LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2001 M. SAUSIO 25 D. NUTARIMO NR. 86 „DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2005 m. rugpjūčio 17 d. Nr. 894
Vilnius
Pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 10-284; 2002, Nr. 38-1385; 2003, Nr. 33-1381; 2005, Nr. 16-495):
1. Išdėstyti 2 punktą taip:
2. Papildyti 4 punktą šią antrąja pastraipa:
3. Išdėstyti 5 punktą taip:
„5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.“.
4. Įrašyti 6 punkte po žodžio „ligos“ žodžius „profesinės reabilitacijos“, po žodžio „nustatymo“ žodžius „profesinės reabilitacijos programos pradžios“.
6. Papildyti 8 punktą šia antrąja pastraipa:
10. Išdėstyti 12 punktą taip:
11. Įrašyti 13 punkte po žodžių „(įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas)“ žodžius „profesinės reabilitacijos“.
13. Papildyti 18 punktą šia trečiąja pastraipa:
„Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo.“.
15. Išdėstyti 32 punkto antrąją pastraipą taip:
„Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos šių nuostatų 34 punkte nustatyto dydžio ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Tuo atveju, kai asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.“.
16. Išdėstyti 36 punktą taip:
„36. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o neatvykusiems pagal gydytojų siuntimą patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti.
Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirba ir dėl ligos ar šeimos nario slaugos nepraranda darbo pajamų arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos trukmę, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.“.
17. Papildyti nauju IV1 skyriumi:
„IV-1. PROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA
371. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi apdraustieji, jeigu jie:
371.2. iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.
Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą taip pat turi asmenys, kurie atitinka šių nuostatų 371.1 ir 371.2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.
372. Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo tampa darbingas arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).
Profesinės reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą teisės ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama laikantis Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 413 (Žin., 2005, Nr. 51-1699), iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.
373. Profesinės reabilitacijos pašalpa, mokama pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto šių nuostatų 5-12 punktuose nustatyta tvarka.
Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą.
374. Profesinės reabilitacijos pašalpa neskiriama, jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas.
375. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas sustabdomas ar nutraukiamas teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) ar skyriaus direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, gavus Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinės darbo biržos (toliau vadinama – teritorinė darbo birža) pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos sustabdymą ar nutraukimą.
376. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas sustabdomas ar nutraukiamas nuo tos dienos, nuo kurios sustabdomas ar nutraukiamas asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje.
377. Paskirtosios profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas taip pat sustabdomas asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų (nepertraukiamai).
378. Sustabdytos profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, kai asmuo vėl tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą, gavus iš teritorinės darbo biržos pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos atnaujinimą.
379. Paskirtosios profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas nutraukiamas, kai:
379.3. gaunamas teritorinės darbo biržos pranešimas, kad profesinės reabilitacijos programa nutraukiama;
3710. Tuo atveju, kai asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį (apie tai pažymėta nedarbingumo pažymėjime) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (Žin., 2005, Nr. 83-3078), nustatyta tvarka pažymėjimą yra pratęsęs 11 darbo dienų ir jį užbaigęs, o profesinės reabilitacijos programa pradedama anksčiau ir asmuo įgyja teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą, profesinės reabilitacijos pašalpa skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa, paskirta tiek pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, tiek pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.“.
18. Papildyti 42 punktą šia antrąja pastraipa:
19. Papildyti 49 punktą nauja antrąja pastraipa (ankstesniąją antrąją pastraipą laikant trečiąja pastraipa):
20. Išdėstyti 50 punktą taip:
„50. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas ir tęsiamas laikantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių.
Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas ir tęsiamas laikantis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-144 (Žin., 2005, Nr. 67-2438).
Pametus nedarbingumo pažymėjimą, profesinės reabilitacijos pažymėjimą arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, ligos arba motinystės pašalpos išmokamos pagal jo dublikatą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka.“.
21. Įrašyti 52 punkto pirmojoje pastraipoje po žodžių „Ligos pašalpa“ žodžius „profesinės reabilitacijos pašalpa“.
22. Išdėstyti 53 punktą taip:
„53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba gautos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal apdraustųjų įskaitos duomenis ir (arba) darboviečių pateiktas pažymas.“.
23. Papildyti 55 punktą šiomis ketvirtąja ir penktąja pastraipomis:
„Kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų kreipiasi asmuo, atleistas iš darbo nėštumo, nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavęs vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, papildomai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo dėl atleidimo iš darbo nuorašas, darbo sutarties nuorašas, potvarkio nuorašas ir kiti).
26. Išdėstyti 67 punktą taip: