Autentiškas vertimas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras

PARTNERYSTĖS IR BENDRADARBIAVIMO SUSITARIMAS

nustatantis Europos Bendrijų bei jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę

BELGIJOS KARALYSTĖ,

DANIJOS KARALYSTĖ,

VOKIETIJOS FEDERACINĖ RESPUBLIKA,

GRAIKIJOS RESPUBLIKA,

ISPANIJOS KARALYSTĖ,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKA,

AIRIJA,

ITALIJOS RESPUBLIKA,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOJI HERCOGYSTĖ,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖ,

AUSTRIJOS RESPUBLIKA,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKA,

SUOMIJOS RESPUBLIKA,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖ,

JUNGTINĖ DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖ,

Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiosios Šalys

toliau – valstybės narės, bei

EUROPOS BENDRIJA, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJA IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJA

toliau – Bendrija,

ir

KIRGIZIJOS RESPUBLIKA,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos, jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos bendradarbiavimo ryšius bei jų bendras vertybes,

PRIPAŽINDAMOS, kad Bendrija ir Kirgizijos Respublika nori stiprinti šiuos ryšius ir nustatyti partnerystę ir bendradarbiavimą, kuris sustiprintų ir plėstų praeityje užmegztus santykius, ypač 1989 m. gruodžio 18 d. pasirašytu Europos ekonominės bendrijos, Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarimu dėl prekybos ir komercinio bei ekonominio bendradarbiavimo,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos pasiryžimą stiprinti politines ir ekonomines laisves, kurios sudaro tos partnerystės pagrindą,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą skatinti tarptautinę taiką ir saugumą, taip pat taikų ginčų sprendimą ir šiuo tikslu bendradarbiauti Jungtinių Tautų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos sistemoje,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos tvirtą pasiryžimą visiškai įgyvendinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo konferencijos (ESBK) baigiamojo akto principus ir nuostatas, vėlesnių posėdžių Madride ir Vienoje baigiamuosius dokumentus, ESBK Bonos konferencijos dėl ekonominio bendradarbiavimo dokumentą, Paryžiaus chartiją naujai Europai ir 1992 m. ESBK Helsinkio dokumentą „Permainų iššūkiai“,

PATVIRTINDAMOS Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos įsipareigojimus pagal Europos energetikos chartiją,

ĮSITIKINUSIOS pirmaeile teisės viešpatavimo ir pagarbos žmogaus teisėms, ypač mažumų teisėms, daugiapartinės sistemos su laisvais ir demokratiniais rinkimais nustatymo ir ekonomikos liberalizavimo siekiant kurti rinkos ekonomiką svarba,

MANYDAMOS, kad visiškas šio Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo įgyvendinimas priklausys nuo Kirgizijos Respublikos politinių, ekonominių ir teisinių reformų bei prisidės prie jų tęsimo ir vykdymo, taip pat kad yra nustatyti būtini bendradarbiavimo veiksniai, ypač atsižvelgiant į ESBK Bonos konferencijos išvadas,

SIEKDAMOS skatinti regioninio bendradarbiavimo su kaimyninėmis šalimis procesą šiame Susitarime taikymo srityse, kad būtų palaikoma šio regiono gerovė ir stabilumas,

SIEKDAMOS užmegzti ir plėtoti nuolatinį politinį dialogą dvišaliais ir tarptautiniais abipusio intereso klausimais,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos pasirengimą numatyti ekonominį bendradarbiavimą ir prireikus teikti techninę pagalbą,

ATSIŽVELGDAMOS į Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos ekonominius ir socialinius skirtumus, pirmiausia į tai, kad Kirgizijos Respublika yra besivystanti ir išėjimo į jūrą neturinti šalis,

PRIPAŽINDAMOS, kad vienas iš pagrindinių Susitarimo tikslų turėtų būti sudaryti sąlygas, kad šie skirtumai būtų pašalinti Bendrijai teikiant pagalbą Kirgizijos ekonomikos plėtrai ir pertvarkymui,

TURĖDAMOS OMENYJE Susitarimo naudingumą sudarant palankias sąlygas laipsniškam artimesnių Kirgizijos Respublikos ir platesnės bendradarbiavimo erdvės Europoje bei kaimyniniuose regionuose santykių kūrimui ir jo laipsnišką integraciją į atvirą tarptautinę sistemą,

ATSIŽVELGDAMOS į Šalių pasiryžimą liberalizuoti prekybą, remiantis Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos (GATT) principais,

SUPRASDAMOS, kad reikia sudaryti verslui ir investicijoms palankesnes sąlygas, taip pat palankesnes sąlygas tokiose srityse, kaip bendrovių steigimas, darbo, paslaugų teikimas ir kapitalo judėjimas,

ĮSITIKINUSIOS, kad šis Susitarimas sudarys palankų klimatą Šalių ekonominiams ryšiams, ypač plėtojant prekybą ir investicijas, kurios itin svarbios ekonomikos pertvarkai ir technologiniam modernizavimui,

SIEKDAMOS nustatyti glaudų bendradarbiavimą aplinkosaugos srityje atsižvelgiant į esamą Šalių savitarpio priklausomumą šioje srityje,

TURĖDAMOS OMENYJE Šalių ketinimą plėtoti bendradarbiavimą kosmoso tyrimų srityje, numatant abipusį savo veiklos šioje srityje papildymą,

SIEKDAMOS nustatyti kultūrinį bendradarbiavimą ir gerinti informacijos srautus,

SUSITARĖ:

1 straipsnis

Šiuo Susitarimu nustatoma Bendrijos bei jos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystė. Šios partnerystės tikslai:

– sudaryti Šalių politiniam dialogui atitinkamą struktūrą, leidžiančią plėtoti politinius santykius,

– remti Kirgizijos pastangas stiprinti demokratiją, vystyti savo ekonomiką ir užbaigti perėjimą į rinkos ekonomiką,

– skatinti prekybą ir investicijas bei darnius Šalių ekonominius ryšius ir taip palaikyti tvarią jų ekonominę plėtrą,

– sukurti teisinio, ekonominio, socialinio, finansinio, civilinio mokslinio ir technologinio bei kultūrinio bendradarbiavimo pagrindą.

I ANTRAŠTINĖ DALIS

BENDRIEJI PRINCIPAI

2 straipsnis

Pagarba demokratijai, tarptautinės teisės principams ir žmogaus teisėms, kaip apibrėžta pirmiausia Jungtinių Tautų Chartijoje, Helsinkio Baigiamajame akte ir Paryžiaus chartijoje naujai Europai, taip pat rinkos ekonomikos principai, įskaitant ESBK Bonos konferencijos dokumentuose išdėstytus principus, yra Šalių vidaus ir užsienio politikos pamatas bei esminė partnerystės ir šio Susitarimo dalis.

3 straipsnis

Šalys mano, kad buvusių Tarybų Sąjungos respublikų regiono gerovei ir stabilumui užtikrinti yra būtina, kad naujosios nepriklausomos valstybės, atsiradusios iširus Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungai (toliau – nepriklausomos valstybės), palaikytų ir plėtotų tarpusavio bendradarbiavimą pagal Helsinkio baigiamojo akto principus ir tarptautinę teisę, palaikydamos gerus kaimyniškus santykius, ir dėtų visas pastangas šiam procesui paskatinti.

II ANTRAŠTINĖ DALIS

POLITINIS DIALOGAS

4 straipsnis

Tarp Šalių nustatomas nuolatinis politinis dialogas, kurį jos ketina plėtoti ir intensyvinti. Jis lydi ir stiprina artimesnių Europos Sąjungos ir Kirgizijos Respublikos santykių kūrimą, remia toje šalyje vykstančius politinius ir ekonominius pokyčius ir padeda kurti naujas bendradarbiavimo formas. Politinis dialogas:

- sustiprins Kirgizijos Respublikos ryšius su Bendrija bei jos valstybėmis narėmis, o kartu ir su visa demokratinių valstybių bendruomene. Ekonominė konvergencija, pasiekta šiuo Susitarimu, atvers kelius intensyvesniems politiniams santykiams,

- skatins pozicijų suartėjimą bendro intereso tarptautiniais klausimais, šitaip stiprindamas saugumą ir stabilumą.

Toks dialogas gali vykti regioniniu pagrindu.

5 straipsnis

Ministrų lygiu politinis dialogas vyksta Bendradarbiavimo taryboje, įsteigtoje pagal 75 straipsnį, o kitais atvejais – bendru sutarimu.

6 straipsnis

Šalys nustato kitas politinio dialogo procedūras ir mechanizmus, pirmiausia šiuos:

- reguliarūs vyresniųjų pareigūnų, atstovaujančių Bendrijai bei jos valstybėms narėms ir Kirgizijos Respublikai, susitikimai,

- galimybių, kurias teikia Šalių diplomatiniai kanalai, įskaitant atitinkamus kontaktus dvišalių ir daugiašalių santykių srityje, pavyzdžiui, Jungtinėse Tautose, ESBK posėdžiuose ir kitur, visapusiškas panaudojimas,

- bet kurios kitos priemonės, įskaitant galimybę rengti ekspertų susitikimus, kurie padėtų konsoliduoti ir plėtoti šį dialogą.

7 straipsnis

Politinis dialogas parlamentų lygiu vyksta 80 straipsniu įsteigtame Parlamentiniame bendradarbiavimo komitete.

III ANTRAŠTINĖ DALIS

PREKYBA PREKĖMIS

8 straipsnis

1. Šalys suteikia viena kitai palankiausio režimo statusą visose srityse dėl:

- muitų ir mokesčių, taikomų importui ir eksportui, įskaitant tokių muitų ir mokesčių rinkimo būdą,

- nuostatų, susijusių su muitinės formalumų atlikimų, tranzitu, sandėliavimu ir perkrovimu,

- mokesčių ir kitų bet kokios rūšies vidaus rinkliavų, tiesiogiai ar netiesiogiai taikomų importuotoms prekėms,

- mokėjimo būdų ir tokių mokėjimų pervedimo,

- taisyklių, susijusių su prekių pardavimu, pirkimu, vežimu, platinimu ir naudojimu vidaus rinkoje.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma:

a) pranašumams, teikiamiems siekiant sukurti muitų sąjungą ar laisvosios prekybos erdvę arba sukūrus tokią sąjungą ar erdvę,

b) pranašumams, teikiamiems konkrečioms šalims pagal GATT ir kitus tarptautinius susitarimus besivystančių šalių labui;

c) pranašumams, teikiamiems kaimyninėms šalims siekiant palengvinti judėjimą per sieną.

3. Pereinamuoju laikotarpiu, kuris baigiasi, kai Kirgizijos Respublika prisijungia prie GATT arba 1998 m. gruodžio 31 d., atsižvelgiant į tai, kuri data yra ankstesnė, 1 dalies nuostatos netaikomos I priede apibrėžtiems pranašumams, kuriuos Kirgizijos Respublika suteikia kitoms valstybėms, tapusioms nepriklausomomis iširus TSRS.

9 straipsnis

1. Šalys sutaria, kad tranzito laisvės principas yra esminė sąlyga šio Susitarimo tikslams pasiekti.

Dėl to kiekviena Šalis užtikrina neribotą tranzitą per savo teritoriją prekėms, kurių kilmės vieta arba kurių paskirties vieta yra kitos Šalies muitinės teritorija.

2. Tarp Šalių taikomos GATT V straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse apibūdintos taisyklės.

3. Šiame straipsnyje nustatytos taisyklės neprieštarauja jokioms kitoms specialioms taisyklėms, susijusioms su konkrečiais sektoriais, pirmiausia transporto, ar Šalių sutartais produktais.

10 straipsnis

Nepažeisdama teisių ir įsipareigojimų, kylančių iš abi Šalis saistančių tarptautinių konvencijų dėl prekių laikinojo įvežimo, kiekviena Šalis atleidžia kitą Šalį nuo importo mokesčių ir muitų mokėjimo už laikinai įvežtas prekes tais atvejais ir laikantis tų procedūrų, kuriuos numato bet kuri kita ją saistanti tarptautinė konvencija šiuo klausimu, pagal jos teisės aktus. Atsižvelgiama į sąlygas, kuriomis atitinkama Šalis yra priėmusi iš tokios konvencijos kylančias prievoles.

11 straipsnis

1. Kirgizijos Respublikos kilmės prekės importuojamos į Bendriją be kiekybinių apribojimų, nepažeidžiant šio Susitarimo 13, 16 ir 17 straipsnio bei Ispanijos ir Portugalijos stojimo akto 77, 81, 244, 249 ir 280 straipsnių.

2. Bendrijos kilmės prekės importuojamos į Kirgizijos Respubliką be jokių kiekybinių apribojimų ir lygiaverčio poveikio priemonių.

12 straipsnis

Šalys tarpusavyje prekiauja prekėmis rinkos kainomis.

13 straipsnis

1. Jei koks nors produktas yra importuojamas į vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritoriją tokiais padidintais kiekiais ir tokiomis sąlygomis, kad daro arba gali padaryti žalą panašių ar tiesiogiai konkuruojančių produktų vidaus gamintojams, Bendrija arba Kirgizijos Respublika, kuri iš jų suinteresuota, gali imtis atitinkamų priemonių laikydamasi toliau nurodytų procedūrų ir sąlygų.

2. Prieš imdamasi kokių nors priemonių arba atvejais, kuriems taikoma šio straipsnio 4 dalis, kuo greičiau po to atitinkamai Bendrija arba Kirgizijos Respublika Bendradarbiavimo tarybai pateikia visą svarbią informaciją, siekiant rasti abiem Šalims priimtiną sprendimą, kaip numatyta IX antraštinėje dalyje.

3. Jei po šių konsultacijų Šalys per 30 dienų nuo perdavimo Bendradarbiavimo tarybai nepasiekia susitarimo dėl veiksmų šiai situacijai išvengti, konsultacijų prašiusi Šalis gali apriboti atitinkamų produktų importą arba taikyti kitas atitinkamas priemones tokiu mastu ir tokį laikotarpį, kokių reikia, kad žala nebūtų padaryta arba ji būtų atitaisyta arba kitoms tinkamoms priemonėms priimti.

4. Kritinėmis aplinkybėmis, kai delsimas padarytų nepataisomą žalą, Šalys gali imtis priemonių iki konsultacijų, jeigu konsultacijos surengiamos tuojau po to, kai tokių veiksmų buvo imtasi.

5. Pasirinkdamos priemones pagal šį straipsnį, Susitariančiosios Šalys pirmenybę teikia toms, kurios mažiausiai trikdo šio Susitarimo tikslų siekimą.

6. Jokia šio straipsnio nuostata jokiu būdu neužkerta kelio bet kuriai Šaliai imtis antidempingo ar kompensacinių priemonių pagal GATT VI straipsnį, Susitarimą dėl GATT VI straipsnio įgyvendinimo, Susitarimą dėl GATT VI, XVI ir XXIII straipsnių aiškinimo ir taikymo arba susijusius vidaus teisės aktus.

14 straipsnis

Šalys įsipareigoja apsvarstyti šio Susitarimo nuostatų dėl tarpusavio prekybos prekėmis plėtotę atsižvelgdamos į aplinkybes, įskaitant padėtį, susijusią su Kirgizijos Respublikos prisijungimu prie GATT. Bendradarbiavimo taryba gali teikti Šalims rekomendacijas dėl tokios plėtotės, kurios prireikus gali būti priimtos ir įgyvendintos Šalių susitarimu, laikantis jų atitinkamų procedūrų.

15 straipsnis

Šis Susitarimas neužkerta kelio importo, eksporto ar tranzitu vežamų prekių draudimams arba apribojimams dėl viešosios moralės, viešosios tvarkos ar visuomenės saugumo, žmonių, gyvūnų ar augalų gyvybės ar sveikatos apsaugos, gamtinių išteklių apsaugos, meninę, istorinę ar archeologinę vertę turinčių nacionalinių vertybių apsaugos arba intelektinės, pramoninės komercinės nuosavybės apsaugos ar taisyklių, susijusių su auksu ar sidabru. Tačiau tokie uždraudimai ir apribojimai neturi būti šališko diskriminavimo ar Šalių tarpusavio prekybos paslėpto ribojimo priemonė.

16 straipsnis

Ši antraštinė dalis netaikoma prekybai tekstilės gaminiais, klasifikuojamais kombinuotosios nomenklatūros 50–63 skirsniuose. Prekybą šiais gaminiais reglamentuoja atskiras susitarimas, parafuotas 1993 m. spalio 15 d. ir laikinai taikomas nuo 1994 m. sausio 1 d.

17 straipsnis

1. Prekybą produktais, kuriems taikoma Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutartis, reglamentuoja šios antraštinės dalies nuostatos, išskyrus 11 straipsnį.

2. Įsteigiama kontaktinė grupė anglių ir plieno klausimais, kurią sudaro Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos atstovai.

Kontaktinė grupė reguliariai keičiasi informacija visais Šalim rūpimais klausimais dėl anglių ir plieno.

18 straipsnis

Prekybai branduolinėmis medžiagomis taikomos konkretaus Europos atominės energijos bendrijos ir Kirgizijos Respublikos susitarimo nuostatos.

IV ANTRAŠTINĖ DALIS

VERSLUI IR INVESTICIJOMS SKIRTOS NUOSTATOS

I SKYRIUS

DARBO SĄLYGOS

19 straipsnis

1. Atsižvelgdamos į kiekvienoje valstybėje narėje taikomus įstatymus, sąlygas ir tvarką, Bendrija ir jos valstybės narės užtikrina, kad režimas, taikomas Kirgizijos piliečiams, teisėtai samdomiems kurios nors valstybės narės teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu.

2. Atsižvelgdama į savo įstatymus, sąlygas ir tvarką, Kirgizijos Respublika užtikrina, kad režimas, taikomas bet kurios valstybės narės piliečiams, teisėtai samdomiems Kirgizijos Respublikos teritorijoje, nediskriminuotų jų dėl pilietybės, lyginant su savo piliečiais, darbo sąlygų, atlyginimo ar atleidimo iš darbo atžvilgiu.

20 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba, atsižvelgdama į readmisijos principą ir praktiką, svarsto, kokių galima imtis bendrų pastangų neteisėtai imigracijai kontroliuoti.

21 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba nagrinėja, kaip galima pagerinti verslininkų darbo sąlygas laikantis Šalių tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant tuos, kurie išdėstyti ESBK Bonos konferencijos dokumente.

22 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas šio Susitarimo 19, 20 ir 21 straipsniams įgyvendinti.

II SKYRIUS

BENDROVIŲ ĮSTEIGIMUI IR VEIKLAI TURINČIOS POVEIKIO SĄLYGOS

23 straipsnis

1. Bendrija ir jos valstybės narės, laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, 25 straipsnyje apibrėžtų Kirgizijos bendrovių įsisteigimui savo teritorijoje, vykdomam steigiant dukterines bendroves ir filialus, taiko ne mažiau palankų režimą nei bet kuriai trečiajai šaliai, o jų teritorijoje įsisteigusių Kirgizijos bendrovių dukterinių bendrovių ir filialų veiklai taiko ne mažiau palankų režimą nei bet kurios trečiosios šalies atitinkamai bendrovei ar filialui.

2. Nepažeidžiant 35 ir 84 straipsnių nuostatų, Kirgizijos Respublika, laikydamasi savo įstatymų ir kitų teisės aktų, Bendrijos bendrovėms ir jų filialams taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris yra taikomas Kirgizijos bendrovėms ir jų filialams arba bet kurios trečiosios šalies bendrovėms ir jų filialams, atsižvelgiant į tai, kuris iš jų yra palankesnis, susijusį su jų įsisteigimu ir veiklos vykdymu, kaip apibrėžta 25 straipsnyje, jos teritorijoje.

24 straipsnis

23 straipsnio nuostatos netaikomos oro transportui, vidaus vandenų ir jūrų transportui.

25 straipsnis

Šiame susitarime:

a) „Bendrijos bendrovė“ arba „Kirgizijos bendrovė“ atitinkamai – tai bendrovė, įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Kirgizijos Respublikos įstatymus ir turinti savo registruotą buveinę ar centrinę administraciją arba pagrindinę verslo vietą atitinkamai Bendrijos arba Kirgizijos Respublikos teritorijoje. Tačiau, jei bendrovė įsteigta atitinkamai pagal valstybės narės arba Kirgizijos Respublikos įstatymus, bendrovė laikoma atitinkamai Bendrijos arba Kirgizijos bendrove, jei jos veikla yra realiai ir nuolat susijusi atitinkamai su vienos iš valstybių narių arba Kirgizijos Respublikos ekonomika;

b) bendrovės „dukterinė bendrovė“ – tai pirmosios bendrovės kontroliuojama bendrovė;

c) „filialas“ – tai juridinio asmens statuso neturinti verslo vieta, kuri turi pastovumo požymių, kaip patronuojančio subjekto padalinys, turi administraciją ir yra materialiai aprūpinta turėti verslo santykių su trečiosiomis šalimis taip, kad pastarosios, žinodamos, kad prireikus bus teisinis ryšys su patronuojančiu subjektu, pagrindine buveine, kuri yra užsienyje, neturi derėtis tiesiogiai su tokiu patronuojančiu subjektu, bet gali sudaryti sandorius verslo vietoje, kuri yra padalinys;

d) „įsisteigimas“ – tai Bendrijos arba Kirgizijos bendrovių, kaip nurodyta a punkte, teisė imtis ekonominės veiklos steigiant ir valdant atitinkamai Kirgizijos Respublikoje arba Bendrijoje dukterines bendroves ir filialus;

e) „veikla“ – tai ekonominės veiklos vykdymas;

f) „ekonominė veikla“ – pramoninio, komercinio ar profesinio pobūdžio veikla.

g) Tarptautinio jūrų transporto atveju, įskaitant mišraus transporto operacijas, susijusias su kelionės jūra etapu, valstybių narių arba Kirgizijos Respublikos nacionaliniai subjektai, įsisteigę atitinkamai už Bendrijos arba Kirgizijos Respublikos ribų, bei už Bendrijos arba Kirgizijos Respublikos ribų įsteigtos laivybos bendrovės, kurias kontroliuoja atitinkamai valstybės narės arba Kirgizijos Respublikos nacionaliniai subjektai, taip pat patenka į šio skyriaus ir III skyriaus nuostatų taikymo sritį, jei jų laivai yra įregistruoti atitinkamai toje valstybėje narėje arba Kirgizijos Respublikos pagal atitinkamus jų teisės aktus.

26 straipsnis

1. Nepaisant bet kurių kitų šio Susitarimo nuostatų, jokiai Šaliai nedraudžiama taikyti riziką ribojančias priemones, įskaitant priemones, skirtas investuotojams, indėlininkams, draudėjams ar asmenims, kuriems finansinės paslaugos teikėjas yra įsipareigojęs kaip patikėtinis, apsaugoti arba finansų sistemos vientisumui ir stabilumui užtikrinti. Jeigu tokios priemonės prieštarauja šio Susitarimo nuostatoms, jos nenaudojamos kaip būdas išvengti kurios nors Šalies įsipareigojimų pagal šį Susitarimą.

2. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip reikalavimas, kad kuri nors Šalis atskleistų su individualių klientų reikalais ir sąskaitomis susijusią informaciją arba bet kokią konfidencialią ar viešųjų subjektų turimą patentinę informaciją.

27 straipsnis

Šio Susitarimo nuostatos nekliudo abiem Šalims taikyti jokių priemonių, kurios yra būtinos siekiant neleisti pasinaudojant šio Susitarimo nuostatomis apeiti jos priemones, taikomas trečiųjų šalių patekimui į jos rinką.

28 straipsnis

1. Nepaisant šios antraštinės dalies I skyriaus nuostatų, Bendrijos arba Kirgizijos bendrovė, įsisteigusi atitinkamai Kirgizijos Respublikos arba Bendrijos teritorijoje, turi teisę samdyti arba kad jos dukterinės bendrovės arba filialai, laikydamiesi priimančiojoje įsisteigimo šalyje galiojančių įstatymų, samdytų atitinkamai Kirgizijos Respublikos ir Bendrijos teritorijoje darbuotojus, kurie yra atitinkamai valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos piliečiai, jei tokie darbuotojai priklauso pagrindiniam personalui, kaip apibrėžta 2 dalyje, ir jei juos išimtinai samdo bendrovės arba filialai. Leidimai gyventi ir dirbti tokiems darbuotojams išduodami tik tokio darbo laikotarpiui.

2. Pirmiau minėtų bendrovių, čia vadinamų „organizacijomis“, pagrindinis personalas yra „bendrovės viduje perkelti darbuotojai“, kaip apibrėžta c punkte, pagal toliau nurodytas kategorijas, jeigu organizacija yra juridinis asmuo ir jeigu atitinkami asmenys buvo samdomi arba joje yra buvę partneriais (išskyrus daugumą akcijų turinčius akcininkus) bent metus prieš pat tokį perkėlimą:

a) asmenys, einantys organizacijoje aukštesnes pareigas, kurie visų pirma vadovauja steiginio valdymui, daugiausia prižiūrimi tos įmonės direktorių valdybos ar akcininkų arba gaudami jų nurodymus, įskaitant:

– vadovaujančius steiginiui arba steiginio skyriui ar padaliniui,

– prižiūrinčius ar kontroliuojančius kitų priežiūros, profesinį ar vadybos darbą dirbančių darbuotojų darbą,

– turinčius įgaliojimus asmeniškai priimti ir atleisti darbuotojus arba rekomenduoti priimti ir atleisti darbuotojus arba spręsti kitus personalo klausimus;

b) Organizacijoje dirbantys asmenys, kurie turi retų žinių, svarbių organizacijos teikiamoms paslaugoms, mokslinių tyrimų įrangai, metodams ar valdymui. Vertinant tokias žinias, be tokių žinių specifikos, susijusios su steiginiu, gali būti atsižvelgiama į aukšto lygio kvalifikaciją, siejamą su darbo ar verslo pobūdžiu, reikalaujančiu specifinių techninių žinių, įskaitant priklausymą akredituotai profesinei organizacijai;

c) „Bendrovės viduje perkeltas darbuotojas“ apibrėžiamas kaip fizinis asmuo, dirbantis organizacijoje Šalies teritorijoje ir laikinai perkeliamas vykdant ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje; atitinkama organizacija turi turėti pagrindinę verslo buveinę Šalies teritorijoje, o perkėlimas turi būti į tos organizacijos steiginį (filialą, dukterinę įmonę) veiksmingai vykdant panašių rūšių ekonominę veiklą kitos Šalies teritorijoje.

