LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS PARAMOS GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS ĮSTATYMO, ĮSTATYMO „DĖL SOCIALINĖS PARAMOS ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS (1945 07 22–1991 12 31)“, NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ IR KITŲ NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 M. SAUSIO 11-13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS ASMENŲ TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO, ĮSTATYMO „DĖL PAPILDOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ŠEIMOMS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ, KOVOJANT UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĘ, NUO 1991 M. SAUSIO 11-13 D. VYKDYTOS AGRESIJOS IR PO TO BUVUSIŲ ĮVYKIŲ“ PAKEITIMO

Į S T A T Y M A S

2005 m. birželio 30 d. Nr. X-295

Vilnius

Pirmasis skirsnis

VALSTYBĖS PARAMOS GINKLUOTO PASIPRIEŠINIMO (REZISTENCIJOS) DALYVIAMS ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMAS

(Žin., 1997, Nr. 114-2868; 1999, Nr. 108-3131)

1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„3 straipsnis. Valstybės parama kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu

1. Ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams – kariams savanoriams, sužalotiems ginkluoto pasipriešinimo kovose, tardymo ar kalinimo metu, išmokama 5600 Lt vienkartinė pašalpa.

2. Asmenims, kuriems iki 2005 m. liepos 1 d. buvo nustatytas invalidumas, susijęs su ginkluotu pasipriešinimu kovose, tardymu ar kalinimu, išmokama vienkartinė pašalpa:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 14400 litų;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 11520 litų;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 8640 litų.

3. Vienkartinės pašalpos išmokamos iš valstybės biudžeto. Pašalpas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės. Savivaldybėms skiriami 2 procentai nuo pašalpoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti. Vienkartinių pašalpų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

ANTRASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO „DĖL SOCIALINĖS PARAMOS ASMENIMS, SUŽALOTIEMS ATLIEKANT BŪTINĄJĄ KARINĘ TARNYBĄ SOVIETINĖJE ARMIJOJE, IR ŠIOJE ARMIJOJE ŽUVUSIŲJŲ ŠEIMOMS (1945 07 22 – 1991 12 31)“ 2, 6 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS

(Žin., 1994, Nr. 59-1162, Nr. 101-2019; 1997, Nr. 63-1467; 2004, Nr. 25-755 )

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„2 straipsnis. Asmenys, pašaukti į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje, dėl sužalojimų ar ligų, susijusių su karine tarnyba ar kariniais apmokymais, pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), laikomi sužalotais karinėje tarnyboje.“

2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„6 straipsnis. 2 straipsnyje nurodytiems asmenims išmokamos šių dydžių vienkartinės kompensacijos:

1) pripažintiems netekusiais 75–100 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – I grupės invalidais) – 7200 litų;

2) pripažintiems netekusiais 60–70 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – II grupės invalidais) – 5760 litų;

3) pripažintiems netekusiais 45–55 procentų darbingumo (iki 2005 m. liepos 1 d. – III grupės invalidais) – 4320 litų;

4) pripažintiems netekusiais 20–40 procentų darbingumo – 2880 litų.“

3 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„8 straipsnis. Vienkartinės kompensacijos išmokamos iš valstybės biudžeto asmenims, nuolat gyvenantiems Lietuvos Respublikoje, jeigu sužaloti ar žuvę asmenys į būtinąją karinę tarnybą ar karinius apmokymus sovietinėje armijoje buvo pašaukti iš Lietuvos teritorijos. Kompensacijas skiria ir moka šiame įstatyme nurodytų asmenų gyvenamosios vietos savivaldybės. Savivaldybėms skiriami 2 procentai nuo kompensacijoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.“

TREČIASIS SKIRSNIS

NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJŲ IR KITŲ NUKENTĖJUSIŲ NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS ASMENŲ TEISINIO STATUSO PRIPAŽINIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMAS

(Žin., 2000, Nr. 5-124)

1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

2 straipsnio 1 ir 2 punktuose išbraukti žodžius „prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„1) žuvo dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos (asmenų žuvimo faktą patvirtina Generalinės prokuratūros išduotos pažymos);

2) buvo sužaloti dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos ir turi Generalinės prokuratūros pažymas, patvirtinančias sužalojimo, padaryto ginant Lietuvos Respublikos laisvę 1991 m., faktą.“

2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

1. 3 straipsnio 4, 5 ir 6 punktuose vietoj žodžių „tapusių invalidais“ įrašyti žodžius „pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais)“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:

„4) asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, sutuoktiniai;

5) asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);

6) asmenų, pripažintų nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, tėvai (įtėviai).“

KETVIRTASIS SKIRSNIS

ĮSTATYMO „DĖL PAPILDOMŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ ŠEIMOMS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ, KOVOJANT UŽ LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVĘ, NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. VYKDYTOS AGRESIJOS IR PO TO BUVUSIŲ ĮVYKIŲ“ PAKEITIMAS

(Žin., 1991, Nr. 3-78; 1992, Nr. 3-38, Nr. 22-642; 1995, Nr. 93-2067)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos įstatymą „Dėl papildomų socialinių garantijų šeimoms asmenų, nukentėjusių, kovojant už Lietuvos Respublikos laisvę, nuo 1991 m. sausio 11–13 d. vykdytos agresijos ir po to buvusių įvykių“ ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

KOMPENSACIJŲ NEPRIKLAUSOMYBĖS GYNĖJAMS, NUKENTĖJUSIEMS NUO 1991 M. SAUSIO 11–13 D. IR PO TO VYKDYTOS SSRS AGRESIJOS, BEI JŲ ŠEIMOMS

Į S T A T Y M A S

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šio įstatymo paskirtis – nustatyti nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms (toliau – kompensacijų gavėjai) kompensacijas už būsto šildymą, karštą vandenį, šaltą vandenį ir nuotekas, dujas, kietą ir skystą kurą, elektros energiją, laidinio telefono abonentinį mokestį ir kitas paslaugas, jų dydį, teikimo tvarką bei finansavimo šaltinius.

2. Šis įstatymas taikomas:

1) žuvusių Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, nukentėjusių nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (tėvams (įtėviams), sutuoktiniams, vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai);

2) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, kurie buvo sunkiai ar apysunkiai sužaloti;

3) Lietuvos Respublikos nepriklausomybės gynėjų, kurie pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) dėl 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, šeimoms (kartu gyvenantiems sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams) iki 18 metų bei vyresniems negu 18 metų aukštųjų mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems studentams, pirmą kartą įgyjantiems bakalauro ar magistro laipsnį, aukštesniųjų ir profesinių mokyklų dieninių skyrių nedirbantiems moksleiviams, pirmą kartą įgyjantiems profesiją, bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai).

2 straipsnis. Kompensacijų dydis

1. Kompensacijų gavėjams kompensuojama 50 procentų išlaidų už:

1) būsto šildymą;

2) karštą vandenį;

3) šaltą vandenį ir nuotekas;

4) dujas;

5) kietą ir skystą kurą;

6) elektros energiją;

7) laidinio telefono abonentinį mokestį;

8) kitas paslaugas (namo ir šilumos tinklų eksploatacijos išlaidas, laiptinių ir rūsių apšvietimą, bendrų patalpų valymą, šiukšlių ir skystųjų nešvarumų išvežimą, liftą, laidinio radijo imtuvą, kolektyvinę TV anteną, žemę, esančią po daugiaaukščiu gyvenamuoju namu ir priskirtą šiems asmenims).

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms kompensacijoms apskaičiuoti taikomi Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymo 7 straipsnyje nustatyti normatyvai kompensacijoms apskaičiuoti.

3 straipsnis. Kompensacijų teikimo tvarka

Kompensacijos teikiamos savivaldybių nustatyta tvarka. Apskaičiuotų kompensacijų sumos pervedamos į energetines, komunalines, ryšio ir kitas paslaugas teikiančių įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas bankuose.

4 straipsnis. Kompensacijų lėšos

1. Kompensacijos mokamos iš valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos, teikiamos savivaldybių biudžetams.

2. Iki 2005 m. gruodžio 31 d. kompensacijos mokamos iš savivaldybių biudžetų.

5 straipsnis. Kompensacijų administravimas

Kompensacijas administruoja kompensacijų gavėjų gyvenamosios vietos savivaldybės. Savivaldybėms skiriami 2 procentai kompensacijoms mokėti skirtų lėšų administravimo išlaidoms padengti.“

PENKTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šio įstatymo ketvirtajame skirsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos kompensacijų nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, bei jų šeimoms įstatymo 4 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS