LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS AB „ALITA“ PRIVATIZAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADŲ

 

2006 m. lapkričio 23 d. Nr. X-922

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 106 straipsnio 3 dalimi, Seimo statuto 76 straipsnio 2 dalimi, nutaria:

 

1 straipsnis.

Pritarti Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti išvadoms (1 priedėlis).

 

2 straipsnis.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui (2 priedėlis).

 

3 straipsnis.

Pripažinti, kad Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti darbą baigė.

 

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                          VIKTORAS MUNTIANAS

______________

 


Lietuvos Respublikos Seimo

2006 m. lapkričio 23 d.

nutarimo Nr. X-922

1 priedėlis

 

SEIMO LAIKINOSIOS TYRIMO KOMISIJOS AB „ALITA“ PRIVATIZAVIMO APLINKYBĖMS IŠTIRTI IŠVADOS

 

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti (toliau – Komisija), sudaryta Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. X-241 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ iš 9 narių: Komisijos pirmininko Jono Pinskaus, Komisijos pirmininko pavaduotojo Vidmanto Žiemelio ir narių Audroniaus Ažubalio, Algirdo Butkevičiaus, Vytauto Kamblevičiaus, Valerijaus Simuliko, Raimondo Šukio, Valdemaro Tomaševskio ir Juliaus Veselkos,

 

buvo įpareigota atsakyti:

1) ar Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius, buvo pagrįsta ir objektyvi;

2) kuo vadovaudamasis Valstybės turto fondas priėmė sprendimą iš privatizavimo konkurso pašalinti už privatizuojamą AB „Alita“ didžiausią sumą pasiūliusį pretendentą, o konkurso nugalėtoju pripažino mažiausią sumą pasiūliusį pretendentą;

3) ar privatizuojant AB „Alita“ valstybei nebuvo padaryta žalos;

4) konstatavus, kad privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta žalos, nustatyti už tai atsakingus asmenis.

Komisija 2005 m. birželio 11 d. posėdyje patvirtino Komisijos darbo reglamentą.

Komisija 2005–2006 m. surengė 22 posėdžius, kuriuose, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Seimo statutu, Komisijos darbo reglamentu:

analizavo nagrinėjamais laikotarpiais galiojusių teisės aktų nuostatas;

išklausė į Komisijos posėdžius kviestus asmenis – tuo metu ėjusį Seimo Pirmininko pareigas A. Paulauską, tuo metu ėjusį Ministro Pirmininko pareigas A. M. Brazauską, Prezidentą R. Paksą, Seimo narius N. Steiblienę ir A Sereiką, buvusį Vyriausybės kanclerį Z. Kaminską, buvusį valstybės įmonės Valstybės turto fondo (toliau – Valstybės turto fondas arba VTF) vadovą P. Milašauską, Valstybės saugumo departamento vadovą A. Pocių, generalinį prokurorą A. Valantiną, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko pavaduotoją D. Zabulionį, advokatų kontoros „Saladžius ir partneriai“ vadovą J. Saladžių. Taip pat komisija apklausė Viešo konkurso komisijos akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“„ Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti (toliau – Viešo konkurso komisija) narius V. Grušauską, N. Eidukevičių, S. Spėčių, J. Barkauskienę, R. Sedlevičių, A Malikėną;

susipažino su Generalinės prokuratūros, Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybės turto fondo, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Policijos departamento, Vyriausybės, valstybės įmonės Registrų centro, AB banko „Hansabankas“ Komisijai pateikta informacija bei dokumentais, susijusiais su Komisijos tiriamais klausimais, ir juos analizavo;

įvairioms institucijoms išsiuntė 70 raštų ir paklausimų nagrinėjamais klausimais ir gavo 25 atsakymus bei 19 riboto naudojimo, su konfidencialia arba slapta informacija atsakymų.

Komisija, ištyrusi kiekvieną iš jai užduotų klausimų,

 

nustatė tokią AB „Alita“ privatizavimo įvykių seką:

2002-06-18

žemės ūkio ministras J. Kraujelis pateikė Vyriausybės strateginio planavimo komitetui pasiūlymus dėl alkoholio pramonės įmonių privatizavimo (tarp jų – ir dėl AB „Alita“ privatizavimo);

2002-07-09

Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje pritarta nuostatoms inter alia dėl AB „Alita“ privatizavimo tikslingumo;

2002-08-14

AB „Alita“ įtraukta į privatizuojamų objektų sąrašą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1289);

2002-09-10

Vyriausybė pritarė AB „Alita“ privatizavimo metmenims (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 14 d. nutarimas Nr. 1420);

2003-01-10

VTF generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 008 sudaryta Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti (toliau – Viešo konkurso komisija);

2003-01-27

VTF pateikė Privatizavimo komisijai AB „Alita“ privatizavimo programą. Joje siūloma nustatyti privatizuojamo akcijų paketo pradinę pardavimo kainą – 50 mln. Lt už parduodamą 83,77% bendrovės akcijų paketą;

2003-01-29

Privatizavimo komisija pritarė AB „Alita“ privatizavimo viešo konkurso būdu programai;

2003-01-30

VTF pritarė AB „Alita“ privatizavimo viešo konkurso būdu programai ir pateikė ją svarstyti Vyriausybei;

2003-02-03

Vyriausybė pritarė AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 170);

2003-02-10

paskelbtas AB „Alita“ privatizavimo Informacinis biuletenis;

2003-05-07

dalyvauti AB „Alita“ privatizavimo konkurse užsiregistravo 4 dalyviai: V. Junevičiaus, V Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumas (toliau – V. Junevičiaus ir kitų konsorciumas); L. Bosca; UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas; UAB „Mineraliniai vandenys“;

2003-05-21

Viešo konkurso komisija konstatavo (2003 m. gegužės 21 d. protokolas Nr. 2), kad privatizavimo konkurso patarėjo UAB finansų maklerio įmonės „Suprema“ (toliau – UAB FMĮ „Suprema“) vadovaujamo konsorciumo atstovai išnagrinėjo potencialių pirkėjų pateiktus dokumentus ir pateikė pasiūlymą dėl preliminarios potencialių pirkėjų eilės sudarymo;

2003-06-26

Viešo konkurso komisijos posėdyje nutarė pripažinti viešo konkurso laimėtoju L. Boscą;

2003-06-30

Valstybės turto fondas patvirtino Viešo konkurso komisijos išvadą dėl L. Boscos pripažinimo viešo konkurso laimėtoju;

2003-07-08

Viešo konkurso komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir L. Bosca atstovai;

2003-07-11

Viešo konkurso komisijos posėdis, kuriame dalyvavo ir L. Bosca atstovai;

2003-08-26

Viešo konkurso komisijos posėdis (L. Boscos atstovai posėdžio protokolo nepasirašė);

2003-09-02

VTF pakvietė konkurso laimėtoją (L. Boscą) atvykti 2003 m. rugsėjo 2 d. parafuoti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektą;

2003-09-30

VTF antrą kartą pakvietė L. Boscą atvykti 2003 m. spalio 10 d. parafuoti sutartį bei nurodė neatvykimo pasekmes;

2003-10-01

UAB „Vinvesta“ ir UAB „Eugesta“ VTF ir Privatizavimo komisijai raštu pareiškė apie savo tolesnį apsisprendimą dalyvauti UAB „Alita“ privatizavime;

2003-10-10

Viešo konkurso komisijos posėdyje nutarta pasiūlyti VTF panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos;

2003-10-14

VTF generalinio direktoriaus įsakymu Nr. IV-266 panaikinti viešo konkurso rezultatai ir pavesta Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu;

2003-10-14

UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas ir UAB „Mineraliniai vandenys“ raštu atsisakė toliau dalyvauti AB „Alita“ privatizavimo konkurse (raštas gautas ir užregistruotas VTF tą pačią dieną);

2003-10-20

prasidėjo Viešo konkurso komisijos posėdis, trukęs 2 dienas, t. y. spalio 20–21 d. Pirmąją dieną (spalio 20 d.) Viešo konkurso komisija nutarė informuoti UAB FMĮ „Suprema“ vadovaujamą konsorciumą apie susiklosčiusią padėtį ir paprašyti pateikti savo nuomonę;

2003-10-21

UAB FMĮ „Suprema“ pateikė išvadą, kurioje, akcentuojant faktorius, galinčius turėti įtakos AB, Alita“ akcijų pardavimui pagal naujai paskelbtą privatizavimo programą (rinkos liberalizavimą ir pasikeitusią konkurencinę aplinką), išreikšta nuomone, kad esamo konkurso tęsimas jau pateiktų potencialių investuotojų pasiūlymų pagrindu (siekiant pagerinti likusį pasiūlymą) turėtų būti mažiau ekonomiškai rizikingas nei naujo konkurso rezultatas;

2003-10-21

buvo tęsiamas 2003 m. spalio 20 d. pradėtas Viešo konkurso komisijos posėdis, kuriame, remdamasi iš UAB FMĮ „Suprema“ gauta išvada, Komisija nutarė antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažinti Y Junevičiaus, Y Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą ir pradėti su juo derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo;

2003-10-22

VTF V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą pakvietė derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo (nurodant iki 2003 m. lapkričio 3 d. pateikti pasiūlymus dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo);

2003-11-03

gautas V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo atsakymas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo;

2003-11-05

Viešo konkurso komisija nutarė pakviesti Y Junevičiaus ir kitų konsorciumą derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo;

2003-11-10

parafuotas sutarties dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo projektas. Jam pritarė Viešojo konkurso komisija ir nutarė jį teikti Privatizavimo komisijai bei Vyriausybei;

2003-11-24

VTF gavo advokatų kontoros „Aničas, Okinčic ir partneriai“ teisinę išvadą „Dėl VĮ VTF veiksmų privatizuojant AB „Alita“ akcijų paketą viešo konkurso būdu“;

2003-11-27

Privatizavimo komisija pritarė AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui;

2003-12-01

Generalinė prokuratūra išsiuntė raštą Seimo Antikorupcijos komisijai ir Vyriausybei „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“;

2003-12-02

Seimo Antikorupcijos komisija išsiuntė raštą Ministrui Pirmininkui A. M. Brazauskui „Dėl teisės aktų pažeidimo pripažįstant V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą antrą vietą užėmusiu AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyviu bei Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu pareiškimo“;

2003-12-02

Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas pavedė VTF išnagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijos ir Generalinės prokuratūros medžiagą ir pateikti Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus iki 2003 m. gruodžio 5 d.;

2003-12-03

Seimo Antikorupcijos komisija išsiuntė raštą Konkurencijos tarybai „Dėl konkurenciją ribojančių veiksmų tyrimo“ pasiūlydama ištirti, „ar AB „Alita“ privatizavimo konkurse antrą ir trečią vietas užėmę dalyviai pasitraukdami iš konkurso nesudarė Konkurencijos įstatymo draudžiamų susitarimų nedalyvauti tolesniame konkurse“;

2003-12-05

nors dokumento oficiali data 2003 m. lapkričio 5 d. (rašto Nr. (11)-3R-4700), VTF pateikė atsakymą į 2003 m. gruodžio 2 d. Ministro Pirmininko pavedimą. Atsakyme neigiamos Generalinės prokuratūros iškeltos abejonės dėl VTF veiksmų teisėtumo;

2003-12-24

Vyriausybė pritarė akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui;

2004-01-06

pasirašyta akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis;

2004-02-19

Konkurencijos taryba priėmė nutarimą „Dėl UAB „Mineraliniai vandenys“, UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumo, V. Junevičiaus vadovaujamo fizinių asmenų konsorciumo veiksmų, dalyvaujant AB „Alita“ privatizavimo viešajame konkurse, atitikimo Konkurencijos įstatymo 5 straipsnio reikalavimams tyrimo nutraukimo“;

2004-06-14

VTF valdyba aprobavo valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo projektą;

2004-06-18

Ūkio ministerija pritarė valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo projektui.

2004-06-22

VTF pateikė Vyriausybei nutarimo projektą „Dėl pritarimo susitarimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“;

2004-07-16

Vyriausybė pritarė nutarimo „Dėl pritarimo susitarimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo“ projektui;

2004-07-26

pasirašytas susitarimas dėl akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo.

Atsižvelgdama į iškeltus uždavinius, Komisija tyrė visų aukščiau nurodytų AB „Alita“ privatizavimo metu atliktų veiksmų ir priimtų sprendimų teisėtumą.

 

1. Ar Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius, buvo pagrįsta ir objektyvi.

Remdamasis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 30 punktu, Valstybės turto fondas turi teisę kreiptis į atitinkamas Lietuvos Respublikos ar nustatyta tvarka į užsienio valstybių institucijas dėl duomenų apie potencialaus pirkėjo patikimumą pateikimo. Institucija, gavusi Valstybės turto fondo raštišką paklausimą, turi raštu informuoti Valstybės turto fondą per 15 kalendorinių dienų, kai potencialus pirkėjas yra Lietuvos fizinis ar juridinis asmuo, ir per 30 kalendorinių dienų, kai potencialus pirkėjas yra užsienio fizinis ar juridinis asmuo. Naudodamasis gauta informacija, Valstybės turto fondas privalo laikytis pasirašytų konfidencialumo įsipareigojimų. Jeigu viešo konkurso komisija atmeta potencialaus pirkėjo paraišką arba nutraukia derybas su pirkėju dėl jo nepatikimumo, per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo Valstybės turto fondas apie tai turi informuoti potencialų pirkėją ir per 15 darbo dienų grąžinti sumokėtą pradinį įnašą.

Pažymėtina, kad kai kurios specialiosios tarnybos turimą informaciją apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius teikė ne tik Valstybės turto fondui, bet ir kitiems subjektams: Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui, Seimo Antikorupcijos komisijai ir kt.

Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, kuri buvo pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo aplinkybes, buvo įvairaus pobūdžio. Atsižvelgiant į tai, kad ši informacija yra riboto naudojimo, ji Komisijos išvadose nepateikiama ir nedetalizuojama.

Remdamasi Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28 punktu, Viešo konkurso komisija gali atmesti gautą potencialaus pirkėjo paraišką, inter alia jeigu nustatoma, kad Valstybės turto fondas iš atitinkamų Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų gavo raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Jeigu potencialus pirkėjas yra fizinių ar (ir) juridinių asmenų grupė ir nustatoma, kad bent vienas grupės asmuo yra nepatikimas, teisės dalyvauti viešame konkurse netenka visa grupė.

Valstybės turto fondui pateiktą informaciją jos viešumo požiūriu galima suskirstyti į: 1) valstybės paslaptį sudarančią (gautą taikant operatyvinės veiklos metodus); 2) „paprastą“, t. y. gautą iš viešųjų informacijos šaltinių. Komisija, neturėdama teisės susipažinti su taikytais operatyvinės veiklos metodais, neturėjo galimybių pati vertinti šiais metodais gautos informacijos patikimumo ir objektyvumo. Kai kurios specialiosios tarnybos teikdamos informaciją Valstybės turto fondui pačios abejodavo jos patikimumu ir siūlydavo ją vertinti tik kaip subjektus charakterizuojančią, bet ne nusakančią jų patikimumą. Komisija, norėdama atsakyti į jai Seimo suformuluotą klausimą, siekė susipažinti su VSD turima AB „Alita“ privatizavimo bylos kopija ir jos apyrašu, kurį yra sudaręs Albertas Sereika, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Dėl šių priežasčių Komisija kreipėsi į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją su prašymais bendradarbiauti ir ištirti, ar informacija, kurią Valstybės saugumo departamentas teikė Valstybės turto fondui ir valstybės vadovams (Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui ir Ministrui Pirmininkui) apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius, atitiko Valstybės saugumo departamento AB „Alita“ privatizavimo operatyvinėje byloje turimus duomenis, taip pat ar informacija, kuria remdamasis Policijos departamentas Valstybės turto fondui pateikė operatyvinę pažymą apie AB „Alitos“ privatizavime dalyvavusius asmenis, buvo surinkta nepažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymų. Į šiuos prašymus Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, kurios vienas iš uždavinių yra prižiūrėti, ar operatyvinės veiklos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, analizuoti operatyvinės veiklos pagrįstumą bei tikslingumą, nereagavo.

Komisija, nagrinėdama specialiųjų tarnybų teiktos informacijos pagrįstumą ir objektyvumą, siekė įvertinti ir pateiktos informacijos pakankamumą, t. y., ar jos Valstybės turto fondui pateikė visą turimą informaciją apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius. Specialiųjų tarnybų vadovų tvirtinimu, tiek Valstybės turto fondui, tiek kitoms aukščiau paminėtoms institucijoms buvo pateikta visa turėta ir patikrinta informacija, taip pat ir operatyvinė, apie potencialius AB „Alita“ pirkėjus, tačiau nebuvo pateikta ta operatyvinė informacija, kurios nebuvo galima patikrinti. Tuo tarpu kai kurie Komisijos apklausiami asmenys teigė, kad VSD turėjo pakankamai duomenų, tačiau buvo pasyvus, neinformavo Vyriausybės.

 

2. Kuo vadovaudamasis Valstybės turto fondas priėmė sprendimą iš privatizavimo konkurso pašalinti už privatizuojamą AB „Alita“ didžiausią sumą pasiūliusį pretendentą, o konkurso nugalėtoju pripažino mažiausią sumą pasiūliusį pretendentą.

Iš Komisijos surinktų įrodymų matyti, kad už privatizuojamą AB „Alita“ didžiausią sumą pasiūlęs konkurso dalyvis L. Bosca 2003 m. birželio 26 d. Viešo konkurso komisijos posėdyje buvo pripažintas viešo konkurso laimėtoju. Kartu buvo priimtas sprendimas likusiems viešo konkurso dalyviams grąžinti konkurso dalyvio mokestį (tačiau faktiškai šis sprendimas tuo metu nebuvo įvykdytas). 2003 m. birželio 30 d. Valstybės turto fondas patvirtino išvadą dėl L. Boscos pripažinimo viešo konkurso laimėtoju. 2003 m. liepos 8 d., 2003 m. liepos 11 d. ir 2003 m. rugpjūčio 26 d. įvyko Viešo konkurso komisijos posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir L. Boscos atstovai (paskutinio posėdžio protokolas L. Boscos atstovų liko nepasirašytas). 2003 m. rugsėjo 3 d. Valstybės turto fondas pakvietė L. Boscą atvykti parafuoti sutarties projektą, tačiau jis neatvyko. 2003 m. rugsėjo 30 d. Valstybės turto fondas antrą kartą pakvietė L. Boscą 2003 m. spalio 10 d. atvykti parafuoti sutartį ir nurodė neatvykimo pasekmes. L. Bosca vėl neatvyko parafuoti sutarties. Neatvykimo priežastys nurodytos L. Boscos rašte, adresuotame Valstybės turto fondui – t. y. tai, kad nesusitarta dėl esminių sutarties nuostatų: atsiskaitymų tvarkos, baudos dydžių ir ginčų sprendimo vietos.

Viešo konkurso komisija 2003 m. spalio 10 d. nutarė pasiūlyti Valstybės turto fondui, vadovaujantis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 58 punktu, panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos.

2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinis direktorius P. Milašauskas įsakymu Nr. IV-266, vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 58 punktu, panaikino AB „Alita“ akcijų paketo viešo konkurso rezultatus ir pavedė Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu. Kartu šiame įsakyme pateikiami ir argumentai, kodėl buvo pasirinkta viena iš galimų alternatyvų – pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu ar laikyti viešą konkursą neįvykusiu. Įsakyme nurodoma, kad jis pasirašytas atsižvelgiant į užsitęsusį bendrovės privatizavimą, alkoholio rinkos liberalizavimą nuo 2004 m. bei laiko ir lėšų taupymo sumetimais. Šiame įsakyme pasisakoma ir dėl tolesnių viešo konkurso komisijos veiksmų derantis su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu – daroma išvada, kad vadovaujantis įstatymų viršenybės principu viešo konkurso komisija, gavusi Valstybės turto fondo pavedimą derėtis su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu, įgyvendindama įstatymo jai suteiktas teises, gali derėtis ir su visais konkurso dalyviais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų. Po šios išvados įsakyme yra dar viena abejotina išvada. Valstybės turto fondo generalinis direktorius P. Milašauskas mano, kad tuo atveju, kai įstatymas (turima omenyje Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymas) nereglamentuoja, kokiais atvejais turi būti deramasi su vienu, o kokiais – su daugiau nei vienu potencialiu pirkėju, – sprendimo teisė paliekama Viešo konkurso komisijai. Šių P. Milašausko teiginių teisinį vertinimą Komisija pateikia prie trečiojo išvadų klausimo.

2003 m. spalio 20 d. prasidėjo Viešo konkurso komisijos posėdis, trukęs 2 dienas. Pirmąją dieną (spalio 20 d.) Viešo konkurso komisija nutarė informuoti UAB FMĮ „Suprema“ vadovaujamą konsorciumą apie susiklosčiusią padėtį ir paprašyti pateikti savo nuomonę. 2003 m. spalio 21 d. UAB FMĮ „Suprema“ pateikė išvadą, kurioje, akcentuojant faktorius, galinčius turėti įtakos AB „Alita“ akcijų pardavimui pagal naujai paskelbtą privatizavimo programą (rinkos liberalizavimą ir pasikeitusią konkurencinę aplinką), buvo išreikšta nuomonė, kad esamo konkurso tęsimas jau pateiktų potencialių investuotojų pasiūlymų pagrindu (siekiant pagerinti likusį pasiūlymą) turėtų būti mažiau ekonomiškai rizikingas nei naujo konkurso rezultatas. Spalio 21 d. buvo tęsiamas spalio 20 d. pradėtas Viešo konkurso komisijos posėdis, kuriame, remdamasi iš UAB FMĮ „Suprema“ gauta išvada, Komisija nutarė antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažinti V Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą ir pradėti su juo derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo.

2003 m. spalio 22 d. Valstybės turto fondas V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą pakvietė derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo. Šis Valstybės turto fondo sprendimas pradėti derybas su V Junevičiaus ir kitų konsorciumu grindžiamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 58 punktu, kuris nustato, kad jeigu per šių nuostatų 38 punkte nurodytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyksta parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto arba per 45 punkte nurodytą laiką neatvyksta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, arba per 54 punkte nurodytą laiką nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą, Valstybės turto fondas panaikina viešo konkurso rezultatus (sumokėti pradinis įnašas ir mokestis už viešo konkurso dokumentų rinkinį negrąžinami) ir gali pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu.

Duomenų apie kitokias L. Boscos pašalinimo iš privatizavimo konkurso priežastis nei neatvykimas parafuoti privatizavimo sutarties projekto, taip pat apie kitokias mažiausią sumą pasiūliusio pretendento – V Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumo pripažinimo konkurso nugalėtoju priežastis Komisija nenustatė.

 

3. Ar privatizuojant AB „Alita“ valstybei nebuvo padaryta žalos.

Terminas „privatizuojant AB „Alita“ apima laikotarpį nuo procesų, susijusių su AB „Alita“ privatizavimu, pradžios (įrašymo į privatizuojamų objektų sąrašą) iki privatizavimo proceso pabaigos, t. y. iki sutarties su objekto pirkėjais pasirašymo.

3.1. Dėl tyrimo objekto. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi žala yra turtinių vertybių sunaikinimas ar pakenkimas neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. Žala taip pat pripažįstamos negautos pajamos – kreditoriaus numatytos ir realiai tikėtinos gauti sumos, kurias gauti sutrukdė neteisėti skolininko veiksmai. Ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, turi būti sprendžiama pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų skolininko veiksmų*. Taigi žalos atsiradimas yra juridinis faktas, sukuriantis prievolinį teisinį santykį tarp kreditoriaus (asmens, kuriam padaryta žala) ir skolininko (asmens, padariusio žalą). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad norint atsakyti į Komisijai iškeltą klausimą dėl žalos padarymo valstybei, būtina nustatyti dvi teisiškai reikšmingas aplinkybes:

1) ar valstybės institucijų ir (ar) jų tarnautojų veiksmai privatizuojant AB „Alita“ buvo teisėti;

2) ar dėl šių veiksmų valstybė patyrė tiesioginių nuostolių ir (arba) negavo pajamų.

Be to, nesant aplinkybių, rodančių, kad Seimas, formuluodamas Komisijai trečią užduotį, siekė išsiaiškinti išimtinai materialinės žalos padarymo valstybei faktą, Komisija papildomai tyrė ir galimai kitokią žalą, padarytą valstybei privatizuojant AB „Alita“. Šiuo atveju kalbama, pavyzdžiui, apie žalą valstybės prestižui, jos įvaizdžiui užsienio investicijų srityje ir kt.

3.2. Dėl valstybės institucijų ir (ar) jų tarnautojų veiksmų, susijusių su AB „Alita“ privatizavimu, teisėtumo. Atsakant į Komisijai iškeltą klausimą, buvo teisiškai įvertinta, ar visi valstybės institucijų bei pareigūnų sprendimai, susiję su AB „Alita“ privatizavimu, yra teisėti. Išnagrinėjusi surinktą medžiagą, Komisija daro išvadą, kad didžiausių abejonių teisėtumo požiūriu kelia šie AB „Alita“ privatizavimo epizodai:

1) AB „Alita“ viešo konkurso laimėtojo – Luigiterzo Boscos pašalinimas iš konkurso (2003-10-14) Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 1V-266, kuriuo buvo panaikinti viešo konkurso rezultatai;

2) AB „Alita“ akcijų pardavimas V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumui (2003-10-21 Viešo konkurso komisijos sprendimas pradėti derybas su V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu; 2003-10-22 Valstybės turto fondo kvietimas V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumui derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo; 2003-12-24 Vyriausybės nutarimas „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“).

Toliau Komisija pareiškia nuomonę dėl kiekvieno iš nurodytų AB „Alita“ privatizavimo epizodų atskirai.

3.2.1. Dėl Luigiterzo Boscos pašalinimo iš AB „Alita“ privatizavimo konkurso teisėtumo. Pažymėtina, kad laikotarpiu nuo Komisijos sukūrimo iki 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006 pagal ieškovo L. Boscos ieškinį Valstybės turto fondui priėmimo, Komisijos tyrimo ir vertinimo laisvę ribojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teismo ir teisėjo nepriklausomumo principas. Nors minėtoje civilinėje byloje nebuvo sprendžiamas žalos valstybei klausimas, o atvirkštinis – t. y. žalos privačiam subjektui (L. Boscai) klausimas, teismas joje turėjo atsakyti, ar Valstybės turto fondo veiksmai privatizuojant AB „Alita“ (o tiksliau – viename iš privatizavimo proceso epizodų – L. Boscos pašalinimo iš privatizavimo proceso) buvo teisėti. Atsižvelgdama į tai, Komisija negalėjo anksčiau negu teismas pasisakyti dėl Valstybės turto fondo veiksmų teisėtumo, nes Seimui patvirtinus Komisijos išvadas tai būtų galėję reikšti netiesioginį Seimo kišimąsi į teisingumo vykdymą. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija iki galutinio bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme susilaikė nuo tiesioginių Valstybės turto fondo veiksmų pašalinant L. Boscą iš privatizavimo proceso teisėtumo vertinimo. Dėl to Komisijos įgaliojimus keletą kartų teko pratęsti (Seimo 2006 m. birželio 20 d. nutarimas Nr. X-704; Seimo 2006 m. kovo 10 d. nutarimas Nr. X-513; Seimo 2005 m. lapkričio 8 d. nutarimas Nr. X-381; Seimo 2005 m. liepos 5 d. nutarimas Nr. X-328).

2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006 pagal ieškovo L. Boscos ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nesąžiningu bei nuostolių atlyginimo. Šia nutartimi buvo panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 28 d. sprendimas ir paliktas galioti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 28 d. sprendimas, kuriuo VTF sprendimas pašalinti ieškovą iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo pripažintas nepagrįstu ir nesąžiningu bei priteista L. Boscai iš VTF 1 688 666,90 Lt nuostolių, susijusių su dalyvavimu viešame konkurse, atlyginimo, 20 886,67 Lt sumokėto žyminio mokesčio, 24 031,42 Lt išlaidų advokatų pagalbai apmokėti, iš viso – 1 733 584,99 Lt. Be to, iš VTF buvo priteista 21 335,85 Lt L. Boscos sumokėtam žyminiam mokesčiui atlyginti. Teismas konstatavo, kad „Viešo konkurso komisija derybose dėl sutarties projekto parengimo elgėsi nepagrįstai ir nesąžiningai, todėl jai turi būti taikoma atsakomybė už pagrįsto pasitikėjimo sugriovimą nuostolių atlyginimo forma (CK 6.163 straipsnio 3 dalis)“.

Pažymėtina, kad ši Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Niekas, taip pat ir Komisija, neturi teisės kvestionuoti nutartyje nustatytų aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, Komisija konstatuoja, kad 2003 m. spalio 10 d. Viešo konkurso komisijos pasiūlymas Valstybės turto fondui panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos bei 2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. IV-266 dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir pavedimo Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu prieštaravo galiojantiems teisės aktams – Civiliniam kodeksui ir Privatizavimo nuostatams. Dėl minėtų sprendimų viešo konkurso laimėtojui buvo ne tik padaryta žala, kurią turės atlyginti Valstybės turto fondas, bet ir sužlugdyta teisėto AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo galimybė, kadangi pagal bendrą teisės principą iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur).

3.2.2. Dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo V. Junevičiaus ir kitų konsorciumui teisėtumo. Valstybės turto fondui 2003 m. spalio 14 d. įsakymu panaikinus AB „Alita“ akcijų paketo viešo pardavimo konkurso rezultatus ir pavedus Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu, tos pačios dienos raštais UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas, pateikęs trečią pagal vertę pasiūlymą, ir UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikusi antrą pagal vertę pasiūlymą, informavo Valstybės turto fondą, kad atsisako toliau dalyvauti AB „Alita“ privatizavimo konkurse. 2003 m. spalio 20 d. prasidėjo Viešo konkurso komisijos posėdis, trukęs 2 dienas, t. y. spalio 20–21 dienomis. Pirmąją dieną (spalio 20 d.) Viešo konkurso komisija nutarė informuoti finansų patarėją UAB FMĮ „Suprema“ apie susiklosčiusią padėtį ir paprašyti pateikti savo nuomonę. Kitą dieną, t. y. spalio 21 d., UAB FMĮ „Suprema“ pateikė išvadą, kurioje, akcentuojant faktorius, galinčius turėti įtakos AB „Alita“ akcijų pardavimui pagal naujai paskelbtą privatizavimo programą (rinkos liberalizavimą ir pasikeitusią konkurencinę aplinką), išreikšta nuomonė, kad šio konkurso tęsimas jau pateiktų potencialių investuotojų pasiūlymų pagrindu (siekiant pagerinti likusį pasiūlymą) turėtų būti mažiau ekonomiškai rizikingas negu naujo konkurso skelbimas. 2003 m. spalio 21 d. buvo tęsiamas spalio 20 d. pradėtas Viešo konkurso komisijos posėdis, kuriame, remdamasi iš UAB FMĮ „Suprema“ gauta išvada, Komisija nutarė „antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažinti V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą ir pradėti su juo derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo“. 2003 m. spalio 22 d. VTF V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą pakvietė derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo. 2003 m. lapkričio 10 d. parafuotas sutarties dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo projektas. Jam pritarė Viešojo konkurso komisija ir nutarė jį teikti Privatizavimo komisijai bei Vyriausybei. 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija pritarė sandorio projektui. Vyriausybė 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1698 pritarė akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. 2004 m. sausio 6 d. pasirašyta bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Komisija atkreipia dėmesį, kad 2003 m. spalio 22 d. Valstybės turto fondo sprendimas pradėti derybas su V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu grindžiamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 58 punktu. Šis punktas nustato:

„Jeigu per šių nuostatų 38 punkte nurodytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyksta parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto arba per 45 punkte nurodytą laiką neatvyksta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, arba per 54 punkte nurodytą laiką nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą, Turto fondas panaikina viešo konkurso rezultatus (sumokėti pradinis įnašas ir mokestis už viešo konkurso dokumentų rinkinį negrąžinami) ir gali pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu.“

Iškilus Nuostatų 58 punkte numatytoms aplinkybėms, Valstybės turto fondo veiksmus reglamentuoja tų pačių Nuostatų 59 punktas:

„Jeigu Turto fondas paveda viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu, Turto fondas per 3 darbo dienas po tokio pavedimo išsiunčia šiam viešo konkurso dalyviui pranešimą pakartotinai sumokėti pradinį įnašą ir atvykti derėtis dėl privatizavimo objekto pirkimo. Jeigu per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo išsiuntimo viešo konkurso dalyvis nesumoka pradinio įnašo ir neatvyksta derybų arba, jam atvykus, per 25 darbo dienas viešo konkurso komisijai nepavyksta susitarti su juo, laikoma, kad jis atsisakė pirkti privatizavimo objektą. Pasibaigus nustatytam derybų terminui, pradinis įnašas be jokių atskaitymų jam grąžinamas per 5 darbo dienas.“

Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą ir atsakant į klausimą, ar Valstybės turto fondo veiksmai tiriamu atveju buvo teisėti, būtina įvertinti:

3.2.2.1. Ar buvo aplinkybės, numatytos Nuostatų 58 punkte (t. y. ar per Nuostatų 38 punkte nurodytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyko parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto arba per 45 punkte nurodytą laiką neatvyko pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, arba per 54 punkte nurodytą laiką nesumokėjo už viešame konkurse įsigytą objektą). Komisija konstatavo, kad 2003 m. spalio 10 d. Viešo konkurso komisijos pasiūlymas Valstybės turto fondui panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos ir 2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. IV-266 dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo yra neteisėti (žr. Išvadų 3.2.1 punktą). Komisija konstatuoja, kad nesant nė vienos iš aplinkybių, nurodytų Nuostatų 58 punkte, Privatizavimo komisija ir Valstybės turto fondas negalėjo remtis Nuostatų 59 punktu, todėl visi šiuo pagrindu priimti sprendimai yra neteisėti nuo jų priėmimo momento.

3.2.2.2. Ar Valstybės turto fondas, duodamas pavedimą viešo konkurso komisijai derėtis su ketvirtąją vietą konkurse užėmusiu V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu dėl AB „Alita“ pardavimo, veikė pagal Nuostatų 58 punkte jam suteiktą teisę „pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu“.

Šiuo požiūriu būtina atsakyti į klausimą, koks momentas laikytinas konkurso pabaiga, t. y. nuo kada galima konstatuoti, kuris konkurso dalyvis kurią vietą konkurse užėmė. Komisijos manymu, šis momentas yra apibrėžtas Nuostatų 38 punkte. Pagal jį: „Turto fondui pritarus viešo konkurso rezultatams, viešo konkurso komisija per 3 darbo dienas raštu praneša potencialiam pirkėjui viešo konkurso laimėtojui, kada ir kur jis turi atvykti dėl pirkimo-pardavimo sutarties projekto parengimo.“

Remiantis šia teisės norma, darytina išvada, kad AB „Alita“ privatizavimo konkurso atveju atskaitos momentu, pagal kurį gali būti sprendžiama, kuris pretendentas kurią vietą užėmė, laikytinas Valstybės turto fondo sprendimas pritarti viešo konkurso rezultatams – 2003 m. birželio 30 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus išvadoje nurodyta, kad konkurso komisija, įvertinusi pateiktus pasiūlymus, pripažino L. Boscą konkurso laimėtoju. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad remiantis Nuostatų 38 punktu, antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo konkurse laikytinas UAB „Mineraliniai vandenys“, pateikusi antrą pagal vertę pasiūlymą konkurse. Nors Privatizavimo nuostatuose neaptarta, Komisija daro išvadą, kad vėlesnis (t. y. 2003-10-14) šio dalyvio atsisakymas dalyvauti konkurse nepakeičia konkurso dalyvių eilės ir nesudaro prielaidų Valstybės turto fondui pradėti derybas su kitais konkurso dalyviais dėl sutarties sudarymo. Komisijos nuomone, vienintelis teisiniu požiūriu nepriekaištingas Valstybės turto fondo sprendimas susidariusioje situacijoje galėjo būti viešo konkurso pripažinimas neįvykusiu (Nuostatų 63.4 punktas).

Tiek 2003 m. spalio 20 d. Viešo konkurso komisijos sprendimas, tiek 2003 m. spalio 22 d. Valstybės turto fondo sprendimas, tiek vėlesni su tuo susiję aktai (2003-11-27 Privatizavimo komisijos sprendimas, Vyriausybės 2003-12-24 nutarimas Nr. 1698) buvo priimti remiantis vadinamąja „ekonomine logika“ – atsižvelgiant į 2003 m. spalio 21 d. finansų patarėjo UAB FMĮ „Suprema“ išvadas, pagal kurias „esamo konkurso tęsimas turėtų būti mažiau ekonomiškai rizikingas nei naujo konkurso skelbimas“. 2003 m. gruodžio 2 d. Valstybės turto fondo rašte Lietuvos Respublikos Vyriausybei atskleidžiamas priimtų sprendimų ekonominis ir teisinis pagrindimas. Jame teigiama, kad „nepriklausomi teisininkai priėjo prie išvados, kad „valstybės interesams gresiantį pavojų (nurodytą UAB FMĮ „Suprema“ vadovaujamo konsorciumo pateiktose išvadose) galima būtų kvalifikuoti kaip didesnę žalą, negu valstybės galimai patiriamą žalą dėl Valstybės turto fondo veiksmų (vertinant šių žalų atsiradimo tikimybę)“. (...) Konkurso komisija, atsižvelgdama į aukščiau išvardytas aplinkybes, priėmė sprendimą vadovautis Civilinio kodekso normomis dėl būtinojo reikalingumo ir siekdama išvengti didesnės žalos valstybės interesams nusprendė tęsti konkursą su vieninteliu konkurse likusiu subjektu – V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu“.

Tai, kad pripažįstant V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą viešo konkurso nugalėtoju ir pasirašant su juo AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo sutartį buvo vadovaujamasi ne materialinės teisės normomis, reglamentuojančiomis privatizavimą viešo konkurso būdu, bet Civilinio kodekso 6.253 straipsnio 6 dalimi, kurioje apibrėžiamas būtinasis reikalingumas, Komisijos nuomone, vertintina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos, reglamentuojančios būtinąjį reikalingumą, įtvirtintos Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje, numatančiame civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygas. Pagal šio straipsnio nuostatas, civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos (CK 6.253 str. 1 d.). Būtinasis reikalingumas – tai veiksmai, kuriais asmuo priverstas padaryti žalos dėl to, kad siekia pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, išvengdamas gresiančios didesnės žalos atsiradimo žalą patyrusiam ar kitam asmeniui, jeigu žalos padarymas tomis aplinkybėmis buvo vienintelis būdas išvengti didesnės žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes bei sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, gali įpareigoti atlyginti žalą asmenį, kurio interesais veikė žalą padaręs asmuo (CK 6.253 str. 6 d.). Komisijos nuomone, nurodytos Civilinio kodekso nuostatos negali būti laikomos pateisinančiomis Valstybės turto fondo ir Vyriausybės veiksmus konkrečioje situacijoje. Pirma, Civilinio kodekso 6.253 straipsnis apskritai negalėjo būti taikomas konkrečiam visuomeniniam santykiui reglamentuoti. Šią aplinkybę lemia skirtingi teisės taikymo principai viešojoje ir privatinėje teisėje. Privatinėje teisėje galioja principas, pagal kurį galima viskas, ko tiesiogiai nedraudžia galiojantys įstatymai. Tuo tarpu viešosios teisės taikymas grindžiamas principu, pagal kurį subjektai gali veikti tik neviršydami įstatymų jiems nustatytos laisvės, t. y. galima tik tai, kas tiesiogiai nurodyta įstatyme. Santykiai, susiję su valstybės ir savivaldybių turto privatizavimu, priskirtini viešosios teisės reguliavimo sričiai, todėl privatinės teisės normos jiems gali būti taikomos tik išimtiniais atvejais ir tik tiek, kiek tai aiškiai nurodyta galiojančiuose įstatymuose. Pavyzdžiui, Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privatizavimo sandoriui yra taikomos Civilinio kodekso nuostatos, jei šiame įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. Tuo tarpu įstatymo nuostatose, reglamentuojančiose valstybės turto pardavimo viešo konkurso būdu tvarką, nėra bendrų normų dėl galimybės šiems santykiams taikyti Civilinio kodekso nuostatas. Panašių nuostatų nėra ir Vyriausybės patvirtintuose Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatuose. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad nepaisant finansinio patarėjo UAB FMĮ „Suprema“ išvadų dėl konkurso tęsimo ekonominio pagrįstumo, Valstybės turto fondas negalėjo priimti sprendimo tęsti konkursą remdamasis Civilinio kodekso 6.253 straipsniu. Atsižvelgdama į tai, kad sprendimas pradėti derybas su V Junevičiaus ir kitų konsorciumu buvo priimtas remiantis išimtinai šiuo pagrindu, Komisija konstatuoja, kad Valstybės turto fondas, priimdamas sprendimą, šiuo atveju peržengė įstatymuose nustatytą savo kompetenciją. Analogiškai vertintini ir visi kitų institucijų priimti aktai, kylantys iš neteisėto Valstybės turto fondo sprendimo (iš neteisės negimsta teisė).

Be to, kalbant apie galimybę taikyti būtinąjį reikalingumą reglamentuojančias Civilinio kodekso normas, svarbu įvertinti, ar subjektas, padaręs žalos, pats savo veiksmais neprisidėjo prie būtinojo reikalingumo situacijos sukūrimo. Šiose išvadose nustatyta, kad 2003 m. spalio 10 d. Viešo konkurso komisijos pasiūlymas Valstybės turto fondui panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos bei 2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymas Nr. IV-266 dėl viešo konkurso rezultatų panaikinimo ir pavedimo Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu buvo priimti nesilaikant galiojančių teisės aktų – Civilinio kodekso ir Privatizavimo nuostatų – reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, Komisija daro išvadą, kad „būtinojo reikalingumo“ situacija, kuria grindžiamas 2003 m. spalio 22 d. Valstybės turto fondo sprendimas dėl V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo pripažinimo konkurso nugalėtoju ir Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 dėl pritarimo AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, buvo sukurta Viešo konkurso komisijos ir Valstybės turto fondo neteisėtais veiksmais.

Komisija taip pat atkreipia dėmesį, kad Valstybės turto fondo ir Viešo konkurso komisijos sprendimai iki sutarties pasirašymo negalėjo būti laikomi teisiniu pagrindu nuosavybės teisiniams santykiams atsirasti (CK 4.47 straipsnis). Pagal Vyriausybės 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 1427 patvirtintos Privatizavimo objektų parengimo privatizuoti tvarkos 4 punktą, akcijų pirkimo-pardavimo sutartis negali būti sudaroma, jeigu apie tokio privatizavimo sandorio sudarymą Lietuvos Respublikos Vyriausybė pareiškia neigiamą nuomonę. Šiuo požiūriu paminėtinas Generalinės prokuratūros 2003 m. gruodžio 1 d. raštas Seimo Antikorupcijos komisijai ir Vyriausybei „Dėl AB „Alita“ privatizavimo“. Minėtame rašte konstatuojama, kad „Valstybės turto fondas, pripažindamas V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą antrą vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu ir pasiūlydamas pradėti derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, pažeidė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio, Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 35, 36, 58, 59, 63.5 punktų reikalavimus. Generalinė prokuratūra taip pat įspėjo, kad, V. Junevičiaus ir kitų konsorciumui įgijus nuosavybės teises į AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, atsirastų teisinis pagrindas kreiptis į teismą dėl Valstybės turto fondo, Viešo konkurso komisijos ar Privatizavimo komisijos sprendimų pripažinimo negaliojančiais. Generalinės Prokuratūros nuomone, „ir tuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad V Junevičiaus ir kitų konsorciumas, įtrauktas į bylą atsakovu dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia privatizuoto objekto pirkimo-pardavimo sutartį, turėtų grąžinti valstybei tai, ką įgijo pagal ginčijamą sandorį, t. y. AB „Alita“ akcijų paketą, bet žalą, padarytą valstybei neteisėtai įvykdžius AB „Alita“ privatizavimą viešo konkurso būdu, turėtų atlyginti Valstybės turto fondas iš valstybės biudžeto lėšų“.

2003 m. gruodžio 2 d. Seimo Antikorupcijos komisija išsiuntė raštą Ministrui Pirmininkui A. M. Brazauskui „Dėl teisės aktų pažeidimo pripažįstant Y Junevičiaus ir kitų konsorciumą antrą vietą užėmusiu AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyviu bei Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu pareiškimo“. Jame atkreipė Ministro Pirmininko dėmesį į tai, kad Valstybės turto fondo ir Privatizavimo komisijos sprendimai, kurie jau buvo priimti, dar nebuvo sukūrę teisinio pagrindo nuosavybės teisiniams santykiams atsirasti – pirkimo-pardavimo sutartis negalėtų būti sudaryta, jei apie privatizavimo sandorio sudarymą neigiamą nuomonę pareikštų Vyriausybė. Tokiu būdu būtų išvengta paminėtų neigiamų pasekmių bei sandorio ginčijimo teisme, į kurį atsirastų pagrindas kreiptis sudarius pirkimo-pardavimo sandorį su ketvirtą vietą užėmusiu konkurso dalyviu. 2003 m. gruodžio 2 d. Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas pavedė Valstybės turto fondui išnagrinėti Seimo Antikorupcijos komisijos ir Generalinės prokuratūros medžiagą ir pateikti Vyriausybei išvadas bei pasiūlymus iki 2003 m. gruodžio 5 d. (nors dokumento oficiali data 2003-11-05 (rašto Nr. (11)-3R-4700), Valstybės turto fondas pateikė atsakymą į 2003 m. gruodžio 2 d. Ministro Pirmininko pavedimą. Atsakyme neigiamos abejonės dėl Valstybės turto fondo veiksmų teisėtumo, teigiama, kad „Valstybės turto fondas spręsdamas iškilusias problemas vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei kitomis Civilinio kodekso normomis ir tuo siekė maksimaliai apsaugoti valstybės finansinius interesus ir užtikrinti maksimalias privatizavimo pajamas. Privatizavimo komisija pritarė šiai Valstybės turto fondo pasirinktai konkurso tęsimo strategijai, tačiau galutinis sprendimas dėl sutarties su V Junevičiaus ir kitų konsorciumu sudarymo išlieka Vyriausybės valioje“.

Komisija konstatuoja, kad sprendimų dėl V Junevičiaus ir kitų konsorciumo pripažinimo antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu priėmimo ir sutarties sudarymo metu tiek Valstybės turto fondas, tiek Vyriausybė buvo informuota apie jų prieštaravimą galiojantiems įstatymams. Valstybės turto fondo ir Vyriausybės sąmoningas veikimas contra lege (prieš teisę) negali būti pateisinamas jokiais argumentais, tarp jų ir ekonomine logika. Priešingas įstatymų aiškinimas atvertų kelią politinių, ekonominių ir kitų teorijų (kurios dažniausiai esti reliatyvios) pagrindu nukrypti nuo valstybėje galiojančios viešosios tvarkos ir būtų nesuderinamas su teisingumo, atviros ir darnios visuomenės bei teisinės valstybės principais, įtvirtintais Konstitucijoje.

3.2.2.3. Ar pasirašant AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutartį su V. Junevičiaus ir kitų konsorciumu nebuvo pažeistos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad „viešas konkursas – tai vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui, konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi“. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad „su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“. Privatizavimo nuostatų 35 punkte nustatyta, kad „vertindama pateiktus konkursinius pasiūlymus, Viešo konkurso komisija įrašo potencialius pirkėjus, kurių pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, pažymoje (...) iš eilės pagal šių nuostatų 34 punkte nurodyta tvarka nustatytus vertinimo rezultatus“.

Geriausią konkursinį pasiūlymą viešame AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo konkurse pateikė L. Bosca – 90 700 000 Lt už AB „Alita“ akcijų paketą ir 15 000 000 Lt investicijų į įmonę. Tuo tarpu V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo konkursinis pasiūlymas buvo 57 550 000 Lt nenumatant investicijų. Skirtumas tarp geriausio konkursinio pasiūlymo ir V Junevičiaus ir kitų konsorciumo pasiūlymo sudarė 33 150 000 Lt. Tai sudaro beveik 37 procentų kainos skirtumą tarp nurodytų konkurso dalyvių – daugiau nei dvigubai, negu numatyta Privatizavimo įstatyme. Nežiūrint į tai, 2003 m. spalio 22 d. VTF V. Junevičiaus ir kitų konsorciumą pripažino konkurso nugalėtoju ir pakvietė jį derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo, 2003 m. lapkričio 10 d. buvo parafuotas sutarties projektas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo, o 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija pritarė sandorio projektui. 2003 m. gruodžio 24 d. Vyriausybė pritarė akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui ir sutartis buvo pasirašyta 2004 m. sausio 6 d. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Komisija daro išvadą, kad aukščiau nurodyti Viešo konkurso komisijos, Privatizavimo komisijos, Valstybės turto fondo ir Vyriausybės aktai gali prieštarauti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio ir Privatizavimo nuostatų 36 punkto reikalavimams.

3.2.2.4. Ar buvo įvertintos aplinkybės dėl potencialaus pirkėjo patikimumo. Pagal Valstybės ir savivaldybių privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28.11 punkto reikalavimus Viešo konkurso komisija gali atmesti gautą potencialaus pirkėjo paraišką, jeigu Turto fondas iš atitinkamų Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų gavo raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Jeigu potencialus pirkėjas yra fizinių ar (ir) juridinių asmenų grupė ir nustatoma, kad bent vienas grupės asmuo yra nepatikimas, teisės dalyvauti viešame konkurse netenka visa grupė.

Komisija nustatė, kad AB“Alita“ privatizavimo procese teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turėjo tik ribotas skaičius Valstybės turto fondo darbuotojų. Komisija pabrėžia, kad nė vienas iš Viešo konkurso komisijos narių, taip pat Valstybės turto fondo direktorius tokios teisės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, sprendimų dėl AB „Alita“ privatizavimo priėmimo metu negalėjo būti užtikrinti Privatizavimo nuostatų 28.11 punkto reikalavimai, susiję su viešame konkurse dalyvaujančių asmenų patikimumu. Komisija konstatuoja, kad net ir esant atitinkamų Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų raštiškai informacijai apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą VTF buvo nepajėgus priimti įstatymuose numatytų sprendimų. Tai rodo, kad AB „Alita“ privatizavimo procese institucija, atsakinga už valstybės turto privatizavimą, – Valstybės turto fondas, neužtikrino sąlygų, būtinų Privatizavimo nuostatų reikalavimams įgyvendinti. Komisija konstatuoja, kad šis trunkamasis įstatymų pažeidimas galėjo turėti įtakos ne tik AB „Alita“, bet ir kitų valstybei nuosavybės teise priklausiusių objektų pardavimui, kurių Komisija nėra įpareigota tirti. Komisija taip pat konstatuoja, kad už įstatymų nevykdymą yra atsakingas tuometinis Valstybės turto fondo generalinis direktorius Povilas Milašauskas.

3.3. Dėl žalos valstybei. Aukščiau pateikti faktai ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 10 d. nutartimi nustatyti kai kurių valstybės institucijų – Valstybės turto fondo, Viešo konkurso komisijos ir Vyriausybės – nepagrįsti ir nesąžiningi sprendimai privatizuojant AB „Alita“ yra pakankamos teisinės prielaidos konstatuoti, kad šiais veiksmais buvo padaryta žala valstybei. Taip pat atsiranda teisinės prielaidos nustatyti (konkretizuoti) neteisėtais valstybės institucijų veiksmais padarytą žalą. Komisija konstatuoja, kad kreditoriumi laikytina Lietuvos valstybė, kaip buvusi privatizuojamo turto – AB „Alita“ kontrolinio akcijų paketo savininkė. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto fondo įstatymo (aktuali įstatymo redakcija nuo 2002-03-25 iki 2004-07-14) 3 straipsnį privatizuojamą turtą – AB „Alita“ – valdė, naudojo ir disponavo patikėjimo teise Valstybės turto fondas.

Komisija daro išvadą, kad didžiausia – 34 150 000 Lt materialinė žala (negautos pajamos) valstybei buvo padaryta Valstybės turto fondui neteisėtai atsisakius pasirašyti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su pirmuoju viešo konkurso laimėtoju iš užsienio L. Bosca, kuris pasiūlė 90 700 000 Lt kainą, nes vėliau viešojo konkurso neteisėtu nugalėtoju pripažintas V Junevičiaus, V Pečiūros, A J. Stankevičiaus ir D. Vėželio konsorciumas (UAB „Invinus“) AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausiusias akcijas nupirko tik už 58 050 000 Lt. Be to, Komisija konstatuoja, kad valstybė patyrė ir 1 754 920,84 Lt tiesioginį nuostolį. Šią sumą Valstybės turto fondas turi sumokėti tenkindamas ieškovo L. Boscos reikalavimus bei padengdamas kitas bylinėjimosi išlaidas pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį (kurių 1 733 584,99 Lt pagal Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir 21 335,85 Lt žyminio mokesčio, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priteisė L. Boscai žyminio mokesčio už kasacinį skundą). Komisija konstatuoja, kad apibendrinus valstybės patirtus tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, privatizuojant AB „Alita“, valstybei buvo padaryta 34 404 920,84 Lt žala.

Komisijos išvadas dėl valstybės negautų pajamų patvirtina ir vėlesni, po privatizavimo, 2004 m. rugsėjo 21 d. UAB korporacijos „Matininkai“ atlikti AB „Alita“ verslo įvertinimo rezultatai, kai šis verslas buvo įvertintas 190,2 mln. litų, o UAB „Invinus“ – 122,4 mln. litų.

Komisija taip pat konstatuoja, kad Valstybės turto fondui atsisakius pasirašyti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su pirmuoju konkurso laimėtoju L. Bosca, Lietuva neteko galimybės papildyti savo šalies užsienio valiutos įplaukas 26,7 mln. eurų ar kita užsienio valiuta, nes vėliau viešo konkurso nugalėtoju pripažintas V. Junevičiaus, V Pečiūros, A J. Stankevičiaus ir D. Vėželio konsorciumas AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausiusias akcijas nupirko už litus, kuriuos gavo pagal kredito sutartį iš akcinės bendrovės Šiaulių banko.

Nesant aplinkybių, rodančių, kad formuluojant Komisijai trečiąją užduotį turėta omenyje žala išimtinai civilinės teisės prasme, Komisija daro prielaidą, jog jai yra pavesta ištirti, ar privatizuojant AB „Alita“ valstybei nebuvo padaryta ir kitokios žalos. Šiuo požiūriu Komisija konstatuoja, kad nepagrįsti ir nesąžiningi Valstybės turto fondo, Viešo konkurso komisijos ir Vyriausybės sprendimai dėl L. Boscos pašalinimo iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vėlesni šių valstybės institucijų veiksmai privatizuojant AB „Alita“ padarė žalos mūsų valstybės tarptautiniam prestižui ir gali turėti neigiamų padarinių tiesioginėms užsienio investicijoms bei Lietuvos skolinimosi reitingams.

4. Konstatavus, kad privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta žalos, nustatyti už tai atsakingus asmenis.

Žalos ir kaltės (atsakomybės) klausimai yra neatskiriami. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), lėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Todėl nustačiusi, kad privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta žalos, t. y. padaryta tiesioginių nuostolių ir negauta pajamų, Komisija konstatuoja šių valstybės institucijų ir tarnautojų atsakomybę:

4.1. Valstybės turto fondo generalinis direktorius

2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus P. Milašausko įsakymu Nr. 1V-266 panaikinti AB „Alita“ akcijų paketo viešo konkurso rezultatai ir pavesta Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu.

2004 m. sausio 6 d. pasirašyta AB“Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis.

Vadovaujantis tuo metu galiojusių Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 11 dalimi, taip pat Valstybės turto fondo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341, 53 punktu, Valstybės turto fondo generalinis direktorius ir darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo Fondui atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės. Įstatų 38 punktas suteikė Valstybės turto fondo valdybai pakeisti generalinio direktoriaus sprendimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams.

4.2. Valstybės turto fondo valdyba

2003 m. lapkričio 28 d. Valstybės turto fondo valdyba (valdybos pirmininkas G. Rainys) priėmė sprendimą aprobuoti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektą.

Vadovaujantis tuo metu galiojusių valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341,35 punktu, Valstybės turto fondo valdyba yra kolegialus organas, jos veiklai vadovauja pirmininkas. Turto fondo valdyba sudaroma iš 6 narių. Turto fondo valdybos pirmininką ir jos narius ketveriems metams skiria ir atleidžia steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Turto fondo valdybos pirmininkas ir nariai darbo santykių su Turto fondu neturi. Įstatų 38 punktas suteikė teisę Valstybės turto fondo valdybai pakeisti generalinio direktoriaus sprendimus, jeigu jie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams. Valstybės turto fondo įstatuose ir kituose teisės aktuose valdybos pirmininko ir jos narių atsakomybė už priimtus sprendimus nereglamentuota.

4.3. Viešo konkurso komisija

2003 m. spalio 10 d. Viešo konkurso komisijos nutarimu pasiūlyta Valstybės turto fondui panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos. Šis sprendimas priimtas dalyvaujant Viešo konkurso komisijos pirmininkui A. Malikėnui ir nariams V Grušauskui, J. Barkauskienei, R. Sedlevičiui, S. Spėčiui.

2003 m. spalio 21 d. Viešo konkurso komisija nutarė antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu pripažinti V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą ir pradėti su juo derybas dėl konkursinio pasiūlymo pagerinimo bei pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Šis sprendimas priimtas dalyvaujant Viešo konkurso komisijos pirmininkui A. Malikėnui ir nariams N. Eidukevičiui, J. Barkauskienei, R. Sedlevičiui, S. Spėčiui.

2003 m. lapkričio 5 d. Viešo konkurso komisija nutarė pakviesti V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo. Šis sprendimas priimtas dalyvaujant Viešo konkurso komisijos pirmininkui A. Malikėnui ir nariams N. Eidukevičiui, J. Barkauskienei, R. Sedlevičiui, S. Spėčiui. Balsavimo metu S. Spėčius susilaikė.

2003 m. lapkričio 10 d. Viešo konkurso komisija nutarė pritarti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui ir teikti jį Privatizavimo komisijai bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Vadovaujantis tuo metu galiojusių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502,22 punktu, Viešo konkurso komisiją ne mažiau kaip iš 5 narių ir pirmininko sudaro Turto fondas. Į Viešo konkurso komisiją turi būti įtraukti Turto fondo darbuotojai ir (ar) valstybės (savivaldybės) institucijų atstovai. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 10 straipsnio 11 dalis, taip pat valstybės įmonės Valstybės turto fondo įstatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 341,53 punktas (tuo metu galiojusi teisės aktų redakcija) numatė, kad Viešo konkurso komisijos nariai Valstybės turto fondo darbuotojai Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo fondui atlyginti nuostolius, padarytus dėl jų kaltės.

4.4. Privatizavimo komisija

2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija nusprendė pritarti AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Už balsavo R. Ginevičius (Komisijos pirmininkas), R. Busila, V. Einoris, G. Stukas, J. Budrevičius, E. Gustas, V. Rinkevičius, prieš – V. Jakiūnaitė, A. Štaras, susilaikė A. Duksa, R. Kūgis, G. Miškinis.

Privatizavimo komisija pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 5 straipsnį (tuo metu galiojusi Įstatymo redakcija) yra privatizavimo priežiūrai įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal šį įstatymą bei Vyriausybės patvirtintus nuostatus. Privatizavimo komisija yra atskaitinga Seimui. Nei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1394 patvirtintuose Privatizavimo komisijos nuostatuose (tuo metu galiojusi Nuostatų redakcija) šios komisijos narių atsakomybė už priimtus sprendimus nereglamentuota.

4.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė

2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ pasirašė tuometinis Ministras Pirmininkas Algirdas Mykolas Brazauskas ir ūkio ministras Petras Čėsna.

 

Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:

 

I. Dėl klausimo, ar Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius, buvo pagrįsta ir objektyvi:

1. Komisija, nebūdama operatyvinės veiklos subjektas ir nedisponuodama informacija apie metodus ir būdus, kuriais buvo surinkta Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius, neturi pagrindo kvestionuoti šios informacijos pagrįstumo ir objektyvumo. Komisija nėra įgaliota prižiūrėti, ar operatyvinės veiklos subjektų veikla atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, analizuoti operatyvinės veiklos pagrįstumą bei tikslingumą, ji negali dubliuoti kitų institucijų, kurioms šios funkcijos priskirtos pagal įstatymus, funkcijų.

2. Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos informacija, pateikta Valstybės turto fondui apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius ir, remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 5 straipsnio 6 dalimi, pažymėta slaptumo žymomis „slaptai“ arba „visiškai slaptai“, negalėjo būti prieinama visiems asmenims, turėjusiems teisę priimti sprendimus dėl AB „Alita“ privatizavimo, tačiau sprendimų priėmimo metu neturėjusiems įstatymų nustatyta tvarka išduoto leidimo susipažinti su ta informacija. Kartu Komisija pažymi, kad Valstybės saugumo departamento, Policijos departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos surinkta informacija apie AB „Alita“ privatizavimo konkurso dalyvius neturėjo tiesioginės įtakos privatizavimo rezultatams, nes Valstybės turto fondo vadovai, tarp jų ir generalinis direktorius P. Milašauskas, neturėjo leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Tokiu būdu nebuvo užtikrintas Vyriausybės nutarimu patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28 ir 30 punktų reikalavimų laikymasis.

 

II. Dėl klausimo, kuo vadovaudamasis Valstybės turto fondas priėmė sprendimą iš privatizavimo konkurso pašalinti už privatizuojamą AB „Alita“ didžiausią sumą pasiūliusį pretendentą, o konkurso nugalėtoju pripažino mažiausią sumą pasiūliusį pretendentą (Pasakytina, kad šių Valstybės turto fondo priimtų sprendimų faktiniai ir teisiniai pagrindai nurodyti pačiuose sprendimuose):

1. Sprendimas iš privatizavimo konkurso pašalinti už privatizuojamą AB „Alita“ didžiausią sumą pasiūliusį pretendentą grindžiamas Viešo konkurso komisijos 2003 m. spalio 10 d. nutarimu pasiūlyti Valstybės turto fondui panaikinti viešo konkurso rezultatus ir priimti atitinkamus sprendimus dėl tolesnės AB „Alita“ privatizavimo eigos, taip pat 2003 m. spalio 14 d. Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus P. Milašausko įsakymu Nr. IV-266, kuriuo buvo panaikinti viešo konkurso rezultatai ir pavesta Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu.

2. 2003 m. spalio 22 d. Valstybės turto fondo sprendimas, kuriuo konkurso nugalėtoju pripažįstamas mažiausią sumą pasiūlęs pretendentas, grindžiamas Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 58 punktu: šiame punkte nustatyta, kad jeigu per šių nuostatų 38 punkte nurodytą laiką viešo konkurso laimėtojas neatvyksta parengti pirkimo-pardavimo sutarties projekto arba per 45 punkte nurodytą laiką neatvyksta pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties, arba per 54 punkte nurodytą laiką nesumoka už viešame konkurse įsigytą objektą, Valstybės turto fondas panaikina viešo konkurso rezultatus (sumokėti pradinis įnašas ir mokestis už viešo konkurso dokumentų rinkinį negrąžinami) ir gali pavesti viešo konkurso komisijai derėtis dėl privatizavimo objekto pardavimo su antrąją vietą užėmusiu viešo konkurso dalyviu. Šį sprendimą Valstybės turto fondas priėmė atsižvelgęs į 2003 m. spalio 21 d. UAB FMĮ „Suprema“ išvadas, pagal kurias buvo konstatuota, jog tęsti esamą konkursą turėtų būti mažiau ekonomiškai rizikinga negu skelbti naują konkursą.

 

III. Dėl klausimo, ar privatizuojant AB „Alita“ valstybei nebuvo padaryta žalos:

1. Privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta 34 404 920,84 Lt žalos. Iš šios sumos didžiausia – 32 650 000 Lt materialinė žala (negautos pajamos) valstybei buvo padaryta dėl to, kad Valstybės turto fondas neteisėtai atsisakė pasirašyti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su pirmuoju viešo konkurso laimėtoju L. Bosca. Be to, valstybė patyrė 1 754 920,84 Lt tiesioginių nuostolių, kuriuos Valstybės turto fondas turi sumokėti tenkindamas ieškovo L. Boscos reikalavimus ir padengdamas kitas bylinėjimosi išlaidas pagal 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006.

2. Valstybės turto fondui atsisakius pasirašyti AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutartį su pirmuoju konkurso laimėtoju L. Bosca, Lietuva neteko galimybės papildyti savo užsienio valiutos įplaukas 26,7 mln. eurų ar kita užsienio valiuta, nes vėliau viešo konkurso nugalėtoju pripažintas V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus ir D. Vėželio konsorciumas (UAB „Invinus“) AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausiusias akcijas nupirko už litus, kuriuos gavo pagal kredito sutartį iš akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“.

3. Neteisėti Valstybės turto fondo, Viešo konkurso komisijos, Privatizavimo komisijos ir Vyriausybės sprendimai dėl L. Boscos pašalinimo iš derybų dėl AB „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vėlesni šių valstybės institucijų veiksmai privatizuojant AB „Alita“ padarė žalos ir mūsų valstybės tarptautiniam prestižui ir gali turėti neigiamų pasekmių tiesioginėms užsienio investicijoms ir Lietuvos skolinimosi reitingams.

 

IV. Dėl įpareigojimo, konstatavus, kad privatizuojant AB „Alita“ valstybei buvo padaryta žalos, nustatyti už tai atsakingus asmenis:

Atsakingais asmenimis už valstybei padarytą žalą privatizuojant AB „Alita“ laikytini valstybės įmonės Valstybės turto fondo buvęs generalinis direktorius P. Milašauskas, valstybės įmonės Valstybės turto fondo valdyba (pirmininkas – G. Rainys), valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 008 sudaryta Viešojo konkurso komisija akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“„Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti (pirmininkas – A. Malikėnas), Privatizavimo komisija (pirmininkas – R. Ginevičius) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė (kurios 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimui Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ pritarė ir jį pasirašė tuometinis ūkio ministras P. Čėsna ir Ministras Pirmininkas A. M. Brazauskas).

 

Komisija, atsižvelgdama į pateiktas išvadas, siūlo:

 

1) Lietuvos Respublikos Seimui kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymui ir Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui;

2) Lietuvos Respublikos Seimo valdybai sudaryti darbo grupę Lietuvos Respublikos Seimo Operatyvinės veiklos komisijos nuostatų pataisoms parengti. Pataisyti nuostatai turėtų neleisti minėtai komisijai ateityje vengti bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos Seimo sudarytomis laikinosiomis tyrimo komisijomis ir Seimo komitetais;

3) Lietuvos Respublikos Seimo valdybai sudaryti darbo grupę, kuri parengtų teisės aktų pataisas, sudarysiančias galimybes Seimo laikinosioms tyrimo komisijoms ir Seimo komitetams susipažinti su tyrimams reikalinga svarbia informacija, kuria disponuoja Lietuvos Respublikos specialiosios tarnybos;

4) Lietuvos Respublikos Vyriausybei spręsti asmenų, atsakingų už valstybės patirtą žalą privatizuojant AB „Alita“, drausminės, materialinės ir (ar) civilinės atsakomybės klausimą;

5) Lietuvos Respublikos Vyriausybei užtikrinti, kad į valstybės tarnautojų ir pareigūnų, kuriems pagal kompetenciją būtinas leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, pareigas būtų skiriami asmenys, turintys įstatymų nustatytą leidimą dirbti su šia informacija;

6) Lietuvos Respublikos Vyriausybei inicijuoti AB „Alita“ ir UAB „Invinus“ reorganizavimo sandorio, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 903 „Dėl pritarimo susitarimui dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcinės bendrovės „Alita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pakeitimo projekto“, teisėtumo ir galimų finansinių pažeidimų tyrimą;

7) Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai iki 2006 m. gruodžio 1 d. ištirti su AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo sandoriu susijusio viešojo intereso gynimo galimybę ir spręsti atsakomybės už valstybei padarytą turtinę žalą klausimą.

 

Komisija išvadas patvirtino 2006 m. spalio 26 d. posėdyje.

Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – nėra, susilaikiusių nėra.

______________

 

 


Lietuvos Respublikos Seimo

2006 m. lapkričio 23 d.

nutarimo Nr. X-922

2 priedėlis

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIAM TEISMUI

 

Pareiškėjas:

Lietuvos Respublikos Seimas

Gedimino pr. 53, Vilnius

 

Pareiškėjo atstovai:

Seimo narys Jonas Pinskus

Seimo narys Julius Veselka

 

Ginčijamus aktus priėmusi valstybės institucija:

Lietuvos Respublikos Vyriausybė Gedimino pr. 11, Vilnius

 

PRAŠYMAS IŠTIRTI, AR TEISĖS AKTAS ATITINKA KONSTITUCIJĄ IR ĮSTATYMUS

 

2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ (Žin., 2003, Nr. 123-5628), kuriuo buvo nuspręsta pritarti akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui ir įpareigoti valstybės įmonę Valstybės turto fondą užtikrinti, kad būtų patikrinta potencialaus pirkėjo lėšų, mokamų už privatizuojamą objektą, kilmė. Kyla pagrįstų abejonių, ar šis nutarimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje įtvirtintą teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 ir 16 straipsnius. Abejonės grindžiamos šiais argumentais:

1. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio 1 dalis nustato, kad „viešas konkursas – tai vieno ar kelių privatizavimo objektų perdavimas potencialiam pirkėjui, konkurso laimėtojui, kurio rašytiniai kainos ir investiciniai pasiūlymai (pinigai, skirti įsigyti ilgalaikį ir trumpalaikį materialųjį turtą didinant akcinės ar uždarosios akcinės bendrovės įstatinį kapitalą), įvykdžius privatizavimo sąlygose nustatytus darbo vietų minimalius reikalavimus, yra geriausi“. Šioje dalyje taip pat numatyta, kad „su geriausią konkursinį pasiūlymą pateikusiu potencialiu pirkėju ar potencialiais pirkėjais, kurių konkursiniai pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų, gali būti deramasi dėl jų pateiktų konkursinių pasiūlymų gerinimo“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 35 punkte nustatyta, kad „vertindama pateiktus konkursinius pasiūlymus, Viešo konkurso komisija įrašo potencialius pirkėjus, kurių pasiūlymai skiriasi ne daugiau kaip 15 procentų nuo pateikto geriausio konkursinio pasiūlymo, pažymoje (...) iš eilės pagal šių nuostatų 34 punkte nurodyta tvarka nustatytus vertinimo rezultatus“.

2003 m. vasario 3 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė AB „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo viešo konkurso būdu programai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 3 d. nutarimas Nr. 170). 2003 m. gegužės 7 d. dalyvauti AB „Alita“ privatizavimo konkurse užsiregistravo 4 dalyviai: V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumas; L. Bosca; UAB „Eugesta“ ir UAB „Vinvesta“ konsorciumas; UAB „Mineraliniai vandenys“.

Geriausią konkursinį pasiūlymą viešame AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo konkurse pateikė Luigiterzo Bosca – 90 700 000 Lt už AB „Alita“ akcijų paketą. Atsižvelgdama į tai, 2003 m. birželio 26 d. Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti (toliau – Viešo konkurso komisija) nutarė pripažinti viešo konkurso laimėtoju L. Boscą. 2003 m. birželio 30 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas patvirtino Viešo konkurso komisijos išvadą dėl L. Boscos pripažinimo viešo konkurso laimėtoju. Viešame konkurse dalyvavusio V. Junevičiaus ir kitų konsorciumo konkursinis pasiūlymas buvo 57 550 000 Lt. Taigi skirtumas tarp geriausio konkursinio pasiūlymo ir V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumo pasiūlymo sudarė 33 150 000 Lt. Tai sudaro beveik 37 procentų kainos skirtumą tarp nurodytų konkurso dalyvių – t. y. daugiau nei dvigubai, negu numatyta Privatizavimo įstatyme.

2003 m. spalio 14 d. valstybės įmonės Valstybės turto fondo generalinio direktoriaus įsakymu Nr. IV-266 panaikinti viešo konkurso rezultatai ir pavesta Viešo konkurso komisijai derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo su antrąją vietą užėmusiu konkurso dalyviu (šis sprendimas buvo pripažintas neteisėtu 2006 m. spalio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-470/2006 pagal ieškovo L. Boscos ieškinį atsakovui valstybės įmonei Valstybės turto fondui dėl sprendimo pripažinimo nepagrįstu ir nesąžiningu bei nuostolių atlyginimo). 2003 m. spalio 22 d. valstybės įmonė Valstybės turto fondas pakvietė V Junevičiaus, V Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumą derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo, 2003 m. lapkričio 10 d. buvo parafuotas sutarties projektas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Alita“ akcijų paketo pirkimo-pardavimo, o 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisija pritarė sandorio projektui. 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgdama į minėtą Privatizavimo komisijos 2003 m. lapkričio 27 d. sprendimą (protokolas Nr. 55 (350), priėmė ginčijamą nutarimą, kuriuo pritarė akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo, kitų konstitucinių imperatyvų kyla reikalavimas įstatymų leidėjui, kitiems teisėkūros subjektams paisyti iš Konstitucijos kylančios teisės aktų hierarchijos. Šis reikalavimas inter alia reiškia, kad (...) žemesnės galios teisės aktuose draudžiama nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris konkuruotų su nustatytuoju aukštesnės galios teisės aktuose (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d. nutarimas). Poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, jie turi būti priimami remiantis įstatymais, nes poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, neatsižvelgiant į tai, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

Yra pagrindo manyti, kad 2003 m. gruodžio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ buvo pritarta sandoriui, sudarytam nesilaikant imperatyvių Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo ir Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų reikalavimų. Pažymėtina, jog sandoris, kuriam buvo pritarta ginčijamu teisės aktu, laikytinas sudėtine jo dalimi. Tokia teisinė situacija, kai institucijos priimtas teisės taikymo aktas prieštarauja tos pačios institucijos anksčiau priimtam teisės norminiam aktui, teisinėje valstybėje yra netoleruotina. Maža to, konstitucinio teisinės valstybės principo pažeidimu neabejotinai laikytina situacija, kai žemesnės galios teisės taikymo aktas prieštarauja aukštesnės galios teisės norminiam aktui.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui bei Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 16 straipsnio reikalavimams.

2. Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Vyriausybės nutarimai privatizavimo klausimais, priimti vadovaujantis šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, yra privalomi valstybės bei privatizavimo institucijoms“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 31 d. nutarimu Nr. 1502 patvirtintų Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28.11 punkte nustatyta, kad Viešo konkurso komisija gali atmesti gautą potencialaus pirkėjo paraišką, jeigu „Turto fondas iš atitinkamų Lietuvos ar užsienio valstybės institucijų gavo raštišką informaciją apie potencialaus pirkėjo nepatikimumą. Jeigu potencialus pirkėjas yra fizinių ar (ir) juridinių asmenų grupė ir nustatoma, kad bent vienas grupės asmuo yra nepatikimas, teisės dalyvauti viešame konkurse netenka visa grupė“.

Lietuvos Respublikos Seimo laikinoji tyrimo komisija AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti (toliau – Komisija), sudaryta Lietuvos Respublikos Seimo 2005 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. X-241 „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos AB „Alita“ privatizavimo aplinkybėms ištirti sudarymo“ 2006 m. spalio 26 d. patvirtino tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad AB „Alita“ privatizavimo proceso eigoje teisę susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą turėjo tik ribotas skaičius valstybės įmonės Valstybės turto fondo darbuotojų. Nustatyta, kad nė vienas iš Viešo konkurso komisijos narių, taip pat valstybės įmonės Valstybės turto fondo direktorius tokios teisės neturėjo. Atsižvelgiant į tai, sprendimų dėl AB „Alita“ privatizavimo priėmimo metu negalėjo būti užtikrinti Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo viešo konkurso būdu nuostatų 28.11 punkto reikalavimai, susiję su viešame konkurse dalyvaujančių asmenų patikimumu.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad „valstybės pareigūnų (...) įgaliojimai teisės aktuose negali būti apibūdinami kaip jų subjektinė teisė, kurią jie gali įgyvendinti savo nuožiūra, t. y. tokia teisė, kuria jie gali pasinaudoti arba nepasinaudoti; tokie įgaliojimai – tai ir pareigos, kurias valstybės pareigūnai ne tik gali, bet ir privalo įgyvendinti, jeigu yra įstatymuose nustatytos sąlygos“ (2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Pažymėtina, kad tiek valstybės įmonė Valstybės turto fondas, tiek Viešo konkurso komisija akcinėms bendrovėms „Stumbras“, „Vilniaus degtinė“, „Alita“ ir „Anykščių vynas“ privatizuoti neįgyvendino jiems įstatyme nustatytos pareigos tikrinti viešo konkurso dalyvių patikimumą. Dėl šios priežasties jų priimti sprendimai bei veiksmai, susiję su AB „Alita“ akcijų paketo privatizavimu (tarp jų 2003 m. spalio 22 d. valstybės įmonės Valstybės turto fondo pakvietimas V. Junevičiaus, V. Pečiūros, A. J. Stankevičiaus, D. Vėželio konsorciumo derėtis dėl AB „Alita“ akcijų paketo pardavimo) laikytini neteisėtais. Pagal bendrą teisės principą iš neteisės teisė neatsiranda (ex injuria jus non oritur). Todėl tiek 2003 m. lapkričio 27 d. Privatizavimo komisijos sprendimas pritarti sandorio projektui, tiek jo pagrindu priimtas ginčijamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuriuo pritarta akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui, laikytini teisės taikymo aktais, prieštaraujančiais įstatymui. Pažymėtina, kad priešingas teisės aiškinimas neįmanomas nepažeidžiant atsakingo valdymo principo, kuris yra sudėtinė konstitucinio teisinės valstybės principo dalis.

Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 straipsniui.

 

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 105 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir 106 straipsnio 3 dalimi, prašo ištirti, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimas Nr. 1698 „Dėl pritarimo akcinės bendrovės „Alita“ valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkimo-pardavimo sutarties projektui“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui ir Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 3 ir 16 straipsniams.

______________

 



* Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. VI knyga. Prievolių teisė // Justitia, Vilnius, 2002.