Lietuvos Respublikos Seimo
2006 m. d.
nutarimo Nr. X-
priedėlis
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO
LAIKINOSIOS KOMISIJOS STATYBŲ VILNIUJE, TURNIŠKĖSE, APLINKYBĖMS IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KANCELIARIJOS
AKCINĖS KOMUNALINIŲ PASLAUGŲ BENDROVĖS VEIKLAI IŠTIRTI
IŠVADA
Seimo laikinoji komisija statybų Vilniuje, Turniškėse, aplinkybėms ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės (toliau – Bendrovė) veiklai ištirti (toliau – Komisija), sudaryta 2006 m. kovo 14 d. Seimo nutarimu Nr. X-514 (Žin., 2006, Nr. 30 - 1040) iš 12 narių: Komisijos pirmininkės Loretos Graužinienės, Komisijos pirmininko pavaduotojo Antano Matulo, narių – Algio Čapliko, Ramūno Garbaravičiaus, Vaclovo Karbauskio, Algimanto Matulevičiaus, Skirmanto Pabedinsko, Alfredo Pekeliūno, Algimanto Salamakino, Algirdo Syso, Gintaro Steponavičiaus, Zitos Žvikienės, sekretoriaujant Seimo kanceliarijos Seimo komisijų sekretoriato patarėjai Jadvygai Ilgevičiūtei ir padėjėjai Laurai Bursevičiūtei, dalyvaujant Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresniesiems patarėjams Sauliui Švedui ir Rasai Šniukaitei, patarėjai Vilijai Račkauskienei,
buvo įpareigota ištirti ir nustatyti:
1) ar visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija apie statybas Vilniuj e, Turniškėse, atitinka tikrovę;
4) kokiomis aplinkybėmis Respublikos Prezidento patarėjai E. Bagdonas ir R. Muraška bei kiti asmenys įsigijo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Turniškėse;
5) ar asmenų (E. Bagdono, R. Muraškos, V. Račkio ir kitų) veiksmais buvo pažeisti galiojantys teisės aktai ir (ar) tarnybinės etikos bei moralės normos, ar nebuvo nusižengta viešųjų ir privačių interesų atskyrimo principui;
6) ar, atliekant visus šiuos veiksmus, valstybei nebuvo padaryta žalos; jei žala buvo padaryta, įvardyti už tai atsakingas valstybės institucijas, pareigūnus, privačius asmenis ir nustatyti asmenis, privalančius atlyginti valstybei padarytą turtinę žalą;
7) kaip buvo sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė (toliau – Bendrovė), kaip ji buvo valdoma, koks turtas jai perduotas, kaip buvo reglamentuotas turto valdymas;
8) ar tinkamai buvo atstovaujama valstybės interesams Bendrovei įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises;
10) ar pagrįstai ir teisėtai Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulkai naudojami atliekant Turniškių teritorijos apsaugą.
Komisija taip pat buvo įpareigota pateikti pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms Vyriausybei pavaldžioms institucijoms priklausančio turto efektyvaus valdymo ir kontrolės.
Komisija 2006 m. kovo 21, 28, 31 d., balandžio 4, 7, 14 d. 21 d., gegužės 5, 26 d., birželio 8, 13 d., liepos 5, 11, 14, 18 d. posėdžiuose, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymu, Seimo statutu, Komisijos 2006 m. kovo 21 d. posėdžio sprendimu patvirtintu Komisijos darbo reglamentu, analizavo Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais;
išklausė į Komisijos posėdžius kviestų asmenų – Bendrovės direktoriaus Valdo Račkio, Bendrovės valdybos narių Antano Daugaravičiaus ir Gedimino Tregubskio, Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininko Jono Šniaukštos, Vyriausybės kanclerio Antano Zenono Kaminsko, Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio Osvaldo Markevičiaus, Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausiosios specialistės teisės klausimais Juditos Kaminskienės, atsistatydinusių Respublikos Prezidento patarėjų Edmino Bagdono ir Ryčio Muraškos, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojo Dainiaus Dabašinsko, Valstybės kontrolės Audito plėtros departamento direktorės Nijolės Mickuvienės, Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro Zenono Buroko pateiktą informaciją;
analizavo raštu pateiktus Vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Seimo Audito komiteto perduotus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Generalinės prokuratūros paaiškinimus;
analizavo Vyriausybės kanceliarijos, Respublikos Prezidento kanceliarijos, Bendrovės pateiktus dokumentus, susijusius su Komisijos tiriamais klausimais;
analizavo Valstybės kontrolės atlikto Bendrovės valstybinio audito medžiagą;
analizavo Seimo kanceliarijos Informacijos analizės skyriaus surinktą su statybomis Vilniuje, Turniškėse, susijusią informaciją, paskelbtą visuomenės informavimo priemonėse iki 2006 m. kovo 14 d.
I.
1. Ar visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija apie statybas Vilniuje, Turniškėse, atitinka tikrovę.
2004 m. rugsėjo 14 d. dienraščio „Lietuvos žinios“, 2006 m. kovo 3, 4, 6, 7, 8, 9, 10, 14 d. dienraščio „Lietuvos rytas“, 2006 m. kovo 8, 9 d. dienraščio „Kauno diena“, 2006 m. kovo 8, 22 d. dienraščio „Respublika“, 2006 m. kovo 13 d. žurnale „Ekstra“ straipsniuose ir 2006 m. kovo 3, 8, 9, 14 d. BNS, 2006 m. kovo 8 d. ELTA pranešimuose buvo paskelbta informacija, susijusi su statybomis Turniškėse. Pagal žiniasklaidos paskelbtą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybės komunalinių paslaugų bendrovė paėmė iš AB bankas „Hansabankas“ 6 mln. litų paskolą sovietmečiu buvusių parduotuvių komplekso Turniškėse renovacijai. Bendrovė bankui „Hansabankas“ įkeitė pastatą, kuriame gyveno Prezidentas V. Adamkus, ir kitą savo turtą. Įkeista Prezidento rezidencija buvo įvertinta apie 1,5 mln litų. Prezidento rezidencija buvo įkeista nuo 2004 metų balandžio iki 2005-ųjų metų vasario. Rezidencijos įkeitimas buvo panaikintas po to, kai V. Adamkus buvo išrinktas Respublikos Prezidentu antrajai kadencijai. Respublikos Prezidento kanceliarija namą, kuriame gyveno Respublikos Prezidentas V. Adamkus, išpirko iš Vyriausybės valdomos bendrovės už 3 mln. litų. Už paimtą paskolą Bendrovė vietoj buvusių parduotuvių komplekso pastatė 12 kotedžų. 7 kotedžai buvo parduoti, juos įsigijo Respublikos Prezidento patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, AB banko „Hansabankas“ valdybos pirmininko pavaduotojas Tomas Andrejauskas, AB banko „Hansabankas“ Vilniaus regiono skyriaus valdytojas Darius Indriūnas, buvusi Finansų ministerijos pareigūnė Asta Ungulaitienė, Lietuvos Respublikos ambasadorius Čekijoje Romualdas Kozyrovičius, gydytojas Karapetas Babajanas. Įsigyti pastatai buvo įregistruoti kaip komercinės paskirties objektai – viešbučiai. Prezidento patarėjai į Turniškes persikraustė už būstus sumokėję mažesnę negu rinkos kainą. Bendrovės vadovo V. Račkio teigimu, apie parduodamus kotedžus Turniškėse buvo galima sužinoti iš internete paskelbtos informacijos, o vienas iš pagrindinių kriterijų, pagal kuriuos pasirinkti pirkėjai – specialiųjų tarnybų „filtras“. Be to, naujakuriai įsipareigojo savarankiškai neperleisti turto tretiesiems asmenims. Respublikos Prezidento patarėjai E. Bagdonas ir R. Muraška atsistatydino iš pareigų, tokį savo sprendimą motyvuodami siekiu užkirsti kelią galimoms politinėms interpretacijoms ir vertinimams, kurie galėtų pakenkti Respublikos Prezidento V. Adamkaus moraliniam autoritetui ir jo vykdomai politikai. Respublikos Prezidento V. Adamkaus patarėjas nacionalinio saugumo klausimais R. Muraška ir patarėjas užsienio politikos klausimais E. Bagdonas kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją prašydami tarnybinės etikos požiūriu įvertinti jų veiksmus įsigyjant gyvenamąjį plotą. Butus Turniškių rajone dar 2003 metais yra nusipirkę buvęs Prezidento Algirdo Brazausko patarėjas, įtakingas buvusios Lietuvos demokratinės darbo partijos veikėjas Vladimiras Beriozovas ir jo žentas, taip pat Valstybės saugumo departamento (toliau – VSD) generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas. Turniškių teritoriją, kurioje buvo leista kurtis privatiems objektams, saugojo vidaus tarnybos pulkai,atlikti šios funkcijos pasiųsti 2002 m. vasarį tuomečio vidaus reikalų ministro Juozo Bernatonio įsakymu papildžius Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos dalinių nuostatus.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. Kadangi Bendrovei nuosavybės teise priklausantis pastatų kompleksas, esantis Turniškių g. 13A, Vilniuje, buvo nuostolingas, Bendrovės valdyba užsakė investicinį projektą dėl komplekso Turniškių g. 13A rekonstrukcijos. UAB „Baltijos realizacijos centras” parengė investicinį projektą, kurį išnagrinėjo ir kuriam pritarė stebėtojų tarybos ir Bendrovės valdybos susirinkimas. Akcininkų susirinkime buvo priimtas sprendimas dėl dalies Bendrovės turto įkeitimo tam, kad būtų galima gauti banko paskolą rekonstruoti pastatus, esančius Turniškių g. 13A. Tame pačiame susirinkime buvo suteikti įgaliojimai Bendrovės valdybai priimti sprendimus dėl investicinio projekto įgyvendinimo.
Bendrovės valdybos sprendimu buvo pasirinktas AB bankas „Hansabankas“, jam buvo įkeistas Bendrovės turtas, įskaitant ir pastatą, esantį Turniškių g. 25, kuriame gyveno tuo metu kadenciją baigęs Prezidentas V. Adamkus, ir paimtas 6 milijonų Lt kreditas rekonstrukcijos darbams finansuoti (2006 m. balandžio 4, 7 d., gegužės 5 d. Komisijos posėdžių stenogramos).
2. Siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, investiciniame projekte buvo numatyta dalį rekonstruotų pastatų parduoti. Rekonstravus kompleksą, buvo pastatyta 12 viešbučių–svečių namų. 7 viešbučiai–svečių namai (kotedžai) buvo parduoti. Tarp kotedžus įsigijusiųjų asmenų buvo Respublikos Prezidento patarėjas užsienio politikos klausimais E. Bagdonas ir patarėjas nacionalinio saugumo klausimais R. Muraška. Šie patarėjai dėl kilusio didelio visuomenės susidomėjimo nekilnojamojo turto Turniškėse įsigijimo aplinkybėmis, atsistatydino iš Respublikos Prezidento patarėjų pareigų (2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
Komisija, vadovaudamasi anksčiau išdėstytomis aplinkybėmis, pažymi, kad visuomenės informavimo priemonių paskelbta informacija apie statybas Vilniuje, Turniškėse, iš esmės atitinka tikrovę. Konkretūs faktai ir nustatytos aplinkybės pateikiami toliau – atsakant į kitus Komisijai Seimo nutarime suformuluotus klausimus (t.y. išanalizavus ir nustačius Respublikos Prezidento rezidencijos įkeitimo aplinkybes, Turniškių teritorijoje atliktos pastatų rekonstrukcijos aplinkybes, taip pat aplinkybes, kuriomis Respublikos Prezidento patarėjai E. Bagdonas ir R. Muraška bei kiti asmenys įsigijo asmeninėn nuosavybėn nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Turniškėse, ar asmenų veiksmais buvo pažeisti galiojantys teisės aktai ir (ar) tarnybinės etikos bei moralės normos, ar nebuvo nusižengta viešųjų ir privačių interesų atskyrimo principui, nustačius, ar pagrįstai ir teisėtai Vidaus reikalų ministerijos vidaus tarnybos pulkai naudojami atliekant Turniškių teritorijos apsaugą ir kt.).
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. 2003 m. vasario 27 d. Bendrovės valdyba nusprendė priimti UAB „Baltijos realizacijos centras” pateiktą pasiūlymą dėl investicinio projekto Turniškių g. 13A, Vilniuje. Posėdyje Bendrovės direktorius paaiškino, kad pastatas Turniškių g. 13A Bendrovei jau keletą metų nuostolingas, kad reikia jį rekonstruoti, tam reikalingos investicijos, kad projektą įsipareigoja parengti UAB „Baltijos realizacijos centras”. UAB „Baltijos realizacijos centras” steigėjas yra AB bankas „Hanzabankas”, kuris sutinka suteikti Bendrovei kreditą tik tokiu atveju, jei investicinį projektą rengs ir jo vykdymą prižiūrės UAB „Baltijos realizacijos centras” (Bendrovės valdybos 2003 m. vasario 27 d. posėdžio protokolas).
2. 2004 m. sausio 16 d. Bendrovės valdyba patvirtino investicinį projektą dėl pastato Turniškių g. 13A, Vilniuje, rekonstrukcijos (Bendrovės valdybos 2004 m. sausio 16 d. posėdžio protokolas).
3. 2004 m. vasario 10 d. Bendrovės valdyba nusprendė 2004 m. kovo 18 d. sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą dėl sprendimo įkeisti ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė negu 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, dalį (Bendrovės valdybos posėdžio 2004 m. vasario 10 d. posėdžio protokolas).
4. 2004 m. kovo 4 d. Bendrovės stebėtojų taryba ir valdyba svarstė pastato Turniškių g. 13A rekonstrukcijos investicinį projektą. Po svarstymo nutarimas buvo priimtas vienbalsiai – nutarta pritarti pastato Turniškių g. 13A rekonstrukcijos investiciniam projektui ir pavesti Bendrovės valdybai organizuoti projekto įgyvendinimą (Bendrovės stebėtojų tarybos ir valdybos 2004 m. kovo 4 d. posėdžio protokolas).
5. 2004 m. kovo 18 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė: 1) imti iš bet kurio komercinio banko iki 6. 000 000 (šešių milijonų) litų (Lt) sumos kreditą; 2) užtikrinant kredito grąžinimą ir kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui „Hansabankas” bet kurį Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą; 3) pavesti Bendrovės direktoriui V. Račkiui tvarkyti visus reikalus, susijusius su kredito ėmimu ir Bendrovės nekilnojamojo ar (ir) kilnojamojo turto įkeitimu, įskaitant, bet neapsiribojant, nustatyti imamo kredito dydį bei terminą, kuriam imamas kreditas, įkeičiant turtą, taip pat pasirašyti su AB banku „Hansabankas” kredito sutartį, turto įkeitimo sutartis (lakštus), jų sąlygų pakeitimus bei kitus su tuo susijusius dokumentus (Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2004 m. kovo 18 d., protokolas).
6. 2004 m. kovo 19 valdybos posėdyje Bendrovės direktorius V. Račkys informavo apie Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus. Bendrovės valdyba nutarė: 1) imti iš AB banko „Hansabankas” iki 6 000 000 (šešių milijonų) Lt kreditą; 2) užtikrinant kredito grąžinimą ir kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymą, įkeisti AB bankui „Hansabankas” bet kurį Bendrovei priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą; 3) pavesti Bendrovės direktoriui V. Račkiui tvarkyti visus reikalus, susijusius su kredito ėmimu ir Bendrovės nekilnojamojo ar (ir) kilnojamojo turto įkeitimu, įskaitant, bet neapsiribojant įgaliojimais nustatyti imamo kredito dydį ir terminą, kuriam imamas kreditas įkeičiant turtą, pasirašyti su AB banku „Hansabankas” kredito sutartį, turto įkeitimo sutartis (lakštus), jų sąlygų pakeitimus ir kitus su tuo susijusius dokumentus (Bendrovės valdybos 2004 m. kovo 19 d. posėdžio protokolas Nr. 7).
7. 2004 m. kovo 18 d. Bendrovė prašė Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus sutikimo įkeisti AB bankui „Hansabankas” prašyme nurodytus Bendrovei nuosavybės teise priklausančius pastatus (tarp jų ir pastatą, esantį Turniškių g. 25), esančius Vilniaus apskrities administracijos išnuomotuose valstybinės žemės sklypuose (Bendrovės 2004 m. kovo 18 d. raštas Nr. 6-59 Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus m. žemėtvarkos skyriui „Dėl sutikimo įkeisti pastatus”, Žemės nuomos sutartis su Vilniaus apskrities administracija, sudaryta 1999-05-25).
8. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius (vedėja - Jūratė Riaubiškienė) neprieštaravo, kad Bendrovė įkeistų 5800 m2 sklypo dalies, esančios 7055 m2 žemės sklype Turniškių g. 17 ir 25, Vilniaus mieste (žemės sklypo kadastrinis Nr.0101/0012:274, unikalus Nr. 0101-0012-0274), nuomos teisę, atsiradusią Nekilnojamojo turto registre (registro Nr.1/28960) įregistruotos 1999 m. gegužės 5 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu (Vilniaus apskrities viršininko administracijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 22 d. pažyma Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinei komunalinių paslaugų bendrovei Nr. Į-02-27-327 „Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, esančios Turniškių g. 17 ir 25, Vilniaus mieste (kadastro Nr. 0101/0012:274), nuomos teisės įkeitimo).
9. 2004 m. balandžio 9 d buvo sudaryta AB banko „Hansabankas” ir Bendrovės kredito sutartis. Pagal sutarties 2.3 punktą kredito paskirtis – banko kredito gavėjui pagal 2004 m. vasario 24 d. kredito sutartį Nr. 04-004477-AK suteikto kredito grąžinimas ir pastatų, esančių Turniškių g. 13 a, Vilniuje, rekonstrukcija į sublokuotų namų viešbutį. Sutarties 2.4 punkte nustatyta, kad kredito gavėjo prievolių pagal sutartį tinkamas įvykdymas užtikrinamas: „2.4.5. pastato, turinčio 520,44 m2. ploto, unikalus Nr. 1094-0399-4016, esančio Turniškių g. 25, Vilniuje, įkeitimu” (2004 m. balandžio 9 d. Kredito sutartis Nr. 04-006927-IN tarp AB banko „Hansabankas” ir Bendrovės).
10. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas paaiškino, kad jo sprendimu buvo duotas įgaliojimas Vyriausybės kanceliarijos atstovui balsuoti akcininkų susirinkime leidžiant įkeisti Bendrovės turtą, kurio vertė būtų didesnė negu 1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo. Šį sprendimą kancleris priėmė savarankiškai, Ministras Pirmininkas šiais dalykais nesidomėjo (Komisijos 2006 m. gegužės 5 d. posėdžio stenograma).
11. Komisijos posėdyje Bendrovės direktorius V. Račkys teigė, kad tuo metu, kai Bendrovė nusprendė imti paskolą iš AB banko „Hansabankas”, Turniškių g. 25 esančiame name niekas negyveno ir šis pastatas tuo metu priklausė Bendrovei. Tuo metu šis pastatas turėjo Respublikos Premjero rezidencijos statusą. Direktorius teigė, kad leidimą Bendrovei imti paskolą iš banko ir užstatyti Turniškių g. 25 esantį pastatą davė visuotinis akcininkų susirinkimas, o AB bankas „Hansabankas” buvo pasirinktas Bendrovės valdybos sprendimu, kadangi šis bankas suteikė palankiausias sąlygas.
Įvykus Prezidento Rolando Pakso apkaltai ir Respublikos Prezidentu išrinkus Valdą Adamkų, pastarasis atsisakė persikraustyti iš jam, kaip kadenciją baigusiam Prezidentui, iki gyvos galvos suteiktos poilsiavietės, priklausančios Bendrovei, į Respublikos Prezidento rezidencijos pastatą, priklausantį Respublikos Prezidento kanceliarijai.
Bendrovės direktorius V. Račkys teigė, kad Bendrovė neinformavo Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus apie Respublikos Prezidento rezidencijos įkeitimą (Komisijos 2006 m. balandžio 4 d. posėdžio protokolas).
12. Bendrovės valdybos narys A. Daugaravičius Komisijos posėdyje teigė, kad jis dalyvavo posėdyje, kuriame buvo svarstomas Turniškių g. esančių pastatų įkeitimo klausimas, ir balsavo už jų įkeitimą. Kad bus įkeičiamas pastatas, kuriame gyvena Respublikos Prezidentas, jis nepastebėjo.
A. Daugaravičius teigė, kad tuo metu, kai Turniškių g. 25 esantis pastatas buvo įkeistas bankui, tai buvo kadenciją baigusio Prezidento gyvenamosios patalpos, o ne Respublikos Prezidento rezidencija. Po Respublikos Prezidento rinkimų pasikeitus pastato Turniškių g. 25 statusui, apie tai, kad Respublikos Prezidento rezidencija įkeista, Bendrovės direktorius V. Račkys informavo atvykęs į Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyrių (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
13. Paklaustas, ar Bendrovės direktorius informavo valdybą, kad yra įkeista Respublikos Prezidento rezidencija, Bendrovės juristas, taip pat ir valdybos narys Gediminas Tregubskis teigė, kad specialiai tam organizuoto valdybos posėdžio nebuvo. Bendrovės direktorius apie šią susidariusią situaciją buvo kalbėjęs su juristu (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
14. Stebėtojų tarybos pirmininkas, Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjas J. Šniaukšta paaiškino, kad name adresu Turniškių g. 28 gyveno Prezidentas A. Brazauskas, Prezidentas V. Adamkus, o Prezidentas R. Paksas nespėjo įsikelti. Turniškių g. 25 esantis pastatas Respublikos Prezidento rezidencijos statuso niekada nėra turėjęs. Kai buvo įkeistas, šis pastatas priklausė Bendrovei. Kai buvo rengiamas verslo planas, jis stovėjo tuščias. Po to šis pastatas buvo paskirtas kaip poilsiavietė kadenciją baigusiam Prezidentui V. Adamkui. Tada jis buvo įkeistas. Respublikos Prezidentu išrinkus vėl V. Adamkų, buvo tikimasi, kad jis sugrįš į Turniškių g. 28 esantį Prezidento kanceliarijai priklausantį pastatą. Šis pastatas buvo tuščias ir dabar tebestovi tuščias. Pastatas Turniškių g. 25 Prezidentūrai priklauso tik nuo šių metų vasario mėnesio, kai Prezidento kanceliarija jį nusipirko (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
15. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris O. Markevičius Komisijai teigė, kad apie namo Turniškių g. 25 įkeitimą jis sužinojo 2005 m. kovo pradžioje. Sužinojęs kreipėsi į Bendrovės direktorių V. Račkį ir Vyriausybės kanclerį A. Z. Kaminską, kad jie paaiškintų šią situaciją. 2005 m. kovo 23 d. kancleris A. Z. Kaminskas informavo kanclerį O. Markevičių apie nekilnojamojo turto, esančio Turniškių g. 25, hipotekos išregistravimą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
16. 2005 m. kovo 23 d. AB bankas „Hansabankas” ir Bendrovė susitarė pakeisti kredito gavėjo pagal sutartį tinkamo įvykdymo užtikrinimo priemones, atsisakyti dalies įkeisto turto – pastato, turinčio 520,44 m2 ploto, unikalus Nr. 1094-0399-4016, su priklausiniais, esančių Turniškių g. 25, Vilniuje, hipotekos bei žemės sklypų, kadastro Nr.0101/0012:274, 0101/0012:280, nuomos teisių įkeitimo kaip kredito gavėjo prievolių tinkamo įvykdymo pagal sutartį užtikrinimo priemonių ir pakeisti sutarties sąlygas (AB banko „Hansabankas” ir Bendrovės 2005 m. kovo 23 d. susitarimas Nr. 04-006927-IN-2 „Dėl 2004 m. balandžio 9 d. kredito sutarties Nr. 04-006927-IN sąlygų pakeitimo”).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Pastate Turniškių g. 25 gyvenantis Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus apie pastato įkeitimą nebuvo informuotas.
2. Pastatas Turniškių g. 25 jo įkeitimo metu buvo Respublikos Prezidento poilsiavietė, jam paskirta 2003 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 273 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui”.
3. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 90 straipsnyje nustatyta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją. Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarime konstatavo, kad „Konstitucijos 90 straipsnio nuostatos interpretuotinos atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją Respublikos Prezidento teisinis statusas yra individualus, besiskiriantis nuo visų kitų valstybės pareigūnų statuso. Konstitucijos 90 straipsnyje įtvirtinta, kad Respublikos Prezidentas turi rezidenciją ir kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimą nustato įstatymas. Šios konstitucinės nuostatos reiškia ir tai, kad Respublikos Prezidento veiklą finansuoja, Respublikos Prezidento materialines ir socialines garantijas užtikrina valstybė (pabraukta – mūsų), kad tam reikalingos lėšos turi būti numatomos valstybės biudžete, kad Respublikos Prezidento ir jo rezidencijos finansavimas turi būti reguliuojamas įstatymais. Pagal Konstituciją įstatymų leidėjui neleidžiama nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigtas individualus, nuo visų kitų valstybės pareigūnų teisinio statuso besiskiriantis Respublikos Prezidento teisinis statusas ir sudarytos teisinės prielaidos kurį nors kitą asmenį prilyginti Respublikos Prezidentui – valstybės vadovui”.
4. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, įsigaliojusiame 1993 m., nėra apibrėžta Respublikos Prezidento rezidencijos sąvoka. Sąvoka „rezidencija” vartojama, kai kalbama apie Respublikos Prezidento darbo vietą – 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Respublikos Prezidentas turi rezidenciją Vilniuje” – ir kai kalbama apie Respublikos Prezidento valstybinį aprūpinimą ir aptarnavimą – 18 straipsnio 2 punkte: „rezidencija Vilniuje ir vasaros rezidencija, taip pat tarnybinis butas Vilniuje”. Taigi pagal šias įstatymo nuostatas du pastatai turėtų turėti rezidencijos statusą. Pagal Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą – kadenciją baigusiam Respublikos Prezidentui suteikiamos gyvenamosios patalpos su aptarnavimu.
