LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2001 M. VASARIO 28 D. ĮSAKYMO NR. 49 „DĖL LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TVARKOS“ PAKEITIMO
2006 m. gruodžio 12 d. Nr. 1K-408
Vilnius
Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymą Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 19-622, Nr. 63-2309, Nr. 65-2398; 2002, Nr. 35-1336; 2004, Nr. 146-5318) ir išdėstau jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2006 m. gruodžio 12 d. įsakymo
Nr. 1K-408 redakcija)
LAIKINAI LAISVŲ VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) reglamentuoja laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, laikinai laisvų valstybės pinigų fondų lėšų ir kitų (pagal galiojančius teisės aktus investuotinų) valstybės piniginių išteklių (toliau vadinama – laisvi piniginiai ištekliai) investavimą, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita.
2. Šiose taisyklėse nustatyti laisvų piniginių išteklių investavimo būdai ir kryptys, investavimui keliami reikalavimai.
3. Šių taisyklių nuostatos netaikomos savivaldybių biudžetams, savivaldybių įsteigtiems pinigų fondams ir kitiems savivaldybių piniginiams ištekliams, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.
4. Laisvi piniginiai ištekliai turi būti investuoti nedelsiant, išskyrus, jeigu neinvestuoti laisvi piniginiai ištekliai laikomi einamojoje sąskaitoje, už kurios lėšų likučius yra mokamos palūkanos, tačiau tokioje sąskaitoje neinvestuoti laisvi piniginiai ištekliai gali būti laikomi ne ilgiau kaip 60 dienų. Laisvi piniginiai ištekliai turi būti investuojami į litais ir (arba) eurais denominuotas priemones (kitomis nei litas ar euras valiutomis esantys laisvi piniginiai ištekliai gali būti investuojami tik į terminuotus indėlius Lietuvos banke).
5. Šių taisyklių 4 punkto nuostatos gali būti netaikomos valstybės vardu pasiskolintoms lėšoms, skirtoms institucijoms arba įmonėms, vykdančioms valstybės investicijų projektus.
6. Valstybės institucija ar įstaiga arba kitas subjektas, pagal teisės aktus turintis teisę investuoti laisvus piniginius išteklius (toliau vadinama – institucija), vadovaudamasis šiomis taisyklėmis, gali pats investuoti laisvus piniginius išteklius arba, jeigu teisės aktuose nenustatyta ko kita, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau vadinama – Finansų ministerija) sutikus suteikti jai teisę investuoti institucijos laisvus piniginius išteklius. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija investuoja institucijos laisvus piniginius išteklius, ji turi užtikrinti, kad investuoti laisvi piniginiai ištekliai, atsižvelgiant į institucijos Finansų ministerijai teikiamas reguliarias piniginių srautų ir planuojamų išlaidų prognozes, bus grąžinti į institucijos sąskaitą pagal iš anksto suderintą grafiką arba kita institucijos su Finansų ministerija sutarta tvarka. Šiuo atveju institucija turi užtikrinti reguliarų savo piniginių srautų ir planuojamų išlaidų prognozių teikimą Finansų ministerijai su Finansų ministerija sutarta tvarka ir terminais.
7. Šių taisyklių 15–17, 20–26 punktuose nustatyti laisvų piniginių išteklių investavimo apimties reikalavimai taikomi laisvų piniginių išteklių investavimo momentu atsižvelgiant į laisvų piniginių išteklių, esančių sąskaitose, likučio ir jau investuotų laisvų piniginių išteklių bendrą sumą.
8. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 2005, Nr. 88-3289), Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2005, Nr. 83-3041), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 16-412; 2001, Nr. 112-4074) ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMO BŪDAI IR KRYPTYS
9. Laisvi piniginiai ištekliai investuojami:
9.1. tiesiogiai (išskyrus, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai ir kiti teisės aktai nenustato ko kita);
9.2. tarpininkaujant Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje licencijuotoms finansų įstaigoms (bankams ir finansų maklerio įmonėms), turinčioms teisę teikti investicines paslaugas, vykdančioms visus juos prižiūrinčių institucijų nustatytus reikalavimus, turinčioms teisę verstis banko veikla (įskaitant investicinių paslaugų teikimą) arba turinčioms finansų maklerio įmonės A kategoriją ne trumpiau kaip vienerius metus.
10. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija institucijos valdomus laisvus piniginius išteklius gali investuoti į:
10.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.2. Lietuvos banko, užsienio valstybės centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.3. Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių komercinių bankų išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones;
10.6. Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigto kolektyvinio investavimo subjekto viešai platinamus investicinius vienetus (akcijas), jeigu kolektyvinio investavimo subjekto investicijų portfelį sudaro šių taisyklių 10.2–10.3 punktuose nurodyti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir užsienio valstybių vyriausybių, regioninės valdžios, savivaldybės išleisti arba garantuoti skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės.
III. LAISVŲ PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ INVESTAVIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI
11. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija institucijos valdomus laisvus piniginius išteklius gali investuoti į šių taisyklių 10.1–10.3 punktuose nurodytus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones tik tada, jeigu tenkinamas bent vienas iš šių reikalavimų:
11.1. skolos vertybiniais popieriais ir pinigų rinkos priemonėmis prekiaujama rinkose, pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymą laikomose reguliuojamomis ir veikiančiomis Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
11.2. skolos vertybiniais popieriais ar pinigų rinkos priemonėmis prekiaujama užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje – esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje;
11.3. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės yra įtrauktos į užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje – esančios vertybinių popierių biržos oficialųjį prekybos sąrašą arba jomis prekiaujama ten esančioje reguliuojamoje rinkoje, veikiančioje pagal nustatytas taisykles, pripažintoje ir visuomenei prieinamoje. Šiame punkte nurodytų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių emitentas turi atitikti šių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatytus reikalavimus;
11.4. išleidžiamų naujų skolos vertybinių popierių emisijos sąlygose turi būti numatytas įsipareigojimas įtraukti šiuos vertybinius popierius į vertybinių popierių biržos oficialųjį sąrašą arba reguliuojamos rinkos prekybos sąrašą ir ši emisija turi būti įtraukta į sąrašą ne vėliau kaip per vienerius metus nuo vertybinių popierių išleidimo (jei tokia vertybinių popierių birža ar reguliuojama rinka yra užsienio valstybėje – ne Europos Sąjungos valstybėje narėje, taikomi šių taisyklių 18 ir 19 punktuose nustatyti reikalavimai).
12. Institucija arba šių taisyklių 6 punkte nustatyta tvarka Finansų ministerija gali laikyti indėlį šių taisyklių 10.5 punkte nurodytame banke, jeigu tenkinami šie reikalavimai:
12.1. indėlio trukmė ne ilgesnė kaip 12 mėnesių. Taip pat indėlio terminas turi baigtis ne vėliau kaip iki planuojamos laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, atsižvelgiant į laiką, reikalingą visoms banko operacijoms atlikti;
12.3. banko, kuriame laikomas indėlis, registruota buveinė yra arba Lietuvos Respublikoje, arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba kitoje užsienio valstybėje, kurioje riziką ribojanti priežiūra yra ne mažesnė nei Europos Sąjungoje;
13. Į pinigų rinkos priemones, kuriomis nėra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje, leidžiama investuoti tik tuo atveju, jei šių priemonių emisija ar emitentas yra reguliuojami siekiant saugoti investuotojus ir jų santaupas, o šios priemonės yra išleistos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės, centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė.
14. Leidžiama investuoti į investicinius vienetus (akcijas) tik tokių kolektyvinio investavimo subjektų, kurie atitinka šias sąlygas:
14.1. subjektai yra licencijuoti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;
14.2. subjektų dalyvių teisių apsauga, įskaitant turto atskyrimo, skolinimosi, skolinimo ir turto neatlygintino perdavimo reglamentavimą, yra ne mažesnė, negu nustatyta kolektyvinio investavimo subjektų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose;
14.3. subjektai viešai skelbia savo veiklos pusmečio ir metų ataskaitas, leidžiančias įvertinti jų turtą ir įsipareigojimus, pelną ir veiklą per ataskaitinį laikotarpį;
15. Į Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius, tačiau į vienos Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
16. Į Lietuvos banko, užsienio valstybės centrinio banko, Europos centrinio banko, tarptautinės organizacijos, kuriai priklauso bent viena Europos Sąjungos valstybė narė, išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti visus laisvus piniginius išteklius, tačiau į vieno, šiame punkte nurodyto, subjekto išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 20 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
17. Į užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 30 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
18. Į užsienio valstybių (išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares) vyriausybių išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones galima investuoti, jeigu valstybė, į kurios skolos vertybinius popierius arba pinigų rinkos priemones investuojama, turi bent vienos iš toliau išvardytų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
Moody's Investors Service A1;
Standard & Poor‘s A+;
Fitch Ratings A+.
19. Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės komercinis bankas, į kurio išleistus skolos vertybinius popierius ir pinigų rinkos priemones investuojami laisvi piniginiai ištekliai arba kuriame laikomas terminuotas indėlis, privalo turėti bent vienos iš toliau išvardytų reitingo agentūrų suteiktą ilgalaikio mokumo kredito reitingą, ne mažesnį kaip:
Moody's Investors Service A1;
Standard & Poor‘s A+;
Fitch Ratings A+.
20. Galima įsigyti ne daugiau kaip 10 procentų visų vieno emitento išleistų skolos vertybinių popierių ir pinigų rinkos priemonių (išskyrus Europos Sąjungos valstybės narės vyriausybės išleistus).
22. Į terminuotus indėlius Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybės komerciniuose bankuose ir šių bankų išleistus skolos vertybinius popierius bei pinigų rinkos priemones galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų investavimo dieną esančio (paskutinės oficialiai paskelbtos ataskaitos duomenimis) banko kapitalo sumos.
23. Lėšų suma, investuota į to paties Lietuvos Respublikos arba užsienio valstybės komercinio banko terminuotus indėlius ir jo išleistus skolos vertybinius popierius bei pinigų rinkos priemones, negali viršyti 50 procentų laisvų piniginių išteklių.
24. Į vieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 35 procentus laisvų piniginių išteklių.
25. Į vieno kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 10 procentų investicinio fondo vertės arba investicinės kintamojo kapitalo bendrovės kapitalo dydžio.
26. Į visų kolektyvinio investavimo subjektų investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti ne daugiau kaip 50 procentų visų laisvų piniginių išteklių.
27. Į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas) galima investuoti tik tuo atveju, jeigu investicijos į kitas priemones, nurodytas šių taisyklių 10.1–10.5 punktuose, dėl rinkoje esančios situacijos nėra tinkamos tomis aplinkybėmis.
28. Kolektyvinio investavimo subjektai, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių komerciniai bankai, užsienio bankų filialai (skyriai), į kurių skolos vertybinius popierius, pinigų rinkos priemones, investicinius vienetus (akcijas), terminuotus indėlius bus investuojami laisvi piniginiai ištekliai, pasirenkami apklausos būdu. Pagrindiniai kriterijai pasirenkant banką arba kolektyvinio investavimo subjektą, atitinkantį šiose taisyklėse nurodytus reikalavimus, yra šie:
28.1. banko ilgalaikio mokumo kredito reitingas arba kolektyvinio investavimo subjekto reitingas (jei jis nustatytas);
28.4. ankstesnių laikotarpių metinis pelningumas, jeigu investuojama į kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus (akcijas);
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Institucija, pasirinkdama investavimo kryptį ir objektą, turi atsižvelgti į būsimus pinigų srautus ir laisvus piniginius išteklius investuoti į tokias priemones, kurių išpirkimo terminas baigiasi ne vėliau kaip iki planuojamos laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos arba kurios be apribojimų gali būti parduodamos antrinėje rinkoje bet kurią dieną iki laisvų piniginių išteklių panaudojimo pagal paskirtį dienos, atsižvelgiant į laiką, reikalingą visoms banko operacijoms atlikti.
______________