LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJOS BENDROJO PLANO“ PAKEITIMO

 

2006 m. spalio 12 d. Nr. X-851

Vilnius

 

(Žin., 2002, Nr. 110-4852)

 

Lietuvos Respublikos Seimas nutaria:

 

1 straipsnis.

1. Pakeisti Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. IX-1154 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano“, (toliau – Bendrasis planas) skyriaus „I. Bendrųjų teritorinių struktūrų formavimas“ skirsnio „1. Urbanistinės sistemos optimizavimas“ 7 punktą ir jį išdėstyti taip:

7. R kategorijos metropoliniam centrui priskiriami Šiauliai. Šis miestas dabar metropolinio lygmens centro kriterijų neatitinka ir yra silpniausia grandis šiame lygmenyje, tačiau yra realios galimybės išplėtoti Šiaulius iki metropolinio lygmens centro – geresnė Vakarų Lietuvos demografinė padėtis, universitetas, galimybė intensyviai sąveikauti su gretimų regionų (Telšių, Panevėžio, Jelgavos) bei miestų potencialais, lauktinas Via Hanseatica (I A koridoriaus) svarbos didėjimas. Šiauliai turi sparčiai plėstis kaip regioninis mokslo ir mokymo centras, būtinas moderniųjų technologijų lokalizavimas, į savo ekonominio baseino išteklius orientuotas tyrimo ir plėtojimo potencialo ugdymas bei ryžtingas darbo vietų kūrimas. Būtina panaudoti įvairias makroregioną jungiančių tinklų formavimo priemones: valdymo ir organizacines (pvz., regioninių plėtros tarybų bendradarbiavimas, pramonės ir verslo plėtros bendrų tarybų steigimas), technologines ir technines (pvz., transporto ryšių tobulinimas), erdvinio planavimo (pvz., bendrų plėtros programų, projektų rengimas bei derinimas) ir kt. Jungiančiųjų tinklų formavimas turėtų skatinti viso ekonominio baseino gamybinio potencialo augimą. Be Šiaulių, R kategorijos metropoliniam centrui priskiriamas Panevėžys. Šių metropolinių centrų sąveika turi užtikrinti stiprų Lietuvos šiaurinės dalies urbanistinį tinklą. Panevėžio miestas šiuo metu taip pat neatitinka metropolinio lygmens centro kriterijų, tačiau sparčiai vystosi, yra realios galimybės sąveikauti su gretimų regionų (Šiaulių, Utenos) ir miestų (Šiaulių, Utenos, Ukmergės) potencialais, sėkminga Via Baltica (I koridoriaus) plėtra. Būtina didinti ekonominį, mokslinį, aptarnavimo potencialą, kurti darbo vietas, taip pat įgyvendinti kitas šios kategorijos centro formavimo priemones.“

 

2. Bendrojo plano skyriaus „I. Bendrųjų teritorinių struktūrų formavimas“ skirsnio „1. Urbanistinės sistemos optimizavimas“ 8 punkte vietoj žodžio „dvylika“ įrašyti žodį „vienuolika“ ir šį punktą išdėstyti taip:

8. Numatoma didinti šalies regioninio skaidymo mastą ir plėtoti vienuolika 2 lygmens – regioninių – centrų, priskirtinų šioms kategorijoms:

A kategorija – atliekantys regioninę administracinę funkciją, pakankamo potencialo, palaikomi;

B kategorija – atliekantys regioninę administracinę funkciją, nepakankamo potencialo, stiprinami;

C kategorija – neatliekantys regioninės administracinės funkcijos, siūlomi nauji vidutinių miestų pagrindu, stiprinami;

D kategorija – neatliekantys regioninės administracinės funkcijos, formuojami nauji sujungiant gretimus potencialus, ypač stiprinami.“

 

3. Bendrojo plano skyriaus „I. Bendrųjų teritorinių struktūrų formavimas“ skirsnio „1. Urbanistinės sistemos optimizavimas“ 9 punkto antrojoje pastraipoje vietoj žodžio „trys“ įrašyti žodį „du“, žodį „Panevėžys“ išbraukti ir šį punktą išdėstyti taip:

9. Pagal nustatytas plėtros potencialo kategorijas Bendrajame plane yra numatomi:

• du A kategorijos – pakankamo potencialo esami dabartinių apskričių centrai – Alytus ir Marijampolė. Jiems reikalingas esamo socialinio ir ekonominio potencialo palaikymas ir renovacija;

• trys B kategorijos – nepakankamo potencialo esami dabartinių apskričių centrai – Tauragė, Telšiai, Utena. Jiems reikalinga esamo socialinio ir ekonominio potencialo renovacija bei stiprinimas;

• penki C kategorijos – siūlomi nauji regioninių centrų funkcijoms atlikti vidutiniai miestai – Biržai, Mažeikiai, Ukmergė, Raseiniai ir Rokiškis. Jie ir dabar iš dalies atlieka regioninių centrų funkcijas, aktyvindami atokias periferines pasienio teritorijas arba būdami prie perspektyvinių tarptautinės urbanistinės integracijos ašių; ypač Ukmergė, turinti galimybių intensyvesnei plėtrai. Visiems jiems būtinas esamo socialinio ir ekonominio potencialo aktyvus stiprinimas bei renovacija;

• vienas D kategorijos – sujungiant gretimus potencialus formuojamas naujas regioninis Švenčionių – Švenčionėlių centras. Tai ypatingas atvejis. Šis centras formuojamas dėl būtinumo aktyviau remti ir stiprinti ypač blogos padėties bei silpną potencialą turintį Šiaurės Rytų Lietuvos probleminį arealą. Šiame savitų istorinės bei kultūrinės raidos tradicijų Lietuvos regione (Švenčionių kraštas) naujo regioninio centro (Švenčionys – Švenčionėliai) kūrimas, plėtojant ir sujungiant abiejų greta esančių (tik per 12 km) miestų gamybinius ir žmogiškuosius intelektinius išteklius valdymo, organizacinėmis, technologinėmis, techninėmis bei erdvinio planavimo priemonėmis, yra svarbus urbanistinio karkaso formavimo bei šalies regioninės politikos uždavinys.“

 

4. Bendrojo plano skyriaus „I. Bendrųjų teritorinių struktūrų formavimas“ skirsnio „1. Urbanistinės sistemos optimizavimas“ 27 punkte po žodžių „Šiaulių miesto“ įrašyti žodžius „ir Panevėžio miesto“, po žodžio „plėtra“ įrašyti žodžius „Šiaulių ir Panevėžio potencialams sujungti reikalingų infrastruktūros tinklų suformavimas;“ ir šį punktą išdėstyti taip:

27. 1 lygmens (metropolinių) centrų ir I A lygmens metropolinės urbanistinės integracijos ašies plėtojimo prioritetai būtų šie:

• Šiaulių miesto ir Panevėžio miesto plėtra. Šiaulių ir Panevėžio potencialams sujungti reikalingų infrastruktūros tinklų suformavimas;

• Vilniaus ir Kauno potencialams sujungti reikalingų infrastruktūros tinklų suformavimas;

• I A lygmens metropolinės urbanistinės integracijos ašies atkarpų pagal IX B tarptautinio automobilių transporto ir geležinkelių transporto koridoriaus pradinius techninius parametrus suformavimas;

• metropolinės ašies vakarinės ir rytinės atkarpų specialių plėtros planų sudarymas.“

 

2 straipsnis.

1. Bendrojo plano grafinės dalies brėžinyje „Urbanistinis karkasas“ Panevėžio miestą žymintį sutartinį ženklą pakeisti ženklu „I lygmens metropolinis, šalies, R kategorijos – formuojamas plėtojant ir apjungiant potencialus“, o urbanistinės integracijos ašį, kaip „I lygmens, I A kategorijos – metropolinę“, šiame brėžinyje pažymėti nuo Šiaulių iki Panevėžio miesto (Bendrojo plano brėžinys „Urbanistinis karkasas“ pridedamas).

2. Bendrojo plano grafinės dalies brėžinyje „Teritorijos erdvinė koncepcija“ Panevėžio miestą žymintį sutartinį ženklą pakeisti ženklu „I lygmens metropolinis, šalies, R kategorijos – formuojamas plėtojant ir apjungiant potencialus“ (Bendrojo plano brėžinys „Teritorijos erdvinė koncepcija“ pridedamas).

3. Bendrojo plano grafinės dalies brėžinyje „Nacionalinės regioninės politikos organizavimas“ nuo Šiaulių miesto einančią urbanistinės integracijos ašį „I A kategorijos metropolinės UI urbanistinės ašies plėtojimo rėmimo“ ženklu pažymėti iki Panevėžio miesto ir Panevėžio miestą pažymėti ženklu „Silpno metropolinio centro plėtojimo rėmimas“ (Bendrojo plano brėžinys „Nacionalinės regioninės politikos organizavimas“ pridedamas).

 

 

SEIMO PIRMININKAS                                                                          VIKTORAS MUNTIANAS

______________


 

 

 

 

______________