Teisės aktuose nėra Respublikos Prezidento rezidencijos sąvokos apibrėžimo, nenustatyta tvarka, reglamentuojanti baigusio kadenciją Respublikos Prezidento valstybinio aprūpinimo ir aptarnavimo funkcijų įgyvendinimą, finansavimo šaltinius ir valstybės institucijas, atliekančias šias funkcijas.
5. Pastatas Turniškių g. 25 buvo Respublikos Prezidento poilsiavietė. Vyriausybės kanceliarija, iki 2004 m. balandžio 30 d. neinicijavusi pastato Turniškių g. 25 perdavimo valstybei, sudarė galimybę Bendrovei šiuo pastatu disponuoti kaip ir kitu Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pagal galiojusius teisės aktus Bendrovė galėjo įkeisti bet kurį iš savo nuosavybės teise valdomų pastatų.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. 1996 m. kovo 19 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos statybos įstatymą Nr. I-1240. Šiuo įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad statinio rekonstravimas yra statybos rūšis, kai yra tikslas iš esmės pertvarkyti esamą statinį. Įstatymo 12 straipsnyje nustatytos statytojo (užsakovo) pareigos ir teisės. Statytojas privalo pateikti statinio projektuotojui privalomuosius projekto rengimo dokumentus, turėti nustatyta tvarka parengtą ir patvirtintą (kai tai privaloma) statinio projektą, organizuoti statinio projekto ekspertizę, kai ji yra privaloma arba savo iniciatyva, gauti statybos leidimą, organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą ir t. t.
1997 m. sausio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba sprendimu Nr. 5.3V ir Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1999 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 411 patvirtino Valakupių – Turniškių zonos detalųjį planą. Detalųjį planą parengė Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas”. Naujų statinių statyba šio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais Turniškių teritorijoje buvo nenumatyta, tačiau nurodyta, kad „pagrindinis dėmesys turėtų būti skirtas esamų tvorų ir policijos postų Turniškių gatvės trasoje nuėmimui ir visos zonos įjungimui į bendrą rekreacinę struktūrą”.
2. Vykdant Valstybės kontrolės 1998 m. rugpjūčio 31 d. pavedimą Nr. 142-93, Bendrovėje buvo atliktas lėšų panaudojimo gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje rekonstrukcijos darbams patikrinimas. Valstybės kontrolė 1999 m. sausio 26 d. pateikė ataskaitą Nr. 142-93 „Dėl lėšų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams panaudojimo patikrinimo rezultatų”. Ataskaitoje buvo nustatyta, kad Bendrovė 1998 m. atliko gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukciją, darbams apmokėti naudojo Bendrovės lėšas ir dalį lėšų, kurias skyrė Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 949, – iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo fondo. Be to, 1998 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme Nr. VIII-547 Bendrovei buvo numatyta skirti 916 tūkst. Lt paprastosioms išlaidoms. Pagal patikslintą 1998 m. išlaidų sąmatą iš valstybės biudžeto Bendrovei buvo skirta 889 tūkst. Lt, 579,6 tūkst. Lt gauta subsidijų komunalinio ūkio išlaidoms padengti iš biudžeto (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1999 m. sausio 26 d. ataskaita Nr. 142-93 „Dėl lėšų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams panaudojimo tikrinimo rezultatų”).
2.1. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarime Nr. 956 „Dėl statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo” 1 punkte numatyta, kad statybos, kuri finansuojama valstybės įmonių lėšomis, objektų (statinių) statybos, rekonstravimo, nukėlimo, nugriovimo, remonto arba atnaujinimo darbų projektuotojai ir rangovai parenkami Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka.
2.2. Pagal Valstybės kontrolės 1998 m. rugsėjo 1 d. raštą Nr. 140-10-2103 „Dėl specialisto skyrimo” gyvenamojo namo Turniškių g. 25 statybos ir remonto darbų statybos rangos dokumentacijos patikrinimą atliko Aplinkos ministerijos atstovas. 1998 m. rugsėjo 29 d. Valstybės kontrolei buvo pateikta pažyma „Dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25 statybos”. Joje pažymėta, kad Bendrovė (užsakovas) gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijai atlikti konkursą surengė nenustačiusi skaičiuojamosios objekto kainos. Statybos objektų (darbų) kainos skaičiavimo tvarka, patvirtinta Statybos ir urbanistikos ministerijos 1994 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 235 (tuo metu galiojusi), buvo rekomenduojama taikyti ir tuo atveju, kai objektų statyba finansuojama valstybinių, valstybinių akcinių įmonių ir organizacijų bei kitų statytojų lėšomis. Bendrovė 1997 m. gruodžio 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 758 su AB „Ekinsta” dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų. Šioje sutartyje nurodyta objekto sutarties orientacinė kaina – 1134780 Lt. Gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos darbai pagal statybos rangos sutartį Nr. 758 pradėti 1998 m. sausio mėnesį.
2.3. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1998 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 292 patvirtino Vilniaus miesto bendrąjį planą. Bendrojo plano rengėjas – Vilniaus miesto savivaldybės įmonė „Vilniaus planas”. Turniškių teritorija plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija, skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei kitokios paskirties objektams statyti, taip pat numatyti kiti šios teritorijos naudojimo būdai; vienas iš jų – komercinių objektų (viešbučių, restoranų, radijo ir televizijos studijų) statyba ir eksploatavimas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
2.4. Valstybės kontrolė 1999 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23 „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje panaudojimo tikrinimo rezultatų“.
2.5. Bendrovė, pradėdama gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje rekonstrukcijos darbus, nustatyta tvarka neparengė šio objekto rekonstrukcijos projekto, neatliko privalomos projekto ekspertizės, nepatvirtino statinio projekto ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus.
2.6. Bendrovė su architekte J. Adomaitiene 1998 m. vasario 9 d. sudarė 32 300 Lt vertės autorinio darbo sutartį Nr. 9801 dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektavimo darbų ir autorinės priežiūros atlikimo nepasirinkusi viešojo pirkimo būdo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo pirkimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių reikalavimus. Pagal Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalį laikoma, kad šio objekto projektavimo darbų kaina yra padidinta 10 procentų ir valstybei padaryta 3230 Lt žala.
2.7. Valstybės lėšomis statomų statinių projektų ekspertizė pagal Statybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalį yra privaloma. Bendrovė sutartį su valstybės įmone „Projektų ekspertizė” dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, remonto darbų ekspertizės atlikimo sudarė 1998 m. rugpjūčio 25 d. Statinio rekonstrukcijos darbai pradėti 1998 m. sausio mėn. Valstybės įmonė „Projektų ekspertizė” 1998 m. rugsėjo 24 d. ekspertizės akte Nr. 380-98 „Dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, remonto projekto” nurodė projektinių sprendinių ir sąmatinių skaičiavimų trūkumus ir projektą grąžino iš esmės pataisyti bei papildyti pagal ekspertizės akto pastabas ir nurodė po to atlikti pakartotiną ekspertizę. Pakartotinė remonto darbų projekto ekspertizė baigta 1999 m. sausio 14 d. Pažeidžiant Statybos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį, gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, – Ministro Pirmininko rezidencijos rekonstrukcijos projektas (užsakovas – Bendrovė) nepatvirtintas.
2.8. Statybos rangos 1997 m. gruodžio 18 d. sutartyje (rangovas – AB „Ekinsta”), pažeidžiant Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 266 patvirtintų Statybos rangos sutarties nuostatų 64 punktą, nenumatytas statinio garantinis laikas.
2.9. Pasikeitus pastato paskirčiai ir atsiradus nenumatytiems papildomiems darbams, Bendrovė 1998 m. liepos 7 d. su rangovu – AB „Ekinsta” – sudarė 879 302 Lt vertės papildomą susitarimą Nr. I-758. Bendrovė, pažeisdama Viešojo pirkimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį, remonto darbus, kurių vertė viršija 500 tūkst. Lt, pirkimą vykdė iš vienintelio šaltinio negavusi Vyriausybės sutikimo.
2.10. Pastatas Turniškių g. 25, Vilniuje, priimtas naudoti, pažeidžiant Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 108 patvirtintą reglamentą STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka” ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 balandžio 28 d. įsakymu Nr. 72 patvirtintą reglamento dalinį pakeitimą ir papildymą.
2.11. Vadovaujantis Valstybės kontrolės įstatymo 35 straipsniu, valstybės kontrolieriaus pavaduotojas nusprendė informuoti Vyriausybės kanceliariją apie tikrinimo metu nustatytus pažeidimus, įpareigoti Bendrovės valdybą, remiantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsniu, patraukti materialinėn atsakomybėn direktorių V. Račkį už žalą, padarytą valstybei dėl šio įstatymo pažeidimo, įpareigoti Bendrovės direktorių V. Račkį užtikrinti Lietuvos Respublikos įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų vykdymą, nustatyta tvarka patvirtinti gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektą.
2.12. 1999 m. kovo 19 d. Bendrovės valdybos posėdyje buvo svarstytas Valstybės kontrolės atlikto patikrinimo „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams“ aktas. Posėdyje buvo nutarta: 1) pripažinti, kad pažeidžiant galiojančius įstatymus valstybei padaryta 3230 Lt žala; 2) patraukti materialinėn atsakomybėn Bendrovės direktorių V. Račkį už 3230 Lt žalą, padarytą valstybei, ir įstatymų numatyta tvarka ją išreikalauti. Bendrovės valdyba įpareigojo valdybos narį A. Daugaravičių papildomai šį klausimą išsiaiškinti Valstybės kontrolėje, Viešųjų pirkimų tarnyboje ir Lietuvos architektų sąjungoje, kad Bendrovė, ateityje sudarydama sutartis nedarytų klaidų.
2.13. Atliekant pastato Turniškių g. 25 rekonstrukciją, pastato tūris ir fasadinė pastato dalis nebuvo keičiami, todėl vadovaujantis statybos reglamentu STR 1.07.01:1977 (statiniai, kuriems statyti nereikia leidimo, tačiau būtina turėti projektą) projektas buvo suderintas su Antakalnio seniūnija. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnyba 1999 m. vasario 1 d. išdavė pažymą Nr. 101-2747 apie statinių, kuriuos statyti nereikalingas leidimas, priėmimą naudoti, todėl papildomai patvirtinti gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektą nebūtina, nes leidimas naudoti yra suderintas su priešgaisrinės priežiūros tarnyba, elektros energijos tiekėju, Aplinkos apsaugos ministerijos tarnybomis, Miesto plėtros departamento teritorijos vyr. architektu ir Statinių priežiūros inspekcija.
2.14. Bendrovė sudarydama sutartis dėl projektavimo darbų vadovavosi 1997 m. rugsėjo 8 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 956 „Dėl statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo”, kuriame aiškiai nurodyta, kad statinių statybos projektuotojai ir rangovai Viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka parenkami statyboms, finansuojamoms iš biudžeto, valstybės fondų, valstybės ir savivaldybių, įmonių lėšų (bet ne iš akcinių bendrovių lėšų), todėl Viešojo pirkimo įstatymas pažeistas nebuvo.
3. 1999 m. balandžio 30 d. Bendrovei Vilniaus apskrities viršininko administracija valstybinės žemės sklypo nuomos sutartimi (Nr.N01/99-208620) išnuomojo 0,4749 ha ploto žemės sklypą, esantį Turniškių g. 7. 2005 m. birželio 29 d. Bendrovė gavo statybos leidimą (Nr. NR/742/02-0860) viešbučio pastato Turniškių g. 7 rekonstrukcijai. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 nustatytos Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos 30.7 punktu, išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus ir rekonstruoti esamus statinius galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje arba gavus nuomotojo sutikimą ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2006 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (31)1.2-1754-(3.31) patvirtino, kad nėra išdavusi sutikimo dėl Turniškių g. 7 pastato rekonstrukcijos išnuomotame valstybiniame žemės sklype (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
3.1. 2006 m. gegužės 18 d. Generalinė prokuratūra gavo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 17 d. raštą Nr. S-(7000-1.10.1)-887, kuriame teigiama, kad Valstybės kontrolė, Bendrovėje atlikdama auditą ir nagrinėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, susijusius su 2005 m. birželio 29 d. statybos leidimo Nr. NR/742/02-0860 išdavimu pastato Turniškių g. 7 rekonstrukcijai, pastebėjo galimo dokumentų klastojimo požymių. Išnagrinėjus pateiktus dokumentus, susijusius su 2005 m. birželio 29 d. statybos leidimo Nr. NR/742/02-0860 išdavimu Bendrovei dėl pastato Turniškių g. 7, Vilniuje, rekonstrukcijos, 2006 m. gegužės 30 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo. Baudžiamoji byla Nr. 01-2-0003-06 ikiteisminiam tyrimui organizuoti ir vadovauti persiųsta Vilniaus apygardos prokuratūrai. Be to, Generalinėje prokuratūroje sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu prašant pripažinti statybos leidimą negaliojančiu ir įpareigoti statytoją pastatą Turniškių g. 7, Vilniuje, nugriauti (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2006 m. gegužės 31 d. raštas Nr. 132-513).
4. 2003 m gegužės 12 d buvo sudaryta Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus V. Račkio ir UAB „Archipartners”, atstovaujamos direktoriaus S. Kedžio, projektavimo darbų sutartis Nr. 2003-05-013, pagal kurią užsakovas (statytojas) užsakė tokią projektavimo užduotį:
A. parengti viešbučio tipo gyvenamųjų namų statybos priešprojektinius pasiūlymus,
B. parengti duomenis esamų statinių demontavimo projekto architektūrinei daliai parengti, C. parengti viešbučio tipo gyvenamųjų namų techninį projektą, sudėtis: architektūrinė, konstrukcijų, lauko inžinierinių tinklų, vidaus inžinierinių tinklų dalis.
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 01A-66-V-803 patvirtino teritorijos Turniškių g. (tarp Nr. 24 ir 28 ) detaliojo plano sprendinius. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Senojo miesto architektai”. Teritorijoje tarp Prezidento rezidencijos ir Danijos Karalystės ambasadoriaus rezidencijos suformuoti du nauji žemės sklypai. Naujajam 11238 m2 ploto sklypui (sklypo Nr. 1) numatytas visuomeninės paskirties naudojimo būdas – teritorija, skirta valstybės valdžios institucijoms ir įstaigoms – rezidencijai statyti; kitam sklypui (sklypo Nr. 2, 2975 m2 plotas) numatytas bendrojo naudojimo būdas – želdynams įrengti (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
5. 2003 m. rugsėjo 5 d. sudaryta V. Žeimio įmonės „Atspindys”, atstovaujama vadovo V. Žeimio ir Bendrovės, atstovaujamos V. Račkio, rangos sutartis Nr. 030901-39T. Sutarties objektas – parengti Turniškių g. 13A Vilniaus m. topografinę nuotrauką M1:500. Sutarties darbai atliekami pagal abiejų pusių suderintą užduotį Nr. 030901-39U. Sutarties suma – 1180,00 (vienas tūkstantis vienas šimtas aštuoniasdešimt) Lt.
5.1. 2003 m. gruodžio 29 d buvo sudaryta Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus V. Račkio, ir uždarosios akcinės bendrovės „Mobita”, atstovaujama direktoriaus M. Berlinsko Statybos rangos sutartis Nr. 163, pagal kurią Bendrovė įsipareigojo atlikti sklype Turniškių g. 13A esančio kultūrinio buitinio pastato griovimo darbus. Sutarties kaina – 612068 (šeši šimtai dvylika tūkstančių šešiasdešimt aštuoni) Lt.
5.2. Prie rangos sutarties pateikta 2003 m. gruodžio 29 d. lokalinė sąmata, sudaryta pagal 2003 metų kainas. Joje nurodyta: kompleksas – kultūrinis-buitinis pastatas Turniškių g. 13A, griovimo darbai.
5.3. Trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis (be numerio), pasirašyta 2004 m. sausio 19 d. Ją pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, atstovaujamas Miesto plėtros departamento direktoriaus, miesto vyriausiojo architekto A. Lukšio, Bendrovė, atstovaujama direktoriaus V. Račkio, ir UAB „Archipartners”, atstovaujama direktoriaus S. Kedžio. Sutarties objektas – apie 3500 m2 teritorijos prie Turniškių g. 13A, Vilniuje, detalusis planas. Projektas rengiamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003-09-07 įsakymu Nr. 01A-66-V-595. Bendra projekto kaina – 7080 (septyni tūkstančiai aštuoniasdešimt) Lt.
5.4. 2004 m. birželio 2 d. Bendrovės valdybos posėdyje buvo svarstytas klausimas dėl statybos bendrovės parinkimo viešbučio Turniškių g. 13A rekonstrukcijai. Valdybos narys A. P. Bubulis paaiškino, kad vykdant investicinį projektą Turniškių g. 13 A, Vilniuje, reikia pradėti statybos darbus – rekonstruoti pastatą, todėl šiems darbams atlikti būtina pasirinkti statybos bendrovę ir kaip vieną iš tokios bendrovės atrankos būdų pasiūlė ribotą konkursą, kai siūlymai dalyvauti konkurse siunčiami pasirinktiems tiekėjams. Pasiūlymui buvo pritarta.
5.5. 2004 m. liepos 2 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 30-1107 buvo parengtas ir patvirtintas žemės sklypo Turniškių g. 13A detalusis planas. Pagal detaliojo plano sprendinius Vilniaus apskrities viršininko administracija 2004 m. rugpjūčio 13 d. susitarimu patikslino žemės nuomos sutartį ir joje nurodė, kad nuomojamo valstybinės žemės sklypo plotas – 3433 m2, žemės sklypas išnuomojamas kaip visuomeninės paskirties teritorija (valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuos įrengti ir eksploatuoti). Detaliojo plano sprendiniais numatyta sklypą išplėsti, nustatytas visuomeninės paskirties naudojimo būdas, numatyta pastatų rekonstrukcija į viešbutį ir nustatytas teritorijos tvarkymo režimas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
5.6. 2004 m. rugsėjo 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento nuolatinės statybos komisija patvirtino, kad Bendrovės projekto „Pastatų rekonstrukcija išplečiant į visuomeninius pastatus (Vyriausybės viešbutis–svečių namai)” projektavimo sąlygos įvykdytos ir projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentus. 2004 m. rugsėjo 30 d. Bendrovei buvo išduotas statybos leidimas (Nr. 1464/04-1707) rekonstruoti pastatus išplečiant juos į visuomeninius pastatus (Vyriausybės viešbutis–svečių namai). Pagal Laikinąjį detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentą viešbučių pastatai yra priskirti komercinės paskirties ir smulkiojo verslo, taip pat rekreacijos statybos objektams. Todėl išduotas leidimas rekonstruoti pastatus Turniškių g. 13A neatitiko Vilniaus miesto bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinių, nustatančių „visuomeninės paskirties naudojimo būdą, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų statybos ir patalpų esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengimo pobūdį”. Kadangi detaliojo plano sprendiniai, kuriais vadovautasi rengiant statinio projektą, neatitiko teisės aktų nuostatų, darytina išvada, kad statybos leidimas yra neteisėtas (Valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. „Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
5.7. 2004 m. liepos 12 d. buvo sudaryta Bendrovės, atstovaujamos direktoriaus V. Račkio ir uždarosios akcinės bendrovės „Kortas”, atstovaujamos generalinio direktoriaus Č. Daugėlos, rangos sutartis dėl viešbučio Turniškių g. 13A, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų. Rekonstrukcijos darbų kaina, nustatyta vadovaujantis konkurso pasiūlymu, įskaitant visus mokesčius – 5899653 (penki milijonai aštuoni šimtai devyniasdešimt devyni tūkstančiai šeši šimtai penkiasdešimt trys) Lt. Numatyta rekonstrukcijos darbų pradžia – per penkias dienas nuo sutarties pasirašymo, darbų pabaiga – ne vėliau kaip 2005 m. birželio 30 d.
5.8. Kartu su Rangos sutartimi buvo pasirašyti ir jos priedai:
priedas Nr. 1 – užsakovo rezervo panaudojimo tvarka apmokant nenumatytus ir papildomus darbus,
priedas Nr. 2 – Turniškių g. 13A, Vilniuje, rekonstrukcijos darbų objektinė sąmata, sudaryta pagal 2004 m. kainas, taip pat trylika lokalinių sąmatų, sudarytų pagal 2004 m. kainas.
5.9. 2004 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė statytojui – Bendrovei statybos leidimą Nr. NR/1464/04-1707. Jame įrašyta statybos darbų rūšis – statyba, o statybos objektas – pastatų rekonstrukcija išplečiant į visuomeninius pastatus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešbutį–svečių namus). Tai atitinka objekto įvardijimą statinio projekte.
5.10. Statinio projekto patvirtinimo akte įrašyta statybos rūšis – rekonstravimas išplečiant. Tokia statybos rūšis teisės aktuose nenumatyta. Statinio projekto aiškinamojo rašto 5 punkte įrašyta: „Vyriausybės svečių viešbutis suprojektuotas esamų neeksploatuojamų katilinės ir viešbučių žemės sklype. Vietoj esamų statinių suprojektuotas trijų korpusų viešbučio kompleksas – 12 vnt. blokuotų namų, kurių kiekvienas turi atskirą numerį”. Esamų statinių demontavimą patvirtina aiškinamojo rašto 17 punkto 1-8 papunkčiuose įrašyti konstrukcijų demontavimo darbai (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
5.11. Pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotus duomenis (2002 m. gruodžio 2 d., reg. Nr. /228081) Bendrovė valdė plane pažymėtą 1C2p kultūros, mokslo (kultūros) buitinį pastatą, unikalus Nr. 10/974-0136-01-6, bendras plotas 2056,25 m2, ir katilinę, unikalus Nr. 10/974-0136-02-7, bendras plotas buvo 149,96 m2 (vėliau rekonstruota). Šie pastatai nugriauti ir pastatyti nauji. Statybos leidimui gauti Vilniaus miesto savivaldybei buvo pateikti visi Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalyje nurodyti dokumentai, tarp jų – patvirtintas statinio projektas. Dėl statinių, kurie projekte buvo numatyti griauti, nebuvo privalomas atskiras leidimas statinį griauti. Manytina, kad toks Bendrovės sprendimas turėjo būti, tačiau tarp dokumentų jis nebuvo pateiktas. Statinio projekte griovimo faktas neakcentuotas.
5.12. Remiantis tuo, kas ankščiau išdėstyta, darytina išvada, kad statybos leidime ir su šia statyba Turniškių g. 13A susijusiuose dokumentuose sąvoka „pastatų rekonstrukcija” vartojama nepagrįstai, nes buvo suprojektuota esamus statinius nugriauti ir statyti naujus. Detaliojo plano sprendiniai, kuriais buvo vadovautasi rengiant statinio projektą, neatitiko teisės aktų nuostatų, todėl darytina išvada, kad ir statybos leidimas yra neteisėtas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
5.13. Pagal Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį” 8.1 punktą viešbučių paskirties pastatai skirti teikti apgyvendinimo paslaugas ir patarnavimus. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastatai žemės sklype Turniškių g. 13A – viešbutis–svečių namai. Šių statinių naudojimas gyvenamajai paskirčiai pažeidžia Statybos įstatymo 40 straipsnio 1 punkto nuostatas (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
6. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 30-2052 patvirtino sklypo Turniškių g. 34 detalųjį planą. Planavimo organizatorius – Bendrovė. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Admis ir partneriai”. Detaliojo plano sprendiniais 7274 m2 ploto sklypas suskaidytas į du sklypus ir nustatomas jų naudojimo būdas ir tvarkymo režimas. Vieno iš sklypų (sklypas Nr. 1) naudojimo būdas – visuomeninis, kito (sklypas Nr. 2) – gyvenamasis, mažaaukščių statinių teritorija.
Nustatyta, kad anksčiau nurodytų detaliųjų planų sprendiniai ir planavimo procedūros iš esmės atitinka planavimo sąlygas ir teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Sklypo Turniškių g. 13A detaliojo plano ir sklypo Turniškių g. 34 detaliojo plano sprendiniais visuomeninės paskirties teritorijoje numatyta viešbučių statyba. Pagal šių detaliųjų planų rengimo ir tvirtinimo metu galiojusį aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 patvirtintą Laikinąjį detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamentą teritorijų, kuriose numatoma statyti, įrengti ir eksploatuoti viešbučius, naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijos. Darytina prielaida, kad sprendiniai, kuriais numatyta esamus pastatus rekonstruoti į viešbučius visuomeninės paskirties teritorijoje, neatitinka anksčiau nurodytos teisės akto nuostatos (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2006 m. gegužės 9 d. raštas Nr. 6-607).
7. 2005 m. balandžio 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas išdavė Bendrovei statybos leidimą (Nr. GR/348/05-0390) viešbučiui rekonstruoti neturint sklypo valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų. Bendrovė, gavusi statybos leidimą rekonstruoti pastatą „gyvenamąjį namą Turniškių g.” 11 į „viešbutį”, su Vilniaus apskrities viršininko administracija 2005 m. rugsėjo 2 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį, pagal kurią išsinuomojo 1200 m2 valstybinės žemės sklypą kaip „kitos paskirties žemę – gyvenamajai teritorijai (mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai)”.
Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad žemės naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę tikslinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį. Įstatymo 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis nustatomi ir keičiami pagal teritorijų planavimo dokumentus, todėl Bendrovė, norėdama pakeisti statinių (pastatų) naudojimo būdą iš „gyvenamojo namo” į „viešbutį”, turėjo parengti detalųjį planą, ir jame numatyti komercinį žemės naudojimo būdą, kuris atitiktų statinio naudojimo funkciją. Bendrovė nuo 2003 m. gruodžio 31 d. iki 2005 m. rugsėjo 2 d. valstybinį žemės sklypą naudojo nesudariusi nuomos sutarties. Bendrovė, neturėdama valstybinio žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, negalėjo įgyvendinti statytojo teisės rekonstruoti pastatą (gyvenamąjį namą) Turniškių g. 11. Bendrovė, rekonstravusi pastatą, faktiškai žemę naudojo viešbučiui eksploatuoti, taip nesilaikydama valstybinės žemės nuomos sutartyje esančio įsipareigojimo žemę naudoti „gyvenamajai teritorijai – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybai” ir pažeisdama Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Rekonstrukcijos darbai Turniškių gatvėje buvo pradėti neapsisprendus dėl Turniškių teritorijos statuso. 2001 m. gegužės 8 d. Ministro Pirmininko potvarkiu Nr. 89 „Dėl darbo grupės sudarymo” buvo sudaryta darbo grupė Bendrovės valdomo Turniškių gatvės komplekso tolesnio naudojimo koncepcijai parengti, tačiau darbo grupės pateikti pasiūlymai Bendrovėje nebuvo svarstyti.
2. Turniškių teritorija Vilniaus miesto bendrajame plane pažymėta kaip visuomeninės paskirties teritorija, skirta valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms bei kitokios paskirties objektams statyti. Taip pat buvo numatyta ir kita Turniškių teritorijos naudojimo paskirtis – komercinių (viešbučių, restoranų) objektų statybai ir eksploatavimui.
3. Sklypo, esančio Turniškių g. 13A, detaliojo plano sprendiniais visuomeninės paskirties teritorijoje buvo numatyta viešbučių statyba, tačiau šie sprendimai neatitiko galiojančių teisės aktų nuostatų, kuriose numatoma, kad teritorijos, kuriose numatoma statyti, įrengti ir eksploatuoti viešbučius, yra laikomos komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijomis, o minėtas žemės sklypas buvo išnuomotas kaip visuomeninės paskirties teritorija. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas Bendrovei išdavė statybos leidimą „pastatų rekonstrukcijai su išplėtimu į visuomeninius pastatus (Lietuvos Respublikos Vyriausybės viešbutis-svečių namai)”. Minėtas leidimas rekonstrukcijai neatitiko Vilniaus miesto bendrojo plano ir detaliojo plano sprendinių, nustatančių „visuomeninės paskirties naudojimo būdą, valstybės valdžios ir savivaldos institucijų ir įstaigų statybos ir patalpų esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengimo pobūdį”.
4. Bendrovė, norėdama pakeisti statinių (pastatų) naudojimo būdą iš „gyvenamojo namo” į „viešbutį”, turėjo parengti detalųjį planą ir jame numatyti komercinį žemės naudojimo būdą, kuris atitiktų statinio naudojimo funkciją.
5. Bendrovė, pastačiusi visuomeninės paskirties žemės sklype pastatus (viešbučius-svečių namus) ir juos pardavusi, nesilaikė žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyto žemės sklypo naudojimo tikslo, nes valstybinę žemę naudojo ne pagal paskirtį.
6. Vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 nustatyta Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarka, išnuomotose žemės sklypuose statyti naujus ir rekonstruoti esamus pastatus galima tik tuo atveju, jeigu tai numatyta nuomos sutartyje, arba gavus nuomotojo sutikimą, ir jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija neprieštarauja nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui. Bendrovė pastato Turniškių g. 7 rekonstrukciją pradėjo neturėdama sutikimo dėl šio pastato rekonstrukcijos išnuomotame valstybiniame žemės sklype.
7. Valstybės kontrolė Bendrovėje atlikdama auditą ir nagrinėdama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktus dokumentus, susijusius su statybos leidimo išdavimu pastato Turniškių g. 7 rekonstrukcijai, pastebėjo dokumento galimo klastojimo požymius. Vilniaus apygardos prokuratūroje, išnagrinėjus pateiktus dokumentus, susijusius su minėto pastato rekonstrukcija, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl dokumento suklastojimo ir suklastoto dokumento panaudojimo.
8. Generalinėje prokuratūroje sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teismą su ieškiniu, prašant minėtąjį statybos leidimą pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti statytoją pastatą Turniškių g. 7 , Vilniuje, nugriauti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Komisija dėl Turniškių g. 7 pastato rekonstrukcijos aplinkybių, išvados neteikia.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. 2004 m. gruodžio 23 d. D. Dabašinskas pateikė Bendrovės direktoriui prašymą su pageidavimu pirkti patalpas, esančias Turniškių g. 27-4. D. Dabašinskas, atsakydamas į klausimą, kaip buvo nustatyta jo įsigyjamo gyvenamojo ploto kaina, atsakė, kad 2004 m. gegužės 25 d. Bendrovė nusprendė parduoti butą, esantį Turniškių g. 27-4, Vilniuje. 2004 m. spalio mėnesį Bendrovė kreipėsi į nepriklausomus turto vertintojus, kad šie atliktų šio buto įvertinimą. Bendrovės direktorius D. Dabašinsko prašymą vizavo įrašydamas „Paruošti įsakymą pardavimui”. Kadangi prašymas buvo pateiktas vėliau, negu buvo kreiptasi į nepriklausomus turto vertintojus, tai buto įvertinimui jis, kaip būsimasis jo pirkėjas, niekaip negalėjo daryti įtakos (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
1.1. Vadovaudamasis Bendrovės valdybos 2004 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 11, direktorius įsakė parduoti D. Dabašinskui 231,74 m2 bendrojo ploto viešbučio patalpą su bendro naudojimo patalpomis, esančią Turniškių g. 27 - 4, Vilniuje. Pardavimo kaina su PVM 590 000,00 Lt (2004 m. gruodžio 23 d. Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-25).
1.2. D. Dabašinskas, atsakydamas į klausimą, kiek kainavo jo perkamas butas, atsakė, kad 590 tūkstančių Lt ir kad butui pirkti jis ėmė paskolą iš „Sampo” banko. Šį banką jis pats pasirinko, banko jam niekas nerekomendavo (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
1.3. D. Dabašinskas, atsakydamas į klausimą, ar nebuvo pažeidžiamos žmogaus teisės, kai pageidavusieji įsigyti būstą Turniškių gatvėje buvo tikrinami atitinkamų tarnybų, negalėjo to pakomentuoti, tik užtikrino, kad nei jis asmeniškai, nei Valstybės saugumo departamentas šiais klausimais nebuvo gavę jokių kreipimųsi, kad turėtų vieną ar kitą asmenį tikrinti (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
1.4. D. Dabašinskas, atsakydamas į klausimą, kaip jis nusprendė pirkti butą Turniškių g., atsakė, kad internete atliko paiešką, įrašęs du žodžius („graži vieta” ir „rami vieta”). Į akis krito Turniškių g. variantas. Skelbime buvo nurodytas telefonas, kuriuo jis ir paskambino. Prašymą dėl leidimo pirkti Turniškių g. esantį butą jis nuvežė tiesiai į Bendrovės buveinę, esančią Algirdo gatvėje (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
2. Bendrovėje gauti šių asmenų prašymai pirkti kotedžus, esančius Turniškių g. 13A:
2.1. Artūro Ungulaičio 2004 m. rugpjūčio 30 d. prašymas parduoti rekonstruojamą viešbutį, esantį Turniškių g. 13A, Vilniuje. Bendrovės direktorius prašymą 2005 m. sausio 4 d. vizavo – „Valdybos posėdžiui“;
2.2. Alvydo Tarailos 2005 m. vasario 23 d. prašymas parduoti statomą kotedžą Turniškių g. 13A. Direktorius 2005 m. vasario 23 d. vizavo – „Valdybos posėdžiui“;
2.3. Tomo Kindurio 2005 m. vasario 23 d. prašymas parduoti Turniškių g. statomą kotedžą; vizuotas – „Valdybos posėdžiui”;
2.4. Edmino Bagdono 2005 m. kovo 9 d. prašymas parduoti kotedžą po rekonstrukcijos Turniškių gatvėje; 2005 m. kovo 10 d. vizuotas – „Valdybos posėdžiui”;
2.5. Tomo Andrejausko, gyv., Bitininkų g. 4-17, Vilniuje, 2005 m. kovo 15 d. prašymas parduoti rekonstruojamą viešbutį Turniškių g. 13A; direktoriaus vizuotas 2005 m. kovo 15 d. – „Valdybos posėdžiui”;
3. Bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2005 m. gegužės 10 d., protokolas Nr. 13. Posėdyje dalyvavo valdybos nariai V. Račkys, A. Daugaravičius, G. Tregubskis, A. P. Bubulis. Posėdyje buvo svarstomi prašymai dėl rekonstruojamo viešbučio-svečių namų pardavimo. Bendrovės direktorius V. Račkys paaiškino, kad buvo gauti E. Bagdono, A. Tarailos, R. Muraškos ir T. Andrejausko prašymai parduoti rekonstruojamą viešbutį-svečių namus ir kad Bendrovei būtų naudinga patenkinti šiuos prašymus. Valdybos posėdyje buvo nutarta įgalioti direktorių V. Račkį sudaryti preliminarias viešbučio-svečių namų Turniškių g. 13A, Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – pirkimo-pardavimo sutartis. Visi keturi valdybos nariai balsavo už pardavimą. Protokolą pasirašė Bendrovės valdybos pirmininkas V. Račkys ir posėdžio sekretorius G. Tregubskis.
4. Bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2005 m. birželio 27 d., protokolas Nr. 14. Posėdyje dalyvavo valdybos nariai V. Račkys, A. Daugaravičius, G. Tregubskis, A. P. Bubulis. Posėdyje buvo svarstyti prašymai dėl rekonstruojamo viešbučio-svečių namų pardavimo. Bendrovės direktorius gautus R. Kozyrovičiaus, E. Stankevičiaus ir A. Ungulaičio prašymus parduoti rekonstruojamą viešbutį-svečių namus siūlė tenkinti, kadangi tai būtų naudinga Bendrovei.
Posėdyje nutarta įgalioti Bendrovės direktorių sudaryti preliminarias viešbučio-svečių namų Turniškių g. 13A pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – ir pirkimo- pardavimo sutartis. Visi valdybos nariai balsavo už.
5. Bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2005 m. rugsėjo 22 d., protokolas Nr. 21. Valdybos posėdyje dalyvavo trys nariai: V. Račkys, A. Daugaravičius, G. Tregubskis. Svarstyti K. Babajano ir D. Indriūno prašymai parduoti rekonstruojamą viešbutį–svečių namus. Nutarta įgalioti Bendrovės direktorių sudaryti preliminarias viešbučio–svečių namų Turniškių g. 13A pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis. Dalyvavę valdybos nariai balsavo už (Bendrovės valdybos posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja keturi valdybos nariai).
6. Bendrovės valdybos posėdžio, įvykusio 2005 m. spalio 28 d., protokolas Nr. 22. Posėdyje dalyvavo V. Račkys, A. Daugaravičius, G. Tregubskis, A. P. Bubulis. Svarstytas D. Krinickio prašymas dėl kotedžo pardavimo. Direktorius pasiūlė atidėti pardavimą 2006 m. pradžiai, kadangi pardavus 2005 m. padidėtų mokesčių dydis. Visais balsais nutarta atidėti pardavimą ir įgalioti Bendrovės direktorių sudaryti preliminarias viešbučio-svečių namų Turniškių g. 13A pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – ir pirkimo-pardavimo sutartis.
7. Valdybos posėdžio, įvykusio 2005 m. lapkričio 16 d., protokolas Nr. 24. Svarstyti prašymai dėl rekonstruojamo viešbučio-svečių namų pardavimo. Direktorius paaiškino, kad 2005 metais gauti Carlo Williamso Bernheimo, L. Bučalio, A. ir G. Stašaičių, L. Petruševičienės ir T. Kindurio prašymai parduoti kotedžus. Direktorius pasiūlė šiuos prašymus svarstyti vėliau, kai bus svarstomas klausimas dėl šio viešbučio pardavimo. Posėdyje dalyvavę visi keturi valdybos nariai pritarė.
8. Bendrovės valdybos narys A. Daugaravičius Komisijos posėdyje teigė, kad Bendrovės direktorius pats darydavo norinčių įsigyti kotedžus atranką, iš anksto su prašymais valdybos nariai supažindinami nebuvo. Valdybos posėdyje Bendrovės direktorius supažindindavo su prašančiųjų įsigyti kotedžus asmenų pareiškimais, taip pat supažindindavo su tais žmonėmis. Sprendimai suteikti ar nesuteikti teisę įsigyti kotedžus buvo priimami vadovaujantis tuo, ar prašymus pateikę asmenys yra žinomi visuomenėje žmonės, ar matyti per televiziją ar kitur (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
Bendrovės valdybos narys A. Daugaravičius, atsakydamas į klausimą, ar svarstydami dėl konkretaus asmens, prašančio įsigyti kotedžus, buvo apibrėžę atrankos kriterijus, paaiškino, kad jokių kriterijų nebuvo. Kadangi Turniškės buvo uždaras, tvora aptvertas objektas, be to, šalia gyvena Respublikos Prezidentas, Ministras Pirmininkas, buvo parenkami patikimi žmonės, visuomenės veikėjai, verslininkai, kurie yra žinomi (Komisijos 2006 m. 7 d. posėdžio stenograma).
Bendrovės valdybos narys A. Daugaravičius, atsakydamas į klausimą, kokiais teisės aktais ir tvarka vadovaujantis buvo atliekama norinčių įsigyti kotedžus asmenų atranka, paaiškino, kad buvo laikomasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo reikalavimų – nors įstatyme nėra įteisinta pirkėjų atrankos procedūra, tačiau iš šio įstatymo nuostatų galima suprasti, kad negalima į uždarą objektą įsileisti teroristų. Svarbu buvo, kad žmogus būtų žinomas iš spaudos ir būtų visuomenėje vertinamas žmogus (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
9. Pagal Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) pateiktą paaiškinimą 2005 m. rugsėjo 23 d. Departamentas gavo Bendrovės raštą, kuriame klausiama, ar Departamentas neprieštarauja, kad šalia jo saugomų objektų Turniškėse apsigyventų trys nurodyti asmenys.
Vadovybės apsaugos įstatymo 11 straipsnio 1 dalis ir Departamento nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 284, 5 punktas nustato, kad pagrindiniai Departamento uždaviniai yra užtikrinti saugomų asmenų apsaugą nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir (ar) sveikatą ir saugomų objektų apsaugą. Vadovybės apsaugos įstatymo 2 straipsnio 7 punkte įvardyti saugomi objektai – „Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės pastatai ir teritorijos, saugomų asmenų gyvenamosios, darbo ir kitos vietos, kuriose lankosi saugomi asmenys, taip pat transporto priemonės, kuriomis vežami saugomi asmenys”.
Vadovaudamasis išvardytomis teisės aktų nuostatomis ir vykdydamas galimų teisės pažeidimų, nukreiptų prieš saugomus asmenis, prevenciją, Departamentas patikrino nurodytus asmenis, remdamasis operatyvinės įskaitos duomenimis ir 2005 m. spalio 6 d. raštu Nr. (20/1.15)-7S-1228 informavo Bendrovę, kad kompromituojančios medžiagos dėl nurodytų piliečių neturi. Departamentas atkreipė dėmesį, kad nurodytos prevencinės priemonės yra Departamento įgyvendinamo saugumo priemonių komplekso dalis, jos taikomos nuolat ir informacijos apie tikrinamus asmenis Departamentas niekam nepateikia (Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2006 m. balandžio 12 d. raštas Nr. (20/1.15)-7S-415).
10. E. Bagdonas 2006 m. balandžio 21 d. Komisijos posėdyje, atsakydamas į klausimą, kaip įsigijo kotedžą Turniškių g. 13A, paaiškino, kad pirmą kartą pamatė ir išgirdo apie Turniškėse statomus vadinamuosius kotedžus 2005 m. pradžioje. Kadangi jie su žmona jau buvo nusprendę įsigyti naują gyvenamąjį būstą – kotedžą ir buvo jau domėjęsi keliose statybos įmonėse, savaime aišku, kad informacija apie statomus namus ar kotedžus buvo įdomi ir svarbi. E. Bagdonas sakė, kad jo žmona 2004 m. lapkričio mėn., naršydama po internetą, rado informaciją, kad Turniškėse atliekama pastatų rekonstrukcija, kad atskiri pastatai bus parduodami, o kiti nuomojami. Tuomet jis kreipėsi į Bendrovę. Jo manymu, Turniškės yra gatvė, kurioje gyvena valstybės vadovas, šiuo metu gyvena ir Premjeras. Turniškių teritorija yra prižiūrima, kontroliuojamas įvažiavimas į ją. Kadangi gražus Turniškių rajonas yra patogus, nes yra išsidėstęs šalia Vilniaus, E. Bagdonas nusprendė įsigyti siūlomą pastatą ir 2005 m. kovo pradžioje kreipėsi į Bendrovę su prašymu dėl kotedžo Turniškių g. 13A įsigijimo. Bendrovė patenkino prašymą, tačiau dėl didelio užimtumo visus dokumentus, susijusius su kotedžo pirkimu, tvarkė žmona (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10.1. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, kaip jis, kaip pilietis ir kaip valstybės pareigūnas, vertina kotedžo pirkimo istoriją, atsakė, kad kaip pilietis, kaip tėvas ir vyras šeimos, kurią jis nepagalvojęs įvėlė į šią istoriją ir kad dėl to kilo toks skandalas, labai sielojasi. Kaip Prezidento patarėjas, jis pabrėžė, kad tai buvo didžiulė neįžvalga, kad jis priėmė tokį sprendimą ir kad priimdamas šį sprendimą jis tiesiogiai ar netiesiogiai įtraukė patį valstybės vadovą. Tai jis vertina kaip didelę politinę klaidą, todėl atsisakymas Respublikos Prezidento patarėjo pareigų buvo jo paties priimtas sprendimas ir dėl to jis apgailestauja (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10.2. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, kodėl jis mano padaręs politinę klaidą, jeigu kotedžą įsigijo už deklaruotus pinigus, jeigu apie jo pardavimą sužinojo iš viešo šaltinio – internete ir pirko už kainą, kuri buvo nustatyta visiems tų kotedžų pirkėjams, paaiškino, kad visas jo turtas yra deklaruotas nuo 1995 metų ir Mokesčių inspekcijoje yra visi duomenys apie gautas pajamas, tačiau dėl visuomenėje kilusio itin didelio susidomėjimo šia istorija, visuomeninių politinių institutų pasisakymų jam atrodė, kad politinė klaida buvo padaryta. Politinė klaida, jo manymu, yra tai, kad netiesiogiai ar tiesiogiai į šią istoriją įtraukė valstybės vadovą. Todėl jis, kaip politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, priėmė sprendimą atsistatydinti iš Respublikos Prezidento patarėjo pareigų, o dėl kaltinimų, interpretacijų dėl naudojimosi tarnybine padėtimi bei viešųjų ir privačių interesų pažeidimo šioje istorijoje sakė – to neįžvelgiąs. (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10.3. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, ar, radęs internete skelbimą apie parduodamus pastatus Turniškių g. 13A ir parašęs prašymą dėl galimybės pirkti kotedžą Turniškių g. 13A, kalbėjosi su savo kolega R. Muraška, su Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriu O. Markevičiumi apie tai, kad ruošiasi ten pirkti kotedžus, paaiškino, kad su niekuo nederino, nes, jo manymu, tai yra asmeninis reikalas ir savo asmeninių pirkimų jis nederina nei su savo kolegomis, nei su Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleriu (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10.4. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, ar tuo metu, kai jis (ar jo žmona) pasirašė patalpų Turniškėse įsigijimo dokumentus, žinojo, kad įsigyja ne gyvenamosios, bet visuomeninės paskirties objektą, kitaip sakant – viešbutį, paaiškino, kad prašyme ir visuose banko dokumentuose jis nurodė kotedžą, nes būstui įsigyti buvo paimta paskola, taip pat buvo nurodyta, kad paskola teikiama gyvenamajam būstui įsigyti. 2005 m. vasarą, pasirašydamas preliminarią būsto pirkimo sutartį, sužinojo, kad tos patalpos vadinamos svečių namais. Bendrovės direktorius jam paaiškino, kad pastatas Turniškių g. 13A kaip viešbutis-svečių namai yra tik laikinai, nes nespėta performinti, notarai taip pat aiškino, kad, nusipirkus viešbutį, po to reikės keisti pastato paskirtį (Komisijos 2006 m. balandžio 21d. posėdžio stenograma).
10.5. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, kodėl prašyme įsigyti kotedžą Turniškių g. 13A kaip pareiškėjas jis nurodė savo pareigas (Respublikos Prezidento patarėjas), nors visur teigė, kad įsigijimo dokumentus tvarkė kaip paprastas pilietis, kaip fizinis asmuo, to negalėjo paaiškinti. Į klausimą, ar žinojo, kas bus jo kaimynai Turniškėse, E. Bagdonas atsakė, kad nežinojo, nes jam tas nerūpėjo. Kiek iš viso mokėjo už nupirktą kotedžą, taip pat pasakyti negalėjo (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10.6. E. Bagdonas, atsakydamas į klausimą, ar Respublikos Prezidentas žinojo, kad jis atsikėlė į Turniškes, paaiškino, kad Respublikos Prezidento jis neinformavo, tačiau tam tikromis progomis jis buvo užsiminęs, kad taps Respublikos Prezidento kaimynu (Komisijos 2006 m. balandžio 21 posėdžio stenograma).
11. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, kaip sužinojo apie parduodamus kotedžus Turniškių g. 13A, paaiškino, kad darbo reikalais dažnai tekdavo lankytis Turniškių teritorijoje, todėl pastebėjęs ten vykstančias statybas, kreipėsi į Bendrovės direktorių ir sužinojo, kad dalis statomų kotedžų bus parduodama. Po to atvyko į Bendrovės buveinę ir paliko prašymą įsigyti kotedžą. Bendrovės direktorius jam paaiškino, kad sprendimas dėl prašymo ir statomo kotedžo vieno kvadratinio metro kaina bus svarstomi Bendrovės valdybos posėdyje. R. Muraškos prašymas buvo patenkintas (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.1. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar žinojo, kad įsigijo visuomeninės paskirties turtą – svečių namus, paaiškino, kad Bendrovės direktorius apie tai jo neinformavo, apie tai sužinojo, kai jam buvo įteiktas preliminarios pirkimo sutarties projektas. Kai kilo klausimas dėl nekilnojamojo turto statuso – ar galima jį pirkti fiziniam asmeniui, ar nebus nusižengta kokiems nors norminiams aktams, Bendrovės teisininkai, notarai, banko atstovai aiškino, kad yra galimybė ateityje pakeisti nupirkto būsto statusą. Šiuo metu kotedže Turniškių g. R. Muraška yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.2. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar savo kolegą E. Bagdoną informavo apie tai, kad yra galimybė įsigyti pastatus, pareiškė, kad jie apie vienas kito ketinimus sužinojo tik tada, kai pradėjo tvarkyti dokumentus, t. y. kai jiems buvo įteikti preliminarių sutarčių projektai (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.3. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar įsigydamas kotedžą Turniškių g.13A nepasinaudojo tarnybine padėtimi, paaiškino, kad nors ir daug žmonių domėjosi tų kotedžų pardavimu, tačiau buvo ir atsisakiusių, kadangi buvo gana sudėtingos ir brangiai kainuojančios sąlygos – privaloma komunalinių paslaugų sutartis, dideli mokesčiai, statybų kokybė ir visa kita. R. Muraška tvirtino, kad tarnybine padėtimi nepasinaudojo, kadangi pirko iš akcinės bendrovės, kad dokumentų Turniškėse neformino, o važiavo į Bendrovės būstinę ir ten paliko prašymą įsigyti parduodamą kotedžą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.4. R. Muraška, atsakydamas į klausimus, kiek mokėjo už perkamo kotedžo vieną kvadratinį metrą, kiek mokėjo iš viso, ar šiuo metu jo nupirkto būsto paskirtis yra pakeista, paaiškino, kad būsto paskirtis, kilus tokiam ažiotažui, liko nepakeista, už nupirktą būstą mokėjo 1 mln. 135 tūkstančius Lt (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.5. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar jis pats ieškojo gyvenamojo būsto anksčiau, ar tai buvo pirmas „užkliuvęs” pasiūlymas, paaiškino, kad jis norėjo pagerinti gyvenimo sąlygas, kadangi gimė dukra, domėjosi nelabai aktyviai, buvo apsiribojęs skelbimais internete ir žiniasklaida (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.6. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, kodėl jis parašė atsistatydinimo iš pareigų pareiškimą, paaiškino, kad tai lėmė vidiniai motyvai ir suvokimas, kad jis yra politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas ir dirba Respublikos Prezidentui, taigi nebuvo savarankiška politinė figūra. R. Muraška teigė, kad jo vidinės nuostatos padiktavo sprendimą atsisakyti pareigų dėl to, kas įvyko (dėl ažiotažo spaudoje, visuomenėje), todėl visiškai nesvarbu, ar buvo jos pagrįstos ar ne (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.7. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar jis, kaip buvęs aukštas pareigūnas, prašė Bendrovės, kad būtų daroma nuolaida perkant būstą, atsakė, kad nedarė nė vieno veiksmo dėl to, kad jis buvo Respublikos Prezidento patarėjas, jis tik įgyvendino savo privatų interesą pagerinti gyvenimo sąlygas. R. Muraška pabrėžė, kad jokių tarnybinio pobūdžio ryšių su Bendrove neturėjo, o Bendrovės direktorių V. Račkį pirmą kartą pamatė, pateikdamas prašymą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.8. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar pats pasirinko banką, iš kurio ėmė paskolą būstui pirkti, paaiškino, kad iš pradžių kreipėsi į kelis kitus bankus, bet šis bankas pasiūlė lankstesnes sąlygas mokėti etapais; be to, jis šitame banke turėjo sąskaitą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.9. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar Respublikos Prezidentas žinojo apie tai, kad patarėjas gyvens Turniškėse, teigė, kad gal ir buvo minėjęs Respublikos Prezidentui, kad keis būstą, bet jis manąs, kad ne Respublikos Prezidento reikalas domėtis, kaip, kur jo patarėjai keliasi, kur gyvena ir pan. (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11.10. R. Muraška, atsakydamas į klausimą, ar parduodant kotedžus buvo sprendžiama dėl to, kad žmogus, kuris pirks tą butą, turi būti patikimas, nes gyvens uždaroje teritorijoje ir šalia svarbių valstybės asmenų, todėl turi būti tikrinamas, paaiškino, kad jeigu asmeniniai duomenys yra tikrinami, tai jie turi būti tikrinami įstatymų numatyta tvarka. Jis buvo supažindintas su pagrindiniais kriterijais, kuriais vadovaudamasi Bendrovė renkasi pirkėjus. Vienas iš pagrindinių kriterijų buvo mokumas ir tai, kad būsimas pirkėjas nesiverstų nekilnojamojo turto prekyba, t.y. kad nepardavinėtų, kad būtų nusiteikęs gyventi. Dėl patikimumo ar nepatikimumo reikėtų klausti Bendrovės – jie turėjo teisę žinoti, kokias pareigas eina R. Muraška, tačiau jis asmeniškai turėjo mažai vilčių, kad bus pasirinktas. Sutikimo dėl tikrinimo jis teigia nedavęs ir apie tai, kad bus tikrinamas, nebuvo informuotas (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Bendrovė apie tai, kad pardavinėja naujai rekonstruojamas patalpas, esančias Turniškių g. 13A, viešai paskelbė Bendrovės interneto tinklalapyje www.kpb.lt/parduodamibutai. Šią informaciją galima rasti atliekant paiešką interneto svetainėje www.google.lt. Komisijos nuomone, šių patalpų pardavimo procesas nebuvo skaidrus ir aiškus, nes skelbime buvo kalbama apie rekonstruojamas patalpas, bet neįvardinta, kad jos gyvenamosios ar bus tokiomis ateityje. Patalpų, esančių Turniškių g. 13A, pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta, kad Bendrovė parduoda viešbučius-svečių namus, kurie ateityje turėjo tapti butais (kotedžais). Todėl teigtina, kad Bendrovė savo internetiniame puslapyje apie naujai rekonstruotų gyvenamųjų patalpų pardavimą pateikė klaidinančią informaciją.
2. Galima būtų konstatuoti tą faktą, kad ir E. Bagdonas, ir R. Muraška tarnybos reikalais važinėdami uždaroje Turniškių teritorijoje, turėjo galimybę asmeniškai pamatyti ten vykdomą pastatų rekonstrukciją ir išsiaiškinti kitas juos dominančias aplinkybes.
3. E. Bagdonas ir R. Muraška, pateikdami Bendrovės direktoriui prašymą įsigyti nekilnojamąjį turtą, esantį Turniškių g. 13A, nurodė, kad jie pageidauja pirkti statomus kotedžus, t. y. pagal skelbimą buvo parduodamos gyvenamosios patalpos, pirkėjai pageidavo įsigyti kotedžus, o nupirko viešbutį-svečių namus.
4. E. Bagdonas ir R. Muraška, susipažinę su preliminariosios pirkimo-pardavimo sutarties projektu, žinojo, kad perkamo būsto komercinis statusas yra „viešbutis-svečių namai”. Minėti pareigūnai suvokė, kad perka ne gyvenamosios paskirties patalpas, sutiko su Bendrovės nustatytomis sąlygomis, kad perkamų patalpų „laikinasis” statusas yra viešbučiai-svečių namai. Tačiau jie nereikalavo, kad Bendrovė prieš pradėdama forminti pirkimo-pardavimo sandorius, pakeistų parduodamo turto statusą iš komercinio į gyvenamosios paskirties. Manytina, kad patalpų statusas turėjo būti pakeistas laikantis įstatymo normų, kadangi žemės sklypas, kuriame buvo parduodamas šis nekilnojamasis turtas, buvo išnuomotas kaip visuomeninės, o ne komercinės paskirties.
5. Komisijos nuomone, pastatų (kotedžų), esančių Turniškių g. 13A, pardavimo procesas buvo neskaidrus, neaiškus ir selektyvaus pobūdžio. Bendrovės direktorius vykdė pageidaujančių įsigyti kotedžus pirkėjų atranką, pastatų pirkėjai buvo vertinami pagal užimamas pareigas ir pagal tai, ar tie asmenys žinomi visuomenėje.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. 2004 m. gruodžio 23 d. Bendrovės direktoriui buvo pateiktas D. Dabašinsko prašymas parduoti patalpas, esančias Turniškių g 27-4, Vilniuje. Ant prašymo yra Bendrovės direktoriaus viza – „paruošti įsakymą pardavimui” (ant kitų prašymų – „teikti valdybai svarstyti”) (Bendrovės 2006 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai Nr.6-70 „Dėl dokumentų pateikimo”).
2. 2004 m. gruodžio 23 d. Bendrovės direktorius V. Račkys pasirašė įsakymą Nr. 1-25 parduoti D. Dabašinskui viešbučio patalpą, esančią Turniškių 27-4, Vilniuje, su bendro naudojimo patalpomis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės direktoriaus 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymas Nr.1-25).
3. Komisijos posėdyje D. Dabašinskas paaiškino, kad Bendrovės valdyba 2004 m. gegužės 25 d. priėmė nutarimą parduoti butą. 2004 m. spalio mėn. Bendrovė užsakė nepriklausomus turto vertintojus atlikti vertinimą, vertinimas buvo atliktas ir D. Dabašinskas gruodžio mėnesį pareiškė norą įsigyti tą butą. Jis darė išvadą, jog vertinimas atliktas iki jo kreipimosi į Bendrovę, ir teigė, kad visos kalbos, kad D. Dabašinskas galėjo daryti įtaką ar ją darė atliekant vertinimą, yra visiškai nepagrįstos (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
4. Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius atliko tyrimą ir savo įsakymu D. Dabašinskui, Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojui, skyrė nuobaudą – griežtą papeikimą už neigiamos nuomonės visuomenėje apie departamentą ar departamento pareigūnus sudarymą (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
5. 2005 m. vasario 22 d. buvo gautas Respublikos Prezidento patarėjo R. Muraškos prašymas Bendrovės direktoriui parduoti Turniškių g. esantį kotedžą. Ant prašymo yra Bendrovės direktoriaus viza – „teikti valdybos posėdžiui” (Bendrovės 2006 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai Nr.6-70 „Dėl dokumentų pateikimo”).
6. 2005 m. kovo 9 d. Bendrovės direktoriui buvo pateiktas Respublikos Prezidento patarėjo E. Bagdono prašymas parduoti Turniškių g. esantį kotedžą po rekonstrukcijos. Ant prašymo yra Bendrovės direktoriaus viza – „teikti valdybos posėdžiui” (Bendrovės 2006 balandžio 6 d. raštas Komisijai Nr.6-70 „Dėl dokumentų pateikimo”).
7. 2005 m. gegužės 10 d. Bendrovės valdyba svarstė gautus E. Bagdono, A. Tarailos, R. Muraškos ir T. Andriejausko prašymus parduoti rekonstruojamą viešbutį-svečių namus. Valdyba nusprendė įgalioti Bendrovės direktorių V. Račkį sudaryti preliminarias viešbučio-svečių namų Turniškių g. 13A, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – pirkimo-pardavimo sutartis (Bendrovės valdybos 2005 m. gegužės 10 d. posėdžio protokolas Nr. 13).
8. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris O. Markevičius, paklaustas, ar žinojo, kad Respublikos Prezidento patarėjai E. Bagdonas ir R. Muraška nori įsigyti kotedžus Turniškių g., atsakė, kad apie tai sužinojo iš spaudos, o iki tol nežinojo, patarėjų nekonsultavo ir jiems patarimų nedavė (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
9. Buvęs Respublikos Prezidento patarėjas E. Bagdonas Komisijos posėdyje teigė, kad, atlikdamas veiksmus dėl kotedžo pirkimo, jis veikė kaip privatus asmuo. Tačiau posėdyje E. Bagdonas negalėjo paaiškinti, kodėl prašyme įsigyti kotedžą Turniškių g. 13A kaip pareiškėjas jis nurodė Respublikos Prezidento patarėjo pareigas. Su kolega R. Muraška kotedžo įsigijimo klausimo neaptarinėjo, sprendimą įsigyti kotedžą Turniškių g. vertino kaip didžiulę politinę klaidą, todėl nusprendė atsistatydinti iš Respublikos Prezidento patarėjo pareigų (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
10. Atsistatydinęs Respublikos Prezidento patarėjas R. Muraška paaiškino, kad aptvertoje Turniškių g. teritorijoje vykstančias kotedžų statybas matė dažnai ten lankydamasis darbo reikalais. Kad jis ketina ten įsigyti būstą, kolega E. Bagdonas sužinojęs tik jiems pradėjus tvarkyti pirkimo dokumentus (Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdžio stenograma).
11. 2005 m. birželio 6 d. buvo gautas L. Bučalio (Vyriausybės spaudos tarnybos vedėjas) prašymas Bendrovės direktoriui parduoti Bendrovės statomą kotedžą Turniškių g., Vilniuje. Ant prašymo yra Bendrovės direktoriaus viza – „teikti valdybos posėdžiui”. Rašto kopija pateikta Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus viršininkui J. Šniaukštai (Bendrovės 2006 m. balandžio 6 d. raštas Komisijai Nr.6-70 „Dėl dokumentų pateikimo”).
12. 2005 m. birželio 6 d. buvo gautas Lietuvos Respublikos Nepaprastojo ir įgaliotojo Ambasadoriaus Romualdo Kozyrovičiaus prašymas Bendrovės direktoriui parduoti 180 kv. m. gyvenamąjį namą – vieną iš Bendrovės statomų kotedžų. Ant prašymo yra Bendrovės direktoriaus viza – „valdybos posėdžiui” (2006 m. balandžio 6 d. Bendrovės raštas Komisijai Nr. 6-70 „Dėl dokumentų pateikimo”).
13. 2005 m. birželio 27 d. Bendrovės valdyba svarstė gautą Romualdo Kozyrovičiaus prašymą parduoti 180 kv. m. gyvenamąjį namą – vieną iš bendrovės statomų kotedžų. Bendrovės valdyba nusprendė įgalioti direktorių V. Račkį sudaryti preliminarias viešbučio-svečių namų adresu Turniškių g. 13A, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, o vėliau – pirkimo-pardavimo sutartis dėl šių viešbučių-svečių namų, apskaitytų Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje Nr.13/13974 (2005 m. birželio 27 d. Bendrovės valdybos posėdžio protokolas).
14. 1999 m. kovo 4 d. Valstybės kontrolė nustatė, kad Bendrovė pažeidė: Statybos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 17 straipsnio 1 dalies nuostatas; Viešojo pirkimo įstatymo 17 ir 18 straipsnių nuostatas, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1997 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr.266 patvirtintų Statybos rangos sutarties nuostatų 64 punktą, Statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr.108 patvirtintą reglamentą STR 1.11.01:1996 „Statinių priėmimo naudoti tvarka” ir Statybos ir urbanistikos ministerijos 1998 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr.72 patvirtintą reglamento dalinį pakeitimą ir papildymą. Valstybės kontrolė nusprendė įpareigoti Bendrovės valdybą, remiantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsniu, patraukti materialinėn atsakomybėn direktorių V. Račkį už žalą, padarytą valstybei dėl šio įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1999 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 23 „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje panaudojimo tikrinimo rezultatų).
15. 1999 m. gegužės 21 d. Bendrovės valdyba priėmė sprendimą skirti direktoriui V. Račkiui 3230 Lt piniginę nuoskaitą (Bendrovės valdybos 1999 m. gegužės 21d. posėdžio protokolas Nr. 11).
16. Įpareigojimas Bendrovės valdybai, remiantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsniu, patraukti materialinėn atsakomybėn direktorių V. Račkį už žalą, padarytą dėl šio įstatymo pažeidimo, įvykdytas. (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės įstaigų kontrolės skyriaus 2001 m. rugpjūčio 21 d. išvada Nr.142-93-24).
17. Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas teigė, kad su Bendrovės investiciniu projektu dėl Turniškių g. 13 A rekonstrukcijos susipažino tuomet, kai buvo rengiamas Bendrovės akcininkų susirinkimas. Akcininkų susirinkime reikėjo priimti sprendimą dėl dalies Bendrovės turto įkeitimo tam, kad Bendrovė gautų paskolą ir galėtų finansuoti Turniškių g. 13A komplekso rekonstrukcijos darbus. Vyriausybės kanclerio sprendimu buvo duotas įgaliojimas kanceliarijos atstovui balsuoti akcininkų susirinkime ir leisti įkeisti Bendrovės turtą, kurio vertė būtų didesnė nei 1/20.
A. Z. Kaminskas teigė, kad rekonstruojant pastatą buvo suformuoti viešbučiai - kotedžai, kurie yra visuomeninės paskirties. Dalis jų buvo parduota kaip viešbučiai - kotedžai, taip jie yra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
A. Z. Kaminskas teigė, jog apie tai, kad Bendrovė pardavinėja gyvenamąsias valdas, jis nežinojo, o iš investicinio projekto žinojo, jog bus pardavinėjami viešbučiai - kotedžai.
Vyriausybės kancleris teigė, kad nei vienoje Bendrovės vidaus audito ataskaitoje apie Komisijos nagrinėjamas problemas Bendrovės veikloje nebuvo pažymėta (Komisijos 2006 m. gegužės 5 d. posėdžio stenograma).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime konstatavo, kad: „Valstybės tarnautojas pagal Konstituciją turi tinkamai atlikti savo pareigas vadovaudamasis Konstitucija ir teise. Jis turi būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai, laikytis Konstitucijos ir įstatymų, gerbti, saugoti ir ginti žmogaus teises ir laisves, būti nešališkas, neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, teisingas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepasiduoti neteisėtam spaudimui ar neteisėtiems reikalavimams, nesavavaliauti ir nepiktnaudžiauti tarnyba, kelti savo profesinę kompetenciją, laikytis profesinės etikos reikalavimų, saugoti savo, kaip valstybės tarnautojo, reputaciją ir institucijos, kurioje jis dirba, autoritetą ir kt. Valstybės tarnybos teikiamos galimybės negali būti naudojamos asmeniniam pasipelnymui ar politinei veiklai; valstybės tarnautojas negali naudotis savo statusu savo ar sau artimų asmenų arba kitų asmenų privačiai naudai gauti”.
2. Valstybės saugumo departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Dainius Dabašinskas savo veiksmais neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijos ir institucijos, kurioje dirba, autoriteto. Dėl šio pareigūno veiksmų Valstybės saugumo departamento generalinis direktorius atliko tyrimą ir savo įsakymu skyrė šiam pareigūnui nuobaudą – griežtą papeikimą už neigiamos nuomonės visuomenėje sudarymą apie departamentą ir departamento pareigūnus.
3. Respublikos Prezidento patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, eidami savo pareigas bei vykdydami įgaliojimus, manytina, kad turėjo išskirtinę galimybę matyti vykdomas statybas uždaroje Turniškių teritorijoje ir gauti visą informaciją apie jas anksčiau nei kita visuomenės dalis. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad minėti asmenys, pateikdami prašymus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės direktoriui dėl Turniškių g. statomų kotedžų įsigijimo, nurodė savo einamas Lietuvos Respublikos patarėjų pareigas. Abu pareigūnai žinojo, kad perka patalpas, Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip viešbutis-svečių namai adresu Turniškių g. 13A, o ne kaip gyvenamosios patalpos, ir tikėjosi, kad po pirkimo turtas bus perregistruotas.
Taigi Komisija mano, kad pareigūnai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška, nesilaikė etikos reikalavimų, dėl ko neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojų, reputacijos ir institucijos, kurioje jie dirbo, autoriteto.
4. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Privatūs interesai – kandidato ar asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jo artimojo giminaičio, ar šeimos nario) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2006 m. birželio 22 d. posėdyje, išnagrinėjusi buvusių Respublikos Prezidento patarėjų Edmino Bagdono ir Ryčio Muraškos prašymus įvertinti ir nustatyti, ar jie, iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės įsigydami nekilnojamąjį turtą, savo veiksmais nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų, nusprendė, kad buvę Respublikos Prezidento patarėjai Edminas Bagdonas ir Rytis Muraška iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės įsigydami nekilnojamąjį turtą Turniškių g., Vilniuje, savo veiksmais Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų nepažeidė.
5. Romualdas Kozyrovičius, pateikdamas prašymą Bendrovės direktoriui dėl Turniškių g. statomo kotedžo įsigijimo ir nurodydamas savo einamas Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus pareigas, nesilaikė etikos reikalavimų, dėl ko neapsaugojo savo, kaip valstybės tarnautojo, reputacijos ir institucijos, kurioje jis dirbo, autoriteto.
6. Valstybės kontrolė, atlikusi valstybinį auditą Bendrovėje nustatė, kad Bendrovė nesilaikė Žemės ir Statybos įstatymų nuostatų, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 nustatytos Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos tvarkos; Bendrovės veikloje konstatuota nemažai kitų pažeidimų, tokių kaip: naudojo valstybinės žemės sklypą nesudariusi nuomos sutarties, neturėdama valstybinio žemės sklypo valdymo ir naudojimo teisės, rekonstravo Turniškių g. 11 pastatą; Bendrovė, pastačius valstybiniame žemės sklype pastatus Turniškių g. 13A, įregistravus juos savo vardu „viešbučiais-svečių namais”, vėliau dalį jų pardavusi, išsinuomotą žemės sklypą naudoja ne pagal nuomos sutartyje numatytą būdą ir pobūdį, t. y. ne valstybės valdžios ir savivaldos institucijoms ir įstaigoms statyti ir eksploatuoti; Bendrovė pardavinėjo pastatus netikusi turto įvertinimo rinkos verte ir kt. Be to, Generalinė prokuratūra atlieka tyrimą dėl dokumento galimo klastojimo, išduodant Bendrovei statybos leidimą rekonstruoti Turniškių g. 7 pastatą.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 10 dalį, bendrovės vadovas atsako už: bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; informacijos ir dokumentų pateikimą visuotiniam akcininkų susirinkimui, stebėtojų tarybai ir valdybai šio Įstatymo nustatytais atvejais ar jų prašymu; bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui; kitų šiame ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą.
Vykdydamas savo pareigas Bendrovės direktorius privalėjo laikytis jam Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje bei Bendrovės įstatų 8.2. punkte nustatytų įpareigojimų savo veikloje vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, Bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais, vadovo pareiginiais nuostatais, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis.
Komisija mano, būdamas Bendrovės direktoriumi bei valdybos pirmininku, už bendrovės veikloje nustatytus grubius pažeidimus atsakingas yra Valdas Račkys.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. Respublikos Prezidento kanceliarija 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštu Nr. 2D-4508 kreipėsi į Vyriausybę nurodydama, kad Vyriausybė, vadovaudamasi Prezidento įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 273 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui”, baigusiam kadenciją Respublikos Prezidentui Valdui Adamkui skyrė rezidenciją Turniškių g. 25, Vilniuje. Šiame rašte teigiama, kad šį pastatą Respublikos Prezidento kanceliarija nuomoja iš Bendrovės, tačiau, atsižvelgiant į Respublikos Prezidento teisinį statusą ir jam įstatymų numatytas garantijas, tikslinga pastatą perduoti Respublikos Prezidento kanceliarijai. Respublikos Prezidento kanceliarija prašė Vyriausybės pateikti pasiūlymus dėl pastato, esančio Turniškių g. 25, Vilniuje, perdavimo Respublikos Prezidento kanceliarijai ir inicijuoti šio pastato perdavimą ekonomiškiausiu ir priimtiniausiu valstybei būdu (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštas Nr. 2D-4508).
1.1. Vyriausybės kanceliarija, atsakydama į Prezidento kanceliarijos 2005 m. rugpjūčio 29 d. raštą Nr. 2D-4508, informavo Respublikos Prezidento kanceliariją, kad pastatas, esantis Turniškių g. 25, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Bendrovei. Atsakyme nurodoma, kad Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2004 m. gegužės 1 d. nebenumato, kad akcinė bendrovė galėtų perduoti pastatus valstybės nuosavybėn ir anuliuodama valstybei priklausančias akcijas mažintų įstatinį kapitalą. Akcinė bendrovė Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nustatyta tvarka gali parduoti nuosavybės teise valdomą turtą. Be to, atsakyme nurodoma: jeigu Respublikos Prezidento kanceliarija norėtų nutraukti pastato, esančio Turniškių g. 25, Vilniuje, nuomos sutartį ir valdyti šį pastatą patikėjimo teise kaip valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą, reikėtų, kad Respublikos Prezidento kanceliarija, planuodama savo biudžetą, nustatyta tvarka pateiktų paraišką dėl valstybės biudžeto lėšų, reikalingų šiam pastatui įsigyti (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2005 m. rugpjūčio 5 d. raštas Nr. 20-6089).
1.2. Respublikos Prezidento kanceliarija 2005 m. spalio 25 d. raštu Nr. 2D-5489 kreipėsi į Vyriausybę ir į Bendrovę prašydama pateikti nepriklausomų turto vertintojų teisės aktų nustatyta tvarka atliktą poilsiavietės, esančios Turniškių g. 25, Vilniuje, įvertinimą ir pirkimo sąlygas, kad Respublikos Prezidento kanceliarija galėtų pateikti paraišką dėl valstybės biudžeto lėšų, reikalingų šiai poilsiavietei įsigyti. Rašte taip pat nurodoma, kad ši poilsiavietė, Respublikos Prezidentui V. Adamkui nuo 2004 m. liepos 12 d. pradėjus eiti Respublikos Prezidento pareigas, pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 18 straipsnio 2 punktą yra naudojama kaip Respublikos Prezidento rezidencija (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2005 m. spalio 25 d. raštas Nr. 2D-5489).
1.3. Bendrovė, atsakydama į Respublikos Prezidento kanceliarijos 2005 spalio 25 d. raštą Nr. 2D-5489, informavo Respublikos Prezidento kanceliariją, kad nekilnojamojo turto prekybos firmoje užsakė atlikti poilsiavietės, esančios Turniškių g. 25, Vilniuje, nepriklausomą turto vertinimą. Nepriklausomi turto vertintojai 2005 m. lapkričio 11 d. pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje objektą įvertino 3 000 000 (trimis milijonais) Lt (Bendrovės 2005 m. lapkričio 15 d. raštas Nr. 6-253).
1.4. Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 25A-127 „Dėl komisijos nekilnojamojo daikto pirkimui sudarymo”, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 13 ir 20 straipsniais ir Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 273 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui” bei atsižvelgdamas į ekonominį pirkimo pagrindimą, nusprendė Respublikos Prezidento reikmėms nupirkti nekilnojamąjį turtą – pastatą, esantį Turniškių g. 25, Vilniuje. Be to, šiuo įsakymu buvo sudaryta komisija nekilnojamajam daiktui pirkti ir patvirtintas komisijos darbo reglamentas (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio 2005 m. lapkričio 25 d. įsakymas Nr. 25A-127).
1.5. Respublikos Prezidento kanceliarija 2005 lapkričio 25 d. raštu Nr. 2D-5954 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę, prašydama numatyti 3 000 000 (trijų milijonų) Lt asignavimus. Šie asignavimai buvo reikalingi poilsiavietei, esančiai Turniškių g. 25, Vilniuje, pirkti (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos 2005 m. lapkričio 25 d. raštas Nr. 2D-5954).
1.6. Bendrovės valdybos 2006 m. sausio 30 d. posėdyje buvo nutarta įgalioti direktorių V. Račkį sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl Turniškių g. 25 pastato - gyvenamojo namo, sargų pastato ir kiemo statinių pardavimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai (Bendrovės valdybos 2006 m. sausio 30 d. posėdžio protokolas Nr. 3).
1.7. Tarp Bendrovės ir Respublikos Prezidento kanceliarijos 2006 m. vasario 1 d. buvo sudaryta gyvenamojo namo, sargų pastato, kiemo statinių, esančių Turniškių g. 25, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sutartis, o 2006 m. vasario 20 d. buvo pasirašytas šio nekilnojamojo turto priėmimo-perdavimo aktas (2006 m. vasario 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, 2006 m. vasario 20 d. priėmimo-perdavimo aktas).
1.8. Komisijos 2006 m. balandžio 4 d. ir 21 d. posėdžiuose Bendrovės vadovas V. Račkys, atsakydamas į klausimus dėl pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, perleidimo Respublikos Prezidento kanceliarijai aplinkybių, paaiškino, kad perduoti pastatą Respublikos Prezidento kanceliarijai mažinant Bendrovės įstatinį kapitalą nebuvo galima, kadangi to daryti neleido Akcinių bendrovių įstatymas. Atsakydamas į klausimą dėl galimybės pastatą parduoti pagal likutinę vertę, V. Račkys paaiškino, kad pagal likutinę vertę pastato nebuvo negalima parduoti remiantis Pelno mokesčio įstatymu. Be to, V. Račkys į klausimą, kas konkrečiai priėmė sprendimą parduoti pastatą už 3 milijonus Lt, atsakė, kad sprendimą priėmė valdyba. Atsakydamas į klausimą, kokiu būdu vyko derybos su Respublikos Prezidento kanceliarija dėl pastato pardavimo, V.Račkys paaiškino, kad Prezidento kanceliarijos atstovai siūlė parduoti pastatą už mažesnę kainą, t. y. pagal likutinę verte. V. Račkys teigė, kad dėl kainos jis neturėjo teisės nusileisti, kadangi pastatas nepriklausomų turto vertintojų buvo įvertintas 3 milijonais Lt. Atsakydamas į klausimą dėl galimybės keisti Bendrovės pastatą į Respublikos Prezidento kanceliarijai priklausantį pastatą, V.Račkys atsakė, kad, vadovaujantis įstatymo nuostatomis, keisti nebuvo galima (2006 m. balandžio 4 d., 21 d. Komisijos posėdžių stenogramos).
