SUSITARIMAS dėl trečiųjų valStybių atstovybių ir atstovų Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje statuso*

 

1994 m. rugsėjo 14 d., Briuselis

 

Atsižvelgdamos į 1991 m. lapkričio 7 ir 8 d. Romoje vykusiame Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje dalyvavusių valstybių ir vyriausybių vadovų priimtą Deklaraciją dėl taikos ir bendradarbiavimo, raginančią įsteigti Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybą, bei į 1991 m. gruodžio 20 d. Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos pareiškimą dėl dialogo, partnerystės ir bendradarbiavimo;

atkreipdamos dėmesį į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybių narių ir jų vyriausybių vadovų Partnerystės taikos labui kvietimą, priimtą ir pasirašytą Šiaurės Atlanto Tarybos posėdyje Briuselyje 1994 m. sausio 10 d.;

pripažindamos būtinybę apibrėžti trečiųjų valstybių atstovybių ir atstovų Organizacijoje statusą;

manydamos, kad šiame Susitarime numatyti imunitetai ir privilegijos suteikiami ne tam, kad atskiri asmenys turėtų asmeninės naudos, bet siekiant užtikrinti, kad jie veiksmingai atliktų su Organizacijos veikla susijusias funkcijas;

šio Susitarimo Šalys susitarė:

1 straipsnis

Šiame Susitarime:

„Organizacija“ – tai Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacija;

„Valstybė narė“ – tai 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto Sutarties Šalimi esanti valstybė;

„Trečioji valstybė“ – tai valstybė, kuri nėra 1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto Sutarties Šalis, tačiau yra priėmusi Partnerystės taikos labui kvietimą bei pasirašiusi Partnerystės taikos labui pagrindų dokumentą, Šiaurės Atlanto bendradarbiavimo tarybos valstybė narė arba bet kuri kita valstybė, Šiaurės Atlanto Tarybos pakviesta įsteigti atstovybę Organizacijoje.

 

2 straipsnis

 

a. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė, suteikia trečiųjų valstybių atstovybėms Organizacijoje bei jų personalo nariams diplomatinėms atstovybėms ir jų personalui suteikiamus imunitetus ir privilegijas;

b. Valstybė narė, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė, taip pat suteikia paprotinius imunitetus ir privilegijas laikinus pavedimus vykdantiems trečiųjų valstybių atstovams, kuriems netaikoma šio straipsnio a dalis, kol šie asmenys yra jos teritorijoje, kad būtų užtikrintas trečiųjų valstybių atstovavimas su Organizacijos veikla susijusiais klausimais.

 

3 straipsnis

 

a. Šį Susitarimą gali pasirašyti visos valstybės narės ir jis turi būti ratifikuojamas, priimamas ar patvirtinamas. Ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentai deponuojami Belgijos Karalystės Vyriausybei, kuri praneša visoms šį Susitarimą pasirašiusioms valstybėms apie kiekvieno tokio dokumento deponavimą;

b. Dviem ar daugiau šį Susitarimą pasirašiusių valstybių, įskaitant valstybę narę, kurios teritorijoje yra Organizacijos būstinė, deponavus jų ratifikavimo, priėmimo ar patvirtinimo dokumentus, šis Susitarimas įsigalioja toms valstybėms. Kiekvienai kitai šį Susitarimą pasirašiusiai valstybei jis įsigalioja atitinkamo jos dokumento deponavimo dieną.

 

4 straipsnis

 

a. Bet kuri susitariančioji valstybė gali denonsuoti šį Susitarimą raštu pranešdama apie tai Belgijos Karalystės Vyriausybei, kuri informuoja apie kiekvieną tokį pranešimą visas šį Susitarimą pasirašiusias valstybes;

b. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai Belgijos Karalystės Vyriausybė gavo tokį pranešimą.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai savo vyriausybių įgalioti asmenys pasirašė šį Susitarimą, kurio tekstai anglų ir prancūzų kalbomis yra autentiški.

______________

 



* Lietuvos Respublikos vardu pasirašytas 2004 05 27.