29 straipsnis

Šalys pripažįsta nacionalinio režimo dėl bendrovių įsisteigimo ir veikimo viena kitos teritorijoje suteikimo viena kitai svarbą ir susitaria apsvarstyti galimybę siekti šio tikslo abipusiai priimtinu pagrindu, atsižvelgdamos į visas galimas Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

30 straipsnis

1. Šalys dės visas pastangas, kad išvengtų priemonių ar veiksmų, labiau sugriežtinančių viena kitos bendrovių įsisteigimo ir veikimo sąlygas negu ta padėtis, kuris buvo dieną prieš pasirašant Susitarimą.

2. Šio straipsnio nuostatos nepažeidžia 38 straipsnio nuostatų: tuos atvejus, kuriems taikomas 38 straipsnis, reglamentuoja tik jo nuostatos ir negali reglamentuoti jokios kitos nuostatos.

3. Kirgizijos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi partnerystės ir bendradarbiavimo principu bei atsižvelgdama į 44 straipsnio nuostatas, informuoja Bendriją apie savo ketinimus pateikti svarstyti naujus įstatymus arba priimti naujus teisės aktus, kurie galėtų labiau apriboti Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų steigimą ir veiklą Kirgizijos Respublikoje, palyginti su padėtimi, kuri buvo dieną prieš pasirašant šį Susitarimą. Bendrija gali kreiptis į Kirgizijos Respubliką su prašymu pateikti tų įstatymų ar kitų teisės aktų projektus ir pradėti konsultacijas dėl tų projektų.

4. Jeigu Kirgizijos Respublikos priimti nauji įstatymai ar kiti teisės aktai labiau riboja Bendrijos bendrovių dukterinių įmonių ir filialų, įsikūrusių Kirgizijos Respublikoje, veiklą, palyginti su padėtimi Susitarimo pasirašymo dieną, tie atitinkami įstatymai ar kiti teisės aktai trejus metus po atitinkamo akto įsigaliojimo netaikomi toms dukterinėms įmonėms ir filialams, kurie to akto įsigaliojimo metu jau buvo įsisteigę Kirgizijos Respublikoje.

III SKYRIUS

TARPTAUTINIS PASLAUGŲ TEIKIMAS TARP BENDRIJOS IR KIRGIZIJOS RESPUBLIKOS

31 straipsnis

1. Pagal šio skyriaus nuostatas, atsižvelgdamos į Šalių paslaugų sektorių plėtrą, Šalys įsipareigoja imtis būtinų priemonių siekiant palaipsniui leisti teikti paslaugas, kurias teikia Bendrijos ar Kirgizijos bendrovės, įsisteigusios kitoje Šalyje nei asmenys, kuriems tos paslaugos skirtos.

2. Bendradarbiavimo taryba teikia rekomendacijas dėl šio straipsnio 1 dalies įgyvendinimo.

32 straipsnis

Šalys bendradarbiauja, siekdamos sukurti Kirgizijos Respublikoje į rinką orientuotą paslaugų sektorių.

33 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja veiksmingai taikyti neribojamo dalyvavimo tarptautinėje jūrų rinkoje ir eisme komerciniais pagrindais principą:

a) pirmesnė nuostata nepažeidžia teisių ir prievolių, kylančių iš Jungtinių Tautų Konvencijos dėl linijinių laivų savininkų asociacijų elgesio kodekso, kiek jis taikytinas vienai ar kitai šio Susitarimo Šaliai. Asociacijoms nepriklausančios laivybos linijos yra laisvos veikti konkuruojant su asociacija, jei jos laikosi sąžiningos konkurencijos komerciniu pagrindu principo;

b) Šalys patvirtina, kad jos pripažįsta laisvos konkurencijos aplinką kaip esminį biriųjų ir skystųjų krovinių vežimo verslo požymį.

2. Taikydamos šio straipsnio 1 dalies principus, Šalys:

a) nuo šio Susitarimo įsigaliojimo netaiko jokių bet kurios valstybės narės ir buvusios Tarybų Sąjungos dvišalių susitarimų nuostatų dėl krovinių dalijimosi;

b) neįtraukia krovinių dalijimosi nuostatų į būsimus dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis, išskyrus tomis išimtinėmis aplinkybėmis, kai priešingu atveju vienos ar kitos šio Susitarimo Šalies linijinių laivų kompanijos neturėtų veiksmingos galimybės netrikdomai dirbti maršrutais į atitinkamą trečiąją šalį ir atgal;

c) uždraudžia susitarimus dėl krovinių dalijimosi būsimuose dvišaliuose susitarimuose dėl prekybos biriaisiais ir skystaisiais kroviniais;

d) įsigaliojus šiam Susitarimui, panaikina visas vienašales priemones, administracines, technines ir kitas kliūtis, galinčias turėti ribojantį ar diskriminuojantį poveikį laisvam tarptautinio jūrų transporto paslaugų teikimui.

34 straipsnis

Siekiant užtikrinti Šalių transporto koordinuotą plėtrą, pritaikytą jų komerciniams poreikiams, abipusio patekimo į rinką sąlygos ir kelių, geležinkelio, vidaus vandenų transporto ir, prireikus, oro transporto paslaugų teikimas gali būti aptartas konkrečiuose susitarimuose, kuriuos Šalys prireikus sudaro įsigaliojus šiam Susitarimui.

IV SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

35 straipsnis

1. Šios antraštinės dalies nuostatos taikomos atsižvelgiant į apribojimus, pateisinamus viešosios tvarkos, visuomenės saugumo ar visuomenės sveikatos sumetimais.

2. Jos netaikomos veiklai, kuri kurios nors Šalies teritorijoje, kad ir retais atvejais, yra susijusi su oficialių įgaliojimų vykdymu.

36 straipsnis

Taikant šią antraštinę dalį, jokia Susitarimo nuostata neužkerta kelio Šalims taikyti savo įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius fizinių asmenų atvykimą ir buvimą, darbą, darbo sąlygas, įsisteigimą ir paslaugų teikimą, jeigu, tai darant, jie netaikomi jiems taip, kad panaikintų arba sumažintų naudą, kurią bet kuri Šalis gauna pagal kurią nors konkrečią Susitarimo nuostatą. Pirmesnė nuostata nekliudo taikyti 35 straipsnio.

37 straipsnis

Bendrovės, kurios yra kontroliuojamos arba nuosavybės teise visiškai priklauso Kirgizijos ir Bendrijos bendrovėms kartu, taip pat naudojasi II, III ir IV skyrių nuostatomis.

38 straipsnis

Režimas, Šalių viena kitai suteikiamas pagal šį Susitarimą nuo tos dienos, kai lieka vienas mėnuo iki atitinkamų įsipareigojimų pagal Bendrąjį susitarimą dėl prekybos paslaugomis (GATS) įsigaliojimo dienos, sektoriams ar priemonėms, kuriems taikomas GATS, jokiu būdu neturi būti palankesnis negu tas, kurį tokia pirmoji Šalis teikė pagal GATS nuostatas, kiekvienam paslaugų sektoriui, sektoriaus padaliniui ir paslaugos teikimo būdui.

39 straipsnis

Taikant II, III ir IV skyrius neatsižvelgiama į režimą, kurį Bendrija, jos valstybės narės ar Kirgizijos Respublika taiko vykdydamos įsipareigojimus, prisiimtus pagal ekonominės integracijos susitarimus, laikantis GATS V straipsnio principų.

40 straipsnis

1. Palankiausias režimas, suteikiamas pagal šios dalies nuostatas, netaikomas mokesčių lengvatoms, kurias Šalys taiko arba ateityje taikys remiantis dvigubo apmokestinimo išvengimo susitarimais ar kitais susitarimais mokesčių klausimais.

2. Jokia šios dalies nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti Šalims imtis ar vykdyti kokios nors priemonės, kuria siekiama užkirsti kelią mokesčių vengimui remiantis susitarimų dvigubam apmokestinimui išvengti ir kitų susitarimų mokesčių klausimais arba vidaus fiskalinių teisės aktų nuostatomis.

3. Jokia šios dalies arba nuostata negali būti aiškinama kaip neleidžianti valstybėms narėms arba Kirgizijos Respublikai taikant atitinkamas fiskalinių teisės aktų nuostatas daryti skirtumą tarp mokesčių mokėtojų, kurių padėtis nėra vienoda, ypač dėl nuolatinės gyvenamosios vietos.

41 straipsnis

Nepažeidžiant 28 straipsnio, jokia II, III ir IV skyriaus nuostata negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę:

– valstybių narių arba Kirgizijos Respublikos piliečiams atvykti atitinkamai į Kirgizijos Respublikos arba Bendrijos teritoriją arba joje būti remiantis kokiu nors statusu, ypač kaip bendrovės akcininkas ar partneris arba jos vadybininkas ar tarnautojas, arba paslaugų teikėjas ar gavėjas,

– Bendrijos dukterinėms bendrovėms arba Kirgizijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Bendrijos teritorijoje Kirgizijos Respublikos piliečių,

– Kirgizijos dukterinėms bendrovėms arba Bendrijos bendrovių filialams įdarbinti arba būti įdarbinusiems Kirgizijos Respublikos teritorijoje valstybių piliečių,

– Kirgizijos bendroves arba Kirgizijos bendrovių Bendrijos dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra Kirgizijos piliečiai, dirbti kitiems asmenims ir jų žinioje pagal laikinas darbo sutartis,

– Bendrijos bendroves arba Bendrijos bendrovių Kirgizijos dukterines bendroves ar filialus aprūpinti darbuotojais, kurie yra valstybių narių piliečiai, pagal laikinas darbo sutartis.

V SKYRIUS

EINAMIEJI MOKĖJIMAI IR KAPITALAS

42 straipsnis

1. Šalys įsipareigoja leisti laisvai konvertuojama valiuta bet kokius mokėjimus pagal mokėjimų balanso einamąją sąskaitą tarp Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos nuolatinių gyventojų, susijusius su prekių, paslaugų ar asmenų judėjimu, daromus pagal šio Susitarimo nuostatas.

2. Dėl sandorių, susijusių su mokėjimų balanso kapitalo sąskaita, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo užtikrinamas laisvas kapitalo judėjimas, susijęs su tiesioginėmis investicijomis į bendroves, kurios yra įsteigtos pagal priimančios šalies įstatymus, ir investicijomis, kurios atliekamos pagal II skyriaus nuostatas, taip pat su šių investicijų likvidavimu ar repatrijavimu ir bet kokiu iš to gautu pelnu.

3. Nepažeidžiant šio straipsnio 2 ar 5 dalies, nuo šio Susitarimo įsigaliojimo neįvedami jokie nauji užsienio valiutos apribojimai kapitalo judėjimo ir su tuo susijusių einamųjų mokėjimų tarp Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos nuolatinių gyventojų atžvilgiu, o esama tvarka nesugriežtinama.

4. Šalys konsultuojasi viena su kita, kad palengvintų kapitalo rūšių, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytas kapitalo rūšis, judėjimą tarp Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos ir taip skatintų siekti šio Susitarimo tikslų.

5. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, kol Kirgizijos valiuta taps visiškai konvertuojama, kaip apibrėžta su Tarptautinių valiutos fondu (TVF) sudaryto susitarimo VIII straipsnyje, Kirgizijos Respublika ypatingomis aplinkybėmis gali taikyti valiutos keitimo apribojimus, susijusius su trumpalaikių ir vidutinės trukmės finansinių kreditų suteikimu ar ėmimu, tokiu mastu, kokiu tokie kreditų suteikimo ar ėmimo apribojimai yra taikomi Kirgizijos Respublikai ir leidžiami pagal TVF Kirgizijos Respublikai nustatytą statusą. Kirgizijos Respublika taiko šiuos apribojimus, laikydamasi nediskriminavimo principo. Jie taikomi taip, kad kuo mažiausiai trukdytų šiam Susitarimui. Kirgizijos Respublika nedelsdama praneša Bendradarbiavimo tarybai apie tokių priemonių taikymą ir apie bet kuriuos jų pakeitimus.

6. Nepažeidžiant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, jeigu, susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, kapitalo judėjimas tarp Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos sukelia arba grasina sukelti rimtų sunkumų, vykdant valiutų keitimo kursų politiką ar pinigų politiką Bendrijoje ar Kirgizijos Respublikoje, atitinkamai Bendrija ir Kirgizijos Respublika kapitalo judėjimo tarp Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos atžvilgiu gali imtis apsaugos priemonių daugiausiai šešių mėnesių laikotarpiui, jei tokios priemonės yra tikrai būtinos.

VI SKYRIUS

INTELEKTINĖS, PRAMONINĖS IR KOMERCINĖS NUOSAVYBĖS APSAUGA

43 straipsnis

1. Pagal šio straipsnio ir II priedo nuostatas Kirgizijos Respublika ir toliau gerina intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių apsaugą, kad iki penktųjų metų po šio Susitarimo įsigaliojimo pabaigos apsaugos lygis pasiektų lygį, panašų į Bendrijos apsaugos lygį, įskaitant veiksmingas tokių teisių užtikrinimo priemones. Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti pratęsti pirmiau nurodytą laikotarpį, atsižvelgdama į ypatingas Kirgizijos Respublikoje vyraujančias aplinkybes.

2. Iki penktųjų metų po Susitarimo įsigaliojimo pabaigos Kirgizijos Respublika prisijungia prie daugiašalių konvencijų dėl intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių, kurios nurodytos II priedo 1 punkte ir prie kurių yra prisijungusios valstybės narės arba kurias valstybės narės taiko de facto pagal atitinkamas tų konvencijų nuostatas.

V ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINIS BENDRADARBIAVIMAS

44 straipsnis

1. Šalys pripažįsta, kad esamų ir būsimų Kirgizijos Respublikos teisės aktų derinimas su Bendrijos teisės aktais yra svarbi Kirgizijos Respublikos ir Bendrijos ekonominių ryšių stiprinimo sąlyga. Kirgizijos Respublika stengiasi užtikrinti, kad jos teisės aktai palaipsniui taptų suderinami su Bendrijos teisės aktais.

2. Įstatymų derinimas pirmiausia apima šias sritis: muitinės teisę, bendrovių teisę, bankų teisę, bendrovių sąskaitas ir mokesčius, intelektinę nuosavybę, darbuotojų apsaugą darbo vietoje, finansines paslaugas, konkurencijos taisykles, viešuosius pirkimus, žmonių, gyvūnų ir augalų sveikatos ir gyvybės apsaugą, aplinką, vartotojų apsaugą, netiesioginį apmokestinimą, technines taisykles ir standartus, branduolinės energetikos įstatymus ir kitus teisės aktus ir transportą.

3. Bendrija teikia Kirgizijos Respublikai techninę pagalbą šioms priemonėms įgyvendinti; jos gali apimti, inter alia:

– ekspertų mainus,

– išankstinės informacijos, pirmiausia apie atitinkamus teisės aktus, teikimą,

– seminarų organizavimą,

– profesinio rengimo veiklą,

– pagalbą verčiant atitinkamų sričių Bendrijos teisės aktus.

4. Šalys susitaria apsvarstyti būdus, kaip suderintai taikyti jų atitinkamus konkurencijos įstatymus tais atvejais, kai daroma įtaka jų tarpusavio prekybai.

VI ANTRAŠTINĖ DALIS

EKONOMINIS BENDRADARBIAVIMAS

45 straipsnis

1. Bendrija ir Kirgizijos Respublika nustato ekonominį bendradarbiavimą, kurio tikslas yra padėti Kirgizijos Respublikos ekonomikos reformos procesui, pagyvinti ekonomiką ir paskatinti tvarią Kirgizijos Respublikos plėtrą. Toks bendradarbiavimas stiprina esamus ekonominius ryšius abiejų Šalių labui.

2. Šalių politikos kryptys ir kitos priemonės bus skirtos skatinti Kirgizijos Respublikos ekonomines bei socialines reformas ir ekonomikos sistemos pertvarkymą ir derinamos prie tvarios ir darnios socialinės plėtros reikalavimų; jos taip pat turėtų apimti aplinkosaugos reikalavimus.

3. Tuo tikslu bendradarbiaujant daugiausia dėmesio skiriama, pirmiausia ekonominei ir socialinei plėtrai, žmogiškųjų išteklių plėtrai, paramai įmonėms (įskaitant privatizavimą, investicijas ir finansinių paslaugų plėtrą), žemės ūkiui ir maisto produktams, energetikai ir civilinei branduolinei saugai, transportui, turizmui, aplinkos apsaugai ir regioniniam bendradarbiavimui.

4. Ypač daug dėmesio skiriama priemonėms, galinčioms paskatinti nepriklausomų valstybių bendradarbiavimą, kuris prisidėtų prie darnios regiono plėtros.

5. Prireikus Bendrija gali teikti techninę pagalbą ekonominiam bendradarbiavimui ir kitoms šiame Susitarime numatytoms bendradarbiavimo formoms, atsižvelgdama į atitinkamą Bendrijos Tarybos reglamentą, taikytiną techninei pagalbai nepriklausomose valstybėse, į prioritetus, dėl kurių buvo susitarta orientacinėje programoje dėl Bendrijos techninės pagalbos Kirgizijos Respublikai, ir į nustatytas koordinavimo ir įgyvendinimo procedūras.

46 straipsnis

Bendradarbiavimas pramonės srityje

1. Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama skatinti:

- abiejų šalių ūkio subjektų verslo ryšių plėtrą,

- Bendrijos dalyvavimą Kirgizijai pertvarkant jos pramonę,

– valdymo tobulinimą,

– atitinkamų komercijos taisyklių ir praktikos kūrimą,

– aplinkos apsaugą.

2. Šio straipsnio nuostatos neturi įtakos įmonėms skirtų Bendrijos konkurencijos taisyklių taikymo užtikrinimui.

47 straipsnis

Investicijų skatinimas ir apsauga

1. Atsižvelgiant į Bendrijos ir valstybių narių atitinkamas galias ir kompetenciją, bendradarbiaujant siekiama kurti privačioms vidaus ir užsienio investicijoms palankų klimatą, ypač gerinant investicijų apsaugos, kapitalo perkėlimo sąlygas ir keitimąsi informacija apie palankias investavimo galimybes.

2. Šio bendradarbiavimo konkretūs tikslai yra šie:

– jei reikia, valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos susitarimų dėl investicijų skatinimo ir apsaugos sudarymas,

– jei reikia, valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos susitarimų dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sudarymas,

– palankių sąlygų užsienio investicijoms į Kirgizijos ekonomiką pritraukti sudarymas,

– stabilios ir tinkamos verslo teisės ir sąlygų sudarymas, taip pat keitimasis informacija apie įstatymus, kitus teisės aktus ir administracinę praktiką investicijų srityje,

– keitimasis informacija apie palankias investavimo galimybes, inter alia, per prekybos muges, parodas, prekybos savaites ir kitus renginius.

48 straipsnis

Viešieji pirkimai

Šalys bendradarbiauja sudarydamos sąlygas atviram ir konkurencingam viešųjų prekių ir paslaugų pirkimų sutarčių skyrimui, ypač konkurso tvarka.

49 straipsnis

Bendradarbiavimas standartų ir atitikties įvertinimo srityje

1. Šalių bendradarbiavimas skatina tarptautiniu mastu pripažintų kriterijų, principų ir gairių taikymą kokybės srityje. Tai sudarys geresnes sąlygas abipusiam pripažinimui atitikties įvertinimo srityje bei pagerins Kirgizijos produktų kokybę.

2. Tuo tikslu jos siekia bendradarbiauti techninės pagalbos projektuose, kurie:

– skatina tinkamą bendradarbiavimą su organizacijomis ir institucijomis, kurios specializuojasi šiose srityse,

– skatina naudoti Bendrijos techninius reglamentus ir taikyti Europos standartus bei atitikties įvertinimo procedūras,

– leidžia dalintis patirtimi ir techninio pobūdžio informacija kokybės valdymo srityje.

50 straipsnis

Kasyba ir žaliavos

1. Šalys siekia didinti investicijas ir prekybą kasybos ir žaliavų srityje.

2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse:

– keitimasis informacija apie perspektyvas kasybos ir spalvotųjų metalų sektoriuose,

– bendradarbiavimui būtinos teisinės sistemos kūrimas,

– prekybos klausimai,

- aplinkosaugos teisės aktų priėmimas ir įgyvendinimas,

– profesinis rengimas,

– kasybos pramonės sauga.

51 straipsnis

Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje

1. Šalys skatina bendradarbiavimą civilinių mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros (angl. RTD) srityje remiantis abipuse nauda ir atsižvelgiant į turimus išteklius, atitinkamas galimybes dalyvauti savo atitinkamose programose bei atitinkamus intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės teisių (angl. IPR) apsaugos lygius.

2. Bendradarbiavimas mokslo ir technologijų srityje apima:

– keitimąsi moksline ir technine informacija,

– bendrą RTD veiklą,

– profesinio rengimo ir mobilumo programas mokslininkams, tyrinėtojams ir technikams, abiejose pusėse dalyvaujantiems RTD.

Kai toks bendradarbiavimas apima veiklos formas, susijusias su mokymu ir/arba profesiniu rengimu, jis turėtų vykti pagal 52 straipsnio nuostatas.

Šalys abipusio sutarimo pagrindu gali bendradarbiauti mokslo ir technologijų srityje kitais būdais.

Tokioje bendradarbiavimo veikloje ypač daug dėmesio kreipiama į mokslininkų, inžinierių, tyrinėtojų ir technikų, kurie dalyvauja arba dalyvavo masinio naikinimo ginklų tyrimuose ir/arba gamyboje, perkėlimą į kitas sritis.

3. Bendradarbiavimas, kuriam taikomas šis straipsnis, vykdomas pagal konkrečius susitarimus, dėl kurių turi būti deramasi ir kurie turi būti sudaryti kiekvienos Šalies patvirtinta tvarka; juose, inter alia, pateikiamos atitinkamos nuostatos dėl IPR.

52 straipsnis

Mokymas ir profesinis rengimas

1. Šalys bendradarbiauja siekdamos kelti bendrojo išsilavinimo ir profesinių kvalifikacijų lygį Kirgizijos Respublikos viešajame ir privačiame sektoriuose.

2. Pirmiausia bendradarbiaujama šiose srityse:

– Kirgizijos Respublikos aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistemų, įskaitant aukštojo mokslo įstaigų ir aukštojo mokslo įstaigų ir diplomų sertifikavimo sistemos, modernizavimas,

– viešojo ir privataus sektorių valdininkų ir valstybės tarnautojų rengimas nustatytinose prioritetinėse srityse,

– švietimo įstaigų bendradarbiavimas, švietimo įstaigų ir firmų bendradarbiavimas,

– dėstytojų, absolventų, administratorių, jaunų mokslininkų ir tyrėjų bei jaunimo mobilumas,

– Europos civilizacijos studijų dėstymo atitinkamose institucijose skatinimas,

– Bendrijos kalbų mokymas,

– konferencijos vertėjų podiplominis mokymas,

– žurnalistų rengimas,

– dėstytojų profesinis rengimas.

3. Vienos Šalies dalyvavimas kitos Šalies atitinkamose mokymo ir profesinio rengimo programose galėtų būti svarstomas atitinkama tvarka ir prireikus tada bus kuriamos institucinės struktūros ir bendradarbiavimo planai, siejami su Kirgizijos Respublikos dalyvavimu Bendrijos Tempus programoje.

53 straipsnis

Žemės ūkis ir žemės ūkio pramonės sektorius

Bendradarbiavimo šioje srityje tikslas yra vykdyti žemės reformą, modernizuoti, privatizuoti ir pertvarkyti Kirgizijos Respublikos žemės ūkį, žemės ūkio pramonės ir paslaugų sektorius, plėtoti Kirgizijos produktų vidaus ir užsienio rinkas esant sąlygoms, užtikrinančioms aplinkos apsaugą, ir atsižvelgiant į būtinybę gerinti maisto produktų tiekimo saugumą.  Šalys taip pat siekia palaipsniui suderinti Kirgizijos standartus su Bendrijos techniniais reglamentais dėl pramoninių ir žemės ūkio maisto produktų, įskaitant sanitarijos ir fitosanitarijos standartus.

54 straipsnis

Energetika

1. Bendradarbiavimas vyksta remiantis rinkos ekonomikos ir Europos energetikos chartijos principais, atsižvelgiant į laipsnišką Europos energijos rinkų integraciją.

2. Šis bendradarbiavimas, be kita ko, apima šias sritis:

– energijos gamybos, tiekimo ir vartojimo poveikį aplinkai siekiant užkirsti kelią šios veiklos aplinkai daromą žalą arba ją mažinti,

– energijos tiekimo kokybės ir saugumo gerinimą, įskaitant tiekimo įvairinimą, ekonomiškai ir ekologiškai pagrįstu būdu,

– energetikos politikos formavimą,

– energetikos sektoriaus valdymo ir reguliavimo tobulinimą rinkos ekonomikos sąlygomis,

– įvairių institucinių, teisinių, fiskalinių ir kitų sąlygų, reikalingų prekybai ir investicijoms energetikos srityje skatinti, kūrimą,

–  energijos taupymo ir energijos ekonomiško vartojimo skatinimą,

- energetikos infrastruktūros modernizavimą,

– energetikos technologijų, naudojamų įvairių rūšių energijos tiekimui ir galutiniam vartojimui, tobulinimą,

– vadybos ir techninį mokymą energetikos sektoriuje,

- energijos tiekimo, energijos ir energetinių medžiagų transportavimo ir tranzito saugą.

55 straipsnis

Aplinka

1. Atsižvelgdamos į Europos energetikos chartiją, Šalys plėtoja ir stiprina bendradarbiavimą aplinkosaugos ir žmonių sveikatos srityje.

2. Bendradarbiaujama siekiant kovoti su aplinkos blogėjimu, pirmiausia:

– taršos lygių veiksminga stebėsena ir aplinkos įvertinimas; informavimo apie aplinkos būklę sistema,

– kova su vietinio, regioninio ir tarpvalstybinio masto oro ir vandens tarša,

– ekologinis atkūrimas,

- tvari, naši ir aplinkai nekenksminga energijos gamyba ir naudojimas,

- pramonės įmonių sauga,

– chemikalų klasifikavimas ir saugus tvarkymas,

– vandens kokybė,

– atliekų mažinimas, perdirbimas ir saugus šalinimas, Bazelio konvencijos įgyvendinimas,

– žemės ūkio poveikis aplinkai, dirvožemio erozija ir cheminė tarša,

– miškų apsauga,

– biologinės įvairovės išsaugojimas, saugomos vietovės ir biologinių išteklių tvarus naudojimas ir valdymas,

– žemės naudojimo planavimas, įskaitant statybos ir miestų planavimą,

– ekonominių ir fiskalinių priemonių naudojimas,

– visuotinė klimato kaita,

– ekologinis švietimas ir sąmoningumas,

- techninė pagalba dėl radiacijos paveiktų zonų reabilitacijos ir susijusių sveikatos bei socialinių problemų sprendimo,

– Espoo konvencijos dėl poveikio aplinkai įvertinimo įgyvendinimas tarpvalstybiniame kontekste.

3. Bendradarbiavimas vyksta pirmiausia tokiais būdais:

- planuojama, kaip likviduoti katastrofas ir kitas avarines situacijas,

– keičiamasi informacija ir ekspertais, įskaitant informaciją ir ekspertus, susijusius su švarių technologijų perdavimu ir saugiu bei ekologiškai patikimu biotechnologijų naudojimu,

– vykdoma bendra mokslinių tyrimų veikla,

– įstatymai tobulinami derinant juos su Bendrijos standartais,

– bendradarbiaujama regionų lygiu, įskaitant bendradarbiavimą Europos aplinkos agentūros sistemoje ir tarptautiniu lygiu,

– kuriamos strategijos, pirmiausia susijusios su globaliniais ir klimato klausimais bei tokios, kurioms siekiama tvarios plėtros,

– poveikio aplinkai tyrimai.

56 straipsnis

Transportas

Šalys plėtoja ir stiprina tarpusavio bendradarbiavimą transporto srityje.

Bendradarbiaujama, inter alia, siekiant pertvarkyti ir modernizuoti transporto sistemas ir tinklus Kirgizijos Respublikoje bei prireikus didinti ir užtikrinti vežimo sistemų suderinamumą siekiant kurti platesnio geografinio masto vežimo sistemą.

Šis bendradarbiavimas, inter alia, apima:

– kelių, geležinkelių, jūrų ir oro uostų valdymo ir naudojimo modernizavimą,

– geležinkelių, vandens kelių, automobilių kelių, jūrų ir oro uostų bei oro navigacijos infrastruktūros modernizavimą ir plėtojimą, įskaitant bendro intereso svarbiausių maršrutų ir pirmiau minėtų transporto rūšių transeuropinių jungčių modernizavimą,

– įvairiarūšio transporto skatinimą ir plėtojimą,

– bendrų mokslinių tyrimų ir praktinio taikymo programų skatinimą,

– transporto politikos kūrimo ir įgyvendinimo teisinės ir institucinės bazės rengimą, įskaitant privatizavimą transporto sektoriuje.

57 straipsnis

Pašto paslaugos ir telekomunikacijos

Šalys pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją plečia ir stiprina bendradarbiavimą šiose srityse:

– telekomunikacijų sektoriaus ir pašto paslaugų plėtros politikos krypčių ir gairių nustatymas,

– telekomunikacijų ir pašto paslaugų tarifų politikos ir rinkodaros principų kūrimas,

- technologijų ir pažangiosios patirties, įskaitant Europos techninius standartus ir sertifikavimo sistemas, perdavimas,

– telekomunikacijų ir pašto paslaugų projektų kūrimo ir investicijų skatinimas,

– telekomunikacijų ir pašto paslaugų teikimo efektyvumo ir kokybės gerinimas, be kita ko liberalizuojant sektorių padalinių veiklą,

– pažangus telekomunikacijų taikymas, ypač elektroninių mokėjimų srityje,

– telekomunikacijų tinklų valdymas ir jų „optimizavimas“,

– tinkama norminė bazė telekomunikacijų ir pašto paslaugoms teikti ir radijo dažnių spektrui naudoti,

– profesinis rengimas telekomunikacijų ir pašto paslaugų srities veiklos vykdymui rinkos sąlygomis.

58 straipsnis

Finansinės paslaugos

Bendradarbiavimu pirmiausia siekiama sudaryti palankias sąlygas Kirgizijos Respublikos integracijai į visuotinai pripažintas abipusių atsiskaitymų sistemas. Techninė pagalba daugiausia teikiama:

– bankų paslaugoms ir finansinėms paslaugoms plėtoti, bendrai finansavimo išteklių rinkai kurti, Kirgizijos Respublikos integracijai į visuotinai pripažintą abipusių atsiskaitymų sistemą,

– fiskalinei sistemai ir jos institucijoms Kirgizijos Respublikoje sukurti, keistis patirtimi ir personalui rengti,

– draudimo paslaugoms plėtoti, kas, inter alia, sudarytų Bendrijos bendrovėms palankias sąlygas dalyvauti steigiant bendras įmones Kirgizijos Respublikos draudimo sektoriuje, bei eksporto kreditų draudimui plėtoti.

– šis bendradarbiavimas ypač skatina Kirgizijos Respublikos ir valstybių narių santykių finansinių paslaugų sektoriuje plėtojimą.

59 straipsnis

Pinigų plovimas

1. Šalys susitaria dėl būtinumo dėti pastangas ir bendradarbiauti, kad būtų užkirstas kelias naudoti jų finansines sistemas nusikalstamu būdu, ypač darant bendro pobūdžio ir su narkotikais susijusius nusikaltimus, įgytų pajamų plovimui.

2. Bendradarbiavimas šioje srityje apima administracinę ir techninę pagalbą siekiant nustatyti tinkamus kovos su pinigų plovimu standartus, lygiaverčius tiems, kurie yra priimti Bendrijoje ir tarptautiniuose šios srities forumuose, įskaitant Finansinių veiksmų specialios paskirties grupę (angl. FATF).

60 straipsnis

Regioninė plėtra

1. Šalys stiprina tarpusavio bendradarbiavimą regioninės plėtros ir žemės naudojimo planavimo klausimais.

2. Tuo tikslu jos skatina nacionalinės, regioninės ir vietos valdžios institucijų keitimąsi informacija regioninės ir žemės naudojimo planavimo politikos klausimais ir apie regioninės politikos formavimo būdus, ypač pabrėžiant atsilikusių regionų plėtrą.

Jos taip pat skatina tiesioginius atitinkamų regionų ir už regioninę plėtrą atsakingų organizacijų kontaktus, kad, inter alia, būtų susipažįstama su regioninės plėtros skatinimo būdais ir metodais.

61 straipsnis

Bendradarbiavimas socialinėje srityje

1. Sveikatos ir saugos srityje Šalys plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą siekdamos gerinti darbuotojų sveikatos apsaugos ir saugos lygį.

Bendradarbiavimas pirmiausia apima:

– švietimą ir mokymą sveikatos ir saugos klausimais, ypač kreipiant dėmesį į padidintos rizikos sektorių veiklą,

– profilaktinių priemonių, skirtų kovoti su profesinėmis ligoms ar kitais negalavimais, rengimą ir skatinimą,

– didesnių nelaimingų atsitikimų pavojų prevenciją ir nuodingų chemikalų tvarkymą,

– mokslinius tyrimus, kuriais kuriami darbuotojų darbo aplinkos ir sveikatos bei saugos sąryšio pažinimo pagrindai.

2. Užimtumo srityje bendradarbiavimas visų pirma apima techninę pagalbą, susijusią su:

– darbo rinkos optimizacija,

– darbo paieškos ir konsultavimo paslaugų modernizavimu,

– restruktūrizavimo programų planavimu ir valdymu,

– vietos užimtumo didinimo skatinimu,

– keitimusi informacija apie lankstaus užimtumo programas, įskaitant tas, kurios susijusios su savarankiškos darbo veiklos ir verslumo skatinimu.

3. Šalys ypač daug dėmesio skiria bendradarbiavimui socialinės apsaugos srityje, kuris, inter alia, apima bendradarbiavimą planuojant ir įgyvendinant socialinės apsaugos reformas Kirgizijos Respublikoje.

Šiomis reformomis siekiama Kirgizijos Respublikoje sukurti rinkos ekonomikai būdingus apsaugos būdus, ir jos apima visas socialinės apsaugos kryptis.

62 straipsnis

Turizmas

Šalys didina ir plėtoja tarpusavio bendradarbiavimą, kuris apima:

– palankių sąlygų sudarymą turizmo verslui,

– informacijos srauto didinimą,

– pažangiosios patirties perdavimą,

– bendros veiklos galimybių tyrimą,

– oficialių turizmo organizacijų bendradarbiavimą,

– profesinį rengimą turizmui plėtoti.

63 straipsnis

Mažos ir vidutinės įmonės

1. Šalys siekia plėtoti ir stiprinti mažas ir vidutines įmones, jų asociacijas ir Bendrijos bei Kirgizijos Respublikos MVĮ bendradarbiavimą.

2. Bendradarbiavimas apima techninę pagalbą pirmiausia šiose srityse:

–MVĮ būtinos teisinės sistemos kūrimas,

– atitinkamos infrastruktūros kūrimas (paramos MVĮ agentūra, komunikacijos, pagalba kuriant MVĮ paramos fondą ),

– technologijų parkų kūrimas.

64 straipsnis

Informacija ir bendravimas

Šalys remia modernių informacijos tvarkymo būdų, įskaitant priemones, kūrimą bei skatina veiksmingą keitimąsi informacija. Pirmenybė teikiama programoms, kurių tikslas yra plačiajai visuomenei suteikti pagrindinės informacijos apie Bendriją ir Kirgizijos Respubliką, įskaitant, jei įmanoma, galimybę naudotis duomenų bazėmis gerbiant intelektinės nuosavybės teises.

65 straipsnis

Vartotojų apsauga

Šalys pradeda glaudžiai bendradarbiauti, siekdamos suderinti savo vartotojų apsaugos sistemas. Šis bendradarbiavimas gali apimti keitimąsi informacija apie teisėkūros darbą ir institucinę reformą, nuolatinių abipusės informacijos apie pavojingus produktus sistemų kūrimą, vartotojams teikiamos informacijos, ypač informacijos apie kainas, siūlomų prekių ir paslaugų charakteristikas gerinimą, vartotojų interesų atstovų mainų plėtojimą, didesnį vartotojų apsaugos politikos derinimą ir seminarų bei mokymo sesijų organizavimą.

66 straipsnis

Muitinė

1. Bendradarbiavimo tikslas yra garantuoti, kad bus laikomasi visų nuostatų, kurias numatyta priimti prekybos ir sąžiningos prekybos srityje, bei suderinti Kirgizijos Respublikos muitų sistemą su Bendrijos muitų sistema.

2. Bendradarbiavimas pirmiausia apima:

– keitimąsi informacija,

– darbo metodų tobulinimą,

– kombinuotosios nomenklatūros ir bendrojo administracinio dokumento įvedimą,

– Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos tranzito sistemų sąsają,

– patikrinimų ir formalumų, susijusių su prekių vežimu, supaprastinimą,

– paramą diegiant modernią muitinės informacinę sistemą,

– seminarų ir mokymo sesijų organizavimą.

Prireikus teikiama techninė pagalba.

3. Neprieštaraujant kitoms šiame Susitarime, ypač 69 straipsnyje, numatytoms tolesnio bendradarbiavimo formoms Šalių administracinės institucijos teikia abipusę pagalbą muitinės veiklos srityje pagal prie šio Susitarimo pridėtą protokolą.

67 straipsnis

Bendradarbiavimas statistikos srityje

Bendradarbiavimu šioje srityje siekiama plėtoti efektyvią statistikos sistemą, kad galima būtų turėti patikimus statistinius duomenis, kurių reikia ekonomikos reformos procesui remti ir kontroliuoti bei padėti plėtoti privatų verslą Kirgizijos Respublikoje.

Šalys pirmiausia bendradarbiauja šiose srityse:

– Kirgizijos statistikos sistemos pritaikymas tarptautiniams metodams, standartams ir klasifikacijai,

– keitimasis statistine informacija,

– aprūpinimas būtina statistine makroekonomine ir mikroekonomine informacija, siekiant įgyvendinti ir valdyti ekonomikos reformas.

Tuo tikslu Bendrija teikia Kirgizijos Respublikai techninę pagalbą.

68 straipsnis

Ekonomika

Šalys sudaro palankias sąlygas ekonominės reformos procesui ir ekonominės politikos krypčių koordinavimui bendradarbiaudamos siekiant suprasti jų atitinkamų ekonominių sistemų pagrindus, ekonominės politikos rinkos ekonomikos sąlygomis formavimą ir įgyvendinimą. Tuo tikslu Šalys keičiasi informacija apie makroekonomikos rezultatus ir perspektyvas.

Bendrija teikia techninę pagalbą, kad:

– padėtų Kirgizijos Respublikai vykdyti ekonomikos reformą, teikdama specializuotas konsultacijas ir techninę pagalbą,

– paskatintų ekonomistų bendradarbiavimą ir taip paspartintų pažangiosios patirties, būtinos ekonominės politikos kryptims rengti, perdavimą, bei užtikrintų platų su politikos formavimu susijusių tyrimų rezultatų skleidimą.

69 straipsnis

Narkotikai

Šalys pagal savo atitinkamus įgaliojimus ir kompetenciją bendradarbiauja, kad didėtų politikos ir priemonių veiksmingumas ir efektyvumas kovojant su narkotikų ir psichotropinių medžiagų neteisėta gamyba, tiekimu ir prekyba, prekursorių naudojimo ne pagal paskirtį prevenciją, taip pat narkotikų paklausos prevencijos ir mažinimo skatinimą. Bendradarbiavimas šioje srityje grindžiamas abipusėmis konsultacijomis ir glaudžiu Šalių bendradarbiavimu nustatant tikslus ir priemones įvairiose su narkotikais susijusiose srityse.

VII ANTRAŠTINĖ DALIS

KULTŪRINIS BENDRADARBIAVIMAS

70 straipsnis

Šalys įsipareigoja skatinti kultūrinį bendradarbiavimą ir sudaryti jam palankias sąlygas.  Prireikus Bendrijos arba kurios nors valstybės narės ar kelių valstybių narių kultūrinio bendradarbiavimo programos gali tapti bendradarbiavimo objektu, taip pat gali būti plėtojama kitokia abi Šalis dominanti veikla.

VIII ANTRAŠTINĖ DALIS

FINANSINIS BENDRADARBIAVIMAS TECHNINĖS PAGALBOS SRITYJE

71 straipsnis

Kad būtų pasiekti šio Susitarimo tikslai, pagal 72, 73 ir 74 straipsnius Kirgizijos Respublika naudojasi laikina Bendrijos finansine parama, teikiama kaip techninė pagalba negrąžinamų subsidijų forma Kirgizijos Respublikos ekonomikos pertvarkymui paspartinti.

72 straipsnis

Ši finansinė pagalba teikiama pagal Tacis programą, numatytą atitinkamame Bendrijos Tarybos reglamente.

73 straipsnis

Bendrijos finansinės pagalbos tikslai ir sritys nustatomi orientacinėje programoje, atspindinčioje nustatytus prioritetus, dėl kurių Šalys susitars atsižvelgdamos į Kirgizijos Respublikos reikmes, sektorinius lėšų įsisavinimo pajėgumus ir reformos raidą. Šalys apie tai informuoja Bendradarbiavimo tarybą.

74 straipsnis

Kad skiriami ištekliai būtų optimaliai naudojami, Šalys užtikrina, kad Bendrijos techninės pagalbos įnašai būtų daromi juos glaudžiai koordinuojant su gaunamais iš kitų šaltinių, tokių kaip valstybės narės, kitos šalys ir tarptautinės organizacijos, kaip antai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, taip pat Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP) ir TVF.

IX ANTRAŠTINĖ DALIS

INSTITUCINĖS, BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

75 straipsnis

Įsteigiama Bendradarbiavimo taryba, kuri prižiūri šio Susitarimo įgyvendinimą. Ji renkasi kartą per metus ministrų lygiu. Ji nagrinėja visus svarbesnius klausimus, kylančius taikant Susitarimą, ir bet kuriuos kitus abipusiai svarbius dvišalius ar tarptautinius klausimus siekdama šio Susitarimo tikslų. Bendradarbiavimo taryba abiejų Šalių susitarimu taip pat gali teikti atitinkamas rekomendacijas.

76 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybą sudaro Europos Sąjungos Tarybos nariai bei Europos Bendrijų Komisijos nariai ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės nariai.

2. Bendradarbiavimo taryba nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Bendradarbiavimo tarybai paeiliui pirmininkauja Bendrijos atstovas ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės atstovas.

77 straipsnis

1. Bendradarbiavimo tarybai atlikti savo pareigas padeda Bendradarbiavimo komitetas, kurį sudaro Europos Sąjungos Tarybos narių atstovai bei Europos Bendrijų Komisijos atstovai ir Kirgizijos Respublikos Vyriausybės atstovai, paprastai vyresniųjų valstybės tarnautojų lygio. Bendradarbiavimo komitetui paeiliui pirmininkauja Bendrija ir Kirgizijos Respublika.

Savo darbo tvarkos taisyklėse Bendradarbiavimo taryba nustato Bendradarbiavimo komiteto pareigas, kurios apima Bendradarbiavimo tarybos posėdžių parengimą, ir kaip Komitetas turi veikti.

2. Bendradarbiavimo taryba gali bet kuriuos savo įgaliojimus perduoti Bendradarbiavimo komitetui, kuris užtikrina veiklos tęstinumą tarp Bendradarbiavimo tarybos posėdžių.

78 straipsnis

Bendradarbiavimo taryba gali nuspręsti steigti bet kuriuos kitus specialius komitetus ar organus, kurie gali padėti jai atlikti jos pareigas, ir nustatyti tokių komitetų ar organų sudėtį ir pareigas bei kaip jie turi veikti.

79 straipsnis

Nagrinėdama bet kurį klausimą, kylantį iš šio Susitarimo ir susijusį su nuostata, kurioje daroma nuorodą kokį nors GATT straipsnį, Bendradarbiavimo taryba kiek įmanoma atsižvelgia į to GATT straipsnio aiškinimą, kurio paprastai laikosi GATT Susitariančiosios Šalys.

80 straipsnis

Įsteigiamas Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas. Tai yra forumas, kuriame susitinka ir keičiasi nuomonėmis Kirgizijos Parlamento ir Europos Parlamento atstovai. Savo posėdžių periodiškumą nustato pats komitetas.

81 straipsnis

1. Parlamentinį bendradarbiavimo komitetą sudaro Europos Parlamento nariai ir Kirgizijos Parlamento nariai.

2. Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas nustato savo darbo tvarkos taisykles.

3. Parlamentiniam bendradarbiavimo komitetui pakaitomis pirmininkauja atitinkamai Europos Parlamentas ir Kirgizijos Parlamentas pagal nuostatas, kurios turi būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse.

82 straipsnis

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali iš Bendradarbiavimo tarybos prašyti atitinkamos informacijos apie šio Susitarimo įgyvendinimą, o ši prašomą informaciją pateikia komitetui.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas informuojamas apie Bendradarbiavimo tarybos rekomendacijas.

Parlamentinis bendradarbiavimo komitetas gali teikti rekomendacijas Bendradarbiavimo tarybai.

83 straipsnis

1. Atsižvelgiant į šio Susitarimo taikymo sritį kiekviena Šalis įsipareigoja užtikrinti, kad kitos Šalies fiziniai ir juridiniai asmenys, nediskriminuojant jos piliečių atžvilgių, galėtų kreiptis į Šalių kompetentingus teismus ir administracinius organus, kad apgintų asmenines teises ir savo nuosavybės teises, įskaitant su intelektine, pramonine ir komercine nuosavybe susijusias teises.

2. Pagal savo atitinkamą kompetenciją Šalys:

– skatina kreiptis į arbitražą sprendžiant ginčus, kylančius iš Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos ūkio subjektų sudarytų komercinių ir bendradarbiavimo sandorių,

– susitaria, kad, perdavus arbitražui spręsti ginčą, kiekviena ginčo Šalis gali, išskyrus atvejus, kai Šalių pasirinkto arbitražo centro taisyklės nustato kitaip, pasirinkti savo arbitrą nepaisant jo pilietybės, ir kad pirmininkaujantis trečias arbitras arba vienintelis arbitras gali būti trečiosios valstybės pilietis,

– rekomenduos savo ūkio subjektams bendru sutarimu rinktis savo sutartims taikytiną teisę,

– skatina taikyti Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (Uncitral) parengtas arbitražo taisykles ir kreiptis į valstybės, pasirašiusios 1958 m. birželio 10 d. pasirašytą Konvenciją dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo, arbitražo centrą.

84 straipsnis

Jokia šio Susitarimo nuostata netrukdo Šaliai imtis priemonių:

a) kurias ji mano esant būtinas, kad nebūtų atskleista informacija, prieštaraujanti jos esminiams saugumo interesams;

b) susijusių su ginklų, šaudmenų ar karinių medžiagų gamyba ar prekyba arba gynybos tikslams reikalingais moksliniais tyrimais, taikomąja veikla ar gamyba, jei tokios priemonės nepakenkia produktų, kurie nėra skirti konkrečiai kariniams tikslams, konkurencijos sąlygoms;

c) kurias ji mano esant būtinas jos saugumui užtikrinti kilus šalies viduje rimtiems neramumams, keliantiems grėsmę viešosios tvarkos palaikymui, karo arba karo grėsmę keliančios didelės tarptautinės įtampos metu arba būtinas tam, kad ji galėtų įvykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus taikai ir tarptautiniam saugumui užtikrinti;

d) kurias ji mano esant būtinas, kad galėtų laikytis savo tarptautinių prievolių ir įsipareigojimų dėl dvejopo naudojimo pramoninių prekių ir technologijų kontrolės.

85 straipsnis

1. Srityse, kurioms taikomas šis Susitarimas, ir nepažeidžiant jokių specialių jame esančių nuostatų:

– Bendrijai taikomos Kirgizijos Respublikos priemonės neturi diskriminuoti valstybių narių, jų piliečių arba jų bendrovių ar firmų,

– Kirgizijos Respublikai taikomos Bendrijos priemonės neturi diskriminuoti Kirgizijos piliečių arba jos bendrovių ar firmų,

2. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos nepažeidžia Šalių teisės taikyti atitinkamas savo teisės aktų nuostatas mokesčių mokėtojams, kurių sąlygos nėra identiškos pagal nuolatinę gyvenamąją vietą.

86 straipsnis

1. Kiekviena Šalis gali Bendradarbiavimo tarybai perduoti bet kurį ginčą, susijusį su šio Susitarimo taikymu ar aiškinimu.

2. Bendradarbiavimo taryba gali išspręsti ginčą pateikdama rekomendaciją.

3. Jei neįmanoma išspręsti ginčo pagal šio straipsnio 2 dalį, bet kuri Šalis gali pranešti kitai Šaliai apie taikintojo paskyrimą; kita Šalis per du mėnesius turi paskirti antrą taikintoją. Taikant šią procedūrą, Bendrija ir jos valstybės narės yra laikomos viena ginčo Šalimi.

Bendradarbiavimo taryba paskiria trečią taikintoją.

Taikintojų rekomendacijos priimamos balsų dauguma. Šios rekomendacijos nėra privalomos Šalims.

87 straipsnis

Šalys susitaria greitai atitinkamais kanalais bet kurios Šalies prašymu konsultuotis, kad aptartų bet kurį klausimą dėl šio Susitarimo aiškinimo ar įgyvendinimo ir kitus svarbius Šalių santykių aspektus.

Šio straipsnio nuostatos neturi jokios įtakos 13, 86 ir 92 straipsniams ir jų nepažeidžia.

88 straipsnis

Pagal šį Susitarimą Kirgizijos Respublikai suteikiamas režimas jokiu atveju neturi būti palankesnis negu tas, kurį valstybės narės suteikia viena kitai.

89 straipsnis

Šiame Susitarime sąvoka „Šalys“ reiškia Kirgizijos Respubliką ir Bendriją arba valstybes nares, arba Bendriją ir valstybes nares pagal jų atitinkamas galias.

90 straipsnis

Tiek, kiek reikalams, kuriems taikomas šis Susitarimas, yra taikoma Energetikos chartijos sutartis ir jos protokolai, ta sutartis ir protokolai, jiems įsigaliojus, yra taikomi tokiems reikalams, bet tik tokiu mastu, kokiu toks taikymas yra jame nustatytas.

91 straipsnis

Šis Susitarimas sudaromas pradiniam 10 metų laikotarpiui. Susitarimas kiekvienais metais automatiškai pratęsiamas, jei nė viena Šalis, likus šešiems mėnesiams iki jo galiojimo pabaigos, raštu nepraneša kitai Šaliai apie Susitarimo denonsavimą.

92 straipsnis

1. Šalys imasi bet kokių bendro pobūdžio arba konkrečių priemonių, kurių reikia jų įsipareigojimams pagal Susitarimą vykdyti. Jos pasirūpina, kad Susitarime išdėstyti tikslai būtų pasiekti.

2. Jeigu kuri nors Šalis mano, kad kita Šalis neįvykdė šiame Susitarime numatyto įsipareigojimo, ji gali imtis atitinkamų priemonių. Prieš tai, išskyrus ypatingos skubos atvejus, ji pateikia Bendradarbiavimo tarybai visą informaciją, būtiną išsamiai padėties analizei, kad būtų rastas abiem Šalim priimtinas sprendimas.

Pasirenkant šias priemones, pirmenybė turi būti teikiama toms, kurios mažiausiai trikdo Susitarimo funkcionavimą. Jei kita Šalis prašo, apie šias priemones nedelsiant pranešama Bendradarbiavimo tarybai.

93 straipsnis

I bei II priedas ir protokolas sudaro neatskiriamą šio Susitarimo dalį.

94 straipsnis

Tol, kol pagal šį Susitarimą nebus pasiektos vienodos teisės asmenims ir ūkio subjektams, šis Susitarimas neturės poveikio teisėms, kurias jie turi pagal susitarimus, saistančius vieną ar daugiau valstybių narių ir Kirgizijos Respubliką, išskyrus Bendrijos kompetencijai priklausančias sritis ir tiek, kiek tai neprieštarauja valstybių narių įsipareigojimams pagal šį Susitarimą jų kompetencijos srityse.

95 straipsnis

Šis Susitarimas taikomas teritorijoms, kuriose yra taikomos Europos bendrijos, Europos anglių ir plieno bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartys laikantis tose sutartyse nustatytų sąlygų ir Kirgizijos Respublikos teritorijai.

96 straipsnis

Šio Susitarimo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

97 straipsnis

Šio Susitarimo originalas, kurio tekstai anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų, vokiečių, kirgizų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui.

98 straipsnis

Šį Susitarimą Šalys patvirtina laikydamosi savo teisinių procedūrų.

Šis Susitarimas įsigalioja antro mėnesio nuo tos dienos, kai Šalys praneša Europos Sąjungos Tarybos Generaliniam Sekretoriui apie tai, kad jos atliko pirmojoje pastraipoje nurodytas procedūras, pirmą dieną.

Šis Susitarimas, jam įsigaliojus Kirgizijos Respublikos ir Bendrijos santykiams pakeičia 1989 m. gruodžio 18 d. Briuselyje pasirašytą Europos ekonominės bendrijos bei Europos atominės energijos bendrijos ir Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos susitarią dėl prekybos, ir ekonominio bei komercinio bendradarbiavimo.

99 straipsnis

Jei iki tol, kol bus baigtos Susitarimo įsigaliojimui būtinos procedūros, kai kurių šio Susitarimo dalių nuostatos bus įgyvendintos 1994 m. sudarius Bendrijos ir Kirgizijos Respublikos tarpinį susitarimą, Susitariančiosios Šalys susitaria, kad susiklosčius tokioms aplinkybėms sąvoka „Susitarimo įsigaliojimo diena“ reiškia tarpinio susitarimo įsigaliojimo dieną.

Hecho en Bruselas, el nueve de febrero de mil novecientos noventa y cinco.

Udfærdiget i Bruxelles, den niende februar nitten hundrede og femoghalvfems.

Geschehen zu Brüssel am neunten Februar neunzehnhundertfünfundneunzig.

Έέέίίόήέ

Done at Brussels, on the ninth day of February in the year one thousand nine hundred and ninety-five.

Fait à Bruxelles, le neuf février mil neuf cent quatre-vingt-quinze.

Fatto a Bruxelles, addì nove febbraio millenovecentonovantacinque.

Gedaan te Brussel, de negende februari negentienhonderd vijfennegentig.

Feito em Bruxelas, em nove de Fevereiro de mil novecentos e noventa e cinco.

Tehty Brysselissä yhdeksäntenä päivänä helmikuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäviisi.

Som skedde i Bryssel den nionde februari nittonhundranittiofem.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

ήί

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann/For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

Pela República Portuguesa

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por las Comunidades Europeas

For De Europæiske Fællesskaber

Für die Europäischen Gemeinschaften

ϊέό

For the European Communities

Pour les Communautés européennes

Per le Comunità europee

Voor de Europese Gemeenschappen

Pelas Comunidades Europeias

Euroopan yhteisöjen puolesta

På Europeiska gemenskapernas vägnar

Кыргыз Республикасы Учун

За Кыргызскую Республику

PRIDEDAMŲ DOKUMENTŲ SĄRAŠAS

I priedas	Nepriklausomoms valstybėms pagal 8 straipsnio 3 dalį Kirgizijos Respublikos teikiamų pranašumų orientacinis sąrašas
II priedas	43 straipsnyje nurodytos intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės konvencijos

Protokolas dėl administracinių institucijų bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje.

I PRIEDAS

Nepriklausomoms valstybėms pagal 8 straipsnio 3 dalį Kirgizijos Respublikos teikiamų pranašumų orientacinis sąrašas

1. Visos nepriklausomos valstybės:

Netaikomi jokie muitai, išskyrus alkoholiui ir tabako produktams.

Netaikomi jokie eksporto muitai prekėms, kurios tiekiamos pagal dvišalius kompensacinius susitarimus tuose susitarimuose nustatytais kiekiais.

Eksportui ir importui netaikomas PVM. Eksportui netaikomas joks akcizas.

Netaikomos jokios eksporto kvotos.

2. Visos nepriklausomos valstybės, kurios neįvedė savo nacionalinės valiutos.

Gali būti atsiskaitoma rubliais.

Visos nepriklausomos valstybės:

Speciali nekomercinių operacijų, įskaitant tokių operacijų metų atliekamus mokėjimus, sistema.

3. Visos nepriklausomos valstybės:

Speciali einamųjų mokėjimų sistema.

4. Visos nepriklausomos valstybės:

Specialios tranzito sąlygos.

5. Visos nepriklausomos valstybės:

Specialios muitinės procedūrų sąlygos.

II PRIEDAS

43 STRAIPSNYJE NURODYTOS INTELEKTINĖS, PRAMONINĖS IR KOMERCINĖS NUOSAVYBĖS KONVENCIJOS

1. 43 straipsnio 2 dalis susijusi su šiomis daugiašalėmis konvencijomis:

– Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos (1971 m. Paryžiaus aktas),

– Tarptautinė konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos (1961 m. Roma),

– Madrido sutarties dėl tarptautinės ženklų registracijos protokolas (1989 m. Madridas),

– Nicos sutartis dėl tarptautinės prekių ir paslaugų ženklus registravimo klasifikacijos (1977 m. Ženeva, iš dalies pakeista 1979 m.),

– Budapešto sutartis dėl tarptautinio mikroorganizmų deponavimo pripažinimo patentavimo procedūros reikmėms (1977 m., iš dalies pakeista 1980 m.),

– Tarptautinė konvencija dėl naujų augalų veislių apsaugos (UPOV) (1991 m. Ženevos aktas).

2. Bendradarbiavimo taryba gali rekomenduoti, kad 43 straipsnio 2 dalis būtų taikoma kitoms daugiašalėms konvencijoms. Jeigu intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės srityje kils problemų, kurios turės įtakos prekybos sąlygoms, bet kurios Šalies prašymu bus surengtos skubios konsultacijos, siekiant rasti abipusiai priimtiną sprendimą.

3. Šalys patvirtina įsipareigojimų pagal šias daugiašales konvencijas svarbą:

– Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės saugojimo (1967 m. Stokholmo aktas, iš dalies pakeista 1979 m.),

– Madrido sutartis dėl tarptautinės ženklų registracijos (1967 m. Stokholmo aktas, iš dalies pakeista 1979 m.),

– Patentinės kooperacijos sutartis (1970 m. Vašingtonas, iš dalies pakeista 1979 m. ir pakeista 1984 m.).

4. Įsigaliojus šiam Susitarimui, intelektinės, pramoninės ir komercinės nuosavybės pripažinimo ir apsaugos srityje Kirgizijos Respublika Bendrijos bendrovėms ir piliečiams taiko ne mažiau palankų režimą nei tas, kuris pagal dvišalius susitarimus taikomas bet kuriai trečiajai šaliai.

5. Šio straipsnio 4 dalies nuostatos netaikomos pranašumams, kuriuos Kirgizijos Respublika abipusiškumo pagrindu suteikė bet kuriai trečiajai šaliai ir kuriuos ji suteikė kitai buvusios TSRS šaliai.

PROTOKOLAS dėl administracinių institucijų bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje

1 straipsnis

Sąvokų apibrėžimai

Šiame protokole:

a) „muitinės teisės aktai“ – tai Šalių teritorijose taikomos nuostatos, reglamentuojančios prekių importą, eksportą, vežimą tranzitu ir pateikimą bet kuriai muitinės procedūrai, įskaitant minėtų Šalių priimtas draudimo, ribojimo ar kontrolės priemones;

b) „muitai“ – tai visi muitai, mokesčiai, rinkliavos ir kiti mokesčiai, nustatyti ir renkami Šalių teritorijose taikant muitinės teisės aktus, išskyrus mokesčius ir rinkliavas, kurių dydis neviršija apytikrės suteiktų paslaugų kainos;

c) „prašančioji institucija“ – tai Šalies tuo tikslu paskirta kompetentinga administracinė institucija, pateikusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos srityje;

d) „prašomoji institucija“ – tai Šalies tuo tikslu paskirta kompetentinga administracinė institucija, gavusi prašymą suteikti pagalbą muitinės veiklos srityje;

e) „pažeidimas“ – bet kuris muitinės teisės aktų pažeidimas ar mėginimas juos pažeisti.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Šalys pagal savo kompetenciją ir šiame Protokole nustatytu būdu ir sąlygomis viena kitai padeda užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi muitinės teisės aktai, visų pirma užkertant kelią šių teisės aktų pažeidimams, juos atskleidžiant ir tiriant.

2. Šiame Protokole nustatyta pagalba muitinių veiklos srityje taikoma bet kuriai Šalių administracinei institucijai, kompetentingai taikyti šį Protokolą. Ji neturi įtakos taisyklėms, reglamentuojančioms savitarpio pagalbą baudžiamosiose bylose. Ji taip pat neapima informacijos, įskaitant dokumentus, gautus pagal įgaliojimus, kuriais naudojamasi teisminės institucijos prašymu, jei šios institucijos nesusitaria kitaip.

3 straipsnis

Pagalba pagal prašymą

1. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija jai pateikia visą svarbią informaciją, leidžiančią jai užtikrinti, kad būtų tinkamai taikomi muitines teisės aktai, įskaitant informaciją apie atskleistas ar planuojamas operacijas, kurios pažeidžia ar pažeistų tokius teisės aktus.

2. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija informuoja ją, ar iš vienos Šalių teritorijos išvežtos prekės buvo tinkamai įvežtos į kitos Šalies teritoriją, prireikus nurodydama toms prekėms taikytą muitinės procedūrą.

3. Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad būtų prižiūrimi:

a) fiziniai ar juridiniai asmenys, apie kuriuos yra rimtas pagrindas manyti, kad jie pažeidžia ar pažeidė muitinės teisės aktus;

b) vieta, kuriose laikomos prekių atsargos, kai yra rimtas pagrindas manyti, jog tos prekės yra skirtos operacijoms, prieštaraujančioms kitos Šalies teisės aktams;

c) prekių judėjimas, apie kurį pranešta kaip galinį būti esminių muitinės teisės aktų pažeidimų priežastimi;

d) transporto priemonės, apie kurias yra rimtas pagrindas manyti, kad jos buvo, yra arba gali būti naudojamos pažeidžiant muitinės teisės aktus.

4 straipsnis

Savanoriška pagalba

Šalys, vadovaudamosi savo įstatymais, taisyklėmis ir kitais teisės aktais, teikia viena kitai pagalbą, jeigu mano ją esant būtiną teisingam muitinės įstatymų taikymui užtikrinti, ypač gavusios informaciją, susijusią su:

– veiksmais, kuriais buvo pažeisti, yra pažeidžiami ar gali būti pažeisti tokie teisės aktai, ir kurie gali sudominti kitas Šalis,

– naujomis priemonėmis ar būdais, naudojamais atliekant tokius veiksmus,

– prekėmis, apie kurias žinoma, kad jos susijusios su esminiu muitinės teisės aktų pažeidimu.

5 straipsnis

Pateikimas / pranešimas

Prašančiosios institucijos prašymu prašomoji institucija, vadovaudamasi savo teisės aktais, imasi visų būtinų priemonių, kad:

– pateiktų visus dokumentus,

– praneštų apie visus sprendimus,

kuriems taikomas šis protokolas, adresatui, gyvenančiam arba įsisteigusiam jos teritorijoje.  Tokiu atveju taikoma 6 straipsnio 3 dalis.

6 straipsnis

Pagalbos prašymų forma ir turinys

1. Prašymai pagal šį protokolą pateikiami raštu. Prie prašymo pridedami dokumentai, kurių reikia tokiam prašymui įvykdyti. Kai tam tikromis aplinkybėmis reikia imtis skubių veiksmų, gali būti priimami žodiniai prašymai, bet jie nedelsiant turi būti patvirtinami raštu.

2. Pagal šio straipsnio 1 dalį pateikiamuose prašymuose nurodoma:

a) prašymą pateikianti prašančioji institucija;

b) priemonė, kurios prašoma imtis;

c) prašymo objektas ir priežastis;

d) įstatymai, taisyklės ir kiti susiję teisiniai dalykai;

e) kiek įmanoma tikslesni ir išsamesni duomenys apie fizinius ar juridinius asmenis, esančius tyrimų objektu;

f) trumpas atitinkamų faktų ir atliktų tyrimų išdėstymas, išskyrus 5 straipsnyje numatytus atvejus.

3. Prašymai pateikiami prašomosios institucijos oficialiąja kalba arba tokiai institucijai priimtina kalba.

4. Jei prašymas netenkina reikalavimų dėl formos, galima prašyti jį pataisyti ar papildyti; tačiau tokiu atveju gali būti imamasi saugumo priemonių.

7 straipsnis

Prašymų vykdymas

1. Kad įvykdytų pagalbos prašymą, prašomoji institucija arba, jeigu ji negali veikti savo vardu, administracinis departamentas, kuriam ši institucija perdavė prašymą, pagal savo kompetenciją ir turimus išteklius imasi priemonių, kokių imtųsi veikdama savo nuožiūra arba gavusi kitų tos pačios Šalies institucijų prašymą, pateikdama turimą informaciją, atlikdama atitinkamus tyrimus arba pasirūpindama, kad jie būtų atlikti.

2. Pagalbos prašymai vykdomi pagal prašomosios Šalies įstatymus, taisykles ir kitus teisės aktus.

3. Tinkamai įgalioti Šalies pareigūnai, kitos dalyvaujančios Šalies sutikimu ir laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali gauti iš prašomosios institucijos tarnybų arba kitos institucijos, kuri yra pavaldi prašomajai institucijai, informacijos apie muitinės teisės aktų pažeidimą, kurios prašančiai institucijai reikia šio Protokolo tikslais.

4. Šalies pareigūnai, kitos dalyvaujančios Šalies sutikimu ir laikydamiesi pastarosios nustatytų sąlygų, gali dalyvauti pastarosios teritorijoje atliekamuose tyrimuose.

8 straipsnis

Forma, kuria informacija turi būti perduodama

1. Prašomoji institucija perduoda prašančiajai institucijai tyrimų rezultatus dokumentų, patvirtintų dokumentų kopijų, ataskaitų ir panašia forma.

2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyti dokumentai gali būti pakeičiami bet kuriuo pavidalu pateikiama kompiuterine informacija, skirta tam pačiam tikslui.

9 straipsnis

Įsipareigojimo teikti pagalbą išimtys

1. Šalys gali atsisakyti teikti pagalbą, kaip numatyta šiame protokole, jei jos teikimas:

a) galėtų pažeisti suverenitetą, viešąją tvarką, saugumą ar kitus esminius interesus;

b) yra susijęs su valiutos ar mokesčių teisės aktais, išskyrus muitų taikymą reglamentuojančius teisės aktus;

c) atskleistų pramoninę, komercinę ar profesinę paslaptį.

2. Tais atvejais, kai prašančioji institucija prašo pagalbos, kurios ji pati paprašyta negalėtų suteikti, savo prašyme ji atkreipia dėmesį į šį faktą. Sprendimą dėl tokio prašymo tenkinimo priima prašomoji institucija.

3. Jei atsisakoma teikti pagalbą, prašančiajai institucijai nedelsiant raštu turi būti pranešta apie šį sprendimą ir jo motyvus.

10 straipsnis

Įsipareigojimas laikytis konfidencialumo

1. Visa informacija, bet kuriuo pavidalu perduota pagal šį protokolą, laikoma konfidencialia. Jai taikomas oficialaus slaptumo įsipareigojimas ir suteikiama apsauga, kokia taikoma panašiai informacijai pagal atitinkamus ją gavusios Šalies įstatymus ir atitinkamas nuostatas, taikomas Bendrijos institucijoms.

2. Asmens duomenys neperduodami visais atvejais, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad perdavimas arba perduotų duomenų naudojimas prieštarautų vienos iš Šalių teisės principams, ypač jei atitinkamas asmuo patektų į nepalankią padėtį. Duomenis gaunančioji Šalis paprašyta informuoja teikiančiąją Šalį apie pateiktos informacijos panaudojimą ir gautus rezultatus.

3. Asmens duomenys gali būti perduodami tik muitinės institucijoms ir, jei reikia baudžiamojo persekiojimo tikslais, prokuratūros ir teisminėms institucijoms.  Kiti asmenys ar institucijos tokią informaciją gali gauti tik gavę išankstinį teikiančiosios institucijos leidimą.

4. Informaciją teikiančioji Šalis patikrina perduotinos informacijos tikslumą. Paaiškėjus, kad pateikta informacija buvo netiksli arba turi būti panaikinta, apie tai nedelsiant pranešama gaunančiajai institucijai. Pastaroji turi ją ištaisyti arba panaikinti.

5. Tais atvejais, kai tai neprieštarauja vyraujantiems visuomenės interesams, suinteresuotas asmuo, pateikęs prašymą, gali gauti informaciją apie sukauptus duomenis ir jų saugojimo tikslą.

11 straipsnis

Informacijos naudojimas

1. Gauta informacija yra naudojama tik šio Protokolo tikslams ir gali būti kiekvienoje Šalyje naudojama kitiems tikslams tik gavus išankstinį rašytinį tą informaciją pateikusios administracinės institucijos sutikimą ir laikantis tos institucijos nustatytų apribojimų.

2. Šio straipsnio 1 dalis netrukdo informaciją naudoti teismo ar administracinėse bylose, vėliau iškeltose už muitinės teisės aktų nesilaikymą.

3. Pagal šio Protokolo nuostatas gautą informaciją ir dokumentus Šalys gali naudoti kaip įrodymus įrodymų protokoluose ir parodymuose, teismuose iškeltose bylose ir kaltinimuose.

12 straipsnis

Ekspertai ir liudytojai

Prašomosios institucijos pareigūnas gali būti įgaliotas, neperžengdamas savo įgaliojimo apribojimų, būti ekspertu arba liudytoju teismo ar administracinėse bylose, susijusiose su reikalais, kuriems taikomas šis Protokolas, kitos Šalies jurisdikcijoje ir pateikti daiktus, dokumentus ar patvirtintas jų kopijas, kurie gali būti reikalingi tose bylose. Prašyme dalyvauti byloje turi būti konkrečiai nurodoma, dėl kokių reikalų ir kokiu statusu tas pareigūnas bus apklausiamas.

13 straipsnis

Pagalbos teikimo išlaidos

Šalys atsisako visų reikalavimų viena kitai atlyginti išlaidas, patirtas pagal šį protokolą, išskyrus prireikus išlaidas ekspertams ir liudytojams bei vertėjams žodžiu ir raštu, kurie nepriklauso valstybės tarnyboms.

14 straipsnis

Įgyvendinimas

1. Šio protokolo administravimas pavedamas Kirgizijos Respublikos centrinėms muitinės institucijoms ir Europos Bendrijų Komisijos kompetentingoms tarnyboms bei atitinkamais atvejais Europos Sąjungos valstybių narių muitinėms. Jos priima sprendimus dėl jo taikymui būtinų praktinių priemonių ir susitarimų, atsižvelgdamos į duomenų apsaugos taisykles. Jos gali pateikti kompetentingoms institucijoms rekomendacijas dėl jų nuomone tikslingų šio protokolo pakeitimų.

2. Šalys viena su kita konsultuojasi ir vėliau viena kitą informuoja apie išsamias taikymo taisykles, kurias jos priima pagal šio Protokolo nuostatas.

15 straipsnis

Papildomumas

1. Šis protokolas papildo ir nedaro kliūčių taikyti bet kuriuos susitarimus dėl savitarpio pagalbos, kurie buvo sudaryti ar galės būti sudaryti tarp atskirų ar keleto Europos Sąjungos valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos. Jis taip pat nedaro kliūčių pagal tokius susitarimus platesniu mastu bendradarbiauti teikiant savitarpio pagalbą.

2. Nepažeidžiant 11 straipsnio, šie susitarimai nepažeidžia Bendrijos nuostatų, reglamentuojančių gautos informacijos muitinės veiklos klausimais, kuria gali būti suinteresuota Bendrija, perdavimą tarp kompetentingų Komisijos tarnybų ir valstybių narių muitinių.

BAIGIAMASIS AKTAS

BELGIJOS KARALYSTĖS,

DANIJOS KARALYSTĖS,

VOKIETIJOS FEDERACINĖS RESPUBLIKOS,

GRAIKIJOS RESPUBLIKOS,

ISPANIJOS KARALYSTĖS,

PRANCŪZIJOS RESPUBLIKOS,

AIRIJOS,

ITALIJOS RESPUBLIKOS,

LIUKSEMBURGO DIDŽIOSIOS HERCOGYSTĖS,

NYDERLANDŲ KARALYSTĖS,

AUSTRIJOS RESPUBLIKOS,

PORTUGALIJOS RESPUBLIKOS,

SUOMIJOS RESPUBLIKOS,

ŠVEDIJOS KARALYSTĖS,

JUNGTINĖS DIDŽIOSIOS BRITANIJOS IR ŠIAURĖS AIRIJOS KARALYSTĖS,

Europos bendrijos steigimo sutarties, Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo sutarties ir Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutarties Susitariančiųjų Šalių

toliau – „valstybės narės“, ir

EUROPOS BENDRIJOS, EUROPOS ANGLIŲ IR PLIENO BENDRIJOS IR EUROPOS ATOMINĖS ENERGIJOS BENDRIJOS, toliau – „Bendrija“,

įgaliotieji atstovai

ir

KIRGIZIJOS RESPUBLIKOS įgaliotieji atstovai,

susitikę tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktų metų vasario 9 dieną Briuselyje, kad pasirašytų Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimą, nustatantį Europos Bendrijų ir jų valstybių narių ir Kirgizijos Respublikos partnerystę, toliau – „Susitarimas“, priėmė šiuos tekstus:

Susitarimą, įskaitant jo priedus ir šį protokolą:

Protokolas dėl administracinių institucijų bendradarbiavimo muitinių veiklos srityje.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai ir Kirgizijos Respublikos įgaliotieji atstovai priėmė toliau išvardytų Bendrų deklaracijų, pridedamų prie šio Baigiamojo akto, tekstus:

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 23 straipsnio

Bendra deklaracija dėl sąvokos „kontrolė“ Susitarimo 25 straipsnio b punkte ir 37 straipsnyje

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 43 straipsnio

Bendra deklaracija dėl Susitarimo 92 straipsnio.

Valstybių narių ir Bendrijos įgaliotieji atstovai ir Kirgizijos Respublikos įgaliotieji atstovai taip pat atsižvelgė į šią vienašalę deklaraciją, pridėtą prie šio Baigiamojo akto:

Prancūzijos Vyriausybės deklaracija dėl jos užjūrio šalių ir teritorijų.

Hecho en Bruselas, el nueve de febrero de mil novecientos noventa y cinco.

Udfærdiget i Bruxelles, den niende februar nitten hundrede og femoghalvfems.

Geschehen zu Brüssel am neunten Februar neunzehnhundertfünfundneunzig.

ΈΒρυξέλλεςέίίόήέ

Done at Brussels, on the ninth day of February in the year one thousand nine hundred and ninety-five.

Fait à Bruxelles, le neuf février mil neuf cent quatre-vingt-quinze.

Fatto a Bruxelles, addì nove febbraio millenovecentonovantacinque.

Gedaan te Brussel, de negende februari negentienhonderd vijfennegentig.

Feito em Bruxelas, em nove de Fevereiro de mil novecentos e noventa e cinco.

Tehty Brysselissä yhdeksäntenä päivänä helmikuuta vuonna tuhatyhdeksänsataayhdeksänkymmentäviisi.

Som skedde i Bryssel den nionde februari nittonhundranittiofem.

ФЕВРАЛДЫН ТОГУЗУЧУНЧУ кунундЄ бир мин тогуз жуз токсон БЕШИнчИ жылы Брюсселде аткарылган.

Совершено в Брюсселе ФЕВРАЛя дEвяTого дня в году тысяча девятьсот девяносто ПЯтом.

Pour le Royaume de Belgique

Voor het Koninkrijk België

Für das Königreich Belgien

På Kongeriget Danmarks vegne

Für die Bundesrepublik Deutschland

ήί

Por el Reino de España

Pour la République française

Thar cheann Na hÉireann

For Ireland

Per la Repubblica italiana

Pour le Grand-Duché de Luxembourg

Voor het Koninkrijk der Nederlanden

Für die Republik Österreich

Pela República Portuguesa

Suomen tasavallan puolesta

För Konungariket Sverige

For the United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland

Por las Comunidades Europeas

For De Europæiske Fællesskaber

Für die Europäischen Gemeinschaften

ϊέό

For the European Communities

Pour les Communautés européennes

Per le Comunità europee

Voor de Europese Gemeenschappen

Pelas Comunidades Europeias

Euroopan yhteisöjen puolesta

På Europeiska gemenskapernas vägnar

Кыргыз Республикасы Учун

За Кыргызскую Республику

Bendra deklaracija dėl 23 straipsnio

Nepažeidžiant 38 bei 41 straipsnių nuostatų, Šalys susitaria, kad žodžiai „laikydamosi savo įstatymų ir kitų teisės aktų“, paminėti 23 straipsnio 1 ir 2 dalyse, reiškia, kad kiekviena Šalis gali reguliuoti bendrovių steigimą ir jų veiklą savo teritorijoje, jeigu šie teisės aktai nesukuria kitos Šalies bendrovių steigimui ir veiklai naujų išlygų, dėl kurių joms būtų taikomas mažiau palankus režimas nei režimas, taikomas savo bendrovėms ar bet kurios trečiosios šalies bendrovėms, jų dukterinėms įmonėms ar filialams.

Bendra deklaracija dėl sąvokos „kontrolė“ 25 straipsnio b punkte ir 37 straipsnyje

1. Šalys patvirtina abipusį supratimą, kad kontrolės supratimas priklausys nuo konkretaus atvejo faktinių aplinkybių.

2. Pavyzdžiui, laikoma, kad bendrovę „kontroliuoja“ kita bendrovė, ir ji yra tos bendrovės dukterinė įmonė, jei:

– kita bendrovė tiesiogiai ar netiesiogiai turi daugumą balso teisių, arba

– kita bendrovė turi teisę paskirti arba atleisti daugumą administracijos, vadovybės ar priežiūros padalinio darbuotojų ir tuo pačiu yra dukterinės įmonės akcininkė ar narė.

3. 2 dalyje pateiktų kriterijų sąrašo abi Šalys nelaiko baigtiniu.

Bendra deklaracija dėl 43 straipsnio

Šalys susitaria, kad šiame Susitarime intelektinė, pramoninė ir komercinė nuosavybė apima autorių ir gretutines teises, įskaitant kompiuterinių programų autorių teises, teises į patentus, pramoninius dizainus, geografines nuorodas, įskaitant kilmės vietos pavadinimus, prekių ženklus ir paslaugų ženklus, integrinių grandynų topografijas, taip pat apsaugą nuo nesąžiningos konkurencijos, kaip nurodyta Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės ir neatskleistos informacijos apie pažangiąją patirtį saugojimo 10 bis straipsnyje, ir neatskleidžiamos informacijos apie pažangiąją patirtį apsaugą.

Bendra deklaracija dėl 92 straipsnio

Šalys susitaria, kad tam, kad terminas „ypatingos skubos atvejai“, paminėtas Susitarimo 92 straipsnyje, būtų aiškinamas ir taikomas teisingai, jis reiškia, kad viena iš Šalių iš esmės pažeidžia Susitarimą. Esminis Susitarimo pažeidimas yra

a) atsisakymas vykdyti Susitarimą, kuris yra draudžiamas pagal tarptautinės teisės bendrąsias taisykles,

b) 2 straipsnyje nurodytų pagrindinių Susitarimo elementų pažeidimas.

Prancūzijos Vyriausybės deklaracija

Prancūzijos Respublika pažymi, kad Partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimas su Kirgizijos Respublika netaikomas užjūrio šalims ir teritorijoms, susijusioms su Europos bendrija pagal Europos bendrijos steigimo sutartį.