1.9. Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdyje Bendrovės valdybos narys, Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Daugaravičius, atsakydamas į klausimą, ar valdyboje svarstant pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, pardavimo Respublikos Prezidento kanceliarijai klausimą, buvo kalbama tik apie patį pardavimo faktą, ar ir apie pardavimo kainą, paaiškino, kad buvo kalbama ir apie kainą. Jis sakė, kad buvo remiamasi Vyriausybės nutarimu, pagal kurį parduodamą Bendrovės turtą turi įvertinti nepriklausomi turto vertintojai. Todėl pastatą įvertino nepriklausomi turto vertintojai, ir ta kaina jis buvo parduodamas (2006 m. balandžio 21 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.10. Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdyje Bendrovės valdybos narys G.Tregubskis, atsakydamas į klausimą, ar Bendrovės valdyboje buvo kalbėta apie pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, pardavimo Respublikos Prezidento kanceliarijai kainą, paaiškino, kad buvo kalbėta, kad reikėtų turtą įvertinti ir turto vertintojų nustatyta rinkos kaina jį parduoti. Atsakydamas į klausimą, ar buvo svarstyta galimybė pastatą perduoti iš balanso į balansą, G.Tregubskis paaiškino, kad buvo kalbėta, jog Respublikos Prezidento kanceliarija norėtų perimti šį pastatą, tačiau tiek Vyriausybės kanceliarijos, tiek Respublikos Prezidento kanceliarijos teisininkai nerado teisinio būdo, kaip tą padaryti. Į klausimą, kodėl pastatas nebuvo parduodamas pagal likutinę vertę, G.Tregubskis atsakė, kad Pelno mokesčio įstatymo 15 straipsnis numato, kad, sudarant sandorį ne pagal rinkos vertę, pardavimo kainos ir rinkos vertės skirtumas yra apmokestinamas. G.Tregubskis paaiškino, kad tai ir buvo argumentas, leidęs parduoti pastatą už nepriklausomų turto vertintojų nustatytą kainą, o teisinio pagrindo, kuriuo remiantis pastatas galėjo būti perduotas neatlygintinai, iš viso nebuvo. Be to, G. Tregubskis paaiškino, kad jeigu turtas parduodamas už mažesnę negu rinkos kaina, laikoma, kad turtas parduotas už tikrąją rinkos kainą, mokesčių administratorius nustato rinkos kainą (2006 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.11. Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdyje Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas, Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjas J. Šniaukšta, atsakydamas į klausimus dėl pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, pardavimo Respublikos Prezidento kanceliarijai aplinkybių, paaiškino, kad praėjusių metų rugpjūčio mėn. Vyriausybė gavo jai adresuotą Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio raštą, kuriame buvo prašoma inicijuoti pastato perdavimą Respublikos Prezidento kanceliarijai. Vyriausybė to klausimo nesprendė, buvo parengtas Vyriausybės kanclerio atsakymas, paaiškinantis, kad pastatas yra Bendrovės turtas, ir jo perduoti pagal dabar galiojančios teisės aktus negalima. Kitą Respublikos Prezidento kanceliarijos raštą, kuriuo buvo prašoma pateikti nepriklausomų turto vertintojų įvertinimą ir pastato pardavimo sąlygas, Vyriausybės kanceliarija gavo spalio mėn. ir buvo padaryta tai, ko prašė Respublikos Prezidento kanceliarija. Atsakydamas į klausimą, kodėl Vyriausybė nenagrinėjo pastato perdavimo klausimo, J.Šniaukšta paaiškino, kad tai nepriklausė Vyriausybės kompetencijai. Sprendimą turėjo priimti pati Bendrovė, kuriai priklausė tas pastatas (2006 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.12. Komisijos 2006 m. balandžio 14 d. posėdyje Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji specialistė J. Kaminskienė, atsakydama į klausimus dėl pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, pirkimo aplinkybių, paaiškino, kad įkeitimo faktas buvo viena iš paskatų įsigyti turtą siekiant, kad tokios situacijos daugiau nepasikartotų. Be to, Respublikos Prezidento įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidento kanceliarija – biudžetinė įstaiga, padedanti Respublikos Prezidentui įgyvendinti savo funkcijas ir užtikrinanti materialinį, techninį ir ūkinį rezidencijos aptarnavimą. Susirašinėjimas su Vyriausybe prasidėjo 2005 m. rugpjūčio 29 dieną. Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio pasirašytu raštu buvo kreiptasi į Vyriausybę prašant inicijuoti pastato Turniškių g. 25 perdavimą Respublikos Prezidento kanceliarijai ekonomiškiausiu ir priimtiniausiu valstybei būdu. J. Kaminskienė atkreipė dėmesį, kad Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi ne į Bendrovę, o į Vyriausybę, kuri pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą kartu su Seimu atlieka valstybės turto savininko funkcijas ir atstovauja valstybei dėl turto apsaugos ir disponavimo turtu. Į šį kreipimąsi buvo gautas Vyriausybės kanclerio pasirašytas atsakymas, kuriame nurodyta, kad Akcinių bendrovių įstatymas nuo 2004 m. gegužės 1 d. nenumato galimybės perduoti turto iš balanso į balansą. Kaip vienintelis įmanomas būdas buvo nurodytas – pirkti pastatą. Be to, buvo nurodyta, kad jeigu Respublikos Prezidento kanceliarija norėtų valdyti pastatą patikėjimo teise, ji turėtų pateikti paraišką dėl valstybės biudžeto lėšų, skirtų tam pastatui įsigyti. Dar vienu raštu, adresuotu Vyriausybei ir Bendrovei, buvo prašoma atlikti nepriklausomą turto įvertinimą ir numatyti tolesnius veiksmus dėl pastato perėmimo. Respublikos Prezidento kanceliarija gavo nepriklausomo turto vertinimo išvadą. Pastatas pagal rinkos vertę buvo įvertintas 3 milijonais Lt. Tada Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi į Vyriausybę prašydama numatyti 3 milijonų Lt sumą pastatui įsigyti. 2006 m. vasario 8 d. nutarimu Vyriausybė paskirstė asignavimų valdytojams lėšas ir numatė prašomą sumą pastatui Turniškių g. 25, Vilniuje, įsigyti. Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerio įsakymu buvo sudaryta komisija nekilnojamajam daiktui pirkti. Komisija buvo sudaryta vadovaujantis Vyriausybės 2003 m. birželio 25 d. nutarimu Nr.841 „Dėl žemės, esamų pastatų ar kitų nekilnojamų daiktų pirkimo arba nuomos, ar teisių į šios daiktus įsigijimo tvarkos“. Komisija buvo sudaryta iš 5 asmenų. Ji parinko pirkimo būdą, pakvietė Bendrovę dalyvauti derybose ir surengė tas derybas. Sumažinti kainą nepavyko, ir pagal pirkimo- pardavimo sutartį pastatas buvo įsigytas atsižvelgiant į nepriklausomo turto vertintojo nustatytą rinkos vertę, t.y. už 3 milijonus Lt (2006 m. balandžio 14 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.13. Komisijos 2006 m. balandžio 21 d. posėdyje Respublikos Prezidento kanceliarijos kancleris O. Markevičius, paprašytas paaiškinti, kokie motyvai lėmė, kad buvo pasirinktas pastato Turniškių g. 25, Vilniuje, pirkimo-pardavimo sandoris, ir ar nebuvo kitų teisinių galimybių šitą turtą perleisti, paaiškino, kad tokį būdą nurodė Vyriausybės kanceliarija, nes kanceliarijos įmonė valdė šį turtą, ir motyvavo tuo, kad vadovaujantis įstatymais (2003 m. gruodžio 11 d. pakeitus Akcinių bendrovių įstatymą) nuo 2004 m. gegužės 1 d. akcinėms bendrovėms nebuvo galima perduoti turto iš balanso į balansą valstybei mažinant akcinės bendrovės turto vertę. Atsakydamas į klausimą, ar nebuvo svarstoma pastatų keitimo galimybė, O. Markevičius paaiškino, kad tai buvo svarstoma, tačiau vadovaujantis visu tuo, kas pasakyta anksčiau, buvo priimtas sprendimas įsigyti pastatą, kuriame gyveno Respublikos Prezidentas (2006 m. balandžio 21 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.14. Komisijos 2006 m. gegužės 5 d. posėdyje Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas paaiškino, kad Respublikos Prezidento namo pirkimo istorija prasidėjo tada, kai antrajai kadencijai Respublikos Prezidentu buvo išrinktas V. Adamkus. Jis pareiškė norą nesikelti iš pastato, kuriame gyveno baigęs kadenciją, ir paprašė, kad tas pastatas būtų perduotas Respublikos Prezidento kanceliarijai. 2003 m. gruodžio 11 d. priėmus Akcinių bendrovių įstatymo pataisas, šiame įstatyme buvo nustatyta, kad iš bendrovių, kuriose valstybė turi kontrolinį akcijų paketą, galima paimti pastatus, statinius valstybės reikmėms ir tai galima daryti tik iki 2004 m. balandžio 30 d. Prezidentūra dėl pastato perėmimo kreipėsi po šio termino. Gegužės mėn. buvo pirmas oficialus kreipimasis, kanceliarijos teisininkai jį nagrinėjo ir išaiškino, kad perduoti pastatą po šios įstatymo pataisos neįmanoma. Vienintelis kelias Respublikos Prezidento kanceliarijai įsigyti pastatą – pirkimo procedūra. Pirkimo procedūros buvo atliktos, pastatą įvertino nepriklausomi turto vertintojai ir buvo sudaryta sutartis. Pinigai pastatui pirkti kaip investicinės lėšos Respublikos Prezidento kanceliarijai buvo skirti tvirtinant biudžetą. Respublikos Prezidento kanceliarija gavo 3 milijonus Lt (pagal pastato vertę) ir juos sumokėjo Bendrovei už pastatą. Bendrovė gautus pinigus, sumokėjusi privalomus mokėti mokesčius, naudojo tolesnei pastatų rekonstrukcijai (2006 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdžio stenograma).
1.15. Valstybės kontrolė, atlikusi Bendrovės valstybinį auditą pagal Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, savo ataskaitoje konstatavo, kad pastatas Turniškių g. 25 parduotas 2006 m. (2006 m. vasario 1 d. sutartis) Respublikos Prezidento kanceliarijai pagal rinkos vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų. Pažymima, kad iki 2004 m. balandžio 30 d. (Akcinių bendrovių įstatymo 2003 m. gruodžio 11 d. įstatymo Nr. VIII-1835 redakcija, 78 straipsnio 1 dalis) Bendrovė galėjo perduoti pastatus valstybės ar savivaldybės nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti atitinkamai mažindama valstybės akcijų skaičių (įstatinį kapitalą). Sprendimą parduoti šį pastatą priėmė Bendrovės valdyba 2006 m. sausio 30 d. įvykusiame posėdyje. Valstybės kontrolė konstatavo, kad šiuo sprendimu Bendrovės valdyba neviršijo savo kompetencijos, nustatytos teisės aktuose, o sandoris atliktas vadovaujantis tuo metu galiojusiais teisės aktais.
Kartu Valstybės kontrolė, vertindama per audituojamą laikotarpį Bendrovės atliktus sandorius pažymėjo, kad pastatas Turniškių g. 25 yra Respublikos Prezidento poilsiavietė, t.y. jis naudojamas valstybės reikmėms. Vyriausybės kanceliarija, iki 2002 m. balandžio 30 d. (Bendrovė neteko specialios paskirties akcinės bendrovės statuso) neinicijavusi pastato Turniškių g. 25 perdavimo valstybei, sudarė galimybę Bendrovei šiuo pastatu disponuoti kaip ir kitu Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Pagal galiojusius teisės aktus Bendrovė galėjo įkeisti bet kurį iš savo nuosavybės teise valdomų pastatų. Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuojama, kad Vyriausybės kanceliarija, iki 2002 m. balandžio 30 d. neinicijavusi pastato Turniškių g. 25 perdavimo valstybei, sudarė galimybę jį įkeisti (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
2. Valstybės kontrolė Bendrovėje atliko lėšų panaudojimo gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams patikrinimą (tikrinti pradėta 1998 m. rugsėjo 1 d., baigta 1999 m. sausio 26 d.). Valstybės kontrolės 1999 m. sausio 26 d. ataskaitoje Nr. 142-93 „Dėl lėšų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams panaudojimo tikrinimo rezultatų” nurodoma, kad Bendrovė 1998 m. atliko objekto – gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukciją ir darbų apmokėjimui naudojo Bendrovės lėšas ir dalį lėšų, skirtų iš Vyriausybės rezervo fondo Vyriausybės 1998 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 949. Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 8 d. nutarimo Nr. 956 „Dėl statybos rangos sutarčių sudarymo ir vykdymo” 1 punkte numatyta, kad valstybės įmonių lėšomis finansuojamų objektų (statinių) statybos, rekonstravimo, nukėlimo, nugriovimo, remonto arba atnaujinimo darbų projektuotojai ir rangovai parenkami Viešojo pirkimo įstatymo nustatyta tvarka. Pažeisdama Viešojo pirkimo įstatymo (1996 m. rugpjūčio 13 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies reikalavimą, Bendrovė nepasirinko viešojo pirkimo būdo ir 1998 m. vasario 9 d. su architekte J. Adomaitiene sudarė autorinio darbo sutartį Nr. 9801 dėl gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektavimo darbų ir autorinės priežiūros. Sutartyje numatytas autorinis atlyginimas – 32 300 Lt. Vadovaujantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsnio 2 dalimi, laikoma, kad objekto projektavimo darbų kaina yra padidinta 10 procentų ir valstybei padaryta 3230 Lt žala (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1999 m., sausio 26 d. ataskaita Nr. 142-93 „Dėl lėšų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje rekonstrukcijos darbams panaudojimo tikrinimo rezultatų”).
2.1. Valstybės kontrolė 1999 m. kovo 4 d. priėmė sprendimą Nr. 23 „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje panaudojimo tikrinimo rezultatų”, kurio 2 punkte Bendrovės valdyba, remiantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsniu, įpareigota patraukti materialinėn atsakomybėn direktorių V. Račkį už žalą, padarytą valstybei dėl šio įstatymo pažeidimo (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 1999 m. kovo 4 d. sprendimas Nr. 23 „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje panaudojimo tikrinimo rezultatų”).
2.2. Valstybės kontrolės 1999 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. 142-93-34 „Dėl 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23 termino pratęsimo” teigiama, kad Bendrovės valdyba priėmė sprendimą (Bendrovės valdybos 1999 m. gegužės 21 d. posėdžio protokolas Nr. 11) skirti direktoriui V. Račkiui 3230 Lt piniginę nuoskaitą. Nuoskaitos skaičiavimas pateiktas 1999 m. rugpjūčio 24 d. rašte Nr. 01-11-143, pagal kurį kiekvieną mėnesį iki 2001 m. rugpjūčio mėn. bus išskaičiuojama po 134,58 Lt (Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 1999 m. rugsėjo 1 d. pažyma Nr. 142-93-34 „Dėl 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23 termino pratęsimo”).
2.3. Valstybės kontrolės Įstaigų kontrolės skyriaus 2001 m. rugpjūčio 21 d. išvadoje Nr. 142-93-24 „Dėl 1999-03-04 sprendimo Nr. 23 vykdymo kontrolės baigimo” nurodoma, kad 1999 m. kovo 4 d. sprendimo „Dėl lėšų, skirtų gyvenamojo namo Turniškių g. 25, Vilniuje, rekonstrukcijos darbams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje panaudojimo tikrinimo rezultatų” nusprendžiamosios dalies 2 punkto reikalavimas – įpareigoti Bendrovės valdybą, remiantis Viešojo pirkimo įstatymo 42 straipsniu, patraukti materialinėn atsakomybėn direktorių V. Račkį už žalą, padarytą valstybei, dėl pažeidimo šio įstatymo, yra įvykdytas (Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės Įstaigų kontrolės skyriaus 2001 m. rugpjūčio 21d. išvada Nr. 142-93-24 „Dėl 1999 m. kovo 4 d. sprendimo Nr. 23 vykdymo kontrolės baigimo”).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Bendrovės įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 12 d., 2.1. punkte nustatyta, kad Bendrovės pagrindinis veiklos tikslas yra Bendrovės turto valdymas, Vyriausybei priklausančių ir jos užimamų pastatų priežiūra bei eksploatavimas, siekiant gauti pelną, tenkinti akcininkų turtinius interesus. Pelno mokesčio įstatymo (2004 m. sausio 22 d. redakcija) 40 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, šio įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuodami apmokestinamąjį pelną, pajamomis iš bet kokio sandorio arba bet kokios ūkinės operacijos turi pripažinti sumą, atitinkančią tokio sandorio arba tokios ūkinės operacijos tikrąją rinkos kainą. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” konstatavo, kad Bendrovės veikla 2003–2005 m. pasiekė minimalią efektyvumo ribą, tačiau laiku neatsiskaičius su banku, gali iškilti mokumo problemų. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau išdėstyta, pažymėtina, kad pastato pardavimas Respublikos Prezidento kanceliarijai už balansinę vertę, t.y. nesiekiant pelno, nebūtų atitikęs Bendrovės kaip privataus juridinio asmens veiklos tikslų bei galėjo sukelti Bendrovei papildomų mokumo problemų.
2. Bendrovė 1998 m. atlikdama gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukciją, darbų apmokėjimui naudojo Bendrovės lėšas bei dalį lėšų, skirtų iš Vyriausybės rezervo fondo. Bendrovė, nepasirinkusi viešojo pirkimo būdo, sudarė autorinio darbo sutartį gyvenamojo namo Turniškių g. 25 rekonstrukcijos projektavimo darbams ir autorinei priežiūrai atlikti, pažeisdama tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus. Valstybei buvo padaryta 3230 litų žala. Valstybei padarytą žalą atlygino Bendrovės direktorius V. Račkys.
3. Akcinių bendrovių įstatymo (2003 m. gruodžio 11 d. redakcija) 78 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad iki 2004 m. balandžio 30 d. bendrovė gali mažinti įstatinį kapitalą, kad gamybinės ir inžinerinės infrastruktūros objektai, socialiniai objektai, pastatai (jų dalys) būtų perduoti valstybės ar savivaldybių nuosavybėn jų funkcijoms vykdyti. Tokiu atveju atitinkamai sumažinamas valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius jas anuliuojant. Atsižvelgiant į šias Akcinių bendrovių įstatymo nuostatas, Bendrovės įstatinis kapitalas iki 2004 m. balandžio 30 d. galėjo būti mažinamas, anuliuojant tik vienam iš akcininkų – valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų dalį, pastatą, esantį Turniškių g. 25, perduodant nuosavybės teise akcininkui, kurio akcijos anuliuojamos, t.y. valstybei. Respublikos Prezidento kanceliarija kreipėsi į Vyriausybę dėl pastato perdavimo 2005 m. Tuo metu galimybės perduoti pastatą valstybės nuosavybėn, sumažinus Bendrovės įstatinį kapitalą anuliuojant tik valstybei nuosavybės teise priklausančias Bendrovės akcijas, Akcinių bendrovių įstatymas nenumatė. Pažymėtina, kad Vyriausybės kanceliarija iki 2004 m. balandžio 30 d. neinicijavo pastato Turniškių g. 25, kuris buvo kadenciją baigusio Prezidento Valdo Adamkaus poilsiavietė, perdavimo valstybės reikmėms mažinant Bendrovės įstatinį kapitalą. Be to, Komisijos atliekamo tyrimo metu išanalizavus Bendrovei priklausančių pastatų (kotedžų) Turniškių g. 13 A pardavimo aplinkybes, buvo nustatyta, kad šie pastatai (kotedžai) buvo parduoti jų neįvertinus nepriklausomiems turto vertintojams, ne aukciono tvarka ir neįvertinus žemės kainos. Atsižvelgus į tai, darytina prielaida, kad pastatai (kotedžai) galėjo būti parduoti žemesne negu rinkos kaina. Tokiu būdu galėjo būti padaryta žala Bendrovei, o kartu ir Bendrovės akcininkei – valstybei. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, Komisija daro prielaidą, kad visais šiais veiksmais valstybei galėjo būti padaryta turtinė žala.
4. Atliekant visus šiuos veiksmus valstybei buvo padaryta neturtinė žala. Neturtinę žalą, kurią patyrė valstybė dėl „Turniškių skandalo” galima įvardinti kaip žalą valstybės institucijų (Respublikos Prezidento kanceliarijos, Vyriausybės, Valstybės saugumo departamento) autoritetui. Kotedžų įsigijimo ir pardavimo aplinkybės įrodo, kad ne visi piliečiai yra lygūs prieš įstatymą, o tai silpnina visuomenės pasitikėjimą konstitucinėmis teisėmis ir pačia valstybe.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. Atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, nuo 1990 m. Turniškių gatvės komplekso nekilnojamąjį turtą valdė valstybinė firma „Tekta”. Ši firma 1992 m. buvo reorganizuota į specifinės paskirties Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato Komunalinių paslaugų įmonę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. birželio 8 d. potvarkis Nr. 575p).
1.1. 1994 m. liepos 5 d. Seimas priėmė Akcinių bendrovių įstatymą. Šio įstatymo 50 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės, išskyrus valstybines įmones, kurių Vyriausybė nenumato iki 2000 metų nei akcionuoti, nei privatizuoti, taip pat individualios (personalinės) įmonės, kurioms suteiktos juridinio asmens teisės, turi būti reorganizuotos į bendroves Vyriausybės nustatyta tvarka ir per 9 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo įregistruotos Lietuvos Respublikos įmonių rejestre. Nurodytas laikas įmonėms, tęsiančioms privatizavimą pagal Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymą, skaičiuojamas nuo jų privatizavimo termino pabaigos. Vyriausybė turėjo parengti ir iki 1994 m. lapkričio 1 d. pateikti Seimui tvirtinti tokių įmonių sąrašą (nurodydama įstatinį kapitalą) ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo projektą.
1.2. Seimas 1994 m. gruodžio 28 d. priėmė įstatymą „Dėl valstybinių įmonių, kurių iki 2000-ųjų metų nenumatoma nei aukcionuoti, nei privatizuoti”. Šiuo įstatymu buvo patvirtintas valstybinių įmonių, kurių iki 2000 - ųjų metų nenumatoma nei aukcionuoti, nei privatizuoti, sąrašas. Į šį sąrašą specifinės paskirties Vyriausybės aparato komunalinių paslaugų įmonė nebuvo įtraukta.
1.3. Vyriausybė, vadovaudamasi 1994 m. liepos 5 d. priimtu Akcinių bendrovių įstatymu, 1994 m. rugpjūčio 26 d. priėmė nutarimą Nr. 787 „Dėl valstybinių ir valstybinių akcinių įmonių reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves”. Šiuo nutarimu Vyriausybė nustatė valstybinių ir specifinės paskirties valstybinių įmonių ir valstybės akcinių įmonių, išskyrus valstybines įmones, kurių Vyriausybė iki 2000 metų nenumato nei aukcionuoti, nei privatizuoti, reorganizavimo į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves tvarką. Šio Vyriausybės nutarimo 1.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybinės ir valstybinės akcinės įmonės reorganizuojamos į bendroves akcionuojant (padalijant į akcijas) valstybei (savivaldybei) priklausantį įmonių turtą pagal paskutiniojo prieš šių įmonių perregistravimą į bendroves ketvirčio buhalterinį balansą. Nutarimo 1.4 punkte nustatyta, kad bendrovės steigėjo funkcijas, nustatytas Akcinių bendrovių įstatyme, atlieka reorganizuojamos valstybinės arba valstybinės akcinės įmonės steigėjas. Įmonės steigėjas yra valstybei (savivaldybei) priklausančių akcijų turėtojas.
1.4. Remdamasi Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 787, Vyriausybės kanceliarija 1995 m. kovo 8 d. išleido įsakymą Nr. 8 „Dėl Vyriausybės kanceliarijos reguliavimo sričiai priskirtų valstybinių specifinės paskirties įmonių reorganizavimo į specialios paskirties akcines bendroves”, kuriuo buvo nutarta specifinės paskirties Lietuvos Respublikos Vyriausybės aparato Komunalinių paslaugų įmonę reorganizuoti į specialios paskirties akcinę bendrovę. Šiuo įsakymu buvo paskirtas steigėjo, kaip valstybei priklausančių akcijų turėtojo, atstovas Bendrovėje.
1.5. Vyriausybė 1995 m. balandžio 14 d. priėmė nutarimą Nr. 537 „Dėl specialios paskirties bendrovių statuso suteikimo tvarkos”. Šio nutarimo 1.1 punkte buvo nustatyta, kad specialios paskirties bendrovės statusas gali būti suteiktas akcinėms bendrovėms ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, taip pat valstybinėms įmonėms (iš jų specifinės paskirtiems valstybinėms įmonėms) ir valstybinėms akcinėms įmonėms, kurios turi būti reorganizuotos į akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves. Vyriausybės 1995 m. gegužės 29 d. nutarimu Nr. 753 „Dėl specialios paskirties bendrovių statuso suteikimo įmonėms” Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonei buvo suteiktas specialios paskirties bendrovės statusas.
1.6. Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės visuotiniame susirinkime, įvykusiame 1995 m. balandžio 14 d., buvo priimti Bendrovės įstatai, išrinkta Bendrovės valdyba, revizorius (1995 m. balandžio 14 d. Bendrovės visuotinio susirinkimo protokolas).
1.7. Komisijai pateiktų Bendrovės įstatų pirmoji redakcija Vilniaus m. įmonių rejestre įregistruota 1995 m. gegužės 5 d. Įstatų 1.4 punkte buvo nustatyta, kad specialios paskirties akcinė komunalinių paslaugų bendrovė yra Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonės teisių ir pareigų perėmėja (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 1995 m. gegužės 5 d., redakcija).
1.8. Vertybinių popierių komisija prie Finansų ministerijos, tenkindama Bendrovės prašymą, 1995 m. birželio 9 d. posėdžio sprendimu įregistravo Bendrovės akcijas. (Vertybinių popierių komisijos prie Finansų ministerijos 1995 m. birželio 20 d. raštas Nr. 1458 ir šio rašto priedai: Vertybinių popierių įregistravimo aktas Nr. AB-2237, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės akcijų emisijos memorandumas).
1.9. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, įvykusiame 2002 m. balandžio 23 d., buvo nuspręsta panaikinti specialios paskirties bendrovės statusą. Bendrovės įstatai Vilniaus m. savivaldybės Rejestro tarnyboje įregistruoti 2002 m. balandžio 30 d. (2002 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialiosios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
1.10. Valstybės kontrolė, atlikusi Bendrovės valstybinį auditą pagal Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, savo ataskaitoje konstatavo, kad pagal Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (Įstatymo 1994 m. gruodžio 21 d. redakcija) 13, 19 straipsnių nuostatas, reorganizuojant valstybinę įmonę, turėjo būti rengiamas reorganizavimo projektas, kuriame be kitų dalykų turėjo būti pateiktas įmonės turto vertinimas. Šį projektą turėjo tvirtinti Vyriausybė. Nei Bendrovė, nei Vyriausybės kanceliarija audito metu tokio projekto nepateikė (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006-05-15 valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
2. Bendrovės įstatuose, galiojusiuose 1995–2004 metais buvo įtvirtinti šie Bendrovės valdymo organai:
1) visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (5 nariai), atliekanti ir stebėtojų tarybos funkcijas, administracija (administracijos vadovas – direktorius) (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 1995 m. gegužės 5 d., 1996 m. liepos 17 d., redakcijos);
2) visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (5 nariai), stebėtojų taryba (3 nariai), administracija (administracijos vadovas – direktorius) (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 1997 m. kovo 28 d., 1997 m. gruodžio 31 d. ir 1998 m. spalio 1d., redakcijos);
3) visuotinis akcininkų susirinkimas, valdyba (5 nariai), administracija (administracijos vadovas – direktorius) (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 2001 m. gegužės 10 d., redakcija);
4) valdyba (5 nariai), administracijos vadovas – direktorius (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 2002 m. balandžio 30 d., 2003 m. gegužės 22 d., redakcijos);
5) valdyba (5 nariai), Bendrovės vadovas – direktorius (Bendrovės įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 20 d., redakcija).
2.1. Bendrovėje nuo 1995 m. balandžio 14 d. iki 1997 m. gegužės 9 d. ir nuo 2000 m. kovo 30 d. iki 2002 m. balandžio 23 d. stebėtojų taryba nebuvo sudaroma (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
2.2. Akcinių bendrovių įstatymo (2005 m. birželio 23 d. redakcija) 35 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių, jeigu bendrovės įstatuose nenustatytas didesnis dalyvaujančių posėdyje šių narių skaičius. Iš anksto balsavę valdybos nariai laikomi dalyvaujančiais posėdyje. Bendrovės įstatų, įregistruotų Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 12 d., 7.1 punkte nustatyta, kad valdyba yra kolegialus valdymo organas, susidedantis iš 5 narių, kurio veiklai vadovauja jos pirmininkas. Įstatų 7.15 punkte nustatyta, kad valdyba gali priimti sprendimus ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 2/3 valdybos narių. Atsižvelgus į minėtas Bendrovės įstatų nuostatas, Bendrovės valdyba gali priimti sprendimus, ir jos posėdis laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 3 valdybos nariai. Bendrovės valdybos 2005 m. rugsėjo 17 d. posėdyje (priimant sprendimą dėl parduodamų pastatų, esančių Turniškių g. 13A, įkeitimo bankui) ir 2005 m. rugsėjo 22 d. posėdyje (priimant sprendimą įgalioti Bendrovės direktorių sudaryti preliminarias dviejų viešbučio-svečių namų, esančių Turniškių g. 13A, pirkimo-pardavimo sutartis) dalyvavo ir balsavo 3 valdybos nariai. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė, atlikusi Bendrovės valstybinį auditą pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, savo ataskaitoje nurodė, kad audito metu Bendrovė pateikė šiuose posėdžiuose nedalyvavusio valdybos nario A. P. Bubulio 2005 m. rugsėjo 15 d. ir 2005 m. rugsėjo 21 d. pranešimus, kuriuose nurodyta, kad jis pritaria valdybos sprendimams ir balsuoja „už”. Valdybos posėdžių protokoluose apie A. P. Bubulio išankstinį balsavimą nenurodyta, pranešimai Bendrovėje neregistruoti. Valstybės kontrolės ataskaitoje pažymima, kad audito metu nebuvo pateikta įrodymų, kad minėto valdybos nario pranešimai Bendrovėje buvo gauti iki 2005 m. rugsėjo 17 d. ir 2005 m. rugsėjo 22 d. įvykusių valdybos posėdžių. Atsižvelgiant į tai, kad valdybos posėdžiuose nedalyvavusio valdybos nario pranešimai Bendrovėje neregistruoti, posėdžių protokoluose apie išankstinį jo balsavimą nepažymėta, kyla abejonės, ar Bendrovės valdybos 2005 m. rugsėjo 17 d. ir 2005 m. rugsėjo 22 d. posėdžiuose priimti sprendimai yra teisėti.
Bendrovės valdybos 2005 m. rugsėjo 7 d. posėdyje (priimant sprendimą dėl naujo valdybos nario kandidatūros) ir 2005 m. gruodžio 20 d. posėdyje (priimant sprendimą įgalioti Bendrovės direktorių derėtis ir sudaryti su Respublikos Prezidento kanceliarija pastato Turniškių g. 25 pirkimo-pardavimo sutartį) dalyvavo 3 valdybos nariai, t.y. nebuvo kvorumo. Atsižvelgiant į tai, Valstybės kontrolės ataskaitoje daroma išvada, kad Bendrovės 2005 m. rugsėjo 7 d. ir 2005 m. gruodžio 20 d. valdybos posėdžiai negali būti laikomi įvykusiais, o priimti sprendimai teisėtais.
Bendrovės stebėtojų taryba 2005 m. gegužės 2 d. posėdyje nusprendė atlikti numatomų parduoti pastatų (kotedžų) Turniškių g. 13A įvertinimą, pasitelkiant nepriklausomų turto vertintojų įstaigą, ir įpareigojo Bendrovės valdybą pastatus parduoti pagal ne mažesnę negu nepriklausomų turto vertintojų nustatytą rinkos kainą. Bendrovės valdyba 2005 m. gegužės 10 d., birželio 27 d. ir rugsėjo 22 d. posėdžiuose svarstė konkrečių fizinių asmenų prašymus parduoti vieną iš Turniškių g. 13A esančių pastatų. Valdyba šiuose posėdžiuose įgaliojo Bendrovės vadovą sudaryti pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, nenurodant, kad pastatai turi būti parduodami, juos įvertinus nepriklausomiems turto vertintojams, pagal ne mažesnę negu turto vertintojų nustatyta rinkos kainą. Valstybės kontrolės ataskaitoje konstatuojama, kad Bendrovė 5 pastatus pardavė neatlikusi šio turto įvertinimo, o 2 pastatai rinkos verte buvo įvertinti po pardavimo sutarčių sudarymo. Darytina išvada, kad Bendrovės valdyba neužtikrino 2005 m. gegužės 2 d. stebėtojų tarybos sprendimo parduoti pastatus, juos įvertinus nepriklausomiems turto vertintojams, vykdymo.
Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi stebėtojų tarybos sprendimais. Analogiška nuostata įtvirtinta Bendrovės įstatų 8.2 punkte. Įstatų 8.11 punkte nustatyta, kad Bendrovės vadovas vykdo visuotinio akcininkų susirinkimų, stebėtojų tarybos ir valdybos sprendimus, o Bendrovės vardu sudarydamas sandorius, turi vadovautis ir stebėtojų tarybos priimtais sprendimais. Bendrovės vadovas sudarė pastatų Turniškių g. 13A pirkimo-pardavimo sutartis, nepriklausomiems turto vertintojams nenustačius parduodamų pastatų rinkos kainos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad jis nesivadovavo stebėtojų tarybos 2005 m. gegužės 2 d. sprendimu ir jo nevykdė (Bendrovės įstatai, įregistruoių Juridinių asmenų registre 2004 m. rugpjūčio 12 d.; Bendrovės stebėtojų tarybos 2005 gegužės 2 d. posėdžio protokolas Nr. 2; Bendrovės valdybos posėdžių protokolai: 2005 m. gegužės 10 d. protokolas Nr. 13, 2005 m. birželio 27 d. protokolas Nr. 14, 2005 m. rugsėjo 7 d. protokolas Nr. 19, 2005 m. rugsėjo 17 d. protokolas Nr. 20, 2005 m. rugsėjo 22 d. protokolas Nr. 21, 2006 m. gruodžio 20 d. protokolas Nr. 26; Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
3. Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonės reorganizavimo akte nurodoma, kad komunalinių paslaugų įmonės kapitalas 1995 m. sausio 1 d. sudarė 9 276 315 Lt, iš jų 49 770 Lt akcinis kapitalas ir 9 226 545 Lt valstybinis kapitalas. Numatomas Bendrovės įstatinis kapitalas 9276315 Lt, kuris padalytas į 9 276 315 paprastųjų vardinių vieno lito nominalios vertės akcijų. Be to, reorganizavimo akte konstatuojama, kad Vyriausybei, kaip steigėjui iš valstybės pusės, už jai priklausantį 9 226 545 Lt dydžio valstybinį kapitalą priskaičiuojamos 9 226 545 akcinės komunalinių paslaugų bendrovės paprastosios vardinės vieno lito vertės akcijos (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonės reorganizavimo aktas).
Komisijai pateiktų Bendrovės įstatų pirmosios redakcijos, įregistruotos 1995 m. gegužės 5 d., 3.3 punkte buvo nustatyta, kad valstybei priklauso 9 226 545 akcijos, kurių bendra nominali vertė 9226545 Lt, fiziniams asmenims priklauso 49770 akcijų, kurių bendra nominali vertė – 49770 Lt (Bendrovės įstatų, įregistruotų Vilniaus m. įmonių rejestre 1995 m. gegužės 5 d., redakcija).
Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonę reorganizavus į Bendrovę, visi valstybinės komunalinių paslaugų įmonės valdyti Turniškių teritorijoje esantys pastatai (Turniškių g. 25, 17, 30, 19, 23, 13, 11, 9, 7, 21, 27, 15, 31, 29, 33, 35, 37, 39, 41, 43, 13a, 22, 28, 32, 34) tapo Bendrovės turtu, valdomu nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
4. Bendrovės turto valdymą reglamentavo (-uoja): 1) 1994 m. liepos 5 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymas Nr. I-528 ir atitinkami šio įstatymo pakeitimai bei papildymai (Žin., 1994, Nr. 55-1046, Nr. 102-2050; 1995, Nr. 21-492, Nr. 41-993, Nr. 107-2393; 1996, Nr. 1-4, Nr. 100-2257, Nr. 126-2947; 1997, Nr. 69-1739; 1998, Nr. 36-961, Nr. 115-3246; 1999, Nr. 86-2562; 2000, Nr. 15-380, Nr. 28-760; 2001, Nr. 34-1125); 2) 2000 m. liepos 13 d. priimtas Akcinių bendrovių įstatymas Nr. VIII-1835 (Žin., 2000, Nr. 64-1914, Nr. 113-3614; 2001, Nr. 112-4081; 2002, Nr. 43-1607, Nr. 72-3013, Nr. 101-4495, Nr. 124-5628; 2003, Nr. 123-5574; 2005, Nr. 84-3109); 3) Bendrovės įstatai (1995 m. gegužės 5 d., 1996 m. liepos 17 d., 1997 m. kovo 28 d., 1997 m. gruodžio 31 d., 1998 m. spalio 1 d., 2001 m. gegužės 10 d., 2002 m. balandžio 30 d., 2003 m. gegužės 22 d., 2004 m. rugpjūčio 12 d. redakcijos); 4) Bendrovės valdybos darbo reglamentai, patvirtinti 1997 m. spalio 27 d., 2002 m. gegužės 15 d. ir 2004 m. rugpjūčio 27 d. valdybos posėdžiuose; 5) Administracijos darbo reglamentas, patvirtintas 1997 m. spalio 27 d. valdybos posėdyje; Administracijos vadovo darbo reglamentas, patvirtintas 2002 m. gegužės 15 d. valdybos posėdyje; Bendrovės vadovo darbo reglamentas, patvirtintas 2004 m. rugpjūčio 27 d. valdybos posėdyje.
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Bendrovė buvo įsteigta reorganizavus Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonę. Komisija daro prielaidą, kad įmonė 1995 metais buvo reorganizuota į Bendrovę nesilaikant tuo metu galiojusio Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatų.
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonę reorganizavus į Bendrovę, įmonės Turniškių teritorijoje valdyti valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai tapo Bendrovės nuosavybe.
3. Bendrovės turto valdymą reglamentavo (-uoja) Akcinių bendrovių įstatymas, Bendrovės įstatai, Bendrovės valdybos darbo reglamentai, Bendrovės administracijos, administracijos vadovo, Bendrovės vadovo darbo reglamentai.
4. Komisija nustatė konkrečius atvejus, kai Bendrovės valdyba ir vadovas vykdydami savo veiklą nesilaikė Akcinių bendrovių įstatymo ir Bendrovės įstatų nuostatų. Todėl Komisijai kyla pagrįstos abejonės dėl konkrečių Komisijos įvardintų Bendrovės valdybos sprendimų ir dėl šių sprendimų vykdytų veiksmų teisėtumo.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. Ministro Pirmininko 2001 m. gegužės 8 d. potvarkiu Nr. 89 „Dėl darbo grupės sudarymo” buvo sudaryta darbo grupė Bendrovės valdomo komplekso Turniškių g. tolesnio naudojimo koncepcijai parengti. Darbo grupės parengtoje koncepcijoje konstatuojama, kad pagrindinė problema – Turniškių gatvės komplekse yra gerokai daugiau pastatų, žemės ploto ir kito turto, negu jo reikia būtinoms valstybinėms funkcijoms atlikti. Pagal darbo grupės pasiūlymus siekiant užtikrinti būtinybę sudaryti tinkamas sąlygas Lietuvos prezidentams, kurie ateityje išeis iš valstybės tarnybos, reikėtų numatyti, kad valstybei arba Bendrovei turi ir toliau priklausyti pastatai Turniškių g. 17, 29, 33, 35, kurie tiek pagal savo dydį, tiek pagal atstumą iki valstybinėms reprezentacinėms funkcijoms jau naudojamų pastatų Turniškių g. 25, 28, 30 labiausiai tinka išėjusių iš valstybės tarnybos Lietuvos prezidentų poilsiavietėms. Jei tokių poilsiaviečių prireiktų daugiau, naujas būtų galima pastatyti sutankinant dabartinį planą.
Dėl kitų pastatų panaudojimo buvo pasiūlytos tokios alternatyvos: perduoti kitoms valstybinėms institucijoms (pvz., Seimui), kurioms gali reikėti reprezentacinių arba tarnybinių patalpų; pasiūlyti pirkti užsienio šalių ambasadoms; perduoti Valstybės turto fondui privatizuoti, atitinkamai būtina sumažinti Bendrovės prižiūrimą žemės sklypą. Nepatekusią į sumažintą komplekso plotą žemę galima perplanuoti, sutankinant ir numatant naujus sklypus rezidencijoms. Tai padidintų tiek privatizuojamų pastatų vertę, tiek ir šių bei naujų pastatų saugumą.
Šios darbo grupės pasiūlymai nebuvo svarstyti Bendrovės akcininkų susirinkime (Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2001 m. potvarkiu Nr. 89 sudarytos darbo grupės parengta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės valdomo Turniškių g. komplekso tolesnio naudojimo koncepcija, Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
2. 2002 m. balandžio 23 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstytos Bendrovės veiklos nuostolingumo priežastys ir valdybos narių bei administracijos vadovo darbas. Šiame akcininkų susirinkime taip pat buvo svarstytas klausimas dėl įgaliojimų suteikimo Bendrovės valdybai įgyvendinant investicinius projektus. Akcininkų susirinkimas nutarė Bendrovės valdybos ir administracijos vadovo veiklą įvertinti patenkinamai. Be to, akcininkų susirinkimas nutarė suteikti Bendrovės valdybai ir administracijos vadovui įgaliojimus ieškoti ir tartis su investuotojais dėl Bendrovei priklausančių pastatų Vilniuje, Turniškių g. 13 a, 27, 35, 39, 41 ir 43, renovavimo. Tame pačiame akcininkų susirinkime buvo svarstomi Bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo klausimai. Visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė: nepavykus susitarti su investuotojais dėl pastatų Vilniuje, Turniškių g. komplekse renovavimo, parduoti pastatus Turniškių g. 13 a, 27, 35, 39, 41 ir 43 už rinkos kainą (Bendrovės 2002 m. balandžio 23 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas).
2002 m. balandžio 23 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos įgaliotas atstovas – Vyriausybės kanceliarijos Bendrųjų reikalų departamento Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Daugaravičius, kuris veikė pagal Vyriausybės kanceliarijos 2002 m. balandžio 23 d. įgaliojimą Nr. 11-3883. Vyriausybės kanceliarija įgaliojo A. Daugaravičių atstovauti 99,26 proc. balsų suteikiančioms valstybei priklausančioms 9 378 306 vieno Lt nominalios vertės paprastoms vardinėms akcijoms Bendrovės 2002 m. balandžio 23 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir susirinkimo darbotvarkės klausimais dėl Bendrovės veiklos nuostolingumo priežasčių ir valdybos narių bei administracijos vadovo darbo, dėl įgaliojimų suteikimo Bendrovės valdybai įgyvendinant investicinius projektus, dėl nekilnojamojo turto pardavimo balsuoti taip: atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės nuostoliai 2001 m. susidarė iš esmės dėl to, kad valstybės biudžete visai nebuvo skirta lėšų Turniškių g. kompleksui eksploatuoti, o Bendrovės valdybos ir administracijos vadovo pastangomis veikla kitose srityse tik dalinai dengė susidariusius dėl Turniškių g. komplekso eksploatacijos nuostolius, valdybos ir administracijos vadovo veiklą įvertinti patenkinamai – „už”; suteikti Bendrovės valdybai ir administracijos vadovui įgaliojimus ieškoti investuotojų ir tartis su jais dėl Bendrovei priklausančių pastatų Vilniuje, Turniškių g. 13 a, 27, 35, 39, 41 ir 43, renovavimo – „už”; leisti Bendrovės administracijos vadovui, nepavykus susitarti su investuotojais dėl pastatų Vilniuje, Turniškių g. komplekse renovavimo, parduoti pastatus Turniškių g. 13a, 27, 35, 39, 41 ir 43 už rinkos kainą – „už” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2002 m. balandžio 23 d. įgaliojimas Nr. 11-3883).
Valstybės kontrolė, atlikusi Bendrovės veiklos valstybinį auditą, savo parengtoje ataskaitoje konstatavo, kad 2002 m. balandžio 23 d. Bendrovės akcininkų susirinkimo sprendimas „nepavykus susitarti, parduoti nekilnojamąjį turtą” vertintinas kaip trumpalaikis Bendrovės veiklos problemų sprendimas, kuriuo nesiekiama ilgalaikių Bendrovės veiklos tikslų ateityje dirbti pelningai. Tai neatitiko Vyriausybės sekretoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Atstovavimo valstybei įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklių nuostatai, nurodančiai, kad valstybei atstovaujanti Vyriausybės kanceliarija privalo siekti, kad Bendrovė dirbtų pelningai (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
3. Valstybės kontrolės pateiktoje Bendrovės veiklos valstybinio audito ataskaitoje konstatuojama, kad Vyriausybės kanclerio 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 39 buvo sudaryta darbo grupė Turniškių g. problemoms išnagrinėti. Darbo grupė pasiūlė:
– apsispręsti, ar Turniškių g. kompleksas ateityje turės atlikti dabartinės apimties valstybės reprezentacines funkcijas, ar bus reikalinga daugiau rezidencijų valstybės vadovams. Jeigu būtų pasirinktas išplėstinis Turniškių g. komplekso variantas, reikėtų sudaryti komplekso detalųjį planą neperžengiant dabartinio išorine tvora aptverto žemės sklypo ribų ir įforminti kompleksą kaip priklausantį Vyriausybės kanceliarijai panaudos teise. Tokiu atveju komplekso infrastruktūros aptarnavimas, miško parko priežiūra galėtų būti finansuojami iš Vyriausybės kanceliarijai valstybės valdymui skiriamų biudžeto asignavimų valstybės valdymui;
– sumažinti valstybės reikmėms skirtą kompleksą – į jį įeitų dabartinė Respublikos Prezidento rezidencija Turniškių g. 28, išėjusio iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidento rezidencija Turniškių g. 30, Ministro Pirmininko rezidencija Turniškių g. 25 ir Vyriausybės kanceliarijai priklausantys šiuo metu kaip tarnybiniai butai naudojami pastatai Turniškių g. 17 ir 19, kurie prireikus galėtų būti pertvarkyti į išėjusių iš valstybės tarnybos prezidentų rezidencijas. Tokiu atveju reikėtų sudaryti sumažinto valstybės reikmėms naudojamo komplekso detalųjį planą ir kompleksą įforminti Vyriausybės kanceliarijos ar Respublikos Prezidento kanceliarijos vardu. Panaikinus tvorą ir atsisakius policijos apsaugos, likusi dabartinio komplekso teritorija galėtų pereiti Vilniaus m. savivaldybei, kuri ir rūpintųsi teritorijos švara ir parko priežiūra. Akcinė komunalinių paslaugų bendrovė aptarnautų tik sumažintą kompleksą ir turimus pastatus;
– atsisakyti nenaudojamų tarnybinių butų ir juos perduoti savivaldybei arba Turto fondui;
– leisti Bendrovei parduoti nenuomojamus skydinius namus, kultūrinį-buitinį pastatą ir nereikalingus infrastruktūros objektus už turto vertintojų nustatytą kainą.
Darbo grupės narys, Vyriausybės kanceliarijos Valstybės turto valdymo ir disponavimo juo skyriaus vedėjas, A. Duksa yra pateikęs atskirąją nuomonę dėl Turniškių pertvarkymo ir eksploatavimo. Jis pasiūlė įsteigti viešąją įstaigą „Turniškės”. Jos steigėjas būtų Vyriausybės kanceliarija; viešoji įstaiga turėtų parengti investicijų į valstybės turtą programą (nenuomojamų Turniškių namų kapitaliniam remontui). Investicijų programa būtų finansuojama Vyriausybės sprendimu iš Privatizavimo fondo; renovuotus pastatus, suderinusi su Vyriausybės kanceliarija, viešoji įstaiga nuomotų. Gauti nuompinigiai būtų skiriami Turniškių nekilnojamojo turto administravimo išlaidoms padengti bei Turniškių nekilnojamojo turto renovavimui ir einamajam remontui.
Valstybės kontrolė savo ataskaitoje konstatavo, kad akcininkų susirinkime šie pasiūlymai nebuvo svarstomi.
Be to, ataskaitoje pažymima, kad Vyriausybės kanceliarija, turėdama darbo grupės siūlymus, neteikė Vyriausybei svarstyti klausimo dėl Turniškių gatvės komplekso tolesnio naudojimo valstybės reikmėms masto (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
4. 2003 m. balandžio 25 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstytas įgaliojimų Bendrovės valdybai įgyvendinti investicinius projektus suteikimo klausimas. Akcininkų susirinkimas nutarė suteikti Bendrovės valdybai įgaliojimus įgyvendinti Turniškių g. komplekse esančių ir Bendrovei priklausančių pastatų rekonstrukcijos investicinius projektus (Bendrovės 2003 m. balandžio 25 d. visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas).
2003 m. balandžio 25 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos įgaliotas atstovas – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas O. Romančikas, kuris veikė pagal Vyriausybės kanceliarijos 2003 m. balandžio 25 d. įgaliojimą Nr. 2. Vyriausybės kanceliarija įgaliojo O. Romančiką atstovauti 99,17 proc. balsų suteikiančioms valstybei priklausančioms 8 356 396 vieno lito nominalios vertės paprastosioms vardinėms akcijoms Bendrovės 2003 m. balandžio 25 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl įgaliojimų Bendrovės valdybai įgyvendinti investicinius projektus suteikimo balsuoti taip: suteikti Bendrovės valdybai įgaliojimus įgyvendinti Turniškių gatvės komplekse esančių ir Bendrovei priklausančių pastatų rekonstrukcijos investicinius projektus – „už” (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2003 m. balandžio 25 d. įgaliojimas Nr. 2).
5. 2004 m. kovo 18 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime buvo svarstytas ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo klausimas. Akcininkų susirinkimas nutarė imti iš bet kurio komercinio banko kreditą iki 6 000 000 (šešių milijonų) Lt. Kad būtų užtikrintas kredito grąžinimas bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartį tinkamą įvykdymas, susirinkimas pritarė ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė yra didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimui bankui. Be to, visuotinis akcininkų susirinkimas pavedė Bendrovės direktoriui V. Račkiui tvarkyti visus reikalus, susijusius su kredito ėmimu ir Bendrovės nekilnojamojo ar (ir) kilnojamojo turto įkeitimu, įskaitant, bet neapsiribojant imamo kredito dydžio bei termino, kuriam imamas kreditas įkeičiant turtą, nustatymu, taip pat pasirašyti su banku kredito sutartį, turto įkeitimo sutartis (lakštus), jų sąlygų pakeitimus ir kitus su tuo susijusius dokumentus (2004 m. kovo 18 d. Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas).
