VALSTYBINĖ KAINŲ IR ENERGETIKOS KONTROLĖS KOMISIJA
NUTARIMAS
DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO METODIKOS
2006 m. gruodžio 21 d. Nr. O3-92
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3261) 3 straipsniu bei Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (Žin., 2006, Nr. 82-3260) 10 straipsnio 1 dalimi, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nutaria:
1. Patvirtinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodiką (pridedama).
PATVIRTINTA
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės
komisijos 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimu
Nr. O3-92
GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO PASLAUGŲ KAINŲ NUSTATYMO
METODIKA
I. BENDROJI DALIS
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos (toliau – Metodika) tikslas – nustatyti bendruosius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainodaros reikalavimus ir principus. Metodika privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, vykdantiems šalto geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, išskyrus lietaus nuotekų, tvarkymo veiklą ir individualų apsirūpinimą šiomis paslaugomis.
2. Metodika grindžiama Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimais ir kitais teisės aktais.
3. Šioje Metodikoje kainos nustatomos, atsižvelgiant į paslaugų kokybės, aplinkos apsaugos, sanitarijos ir higienos reikalavimus, o būtinosios sąnaudos planuojamos įvertinant konkrečios geriamojo vandens tiekėjų grupės įmonių veiklos lyginamosios analizės rodiklius.
4. Šalto geriamojo vandens (toliau – geriamojo vandens) tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos grindžiamos nediskriminavimo, sąnaudų susigrąžinimo principais ir principu „teršėjas moka“ bei sudaro prielaidas įgyvendinti šiuos tikslus:
4.1. užtikrinti ilgalaikį geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui skirtos infrastruktūros eksploatavimą, jos atnaujinimą;
5. Ši Metodika nereguliuoja įrenginių, pastatų ir statinių, žemės nuosavybės klausimų bei turtinių santykių, atsirandančių tiekiant geriamąjį vandenį ir tvarkant nuotekas. Šie ir kiti Metodikoje neaptarti klausimai (techniniai, eksploataciniai, juridiniai ir pan.) sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, Vyriausybės nutarimais ir kitais teisės aktais.
II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS
6. Abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens atstovybė ar filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, sudarąs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas.
7. Dumblo tvarkymas – dumblo tankinimas, pūdymas, sausinimas (džiovinimas) kompostavimas, transportavimas ir laikinas saugojimas.
8. Geriamasis vanduo:
1) bet koks gamtinis ar paruoštas vanduo, skirtas gerti, virti, ruošti valgiui ar naudoti kitoms namų ūkio reikmėms, neatsižvelgiant į tai, ar jis tiekiamas iš vandentiekio skirstomojo tinklo, talpyklų, buteliais ar kitaip įpakuotas;
2) bet koks vanduo, naudojamas maisto įmonėse maisto produktams gaminti, perdirbti, konservuoti arba tiekti į rinką, jeigu atsakinga valstybės institucija nusprendžia, kad vandens kokybė nepakenks galutinio produkto saugai ir kokybei;
3) yra saugus, kai atitinka saugiam produktui keliamus reikalavimus, patvirtinančius, kad jo vartojimas nekelia jokios rizikos žmonių sveikatai ir gyvybei arba kelia ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktuose nustatyta kaip leidžiama ir apie kurią vartotojams pranešama teisės aktų nustatyta tvarka, ir kai yra užtikrinta teisės aktų nustatyta gaunamo, ruošiamo ir tiekiamo vartotojams geriamojo vandens apsauga nuo taršos bei programinė priežiūra.
9. Geriamojo vandens kokybė – vandens savybių ir sudėties charakteristika, rodanti jo tinkamumą naudoti tam tikram tikslui. Geriamojo vandens kokybė turi atitikti Lietuvos higienos normų reikalavimus.
10. Geriamojo vandens kokybės normos – valstybės institucijų patvirtintos leistinos ribinės vandens savybių ir sudėties charakteristikos, atsižvelgiant į naudojimo paskirtį.
11. Geriamojo vandens netektis – išgauto ir abonentams bei vartotojams parduoto vandens kiekio skirtumas. Skirtumai susidaro dėl vandens praradimų rezervuaruose, vandens kokybės gerinimo įrenginiuose, tiekimo tinkluose.
12. Geriamojo vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais, kad jis atitiktų teisės aktais nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus bei tenkintų vandens vartotojų poreikius.
13. Geriamojo vandens pristatymas – techninių, organizacinių priemonių visuma, užtikrinanti geriamojo vandens pristatymą vartotojams ir abonentams.
14. Geriamojo vandens tiekimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, reikalingų geriamajam vandeniui išgauti, pristatyti ir parduoti abonentui (vartotojui).
15. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarė kaina – vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kaina, kurią sudaro pastovioji ir kintamoji dalis.
16. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos kintamoji dalis – kaina už vandenį ir nuotekų tvarkymą (vieno kubinio metro kaina).
17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo dvinarės kainos pastovioji dalis – vartotojui (butui ir individualiam gyvenamajam namui) ir abonentui (vandens arba nuotekų didžiausiam per mėnesį kiekiui) nustatyta kaina. Ji tiesiogiai nepriklauso nuo suvartoto vandens bei jo nuotekų kiekio, todėl konkrečiam vartotojui ir abonentui yra sąlygiškai pastovi.
18. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veikla – pardavimas, vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas.
19. Individualus apsirūpinimas geriamuoju vandeniu – toks fizinių ir juridinių asmenų apsirūpinimas geriamuoju vandeniu, kai per parą paimama ne daugiau kaip 10 m3 vandens arba vandeniu aprūpinama mažiau kaip 50 asmenų, o paimtas vanduo nenaudojamas ūkinei komercinei veiklai.
20. Nuotekos – buityje, ūkio ar gamybinėje veikloje naudotas arba perteklinis (kritulių, paviršinis, drenažinis ar pan.) vanduo, kurį jo turėtojas, naudodamasis nuotekų tvarkymo infrastruktūra, išleidžia į gamtinę aplinką arba į kitiems asmenims priklausančią nuotekų tvarkymo infrastruktūrą.
21. Nuotekų dumblas – buitinių ir komunalinių nuotekų bei panašios sudėties nuotekų valymo metu susidarantis dumblas.
22. Nuotekų surinkimas – nuotekų transportavimas skirstomaisiais ir magistraliniais tinklais bei transporto priemonėmis.
23. Nuotekų tvarkymas – nuotekų surinkimas, transportavimas, valymas, apskaita, tyrimas, išleidimas į aplinką ir valymo metu susidariusio dumblo ir kitų atliekų tvarkymas.
24. Nuotekų tvarkymo infrastruktūra – nuotekoms tvarkyti skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vamzdynai, šuliniai, siurblinės, nuotekų valymo įrenginiai ir kiti objektai).
25. Nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas – ūkinė komercinė veikla, susidedanti iš techninių, organizacinių ir ekonominių priemonių, skirtų abonentų (vartotojų) nuotekoms tvarkyti.
26. Nuotekų tvarkymo sistema – inžinerinių įrenginių, statinių ir technologinių procesų kompleksas (visuma), skirtas nuotekoms tvarkyti (surinkti, kaupti, transportuoti, apskaityti, valyti, kontroliuoti, išleisti bei valymo metu susidarančiam šlamui, smėliui, šiukšlėms, dumblui ar pan.).
27. Nuotekų užterštumo normos – valstybės institucijos patvirtintos leistinos teršalų, išleidžiamų su nuotekomis į gamtinę aplinką, koncentracijos.
29. Pardavimo kaina – pardavimo tarnybos sąnaudų kiekis abonentams – įvadui, vartotojams – butui, daugiabučiam ir individualiam namui.
31. Sąnaudos – per tam tikrą laikotarpį įmonės sunaudotas turtas ar ištekliai pajamoms gauti:
31.1. būtinosios – vandens tiekimo įmonės pagrįstos sąnaudos geriamajam vandeniui tiekti ir nuotekoms tvarkyti. Į būtinąsias sąnaudas neįtraukiamos sąnaudos, skirtos kitoms veiklos sritims, tiesiogiai nesusijusioms su geriamojo vandens tiekimu ir nuotekų tvarkymu;
31.2. netiesioginės – geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo technologinius procesus aptarnaujančių padalinių (autotransporto ūkio, energetikos, remonto ir kt. sąnaudos;
31.3. pardavimo tarnybos sąnaudos – tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui, skaitiklių įrengimui, remontui, metrologinei patikrai, transportui, informacijai ir skelbimams, pastatų ir kito ilgalaikio turto priežiūrai, remontui, amortizacijai bei kitos, su pardavimu susijusios, sąnaudos;
31.4. tiesioginės – sąnaudos, kurias galima tiesiogiai priskirti konkrečiai geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklai ir (ar) technologiniam procesui;
32. Sezoniniai abonentai – sezoninės įmonės (įstaigos), kurios per keturis mėnesius iš eilės geriamojo vandens suvartoja ne mažiau kaip 80 proc. metinio vandens kiekio.
33. Vandens gavyba – vandens, kuris atitinka teisės aktų nustatytus geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimus arba kuris tinka šitokiam vandeniui paruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais įrenginiais.
34. Vandens įvadas – vandens tinklo atšaka iki pirmųjų uždarančiųjų įtaisų, atskiriančių abonento (vartotojo) vandens įrenginius nuo vandens tiekimo tinklo.
35. Vandens tiekimo įmonės -juridiniai ir fiziniai asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję teisę tiekti geriamąjį vandenį ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.
36. Vandens tiekimo infrastruktūra – vandeniui išgauti, geriamajam vandeniui ruošti, laikyti, transportuoti, tiekti ir apskaitai skirtų statinių, įrenginių ir komunikacijų kompleksas (vandens kaptažo įrenginiai, vandens gerinimo įrenginiai, siurblinės, vamzdynai, šuliniai, apskaitos prietaisai ir kiti objektai).
37. Vandens tiekimo įrenginiai – vandentiekio dalis iki įvadų į geriamojo vandens vartotojams priklausančių pastatų vidaus vandentiekį. Vandens tiekimo įrenginiams priskiriamos ir geriamojo vandens talpyklos bei transporto priemonės joms gabenti.
III. ABONENTŲ (VARTOTOJŲ) KLASIFIKAVIMAS
39. Abonentai ir vartotojai skirstomi į kategorijas:
39.1. vartotojai:
39.1.1. vartotojai, perkantys geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas individualių ir daugiabučių gyvenamųjų namų įvade;
IV. VEIKLOS SKIRSTYMAS
40. Kainų skaičiavimui vandens tiekimo įmonių pagrindinė ūkinė veikla skirstoma taip:
40.2. vandens gavyba – vandens, kuris tinka geriamajam vandeniui ruošti, surinkimas iš vandeningojo sluoksnio ar natūralaus šaltinio specialiais įrenginiais;
40.3. vandens ruošimas – gamtinio vandens savybių gerinimas fizikiniais, cheminiais ir biologiniais metodais vandens ruošimo įrenginiuose;
40.4. vandens pristatymas vartotojams ir abonentams (naudojant magistralinius ir skirstomuosius vamzdynus, vandens pakėlimo siurblines, vandens ėmimo kolonėles, transporto priemones, geriamojo vandens talpyklas ir kt.), kur gali būti išskirtas vandens pristatymas magistraliniu tinklu;
40.5. nuotekų surinkimas (nuotekoms surinkti naudojant savitakio ir slėginius vamzdynus iki valyklos priėmimo kameros, perpumpavimo stotis, transporto priemones ir kt.), kur gali būti išskirtas nuotekų surinkimas magistraliniu tinklu;
V. KAINŲ NUSTATYMAS
41. Kainos nustatomos šioms vandens tiekimo veikloms:
42. Pardavimo kaina vartotojams (gyventojams) nustatoma butui ir individualiam namui, o abonentams – vienam įvadui (apskaitos prietaisui). Abonentams, turintiems kelis įvadus, pardavimo sąnaudos susideda iš visų pardavimų kainų įvadams sumos. Pardavimo kaina abonentams diferencijuojama pagal vandens tiekimo įmonės nustatytus ir savivaldybės patvirtintus diferencijavimo principus, tačiau pardavimo pajamos negali būti didesnės už pardavimo būtinąsias sąnaudas. Vartotojams (daugiabučių namų gyventojams) pardavimo kaina susideda iš dviejų dalių: pardavimo sąnaudų dalies daugiabučių namų įvade ir pardavimo sąnaudų butuose. Daugiabučių namų gyventojai, atsiskaitantys namo įvade, pardavimo sąnaudas padengia proporcingai butų skaičiui.
44. Dvinarė kaina susideda iš pastoviosios (Kf) ir iš kintamosios kainos dalies (Kk).
Pastovioji kainos dalis Kf tiesiogiai nepriklauso nuo suvartojamo vandens ir nuotekų tvarkymo kiekio ir konkrečiam abonentui (vartotojui) yra sąlygiškai pastovi. Ji turi padengti iki 30 proc. būtinųjų pajamų (BP).
Kintamoji kainos dalis nustatoma 1 m3 parduoto geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų kiekio. Vandens kiekis skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Nuotekų kiekis nustatomas remiantis apskaitos prietaisų rodmenimis, o jų nesant – pagal pristatyto vandens kiekį. Kintamoji kainos dalis turi padengti per 70 proc. būtinųjų pajamų (BP).
45. Vienanarė kaina nustatoma 1 m3 parduoto geriamojo vandens ir sutvarkytų nuotekų, dalinant būtinas pajamas (BP) iš parduoto geriamojo vandens ir sutvarkytų nuotekų kiekio (Q).
Vandens kiekis skaičiuojamas pagal apskaitos prietaisų rodmenis. Nuotekų kiekis nustatomas remiantis apskaitos prietaisų rodmenimis, o jų nesant – pagal pristatyto vandens kiekį.
46. Kainos nustatomos įvertinus būtinąsias įmonės sąnaudas ilgalaikiam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros eksploatavimui bei investicijų poreikiui ūkiui atnaujinti, įmonių veiklos programas, parduoto (įvertinant komisijos nustatytas netektis) vandens ir nuotekų tvarkymo planines (įvertinant komisijos nustatytą infiltraciją) apimtis, įmonės veiklos efektyvumo rodiklius bei nuotekų taršos lygį, energetikos išteklių bei medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius bei kt. Pastovioji ir kintamoji kainų dalys nustatomos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Nustatytos kainos gali būti keičiamos tik keičiant veiklos programas (prisijungiant naujus ar atskiriant savo vandens tiekimo padalinius) arba kai veiklos programa nevykdoma.
Vykdant veiklos programą, kintamoji kainų dalis keičiama tik tuo atveju, kai dėl mokesčių, medžiaginių ir energetikos išteklių kainų sąnaudos pasikeičia 3 proc. daugiau, negu buvo planuota.
47. Būtinosios pardavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos nustatomos įvertinus bazinių metų (metų, kuriems yra sudarytas balansas ir pelno (nuostolio) ataskaita) faktines sąnaudas, priežastis, lėmusias parduodamo geriamojo vandens ir tvarkomų nuotekų kiekius bei sąnaudų pasikeitimą, vandens tiekimo įmonių lyginamosios analizės rodiklius.
48. Kainos nustatomos 5 etapais:
48.1. nustatytas-planuojamas įvadinių ir (ar) butuose apskaitos prietaisų skaičius (vnt), parduodamo geriamojo vandens bei nuotekų surinkimo apimtys (tūkst. m3);
48.4. nustatomos būtinosios sąnaudos, pardavimai bei pelnas, įvertinant investicijų efektyvumą ir išteklių kainų bei mokesčių kitimą (šiame etape yra atskiriamos faktinės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos ir pajamos nuo kitų įmonės sąnaudų ir pajamų);
49. Parduodamo geriamojo vandens ir nuotekų planinių apimčių skaičiavimas:
49.1. planuojamas įvadinių ir butuose apskaitos prietaisų skaičius, parduodamo geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai;
49.2. įvadinių ir butuose įrengtų apskaitos prietaisų skaičius bei parduoto vandens ir nuotekų kiekiai nustatomi atsižvelgiant į:
49.2.2. suskaičiuojami parduodamo geriamojo vandens kiekiai, įvertinant planuojamas (Komisijos nustatytas) netektis kaip pardavimų praradimus;
49.3. Taikant dvinarę kainą, planuojami parduoto geriamojo vandens ir nuotekų kiekiai kiekvienai abonentų (vartotojų) kategorijai Qg.
Apskaičiuojami santykiniai vandens suvartojimo pagal abonentų (vartotojų) kategorijas koeficientai βg:
(1),
kur Q – bendras parduoto vandens ar nuotekų kiekis;
Qg – parduoto geriamojo vandens ar nuotekų kiekis pagal abonentų (vartotojų) kategorijas.
Skaičiuojama vandens gavyba Qt planiniam periodui:
Qt = Q + λn, (tūkst. m3) (2),
kur λn – netekties dydis;
50. Veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės vertinimas:
įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodikliai skaičiuojami ir vertinami lyginant įmonės veiklą su kitomis atitinkamai tiekėjų grupei priklausančiomis įmonėmis bei sudarant pagrįstą ilgalaikės veiklos programą. Atitinkamai tiekėjų grupei Komisijos įvertinti veiklos efektyvumo ir kokybės baziniai rodikliai, kurie yra siektini sudarant ilgalaikę plėtros programą ir pagrindas konkrečioms užduotims nustatyti, pateikiami vandens tiekimo įmonėms. Įmonės veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodikliai pateikti 13 priede. Komisija, įvertindama esamą padėtį ir atsižvelgdama į prioritetines šalies vandens ūkio plėtros kryptis, gali keisti veiklos efektyvumo ir teikiamų paslaugų kokybės rodiklius.
51. Ilgalaikės plėtros programos sudarymas:
51.1. veiklos programa – sudedamoji pajamų ir sąnaudų nustatymo dalis; ši programa turi būti sudaroma ne trumpesniam kaip penkerių metų laikotarpiui;
51.2. veiklos programai įgyvendinti naudojamos šios lėšos:
51.3. veiklos programos turi užtikrinti kainų stabilumą. Įmonės, planuodamos lėšų šaltinius infrastruktūros plėtrai, turi pasirinkti tinkamiausius jų programai vykdyti. Lėšų nusidėvėjusiam ilgalaikiam turtui atkurti šaltinis – pastovioji kainų dalis;
52. Būtinųjų sąnaudų skaičiavimas:
52.1. pardavimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų būtinųjų sąnaudų skaičiavimai pateikiami 5–11 prieduose. Kitų teikiamų paslaugų, nepriskiriamų pagrindinei veiklai, t. y. vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui bei finansinės veiklos sąnaudos apskaičiuojamos pagal 12 priedą. Nustatant geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo būtinąsias sąnaudas, iš lentelės „Kitos veiklos sąnaudos“ prie pagrindinės veiklos pridedami mokesčiai ir iš lentelės „Finansinės veiklos sąnaudos“ pridedamos palūkanos už į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkius investuotas paskolas;
52.2. būtinosios sąnaudos skaičiuojamos bazinių metų būtinąsias sąnaudas koreguojant veiklos programoje numatytų sąnaudų pasikeitimu ir įvertinus energetikos išteklių, medžiagų kainų ir mokesčių pokyčius;
52.3. apskaičiuojamos būtinosios pardavimo sąnaudos. Šios sąnaudos susideda iš pardavimų tarnybos sąnaudų;
52.4. apskaičiuojamos būtinosios geriamojo vandens tiekimo sąnaudos:
(tūkst. Lt) (3),
kur TSb – tiesioginės kiekvienos veiklos sąnaudos;
NSb – kiekvienai veiklai priskirtos netiesioginės sąnaudos;
IVSb – kiekvienai veiklai (technologiniam procesui) priskirtos įmonės administracinės veiklos sąnaudos;
M – mokesčiai;
I – palūkanos, mokamos už investicijoms banko suteiktus kreditus.
52.5. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo būtinųjų sąnaudų sąmata apskaičiuojama vadovaujantis šiomis nuostatomis:
52.5.1. apskaičiuojamos kiekvienos veiklos tiesioginės sąnaudos (TSb) ir mokesčiai, kurie susidaro atliekant konkrečią veiklą ir gali būti įskaičiuotos tik į konkretaus objekto eksploatavimo sąnaudas;
52.5.2. ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos kainų nustatymui skaičiuojamos pagal Komisijos nustatytas ribines normas, atsižvelgiant į turto panaudojimo intensyvumą;
52.5.3. apskaičiuojamos (be pardavimų sąnaudų) netiesioginės sąnaudos (NS), t. y. tokios, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečiai veiklai ir kurios paskirstomos veikloms proporcingai pagal tiesiogines sąnaudas (gauname NSb), t. y. aptarnavimo paslaugas teikiančių padalinių (mechaninių, remonto ir kt. cechų) sąnaudos;
52.5.4. apskaičiuojamos (be pardavimų sąnaudų) administracinės veiklos sąnaudos bei mokesčiai (IVS) ir paskirstomos veikloms proporcingai pagal jų pagrindinės veiklos tiesiogines sąnaudas (gauname IVSb;
52.5.5. apskaičiuojamos kitų mokamų paslaugų sąnaudos, kurios į geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudas neįtraukiamos;
53. Kainų skaičiavimas:
Apskaičiuojamos būtinosios kiekvienos veiklos pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu:
BP = BS + IP, (tūkst. Lt) (4),
kur IP – pelnas – paskirstomas veiklos sritims proporcingai sąnaudoms;
53.1. pelno poreikį infrastruktūros eksploatavimui ir atnaujinimui apskaičiuoja vandens tiekėjas ir derina su Komisija;
53.2. pardavimo veiklos kainos skaičiuojamos vartotojams vienam butui (vartotojui) (PKdb, PKdi) ar individualiam namui (vartotojui) (PKig) ir abonentams vienam apskaitos prietaisui (PKis). Apskaitos prietaisai skirstomi į šias grupes:
– individualiųjų gyvenamųjų namų apskaitos prietaisai;
– daugiabučių gyvenamųjų namų įvadiniai apskaitos prietaisai;
– butuose esantieji apskaitos prietaisai;
– abonentų apskaitos prietaisai.
Suskaičiuojamos kiekvienos grupės apskaitos prietaisų nusidėvėjimo (AP) sąnaudos. Likusios Pardavimo veiklos sąnaudos (remonto darbų ir medžiagų, darbo užmokesčio ir socialinio draudimo, pardavimų tarnybos turto nusidėvėjimo, elektros ir šilumos energijos, paslaugų pagal sutartis ir kitos) ir pelnas (PS) suskaičiuojamas kiekvienai grupei proporcingai apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms.
Pardavimo kainos skaičiavimas individualiam namui (vartotojui) (PKig):
(LT/mėn.) (5),
kur APin – individualiųjų gyvenamųjų namų apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos;
PSin – pardavimo veiklos sąnaudų ir pelno dalis, proporcingai suskaičiuota individualiųjų namų apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudoms;
INS – individualių gyvenamųjų namų skaičius.
Pardavimo kainos suskaičiavimas daugiabučio namo butui (vartotojui), kai už paslaugas atsiskaitoma pagal butuose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis (PKdb):
, (LT/mėn.) (6),
kur APdi – daugiabučių gyvenamųjų namų įvadinės apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos;
APdb – butuose esančių apskaitos prietaisų nusidėvėjimo sąnaudos;
PSdi, PSdb – pardavimo veiklos sąnaudų ir pelno dalis, proporcingai suskaičiuota daugiabučių namų įvadinės apskaitos prietaisams ir apskaitos prietaisams, esantiems butuose;
BS – butų skaičius (vartotojų).
Pardavimo kainos skaičiavimas daugiabučio namo butui (vartotojui), kai už paslaugas atsiskaitoma pagal įvadinės namo apskaitos prietaisų rodmenis (PKdi):
(LT/mėn.) (7),
Vidutinės pardavimo kainos skaičiavimas vienam abonento apskaitos prietaisui (PKas):
(LT/apskaitos prietaisui per mėn.) (8),
kur APas – įvadinės apskaitos nusidėvėjimo sąnaudos;
PSas – pardavimo veiklos sąnaudų ir pelno dalis, proporcingai suskaičiuota įvadinės apskaitos prietaisams;
AS – apskaitos prietaisų skaičius;
53.3. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 1 m3 kainos visoje įmonės aptarnaujamoje teritorijoje visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams yra vienodos. Visos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos skaičiuojamos atskiriant pardavimo, vandens gavybos, paruošimo, pristatymo bei nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos skaičiuojamos pagal 1 priedo lenteles;
53.4. dvinarių kainų skaičiavimas.
Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu:
BP = BS + IP, (tūkst. Lt) (9),
kur IP – pelnas – paskirstomas veiklos sritims proporcingai tiesioginėms sąnaudoms;
53.5. pelno poreikį infrastruktūros eksploatavimui ir atnaujinimui apskaičiuoja vandens tiekėjas ir derina su Komisija;
53.6. skaičiuojama pastovioji kainos dalis Kpg vartotojams ir abonentams;
Pastovioji kainos dalis skaičiuojama:
vartotojams:
(Lt) (10),
kur Vg – vartotojų (butų ir individualių namų) skaičius;
abonentams:
(Lt) (11),
kur Vg2 – ataskaitiniais metais suvartotų didžiausių per mėnesį geriamojo vandens kiekių suma;
Vg – konkretaus abonento didžiausias per mėnesį suvartotas geriamojo vandens kiekis;
BPp – būtinųjų pajamų dalis, padengiama iš pastoviosios kainos dalies (iki 30 proc. nuo būtinųjų pajamų):
BPp = BP x 0,3, (tūkst. Lt) (12),
kur BP – būtinosios pajamos;
53.7. apskaičiuojama kintamoji kainos dalis Kk:
(Lt/m3) (13),
kur Q – bendras parduoto vandens (sutvarkytų nuotekų) kiekis;
BPk – būtinųjų pajamų dalis, kuri padengiama iš kintamosios kainos dalies (per 70 proc. būtinųjų pajamų):
BPk = BP x 0,7, (tūkst. Lt) (14),
kur BP – būtinosios pajamos;
53.8. kaina Kvs sezoninėms įmonėms nustatoma (pagal 15 ir 18 formulę) padauginus apskaičiuotą vidutinę kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens kiekį:
Kvs = Kv x ks, (tūkst. Lt) (15),
kur ks – sezoniškumo koeficientas, ks = l + as;
as – sezoniniams abonentams parduoto vandens ir viso parduoto per tą patį laikotarpį vandens kiekio santykis;
53.9. kainos kintamoji dalis vartotojams ir abonentams gali skirtis tik tuo atveju, jei sąnaudos priklauso tik atskiriems vartotojams arba abonentams, pvz., yra diferencijuoti mokesčiai, papildomos paslaugos, įmokų surinkimo sąnaudos ir pan.;
53.10. nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudos ir mokestis už taršą.
Konkretiems abonentams, kurių nuotekos yra didesnės ir (arba) specifinės taršos, vadovaujantis teisės aktais, skaičiuojama papildoma padidintos ir specifinės taršos kaina;
53.11. vienanarių kainų skaičiavimas.
Apskaičiuojamos būtinosios pajamos (BP), t. y. būtinosios sąnaudos kartu su nustatytu pelno dydžiu:
BP = BS + IP, (tūkst. Lt) (16),
kur IP – pelnas – paskirstomas veiklos sritims proporcingai tiesioginėms sąnaudoms;
53.12. pelno poreikį infrastruktūros eksploatavimui ir atnaujinimui apskaičiuoja vandens tiekėjas ir derina su Komisija;
53.13. apskaičiuojamos kainos K:
, (Lt/m3) (17),
kur Q – bendras parduoto vandens (sutvarkytų nuotekų) kiekis; BP – būtinosios pajamos;
53.14. kaina Kvs sezoninėms įmonėms nustatoma (pagal 15 ir 18 formulę) padauginus apskaičiuotą vidutinę kainą iš sezoniškumo koeficiento, įvertinančio sezono metu suvartojamo vandens kiekį:
Kvs = Kv x ks, (tūkst. Lt) (18),
kur ks – sezoniškumo koeficientas, ks= 1+ as;
as – sezoniniams abonentams parduoto vandens ir viso parduoto per tą patį laikotarpį vandens kiekio santykis;
53.15. nuotekų tvarkymo kaina nustatoma vadovaujantis nuostata, kad įmonei turi būti padengtos nuotekų surinkimo, valymo ir dumblo tvarkymo sąnaudos ir mokestis už taršą.
Konkretiems abonentams, kurių nuotekos yra didesnės ir (arba) specifinės taršos, vadovaujantis teisės aktais, skaičiuojama papildoma padidintos ir specifinės taršos kaina.
VI. KAINŲ TVIRTINIMO IR PERŽIŪRĖJIMO TVARKA
54. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos nustatomos ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.
55. Prašymas suderinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainas pateikiamas Komisijos nustatyta tvarka.
56. Metodika gali būti papildoma ar keičiama atsižvelgiant į geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo veiklą reguliuojančius teisės aktus bei praktinius jos taikymo aspektus.
13 priedas
RODIKLIAI, TAIKOMI NUSTATANT VEIKLOS EFEKTYVUMĄ IR PASLAUGŲ KOKYBĘ BEI NAUDOJAMI VEIKLŲ SĄNAUDŲ VERTINIMUI IR SKAIČIAVIMUI
1. Ilgalaikio turto naudojimo ir būklės rodikliai:
1.1. vandenviečių turto naudojimo intensyvumas (%)
Skaičiavimas: Faktiškai išgautas šaltas geriamasis vanduo m3 per metus x 100 Nustatytas pajėgumas m3 per metus |
Rodiklis nusako vandenviečių panaudojimo efektyvumą, rezervų trukumą ar perteklių. |
1.2. nuotekų valyklų turto naudojimo intensyvumas (%)
Skaičiavimas: Faktiškai atitekančios nuotekos m3 per metus x 100 Nustatytas pajėgumas m3 per metus |
Rodiklis nusako nuotekų valyklų panaudojimo efektyvumą, rezervų trūkumą ar perteklių. |
1.3. avarijų skaičius 100 vandentiekio įvadų
Skaičiavimas: Likviduotu avarijų skaičius vandentiekyje per metus 100 vandentiekio įvadų |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. |
1.4. avarijų skaičius 100 nuotakyno išvadų
Skaičiavimas: Likviduotu avarijų skaičius nuotakyne per metus 100 nuotakyno išvadų Skaičiavimams imamas avarijų skaičius su žemės kasimo darbais |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. |
1.5. avarijų skaičius 1 km vandentiekio
Skaičiavimas: Likviduotų avarijų skaičius vandentiekyje per metus Vandentiekio tinklų ilgis |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. |
1.6. avarijų skaičius 1 km nuotakyno
Skaičiavimas: Likviduotu avarijų skaičius nuotakyne per metus nuotakyno tinklų ilgis Skaičiavimams imamas avarijų skaičius su žemės kasimo darbais |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, o jo dinamika – tinklų būklės keitimąsi. |
1.7. vandens netektis vandentiekyje (%)
Skaičiavimas: (Išgauto šalto geriamojo vandens kiekis – užfiksuotas įvadinėje apskaitoje vandens kiekis“) x 100 Išgautas šalto geriamojo vandens kiekis |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, galimus paslėptus vandens nutekėjimus. Didžiausia vandens netektis yra 20 %. |
1.8. vandens netektis daugiabučių namų vidaus tinkluose (%)
Skaičiavimas: (Šalto geriamojo vandens kiekis įvadinėje namo apskaitoje – vartotojų deklaruotas šalto geriamojo vandens kiekis“) x 100 Šalto geriamojo vandens kiekis įvadinėje namo apskaitoje |
Rodiklis nusako tinklų nusidėvėjimo lygį, galimus paslėptus vandens nutekėjimus. |
1.9. neapskaitytų nuotekų kiekis (%)
Skaičiavimas: (Išleidžiamu nuotekų kiekis – faktiškai suvartoto vandens nuotekų kiekis“) x 100 Išleidžiamų nuotekų kiekis |
Rodiklis nusako nuotakyno nusidėvėjimo lygį, galimą paslėptą vandens infiltraciją, neregistruotus vartotojus. Didžiausia nuotekų infiltracija yra 20 %, mišriai kanalizacijai iki 35 %. |
2. Ilgalaikio materialaus turto sąnaudų ir eksploatacijos rodikliai:
2.1. ilgalaikio materialaus turto ribinės nusidėvėjimo normos taikomos veiklos sąnaudoms suskaičiuoti:
Ilgalaikio turto grupės |
|
1. Pastatai – nuo 50 metų; |
Gamybiniai ir negamybiniai pastatai; |
2. Įrenginiai – nuo 35 metų; |
Vandentiekio įrenginiai, nusėsdintuvai, diukeriai, vandens rezervuarai, gelžbetoniniai metantankai, smėlio gaudytuvai, aerotankai, nusodintuvai, nuotekų valymo flotatoriai, dumblo aikštelės ir kt. |
3. Vamzdynai – nuo 50 metų; |
Vandentiekio, nuotekų tinklai |
4. Mašinos ir įrengimai – nuo 10 metų; |
Siurbliai, darbo mašinos, staklės, sklendės, grotelės, grėbliai, grandikliai, filtrai, centrifugos ir kt. |
5. Transporto priemonės – nuo 8 metų; |
Asenizacinės mašinos, transportas dumblui, vandeniui vežti ir kitos spec. transportas, transportas žmonėms vežti |
6. Kiti Įrenginiai ir įrankiai – nuo 5 metų |
Matavimo priemonės, elektriniai įrankiai ir prietaisai, gamybinis inventorius, baldai, skaičiavimo technika ir kt. |
2.2. ilgalaikio materialaus turto nusidėvėjimo diferencijavimas, atsižvelgiant į turto panaudojimo intensyvumą:
pajėgumų panaudojimas iki 15 % – nusidėvėjimo sąnaudos mažinamos 70 %; pajėgumų panaudojimas nuo 15 % iki 35 % – nusidėvėjimo sąnaudos mažinamos 50 %; pajėgumų panaudojimas nuo 35 %iki 55 % – nusidėvėjimo sąnaudos mažinamos 30 %; pajėgumų panaudojimas nuo 55 %iki 70%- nusidėvėjimo sąnaudos mažinamos 15 %; pajėgumų panaudojimas daugiau 70% – nusidėvėjimo sąnaudos nemažinamos |
3. Darbo intensyvumo indeksas
Skaičiavimas: Normatyvinis tiesioginės veiklos darbuotojų skaičius Faktiškas darbuotojų pagrindinėje veikloje skaičius |
Rodiklis palygina, kiek darbuotojų pagal normatyvą ir faktiškai vykdo darbus kiekvienoje veikloje. |
4. Elektros energijos sąnaudų vertinimo rodikliai:
4.1. elektros energijos sąnaudos vandens gavyboje (kwh/(m3 x H/100)
Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas kwh Vandens kiekis x vandens pakėlimo aukštis /100 |
Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens pakelti į 100 m aukštį ir jį paruošti vartotojams. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. |
4.2. elektros energijos sąnaudos pristatant vandenį (kwh/(m3 x H/100)
Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas. kwh Vandens kiekis x vandens pakėlimo aukštis / 100 |
Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 vandens patiekti į 100 m aukštį. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. |
4.3. elektros energijos sąnaudos nuotekoms surinkti (kwh/(m3 x H/100)
Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas. kwh Nuotekų kiekis x pakėlimo aukštis / 100 |
Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 nuotekų pakelti į 100 m aukštį. Aukštis apskaičiuojamas vidutiniu svertiniu būdu. |
4.4. elektros energijos sąnaudos nuotekoms valyti (kwh/BDS7 teršalų)
Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas. kwh Išvalytų teršalų (BDS7) kiekis, tonomis |
Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 tonai išvalytų teršalų |
4.5. elektros energijos sąnaudos dumblui tvarkyti (kwh/m3x(100 % – nusausinto dumblo drėgnumas %)
Skaičiavimas: Elektros energijos suvartojimas. kwh Dumblo kiekis(m3) x nusausinimo (sutankinimo) % |
Rodiklis nusako elektros energijos faktinį suvartojimą 1 m3 dumblui nusausinti (sutankinti) 1 % |
5. Finansiniai rodikliai:
5.1. veiklos pelningumas (%)
Skaičiavimas: Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą+palūkanų sąnaudos+nusidėvėjimo sąnaudos x 100 Pagrindinės veiklos pajamos |
Rodiklis nusako įmonės vadovybės sugebėjimą kontroliuoti sąnaudas. Mažesnis negu 10 laikomas nepatenkinamu. |
6. Investicijų rodikliai:
6.1. investuota vandens gavyboje (Lt/m3)
Skaičiavimas: Vandens gavybos turto pradinė vertė. Lt Nustatytas vandens gavybos įrenginių pajėgumas, m3 per metus |
6.2. investuota vandens ruošimui (Lt/m3)
Skaičiavimas: Vandens ruošimo turto pradinė vertė Lt. Išgautas šalto geriamojo vandens kiekis, m3 per metus |
6.3. investuota vandens pristatymui (Lt/m3)
Skaičiavimas: Vandens pristatymo turto pradinė vertė. Lt Pristatytas šalto geriamojo vandens kiekis, m3 per metus |
6.4. investuota nuotekų surinkimui (Lt/m3)
Skaičiavimas: Nuotekų surinkimo turto pradinė vertė. Lt Surinktų nuotekų kiekis, m3 per metus |
6.5. investuota nuotekų valyme (Lt/m3)
Skaičiavimas: Nuotekų valymo turto pradinė vertė. Lt Nustatytas nuotekų valymo įrenginių pajėgumas, m3 per metus |
7. Aplinkosaugos rodikliai:
7.1. sulaikytas BDS7 kiekis
Skaičiavimas: (BDS7 koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – BDS7 koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x išvalytų nuotekų kiekis, m3/ 1000 |
7.2. sulaikytas suspenduotų medžiagų kiekis
Skaičiavimas: (suspenduotų medžiagų koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – suspenduotų medžiagų koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x išvalytų nuotekų kiekis, m3 / 1000 |
7.3. sulaikytas bendro azoto kiekis (N)
Skaičiavimas: (Bendro azoto koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – bendro azoto koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x išvalytą nuotekų kiekis, m3 / 1000 |
7.4. sulaikytas bendro fosforo kiekis (P)
Skaičiavimas: (Bendro fosforo koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – bendro fosforo koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x išvalytą nuotekų kiekis, m3 / 1000 |
7.5. teršalų išvalymo efektyvumas pagal BDS7 (%)
Skaičiavimas: (BDS7 koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – BDS7 koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x 100 BDS7 koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l |
7.6. teršalų išvalymo efektyvumas pagal bendrąjį azotą (%)
Skaičiavimas: (Bendrojo azoto koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – bendrojo azoto koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x 100 Bendrojo azoto koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l |
7.7. teršalų išvalymo efektyvumas pagal bendrąjį fosforą (%)
Skaičiavimas: (Bendrojo fosforo koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l – bendrojo fosforo koncentracija išleidžiamose nuotekose, mg/l) x 100 Bendrojo fosforo koncentracija atitekančiose nuotekose, mg/l |
A priedas
įmonės pavadinimas
TREJŲ PASKUTINIŲJŲ METŲ BALANSAS (TŪKST. LT)
Eil. Nr. |
STRAIPSNIAI |
Pirmieji faktiniai metai |
Antrieji faktiniai metai |
Tretieji faktiniai metai |
A. |
ILGALAIKIS TURTAS |
|
|
|
I. |
Nematerialusis turtas |
|
|
|
II. |
Materialusis turtas |
|
|
|
II.1. |
iš to skaičiaus vandentiekio ir nuotekų tvarkymo ūkio |
|
|
|
II.1.1. |
Žemė |
|
|
|
II.1.2. |
Pastatai ir statiniai |
|
|
|
II.1.3. |
Vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai |
|
|
|
II.1.4. |
Mašinos ir įrengimai |
|
|
|
II.1.5. |
Transporto priemonės |
|
|
|
II.1.6. |
Kiti įrenginiai, prietaisai, įrankiai ir įranga |
|
|
|
II.1.7. |
Nebaigta statyba |
|
|
|
II.1.8. |
Kitas materialusis turtas |
|
|
|
III. |
Finansinis turtas |
|
|
|
B. |
TRUMPALAIKIS TURTAS |
|
|
|
I. |
Atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
I.1. |
Atsargos |
|
|
|
I.2. |
Išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
I.3. |
Nebaigtos vykdyti sutartys |
|
|
|
II. |
Per vienerius metus gautinos sumos |
|
|
|
II.1. |
Pirkėjų įsiskolinimas |
|
|
|
II.2. |
Kitos gautinos sumos |
|
|
|
III. |
Kitas trumpalaikis turtas |
|
|
|
IV. |
Pinigai ir pinigų ekvivalentas |
|
|
|
|
TURTAS IŠ VISO |
|
|
|
C. |
NUOSAVAS KAPITALAS |
|
|
|
I. |
Kapitalas |
|
|
|
II. |
Perkainojimo rezervas |
|
|
|
III. |
Rezervai |
|
|
|
IV. |
Nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
IV.1. |
Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
IV.2. |
Ankstesniųjų metų pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
D. |
DOTACIJOS, SUBSIDIJOS |
|
|
|
E. |
MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI |
|
|
|
I. |
Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
II. |
Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
II.1. |
Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis |
|
|
|
II.2. |
Finansinės skolos |
|
|
|
II.3. |
Skolos tiekėjams |
|
|
|
II.4. |
Gauti išankstiniai apmokėjimai |
|
|
|
II.5. |
Pelno mokesčio įsipareigojimai |
|
|
|
II.6. |
Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai |
|
|
|
II.7. |
Atidėjimai |
|
|
|
II.8. |
Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai |
|
|
|
|
IŠ VISO NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ |
|
|
|
Įmonės vadovas
______________
B priedas
įmonės pavadinimas
TREJŲ PASKUTINIŲJŲ METŲ PELNO (NUOSTOLIŲ) ATASKAITA (TŪKST. LT)
Eil. Nr. |
STRAIPSNIAI |
Pirmieji faktiniai metai |
Antrieji faktiniai metai |
Tretieji faktiniai metai |
I. |
Pardavimo pajamos |
|
|
|
|
iš to skaičiaus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo |
|
|
|
II. |
Pardavimo savikaina |
|
|
|
|
iš to skaičiaus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo |
|
|
|
III. |
Bendrasis pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
|
iš to skaičiaus geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo |
|
|
|
IV. |
Veiklos sąnaudos |
|
|
|
V. |
Tipinės veiklos pelnas (nuostoliai) |
|
|
|
VI. |
Kita veikla |
|
|
|
VI.1. |
Pajamos |
|
|
|
VI.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
VII. |
Finansinė ir investicinė veikla |
|
|
|
VII.1. |
Pajamos |
|
|
|
VII.2. |
Sąnaudos |
|
|
|
VIII. |
Įprastinės veiklos pelnas prieš apmokestinimą |
|
|
|
IX. |
Pagautė |
|
|
|
X. |
Netekimai |
|
|
|
XI. |
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą |
|
|
|
Įmonės vadovas
______________
C lentelė
įmonės pavadinimas
ŪKIO TECHNINIAI, APLINKOSAUGOS IR PASLAUGŲ KOKYBĖS DUOMENYS
Eil. Nr. |
STRAIPSNIO PAVADINIMAS |
Matavimo vienetai |
Faktiniai metai |
|
VANDENS GAVYBA |
|
|
1 |
Vandenviečių skaičius |
vnt. |
|
1.1. |
Gręžiniuose instaliuotų siurblių skaičius |
vnt. |
|
1.2. |
Gręžiniuose dirbančių siurblių skaičius |
vnt. |
|
1.3. |
Bokštų ir rezervuarų skaičius (kartu) |
vnt |
|
|
ŠALTO GERIAMOJO VANDENS RUOŠIMAS |
|
|
2. |
Vandens ruošimo įrenginių skaičius |
vnt. |
|
2.1. |
Vandens aeravimo įrenginių skaičius |
vnt. |
|
2.1.1. |
Orapučių skaičius |
vnt. |
|
2.1.2. |
Metinis aeruoto vandens kiekis |
tūkst. m3 |
|
2.2. |
Metinis kitais metodais paruošto vandens kiekis |
tūkst. m3 |
|
3. |
Metinis dezinfekuoto natrio hipochloritu ir chloru vandens kiekis |
tūkst. m3 |
|
3.1. |
iš to: vandens dezinfekavimo chloru įrenginių skaičius |
vnt. |
|
3.2. |
metinis dezinfekuoto chloru vandens kiekis |
tūkst. m3 |
|
|
ŠALTO GERIAMOJO VANDENS PRISTATYMAS |
|
|
4. |
Vandentiekių skaičius |
vnt. |
|
4.1. |
Vandentiekio prijungimų (įvadų) skaičius |
vnt. |
|
4.2. |
Hidrantų skaičius |
vnt. |
|
4.3. |
Vandens ėmimo kolonėlių skaičius |
vnt. |
|
4.4. |
Vandens kiekis, parduotas per vandens ėmimo kolonėles ir vežiojant mašinomis |
tūkst. m3 |
|
4.5. |
Vandens pakėlimo stočių skaičius |
vnt. |
|
4.6. |
Metinis vandens pakėlimo stočių pajėgumas |
tūkst. m3 |
|
4.7. |
Vandens pakėlimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius |
vnt. |
|
4.8. |
Vandens pakėlimo stotyse dirbančių siurblių skaičius |
vnt. |
|
4.9. |
Požeminio vandens tiekimo tinklų ilgis |
km |
|
|
NUOTEKŲ SURINKIMAS |
|
|
5. |
Kanalizacijų skaičius |
vnt. |
|
5.1. |
Kanalizacijos prijungimų (išvadų) skaičius |
vnt. |
|
5.2. |
Asenizacinėmis mašinomis iš vartotojų surinktų nuotekų kiekis |
tūkst. m3 |
|
5.3. |
Nuotekų perpumpavimo stočių skaičius |
vnt. |
|
5.4. |
Metinis nuotekų perpumpavimo stočių pajėgumas |
tūkst. m3 |
|
5.5. |
Nuotekų perpumpavimo stotyse instaliuotų siurblių skaičius |
vnt. |
|
5.6. |
Nuotekų perpumpavimo stotyse dirbančių siurblių skaičius |
vnt. |
|
5.7. |
Nuotekų tinklų ilgis (be lietaus kanalizacijos tinklų, jei jie atskiri) |
km |
|
5.7.1. |
iš jų: spaudiminių |
km |
|
5.8. |
Lietaus kanalizacijos tinklų ilgis |
km |
|
|
NUOTEKŲ VALYMAS IR DUMBLO TVARKYMAS |
|
|
6.1. |
Filtracijos laukų plotas |
ha |
|
6.2. |
Metinis filtravimo laukuose išvalytų nuotekų kiekis |
tūkst. m3 |
|
6.3. |
Mechaninio valymo įrenginių skaičius |
vnt. |
|
6.4. |
Metinis mechaninio valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis |
tūkst. m3 |
|
6.5. |
Biologinio valymo įrenginių skaičius |
vnt. |
|
6.6. |
Metinis biologinio valymo įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis |
tūkst. m3 |
|
6.7. |
Denitrifikacijos įrenginių skaičius |
vnt. |
|
6.8. |
Metinis denitrifikacijos įrenginiuose išvalytų nuotekų kiekis |
tūkst. m3 |
|
6.9. |
Įmonės valyklose instaliuotų siurblių ir aeratorių skaičius |
vnt. |
|
6.10. |
Įmonės valyklose veikiančių siurblių ir aeratorių skaičius |
vnt. |
|
6.11. |
Išvalytų nuotekų dumblo kiekis sausinimui |
|
|
7.1. |
Dumblo tvarkymo įrenginių skaičius |
vnt. |
|
7.2. |
Dumblo tvarkymo įrenginiuose dirbančių įrengimų skaičius |
vnt. |
|
7.3. |
Metinis įrenginiuose nusausinto dumblo kiekis |
tūkst. m3 |
|
7.4. |
Vidutinė dumblo drėgmė prieš sausinimą |
% |
|
7.5. |
Vidutinė įrenginiuose nusausinto dumblo drėgmė po nusausinimo |
% |
|
7.6. |
Metinis dumblo kiekis išvežimui |
tūkst. m3 |
|
|
TRANSPORTO ŪKIS |
|
|
8. |
Transporto priemonių skaičius |
vnt. |
|
8.1. |
iš jų: transporto priemonės vandeniui vežti |
vnt. |
|
8.2. |
asenizacinės mašinos |
vnt. |
|
8.3. |
transporto priemonės dumblui vežti |
vnt. |
|
8.4. |
kitos (specialiosios) transporto priemonės |
vnt. |
|
8.5. |
transporto priemonės abonentų tarnybai |
vnt. |
|
|
AVARIJOS |
|
|
9. |
Likviduotų avarijų skaičius iš viso: |
vnt. |
|
9.1. |
iš jų: vandentiekyje |
vnt. |
|
9.2. |
kanalizacijoje |
vnt. |
|
|
NUOTEKŲ VALYMO KOKYBE |
|
|
10. |
Vidutinė metinė nuotekų teršalų koncentracija atitekančiose nuotekose |
|
|
10.1. |
iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS 7) |
mg/l |
|
10.2. |
suspenduotos medžiagos (SM) |
mg/l |
|
10.3. |
azotas (N) |
mg/l |
|
10.4. |
fosforas (P) |
mg/l |
|
11. |
Vidutinė metinė nuotekų teršalų koncentracija išleidžiamose nuotekose |
|
|
11.1. |
iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS 7) |
mg/l |
|
11.2. |
suspenduotos medžiagos (SM) |
mg/l |
|
11.3. |
azotas (N) |
mg/l |
|
11.4. |
fosforas (P) |
mg/l |
|
12.1. |
iš jų: biocheminis deguonies suvartojimas (BDS 7) |
t |
|
12.2. |
suspenduotos medžiagos (SM) |
t |
|
12.3. |
azotas (N) |
t |
|
12.4. |
fosforas (P) |
t |
|
|
VARTOTOJAI |
|
|
13. |
Aptarnaujamoje teritorijoje gyvenančių nuolatinių gyventojų skaičius |
žm. |
|
14. |
Aptarnaujamų gyventojų skaičius iš viso |
žm. |
|
14.1. |
kuriems pristatomas vanduo ir surenkamos nuotekos |
žm. |
|
14.2. |
kuriems centralizuotai pristatomas tik vanduo |
žm. |
|
14.3. |
kuriems centralizuotai surenkamos tik nuotekos |
žm. |
|
15. |
Piko metu aptarnaujamų sezoninių gyventojų skaičius |
žm. |
|
Įmonės vadovas
______________
1 priedas (1 lentelė)
įmonės pavadinimas
KAINŲ NUSTATYMO LENTELĖ FAKTINIAIS METAIS
Eil. Nr. |
RODIKLIAI |
Faktiniai metai |
|||||||||
Pardavimo kaina (Lt/vnt.) |
Geriamojo vandens tiekimas |
Nuotekų tvarkymas |
Iš viso
(1+2+3+7) |
||||||||
iš viso (3+5) |
iš to skaičiaus |
iš viso (8+10+11) |
iš to skaičiaus |
||||||||
vandens gavyba |
iš to skaičiaus ruošimas |
vandens pristatymas |
nuotekų surinkimas |
nuotekų valymas |
iš to skaičiaus dumblo tvarkymas |
||||||
A |
B |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
7 |
8 |
10 |
11 |
12 |
1. |
Metinis pajėgumas (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
|
x |
x |
2. |
Vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
|
x |
x |
3. |
Pardavimai (tūkst. m3) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1. |
Parduota vartotojams (tūkst. m3) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1.1. |
iš jų: gyvenantiems daugiabučiuose namuose |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1.2. |
gyvenantiems individualiuose namuose |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.2. |
Parduota abonentams (tūkst. m) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.2.1. |
iš jų: sezoniniams abonentams |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.3. |
Įvadinių skaitiklių skaičius |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.3.1. |
iš jų: daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.3.2. |
individualiuose gyvenamuosiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.4. |
Butų skaičius daugiabučiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.5. |
Abonentų suvartoti didžiausi per mėnesi vandens kiekiai (tūkst. m3) |
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
4. |
Vandens netektys, infiltracija (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
5. |
Vandens netektys, infiltracija (%) |
x |
x |
|
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
5.1. |
iš to skaičiaus infiltracija daugiabučių namų tinkluose (%) |
x |
x |
x |
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
6. |
Paslaugų sąnaudas (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1. |
Tiesioginės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.2. |
Remonto ir eksploatacinės medžiagos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.3. |
Paslaugos ir darbai pagal sutartis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.4. |
Technologinės medžiagos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.5. |
Elektros energija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.6. |
Darbo užmokestis ir socialinis draudimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.7. |
Kitos sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.2. |
Netiesioginės sąnaudas |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. |
Veiklas (administracinės) sąnaudas |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8. |
Palūkanas (neįskaič. į ilgalaik. turto vertę) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9. |
Mokesčiai: |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.1. |
Žemės nuomos mokestis |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.2. |
Nekilnojamojo turto mokestis |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.3. |
Mokesčiai už taršą |
x |
x |
x |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
9.4. |
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius |
x |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
9.5. |
Įmokos į Garantinį fondą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.6. |
Kiti mokesčiai |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. |
Iš viso sąnaudų su mokesčiais (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11. |
Pelnas – nuostolis (tūkst. Lt) |
|
|
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
|
12 |
Faktinės pajamas (tūkst. Lt) |
|
|
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
|
13. |
Vidutinė savikaina (Lt/m3) |
|
|
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
|
14. |
Vidutinė taikoma kaina (Lt/m3) |
x |
|
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
|
Įmonės vadovas
______________
1 priedas (2 lentelė)
įmonės pavadinimas
KAINŲ NUSTATYMO LENTELĖ
Eil. Nr. |
RODIKLIAI |
Pardavimo kaina (Lt/vnt.) |
Geriamojo vandens tiekimas |
Nuotekų tvarkymas |
Iš viso
(1+2+3+7) |
||||||
iš viso (3+5) |
iš to skaičiaus |
iš viso (8+10+11) |
iš to skaičiaus |
||||||||
vandens gavyba |
iš to skaičiaus ruošimas |
vandens pristatymas |
nuotekų surinkimas |
nuotekų valymas |
iš to skaičiaus dumblo tvarkymas |
||||||
A |
B |
1 |
2 |
3 |
4 |
5 |
7 |
8 |
10 |
11 |
12 |
1. |
Metinis pajėgumas (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
|
x |
x |
2. |
Vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
|
x |
x |
3. |
Pardavimai (tūkst. m3) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1. |
Parduota vartotojams (tūkst. m3) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1.1. |
iš jų: gyvenantiems daugiabučiuose namuose |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.1.2. |
gyvenantiems individualiuose namuose |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.2. |
Parduota abonentams (tūkst. m3) |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.2.1. |
iš jų: sezoniniams abonentams |
x |
x |
|
|
|
x |
|
|
|
x |
3.3. |
Įvadinių skaitiklių skaičius |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.3.1. |
iš jų: daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.3.2. |
individualiuose gyvenamuosiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.4. |
Butų skaičius daugiabučiuose namuose |
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
x |
3.5. |
Abonentų suvartoti didžiausi per mėnesį vandens kiekiai (tūkst. m3) |
x |
x |
x |
x |
|
x |
x |
x |
x |
x |
4. |
Vandens netektys, infiltracija (tūkst. m3) |
x |
x |
|
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
5. |
Vandens netektys, infiltracija (%) |
x |
x |
|
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
5.1. |
iš to skaičiaus infiltracija daugiabučių namų tinkluose (%) |
x |
x |
x |
x |
|
x |
x |
|
x |
x |
6. |
Paslaugų sąnaudos (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1. |
Tiesioginės sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.2. |
Remonto ir eksploatacinės medžiagos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.3. |
Paslaugos ir darbai pagal sutartis |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.4. |
Technologinės medžiagos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.5. |
Elektros energija |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.6. |
Darbo užmokestis ir atskaitymai socialiniam draudimui |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.1.7. |
Kitos sąnaudos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
6.2. |
Netiesioginės sąnaudos |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
7. |
Veiklos (administracinės) sąnaudos |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
8. |
Palūkanos (neįskaič. į ilgalaik. turto vertę) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9. |
Mokesčiai: |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.1. |
Žemės nuomos mokestis |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.2. |
Nekilnojamojo turto mokestis |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.3. |
Mokesčiai už taršą |
x |
x |
x |
x |
x |
|
x |
|
x |
|
9.4. |
Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius |
x |
|
|
x |
x |
x |
x |
x |
x |
|
9.5. |
Įmokos į Garantinį fondą |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
9.6. |
Kiti mokesčiai |
x |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
10. |
Iš viso sąnaudų su mokesčiais (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
11. |
Pelnas (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
12 |
Planuojamos metinės pajamos (tūkst. Lt) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
13. |
Vidutinė kaina (Lt/m3) |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
13.1. |
vartotojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose (Lt/butui) |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.2. |
vartotojams, atsiskaitantiems pagal įvadinius apskaitos prietaisus |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.3. |
vartotojams atsisikaitant pagal daugiabučių namų įvadin. apskait. priet. |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.4. |
abonentams (Lt/skaitikliui) |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.5. |
abonentams (be skirstomųjų tinklų sąnaudų) |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.6. |
sezoniniams abonentams |
|
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.8. |
Pastovi kaina butui (individual. gyven. namui) |
x |
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
13.9. |
Pastovi kaina abonentams (Lt/m3) |
x |
|
|
x |
|
|
|
|
x |
|
Savivaldybės meras Įmonės vadovas
______________
2 lentelė
TVIRTINU:
Savivaldybės meras
LĖŠŲ PANAUDOJIMAS PLĖTRAI IR ILGALAIKIO TURTO NUSIDĖVĖJIMO ATSTATYMUI (TŪKST. LT)
Eil. Nr. |
Įsigytas (atstatytas) ilgalaikis turtas |
Faktiniai metai |
Pirmieji planiniai metai |
Antrieji planiniai metai |
Tretieji planiniai metai |
Ketvirtieji planiniai metai |
Penktieji planiniai metai |
||||||||
I |
II |
III |
IV |
Iš viso |
I |
II |
III |
IV |
Iš viso |
||||||
1. |
Ilgalaikio turto įsigijimo šaltiniai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.1. |
Ilgalaikio turto nusidėvėjimo atstatymo lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.2. |
Pagal panaudos sutart. eksploat. turto nusidevej |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3. |
Savivaldybės ir valstybės lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3.1. |
Subsidijos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3.2. |
Gamtosauginiai fondai |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.3.4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4. |
Paskolos investicijų projektams įgyvendinti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.4.4. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.5 |
Įvairių fondų lėšos |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.5.1. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.5.2. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
1.5.3. |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|