LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL NOTARŲ GYVENTOJAMS TEIKIAMŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ VERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2006 m. gruodžio 28 d. Nr. 1R-481

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo (Žin., 1992, Nr. 28-810; 2003, Nr. 15-598) 6 straipsniu:

1. Tvirtinu Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. gegužės 17 d. įsakymą Nr. 1R-121 „Dėl Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo metodikos patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 86-3135).

 

 

 

TEISINGUMO MINISTRAS                                                                            PETRAS BAGUŠKA


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro

2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-481

 

NOTARŲ GYVENTOJAMS TEIKIAMŲ TEISINIŲ PASLAUGŲ POREIKIŲ VERTINIMO METODIKA

 

1. Ši metodika reglamentuoja notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymo metodus bei taikymo tvarką.

2. Šios metodikos tikslas yra objektyviai nustatyti Lietuvos Respublikos notarų skaičių ir jų veiklos teritoriją, notaro (notarų) biurų buveinių steigimo vietovę.

3. Notarų gyventojams teikiamų teisinių paslaugų poreikių vertinimo kriterijai, nustatant Lietuvos Respublikos notarų skaičių, jų biurų buveinių vietą ir veiklos teritoriją, yra:

3.1. Lietuvos Respublikos teritorijos skirstymas į savivaldybes, jų ribos, centrai, gyventojų skaičius;

3.2. vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičiaus nustatymas;

3.3. notarų atlikti notarinių veiksmų skaičius ir struktūra;

3.4. notarų pajamos už atliktus notarinius veiksmus.

4. Notarų skaičiaus nustatymo metodai:

4.1. notarai skiriami eiti notaro pareigas konkrečioje savivaldybėje;

4.2. savivaldybės teritorijoje turi dirbti bent vienas notaras. Vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje turi būti ne didesnis kaip 15 tūkst. ir ne mažesnis kaip 10 tūkst. gyventojų;

4.3. Kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje atitinka šios metodikos 4.2 punkte nurodytus reikalavimus, notarų skaičius gali būti didinamas, jeigu pagal atliekamų notarinių veiksmų ir notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistikos analizę dvejus kalendorinius metus iš eilės:

4.3.1. tos savivaldybės notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkis yra 30 procentų didesnis už Lietuvos Respublikos notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkį. Ši nuostata netaikoma, jeigu savivaldybės notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkis yra 20 procentų mažesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkį;

4.3.2. toje savivaldybėje notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkis yra 30 procentų didesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkį;

4.4. kai vieno notaro aptarnaujamų gyventojų skaičius savivaldybėje atitinka šios metodikos 4.2 punkte nurodytus reikalavimus, notarų skaičius gali būti mažinamas, jeigu pagal atliekamų notarinių veiksmų ir notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus statistikos analizę dvejus kalendorinius metus iš eilės:

4.4.1. tos savivaldybės notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkis yra 30 procentų mažesnis už Lietuvos Respublikos notarų atliktų notarinių veiksmų skaičiaus vidurkį. Ši nuostata netaikoma, kai vertinamos savivaldybės notarų bendrųjų pajamų vidurkis už atliktus notarinius veiksmus yra didesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkį;

4.4.2. toje savivaldybėje notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkis yra 30 procentų mažesnis už Lietuvos Respublikos notarų bendrųjų pajamų už atliktus notarinius veiksmus vidurkį;

4.5. Į šios metodikos 4.3 ir 4.4 punktuose nurodytų Lietuvos Respublikos notarų veiklos vidurkių apskaičiavimą neįtraukiami savivaldybės, kurioje ketinama didinti notarų skaičių ir notarų, pradėjusių dirbti apskaitomųjų metų laikotarpiu veiklos statistiniai duomenys;

4.6. notaro (notarų) biurų buveinės steigiamos savivaldybių centruose.

Notaro (notarų) biurų buveinės taip pat gali būti steigiamos nutolusiuose nuo savivaldybių centrų nedideliuose miestuose (seniūnijose);

4.7. notarų veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams nustatoma, atsižvelgiant į atitinkamoje savivaldybėje įsteigtų notaro (notarų) biurų ir juose dirbančių notarų skaičių, savivaldybės gyvenamąsias vietoves ir jų gyventojų skaičių;

4.8. notaro (notarų) veiklos teritorija turto paveldėjimo atvejams nustatoma notarui (notarams) steigiant notaro (notarų) biurą. Kai keli notarai steigia vieną biurą, nustatoma bendra veiklos teritorija visiems šio biuro notarams;

4.9. suinteresuoto asmens prašymu Notarų rūmų prezidentas arba jį pavaduojantis viceprezidentas gali nuspręsti turto paveldėjimo bylą perduoti vesti kitam notarui, neatsižvelgiant į teisingumo ministro nustatytą notaro (notarų) veiklos teritoriją turto paveldėjimo atvejams.

5. Notarų skaičių, jų buveines ir veiklos teritoriją nustato teisingumo ministras pagal šią metodiką, Notarų rūmų prezidiumui pateikus motyvuotą išvadą.

6. Notarų rūmų prezidiumas turi teisę teikti teisingumo ministrui pasiūlymus dėl notarų skaičiaus, jų buveinių išsidėstymo savivaldybės teritorijoje ir veiklos teritorijos nustatymo. Pasiūlymuose būtina paaiškinti pagrindinius veiksnius, lemiančius notarų skaičiaus, jų buveinės ir veiklos teritorijos nustatymą (pakeitimus), argumentuoti notarų skaičiaus ir jų veiklos teritorijos nustatymo metodų pasirinkimą.

______________