LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2003 M. GEGUŽĖS 2 D. ĮSAKYMO NR. 1K-117 „DĖL PAVYZDINĖS VIDAUS AUDITO METODIKOS, VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLIŲ IR VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

 

2005 m. vasario 18 d. Nr. 1K-057

Vilnius

 

Pakeičiu Pavyzdinę vidaus audito metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos, Vidaus auditorių profesinės etikos taisyklių ir Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 43-1982; 2004, Nr. 75-2595):

1. Išdėstau 3 punktą taip:

3. Metodikoje vartojamos sąvokos:

audituojamasis subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo;

rizika – tikimybė, kad dėl tam tikrų vidinių arba išorinių veiksnių viešojo juridinio asmens tikslai nebus įgyvendinti arba bus įgyvendinti netinkamai ir dėl to jis gali patirti nuostolių;

rizikos valdymas – valdymo proceso dalis, kurio metu identifikuojama rizika ir priimami sprendimai dėl jos įtakos panaikinimo arba sumažinimo;

rizikos veiksniai – kriterijai, taikomi nustatyti galimą sąlyginę reikšmę ir tikimybę sąlygų, įvykių ir aplinkybių, galinčių daryti neigiamą įtaką viešojo juridinio asmens veiklai;

rizikos valdymo įvertinimas – vidaus auditoriaus pareikšta nuomonė apie viešojo juridinio asmens rizikos valdymą;

strateginis VAT veiklos planas – trejų metų VAT veiklos planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens strateginius veiklos tikslus, VAT aplinką bei išteklius, suformuluojama VAT misija, veiklos strateginiai tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti;

kitos metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas“.

2. Išdėstau 4 punktą taip:

4. VAT veikla planuojama VAT vadovui sudarant strateginį ir metinį VAT veiklos planus, kurie gali būti koreguojami atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens vadovo pasiūlymus, svarbius viešojo juridinio asmens prioritetų, veiklos arba kitus pasikeitimus. Strateginis ir metinis VAT veiklos planai bei jų pakeitimai turi būti raštu suderinti su viešojo juridinio asmens vadovu.“

3. Išdėstau 5 punktą taip:

5. Strateginis VAT veiklos planas rengiamas atsižvelgiant į viešojo juridinio asmens strateginius veiklos tikslus, Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą ir kitų su viešojo juridinio asmens veikla susijusių planavimo dokumentų nuostatas, analizuojant ir įvertinant VAT aplinką bei išteklius, audito visumą, vidaus audito poreikį. Strateginiame VAT veiklos plane turi būti:

5.1. atlikta VAT aplinkos ir išteklių analizė (įvertinami išorės ir vidaus veiksniai, išanalizuojami ankstesnių vidaus auditų rezultatai, nustatomos rizikingos sritys, audituotini subjektai, įvertinamas vidaus audito poreikis ir apskaičiuojamas VAT personalo poreikis);

5.2. suformuluota VAT misija;

5.3. numatyti VAT veiklos strateginiai tikslai ir prioritetinės kryptys;

5.4. suformuluoti uždaviniai kiekvienam strateginiam tikslui;

5.5. plano uždavinių įgyvendinimo priemonės ir atskaitomybė (pateikiami plano įgyvendinimo vertinimo kriterijai bei atsiskaitymas)“.

4. Išdėstau 7 punktą taip:

7. Metinis VAT veiklos planas sudaromas remiantis strateginiu VAT veiklos planu bei atsižvelgiant į praėjusių kalendorinių metų VAT atliktų vidaus auditų rezultatus. Metiniame VAT veiklos plane turi būti nurodyta: vidaus audito subjektai; juose atlikto ankstesnio vidaus audito data; vidaus auditų temos; vidaus auditų atlikimo trukmė darbo dienomis, įskaitant laiką, paskirtą apžvelgti audituojamojo subjekto veiklą ir parengti vidaus auditų programas; konkretūs vidaus audito vykdytojai bei reikiami jam atlikti ištekliai. Metiniame VAT veiklos plane turi būti numatyti ne tik atskiri vidaus auditai, bet ir kita VAT veikla, pavyzdžiui, VAT vidaus auditorių mokymasis bei kvalifikacijos kėlimas, metinės VAT veiklos ataskaitos parengimas ir kita. Apie 10–20 procentų kiekvieno vidaus auditoriaus metinių darbo dienų gali būti nepaskirstyta, kad būtų galima tinkamai vykdyti VAT veiklą, pavyzdžiui, dėl vidaus auditorių ligos, dėl metiniame VAT veiklos plane nenumatyto vidaus audito atlikimo ir dėl kitų svarbių aplinkybių. Vidaus auditui atlikti VAT vidaus auditoriai parenkami atsižvelgiant į numatomo atlikti vidaus audito pobūdį ir sudėtingumą, jų patirtį bei specialų pasirengimą“.

5. Pripažįstu netekusiu galios VI skyrių.

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                      ALGIRDAS BUTKEVIČIUS