LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.07:2005 „MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS“ PATVIRTINIMO

 

2005 m. vasario 10 d. Nr. D1-79

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597; 2004, Nr. 73-2545) 8 straipsnio 5 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 26 d. nutarimo Nr. 280 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2002, Nr. 22-819) 1.2 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.07:2005 „Medinių konstrukcijų projektavimas“ (pridedama).

2. Nustatau, kad 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos privalomos projektuojant statinius, kuriems prašymai dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikti po šio įsakymo įsigaliojimo.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. D1-79

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

 

STR 2.05.07:2005

 

MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMAS

 

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant medines konstrukcijas, t. y. konstrukcijas, padarytas iš medienos (apvaliosios, pjautinės, vientisosios ar klijuotosios) arba plokščių, pagamintų naudojant medieną. Reglamentas netaikomas hidrotechninių įrenginių, tiltų, elektros tiekimo oro linijų medinėms atramoms projektuoti, taip pat konstrukcijoms, kurios ilgą laiką veikiamos temperatūros, aukštesnės už +50ºC, projektuoti.

2. Projektuojamos pagal Reglamento nuostatas konstrukcijos turi atitikti saugos (mechaninio atsparumo ir patvarumo) ir tinkamumo ribinius būvius, įvertinus įvairias apkrovų situacijas, medžiagų savybių ir geometrijos matmenų reikšmes. Projektuojamų konstrukcijų patikimumas garantuojamas taikant dalinių koeficientų metodą.

3. Projektuojant medines konstrukcijas saugos ir tinkamumo ribiniams būviams, poveikių ir apkrovų įvairių situacijų skaičiuotinės reikšmės nustatomos jų charakteristines reikšmes dauginant iš atitinkamų dalinių patikimumo koeficientų. Charakteristinės poveikių ir apkrovų bei jų dalinių patikimumo koeficientų reikšmės ribiniams būviams yra pateiktos STR 2.05.04:2003 [9.2]:

3.1. saugos ribiniam būviui – skaičiuotinis apkrovų (poveikių) derinys priimamas pagal STR 2.05.04:2003 [9.2] 79 p.; tinkamumo ribiniam būviui – pagal to paties reglamento 90 p. Kai tikrinama statinės pusiausvyros EQU sąlyga, atsižvelgiama į STR 2.05.04:2003 [9.2] 10 priedo 2 lentelės nurodymus;

3.2. konstrukcijų charakteristinės medžiagų savybių reikšmės imamos iš atitinkamų standartų. Skaičiuotinės reikšmės apskaičiuojamos charakteristines reikšmes dauginant iš atitinkamų dalinių koeficientų, įvertinančių apkrovos veikimo pobūdį, jo trukmę ir konstrukcijos eksploatacines sąlygas;

3.3. konstrukcijos geometrijos matmenų skaičiuotinė reikšmė prilyginama nominaliajai reikšmei, pateiktai atitinkamuose standartuose.

4. Medinių konstrukcijų ilgaamžiškumas turi būti garantuojamas konstrukcinėmis priemonėmis (atsižvelgiant į konstrukcijos paskirtį, galimas eksploatavimo sąlygas, medžiagų savybes, elementų ir konstrukcijos detalių formą) bei priemonėmis nuo sudrėkimo, biologinio pažeidimo ir užsidegimo.

5. Medines konstrukcijas leidžiama projektuoti tik aplinkai, kurios temperatūra neviršija +35ºC elementams iš klijuotosios medienos ir +50ºC elementams iš vientisosios medienos.

6. Statinio projekte turi būti nurodytos medinių konstrukcijų gamybai reikalingos medienos stiprumo klasės, klijų ir kitokių jungimo priemonių rūšys bei kiti būtini reikalavimai [9.3].

7. Reglamento nuostatos yra suderintos su atitinkamais statybos techninių reglamentų privalomaisiais reikalavimais, Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 89/106/EEC esminiu reikalavimu Nr. 1 „Mechaninis atsparumas ir stabilumas“ ir Nr. 2 „Sauga gaisro atveju“.

8. Reglamento reikalavimai yra privalomi visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų bei susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), taip pat kitiems juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas.

 

II skyrius. Nuorodos

 

9. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

9.1. statybos techninį reglamentą STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“ (Žin., 2003, Nr. 59-2682);

9.2. statybos techninį reglamentą STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“ (Žin., 2003, Nr. 59-2683);

9.3. statybos techninį reglamentą STR 2.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 4-80);

9.4. statybos techninį reglamentą STR 2.05.05:2005 „Betoninių ir gelžbetoninių konstrukcijų projektavimas“ (Žin., 2005, Nr. 17-550);

9.5. LST ISO 8930:2004 „Bendrieji konstrukcijų patikimumo principai. Terminai“;

9.6. LST ISO 3534-1:1996 „Statistika. Terminai ir apibrėžimai, simboliai. 1 dalis. Tikimybių ir bendrieji statistikos terminai“;

9.7. LST ISO 3898:2002 „Konstrukcijų projektavimo pagrindai. Žymėjimo sistema. Bendrieji žymenys“;

9.8. LST ISO 31-1:1996 „Dydžiai ir vienetai. I dalis. Erdvė ir laikas“;

9.9. LST ISO 31-3:1996 „Dydžiai ir vienetai. 3 dalis. Mechanika“;

9.10. LST EN 518:2000 „Statybinė mediena. Rūšiavimas. Reikalavimai apžiūrimojo rūšiavimo pagal stiprumą standartams“;

9.11. LST EN 519:2000 „Statybinė mediena. Rūšiavimas. Mašininio rūšiavimo pagal stiprumą ir rūšiavimo mašinų reikalavimai“;

9.12. LST EN 338:2004 „Statybinė mediena. Stiprumo klasės“;

9.13. LST EN 1194:2000 „Medinės konstrukcijos. Klijuota sluoksninė mediena. Stiprumo klasės ir būdingųjų verčių nustatymas“;

9.14. LST EN 301:2000 „Fenoplastiniai ir aminoplastiniai laikančiųjų medinių statybos konstrukcijų klijai. Klasifikavimas ir apkrovos reikalavimai“;

9.15. LST EN 636-1,2,3:2004 „Sluoksniuotoji mediena. Techniniai reikalavimai“;

9.16. LST EN 1058:2002 „Medienos skydai. Mechaninių savybių ir tankio charakteristinių verčių nustatymas“;

9.17. LST EN 1072:2000 „Sluoksniuotoji mediena. Sluoksniuotosios statybinės medienos lenkimo savybių aprašymas“;

9.18. LST EN 1315-1,2:1999 „Matmenys. Klasifikavimas;

1 dalis. Apvalioji lapuočių mediena;

2 dalis. Apvalioji spygliuočių mediena“;

9.19. LST EN 1316-1,2,3:2002 „Apvalioji lapuočių mediena. Kokybės klasifikavimas;

1 dalis. Ąžuolas ir bukas;

2 dalis. Tuopa;

3 dalis. Uosis ir klevas“;

9.20. LST EN 323:1999 „Medienos skydai. Tankio nustatymas“;

9.21. LST EN 12369-1:2002 „Medienos skydai. Charakteristinės vertės, taikomos statybiniam projektavimui. 1 dalis. OSB, smulkinių ir plaušų plokštės“;

9.22. LST EN 350-2:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Natūralusis medienos ilgaamžiškumas. 2 dalis. Atrinktų svarbių Europoje medienos rūšių natūraliojo ilgaamžiškumo ir įmirkumo vadovas“;

9.23. LST EN 335-1,2,3:2000 „Medienos ir medienos kilmės medžiagų ilgaamžiškumas. Biologinio poveikio pavojingumo klasių apibrėžimas;

1 dalis. Bendrosios nuostatos;

2 dalis. Taikymas vientisai medienai;

3 dalis. Taikymas medienos skydams“;

9.24. LST EN 351-1:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Konservantais apdorota natūralioji mediena. 1 dalis. Konservantų įsiskverbimo ir įgėrio klasifikacija“;

9.25. LST EN 460:2000 „Medienos ir medienos produktų ilgaamžiškumas. Natūralusis medienos ilgaamžiškumas. Medienos ilgaamžiškumo reikalavimų pagal pavojingumo klases vadovas“;

9.26. LST EN 385:2002 „Dantytais dygiais sujungta statybinė mediena. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir mažiausieji gamybos reikalavimai“;

9.27. LST EN 387:2002 „Klijuota sluoksninė mediena. Stambūs dantytieji junginiai. Eksploatacinių charakteristikų reikalavimai ir mažiausieji gamybos reikalavimai“;

9.28. LST EN 312:2004 „Smulkinių plokštės. Techniniai reikalavimai“;

9.29. LST EN 622-2:2004 „Plaušų plokštės. Techniniai reikalavimai. 2 dalis. Kietųjų medienos plaušų plokščių reikalavimai“;

9.30. LST EN 300:1999 „Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB). Apibrėžimai, klasifikacija ir techniniai reikalavimai“;

9.31. LST EN 314-1,2:2000 „Sluoksniuotoji mediena. Sankibos kokybė.

1 dalis. Bandymo metodai.

2 dalis. Reikalavimai“;

9.32. LST EN 789:2004 „Medinės konstrukcijos. Bandymo metodai. Medienos skydų mechaninių savybių nustatymas“;

9.33. LST L ENV 14272:2003 „Sluoksniuotoji mediena. Kai kurių mechaninių savybių skaičiavimo metodas“;

9.34. LST EN 10326:2004 „Konstrukcinio plieno juostos ir lakštai su lydaline danga. Techninės tiekimo sąlygos“;

9.35. LST EN 310:1999 „Medienos skydai. Tamprumo modulio lenkiant ir stiprio lenkiant nustatymas“;

9.36. LST L ENV 1927-1,2,3:2001 „Apvaliosios spygliuočių medienos kokybės klasifikavimas. 1 dalis. Eglės ir kėniai. 2 dalis. Pušys. 3 dalis. Maumedžiai ir Duglaso pocūgės“.

 

III SKYRIUS. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

10. Pagrindinės Reglamente naudojamos sąvokos ir jų apibrėžimai atitinka LST ISO 8930:2004 [9.5], LST ISO 3898:2002 [9.8], LST ISO 3534-1:1996 [9.6] pateiktas sąvokas ir apibrėžimus. Be šių sąvokų, Reglamente naudojamos sąvokos:

10.1. virbalas – bet kokios medžiagos (metalo, aliuminio, plastiko, medienos) apvalus strypas, įkalamas (vinis) arba standžiai įstatomas į iš anksto išgręžtas kiaurymes ar lizdus (kaištis, varžtas, medsraigtis) ir naudojamas perduoti poveikius (įrąžas) statmenai virbalo ašiai;

10.2. nusistovėjusi drėgmė – drėgmė, kuriai esant mediena nei įgeria, nei išgarina ją į aplinkos orą;

10.3. drėgmė – medienoje esančio vandens masės ir absoliučiai sausos medienos masės santykis.

 

IV skyrius. Žymenys ir SUtrumpinimai

 

11. Reglamente naudojami SI sistemos vienetai pagal LST ISO 31-1:1996 [9.8] ir LST ISO 31-3:1996 [9.9]. Atliekant skaičiavimus naudojami tokie vienetai:

11.1. apkrovos, poveikiai – kN; kN/m; kN/m2 = kPa;

11.2. tankis – kg/m3;

11.3. tūrinis svoris – kN/m3;

11.4. įtempiai, stipriai – N/mm2; kPa = kN/m2; MPa = MN/m2;

11.5. atsparis (laikomoji galia) – kN; kNm;

11.6. geometriniai rodikliai – m; m2; m3; m4; cm; cm2; cm3; cm4; mm; mm2; mm3; mm4.

12. Pagrindiniai Reglamente naudojami raidiniai žymenys atitinka LST ISO 3898:2002 [9.7] žymenis:

12.1. lotyniškos didžiosios raidės:

A – skerspjūvio plotas;

Anet – grynasis (neto) skerspjūvio plotas;

Ad – skaičiuotinis elemento skerspjūvio plotas;

E0, mean – vidutinis tamprumo modulis išilgai pluošto;

E90, mean – vidutinis tamprumo modulis skersai pluošto;

Gmeanvidutinis šlyties modulis;

I skerspjūvio ploto inercijos momentas;

Iredredukuotasis skerspjūvio inercijos momentas;

Mdskaičiuotinis lenkiamasis momentas;

Nd – skaičiuotinė ašinė jėga;

Rd – skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia);

S – ploto statinis momentas;

Sredredukuotasis ploto statinis momentas;

V – tūris;

Vd – skaičiuotinė skersinė jėga;

W – skerspjūvio atsparumo momentas;

Wnet – grynasis (neto) skerspjūvio atsparumo momentas;

Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas;

Wred redukuotasis skerspjūvio atsparumo momentas;

12.2. lotyniškos mažosios raidės:

a – atstumas;

b – skerspjūvio plotis;

bdskaičiuotinis skerspjūvio plotis;

d – skersmuo;

fm, k (fm, g, k) – charakteristinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

ft,0, k (ft,0, g, k)charakteristinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fc,0, k (fc,0, g, k)charakteristinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

ft,90, k (ft,90, g, k)charakteristinis tempiamos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fc,90, k (fc,90, g, k) – charakteristinis gniuždomos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fv, k (fv, g, k)charakteristinis kerpamos (skeliamos) vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fc,90, d (fc,90, g, d)skaičiuotinis gniuždomos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fv, m, d (fv, m, g, d) – skaičiuotinis vidutinis kerpamos (skeliamos) išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fc, α, d (fc, α, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos kampu α pluoštų atžvilgiu vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

ft,0, d (ft,0, g, d) – skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

ft,90, d (ft,90, g, d) – skaičiuotinis tempiamos skersai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

fv, d (fv, g, d) – skaičiuotinis kerpamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;

h – skerspjūvio aukštis;

i – skerspjūvio inercijos spindulys;

kkoeficientas;

kh – skerspjūvio matmenų koeficientas;

kmod – modifikacijos koeficientas;

kvol – tūrio koeficientas;

l – tarpatramis, atstumas, ilgis, ruožo ilgis;

lef – skaičiuojamasis ilgis, ruožas;

ld skaičiuotinis ilgis, atstumas, ruožas;

n – skaičius (jungimo priemonių, siūlių ir kt.);

r – kreivumo spindulys;

t – storis;

u – įlinkis;

12.3. graikiškos mažosios raidės:

α - kampas su pluoštų kryptimi;

γmdalinis koeficientas;

φ, φm – klupumo koeficientai;

λ – elemento liaunis;

μ – skaičiuojamojo ilgio koeficientas;

ρk g, k)                   – charakteristinis vientisosios (klijuotosios) medienos tankis;

ρmean – vidutinis medienos tankis;

σc,0, dskaičiuotinis gniuždymo išilgai pluošto įtempis;

σc, α, dskaičiuotinis gniuždymo kampu α pluošto atžvilgiu įtempis;

σm, dskaičiuotinis lenkimo įtempis;

σt,0, dskaičiuotinis tempimo išilgai pluošto įtempis;

σt,90, dskaičiuotinis tempimo skersai pluošto įtempis;

τdskaičiuotinis kirpimo (šlities) įtempis.

 

V SKYRIUS. MEDŽIAGOS

 

13. Medinėms konstrukcijoms gaminti daugiausia naudojama spygliuočių mediena. Kietųjų lapuočių medieną būtina naudoti kaiščiams, pagalvėms ir kitoms svarbioms detalėms.

14. Mediena turi būti rūšiuota pagal stiprumą, remiantis reikalavimais, garantuojančiais, kad medienos savybės tinka naudoti ir yra patikimos. Apžiūrimasis rūšiavimas turi atitikti standarto LST EN 518 [9.10] reikalavimus, o mašininis rūšiavimas – standarto LST EN 519 [9.11] reikalavimus.

15. Kaiščiams, įdėklams ir atraminėms detalėms naudojama mediena turi būti tiesiasluoksnė, be šakų ir kitų defektų, medienos drėgmė neturi viršyti 12 %. Tokios detalės iš menkai atsparių puvimui medienos veislių (beržo, buko) turi būti padengiamos antiseptikais.

16. Medinėms konstrukcijoms naudojama apvalioji mediena turi atitikti LST EN 1315-1,2 [9.18], LST EN 1316-1,2,3 [9.19] ir LST L ENV 1927-1,2,3 [9.36] standartų reikalavimus. Rąstų laibėjimas, skaičiuojant konstrukcijų elementus, turi būti imamas 0,8cm/1m ilgio, o maumedžiams – 1cm/1m ilgio.

17. Vientisosios ir klijuotosios statybinės medienos stiprumo klasės ir jų savybių charakteristinės reikšmės turi atitikti standartų LST EN 338 [9.12] ir EN 1194 [9.13] reikalavimus.

18. Fanera, naudojama fanerinėms konstrukcijoms gaminti, turi atitikti LST EN 636-1,2,3 [9.15] reikalavimus.

19. Statybinėms konstrukcijoms taikomų orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokštės turi atitikti LST EN 300 [9.30], LST EN 312 [9.28], LST EN 622-2 [9.29] standartų reikalavimus.

20. Klijai medienai ir medienai su fanera arba medžio plokštėmis klijuoti klijuotinio skerspjūvio medinėse konstrukcijose turi patikimai suklijuoti jungiamuosius elementus. Klijuotinės jungties vientisumas turi išlikti pagal priskirtą tarnavimo klasę per visą numatytą konstrukcijos eksploatacijos laiką. Klijai, naudojami klijuotosioms konstrukcijoms, turi atitikti standarto LST EN 301 [9.14] reikalavimus. Klijai, kurie atitinka šio standarto 1-ojo tipo specifikacijas, gali būti naudojami visose eksploatacijos klasėse, o klijai, kurie atitinka 2-ojo tipo specifikacijas, gali būti naudojami 1 ir 2 eksploatacijos klasėse ir negali būti naudojami, kai temperatūra viršija 50ºC.

21. Medinių konstrukcijų plieniniams elementams reikia naudoti plieną, remiantis atitinkamais STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) ir STR 2.05.05:2005 [9.4] skyriais.

22. Metaliniai elementai, metalinės jungčių detalės ir jungimo priemonės, turi būti atsparūs korozijai arba apsaugoti nuo korozijos.

Korozinės apsaugos dangų ir medžiagų tipai įvairioms eksploatacijos klasėms pateikti 1 lentelėje.

 

1 lentelė

 

Rekomenduojamos medžiagos ir antikorozinės apsaugos dangos jungimo detalėms

 

Jungimo detalės

Eksploatacijos klasė

1

2

3**

Vinys, sraigtai Æ £ 4 mm

Nereglamentuojama

Fe/Zn 12c*

Fe/Zn 25c*

Varžtai

Nereglamentuojama

Nereglamentuojama

Fe/Zn 25c*

Kabės

Fe/Zn 12c*

Fe/Zn 12c*

Nerūdijantis plienas

Metalinės dygiuotosios plokštelės ir plieninės plokštelės iki 3 mm storio

 

Fe/Zn 12c*

 

Fe/Zn 12c*

Nerūdijantis plienas

Plieninės plokštelės nuo 3 mm iki 5 mm

Nereglamentuojama

Fe/Zn 12c*

Fe/Zn 25c*

Plieninės plokštelės daugiau nei 5 mm storio

Nereglamentuojama

Nereglamentuojama

Fe/Zn 25*

* Jeigu naudojama gili cinko danga, tada Fe/Zn 12c turi būti pakeista į Z 275 ir Fe/Zn 25c turi būti pakeista į Z 350 pagal LST EN 10326 [9.34].

** Itin agresyvioms sąlygoms turi būti parinkta Fe/Zn 40, sunkios gilios dangos arba nerūdijantis plienas.

 

VI SKYRIUS. MEDŽIAGŲ SKAIČIUOTINĖS CHARAKTERISTIKOS

 

23. Skaičiuojant medines konstrukcijas apkrovų poveikiai yra priskiriami vienai iš 2 lentelėje nurodytų apkrovos veikimo trukmės klasių. Apkrovos veikimo trukmės klasės yra apibūdinamos kaip nuolatinės apkrovos veikimo pasekmė per nustatytą konstrukcijos būvio laiką. Kintamąjį apkrovos veikimą atitinkanti klasė nustatoma įvertinant sąveiką tarp tipinio apkrovos kitimo laike ir medžiagos reologinių savybių.

 

2 lentelė

Apkrovos veikimo trukmės klasės

 

Apkrovos veikimo trukmės klasė

Bendroji charakteristinė apkrovos trukmė

Apkrovos pavyzdžiai

Nuolatinė

daugiau nei 10 metų

savasis svoris

Ilgalaikė

nuo 6 mėnesių iki 10 metų

sandėliuojamasis krūvis

Vidutinės trukmės

nuo 1 savaitės iki 6 mėnesių

krūvis ant grindų, sniegas

Trumpalaikė

mažiau nei savaitė

sniegas, vėjas

Momentinė

 

vėjas ir atsitiktinės apkrovos

 

24. Konstrukcijų eksploatavimo aplinkos sąlygos turi būti žinomos projektavimo stadijoje, kad būtų galima įvertinti jų svarbą konstrukcijų ilgaamžiškumui, bei numatytos atitinkamos priemonės jų apsaugai. Mediena turi turėti natūralų ilgaamžiškumą pagal LST EN 350-2 [9.22] konkrečiai pavojingumo klasei (nustatytai pagal LST EN 335-1, 2,3 [9.23]) arba turi būti apdorojama pagal LST EN 351-1 [9.24] ir LST EN 460 [9.25].

25. Eksploatavimo sąlygų klasių sistema yra skirta nustatyti skaičiuotines medienos fizikinių ir mechaninių savybių reikšmes tam tikroms aplinkos sąlygoms. Atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, medinės konstrukcijos priskiriamos vienai iš žemiau pateiktų eksploatavimo klasių:

25.1. I eksploatavimo klasė – kai būdingas drėgmės kiekis spygliuočių medienoje ne didesnis kaip 12 % esant aplinkos temperatūrai 20ºC ir santykinei oro drėgmei viršijant 65 % tik keletą savaičių per metus;

25.2. II eksploatavimo klasė – kai būdingas drėgmės kiekis spygliuočių medienoje ne daugiau 20 % esant aplinkos temperatūrai 20ºC ir santykinei oro drėgmei viršijant 85 % tik keletą savaičių per metus;

25.3. III eksploatavimo klasė – kai eksploatacinės sąlygos lemia didesnį drėgmės kiekį negu II eksploatavimo klasėje.

26. Charakteristinės spygliuočių ir lapuočių vientisosios medienos fizikinių ir mechaninių savybių reikšmės (pagal LST EN 338 [9.12]) yra pateiktos 3 lentelėje, o klijuotosios medienos (pagal LST EN 1194 [9.13]) – 4 lentelėje.

27. Vientisosios medienos stiprumas priklauso nuo elemento matmenų. Standartinis lenkiamojo elemento aukštis, o tempiamojo elemento plotis yra 150 mm.

28. Jei lenkiamojo elemento iš vientisosios medienos aukštis, o tempiamojo elemento plotis yra mažesni nei 150 mm, charakteristinės reikšmės fm, k ir ft,0, k turi būti koreguojamos 150 mm bandinio aukščiui ar pločiui, dauginant jas iš koeficiento kh:

 

,                                            (6.1)

čia h – yra aukštis, mm.

29. Klijuotosios medienos lenkiamojo elemento standartinis aukštis, o tempiamojo elemento standartinis plotis yra 600 mm.

30. Klijuotinio skerspjūvio elementams, kurių aukštis lenkiant ir plotis tempiant yra mažesni nei 600 mm, charakteristinės reikšmės fm, g, k ir ft,0, g, k turi būti padidintos koeficientu kh:

 

,                                               (6.2)

 

čia h – aukštis, mm.

 

31. Skaičiuotinės medienos, faneros ir plokščių (OSB, smulkinių, plaušų) stiprio reikšmės turi būti apskaičiuotos taip:

 

                                                          (6.3)

 

čia: fdskaičiuotinis stipris; fkcharakteristinis stipris; γMmedžiagos savybės rodiklio dalinis koeficientas; kmodmodifikacijos koeficientas, įvertinantis apkrovos veikimo pobūdį ir eksploatacines (drėgmės) sąlygas. Modifikacijos koeficiento kmod reikšmės pateiktos 5 lentelėje. Jei apkrova sudaryta iš poveikių, priklausančių skirtingoms apkrovos trukmės klasėms, reikšmė kmod pasirenkama ta, kuri atitinka trumpiausios trukmės poveikį, t. y. viso krūvio ir trumpalaikės apkrovos poveikiui kmod imama reikšmė, atitinkanti trumpalaikę apkrovą. Medžiagos savybės rodiklio dalinių koeficientų γM reikšmės pateiktos 6 lentelėje.

 

 

3 lentelė

Vientisosios medienos fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinių rodiklių reikšmės

 

Charakteristinės reikšmės

Biologinės rūšys

Spygliuočiai

Lapuočiai

Stiprumo klasės

C14

C16

C18

C22

C24

C27

C30

C35

C40

D30

D35

D40

D50

D60

D70

Stiprio reikšmės (MPa)

Lenkimas

fm, k

14

16

18

22

24

27

30

35

40

30

35

40

50

60

70

Tempimas išilgai pluoštų

ft,0, k

8

10

11

13

14

16

18

21

24

18

21

24

30

36

42

Tempimas skersai puoštų

ft,90, k

0,3

0,3

0,3

0,3

0,4

0,4

0,4

0,4

0,4

0,6

0,6

0,6

0,6

0,7

0,9

Gniuždymas išilgai pluoštų

fc,0, k

16

17

18

20

21

22

23

25

26

23

25

26

29

32

34

Gniuždymas skersai pluoštų

fc,90, k

4,3

4,6

4,8

5,1

5,3

5,6

5,7

6,0

6,3

8,0

8,4

8,8

9,7

10,5

13,5

Šlytis (kirpimas) išilgai pluoštų

fv, k

1,7

1,8

2,0

2,4

2,5

2,8

3,0

3,4

3,8

3,0

3,4

3,8

4,6

5,3

6,0

Modulių reikšmės (10-3 MPa)

Vidutinis tamprumo išilgai pluošto modulis

E0, mean

7

8

9

10

11

12

12

13

14

10

10

11

14

14,3

20

5% tamprumo išilgai pluošto modulis

E0,05

4,7

5,4

6,0

6,7

7,4

8,0

8,0

8,7

9,4

8,0

8,7

9,4

11,8

14,3

16,8

Vidutinis tamprumo skersai pluošto modulis

E90, mean

0,23

0,27

0,30

0,33

0,37

0,40

0,40

0,43

0,47

0,64

0,69

0,75

0,93

1,13

1,33

Vidutinis šlyties modulis

Gmean

0,44

0,50

0,56

0,63

0,69

0,75

0,75

0,81

0,88

0,60

0,65

0,70

0,88

1,06

1,25

Tankio reikšmės (kg/m3)

Tankis

ρk

290

310

320

340

350

370

380

400

420

530

560

590

650

700

900

Vidutinis tankis

ρmean

350

370

380

410

420

450

460

480

500

640

670

700

780

840

1080

 

4 lentelė

 

Homogeninės klijuotosios sluoksninės medienos fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinių rodiklių reikšmės

 

Stiprumo klasės

GL24h

GL28h

GL32h

GL36h

Stiprio reikšmės (MPa)

Lenkimas

fm, g, k

24

28

32

36

Tempimas išilgai pluoštų

ft,0, g, k

16,5

19,5

22,5

26

Tempimas skersai pluoštų

ft,90, g, k

0,4

0,45

0,5

0,6

Gniuždymas išilgai pluoštų

fc,0, g, k

24

26,5

29

31

Gniuždymas skersai pluoštų

fc,90, g, k

2,7

3,0

3,3

3,6

Šlytis (kirpimas) išilgai pluoštų

fv, g, k

2,7

3,2

3,8

4,3

Modulių reikšmės (10-3MPa)

Vidutinis tamprumo modulis išilgai pluošto

E0, g, mean

11,60

12,60

13,70

14,70

5 % tamprumo išilgai pluošto modulis

E0, g,0,5

9,40

10,20

11,10

11,90

Vidutinis tamprumo skersai pluošto modulis

E90, g, mean

0,39

0,42

0,46

0,49

Vidutinis šlyties modulis

Gg, mean

0,72

0,78

0,85

0,91

Tankio reikšmės (kg/m3)

Tankis

ρg, k

380

410

430

450

 

5 lentelė

Koeficiento kmod reikšmės

 

Medžiagos

Standartai

Eksploata-vimo sąlygų klasė

Apkrovos trukmės klasė

Nuolatinė

Ilgalaikė

Vidutinė

Trumpalaikė

Momentinė

Vientisoji ir klijuotoji sluoksninė mediena

 

1

0,60

0,70

0,80

0,90

1,10

2

0,60

0,70

0,80

0,90

1,10

3

0,50

0,55

0,65

0,70

0,90

Fanera (sluoksniuotoji mediena)

LST EN636 1, 2 3 dalys [9.12]

2, 3 dalys

3 dalis

1

0,60

0,70

0,80

0,90

1,10

2

0,60

0,70

0,80

0,90

1,10

3

0,50

0,55

0,65

0,70

0,90

Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB)

 

LST EN 300 [9.28]

OSB/2

1

0,25

0,30

0,40

0,65

1,10

LST EN 300 [9.28]

OSB/3, OSB/4

1

0,30

0,40

0,50

0,70

1,10

LST EN 300 [9.28]

OSB/3, OSB/4

2

0,20

0,25

0,35

0,50

0,90

Smulkinių plokštės

LST EN 312 [9.26]

4, 5 dalys

1

0,25

0,30

0,40

0,65

1,10

LST EN 312 [9.26]

5 dalis

2

0,20

0,20

0,25

0,45

0,80

LST EN 312 [9.26]

6, 7 dalys

1

0,30

0,40

0,50

0,70

1,10

LST EN 312 [3.12]

7 dalis

2

0,20

0,20

0,35

0,50

0,90

Plaušų plokštės

LST EN 622-2 [9.27]

HB. LA, HB. HLS

1

0,25

0,30

0,40

0,65

1,10

 

 

6 lentelė

 

Medžiagos savybės rodiklio dalinių koeficientų γM reikšmės

 

Poveikių (situacijų) deriniai

γM

Pagrindiniai deriniai:

 

vientisoji mediena

1,3

klijuotoji sluoksninė mediena

1,25

fanera, OSB, smulkinių, plaušų plokštės

1,2

kitos medžiagos medienos pagrindu

1,3

jungtys

1,3

 

32. skaičiuotinis medienos stipris gniuždymui (glemžimui) skersai pluošto fc,90, d, fc,90, g, d didinamas koeficientu kc,90, kai mediena gniuždoma (glemžiama) skersai pluošto elementų jungtyse kampu, po poveržlėmis, konstrukcijų ar elementų atraminėse zonose.

Kai glemžiamo plotelio ilgis lc išilgai medienos pluošto yra mažesnis kaip 150 mm, koeficientas apskaičiuojamas pagal formulę:

 

                                               (6.4)

 

čia lcgniuždomo (glemžiamo) išilgai medienos pluošto plotelio ilgis, mm.

33. Medienos tamprumo modulių skaičiuotinės reikšmės, skaičiuojant elementų saugos ir tinkamumo ribinį būvį, imamos: išilgai pluoštų E0, mean, skersai pluoštų E90, mean, o medienos šlyties modulis Gmean. Vientisosios ir klijuotosios medienos tankis medinių konstrukcijų skaičiavimams imamas ρmean. Tik ką nukirstos spygliuočių ir minkštųjų lapuočių medienos tankis imamas 850 kg/m3, o kietųjų lapuočių medienos – 1000 kg/m3.

34. Faneros, naudojamos fanerinėms konstrukcijoms, fizikinių ir mechaninių savybių charakteristinės reikšmės turi būti nustatytos pagal LST EN 314-1,2 [9.31], LST EN 789 [9.32], LST EN 1058 [9.16], LST EN 1072 [9.17] standartų reikalavimus ir pateikiamos gamintojo. Faneros savybių charakteristinėms reikšmėms apskaičiuoti gali būti taikomas ir skaičiavimo metodas, pateiktas LST L EN 14272 [9.23] standarte.

35. Statybinėms konstrukcijoms naudojamų OSB, smulkinių ir plaušų plokščių savybių charakteristinės reikšmės yra pateiktos LST EN 12369-1 [9.21] standarte.

36. Faneros, orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokščių naudojimas konstrukcijose, atsižvelgiant į eksploatacijos sąlygas, pateiktas 7 lentelėje.

37. Medinių konstrukcijų jungčių plieninius elementus projektuoti ir plieno charakteristines stiprio reikšmes reikia imti pagal STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) ir STR 2.05.05:2005 [9.4]. Turinčių sriegius templių ir smeigių iš armatūrinio plieno skaičiuotinis stipris dauginamas iš koeficiento 0,8, o dvigubų templių ir smeigių skaičiuotinis stipris – iš koeficiento 0,85.

 

7 lentelė

 

Faneros, orientuotų skiedrantų (OSB), smulkinių ir plaušų plokščių naudojimo galimybės

 

Medžiaga

Standartas

Eksploatacijos klasė

1

2

3

Fanera

(sluoksniuotoji mediena)

LST EN 636 [9.12]

1 dalis

2 dalis

3dalis

 

+

 

-

 

-

+

+

-

+

+

+

Orientuotos skiedrantų plokštės (OSB)

LST EN 300 [9.28]

OSB 2

OSB 3

 

+

+

 

-

+

 

-

-

Smulkinių plokštės

LST EN 312 [9.26]

4 dalis

5 dalis

6 dalis

7 dalis

 

+

+

+

+

 

-

+

-

+

 

-

-

-

-

Kietos plaušų plokštės

LST EN 622-2 [9.27]

HB. LA

HB. HLS

 

+

+

 

-

+

 

-

-

Pastaba. Pliusas, minusas (+, –) – atitinkamai leidžiama arba draudžiama naudoti nurodytoje eksploatacijos klasėje

 

VII skyrius. MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ SAUGOS RIBINIO BŪVIO SKAIČIAVIMAI

 

I skirsnis. CENTRIŠKAI TEMPIAMIEJI IR GNIUŽDOMIEJI ELEMENTAI

 

38. Centriškai tempiamųjų vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų stiprumas tikrinamas taip:

 

,                           (7.1)

 

čia:  – skaičiuotinis tempimo išilgai pluošto įtempis;  – skaičiuotinė ašinė tempimo jėga;  – skerspjūvio plotas neto. Nustatant , susilpninimai 200 mm atkarpoje imami sutapatinti viename pjūvyje;  – skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

39. Pastovaus vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio centriškai gniuždomieji elementai tikrinami taip:

39.1. stiprumas

 

;                          (7.2)

 

39.2. pastovumas

 

,                       (7.3)

 

čia:  – skaičiuotinis gniuždymo išilgai pluošto įtempis;  – skaičiuotinė ašinė gniuždymo jėga;  – klupumo koeficientas, nustatomas pagal (7.4), (7.5) formules;  – skerspjūvio plotas neto;  – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris;  – skaičiuotinis elemento skerspjūvio plotas, imamas:

-     kai susilpninimai neišeina į briaunas (1 pav., a):

Ad = A – jei susilpninimų nėra arba susilpninimų plotas neviršija 25 % A;

 – jei susilpninimų plotas viršija 25 % A;

-     kai simetriniai susilpninimai išeina į briaunas (1pav., b):

.

 

1

(a)                        (b)

 

1 pav. Gniuždomųjų elementų susilpninimai:

a – neišeinantys į briaunas; b – išeinantys į briaunas

 

40. Klupumo koeficientas  nustatomas pagal formules:

40.1. kai elemento liaunis

 

                                       (7.4)

 

40.2. kai elemento liaunis

 

                                          (7.5)

 

41. Vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų liaunis nustatomas pagal formulę:

 

,                                                                      (7.6)

čia:  – skaičiuojamasis elemento ilgis, kuris nustatomas pagal Reglamento 58 p. ir 132 p. reikalavimus;  – skerspjūvio inercijos spindulys atitinkamai y ir z ašių atžvilgiu.

42. Atremtų visu kontūru sudėtinio skerspjūvio su slankiomis jungtimis elementų stiprumas ir pastovumas tikrinamas pagal (7.2) ir (7.3) formules, kuriose  ir  yra visų juostų (sluoksnių) skerspjūvio plotas. Sudėtinio skerspjūvio elementų liaunis nustatomas įvertinant jungčių slankumą:

 

,                                                (7.7)

 

čia:  – sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis z ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), apskaičiuotas skaičiuojamajam elemento ilgiui lef neįvertinant jungčių slankumo;  – vienos juostos liaunis z1 ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), apskaičiuotas skaičiuotiniam juostos ilgiui ; kai  yra mažesnis negu 7 juostos (sluoksnio) storiai, priimama, kad .

42.1. Liaunio koeficientas  nustatomas pagal formulę:

 

,                                        (7.8)

 

čia: b ir h – elemento skerspjūvio plotis ir aukštis, cm;  – skaičiuotinis jungimo siūlių skaičius sudėtiniame skerspjūvyje yra lygus siūlių, kuriose vyksta sudėtinio skerspjūvio elemento juostų (sluoksnių) tarpusavio slinktis (šlytis) (2 pav., a – 4 plokštumos, 2 pav., b – 6 plokštumos), skaičiui;  – elemento skaičiuojamasis ilgis, m;  – skaičiuotinis jungimo priemonių skaičius viename elemento siūlės ilgio metre (kai sudėtinis skerspjūvis turi kelias skirtingo jungimo priemonių skaičiaus siūles, imamas vidutinis jungimo priemonių skaičius visoms siūlėms); jungties slankumo koeficientas, įvertinantis jungties priemonių tipą, nustatomas pagal 8 lentelėje nurodytas formules.

Nustatant , vinių skersmuo imamas ne didesnis kaip 0,1 jungiamojo sluoksnio storio. Jei vinies, įkaltos į vieną iš jungiamųjų sluoksnių, ilgis yra mažesnis nei 4d, tai vinies laikomoji galia šioje jungiamųjų juostų siūlėje neįvertinama. Plieninių apvaliųjų kaiščių jungties slankumo koeficiento reikšmė apskaičiuojama imant plonesnįjį jungiamųjų sluoksnių storį. Ąžuolinių apvalių kaiščių skersmuo imamas ne didesnis kaip 0,25 plonesniojo iš sujungiamųjų sluoksnių storio.

Jungties priemonės siūlėse išdėstomos tolygiai visame elemento ilgyje. Lanksčiai atremtiems tiesiems elementams leidžiama jų ilgio viduriniuose ketvirčiuose išdėstyti pusę visų jungties priemonių skaičiaus, tačiau skaičiavimams pagal (7.8) formulę jungties priemonių skaičius  imamas lygus priemonių, esančių kraštiniuose elemento ilgio ketvirčiuose, skaičiui.

42.2. Sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis, apskaičiuotas pagal (7.7) formulę, imamas ne didesnis, kaip atskirų juostų liaunis, nustatytas pagal formulę:

 

,                                                (7.9)

 

čia:  – juostų sluoksnių skerspjūvių inercijos momentų suma bruto savų ašių z1 atžvilgiu (žr. 2 pav.); A – elemento sudėtinio skerspjūvio plotas bruto;  – skaičiuojamasis elemento ilgis.

 

2

 

(a)                                 (b)

 

2 pav. Sudėtinio skerspjūvio elementai:

a – su intarpais; b – be intarpų

8 lentelė

Jungčių slankumo koeficientų reikšmės

 

 

Jungties priemonės tipas

 koeficiento reikšmė

kai elementas

centriškai gniuždomas

kai elementas ekscentriškai gniuždomas

1. Vinys

 

 

2. Apvalūs plieniniai kaiščiai

2.1. kai jų skersmuo  jungiamųjų juostų storio

 

2.2. kai jų skersmuo

jungiamųjų juostų storio

 

 

3. Apvalūs ąžuoliniai kaiščiai

 

 

4. Klijai

 

 

 

 

0

 

 

 

 

0

Pastaba. Vinies ir kaiščio skersmens d, elemento juostų (sluoksnių) storio  matmenys imami centimetrais.

 

42.3. Jei sudėtinio skerspjūvio elemento juostos (sluoksniai) yra skirtingo storio, tai apskaičiuojant elemento liaunį pagal (7.7) formulę, elemento juostos liaunis  nustatomas taip:

 

,                                                           (7.10)

 

čia  – priimamas pagal 2 pav.

Sudėtinio skerspjūvio elemento liaunis atžvilgiu ašies, praeinančios per visų juostų skerspjūvių svorio centrus (2 pav., y ašis), imamas kaip vientisinio skerspjūvio elementui, t. y. neįvertinant jungčių tarp juostų slankumo, jei visos juostos apkrautos tolygiai. Esant netolygiam juostų apkrovimui, būtina naudotis 43 p. nurodymais.

43. Sudėtinio skerspjūvio elementų su slankiomis jungtimis, kurių dalis juostų (sluoksnių) galuose neparemta, stiprumas ir pastovumas apskaičiuojami pagal (7.2) ir (7.3) formules, laikantis šių nurodymų:

43.1. elemento skerspjūvio plotai  ir  nustatomi pagal atremtų juostų (sluoksnių) skerspjūvius;

43.2. elemento liaunis z ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.) nustatomas pagal (7.7) formulę; šiuo atveju skerspjūvio inercijos momentas skaičiuojamas imant visas juostas, o plotas – tik atremtas juostas;

43.3. nustatant liaunį y ašies atžvilgiu (žr. 2 pav.), inercijos momentas nustatomas pagal formulę:

 

,                                                      (7.11)

 

čia  ir  – atremtų ir neatremtų juostų skerspjūvių inercijos momentai.

44. Klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio elemento pastovumas tikrinamas taip:

 

,                                 (7.12)

 

čia:  – elemento maksimalaus aukščio skerspjūvio plotas bruto;  – koeficientas, įvertinantis skerspjūvio aukščio kitimą, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules (pastovaus skerspjūvio elementams );  – klupumo koeficientas, nustatomas pagal Reglamento 40 p. formules. Elemento liaunis apskaičiuojamas imant maksimalius skerspjūvio matmenis.

 

II SKIRSNIS. LENKIAMIEJI ELEMENTAI

 

45. Pastovaus vientisinio, sudėtinio ir klijuotinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų stiprumas tikrinamas taip:

 

,                                         (7.13)

 

čia: σm, d – skaičiuotinis lenkimo įtempis; Mdskaičiuotinis lenkiamasis momentas; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; Wdskaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas.

 

 – vientisiniams ir klijuotiniams skerspjūviams,                (7.14)

 – sudėtinio skerspjūvio elementams,                                      (7.15)

 

čia: - skerspjūvio atsparumo momentas neto; kWskerspjūvio atsparumo momento redukcijos koeficientas. Jo reikšmės elementams, kurių skerspjūvis sudarytas iš vienodų sluoksnių, pateiktos 9 lentelėje. Elemento skerspjūvio susilpninimai, esantys 200 mm ilgio ruože, yra imami vienam pjūviui.

46. Lenkiamųjų elementų kirpimo (šlyties) stiprumas tikrinamas taip:

 

,                                              (7.16)

 

čia: τdskaičiuotinis kirpimo (šlyties) įtempis; Vd – skaičiuotinė skersinė jėga; I – elemento skerspjūvio inercijos momentas; S – elemento skerspjūvio atskeliamos dalies statinis momentas apie neutraliąją ašį; b – elemento skerspjūvio plotis; fv, d (fv, g, d) – skaičiuotinis kerpamos (skeliamos) išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

 

9 lentelė

 

Skerspjūvio atsparumo momento kW ir inercijos momento kI  redukcijos koeficientų reikšmės

 

Koeficientai

Sluoksnių skaičius skerspjūvyje

Koeficientų reikšmės

tarpatramiams, m

2

4

6

9 ir daugiau

kW

2

3

10

0,7

0,6

0,4

0,85

0,8

0,7

0,9

0,85

0,8

0,9

0,9

0,85

kI

2

3

10

0,45

0,25

0,07

0,65

0,5

0,2

0,75

0,6

0,3

0,8

0,7

0,4

Pastaba. Tarpinėms tarpatramių ir sluoksnių skaičiaus reikšmėms koeficientai nustatomi interpoliavimo būdu.

 

47. Sudėtinio skerspjūvio elemento ruože su vienodo ženklo skersinių jėgų diagrama kiekvienoje siūlėje tolygiai išdėstytų kerpamųjų ryšio priemonių skaičius n apskaičiuojamas taip:

 

,                                                 (7.17)

 

čia: n – kerpamųjų priemonių skaičius; M1, d; M2, dskaičiuotiniai lenkiamieji momentai nagrinėjamo ruožo pradiniame (1-1) ir galiniame (2-2) pjūviuose; Rj, dskaičiuotinis jungties priemonės vieno šlyties pjūvio atsparis (laikomoji galia).

Kai siūlėje yra skirtingos laikomosios galios, tačiau vienodų pagal savo darbo pobūdį jungimo priemonių (pvz., kaiščių ir vinių), tai jų atspariai (laikomosios galios) turi būti sumuojami.

48. Vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio įstrižai lenkiamųjų elementų stiprumas apskaičiuojamas taip:

 

,                                         (7.18)

 

čia: My, d ir Mz, d – skaičiuotiniai lenkiamieji momentai atitinkamai apie skerspjūvio y ir z ašį; Wy, d ir Wz, d – skaičiuotiniai skerspjūvio atsparumo momentai atitinkamai apie y ir z ašį; fm, d (fm, g, d) – skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

49. Lenkiamųjų klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio ir lenktos ašies elementų (sijų) (3 pav.) stiprumas tikrinamas taip:

 

;                                             (7.19)

 

čia: Md – skaičiuotinis kraigo lenkiamasis momentas; Wd – kraiginio skerspjūvio atsparumo momentas;

fm, g, d – skaičiuotinis lenkiamos klijuotosios medienos stipris.

49.1. Koeficientas kl apskaičiuojamas taip:

 

,                             (7.20)

 

čia:

 

                                         (7.21)

 

Dvišlaitėms sijoms su tiesia apatine briauna h/r = 0.

49.2. Klijuotinio skerspjūvio lenktos ašies elementams (sijoms) skaičiuotinės medienos stiprio reikšmės fm, g, d turi būti koreguojamos koeficientu kr:

 

                     (7.22)

 

čia: rin – išlenktos lentos kreivumo spindulys; t – išlenktos lentos storis radialine kryptimi.

Dvišlaitėms sijoms su tiesia apatine briauna kr = 1,0.

50. Lenkiamųjų klijuotinio kintamojo aukščio skerspjūvio ir lenktos ašies elementų (sijų) (3 pav.) stiprumas skersai medienos pluoštų kraigo zonoje tikrinamas taip:

 

,                                    (7.23)

 

čia: σt,90, dskaičiuotinis tempimo skersai medienos pluošto įtempis; Md, Wd – skaičiuotinis maksimalus lenkiamasis momentas ir skerspjūvio atsparumo momentas kraigo zonoje; ft,90, g, d – skaičiuotinis tempiamos skersai pluošto klijuotosios medienos stipris; kvol, kdis – tempiamos skersai pluošto medienos stiprio koregavimo koeficientai.

50.1. Koeficientas kvol apskaičiuojamas taip:

 

,                                                                (7.24)

 

čia: V0 = 0,01 m3; V – kraigo zonos tūris (žr. 3 pav.). Maksimali šio tūrio reikšmė turi būti ne didesnė už 2Vb /3,

čia Vb – visas sijos tūris. Įtempių pasiskirstymo sijos kraigo zonoje koeficientas kdis = 1,4 – dvišlaitėms su tiesia apatine briauna ir lenktos ašies sijoms (3 pav., a, b) ir 1,7 – dvišlaitėms su lenkta apatine briauna (3 pav., c).

50.2. Koeficientas kp apskaičiuojamas taip:

 

                     (7.25)

                               (7.26)

 

51. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamųjų elementų plokščiosios formos pastovumas tikrinamas taip:

,                                    (7.27)

čia: Md – skaičiuotinis maksimalus ld ruože lenkiamasis momentas; Wd – maksimalus nagrinėjamo ld ruožo atsparumo momentas bruto; jM – lenkiamojo elemento klupumo koeficientas; fm, d (fm, g, d)skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

51.1. Stačiakampio skerspjūvio lenkiamiesiems elementams, lanksčiai įtvirtintiems nuo slinkties iš lenkimo plokštumos ir įtvirtintiems atraminiuose pjūviuose nuo posūkio aplink išilginę ašį, koeficientas jM nustatomas taip:

 

,                                                          (7.28)

 

čia: ldatstumas tarp elemento atraminių pjūvių, o gniuždomą briauną įtvirtinus nuo poslinkio iš lenkimo plokštumos tarpiniuose taškuose – atstumas tarp šių taškų; b – skerspjūvio plotis; h – maksimalus ld ruože skerspjūvio aukštis; kM – koeficientas, priklausantis nuo elemento lenkiamųjų momentų diagramos formos ld ruože, nustatomas pagal Reglamento 1 priedo 2 lentelės formules.

51.2. Kai elemento tempiamoji skerspjūvio briauna ld ruože įtvirtinama nuo poslinkio iš lenkiamosios plokštumos tarpiniuose taškuose, tada pagal (7.28) formulę apskaičiuotas koeficientas jM dauginamas iš koeficiento kM, mod:

 

,        (7.29)

 

čia: αd centrinis kampas radianais, nustatantis elemento lenktą ld ruožą (tiesiems elementams ad = 0); n – tempiamosios briaunos tarpinių (vienodo žingsnio) įtvirtinimo taškų ld ruože skaičius;

(kai n ³ 4, dydis  = 1).

51.3. Apskaičiuojant pastovaus pločio su tiesiškai kintamuoju skerspjūvio aukščiu elemento ilgyje lenkiamus elementus, kurie neturi įtvirtinimų iš plokštumos tempiamoje nuo momento Md briaunoje arba kai įtvirtinimų skaičius n < 4, koeficientą jM, apskaičiuotą pagal (7.28) formulę, būtina dauginti iš koeficiento kM, shape. Koeficiento kM, shape reikšmėms apskaičiuoti formulės yra pateiktos Reglamento 1 priedo 2 lentelėje. Kai n ³ 4, kM, shape = 1.

52. Dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų plokščiosios formos pastovumas iš lenkiamojo momento plokštumos tikrinamas, jei ld ³ 7bf; čia bf – skerspjūvio gniuždomosios juostos plotis. Tikrinama taip:

 

,                                                  (7.30)

 

čia: Mdskaičiuotinis lenkiamasis momentas; jelemento gniuždomosios juostos klupumo koeficientas iš momento plokštumos (žr. Reglamento 40 p.); fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; W – skerspjūvio atsparumo momentas bruto, o skerspjūviams su fanerinėmis sienelėmis – redukuotasis skerspjūvio atsparumo momentas elemento lenkimo plokštumoje.

 

(a)

3

(b)

(c)

 

3 pav. Klijuotinio skerspjūvio sijos:

a – dvišlaitė su tiesia apatine briauna; b – vienodo skerspjūvio lenkta;

c – dvišlaitė su lenkta apatine briauna

 

III skirsnis. Ekscentriškai tempiamiEji ir gniuždomiEJI elementai

 

53. Ekscentriškai tempiamųjų vientisinio ir klijuotinio skerspjūvio elementų stiprumas tikrinamas taip:

 

,                       (7.31)

 

čia: Nt, d – skaičiuotinė ašinė tempimo jėga; Anet – skerspjūvio plotas neto; Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas (žr. 45 p.); ft,0, d (ft,0, g, d)skaičiuotinis tempiamos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris; fm, d (fm, g, d)skaičiuotinis lenkiamos vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

54. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų, skaičiuojamų taikant deformuotą skaičiuojamąją schemą, stiprumas tikrinamas taip:

 

,                                      (7.32)

 

čia: Nc, dskaičiuotinė ašinė gniuždymo jėga; Anetskerspjūvio plotas neto; Md, mod – skaičiuotinis modifikuotas skersinių ir ašinių jėgų poveikio lenkiamasis momentas nustatomas skaičiavimu pagal deformuotą schemą; Wd – skaičiuotinis skerspjūvio atsparumo momentas (žr. 45 p.); fc,0, d (fc,0, g, d) – skaičiuotinis gniuždomos išilgai pluošto vientisosios (klijuotosios) medienos stipris.

54.1. Jei įrąžos apskaičiuotos pagal nedeformuotą schemą, skaičiuotinis modifikuotas lenkiamasis momentas Md, mod lanksčiai atremtų ir gembinių elementų, kurių simetrinės lenkiamojo momento diagramos yra sinusoidės, parabolės ar joms artimų formų, apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                             (7.33)

 

čia: Mdskaičiuotinis nagrinėjamo pjūvio lenkiamasis momentas, neįvertinant papildomo lenkiamojo momento, sukelto ašinės jėgos dėl strypo išlinkimo (įrąžos apskaičiuotos pagal nedeformuotą schemą); kdef koeficientas (0 < kdef <1), įvertinantis papildomą lenkiamąjį momentą nuo ašinės jėgos poveikio dėl elemento išlinkio, nustatomas taip:

 

,                                      (7.34)

 

čia A – skerspjūvio plotas bruto; φ – koeficientas, nustatomas pagal (7.5) formulę.

54.2. Jei lanksčiai atremtų elementų lenkiamųjų momentų diagrama yra trikampė arba stačiakampė, tai pagal (7.34) formulę apskaičiuotas koeficientas kdef dauginamas iš pataisos koeficiento kcal:

54.2.1.  – trikampei lenkimo momentų diagramai,              (7.35)

54.2.2.  – stačiakampei lenkimo momentų diagramai.           (7.36)

 

54.3. Asimetriškai apkrautiems lanksčiai atremtiems elementams lenkiamasis momentas Md, mod nustatomas taip:

 

,                                                    (7.37)

 

čia: M1, d ir M2, d – skaičiuotiniai elemento pjūvio lenkiamieji momentai nuo simetrinės ir asimetrinės apkrovos komponenčių; k1, def ir k2, def – koeficientai, apskaičiuojami pagal [7.34] formulę, priėmus liaunių reikšmes, atitinkančias elemento simetrinę ir asimetrinę išlinkio formas.

54.4. Kintamojo aukščio skerspjūvio elementų plotas A (7.34) formulėje imamas maksimalaus aukščio skerspjūviui, o koeficientas j dauginamas iš koeficiento kN, shape, kuris apskaičiuojamas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules.

54.5. Jei ekscentriškai gniuždomojo elemento įtempiai nuo lenkiamojo momento sudaro iki 0,1 ašinės jėgos įtempių, tai elementas turi būti patikrintas pagal (7.3) formulę neįvertinant lenkiamojo momento.

55. Ekscentriškai gniuždomųjų elementų plokščiosios formos pastovumas tikrinamas taip:

 

,                         (7.38)

 

čia: A – maksimalaus aukščio ld ruože skerspjūvio plotas bruto; Wdžr. Reglamento 51 p.;

n = 2 – elementams, neturintiems tempiamosios zonos įtvirtinimų (ryšių) iš deformuojamosios plokštumos, ir n = 1 – elementams, turintiems tokius įtvirtinimus; φ – klupumo koeficientas elemento, kurio skaičiuotinis ilgis ld, imamas tarp įtvirtinimų iš deformuojamosios plokštumos, nustatomas pagal (7.5) formulę; jM – koeficientas, nustatomas pagal (7.28) formulę.

55.1. Kai elemento ld ruože yra tempiamosios briaunos įtvirtinimai (ryšiai) iš lenkiamojo momento plokštumos, tada koeficientas jM dauginamas iš koeficiento kM, mod, nustatomo pagal formulę (7.29), o koeficientas j – iš koeficiento kN, mod, nustatomo pagal formulę:

 

,             (7.39)

 

čia – ad, ld, h, n – žr. Reglamento 51 p.

55.2. Kai apskaičiuojami kintamojo aukščio skerspjūvio elementai, neturintys įtvirtinimų (ryšių) tempiamojoje skerspjūvio briaunoje iš lenkiamojo momento plokštumos, arba kai jų skaičius n < 4, tada koeficientų j ir jM reikšmes, apskaičiuotas pagal (7.5) ir (7.28) formules, reikia papildomai padauginti iš atitinkamų koeficientų kN, shape ir kM, shape, nustatomų pagal Reglamento 1 priedo 1 ir 2 lentelių formules. Kai n ³ 4, tai kN, shape = kM, shape = 1.

56. Kai sudėtinio skerspjūvio ekscentriškai gniuždomųjų elementų juostos sujungtos slankiomis jungtimis, būtina tikrinti labiausiai įtemptosios juostos, jei jos skaičiuojamasis ilgis viršija septynis juostos storius, pastovumą pagal formulę:

 

,                                                 (7.40)

 

čia: j1 – atskiros juostos klupumo koeficientas, apskaičiuotas imant jos skaičiuojamąjį ilgį l1 (žr. 42p.); A, W – elemento skerspjūvio plotas ir atsparumo momentas bruto.

Ekscentriškai gniuždomojo sudėtinio skerspjūvio elemento pastovumas iš lenkiamosios plokštumos turi būti patikrintas pagal (7.3) formulę, nevertinant lenkiamojo momento.

57. Ekscentriškai gniuždomojo sudėtinio skerspjūvio elemento ruože su vienodo ženklo skersinių jėgų diagrama ir gniuždymo jėga visame skerspjūvyje tolygiai išdėstytų kerpamųjų jungties priemonių skaičius kiekvienoje siūlėje turi atitikti sąlygą:

 

,                                                                       (7.41)

 

čia: Md, mod – skaičiuotinis modifikuotas lenkiamasis momentas, nustatomas pagal 54.1 p.; S – skerspjūvio atskeliamos dalies statinis momentas; I – elemento skerspjūvio inercijos momentas bruto; Rj, d – skaičiuotinis jungties priemonės vieno šlyties pjūvio atsparis (laikomoji galia).

 

IV skirsnis. Medinių konstrukcijų elementų skaičiuojamieji ilgiai ir ribiniai liauniai

 

58. Tiesialinijinių elementų skaičiuojamieji ilgiai lef nustatomi taip:

 

,                                                                         (7.42)

 

čia: μ – elemento ilgio redukcijos koeficientas; l – elemento ilgis.

58.1. Elementų, apkrautų ašinėmis jėgomis galuose, koeficientai m imami:

μ = 1, kai elemento galai yra lanksčiai įtvirtinti, taip pat lanksčiai pritvirtinti tarpiniuose elemento taškuose;

μ = 0,8, kai elemento vienas galas įtvirtintas lanksčiai, o kitas įtvirtintas standžiai;

μ = 2,2, kai vienas galas įtvirtintas standžiai, o kitas galas laisvas ir apkrautas;

μ = 0,65, kai abu galai standžiai įtvirtinti.

58.2. Esant tolygiai elemento ilgiu išdėstytai ašinei jėgai, koeficientas m imamas:

μ = 0,73, kai abu galai lanksčiai įtvirtinti;

μ = 1,2, kai vienas galas standžiai įtvirtintas, o kitas – laisvas.

58.3. Persikertančių elementų, sujungtų tarpusavyje susikirtimo vietoje, skaičiuojamasis ilgis imamas:

58.3.1. tikrinant pastovumą konstrukcijos plokštumoje, – atstumas nuo mazgo centro iki elementų susikirtimo vietos;

58.3.2. tikrinant pastovumą iš konstrukcijos plokštumos:

58.3.2.1. kai susikerta du gniuždomieji elementai – visas elemento ilgis;

58.3.2.2. kai susikerta gniuždomasis elementas su neturinčiu įrąžos elementu – ilgis l1 padaugintas iš koeficiento m:

 

,                                                                    (7.43)

 

čia: l1, l1, A1 – gniuždomojo elemento visas ilgis, liaunis ir skerspjūvio plotas; l2, l2, A2elemento, neturinčio įrąžos, visas ilgis, liaunis ir skerspjūvio plotas.

Koeficientas m imamas ne mažesnis kaip 0,5;

58.3.2.3. kai susikerta gniuždomasis ir tempiamasis elementai su vienodomis įrąžų reikšmėmis, – didžiausias gniuždomo elemento ilgis nuo mazgo centro iki elementų susikirtimo taško.

Jei susikertantys elementai yra sudėtinio skerspjūvio, tai (7.43) formulėje imamos atitinkamos liaunio reikšmės, apskaičiuotos pagal (7.7) formulę.

59. Elementų ir jų juostų liaunis neturi viršyti 10 lentelėje nurodytų reikšmių.

 

10 lentelė

 

Elementų ribiniai liauniai

 

Konstrukcijų elementų pavadinimas

Ribinis liaunis lu

1.          Santvarų gniuždomosios juostos, atraminiai spyriai ir statramsčiai, kolonos

2.          Kiti santvarų ir kitų spragotųjų konstrukcijų gniuždomieji elementai

3.          Gniuždomieji ryšiniai elementai

4.          Santvarų tempiamosios juostos vertikalioje plokštumoje

5.          Kiti santvarų ir kitų spragotųjų konstrukcijų tempiamieji elementai

6.          Pagrindiniai elementai (statramsčiai, spyriai ir kt.)

7.          Kiti elementai

 

120

150

200

150

200

150

175

 

Pastaba. Kintamojo aukščio skerspjūvio gniuždomiems elementams ribinio liaunio lu reikšmės dauginamos iš , čia koeficientas kN, shape apskaičiuojamas pagal Reglamento 1 priedo 1 lentelės formules.

 

V skirsnis. Klijuotinių elementų iš faneros ir medienos skaičiavimo ypatumai

 

60. Klijuotinio skerspjūvio elementai iš faneros ir medienos apskaičiuojami redukuotojo skerspjūvio metodu.

61. Plokščių (4 pav.) tempiamojo faneros apmušo stiprumas tikrinamas taip:

 

,                                                                (7.44)

 

čia: Md – skaičiuotinis lenkiamasis momentas; Wpw, red – redukuoto fanerai skerspjūvio atsparumo momentas, nustatomas pagal 62 p. nurodymus; kpwkoeficientas, įvertinantis faneros skaičiuotinio stiprio sumažėjimą apmušo sandūrose ir imamas įstrižo sujungimo ar dvipusių antdėklų panaudojimo atvejais įprastai fanerai kpw = 0,6. Kai sandūrų nėra, kpw = 1; ft, pw, d – skaičiuotinis tempiamos išilgai išorinių lukštų faneros stipris.

 

(a)

4

(b)

 

4 pav. Klijuotinių faneros ir medienos plokščių skersinis pjūvis

1 – išilginės briaunos; 2 – apmušai

 

62. Plokščių klijuotinio iš faneros ir medienos redukuoto fanerai skerspjūvio atsparumo momentas nustatomas pagal formulę:

 

,                                                                    (7.45)

 

čia: Ipw, redredukuoto fanerai skerspjūvio inercijos momentas; az – atstumas nuo redukuotojo skerspjūvio svorio centro iki apmušo viršutinės briaunos. Redukuotasis skerspjūvio inercijos momentas:

 

,                                                              (7.46)

 

čia: Ipw – fanerinių apmušų skerspjūvio inercijos momentas; I – išilginių medinių briaunų skerspjūvio inercijos momentas; E =E0, meanmedienos tamprumo modulis; Epwfaneros tamprumo modulis.

Nustatant redukuotuosius inercijos ir atsparumo momentus, kai l ³ 6a, fanerinio apmušo skaičiuojamasis plotis yra priimamas           bef = 0,9 b;

kai l < 6a                        bef = ,

čia: b – plokštės skerspjūvio plotis, l – plokštės tarpatramis, a – atstumas tarp išilginių briaunų ašių.

 

63. Plokščių gniuždomojo apmušo pastovumas tikrinamas taip:

 

,                                                              (7.47)

 

čia                                 ;                                                    (7.48a)

 

,                                                  (7.48b)

 

čia: a1 – atstumas tarp briaunų (žr. 4 pav.); tc – gniuždomojo apmušo faneros storis; fc, pw, dskaičiuotinis gniuždomos išilgai išorinių lukštų faneros stipris.

Viršutinis plokščių apmušas papildomai tikrinamas vietiniam lenkimui nuo koncentruotos apkrovos Qk = 1,1 kN (110 kgf) (su poveikio daliniu koeficientu γf = 1,3), kaip plokštelė, įtvirtinta briaunų priklijavimo vietose.

64. Plokščių apmušo ir briaunų jungiamųjų siūlių atsparumas skėlimui tikrinamas taip:

 

,                                                                (7.49)

 

čia: Vd – skaičiuotinė skersinė jėga; Spwatskeliamo fanerinio apmušo skerspjūvio statinis momentas plokštės neutralios ašies atžvilgiu; Ipw, redredukuoto fanerai skerspjūvio inercijos momentas; bd – skaičiuotinis išilginių briaunų skerspjūvio plotis, imamas bd = Σb1; fv, pw, dskaičiuotinis skeliamos (kerpamos) išilgai išorinių lukštų pluošto faneros stipris.

65. Plokščių išilginių briaunų skėlimo atsparumas tikrinamas taip:

 

,                                                                      (7.50)

 

čia: Vdskaičiuotinė skersinė jėga; Sred – redukuoto medienai atskeliamos pusės skerspjūvio statinis momentas neutralios ašies atžvilgiu; Ired – redukuoto medienai skerspjūvio inercijos momentas; fv,0, dskaičiuotinis skeliamos (kerpamos) išilgai pluošto medienos stipris.

66. Lenkiamųjų dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvių su fanerinėmis sienelėmis elementų (5 pav.) stiprumas skaičiuojamas pagal (7.13) formulę, imant W = Wred. Šiuo atveju įtempiai tempiamojoje juostoje neturi viršyti ft,0, d, o gniuždomojoje – j1fc,0, d (j1gniuždomosios juostos klupumo iš lenkiamosios plokštumos koeficientas).

67. Tikrinant sienelės kirpimą neutralioje ašyje pagal (7.49) formulę, fv, pw, d reikšmė imama fv,90, pw, dskaičiuotiniam skeliamos (kerpamos) skersai lukštų faneros stipriui, o skaičiuotinis plotis ;

čia  – visų sienelių storis. Atskeliamos pusės skerspjūvio statinis ir inercijos momentai redukuojami fanerai.

Tikrinant siūlių skėlimą tarp medienos juostų ir fanerinės sienelės pagal (7.49) formulę, skaičiuotinis skerspjūvio plotis imamas bd = nhf, Ipw, red = Jred – redukuoto medienai skerspjūvio inercijos momentas, o Spw = Sf – medienos juostų statinis momentas;

čia: hf – juostų aukštis; n – vertikalių siūlių skaičius.

 

5

(a)                                  (b)

 

5 pav. Klijuotųjų sijų su plokščia fanerine sienele skerspjūviai:

a – dvitėjinis; b – dėžinis

 

68. Dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų sienelės pavojingo pjūvio stiprumas nuo svarbiausiųjų įtempių tikrinamas pagal formulę:

 

,                                  (7.51)

 

čia: ft, α, pw, d – skaičiuotinis tempiamos α kampu faneros stipris, nustatomas pagal Reglamento 2 priedo 1 pav. grafikus; spw, dskaičiuotinis sienelės normalinis įtempis vidinės juostų briaunos lygyje; tpw, d – skaičiuotinis sienelės tangentinis (kirpimo) įtempis juostų vidinės briaunos lygyje; α – kampas, nustatomas pagal formulę:

 

.                                                                      (7.52)

 

69. Normalinių ir tangentinių įtempių veikiamos sienelės pastovumas tikrinamas pagal (7.53) formulę, kai  ir sienelės išorinių lukštų pluoštas yra lygiagretus išilginei elemento ašiai;

čia: hw – sienelės aukštis tarp juostų vidinių briaunų; tw – sienelės storis.

 

,                                               (7.53)

 

čia: kσ ir kτ – koeficientai, nustatomi pagal Reglamento 2 priedo 2 ir 3 pav. grafikus; hw, d – skaičiuotinis, sienelės aukštis, imamas lygus hw, kai atstumas tarp sienelės sąstandų kraštų a1 ³ hw, ir lygus a1, kai a1 < hw.

Kai fanerinės sienelės išorinių lukštų pluoštas yra statmenas išilginei elemento ašiai ir  tada sienelės pastovumas pagal (7.53) formulę tikrinamas tik nuo tangentinių įtempių poveikio.

 

VIIi skyrius. MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ ELEMENTŲ tinkamumo RIBINIo BŪVIo SKAIČIAVIMAS

 

70. Medinių konstrukcijų ir jų elementų deformacijos nustatomos įvertinant jungčių šlytį ir paslankumą. Paslankaus sujungimo deformacijos dydis, visiškai išnaudojus jo laikomąją galią, nustatomas pagal 11 lentelę, o nevisiškai išnaudojus – proporcingai sujungimą veikiančiai įrąžai.

71. Pastatų ir statinių elementų įlinkiai neturi viršyti reikšmių, pateiktų 12 ir [9.2] 17.1 lentelėse.

72. Lenkiamųjų elementų įlinkiai apskaičiuojami nuo charakteristinių apkrovų poveikio, imant medienos tamprumo modulį E0, mean ir skerspjūvio inercijos momentą bruto. Sudėtiniams su slankiomis jungtimis skerspjūviams inercijos momentas dauginamas iš koeficiento kI, kurio reikšmės pateiktos 9 lentelėje.

Lanksčiai atremtų ir gembinių pastoviojo ir kintamojo aukščio skerspjūvio lenkiamųjų elementų didžiausias įlinkis ufin nustatomas pagal formulę:

 

,                                                  (8.1)

 

čia: u – pastoviojo skerspjūvio h aukščio sijos įlinkis, neįvertinant šlyties deformacijų; h – didžiausias skerspjūvio aukštis; l – sijos tarpatramis; kshape – skerspjūvio aukščio kitimą įvertinantis koeficientas, kuris pastovaus skerspjūvio sijoms imamas lygus 1; kV, def – koeficientas, įvertinantis šlyties deformacijų nuo skersinės jėgos įtaką įlinkiui.

Koeficientų kshape ir kV, def reikšmės apskaičiuojamos pagal Reglamento 1 priedo 3 lentelėje pateiktas formules.

73. Klijuotinio skerspjūvio iš faneros ir medienos elementų įlinkis nustatomas imant skerspjūvio standumą, lygų 0,7E0, mean Ired. Plokščių apmušo skaičiuojamasis plotis, nustatant įlinkį, imamas pagal Reglamento 62 p. nurodymus.

74. Lanksčiai atremtų simetriškai apkrautų ekscentriškai gniuždomų elementų ir gembinių elementų išlinkis nustatomas taip:

 

,                                                                        (8.2)

 

čia: ufin – išlinkis, nustatomas pagal (8.1) formulę; kdef – koeficientas, nustatomas pagal (7.34) formulę.

 

11 lentelė

Paslankių jungčių ribinės deformacijų reikšmės

 

Jungties tipas

Jungties deformacija, mm

Jungtys įkirčiu, tašas į tašą galais išilgai medienos pluošto

Virbalinės jungtys

Jungtys skersai medienos pluošto

Klijuotinės jungtys

1,5

2

3

0

 

12 lentelė

Konstrukcijų elementų ribiniai įlinkiai

 

Konstrukcijų elementai

Ribiniai įlinkiai

1.          Tarpaukštinių perdangų sijos

2.          Pastogės perdangų sijos

3.          Denginiai (išskyrus tarpšlaičius):

a)                          ilginiai, gegnės

b)                          gembinės sijos

c)                          santvaros, klijuotosios sijos (išskyrus gembines)

d)                          plokštės

e)                          grebėstai, paklotas

4.          Tarpšlaičių laikantieji elementai

5.          Plokštės ir sienos strypyno elementai

l/250

l/200

 

l/200

l/150

l/300

l/250

l/150

l/400

1/250

čia l – tarpatramis.

Pastabos: 1. Tinkuotų perdangų elementų įlinkis nuo kintamojo poveikio neturi viršyti l/350.

2. Esant statybinei pakylai, ribinį klijuotinio skerspjūvio sijų įlinkį leidžiama didinti iki l/200.

 

IX skyrius. Medinių konstrukcijų elementų jungčių skaičiavimas

 

I skirsnis. Bendrieji nurodymai

 

75. Jungtį veikianti įrąža neturi viršyti jungties skaičiuotinio atspario (laikomosios galios) Rd. Elementų skeliamos (Rv, d) ir gniuždomos (glemžiamos) (Rc, d) jungties skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia) apskaičiuojama taip:

 

;                                                                      (9.1)

 

,                                                                       (9.2)

 

čia: Av, d – skaičiuotinis skėlimo plotas; Ac, dskaičiuotinis gniuždymo (glemžimo) plotas; fv, m, d – skaičiuotinis vidutinis skeliamos išilgai pluošto medienos stipris; fc, (, d – skaičiuotinis gniuždomos kampu a pluoštų atžvilgiu medienos stipris.

76. Skaičiuotinis vidutinis skeliamos išilgai pluošto medienos stipris skėlimo plote apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                      (9.3)

 

čia: fv, d – skaičiuotinis skeliamos išilgai pluošto medienos stipris; lv – skėlimo plokštumos ilgis, bet ne daugiau 10he; heįpjovos į elementą gylis; ae – atstumas tarp skėlimo jėgų imamas 0,5 h jungtyse be tarpo tarp jungiamųjų elementų su nesimetrine įpjova skeliamajame elemente (6 pav., a) ir 0,25h – kai skeliamojo elemento įpjovos simetrinės (6 pav., b); h – skeliamo elemento skerspjūvio aukštis. Kai jungties darbo schema atitinka pavaizduotą 6 pav., d ir skėlimo plokštumos yra prispaustos, jungties koeficientas yra kv = 0,25. Kai jungties darbo schema atitinka pavaizduotą 6 pav., c, kv = 0,125. Santykis lv/ae turi būti ne mažesnis negu 3.                                        

77. Skaičiuotinis gniuždomos (glemžiamos) α kampu pluošto atžvilgiu medienos stipris fc, α, d apskaičiuojamas taip:

 

                                                 (9.4)

 

čia: fc,0, d – skaičiuotinis išilgai pluošto gniuždomos medienos stipris; fc,90, d – skaičiuotinis skersai pluošto gniuždomos medienos stipris; α – kampas tarp gniuždymo jėgos linkmės ir medienos pluoštų krypties.

 

6a

 

(a)                                             (b)

 

6b

 

(c)                                              (d)

 

6 pav. Įpjovos elementų jungtyse:

a – nesimetrinė; b – simetrinė; c, d – skeliamųjų jungčių schemos

 

II skirsnis. KlijuotinĖs jungTYS

 

78. Klijuotinės jungtys, skaičiuojant konstrukcijas, yra laikomos standžiomis (nepaslankiomis). Klijuotinis jungimas taikomas:

78.1. lentų dantytais dygiais jungtims (7 pav., a);

78.2. vientisiniam skerspjūviui (paketui) sukurti klijuojant lentas briaunomis ir plokšmėmis. Gretimų klijuojamų sluoksnių briaunos perstumiamos paketo plotyje viena kitos atžvilgiu ne mažiau kaip per vienos lentos storį t (7 pav., b);

78.3. klijuotinio skerspjūvio atskirų paketų dantytais dygiais jungtims kampu (7 pav., c). Dygių dantys frezuojami per visą skerspjūvio aukštį, o vidinis kampas tarp jungiamųjų elementų (paketų) išilginių ašių turi būti ne mažesnis kaip 104 o.

79. Įstrižinė jungtis galima faneros lakštus jungiant išilgai išorinių lukštų pluošto. Suduriamųjų elementų įstrižinės jungties ilgis turi būti ne mažesnis kaip 10 lakšto storių.

80. Klijuojamųjų lentų (sluoksnių) storis dažniausiai yra ne didesnis kaip 33 mm. Tiesių stačiakampio klijuotinio skerspjūvio elementų lentų (sluoksnių) storis gali būti ne didesnis kaip 40 mm.

81. Negalima klijuoti prie faneros lentas, platesnes negu 100 mm. Lentos, kurios klijuojamos prie faneros 30°-45° kampu, negali būti platesnės negu 150 mm.

 

(a)

7

(b)

(c)

7 pav. Klijuotinės jungtys

a – lentų (sluoksnių) jungimas išilgine kryptimi dantytais dygiais, matomais lentos plokšmėje; b – paketo skerspjūvyje lentos, suklijuotos plokšmėmis ir briaunomis; c – klijuotinio skerspjūvio elementų jungimas dantytais dygiais kampu

 

III skirsnis. JungtYs įkirčiu

 

82. Elementų iš tašų ir rąstų atraminės jungtys kampu atliekamos viengubu įkirčiu (8 pav.). Jei jungiamuosiuose elementuose nėra skersinio lenkimo įrąžos, tai elemento įpjovos glemžiamoji plokštuma turi būti statmena prisijungiančiojo gniuždomojo elemento ašiai. Kai prijungiamajame elemente veikia gniuždymo ir skersinio lenkimo įrąžos, tai įpjovos glemžiamoji plokštuma turi būti statmena ašinės ir skersinės jėgų atstojamajai. Viengubu įkirčiu sujungti elementai turi būti suveržti varžtu.

83. Viengubo įkirčio jungties skaičiuotinė laikomoji skėlimo galia apskaičiuojama pagal (9.1) formulę ir 76 p. nurodymus, imant skaičiuotinę skeliamos išilgai pluošto medienos stiprio reikšmę pagal (9.3) formulę.

84. Skaičiuotinis skėlimo plokštumos ilgis lv turi būti ne mažesnis kaip 1,5 h,

čia h – elemento su įpjova skerspjūvio aukštis.

Įpjovos gylis he tašams turi būti ne didesnis kaip 1/4 įpjaunamo elemento aukščio h tarpiniuose spragotosios konstrukcijos jungtyse (mazguose) ir ne didesnis kaip 1/3 h kitose jungtyse (mazguose). Be to, įpjovos gylis he tašams turi būti ne mažesnis kaip 2 cm, o rąstams – ne mažesnis kaip 3 cm.

85. Jungties su viengubu įkirčiu skaičiuotinė laikomoji gniuždymo (glemžimo) galia apskaičiuojama pagal (9.2) formulę, imant glemžimo plokštumos plotą (žr. 8 pav.) ir skaičiuotinį gniuždomos (glemžiamos) a kampu pluoštų atžvilgiu medienos stiprį, apskaičiuotą pagal (9.4) formulę. Medienos gniuždymo (glemžimo) kampas a imamas lygus kampui tarp gniuždymo (glemžimo) įrąžos linkmės ir glemžiamojo elemento medienos pluošto.

 

8

8 pav. Atraminė jungtis viengubu įkirčiu

 

IV SKIRSNIS. VIRBALINĖS jungtys

 

86. Jungiant pušinius ir eglinius elementus įvairių tipų virbalais, skaičiuotinis virbalo vienašlytis atsparis (laikomoji galia) apskaičiuojamas 13 lentelėje pateiktomis formulėmis. Pagal 13 lentelės formules apskaičiuojamos skaičiuotinės atsparių reikšmės atskiriems jungčių elementų irimo įtempių būviams, kai įrąžos į įvairių tipų kaiščius veikia išilgai medienos pluošto, o į vinis – bet kokiu kampu pluošto atžvilgiu.

 

(a)

9

(b)

9 pav. Virbalinių jungčių schemos:

a – simetrinė; b – nesimetrinė

 

13 lentelė

Skaičiuotinis virbalo vienašlyčio (sąlygiškai kerpamo) pjūvio atsparis

 

Jungties schema

Jungties elementų įtempių būvis

Virbalo vieno šlyties (sąlygiškai kerpamo) pjūvio skaičiuotinis atsparis Rj, d, kN

Jungtis vinimi, plieno, aliuminio ar stiklaplasčio kaiščiu

Jungtis ąžuoliniu kaiščiu

1. Simetrinė jungtis (9 pav., a)

a) Mediena, glemžiama viduriniame elemente

0,5 t2d

0,3 t2d

 

b) Mediena, glemžiama kraštiniame elemente

0,8 t1d

0,5 t1d

2. Nesimetrinė jungtis (9 pav., b)

a) Mediena, glemžiama visuose vienodo storio elementuose, taip pat storesniame vienašlytės* jungties elemente

0,35 t2d

0,2 t2d

 

b) Mediena, glemžiama viduriniame dvišlytės ** jungties elemente, kai t1 £ 0,5 t2

0,25 t2d

0,14 t2d

 

c) Mediena, glemžiama kraštiniuose elementuose, kai t1 £ 0,35 t2

0,8 t1d

0,5 t1d

 

d) Mediena, glemžiama plonesniame vienašlytės* jungties elemente ir nesimetrinės jungties kraštiniuose elementuose, kai t2 ³ t1 ³ 0,35t2

kdw t1d

kdw t1d

3. Simetrinės ir nesimetrinės jungtys

a) Vinis lenkiama

2,5 d 2 + 0,01 t12, bet ne daugiau kaip 4 d 2

-

b) Kaištis iš S235 plieno lenkiamas

1,8 d 2 + 0,02 t12, bet ne daugiau kaip 2,5 d 2

-

 

c) Kaištis iš aliumininio lydinio EN AW-2014 lenkiamas

1,6 d 2 + 0,02 t12, bet ne daugiau kaip 2,2 d 2

-

 

d) Kaištis iš stiklaplasčio AG – 4S lenkiamas

1,45 d 2 + 0,02 t12, bet ne daugiau kaip 1,8 d 2

-

 

d) Kaištis iš sluoksniuoto medienos plastiko DSP-B lenkiamas

0,8 d 2 + 0,02 t12, bet ne daugiau kaip d2

-

 

e) Ąžuolinis kaištis lenkiamas

-

0,45 d 2 + 0,02 t12, bet ne daugiau kaip 0,65 d2

* – jungties elementų tarpusavio slinktis (šlytis) vyksta vienoje siūlėje (lietimosi plokštumoje);

** – jungties elementų tarpusavio slinktis (šlytis) vyksta dviejose siūlėse (lietimosi plokštumose);

čia: t1 – jungties kraštinių elementų storis ir vienašlyčių jungčių plonesniųjų elementų storis, cm; t2jungties vidurinių elementų storis ir vienašlyčių jungčių vienodo storio arba storesniųjų elementų storis, cm; d – virbalo skersmuo, cm; kdw – koeficientas, įvertinantis jungties ir virbalo tipą (jo reikšmės pateiktos 14 lentelėje).

 

86.1. Nesimetrinės dvišlytės skirtingo storio elementų jungties virbalo vieno šlyties pjūvio skaičiuotinis atsparis apskaičiuojamas taip:

86.1.1. kai mediena glemžiama, atspario reikšmė nustatoma interpoliuojant reikšmes, gautas pagal 13 lentelės 2 a ir 2 b punktų formules, esant vidurinio elemento storiui t2 ir sąlygai t2 > t1 > 0,5t2, ir pagal 13 lentelės 2 a punkto formules, pakeičiant jose t1 į t2, kai kraštinių elementų storis t1 > t2;

86.1.2. kai virbalas lenkiamas, atspario reikšmė apskaičiuojama pagal 13 lentelės 3 punkto formules, imant, kad t1 – ne daugiau kaip 0,6t2.

 

14 lentelė

Vienašlyčių jungčių koeficiento kdw reikšmės

 

Virbalo tipas

Koeficientas kdw, kai t1/t2

0,35

0,58

0,6

0,7

0,8

0,9

1

Vinis ir plieno, aliuminio, stiklaplasčio kaištis

 

0,8

 

0,58

 

0,48

 

0,43

 

0,39

 

0,37

 

0,35

Ąžuolinis kaištis

0,5

0,5

0,44

0,38

0,32

0,26

0,2

 

87. Kai kaištis perduoda įrąžą medienos pluoštams kampu, apvalaus kaiščio vieno šlyties pjūvio skaičiuotinio atspario reikšmė, nustatyta pagal 13 lentelės formules, dauginama iš:

87.1. koeficiento kα (15 lentelė), jei jungtyje mediena glemžiama kaiščio lizde. Vienašlytės jungties, jei mediena glemžiama kampu storesniame elemente, kα reikšmė papildomai dauginama iš koeficiento 0,9, kai , ir iš 0,75, kai .

87.2. reikšmės , jei jungtyje kaištis lenkiamas. Kampas a – didžiausias kampas tarp kaiščio įrąžos ir medienos pluošto linkmių nagrinėjamoje jungtyje.

88. Skaičiuojant elementų jungtis, kaiščio vieno šlyties pjūvio skaičiuotinė atspario reikšmė apskaičiuota pagal 86 ir 87 punktų nuorodas, turi būti tikslinama dauginant iš:

88.1. atitinkamo koeficiento km, kt, kai jungtyje mediena glemžiama kaiščio lizde;

88.2.  – jei jungtyje kaištis yra lenkiamas.

 

Koeficientas                                                  (9.5)

 

Koeficientas        (9.6)

 

Kai temperatūros reikšmė tarpinė, koeficientas nustatomas interpoliuojant.

89. Jungties virbalo skersmenį d rekomenduojama pasirinkti iš skaičiavimo atvejo, kai virbalas jungtyje yra lenkiamas.

Virbalų skaičius n jungtyje apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                                                            (9.7)

 

čia: Ndskaičiuotinė jungties jėga; Rj, d – skaičiuotinė mažiausia apvalaus virbalo vieno šlyties pjūvio atspario reikšmė, apskaičiuota pagal 86, 87 ir 88 punktų reikalavimus; nv – skaičiuotinis jungimo siūlių (plokštumų, kuriose vyksta jungiamųjų elementų tarpusavio slinktis) skaičius jungtyje.

90. Virbalinėse jungtyse su plieno antdėklais arba intarpais (10 pav.) plieno varžtai, aklinieji kaiščiai arba medsraigčiai į išgręžtas kiaurymes turi būti įstatyti glaudžiai. Aklinieji metaliniai kaiščiai ir medsraigčiai į medieną turi būti įgilinti ne mažiau kaip 5 jų skersmenys.

 

15 lentelė

Koeficiento ka reikšmės

 

Kampas a*

Koeficientas ka

Plieno, aliuminio ir stiklaplasčio kaiščių skersmuo, mm

Ąžuoliniai kaiščiai

12

16

20

24

30°

60°

90°

0,95

0,75

0,7

0,9

0,7

0,6

0,9

0,65

0,55

0,9

0,6

0,5

1,0

0,8

0,7

* Tarpinėms kampų reikšmėms koeficiento ka reikšmės nustatomos interpoliuojant.

 

10

(a)                          (b)                           (c)

10 pav. Virbalinės jungtys su metaliniais antdėklais (a, b) ir intarpais (c)

1 – varžtas; 2 – aklinas kaištis, medsraigtis, vinis

 

90.1. Virbalinių jungčių su plieniniais antdėklais arba intarpais laikomoji galia apskaičiuojama pagal Reglamento 86-89 punktų nuorodas, imant lenkiamojo plieno kaiščio ar vinies vieno šlyties pjūvio skaičiuotinio atspario didesniąją reikšmę, gautą pagal 13 lentelės 3 punkto formules.

90.2. Plieniniai antdėklai ir intarpai projektuojami pagal statybos techninio reglamento STR 2.05.08:2005 „Plieninių konstrukcijų projektavimas“ (rengiamas) reikalavimus.

91. Virbalinės jungties su vienodos medžiagos, bet skirtingų skersmenų virbalais, skaičiuotinis atsparis (laikomoji galia) yra virbalų skaičiuotinių atsparių suma, išskyrus jungtis, kuriose veikia ašinė tempimo jėga. Šiais atvejais skaičiuotinis atsparis dauginamas iš 0,9.

92. Virbalinių jungčių skaičiuotinio skėlimo atspario (laikomosios galios) tikrinti nereikia, jei kaiščiai jungtyje išdėstyti pagal 16 lentelėje pateiktus ribinius atstumus: a1 – tarp kaiščių ir nuo kaiščio iki elemento galo išilgai medienos pluošto; a2 – tarp kaiščių skersai medienos pluošto; a3 – atstumas nuo kaiščio iki elemento krašto skersai medienos pluošto (11 pav.).

93. Jungtyse, kurių elementuose veikia tempimo įrąžos, kaiščiai išdėstomi dviem arba keturiomis išilginėmis eilėmis. Konstrukcijose iš rąstų kaiščiai gali būti išdėstomi dviem eilėmis šachmatiškai: kai mažiausias atstumais tarp kaiščių ašių išilgai pluošto 2a1, o skersai pluošto a2 = 2,5d.

94. Nustatant skaičiuotinį vinies įtvirtinimo medienoje ilgį, neįvertinama užsmailintoji vinies dalis 1,5d, be to, iš vinies ilgio atmetama po 2 mm kiekvienai sujungiamųjų elementų sąlyčio plokštumai (12 pav., a). Jei vinies galo įtvirtinimo ilgis medienoje yra mažesnis negu 4d, jos skaičiuotinis atsparis šioje siūlėje (sąlyčio plokštumoje) neįvertinamas.

Skaičiuotinis jungties kraštinio elemento storis sumažinamas 1,5d, kai paketo elementai vinimi yra perkalami kiaurai (12 pav., b).

Vinies skersmuo turi būti ne didesnis kaip 0,25 perkalamo elemento storio.

 

16 lentelė

Mažiausi atstumai tarp kaiščių ašių

 

Kaiščio tipas

Jungties paketo storis b < 10d

Jungties paketo storis b ³ 10d

a1

a2

a3

a1

a2

a3

Plieno kaištis

6d

3d

2,5d

7d

3,5d

3d

Aliuminio ir stiklaplasčio kaištis

6d

3d

2,5d

6d

3,5d

3d

Ąžuolinis kaištis

4d

2,5d

2,5d

5d

3d

2,5d

 

(a)

11

(b)

11 pav. Kaiščių išdėstymas jungtyje:

a – tiesusis; b – šachmatinis

 

95. Mažiausias atstumas (13 pav.) tarp vinių ašių išilgai medienos pluošto turi būti:

95.1. a1 = 15d, kai perkalamo elemento storis t ³ 10d arba neperkaltame kiaurai bet kokio storio mediniame elemente;

95.2. a1 = 25d, kai perkalamo elemento storis t = 4d.

Tarpinėms storio t reikšmėms (4d < t < 10d) atstumas a1 nustatomas interpoliuojant. Mažiausias atstumas nuo vinies ašies iki elemento galo išilgai medienos pluošto visiems atvejams a1 = 15d.

95.3. Mažiausias atstumas tarp vinių ašių ir iki medinio elemento krašto skersai medienos pluošto turi būti:

a2 = 4d, kai vinys yra išdėstytos tiesiomis eilėmis (13 pav., a);

a2 = 3d, kai vinys yra išdėstytos šachmatiškai arba įstrižomis eilėmis kampu tarp vinių eilės ir medienos pluošto α £ 45o (13 pav., b, c);

a3 = 4d esant bet kuriai vinių išdėstymo schemai.

95.4. Kai jungties elementai pagaminti iš drebulės, alksnio ar tuopos medienos, mažiausi atstumai tarp vinių ašių ir iki medinio elemento galo išilgai pluošto didinami 1,5 karto.

96. Kerpamųjų medsraigčių naudojimas vietoj metalinių kaiščių leidžiamas vienašlytėse jungtyse su plieniniais arba faneros antdėklais. Mažiausi atstumai tarp medsraigčių yra imami tokie pat, kaip ir plieno kaiščiams (92 p.).

97. Medsraigčio skaičiuotinis vieno šlyties pjūvio atsparis, kai įgilintos į medieną neįsriegtosios dalies ilgis yra ne mažesnis kaip du medsraigčio skersmenys, apskaičiuojamas pagal apvaliųjų plieno kaiščių skaičiavimo taisykles.

 

12

(a)                                                                            (b)

12 pav. Vinies skaičiuojamojo ilgio nustatymo schema:

a – neperkalant jungiamojo paketo; b – perkalant paketą

 

(a)

13

(b)

(c)

13 pav. Vinių išdėstymo schema

a – tiesiomis eilėmis; b – šachmatiškai; c – įstrižomis eilėmis

 

V SKIRSNIS. jungtys plokšteliniais kaiščiais

 

98. Ąžuoliniai arba beržiniai plokšteliniai kaiščiai (plokštelės) gali būti naudojami mediniams elementams (tašams) jungti lenkiamose bei ekscentriškai gniuždomose sudėtinio skerspjūvio konstrukcijose su statybine pakyla. Plokštelių ir paruoštų kiaurymių matmenys bei išdėstymo tvarka jungiamuose elementuose yra pateikti 14 pav. Įstatant plokšteles į kiaurymes, plokštelių medienos pluoštas turi būti statmenas jungiamųjų elementų (tašų) medienos pluoštui.

Plokšteliniais kaiščiais vienas virš kito negali būti jungiami daugiau kaip trys elementai, taip pat negali būti naudojami sudurti ilgyje elementai.

 

14

14 pav. Jungtys plokšteliniais kaiščiais:

a – su kiaurai praeinančiu kaiščiu; b – su aklinuoju kaiščiu

 

99. Ąžuolinio ar beržinio plokštelinio kaiščio pagal 14 pav. pateiktus matmenis skaičiuotinis kaiščio vieno šlyties pjūvio atsparis, kai jungiamieji elementai (tašai) yra iš pušies ar eglės medienos, apskaičiuojamas taip:

 

,                                                                         (9.8)

 

čia: Rpl, d – skaičiuotinis plokštelinio kaiščio vieno šlyties pjūvio atsparis, kN; bplplokštelinio kaiščio plotis cm imamas lygus b, kai plokštelinis kaištis jungiamuosius elementus jungia kiaurai (14 pav., a) ir 0,5b – kai kaištis yra aklinas (14 pav., b).

Konstrukcijoms, naudojamoms padidėjusios drėgmės ar temperatūros sąlygomis, plokštelinio kaiščio atsparis turi būti patikslintas, padauginant iš koeficientų km ir kt, kurių reikšmės imamos pagal Reglamento 88 p. nurodymus.

 

VI SKIRSNIS. Jungtys SU ištraukiamosiomis VINIMIS ir medsraigčiais

 

100. Ištraukiamosios vinys gali būti taikomos šalutinių konstrukcijų (paklotų, lubų pakalimo ir t. t.) jungtims su pagrindinėmis arba jungtims, kai ištraukiamoji vinis yra ir kerpama. Šios jungtys neleidžiamos, kai ištraukiamosios vinys yra įkaltos į iš anksto išgręžtas skyles, arba į elemento galą išilgai pluošto, taip pat dinaminių poveikių veikiamoms jungtims.

101. Skaičiuotinis jungties su viena ištraukiama vinimi atsparis (laikomoji galia) apskaičiuojamas taip:

 

,                                                      (9.9)

 

čia: Rn, ax, dskaičiuotinis jungties su viena ištraukiamąja vinimi atsparis; ln, d – skaičiuotinis vinies ilgis (94 p.); dnvinies skersmuo, bet ne daugiau kaip 5 mm; fn, ax, d – skaičiuotinis ištraukiamosios vinies stipris:

fn, ax, d = 0,3 MPa, kai medienos drėgnis w £ 18 %;

fn, ax, d = 0,1 MPa, kai medienos drėgnis w > 18 %.

101.1. Konstrukcijoms, naudojamoms padidėjusios drėgmės ir temperatūros sąlygomis, skaičiuotinis ištraukiamosios vinies stipris orasausei medienai (w £ 18 %) turi būti dauginamas iš patikslinimo koeficientų km ir kt, kurių reikšmės imamos pagal Reglamento 88 p. nurodymus.

102. Įkaltos į medieną skaičiuotinis vinies dalies ilgis ln, d turi būti ne mažesnis kaip du perkalamo medinio elemento storiai ir ne mažesnis kaip 10dn. Ištraukiamosios vinys išdėstomos taip pat, kaip ir jungtyse su kerpamomis vinimis (p. 95).

103. Skaičiuotinis jungties su vienu ištraukiamuoju medsraigčiu, įsuktu į medieną skersai pluošto, atsparis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

                                                      (9.10)

 

čia: Rs, ax, dskaičiuotinis jungties su vienu ištraukiamuoju medsraigčiu atsparis; ds – medsraigčio įsriegtos dalies išorinis skersmuo; ls, d – medsraigčio įsriegtos dalies ilgis; fs, ax, d – skaičiuotinis traukiamo medsraigčio stipris imamas 1,0 MPa, kai medienos drėgnis w £ 18 %.

103.1. Skaičiuotinis ištraukiamojo medsraigčio stipris orasausei medienai (w £ 18 %) atskirais atvejais turi būti patikslintas, dauginant iš koeficientų km ir kt, kurių reikšmės imamos pagal Reglamento 88 p. nurodymus.

Mažiausi atstumai (11 pav.) tarp ištraukiamųjų medsraigčių ašių ir iki medinio elemento galo bei kraštų turi būti a1 = 10ds, a2 = a3 = 5ds.

 

VII SKIRSNIS. Jungtys įklijuotaisiais plieniniais strypais

 

104. Jungtys įklijuotaisiais plieno strypais medinėse konstrukcijose gali būti naudojamos, kai aplinkos oro temperatūra neviršija +35oC, o santykinis drėgnis mažesnis kaip 75 %. Į medinius elementus įklijuojamiems strypams naudojama A-II arba aukštesnės klasės rumbuotoji armatūra. Strypų skersmuo yra nuo 12 iki 25 mm. Plieniniai strypai jungtyse turi būti apsaugoti nuo tiesioginio ugnies poveikio.

105. Skylės mediniame elemente yra gręžiamos 5 mm didesnio skersmens, o grioveliai frezuojami 5 mm platesni už įklijuojamų strypų skersmenį. Švariai nuvalyti strypai yra įstatomi į iš anksto išgręžtas skyles arba išfrezuotus griovelius (15 pav.) ir suklijuojami polimerinėmis dervomis.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

(a)

15

15 pav. Jungtys su įklijuotaisiais rumbuotos armatūros strypais:

a – išgręžtose skylėse; b – išfrezuotuose grioveliuose

 

106. Tempiamosios ar gniuždomosios jungties plieninio strypo, įklijuoto išilgai arba skersai pušinės ar eglinės medienos pluošto, skaičiuotinis atsparis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

,                                    (9.11)

 

čia: Rax, dskaičiuotinis įklijuoto tempiamojo arba gniuždomojo strypo atsparis; fv, α, dskaičiuotinis skeliamos išilgai arba skersai pluošto medienos stipris; d – nominalusis įklijuojamojo strypo skersmuo; ld – skaičiuotinis įklijuotos strypo dalies ilgis, nustatomas skaičiuojant, bet ne mažiau kaip 10d ir ne daugiau kaip 30d; kv – koeficientas, įvertinantis šlyties įtempių netolygų pasiskirstymą priklausomai nuo įklijuotos strypo dalies ilgio, apskaičiuojamas taip:

 

.                                                          (9.12)

 

107. Mažiausias atstumas (15 pav.) tarp įklijuotųjų strypų ašių turi būti a2 = 3d, o iki išorinių medinio elemento briaunų – a3 = 2d.

 

X skyrius. MEDINIŲ KONSTRUKCIJŲ PROJEKTAVIMO NURODYMAI

 

I skirsnis. BendrIEJI REIKALAVIMAI

 

108. Projektuojant medines konstrukcijas būtina:

108.1. įvertinti įmonių – medinių konstrukcijų gamintojų galimybes;

108.2. įvertinti transporto įmonių galimybes;

108.3. naudoti medieną taip, kad būtų mažiausiai atliekų;

108.4. numatyti priemones konstrukcijų ir viso pastato pastovumui ir nekintamumui montavimo ir naudojimo metu garantuoti.

109. Medinių konstrukcijų įtempiai ir deformacijos nuo temperatūros pokyčių, taip pat dėl susitraukimo ir išbrinkimo išilgai pluoštų neįvertinami.

Kai medinių bespyrinių konstrukcijų tarpatramis viršija 30 m, viena iš atramų turi būti judri (paslanki).

110. Trinties jėgų poveikis, skaičiuojant medines konstrukcijas, įvertinamas:

110.1. jei sistemos pusiausvyra užtikrinama tik trintimi esant pastoviam elemento prispaudimui ir kai nėra dinaminės apkrovos; šiuo atveju medžio į medį trinties koeficientas imamas lygus:

110.1.1. galo su šoniniu paviršiumi – 0,3;

110.1.2. šoniniams paviršiams – 0,2;

110.2. jei trintis blogina konstrukcijos ar jungties darbo sąlygas, tai trinties koeficientas imamas lygus 0,6.

111. Pjautosios medienos tempiamųjų ir lenkiamųjų elementų skerspjūvių briaunose susilpninimai nedarytini.

112. Elementų iš rąstų pastovumo skaičiavime imamas elemento skaičiuojamojo ilgio viduryje esantis skerspjūvis, o stiprumo – didžiausio lenkimo momento skerspjūvis.

113. Medinių konstrukcijų erdvinis standumas ir stabilumas užtikrinamas įrengiant horizontalius ir vertikalius ryšius. Skersiniai horizontalūs ryšiai (ryšių santvaros) turi būti įrengiami viršutinės juostos plokštumoje arba laikančiųjų konstrukcijų viršuje. Šie ryšiai daromi prie galinių sienų ir pastato viduryje ne rečiau kaip kas 30 m. Tose pačiose sekcijose daromi ir vertikalūs ryšiai tarp kolonų. Horizontalių ryšių santvarų juostoms naudojamos laikančiųjų konstrukcijų viršutinės juostos arba visas laikančiųjų konstrukcijų skerspjūvis.

114. Denginių plokščių atrėmimo ilgis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 cm. Denginio plokštes iš kiekvienos pusės būtina pritvirtinti prie laikančiosios konstrukcijos jungtimis, laikančiomis šlyties ir atplėšimo įrąžas.

115. Medinių tempiamųjų elementų jungtis būtina sutapatinti viename pjūvyje, perdengiant jas antdėklais su plieno kaiščiais arba kito tipo sujungimo priemonėmis. Tempiamųjų elementų jungties konstrukcija turi garantuotai perduoti ašinę tempimo įrąžą centriškai.

116. Mazguose ir jungtyse nenaudotinos skirtingo slankumo jungimo priemonės, taip pat nenaudotinos jungtys, kai dalis įrąžos perduodama glaudžiai (elementas – elementui), o kita dalis perduodama per tarpinius elementus ar tarpines jungimo priemones.

117. Medinių konstrukcijų elementus būtina centruoti mazguose, sandūrose ir atramose, išskyrus atvejus, kai ekscentriškai sujungus elementus mažinamas lenkimo momentas, veikiantis skaičiuojamajame skerspjūvyje.

118. Konstrukcijų elementai mazguose ir sandūrose turi būti suveržti varžtais, o sudėtinio skerspjūvio elementai su paslankiomis jungtimis turi būti suveržti ir tarp mazgų. Jungtyse metaliniais kaiščiais kiekvienoje jungties pusėje turi būti ne mažiau kaip trys suveržiantys varžtai. Suveržiančiųjų varžtų skersmuo d nustatomas skaičiuojant, bet turi būti ne mažesnis kaip 12 mm. Suveržiančiųjų varžtų poveržlės kraštinių matmenys ar skersmuo turi būti ne mažesni kaip 3,5d, o jų storis ne mažiau kaip 0,25d.

119. laikančiųjų spragotųjų konstrukcijų medinių elementų skerspjūvio plotas neto turi būti ne mažesnis kaip 50 cm2 ir sudaryti ne mažiau kaip 0,5 viso skerspjūvio ploto bruto, kai skerspjūvis susilpnintas simetriškai ir 0,67 – kai susilpnintas nesimetriškai.

 

II SKIRSNIS. Grebėstai, paklotai, ilginiai, Sijos

 

120. Grebėstai, paklotai, ilginiai, sijos ir kiti lenkiamieji elementai skaičiuojami stiprumui ir įlinkiui. Ribiniai elementų įlinkiai neturi viršyti reikšmių, nurodytų 12 lentelėje.

121. Paklotai ir grebėstai stogo dangai projektuojami šioms skaičiuotinėms situacijoms:

121.1. nuolatinė ir sniego (kintamoji) apkrova (stiprumo ir įlinkio skaičiavimas);

121.2. nuolatinė ir kintamoji koncentruota apkrova 1,1 kN, padauginta iš poveikio dalinio koeficiento γf = 1,3 (tik stiprumo skaičiavimuose).

Ištisiniam ar praretintam paklotui, kai atstumas tarp lentų ar tašelių ašių neviršija 150 mm, koncentruota apkrova perduodama į dvi lentas ar tašelius, o kai atstumas viršija 150 mm – vienai lentai arba tašeliui. Dvigubam paklotui (darbinio ir apsauginio, pakreipto kampu į darbinį) koncentruota apkrova išskirstoma 0,5 m darbinio pakloto pločiui.

122. Vientisinio skerspjūvio lenkiamųjų elementų atramoje įpjova, kurios gylis ah £ 0,25h, tempiamoje skerspjūvio briaunoje yra leistina su sąlyga, jei

 

,                                                                     (10.1)

 

čia: Vdskaičiuotinė atraminė reakcija (skersinė jėga); b ir h – elemento be įpjovos skerspjūvio plotis ir aukštis.

Įpjovos atraminio plotelio ilgis a1 turi būti ne didesnis už skerspjūvio aukštį h, o nuožulnios nuopjovos projekcijos ilgis a2ne mažiau kaip dviejų gylių ah (16 pav.).

 

16

16 pav. Sijos galo nuožulni įpjova

 

123. Gembinių – sijinių ilginių lanksčios jungtys (šarnyrai) daromos naudojant įstrižąjį surentimą. Koncentruotos apkrovos (įrąžos) konstrukcijos laikantiems elementams perduodamos į jų skerspjūvių viršutines briaunas.

 

III SKIRSNIS. Sudėtinio skerspjūvio sijos

 

124. Sudėtinio skerspjūvio su paslankiomis jungtimis sijoms daroma statybinė pakyla, išlenkiant skerspjūvio elementus (sluoksnius). Statybinės pakylos dydis (neįskaitant vėlesnio sijos išsitiesinimo) priimamas pusantro karto didesnis, negu sudėtinio skerspjūvio sijos apkrautos charakteristine apkrova įlinkis.

125. Sudėtinio skerspjūvio sijų iš tašų su plokštelinių kaiščių jungtimis skerspjūvis daromas iš ne daugiau kaip trijų tašų.

 

IV SKIRSNIS. Klijuotinio skerspjūvio sijos

 

126. Lanksčiai atremtoms klijuotinio skerspjūvio sijoms daroma statybinė pakyla, lygi l/200. Lenkiamųjų ir ekscentriškai gniuždomųjų elementų klijuotinį skerspjūvį iš lentų leidžiama daryti iš dviejų rūšių medienos kraštinėse 0,15 skerspjūvio aukščio zonose naudojant aukštesnę rūšį, pagal kurią imamas skaičiuotinis medienos stipris (fm, d; fc,0, d).

127. Klijuotinio skerspjūvio sijų su plokščia fanerine sienele juostos daromos iš vertikaliai ant briaunos sustatytų lentų. Dėžinio skerspjūvio sijų juostose lentas (sluoksnius) leidžiama dėstyti horizontaliai (plokšmėmis). Kai juostų aukštis viršija 100 mm, jose išfrezuojami horizontalūs grioveliai nuo sienelės pusės.

Sijų sienelėms turi būti naudojama vandeniui atspari ne mažiau kaip 8 mm storio fanera.

 

V SKIRSNIS. Santvaros

 

128. Santvaros su karpytomis ar nekarpytomis juostomis skaičiuojamos pagal deformuotą schemą, įvertinant mazginių jungčių paslankumą. Santvaroms su nekarpytomis juostomis elementų ašines įrąžas ir poslinkius leidžiama nustatyti taikant lanksčių jungčių mazguose prielaidą.

129. Santvaros projektuojamos su ne mažesne kaip l/200 statybine pakyla išlenkiant klijuotinio skerspjūvio viršutinę ir apatinę juostas.

130. Gniuždomųjų elementų pastovumo santvaros plokštumoje skaičiavimams skaičiuojamasis ilgis imamas lygus atstumui tarp mazgų centrų, o iš santvaros plokštumos – tarp įtvirtinimo taškų.

131. Santvaros tinklelio elementai centruojami mazguose. Necentruotiems santvaros mazgams turi būti įvertinami atsirandantys elementų lenkimo momentai. Santvarų gniuždomųjų juostų sandūros (jungtys) daromos mazguose ar arti mazgų, turinčių įtvirtinimus (ryšius) nuo poslinkių iš santvaros plokštumos.

 

VI SKIRSNIS. Arkos ir skliautai

 

132. Arkų ir skliautų stiprumas apskaičiuojamas pagal (7.32), atsižvelgiant į visus Reglamento 54 p. nurodymus. Elementų skaičiuojamasis ilgis lef imamas:

132.1. stiprumo skaičiavimuose pagal deformuotą schemą:

132.1.1. dviejų lankstų arkoms ir skliautams nuo simetrinės apkrovos lef = 0,35 larc;

132.1.2. trijų lankstų arkoms ir skliautams nuo simetrinės apkrovos lef = 0,58 larc;

132.1.3. dviejų ir trijų lankstų arkoms ir skliautams nuo įstrižai simetrinės apkrovos pagal formulę:

 

,                                                                   (10.2)

 

čia: ad – centrinis pusarkės kampas, rad.; larc – arkos ar skliauto lanko visas ilgis;

132.1.4. trijų lankstų arkoms leidžiama imti lef = 0,58 larc nesimetrinės apkrovos atveju;

132.1.5. trijų lankstų smailioms arkoms su persilaužimo kampu kraige daugiau 100lef = 0,5 larc visų tipų apkrovoms;

132.2. skaičiuojant dviejų ir trijų lankstų arkų ir skliautų pastovumą jų kreivumo plokštumoje pagal Reglamento 54.5 p. nurodymus – lef = 0,58 larc.

133. Arkos plokščiosios formos pastovumas lenkiamojo momento plokštumoje skaičiuojamas pagal Reglamento 55 p. nurodymus.

134. Arkų stiprumo pagal deformuotąją schemą ir plokščiosios formos pastovumo apskaičiavimuose Nc, d ir Md, mod reikšmės imamos pjūviui su didžiausiu lenkiamuoju momentu (nagrinėjamai skaičiuotinei situacijai), o koeficientai kdef arba k1, def ir k2, def nustatomi pagal Reglamento 54 p. nurodymus ir (7.34) formulę, įrašant į ją gniuždymo jėgos Nc, d reikšmę arkos kraige. Arkos pastovumas kreivumo plokštumoje pagal 54.5 p. nurodymą ir (7.3) formulę apskaičiuojamas tai pačiai gniuždymo jėgai Nc, d arkos kraige.

 

VII SKIRSNIS. Rėmai

 

135. Trijų lankstų rėmų elementų stiprumą rėmo plokštumoje leidžiama skaičiuoti remiantis ekscentriškai gniuždomų elementų skaičiavimo metodika, imant skaičiuojamąjį ilgį, lygų pusei rėmo ilgio pagal skerspjūvio centrinės ašies liniją.

136. Trijų lankstų rėmų, turinčių pritvirtinimus (ryšius) pagal išorinį kontūrą, plokščiosios formos pastovumas tikrinamas pagal Reglamento 55 p. formules. Šiuo atveju rėmams iš tiesių elementų, jei kampas tarp rygelio ir statramsčio viršija 1300 ir lenktiesiems klijuotinio skerspjūvio rėmams skaičiuojamasis elemento ilgis imamas lygus pusei rėmo ilgio pagal centrinę ašies liniją. Kai kampas tarp statramsčio ir rygelio mažesnis negu 1300, rygelio ir statramsčio skaičiuojamieji ilgiai imami atskirai ir yra lygūs atstumams tarp jų išorinių briaunų įtvirtinimų (ryšių).

137. Klijuotinio skerspjūvio lenktųjų rėmų išlenktojo tarpo (ruožo) (žr. 17 pav.), kai santykis h/r ³1/7 (h – pjūvio aukštis, r – išlenktojo tarpo skerspjūvio centrinės ašies kreivumo spindulys) stiprumas apskaičiuojamas pagal Reglamento 54 p. (7.32) formulę. Tikrinant įtempius:

137.1. vidinėje skerspjūvio briaunoje, skaičiuotinis atsparumo momentas dauginamas iš koeficiento kint:

 

;                                                               (10.3)

 

137.2. išorinėje skerspjūvio briaunoje, skaičiuotinis atsparumo momentas dauginamas iš koeficiento kext:

 

.                                                              (10.4)

 

Atstumas az nuo skerspjūvio centrinės ašies iki neutralios įtempių diagramos ašies nustatomas pagal formulę:

.                                                                          (10.5)

 

17

17 pav. Skaičiuojamoji schema klijuotinių rėmų lenktoje dalyje įtempiams nustatyti

 

VIII SKIRSNIS. Konstrukcinės patikimumo PRIEMONĖS

 

138. Konstrukcinės priemonės, medienos apdirbimas ir apsauginis apdorojimas turi užtikrinti medinių konstrukcijų išsaugojimą transportavimo, sandėliavimo ir montavimo metu, taip pat jų ilgaamžiškumą eksploatacijos metu.

139. Konstrukcinės priemonės turi garantuoti:

139.1. konstrukcijų medienos apsaugą nuo tiesioginio drėgmės poveikio (atmosferiniai krituliai, gruntiniai ir tirpstantys gamybiniai vandenys ir kt.);

139.2. konstrukcijų medienos apsaugą nuo peršalimo, kapiliarinės ir kondensacinės drėgmės;

139.3. sistemingą konstrukcijų medienos džiūvimą, sukuriant džiovinantį temperatūrinį-drėgmės režimą (natūralus ir dirbtinis patalpų vėdinimas ir pan.).

140. Medinės konstrukcijos turi būti atviros, gerai vėdinamos, pagal galimybes visose dalyse prieinamos apžiūrėti, profilaktiškai remontuoti, medienos apsauginiam apdorojimui atnaujinti ir kt.

141. Apšildomų pastatų laikančiosios konstrukcijos turi būti išdėstytos be persikirtimo su atitvarinėmis konstrukcijomis.

142. Neleidžiama medines konstrukcijas aklinai užtaisyti mūrinėse sienose.

143. Laikančios klijuotosios medinės konstrukcijos, eksploatuojamos atvirame ore, turi būti ištisinio skerspjūvio; viršutinės horizontalios ir nuožulnios šių konstrukcijų briaunos turi būti apsaugotos antiseptikais padengtomis lentomis, stogeliais iš cinkuotosios stoginės skardos, aliuminio, stiklaplasčio ar kitos atmosferos poveikiui atsparios medžiagos.

144. Laikančiosios medinės konstrukcijos į pamatus, mūrines sienas, plienines ir gelžbetonines kolonas ir kitus šilumai laidesnių medžiagų konstrukcijų elementus (kai liečiasi tiesiogiai) atremiamos per hidroizoliuojančias tarpines. Medinės tarpinės (pagalvės), ant kurių įrengiamos laikančiųjų konstrukcijų atraminės dalys, turi būti gaminamos iš antiseptikuotos, paprastai stiprių veislių lapuočių medienos.

145. Konstrukcijų, eksploatuojamų galimo kondensato susidarymo sąlygomis, jungčių metaliniai antdėklai nuo medienos turi būti atskiriami hidroizoliaciniu sluoksniu.

146. Mediniai laikančiųjų ir atitvarinių konstrukcijų denginiai paprastai projektuojami su išoriniu vandens nuvedimu.

147. Apšildomų statinių atitvarinėse konstrukcijose eksploatacijos metu būtina išvengti drėgmės kaupimosi. Sienų ir denginių plokštėse numatomi ventiliaciniai kanalai (ertmės), susisiekiantys su išorės oru, o šilumos techninio skaičiavimo numatytais atvejais naudojamas garo izoliacinis sluoksnis.

147.1. Plokštėse, kuriose apmušas su mediniu vientisinio ar klijuotinio skerspjūvio karkasu iš faneros ar medienos jungiami vinimis ar medsraigčiais, ritininės ir plėvelių medžiagos naudojamos kaip garo izoliacija tarp karkaso ir apmušo turi būti užklotos nepertraukiamu sluoksniu.

147.2. Atitvarinėse konstrukcijose apmušus su karkasu jungiant klijais reikia naudoti dažytinę ar teptinę garo izoliaciją. Siūlės tarp plokščių turi būti apšiltintos ir užsandarintos hermetinėmis medžiagomis.

 

XI SKYRIUS. Baigiamosios nuostatos

 

148. Ginčai dėl Reglamento taikymo sprendžiami Lietuvos respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

______________


STR 2.05.07:2005

1 priedas

 

Duomenys centriškai bei ekscentriškai gniuždomiesiems ir lenkiamiesiems elementams skaičiuoti (1, 2, 3 lentelės)

 

1 lentelė

Koeficiento kN, shape reikšmės

 

 

 

 

Elementų

atrėmimo būdai

Koeficientas kN, shape

Stačiakampio skerspjūvio elementai

 

1

 

Dvitėjinio ir dėžinio skerspjūvio elementai su pastoviojo skerspjūvio juostomis

2

Plokštumoje ZX

Plokštumoje YX

Plokštumoje ZX

Plokštumoje YX

 

3

 

 

 

(0,4 + 0,6 kh) kh

 

 

 

0,4 + 0,6 kh

 

 

 

kh

 

 

 

 

1

 

 

4

 

 

 

0,07 + 0,93 kh

 

 

0,66 + 0,34 kh

 

 

0,35 + 0,65 kh

 

 

1

 

2 lentelė

Koeficientų kM ir kM, shape reikšmės

 

 

Lenkimo momento diagramos forma

kM

kM, shape

 

Elementas įtvirtintas tik ruožo ld galuose

 

Elemento galai ir momento tempiama briauna įtvirtinti

 

5

6

7

 

 

1

 

 

 

1

 

 

 

 

8

 

 

 

1,75 – 0,75 km

 

 

 

 

 

 

9

 

2-(0,5+km)2

 

 

 

10

 

 

 

1,35+1,45(a /ld)2

 

 

1,35+0,3(a /ld)

 

 

 

 

11

 

 

1,13

 

1,13

 

 

12

 

 

2,54

 

2,32

 

 

 

3 lentelė

Koeficientų kshape ir kV, def reikšmės

 

Sijos

Skaičiuojamoji schema

kshape

kV, def

Tipas

Skerspjūvis

Klijuotoji daugiasluoksnė

Stačiakampis

daugiasluoksnis

13

kh

0

Tas pat

Tas pat

14

0,23+0,77kh

16,4+7,6kh

Tas pat

Tas pat

15

0,5kl+(1-0,50kl)kh

[45-24kl(1-kh)+3kh]1/(3-4k2l)

Tas pat

Tas pat

16

0,15+0,85kh

15,4+3,8kh

Tas pat

Tas pat

17

0,23+0,77kh+0,6kl(1-kh)

[8,2 +2,4(1-kh) kl+3,8kh] x [1/(2+kl)(1-kl)]

Tas pat

Tas pat

18

0,35+0,65kh

5,4+2,6kh

Klijuotoji su plokščia faneros sienele

Dvitėjis

19

0,4+0,6kh

(45,3-6,9kh)kA

Pastaba. kA – dvitėjinio skerspjūvio sijos juostų ploto santykis su sijos sienelės plotu (sienelės aukštis imamas tarp juostų centrų)

______________


STR 2.05.07:2005

2 priedas

 

Sijų fanerinei sienelei skaičiuoti grafikai (1, 2, 3 pav.)

 

20

 

1 pav. Beržinės faneros, tempiamos kampu α išorinių lakštų

pluošto atžvilgiu, skaičiuotinio stiprio grafikai:

a – septyniasluoksnė; b – penkiasluoksnė

 

21

 

2 pav. Beržinės 8 mm ir storesnės faneros koeficiento kσ grafikas,

kai faneros išorinių lakštų pluoštas yra lygiagretus išilginei elemento ašiai:

(a1atstumas tarp sijos sąstandų kraštų; hw – sienelės aukštis tarp juostų vidinių briaunų)

 

22

 

3 pav. Beržinės 8 mm ir storesnės faneros koeficiento kτ grafikas:

1 – kai išorinių lakštų pluoštas yra lygiagretus plokštės mažajai kraštinei;

2 – kai išorinių lakštų pluoštas yra statmenas plokštės mažajai kraštinei;

(a1 – atstumas tarp sijos sąstandų kraštų; hw – sienelės aukštis tarp juostų vidinių briaunų)

______________