2004 m. kovo 18 d. Bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime dalyvavo Vyriausybės kanceliarijos įgaliotas atstovas – Vyriausybės kanclerio pavaduotojas O. Romančikas, kuris veikė pagal Vyriausybės kanceliarijos 2004 m. kovo 2 d. įgaliojimą Nr. 11-1816 Vyriausybės kanceliarija įgaliojo O. Romančiką atstovauti 8 356 396 vieno lito nominalios vertės paprastosioms vardinėms akcijoms Bendrovės 2004 m. kovo 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime ir susirinkimo darbotvarkės klausimu dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įkeitimo balsuoti už pritarimą dėl šio turto įkeitimo (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2004 m. kovo 2 d. įgaliojimas Nr. 11-1816).
6. Valstybės kontrolė, atlikusi Bendrovės veiklos valstybinį auditą pagal Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą, savo ataskaitoje konstatavo, kad, įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises, valstybei nuo 1995 m. atstovavo Vyriausybės sekretorius, o nuo 2002 m. balandžio 23 d. – kanclerio įgaliotas atstovas. Valstybės kontrolė pažymėjo, kad visuotiniuose akcininkų susirinkimuose įgaliotas atstovas balsuodavo pagal jam kiekvienu konkrečiu klausimu suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m.gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita Nr. VA-7000-1-4 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą”).
7. Komisijos 2006 m. balandžio 4 d. posėdyje Bendrovės vadovas V. Račkys, atsakydamas į Komisijos narių klausimus dėl pastato Turniškių 13A rekonstrukcijos aplinkybių, paaiškino, kad šį pastatų kompleksą būtinai reikėjo rekonstruoti, nes jis Bendrovei buvo nuostolingas. Atsakydamas į Komisijos narių klausimus dėl pastato Turniškių g. 25 įkeitimo aplinkybių, V. Račkys paaiškino, kad rengiant biznio planą šitas namas turėjo premjero rezidencijos statusą ir įkeitimo metu jame niekas negyveno (2006 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdžio stenograma).
7.1. Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdyje Bendrovės stebėtojų tarybos pirmininkas, Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjas J. Šniaukšta dėl 2001 m. Ministro Pirmininko potvarkiu sudarytos darbo grupės Turniškių gatvės komplekso tolesnio naudojimo koncepcijai parengti paaiškino, kad 2001 m. gegužės mėn. R. Pakso potvarkiu buvo sudaryta darbo grupė Turniškių problemoms spręsti. Darbo grupė savo darbo tinkamai baigti nespėjo, nes 2001 m. birželio 20 d. R. Paksas atsistatydino iš Ministro Pirmininko pareigų. Turniškių vietovės raidos perspektyvų koncepcija liko nebaigta. Koncepcija buvo pateikta laikinai ėjusiam Ministro Pirmininko pareigas E. Gentvilui, tačiau svarstoma nebuvo – liko tik darbinis jos variantas.
Dėl 2002 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanclerio sudarytos darbo grupės darbo J. Šniaukšta paaiškino, kad kanclerio A. Z. Kaminsko įsakymu 2002 metais buvo sudaryta nauja darbo grupė, kuri parengė rekomendacijas dėl Turniškių gyvenvietės. Be to, J.Šniaukšta paaiškino, kad darbo grupės parengti pasiūlymai Vyriausybės kanclerio pavedimu buvo perduoti jam (J.Šniaukštai) vadovautis darbe (2006 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio stenograma).
7.2. Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdyje Vyriausybės kanceliarijos Ūkio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. Daugaravičius, atsakydamas į klausimą dėl pastato Turniškių g. 13A rekonstrukcijos aplinkybių, paaiškino, kad rekonstrukcijos ir pardavimo iniciatyva kilo direktoriui – jau anksčiau visuotiniame akcininkų susirinkime buvo aptarinėjama, kad pastatas yra nuostolingas. Buvo mėginta jį išnuomoti, tačiau to padaryti nepavyko (2006 m. balandžio 7 d. Komisijos posėdžio stenograma).
7.3. Komisijos 2006 m. gegužės 5 d. posėdyje Vyriausybės kancleris A. Z. Kaminskas paaiškino, kad problemos prasidėjo apie 2000 m., nes iki 2000 m. Bendrovė gaudavo subsidijas, kad galėtų atlikti viso komplekso priežiūros darbus. 2000 m. valstybės biudžeto asignavimai buvo nutraukti. Tada atsirado problemų, susijusių su Bendrovės finansavimu. Susidarė nuostoliai, dėl to premjeras R. Paksas buvo sudaręs darbo grupę, tačiau nespėjo parengti visų išvadų. Išvadų projektas buvo parengtas. Pagal projekto rekomendacijas Bendrovė turėtų atsisakyti dalies turto, nes neturėdama pajamų nepajėgia jį eksploatuoti. A. Z. Kaminskas teigė, kad, tapęs Vyriausybės kanceliarijos vadovu, 2002 m. pabaigoje sprendimu sudarė dar vieną komisiją, kuri turėjo ištirti padėtį Bendrovėje. Pagal šios komisijos išvadas Bendrovė dalį turto turėtų parduoti, o gautas pajamas panaudoti turimiems pastatams renovuoti, kad vėliau galima būtų juos išnuomoti.
A. Z. Kaminskas taip pat paaiškino, kad Bendrovė neturėjo pajamų ir veikė nuostolingai. Tai rodė ir prieš tai buvę sprendimai – 1997 m. Vyriausybės sekretoriaus sprendimas parduoti pastatus, 1998 m. Vyriausybės sekretoriaus sprendimai parduoti poilsines, kurios buvo įtrauktos į Bendrovės balansą, gautus pinigus panaudoti pastatams rekonstruoti ir renovuoti. Remdamasi 2002 m. sudarytos komisijos išvadomis, Bendrovės valdyba užsakė investicinį projektą dėl komplekso Turniškių 13A rekonstrukcijos. Projektas buvo parengtas. A. Z. Kaminskas teigė, kad su projektu jis susipažino, kai buvo rengiamas akcininkų susirinkimas. Prieš tai stebėtojų tarybos ir Bendrovės valdybos susirinkime buvo nagrinėtas investicinis projektas, jam buvo pritarta ir akcininkų susirinkime reikėjo priimti sprendimą dėl dalies Bendrovės turto įkeitimo, kad būtų galima gauti banko paskolą komplekso Turniškių g. 13A rekonstravimo darbams finansuoti. A. Z. Kaminskas sakė, kad jo sprendimu buvo suteikti įgaliojimai kanceliarijos atstovui balsuoti akcininkų susirinkime – leisti įkeisti Bendrovės turtą, kurio vertė didesnė negu1/20 Bendrovės įstatinio kapitalo. Akcininkų susirinkime toks sprendimas ir buvo priimtas, tame pačiame susirinkime buvo suteikti įgaliojimai valdybai priimti sprendimus dėl investicinio projekto įgyvendinimo. Bendrovės valdybos sprendimu buvo pasirinktas bankas, paimtas kreditas rekonstravimo darbams finansuoti. Siekiant užtikrinti kredito grąžinimą, investiciniame projekte buvo numatyta dalį rekonstruotų pastatų parduoti. Po to, kai kompleksas buvo rekonstruotas, kai kurie pastatai buvo parduoti. Gautos pajamos naudotos daliai kredito grąžinti ir kitiems pastatams rekonstruoti.
Atsakydamas į klausimus, kaip valdant Bendrovę buvo atstovaujami valstybės interesai, kaip buvo atliekama kontrolė, A. Z. Kaminskas paaiškino, kad asmenų atstovavimo kontrolė buvo atliekama nuolat. Bendrovės veiklą kiekvienais metais tikrino nepriklausomi auditoriai, kurie pateikdavo savo išvadas. Be to, jo nurodymu Vyriausybės kanceliarijos vidaus auditas kasmet darydavo patikrinimus, jų rezultatai leido numatyti priemones, kurios turėtų pagerinti Bendrovėje susidariusią padėtį. A. Z. Kaminskas akcentavo, kad pagrindinė problema – Bendrovės ūkinė veikla ir nesuderinti finansiniai srautai. Vyriausybės kanceliarijai atstovavę asmenys, jo nuomone, padarė viską, kad padėtis būtų valdoma, kad Bendrovė nebankrutuotų, nes 2004 m. pagal balanso duomenis Bendrovės nuostoliai sudarė apie 900 tūkstančius Lt. Jeigu nebūtų imtasi kokių nors priemonių, matyt, greitu laiku galėjo būti sprendžiamas klausimas dėl Bendrovės bankroto procedūrų (2006 m. gegužės 5 d. Komisijos posėdžio stenograma).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. 2002 m. balandžio 23 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas nutarė leisti Bendrovės administracijos vadovui, nepavykus susitarti su investuotojais dėl pastatų Vilniuje, Turniškių g. komplekse renovavimo, parduoti pastatus Turniškių g. 13A, 27, 35, 39, 41 ir 43 rinkos kaina. Vyriausybės kanceliarija, valdydama daugiau kaip 99 procentus valstybei nuosavybės teise priklausančių Bendrovės akcijų, suteikiančių tokį patį procentą visų balsų, įgaliojo savo atstovą minėtame akcininkų susirinkime balsuoti už tokio sprendimo priėmimą. Išduodama tokio turinio įgaliojimą Vyriausybės kanceliarija nesiekė ilgalaikių Bendrovės veiklos tikslų ateityje dirbti pelningai, toks sprendimas vertintinas kaip trumpalaikis Bendrovės veiklos problemų sprendimas. Tai neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės sekretoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 56 patvirtintų Atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, taisyklių nuostatoms.
Vyriausybės kanceliarija neteikė Vyriausybei svarstyti 2002 m. gruodžio 5 d. Vyriausybės kanclerio įsakymu Nr. 39 sudarytos darbo grupės Turniškių g. komplekso problemoms išnagrinėti parengtų pasiūlymų dėl komplekso tolesnio naudojimo apimties valstybės reikmėms. Darbo grupės parengti pasiūlymai nebuvo teikiami svarstyti ir Bendrovės akcininkų susirinkimui.
Vyriausybės kanceliarija, įgaliojusi savo atstovą balsuoti Bendrovės 2004 m. kovo 18 d. visuotiniame akcininkų susirinkime už tai, kad būtų leista įkeisti Bendrovės ilgalaikį turtą, kurio vertė didesnė nei 1/20 įstatinio kapitalo, sudarė sąlygas Bendrovei įkeisti pastatą Turniškių g. 25, kuris buvo baigusio kadenciją Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus poilsiavietė, paskirta jam 2003 m. vasario 26 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 273 „Dėl garantijų išėjusiam iš valstybės tarnybos Respublikos Prezidentui”.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Vyriausybės kanceliarija netinkamai atstovavo valstybės interesams, įgyvendindama valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises. Už Bendrovės vykdomos veiklos kontrolę ir netinkamą atstovavimą valstybei Bendrovėje priimant sprendimus, dėl ko Bendrovės veikloje buvo nustatyta įvairių teisės aktų pažeidimų, atsakingi Vyriausybės kanceliarijos vadovai.
2. Vyriausybės kanceliarijos įgalioti atstovai Bendrovės visuotiniuose akcininkų susirinkimuose balsuodavo kiekvienu konkrečiu susirinkimo darbotvarkės klausimu pagal jiems Vyriausybės kanceliarijos suteiktus įgaliojimus.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. Įmonę reorganizavus į Vyriausybės kanceliarijos specialios paskirties akcinę komunalinių paslaugų bendrovę, visi Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonės valdyti Turniškių teritorijoje esantys pastatai (Turniškių g, 9, 7, 11, 13, 13A, 15, 17, 19, 21, 22, 23, 25, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 39, 41, 43 – iš viso 25 pastatai) tapo Bendrovės turtu, valdomu nuosavybės teise.
2. Pagal tuo metu galiojusio 1994 m. liepos 5 d. priimto Akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį, specialiosios paskirties bendrovės statusas galėjo būti suteiktas bendrovėms, atliekančioms valstybei gyvybiškai būtinas funkcijas, arba toms bendrovėms, kurių veiklai būtinas specialus režimas. 1995 m. gegužės 5 d. Bendrovė nuosavybės teise valdė Ministro Pirmininko rezidenciją (Turniškių g. 25, šiuo metu tai Respublikos Prezidento poilsiavietė) ir baigusio kadenciją Prezidento vasaros poilsiavietę (Turniškių g. 30), todėl laikytina, kad toks statusas atitiko įmonės funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. „Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
3. 1996 m. birželio 30 d. vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 644 Bendrovė neatlygintinai perdavė Respublikos Prezidento kanceliarijai pastatus Turniškių g. 28 ir 30 ir pagal jų likutinę vertę buvo sumažintas valstybei priklausančių akcijų skaičius (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
4. Vadovaudamasi Vyriausybės 1997 m,. kovo 24 d. nutarimu Nr. 259 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1367 „Dėl įmonių, iš kurių leidžiama perimti turtą valstybės ar savivaldybių funkcijoms vykdyti, sąrašo patvirtinimo”, Bendrovė 1997 m. birželio 30 d. perdavė į Vyriausybės kanceliarijos balansą pagal pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą, kurį patvirtino Bendrovės direktorius V. Račkys, pastatą Turniškių g. 25, Vilniuje (pastato pradinė vertė – 62 574,40 Lt, nusidėvėjimo suma – 32 172,49 Lt ir likutinė vertė – 30 401,91 Lt).
5. 1997 m. birželio 30 d., vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu Nr. 259, Bendrovė neatlygintinai perdavė Vyriausybės kanceliarijai pastatus Turniškių g. 11, 17, 19, 23, 25, 29, 33, 37 ir pagal jų likutinę vertę buvo sumažintas valstybei priklausančių akcijų skaičius (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
6. Vyriausybės 1997 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1150 „Dėl pastato Vilniuje, Turniškių g. 25, perdavimo Specialios paskirties akcinei komunalinių paslaugų bendrovei” buvo leista Vyriausybės kanceliarijai kaip valstybės turtinį įnašą perduoti Specialios paskirties akcinei komunalinių paslaugų bendrovei pastatą Vilniuje, Turniškių g. 25. Pagal pagrindinių priemonių priėmimo-perdavimo aktą, patvirtintą Vyriausybės sekretoriaus A. Savičiaus, 1997 m. spalio 27 d. pastatas, kurio balansinė likutinė vertė – 30 402 Lt, iš Vyriausybės kanceliarijos balanso buvo perduotas į Bendrovės balansą kaip valstybės turtinis įnašas.
7. 1997 m. spalio 21 d. Bendrovė pardavė Vokietijos Federacinės Respublikos ambasadai pastatą Turniškių g. 22 pagal rinkos vertę, nustatytą nepriklausomų turto vertintojų. Pastatas buvo parduotas Vyriausybės sekretoriui 1997 m. rugsėjo 22 d. davus leidimą (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
8. 1999 m. lapkričio 12 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 42 „Dėl pastatų (pirties ir namelio) Budrių kaime Švenčionių rajone pardavimo”. Bendrovės direktorius šiuo įsakymu nurodė parduoti pastatus (pirtį ir namelį), inventorizavimo byloje pažymėtus 3C/m ir 1C už 66 500 (šešiasdešimt šešis tūkstančius penkis šimtus) Lt Algirdui Vėgelei, nustatant, kad nurodytą sumą pirkėjas sumoka į Bendrovės kasą iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
9. 2001 m. kovo 23 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 24 „Dėl pastatų ir statinių Lausgenių km., Trakų rajone, pardavimo”. Pagal Bendrovės 1998 m. liepos 3 d. visuotinio akcininkų susirikimo nutarimą Bendrovės direktorius nurodė parduoti pastatus (pirtį, poilsio namą) ir lieptą Leokadijai Starkevičienei ir Viktorui Kalpokui Įsakyme nurodyta, kad pirkėjai iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo į Bendrovės kasą sumoka 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt.
10. Vadovaujantis Vyriausybės 2001 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1118 „Dėl atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises”, Vyriausybės sekretoriaus 2001 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. 56 buvo patvirtintos Atstovavimo valstybei, įgyvendinant jai priklausančių akcijų suteikiamas teises akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse taisyklės. Šių taisyklių 2 punkte nurodyta, kad atstovaujanti valstybei Vyriausybės kanceliarija, vadovaudamasi Akcinių bendrovių įstatymu, kitais įstatymais, Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais ir Bendrovės įstatais, privalo siekti, kad bendrovės dirbtų pelningai, jų teikiamos paslaugos galėtų konkuruoti rinkoje, būtų tausojamas ir gausinamas valstybės turtas (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
11. 2001 m. gruodžio 3 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 57. Įsakymu nurodyta parduoti du butus: Vydūno g. 17 esantį butą Nr. 104 ir Vydūno g. 17 esantį butą Nr. 73 (taikant supaprastinto viešojo konkurso analogiją). Apie rengiamą pardavimą siūlymai turėjo būti pateikti ne mažiau kaip 3 pirkėjams išsiunčiant kvietimus dalyvauti konkurse. Įsakyme nurodytas butų Nr. 104 ir Nr. 73 naudingasis plotas (atitinkamai 35,54 m2 ir 35,55 m2), pradinė abiejų butų pardavimo kaina (po 51 000 – penkiasdešimt vieną tūkstantį Lt). Be to, nurodyta pasiūlymus pateikti iki 2001 m. gruodžio 13 d. užklijuotame ir antspauduotame voke su užrašu „Supaprastintam konkursui”, vertinimo kriterijus – didžiausia pasiūlyta kaina.
12. 2002 m. sausio 28 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-2. Įsakymu siūloma parduoti du butus (Vydūno g. 17-73 ir Vydūno g. 17-104) konkurso būdu, pradinė pardavimo kaina – po 46 000 (keturiasdešimt šešis tūkstančius) Lt. Apie rengiamą konkursą numatyta skelbti spaudoje.
13. 2002 m. kovo 4 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-19. Įsakymu siūloma parduoti tris butus: Vydūno g. 17, bt. 72, 73 ir 104 konkurso būdu, nustatant, kad pradinė visų trijų butų pardavimo kaina yra 40 000 (keturiasdešimt tūkstančių) Lt. Įsakyme nurodyta apie rengiamą konkursą skelbti spaudoje.
14. 2002 m. balandžio 29 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-26, kuriuo remiantis trys butai (Nr. 72, Nr. 73 ir Nr. 104), esantys Vydūno g. 17, buvo parduoti: butas Nr. 72 – už 44 000 (keturiasdešimt keturis tūkstančius) Lt Ričardui Kazlauskui; butas Nr. 73 – už 44 000 (keturiasdešimt keturis tūkstančius) Lt Danutei Dadelo ir butas Nr. 104 – už 40 100 (keturiasdešimt tūkstančių šimtą) Lt Natalijai Fazylovai.
15. 2002 m. spalio 14 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-51. Įsakymu siūloma parduoti name Vydūno g. 17 esančius šešiolika butų – penkis vieno kambario butus (35,54 m2, pardavimo kaina – 49 000 Lt), keturis dviejų kambarių butus (50 m2, pardavimo kaina – 68 000 Lt), septynis trijų kambarių butus (70 m2 , pardavimo – kaina 80 000 Lt). Apie rengiamą konkursą nurodyta skelbti spaudoje.
16. 2002 m. lapkričio 18 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-57. Įsakymu siūloma parduoti šešiolika name Vydūno g. 17 esančių butų – Nr. 74, 75, 76, 77, 80, 81, 83, 84, 88, 89, 93, 96, 99, 102, 103, 106; iš jų penki gyvenamieji vieno kambario butai, kurių bendras naudingasis plotas 35,54 m2 (siūloma pardavimo kaina – 41 650 Lt), keturi gyvenamieji dviejų kambarių butai, kurių bendras naudingasis plotas – 50 m2 (siūloma pardavimo kaina – 57 800 Lt), septyni gyvenamieji trijų kambarių butai, kurių bendras naudingas plotas 70 m2 (siūloma pardavimo kaina – 68 000 Lt). Visi šie parduodami butai yra išnuomoti fiziniams asmenims, sudarytos ilgalaikės nuomos sutartys užregistruotos Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės Vilniaus filiale. Įsakymu nurodyta, kad apie rengiamą konkursą turi būti skelbiama spaudoje.
17. 2002 m. gruodžio 2 d. buvo išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-63. Įsakymu siūloma parduoti vienuolika name Vydūno g. 17 esančių butų, už vieno kambario butą nustatyta 37 485 Lt pradinė pardavimo kaina, už dviejų kambarių butą – 52 020 Lt pradinė pardavimo kaina, už trijų kambarių – 61 200 Lt pradinę pardavimo kainą.
18. 2003 m. spalio 7 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-23, kuriuo siūloma parduoti šešis name Vydūno g. 17 esančius butus – 74, 81, 84, 88, 89, 96. Vieno kambario butų Nr. 84 ir Nr. 89 pradinė pardavimo kaina – 53 000 Lt, dviejų kambarių butų Nr. 81, 88, 96 pradinė pardavimo kaina – 72 000 Lt, o trijų kambarių buto pradinė pardavimo kaina – 85 000 Lt.
19. 2003 m. lapkričio 18 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-26. Įsakymu siūloma parduoti šešis name Vydūno g. 17 esančius butus; pradinė pardavimo kaina – atitinkamai – 45 050 Lt, 61 200 Lt ir 72 250 Lt.
20. 2003 m. gruodžio 10 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-30 a. Įsakymu siūloma parduoti šešis name Vydūno g. 17 esančius butus; pradinė pardavimo kaina – atitinkamai 38 293 Lt, 52 020 Lt ir 61 413 Lt.
20.1. 2003 m. gruodžio 31 d. Vyriausybės kanceliarija pagal rinkos vertę (375 000 Lt) perdavė Bendrovei pastatą Turniškių g. 11 ir šia suma buvo padidintas Bendrovės įstatinis kapitalas, akcijos perduotos valstybei.
20.2. 2004 m. sausio 26 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-1 parduoti namo Vydūno g. 17 esančius butus:
butą Nr. 89 – Gražinai Mikšienei už 38 300 Lt, šią už butą mokėtiną sumą išdėstyti per penkiolika metų kas mėnesį mokant po 212, 78 Lt;
butą Nr. 74 – Rimutei Kiškienei už 61 420 Lt, šią už butą mokėtiną sumą išdėstyti per penkiolika metų kas mėnesį mokant 341, 22 Lt;
butas Nr. 88 – Janinai Genulevičiūtei už 52 020 Lt, šią už butą mokėtiną sumą išdėstyti per penkiolika metų kas mėnesį mokant 289,00 Lt;
butas Nr. 81 – Viktorui Giliui už 52 020 Lt, šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo;
butas Nr. 84 – Aidžiui Marganavičiui už 38 293 Lt, šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo;
butas Nr. 96 – Vitui Kurtinaičiui už 52 020 Lt, šią sumą sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
21. 2003 m. balandžio 25 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas suteikė Bendrovės valdybai įgaliojimus įgyvendinti Turniškių gatvės komplekse esančių ir Bendrovei priklausančių pastatų rekonstrukcijos investicinius projektus.
21.1. 2004 m. sausio 16 d. Bendrovės valdyba patvirtino UAB „Baltijos realizacijos centro” parengtą pastato Turniškių g. 13A rekonstrukcijos investicinį projektą. 2004 m. kovo 4 d. šiam rekonstrukcijos projektui pritarė stebėtojų taryba ir pavedė Bendrovės valdybai organizuoti projekto įgyvendinimą.
21.2. 2004 m. kovo 18 d. Bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas ir Bendrovės valdyba 2004 m. kovo 19 d. posėdyje nusprendė pastatui Turniškių g. 13A rekonstruoti imti kreditą iki 6 mln. Lt, pritarė ilgalaikio turto įkeitimui ir pavedė Bendrovės direktoriui tvarkyti visus reikalus, susijusius su kredito ėmimu ir bendrovės ilgalaikio turto įkeitimu.
22. 2004 m. gegužės 26 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-8. Vadovaujantis Bendrovės valdybos 2004 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 11, šiame įsakyme nurodoma parduoti Algirdui Balčiūnui 163,02 m2 bendrojo naudojimo patalpą, esančią Turniškių g. 27 – 3, pardavimo kaina – 554 600 Lt. Pirkėjas turi sumokėti 54 600 Lt iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir 500 000 Lt – per vieną mėnesį po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo. Įsakymu nurodoma parduoti Vladimirui Beriozovui 113,81 m2 bendrojo ploto patalpą, esannčią Turniškių g. 27 – 2; pardavimo kaina – 400 020 Lt, sumokėti iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
23. 2004 m. gruodžio 23 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-25. Jame nurodoma parduoti Dainiui Dabašinskui 231,74 m2 bendrojo ploto viešbučio patalpą, esančią Turniškių g. 27 – 4; pardavimo kaina – 590 000 Lt. Pirkėjas turi sumokėti 50 000 Lt iki pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir 540 000 Lt – per vieną mėnesį po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo.
24. 2005 m. vasario 2 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-1. Jame siūloma parduoti 20, 48 m2 ploto garažą, esantį Jakšto g. 9; pardavimo kaina – 11 000 Lt.
25. 2005 m. vasario 28 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-10. Įsakymu Taurui Paulauskui parduodamas 9,61 m2 garažas – pagalbinės patalpos, esančios Jakšto g. 9; pardavimo kaina – 3 500 Lt.
26. 2005 m. gegužės 2 d. įvykusiame Bendrovės stebėtojų tarybos posėdyje buvo pritarta Bendrovės direktoriaus pasiūlymui parduoti dalį pastatų, esančių Turniškių g. 13A. Stebėtojų taryba nutarė pastatus parduoti laikantis teisės aktų ir Bendrovės įstatų, atlikti numatomų parduoti pastatų įvertinimą pasitelkiant nepriklausomus turto vertintojus, įpareigoti Bendrovės valdybą pastatus parduoti už ne mažesnę kainą negu nepriklausomų turto vertintojų nustatyta rinkos vertė.
26.1. Bendrovė 5 pastatus Turniškių g. 13A pardavė neatlikusi šio turto įvertinimo, o 2 pastatų rinkos vertė buvo nustatyta po pardavimo sutarčių sudarymo. Darytina išvada, kad Bendrovės valdyba neužtikrino stebėtojų tarybos (2005 m. gegužės 2 d.) nutarimo parduoti pastatus, kai nekilnojamojo turto vertintojai bus juos įvertinę, vykdymo. Bendrovė, nesutikdama su tokia išvada, paaiškino, kad prieš pasirašant preliminarias sutartis buvo atlikta rinkos analizė, nepriklausomi turto vertintojai buvo supažindinti su pastato projektu ir apžiūrėję statomą objektą nurodė preliminarią kainą, kuri buvo didesnė negu vidutinė rinkos vertė. Tai patvirtinančių įrodymų Bendrovė nepateikė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, įsigijęs nekilnojamąjį turtą (pastatus) teisės aktų nustatyta tvarka, įgyja teisę pirkti arba nuomoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu. Į tai neatsižvelgta nustatant parduodamo turto kainą. Be to pažymėtina, kad parduotas turtas yra Turniškių teritorijoje, kuri yra istoriškai susiklosčiusi išskirtinai prestižinėje vietoje dėl čia esančių Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausiojo lygio valstybės vadovų rezidencijų, užsienio ambasadų pastatų. Šioje specifinėje Turniškių teritorijoje iki šių pardavimo sandorių nekilnojamasis turtas fiziniams asmenims nebuvo parduodamas. Tai leidžia daryti prielaidą, kad tikrąją parduoto turto rinkos kainą galima buvo nustatyti turtą parduodant aukciono būdu (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą“ Nr. VA-7000-1-4).
26.2. 2005 m. gegužės 10 d. 2005 m. birželio 27 d. ir rugsėjo 22 d. Bendrovės valdybos posėdžiuose buvo svarstomi konkrečių fizinių asmenų prašymai įsigyti pastatus Turniškių g. 13A. Bendrovės valdyba savo sprendimais įgaliojo Bendrovės direktorių sudaryti pirkimo-pardavimo sutartis.
26.3. 2005 m. rugsėjo 17 d. Bendrovės valdybos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl dalies rekonstruojamo viešbučio-svečių namų, esančių Turniškių g. 13A, kaip nebaigtos statybos, pardavimo, ir jų įkeitimo AB bankui „Hansabankas”. Posėdyje, kuriame dalyvavo trys valdybos nariai, siekiant užtikrinti nekilnojamojo turto, esančio Turniškių g. 13A, pirkėjų gaunamų iš banko kreditų grąžinimą bei kitų įsipareigojimų pagal kredito sutartis tinkamą įvykdymą, buvo nutarta įkeisti AB bankui „Hansabankas” parduodamus pastatus, esančius Turniškių g. 13A, ir žemės sklypo, kuriame yra pastatai, nuomos teises; nuosavybės teises į parduodamus aukščiau nurodytus pastatus nutarta perleisti po rekonstrukcijos darbų visiško užbaigimo (2005 m. rugsėjo 17 d. Bendrovės valdybos posėdžio protokolas).
26.4. 2005 m. rugsėjo 20 d. išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-27. Jame siūloma vadovaujantis Bendrovės valdybos 2005 m. gegužės 10 d. sprendimu:
1) parduoti Julijai Bagdonienei pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškių g. 13 A, turintį 187,56 m2 bendrojo ploto už 1 128 736, 08 (vieną milijoną vieną šimtą dvidešimt aštuonis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis Lt ir 08 ct);
2) parduoti Ryčiui Muraškai pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškių g. 13 A, turintį 188,74 m2 bendrojo ploto už 1 135 837, 32 (vieną milijoną vieną šimtą trisdešimt penkis tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt septynis Lt ir 32 ct);
3) parduoti Tomui Andrejauskui pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškių g. 13 A, turintį 167,94 m2 bendrojo ploto už 1 010 662, 92 (vieną milijoną dešimt tūkstančių šešis šimtus šešiasdešimt du Lt ir 92 ct);
4) parduoti Artūrui Ungulaičiui pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškių g. 13 A, turintį 184,73 m2 bendrojo ploto už 1 111 705, 14 (vieną milijoną vieną šimtą vienuolika tūkstančių septynis šimtus penkis Lt ir 14 ct);
5) parduoti Romualdui Kozyrovičiui pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškių g. 13 A, turintį 184,67 m2 bendrojo ploto už 1 111 344, 06 (vieną milijoną vieną šimtą vienuolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt keturis Lt ir 06 ct).
Be to, vadovaujantis 2005 m. rugsėjo 22 d. Bendrovės valdybos posėdžio sprendimu (šiame posėdyje dalyvavo trys Bendrovės valdybos nariai, jame buvo nutarta parduoti rekonstruojamą viešbutį-svečių namus ir įgalioti Bendrovės direktorių sudaryti preliminarias pirkimo-pardavimo sutartis), buvo siūloma:
1) parduoti Dariui Indrūnui pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškų g. 13 A, turintį 184,95 m2 bendrojo ploto už 1 113 029 (vieną milijoną vieną šimtą trylika tūkstančių dvidešimt devynis Lt ir 10 ct);
2) parduoti Karapetui Babajanui pastatą – viešbutį-svečių namus Turniškų g. 13 A, turintį 165,15 m2 bendrojo ploto už 993 872,70 (devynis šimtus devyniasdešimt tris tūkstančius aštuonis šimtus septyniasdešimt du Lt ir 70 ct).
2005 m. gruodžio 16 d išleistas Bendrovės direktoriaus įsakymas Nr. 1-36, kuriuo dėl po rekonstrukcijos pasikeitusio pastato – viešbučio-svečių namų Turniškių g. 13A bendrojo ploto buvo keičiama pardavimo kaina ir nustatyta:
1) Julijai Bagdonienei parduoti už 1 113 570,72 (vieną milijoną vieną šimtą trylika tūkstančių penkis šimtus septyniasdešimt Lt ir 72 ct);
2) Ryčiui Muraškai parduoti už 1 120 310,88 (vieną milijoną vieną šimtą dvidešimt tūkstančių tris šimtus dešimt Lt ir 88 ct);
26.5. Po rekonstrukcijos pastatą Turniškių g. 13A sudarančių 12 pastatų (viešbučių-svečių namų) įregistruoti Bendrovės vardu. Bendrovei priklauso 5 pastatai (viešbučiai-svečių namai), o 7 pastatai parduoti fiziniams asmenims. Bendrovė, nesilaikydama Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų, nevykdo 2004 m. rugpjūčio 13 d. su Vilniaus apskrities viršininko administracija pasirašyto susitarimo dėl sutartinio įsipareigojimo žemę naudoti visuomeninei paskirčiai, t. y. žemės sklypo nenaudoja visuomeninei paskirčiai: valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatams statyti ir patalpoms esamuose bei projektuojamuose statiniuose įrengti, o faktiškai naudoja komercinei paskirčiai (Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2006 m. gegužės 15 d. Valstybinio audito ataskaita „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinėje komunalinių paslaugų bendrovėje atlikto audito pagal Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. kovo 14 d. nutarimą” Nr. VA-7000-1-4).
26.6. 2005 m. gruodžio 20 d. valdybos posėdyje, kuriame dalyvavo trys valdybos nariai, buvo svarstyta paraiška dėl Turniškių g. 25 namo pardavimo. Gautas Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos raštas dėl dalyvavimo neskelbtinose derybose, parduodant namą Turniškių g. 25. Derėtis ir sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį dėl Turniškių g. 25 namo ir jam priklausančio turto pardavimo Lietuvos Respublikos Prezidentūros kanceliarijai įgaliotas Bendrovės vadovas (2005 m. gruodžio 20 d. valdybos posėdžio protokolas).
27. Bendrovės valdybos narys A. Daugaravičius paaiškino, kad kai kurie valdybos posėdžiai vykdavo apklausos būdu (valdybos nariai apklausiami telefonu). Tais atvejais, kai posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl turto pardavimo, valdybos nariai būdavo kviečiami dalyvauti posėdyje, o kitais atvejais – būdavo telefoninė apklausa (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
28. A. Daugaravičius, atsakydamas į klausimą dėl 2003 m. ir 2004 m. parduotų butų Žuvėdrų ir Vydūno gatvėse vertės nustatymo, paaiškino, kad Vydūno gatvėje butai buvo parduodami tiems gyventojams, kurie ten gyveno ir juos nuomojo. Jo manymu, pagal Butų privatizavimo įstatymą Vydūno gatvėje butai buvo parduoti labai pigiai. Po to patikrinimus keletą kartų atliko Valstybės kontrolė, vidaus auditas. Nuolat buvo priekaištaujama dėl patiriamų nuostolių dėl šių butų ir dėl pastatų Turniškių gatvėje, todėl buvo sprendžiamas klausimas dėl jų pardavimo (Komisijos 2006 m. balandžio 7 d. posėdžio stenograma).
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Vyriausybės kanceliarijos komunalinių paslaugų įmonė buvo reorganizuota į Bendrovę, o visi įmonės valdomi Turniškių teritorijoje esantys pastatai (iš viso – 25 ) tapo Bendrovės turtu, valdomu nuosavybės teise.
2. Bendrovei priklausantis turtas buvo perleidžiamas keliais būdais – valdybos sprendimais, vadovo įsakymais ir gavus visuotinio narių susirinkimo pritarimą, tačiau šie sandoriai buvo vykdomi pagal tuo metu galiojančių įstatymų reikalavimus. Pagal Akcinių bendrovių įstatymą, akcinės bendrovės valdyba priima sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, investavimo, perleidimo, nuomos, taip pat sprendimus dėl ilgalaikio turto, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 įstatinio kapitalo, įkeitimo ir hipotekos. Nurodytus sandorius sudaryti gali ir bendrovės vadovas, kai yra bendrovės valdybos sprendimas šiuos sandorius sudaryti.
3. Komisijos nuomone, Bendrovės valdybos posėdžiuose, kuriuose dalyvavo trys valdybos nariai, t. y. nebuvo Bendrovės įstatuose numatyto dalyvaujančiųjų posėdyje narių kvorumo, sprendimai negalėjo būti priimti.
4. Bendrovės valdyba neužtikrino Bendrovės stebėtojų tarybos nutarimo parduoti pastatus, įvertinus nekilnojamojo turto vertintojams, vykdymo, nes, prieš pasirašant preliminarias pastatų pirkimo-pardavimo sutartis, buvo atlikta tik rinkos analizė.
5. Bendrovė, parduodama fiziniams asmenims nekilnojamąjį turtą, neatsižvelgė į tai, kad fiziniai asmenys, įsigiję pastatus, teisės aktų nustatyta tvarka taip pat įgyja teisę pirkti arba nuomoti valstybinį žemės sklypą ne aukciono būdu.
6. Bendrovė pardavinėjo pastatus, kurie yra išskirtinai prestižinėje vietoje, nes ten yra Respublikos Prezidento ir kitų aukščiausiojo lygio valstybės vadovų rezidencijos, užsienio ambasadų pastatai, tačiau neturėjo aiškios vizijos, kaip bus tvarkoma Turniškių teritorija ateityje.
7. Turniškių g. 25 pastatas, naudojamas valstybės reikmėms, buvo paliktas Bendrovei juo disponuoti kaip ir kitu Bendrovei nuosavybės teise priklausančiu turtu. Turniškių g. 25 pastatas pagal tuo metu galiojančias teisės normas buvo parduotas Respublikos Prezidento kanceliarijai rinkos verte, kurią nustatė nepriklausomi turto vertintojai.
8. Komisija mano, kad Turniškių g. 13A kotedžų pardavimas nebuvo skaidrus ir aiškus. Kai kurie pirkėjai apie kotedžų statybas Turniškėse ir jų pardavimą sužinojo lankydamiesi toje uždaroje teritorijoje, taip pat kelia abejonių atrankos kriterijai, kadangi pirkėjais pasirinkti asmenys buvo daugiausia aukštas pareigas užimantys asmenys.
Komisija tyrė ir nustatė šias aplinkybes:
1. 2002 m. vasario 12 d. Bendrovės direktorius V.Račkys pateikė prašymą vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui, kad Vidaus tarnybos 2-ojo pulkas užtikrintų įvažiavimo ir įėjimo kontrolę į Turniškių g. komplekso teritoriją. (2002 m. vasario 12 d. Bendrovės raštas Nr. 6-49 vidaus reikalų ministrui Juozui Bernatoniui).
2. Paklaustas, kas pasiūlė ar paskatino Bendrovės direktorių kreiptis į Vidaus reikalų ministeriją, kad teritoriją pradėtų saugoti Vidaus tarnybos 2-asis pulkas, Bendrovės direktorius Valdas Račkys teigė, kad pasiūlymo ar paskatinimo, išdėstyto raštu, jis neturi, todėl neįrodys, kas jį paskatino (Komisijos 2006 m. balandžio 4 d. posėdžio stenograma).
3. 2002 m. kovo 4 d. pakeisti 2000 m. gegužės 4 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 207 patvirtinti Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatai (toliau – Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatai) ir Vidaus tarnybos 2-ajam pulkui buvo pavesta užtikrinti įėjimo ir įvažiavimo kontrolę į Turniškių kompleksą per praleidimo punktus Nr. 1 ir Nr. 2 (2006 kovo 30 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštas Nr. 1D-2398-(12) Komisijai).
4. 2002 m. balandžio 29 d. sudarytoje sutartyje Bendrovės ir Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko sutartyje pulkas įsipareigojo atlikti įvažiavimo į Turniškių gyvenvietę leidimų sistemos kontrolę ištisą parą (2002 m. balandžio 29 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos specialiosios paskirties akcinės komunalinių paslaugų bendrovės ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko sutartis Nr.30).
5. Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko (toliau – Vidaus tarnybos 2-asis pulkas) pajėgos Turniškių komplekso teritorijos apsaugai naudojamos nuo 2002 m. kovo 4 d., t.y. nuo to laiko, kai, atsižvelgiant į Bendrovės direktoriaus V. Račkio 2002 m. vasario 12 d. prašymą Nr. 6-49, vidaus reikalų ministro 2002 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. 87 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatai, patvirtinti vidaus reikalų ministro 2000 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 207, buvo papildyti nuostatomis, pagal kurias Vidaus tarnybos 2-ajam pulkui buvo pavesta užtikrinti įėjimo ir įvažiavimo į Turniškių kompleksą per praleidimo punktus Nr. 1 ir Nr. 2 kontrolę (Vidaus reikalų ministro 2006 m. kovo 27 d. raštas Nr. 1D-2261-(12) „Dėl dokumentų pateikimo”).
6. Vidaus tarnybos 2-ojo pulkui nustatytos funkcijos vykdymas buvo grindžiamas šių teisės aktų nuostatomis: 1) Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo 2 straipsnio 7 punktu bei IV skirsniu; 2) 1992 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 124 „Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo” 8 punktu; 3) 1999m. gegužės 3 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 518 „Dėl valstybės institucijų ir kitų svarbių objektų apsaugos” 1.1.1 punktu. (Vidaus reikalų ministro 2006 m. kovo 27 d. raštas Nr. 1D-2261-(12) „Dėl dokumentų pateikimo”).
7. 1992 m. vasario 24 d. Vyriausybės nutarime Nr. 124 „Dėl objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai, sąrašo patvirtinimo” patvirtintas sąrašas objektų, kurių apsaugą vykdo vidaus tarnybos daliniai. Šiame sąraše Turniškių gyvenvietėje esantys objektai nepaminėti, tačiau ir patvirtintas sąrašas nėra išsamus, t. y. nustatyta, jog vidaus tarnybos daliniai apsaugą vykdo ir kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų objektų ( nutarimo 8 punktas).
8. 1992 m. spalio 23 d. Vyriausybės potvarkio Nr. 1030p „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padalinių saugomų objektų nustatymo” 1.10 punkte buvo nustatyta, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos padaliniai saugo Turniškių gyvenvietėje esančius objektus. Šis potvarkis neteko galios nuo 1999 m. gegužės 8 d. kai 1999 m. gegužės 3 d. buvo priimtas naujas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 518 „Dėl valstybės institucijų ir kitų svarbių objektų apsaugos”, ir jame pateiktas išsamus sąrašas objektų, kuriems nustatyta Vidaus reikalų ministerijos padalinių apsauga. Turniškių gyvenvietėje esančių objektų šiame nutarime įtvirtintame saugotinų objektų sąraše nėra; minėtas šio teisės akto 1.1.1. punktas nustato, kad „Vidaus reikalų ministerijos padaliniai saugo užsienio valstybių diplomatines atstovybes, tarptautinių organizacijų atstovybes, užsienio valstybių konsulines įstaigas ir jų vadovų rezidencijas – prireikus arba pagal tarptautinius susitarimus”.
9. Visi anksčiau minėti poįstatyminiai teisės aktai buvo priimti remiantis Lietuvos Respublikos laikinojo vidaus tarnybos įstatymo nuostatomis. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 punkte nustatyta, jog Vidaus tarnyba Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais pagrindais sudaro ir naudoja vidaus dalinius valstybiniams ir kitokiems objektams saugoti. Minėta Laikinojo vidaus tarnybos įstatymo nuostata galiojo iki 2003 m. balandžio 28 d., t. y. iki tol, kol buvo priimtas naujas Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas ir patvirtintas Vidaus tarnybos statutas.
10. 2000 m. gegužės 4 d. Vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 207 patvirtintų Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatų (toliau – Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatai) 12.2 punkte buvo nustatyta užtikrinti Turniškių komplekso praleidžiamojo posto Nr. 2 apsaugą. 2002 m. kovo 4 d. šie nuostatai, kaip jau minėta, buvo papildyti nuostatomis, pagal kurias Vidaus tarnybos 2-ajam pulkui buvo pavesta užtikrinti įėjimo ir įvažiavimo kontrolę į Turniškių kompleksą per praleidimo punktus Nr. 1 ir Nr.2. Šis nuostatų pakeitimas buvo vykdomas remiantis Bendrovės direktoriaus V. Račkio 2002 m. vasario 12 d. prašymu Nr. 6-49. Bendrovės direktorius V.Račkys savo prašymo motyvų rašte neišdėstė.
11. Respublikos Prezidento, Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko bei asmenų, laikinai einančių Seimo Pirmininko, Ministro Pirmininko pareigas apsaugą užtikrina valstybės įstaiga – Vadovybės apsaugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau- VAD). Pagal Vadovybės apsaugos įstatymo nuostatas VAD Lietuvos Respublikos teritorijoje organizuoja ir vykdo saugomų asmenų apsaugą, koordinuoja Vidaus reikalų ministerijos tarnybų ir kitų institucijų, padedančių užtikrinti saugomų asmenų bei objektų saugumą, veiksmus ir pagal savo kompetenciją atsako už saugomų asmenų bei objektų saugumą, vykdo kitas įstatyme nustatytas funkcijas.
12. Pagal Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatų 20.10 punktą Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadas leidus Vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotam viceministrui, sudaro ir pasirašo sutartis saugoti atskirus objektus. Manytina, kad vidaus reikalų ministro leidimas Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadui sudaryti sutartį dėl Turniškių gyvenvietės apsaugos (toliau – sutartis) turėjo būti įformintas ministro įsakymu, tačiau Komisijai šio įsakymo kopijos nėra pateikta, taigi Komisija neturi duomenų, kad toks vidaus reikalų ministro įsakymas buvo pasirašytas.
Komisija, vadovaudamasi Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, daro šias išvadas:
1. Komisija konstatuoja, kad nustatyti visiems Turniškių g. komplekso teritorijoje esantiems pastatams Vidaus reikalų ministerijos padalinių apsaugą teisinio pagrindo nebuvo.
2. Komisija pažymi, kad ne visi Turniškių gyvenvietėje esantys pastatai priklauso akcinei Bendrovei. Šioje teritorijoje yra Prancūzijos Respublikos, Vokietijos Federacinės Respublikos, Danijos Karalystės ambasadų rezidencijos, keletas pastatų priklauso Respublikos Prezidento kanceliarijai, kiti – Vyriausybei, Krašto apsaugos ministerijai ir Bendrovei. Komisija teigia, kad Bendrovės direktorius neturėjo teisės pasirašyti sutarties su Vidaus tarnybos 2-ojo pulko vadu dėl Turniškių gyvenvietėje esančių visų pastatų apsaugos, kadangi ambasadų rezidencijų bei vadovybės rezidencijų apsaugai organizuoti yra nustatytas įstatyminis pagrindas, o ne sutartinis.
3. Atsižvelgiant į Vidaus tarnybos 2-ojo pulko nuostatuose nustatytus šiam pulkui uždavinius ir funkcijas, Vidaus tarnybos 2-asis pulkas neturėtų saugoti Bendrovei priklausančių pastatų bei juose gyvenančių privačių asmenų. Vidaus tarnybos 2-asis pulkas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Šio pulko vadas neturėjo teisės pasirašyti minėtos sutarties su Bendrovės direktoriumi.
II.
1. Pasiūlymai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai ir kitoms Vyriausybei pavaldžioms institucijoms priklausančio turto efektyvaus valdymo ir kontrolės
Kaip nustatė Komisija atlikusi tyrimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė akivaizdžiai netinkamai vykdė jai pavestą veiklą, padarė teisės aktų pažeidimų. Tai rodo ir atliktas valstybinis auditas. Be to, prokuratūroje atliekamas tyrimas. Netinkamai veikdama Bendrovė akivaizdžiai parodė, kad valstybei yra neekonomiška, netikslinga ir neefektyvu kurti paskiras įmones įvairioms pašalinėms funkcijoms atlikti, nes sunku užtikrinti tokių įmonių kontrolę, o nuolatinė jų priežiūra reikalauja sąnaudų. Tokią išvadą galima daryti ne tik dėl šio tirto atvejo, bet ir dėl kitų valstybės ir savivaldos institucijose į viešumą iškilusių piktnaudžiavimų.
Būtų tikslinga Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės ir visų kitų valstybės institucijų jų tiesioginei veiklai nebūdingas paslaugas ir funkcijas pirkti viešo konkurso būdu. Taip būtų buvę išvengta „Turniškių skandalo”, o Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, valstybės pareigūnai ir valstybė nebūtų sukompromituoti dėl aplaidžios ir sąmoningo piktnaudžiavimo požymių turinčios Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės vadovų veiklos, kurios metu padaryti pažeidimai, neskaidriai ir be aiškių kriterijų buvo parinkti komercinės paskirties pastatų pirkėjai ir po to sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės sprendimas panaudojant valstybės turtą ir lėšas statyti komercinės paskirties pastatus, planuojant juos parduoti kaip gyvenamuosius būstus privatiems asmenims negali būti pateisinamas ir tokia veikla neturi užsiimti Vyriausybės kanceliarijos įsteigta bendrovė.
Atsižvelgiant į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, tikslinga:
1.1. Reikalauti atsakomybės iš su aplaidžia Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinės komunalinių paslaugų bendrovės veikla ir padarytais pažeidimais susijusių tarnautojų.
1.2. Pavesti Vyriausybei inventorizuoti Vyriausybei ir jai pavaldžioms institucijoms priklausantį turtą ir atsisakyti tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti nereikalingo turto ir funkcijų, pirmiausia susijusių su komunalinių paslaugų, maitinimo, poilsio ir transporto sektoriais.
1.3. Siūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai atsisakyti Vyriausybės veiklai užtikrinti nereikalingų funkcijų ir jas privatizuoti. Paslaugos, kurias tirtu laikotarpiu atliko ir šiuo metu atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos akcinė komunalinių paslaugų bendrovė, turi būti perkamos iš privataus sektoriaus, turi būti nustatytos tinkamos sąlygos, susijusios su aptarnaujamų objektų specifika (saugumo reikalavimai, kokybė ir kt.).
2. Komisija taip pat siūlo:
2.1. Vyriausybės kanceliarijai įvertinti Bendrovės vadovo ir valdybos narių veiksmus parduodant Bendrovei priklausančius pastatus (kotedžus) Turniškių g. 13A nepriklausomiems turto vertintojams nenustačius jų rinkos kainos. Jeigu yra pagrindas, įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu dėl Bendrovei padarytos žalos atlyginimo iš šią žalą padariusių asmenų.
2.2. Atsižvelgusi į savo išvadas ir Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito rekomendacijas, Komisija siūlo Seimui tobulinti Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo nuostatas, Vyriausybei – parengti ir patvirtinti baigusio kadenciją Respublikos Prezidento valstybinio aprūpinimo ir aptarnavimo funkcijų įgyvendinimo tvarkos aprašą.
2.3 Komisija siūlo už Žemės įstatymo ir Statybos įstatymo nuostatų įgyvendinimą atsakingoms institucijoms ir pareigūnams ištirti Komisijos ir Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito Bendrovės veikloje nustatytus pažeidimus ir pagal įstatymų nustatytą kompetenciją įvertinti įstatymų nuostatas pažeidusių asmenų veiksmus, kontroliuoti, kaip Bendrovė laikosi minėtų įstatymų nuostatų toliau vykdydama veiklą.
2.4. Komisija siūlo Bendrovės stebėtojų tarybai ir akcininkams įvertinti Bendrovės valdymo organų – Bendrovės valdybos ir Bendrovės vadovo – veiksmus, kompetenciją bei jų tinkamumą valdyti Bendrovę ir siekti Bendrovės įstatuose nustatytų pagrindinių veiklos tikslų.
2.5. Komisija siūlo Vadovybės apsaugos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos imtis visų įstatymuose nustatytų priemonių tam, kad būtų tinkamai užtikrinta Turniškių teritorijoje gyvenančių valstybės vadovų ir ten esančių užsienio šalių ambasadų rezidencijų apsauga.
Komisija išvadas patvirtino 2006 m. liepos 18 d. posėdyje.
Balsavimo rezultatai: už – 11, prieš – nėra , susilaikiusiųjų nėra .
Komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė