalyviams;
9.5. etinės problemos sprendimo pritaikymo patirties įvertinimas. Profesinio informavimo konsultantas turi prisiimti atsakomybę už etinės problemos sprendimo pritaikymo galimas teigiamas ir neigiamas pasekmes. Tai įpareigoja profesinio informavimo konsultantą daryti išvadas ir atlikti įgytos patirties įvertinimą. Nustačius, kad etinė problema liko neišspręsta, būtina ieškoti naujų jos sprendimo būdų;
9.6. išvadų įprasminimas. Profesinio informavimo konsultantas turi atidžiai ištirti etinę problemą, apsvarstyti kiekvieną probleminei situacijai turinčią įtakos priežastį ir nustatyti, ar gali būti naudojamos prevencinės priemonės, kad panašūs atvejai nepasikartotų ateityje. Būtina apsvarstyti, ką profesinio informavimo konsultantas išmoko iš spręstos probleminės situacijos ir kaip ši patirtis gali būti panaudojamos būsimoje veikloje.