LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL BIRŽIŲ ATRĖŽIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. lapkričio 10 d. Nr. D1-577
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766), 6.40 ir 11.5 punktais,
2. Laikau netekusiais galios:
2.1. Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2000 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 127 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 67-2045);
2.2. Miškų ir saugomų teritorijų departamento direktoriaus 2001 m. kovo 23 d. įsakymą Nr. 42 „Dėl Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 31-1052).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-577
BIRŽIŲ ATRĖŽIMO IR ĮVERTINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROJI DALIS
1. Šios taisyklės reglamentuoja biržių atrėžimą visų nuosavybės formų miškuose ir jų įvertinimą valstybiniuose miškuose.
2. Biržių atrėžimas ir įvertinimas yra medynų sklypų kirtimui atribojimas ir apmatavimas, medžių ženklinimas, kirstinų medžių tūrio nustatymas bei nenukirsto miško įvertinimas patvirtintomis kainomis.
3. Medynų sklypai kirtimui parenkami vadovaujantis Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 (Žin., 2004, Nr. 10-284), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 669 (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. D1-141 (Žin., 2004, Nr. 55-1917), kitais teisės aktais, miškotvarkos projektu, atsižvelgiant į medynų būklę bei kitas konkrečias sąlygas.
4. Valstybiniuose miškuose biržės atrėžiamos pagal miško valdytojų patvirtintą biržių atrėžimo projektą (1 priedas).
II. BIRŽIŲ ATRIBOJIMAS IR APMATAVIMAS
5. Biržės atribojamos ir apmatuojamos:
6. Ribos laikomos aiškiomis, kai jos sutampa su proskiebiais, kvartalinėmis linijomis, spindžiais, upeliais, keliais, mišku neapaugusių plotų ribomis, kai besiribojančių medynų aukštis skiriasi ne mažiau kaip 25 procentais, kai ryškiai skiriasi medynų rūšinė sudėtis (gretimuose sklypuose auga gryni skirtingų medžių rūšių medynai).
7. Biržės viduje esančių nekirstinų biržės dalių plotas nustatomas:
7.1. kai kirstini medžiai neženklinti, biržės viduje esančios nekirstinos biržės dalys atribojamos, jų plotas iki 0,3 ha nustatomas vizualiai, o nekirstinos 0,3 ha ploto ir didesnės biržės dalys apmatuojamos;
8. Biržes atriboti ir apmatuoti neprivaloma:
8.2. atvejinių kirtimų antram ir tolesniems atvejams, kai kertama ankstesnio atvejo biržės ribose ir naudojamas ankstesnio atvejo brėžinys;
8.5. neplyniems tarpiniams kirtimams, kai biržių ribos sutampa su taksacinių sklypų ribomis ir vietoje yra aiškios;
9. Biržės atribojamos iki 1 m pločio spindžiais. Spindžiuose augantys medžiai ir krūmai nukertami. Storesni nei 16 cm medžiai nekertami, bet spindžiu apeinami. Su spindžiais besiribojantys biržės medžiai užtašomi ar kitaip paženklinami iš spindžių pusės. Šiose taisyklėse medžių storis suprantamas kaip jų storis (skersmuo) su žieve 1,3 m aukštyje.
10. Biržės skirstomos dalimis (skersinėmis), kai to reikia parduodant nenukirstą mišką keliems pirkėjams.
11. Biržės skersinės atribojamos spindžiais ir apmatuojamos, pastatomi 6–12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5–0,8 m. Ant stulpelio užrašomas skersinės numeris.
12. Atribotų ir apmatuotų biržių kampuose pastatomi 6–12 cm skersmens stulpeliai, kurių aukštis virš žemės paviršiaus – 0,5–0,8 m. Jeigu viename taške sueina kelių gretimų biržių kampai, tai, neatsižvelgiant į biržių kirtimo metus, ten pastatomas vienas stulpelis.
13. Leidžiamos biržių matavimo paklaidos:
13.1. matuojant ilgius ir kampus nustatančiais instrumentais, linijų paklaida – ±1 m šimtui metrų, kampų paklaida – ±1o kampui;
14. Apmatuotų biržių brėžiniai braižomi miškotvarkos planšetų masteliu (1:10000). Nedidelių ar sudėtingos konfigūracijos biržių brėžiniai gali būti braižomi stambesniu masteliu (1:5000). Brėžiniuose nurodoma:
15. Plotas apskaičiuojamas ir užrašomas 0,1 ha tikslumu. Brėžiniai gali būti braižomi ant planšetų kvartalų kopijų.
16. Kai atrėžiama biržė atitinka ankstesnių kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) vietą, yra tų kirtimų ar miško želdinių (žėlinių) ploto apmatavimo brėžinys ir ribos vietoje aiškios, naujai gali būti nematuojama, bet daroma brėžinio kopija, nurodant jos kilmę.
III. KIRSTINŲ MEDŽIŲ ŽENKLINIMAS
18. Kirstini medžiai ženklinami: spaudais, asmeniniais žymekliais, numeriais, žievės patašymu, dažais, rėžtuku arba kokybės ženklais.
19. Valstybiniuose miškuose parduodant nenukirstą mišką, 16 cm ir storesnius medžius privaloma ženklinti:
19.1. spaudais pašaknyje ir 1,2–1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, kai atrėžiamos biržės neplyniems kirtimams, išskyrus šviesinimus, valymus ir retinimus;
23. Valstybiniuose miškuose žievės patašymu, dažais, rėžtuku 1,2–1,5 m aukštyje ženklinami 16 cm ir storesni medžiai, skirti iškirsti neplynais kirtimais, išskyrus šviesinimus, valymus, retinimus, neplynais kirtimais kertamas vėjalaužas, vėjavartas ir snieglaužas, kurias sunku apmatuoti, ir atvejus, kai kirstini medžiai ženklinami kokybės ženklais, spaudais ar numeriais. Neparduodant nenukirsto miško, kirstinų medžių ženklinimas kokybės ženklais neprivalomas.
24. Kai neplynais kirtimais iškertami visi tam tikros rūšies medžiai arba visi medžiai iki tam tikro storio, jų ženklinti spaudais, žievės patašymu, rėžtuku ir dažais nereikia.
25. Nustatant kirstinų medžių tūrį pagal miškotvarkos medžiagą arba instrumentiniais atrankiniais metodais, einamuosiuose ir atvejiniuose kirtimuose kirstini medžiai gali būti ženklinami prieš iškertant valksmas arba jas iškirtus.
26. Kirstinų medžių ženklinimo numeriais tikslingumą ir tvarką nustato valstybinių miškų valdytojai.
27. Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai parenkami atrėžiant biržes ir paženklinami 1,2–1,5 m aukštyje aplink stiebą apskutant žievę (žiauberį) ne siauresnėje kaip 5 cm juostoje arba nudažant juostą ryškiais (išskyrus baltos spalvos) dažais. Nekirstini medžiai surašomi medžių matavimo lape (3 priedas).
28. Privačiuose miškuose atrėžiant biržes neplyniems kirtimams spaudais ar asmeniniais žymekliais, ženklinami 16 cm ir storesni medžiai pašaknyje ir 1,2–1,5 m aukštyje arba tik pašaknyje, o kitais medžių ženklinimo būdais (žievės patašymu, dažais, rėžtuku) ženklinami 16 cm ir storesni medžiai 1,2–1,5 m aukštyje (išskyrus šviesinimo, valymo ir retinimo kirtimais kertamus medžius, sausuolius, vėjavartas ir vėjalaužas bei neplynais kirtimais kertamus baltalksnius, drebules, gluosnius ir blindes – šių medžių ženklinti nebūtina).
IV. KIRSTINŲ MEDŽIŲ KOKYBĖS NUSTATYMAS
29. Pagal kokybę kirstini medžiai skirstomi į padarinius, pusiau padarinius ir malkinius. Nustatant kokybę, medžių, aukštesnių kaip 20 m, stiebas vizualiai dalijamas pusiau ir vertinama tik jo kamblinė (žemutinė) dalis.
30. Požymiai kokybei nustatyti:
30.1. padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra ne mažiau kaip 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – ne mažiau kaip 1/3 viso medžio aukščio;
30.2. pusiau padariniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje padarinės medienos yra nuo 2 iki 6,5 m, o medžių iki 20 m aukščio – nuo 2 m iki 1/3 viso medžio aukščio;
30.3. malkiniai – medžiai, kurių pusės stiebo kamblinėje dalyje, o medžių iki 20 m aukščio – visame stiebe, padarinės medienos yra mažiau negu 2 m;
31. Medžio stiebo dalis skiriama prie padarinės medienos, kai 2 priede nurodytos medienos ydos neviršija leidžiamų dydžių.
V. KIRSTINŲ MEDŽIŲ TŪRIO NUSTATYMAS
33. Kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių, pastovaus ploto skritulinių barelių, stačiakampių apskaitos barelių), pagal miškotvarkos medžiagą ir vizualiniu metodais.
34. Nustatant iškertamą tūrį ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, kai į biržę patenka ne vienas taksacinis sklypas, pažymėti tų sklypų ribas ir taksuoti atskirai nebūtina. Iškertamas tūris paskirstomas proporcingai kiekvienam taksacinio sklypo plotui ir miškotvarkos nustatytam tūriui 1 ha.
35. Valstybiniuose miškuose parduodant nenukirstą mišką, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu, išskyrus:
35.1. šviesinimus, valymus, taip pat kitus kirtimus, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm. Šiems kirtimams kirstinų medžių tūris nustatomas stačiakampių apskaitos barelių metodu;
36. Valstybiniuose miškuose neparduodant nenukirsto miško, kirstinų medžių tūris nustatomas:
36.1. atrėžiant biržes plyniems, atvejiniams ir einamiesiems kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) arba pagal miškotvarkos medžiagą metodais;
36.2. atrėžiant biržes retinimo kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių arba stačiakampių apskaitos barelių) arba pagal miškotvarkos medžiagą metodais;
36.3. atrėžiant biržes rinktiniams sanitariniams kirtimams, brandiems medžiams kirsti nebrandžiuose medynuose, atrankiniams pagrindiniams kirtimams, pavieniams medžiams ar pavienėms medžių grupėms kirsti, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu (rinktiniams sanitariniams kirtimams, kuriais iškertamos tik vėjalaužos, vėjavartos ir snieglaužos, kai yra sunku apmatuoti kirstinus medžius, jų tūris gali būti nustatomas vizualiniu metodu);
37. Valstybės įmonėse miškų urėdijose 36 punkte nustatytais atvejais sprendimą dėl konkretaus kirstinų medžių tūrio nustatymo būdo priima miškų urėdas, įsakymu patvirtindamas kirstinų medžių tūrio nustatymo būdus atskiroms kertamų biržių grupėms.
38. Nustatant iškertamą tūrį pagal miškotvarkos medžiagą, padarinės ir malkinės medienos kiekis bei padarinės medienos pasiskirstymas pagal stambumo grupes nustatomas kompiuterinės programos „Skaitmeninis taksoraštis“ pagalba.
39. Visuose kirtimuose nustatant iškertamą tūrį pagal miškotvarkos medžiagą, galima vizualiai nustatyti ir keisti miškotvarkos nurodytą kiekvienos medžių rūšies iškirtimo intensyvumą.
40. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kuriems yra sudarytas vidinės miškotvarkos projektas, kirstinų medžių tūris nustatomas:
40.1. pagrindiniams kirtimams, išskyrus plynus ir miškotvarkos suprojektuotus plynus sanitarinius, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais;
40.2. plyniems ir miškotvarkos suprojektuotiems plyniems sanitariniams kirtimams, taip pat neplyniems tarpiniams kirtimams, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo, instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais arba pagal miškotvarkos medžiagą (konkretų būdą pasirenka savininkas);
41. Atrėžiant biržes privačiuose miškuose, kuriems nėra sudaryto miškotvarkos projekto, kirstinų medžių tūris nustatomas:
41.1. kirtimams, kuriems privalomi leidimai kirsti mišką, – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodais (išskyrus vėjalaužų, baltalksnių, drebulių, gluosnių ar blindžių iškirtimą neplynais kirtimais bei retinimo kirtimus);
41.2. retinimo kirtimams – ištisinio kirstinų medžių apmatavimo arba instrumentiniais atrankiniais (pastovaus ploto skritulinių barelių arba stačiakampių apskaitos barelių) metodais;
41.3. kirtimams, kai neplynais kirtimais iškertamos tik vėjalaužos, baltalksniai, drebulės, gluosniai ar blindės, kirstinų medžių tūris gali būti nustatomas vizualiniu metodu;
42. Instrumentiniai atrankiniai (relaskopinių arba pastovaus ploto skritulinių barelių) metodai taikomi tik nesudarkytuose medynuose, ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažesnis kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą. Pastovaus ploto skritulinių barelių metodas (5 priedas) taikomas, atrėžiant biržes plyniems, retinimų, einamiesiems ir atvejiniams kirtimams, relaskopinių barelių metodas – atrėžiant biržes plyniems kirtimams.
43. Atrėžiant biržes šviesinimams, valymams ir retinimams, taip pat kitiems kirtimams, kai kirstini medžiai ne storesni kaip 16 cm, kirstinų medžių tūris nustatomas pagal stačiakampio formos apskaitos barelius. Šiuo atveju jų plotas turi sudaryti 2-5 procentus biržės ploto. Bareliams parenkamos tokios biržės vietos, kurios atitinka kirstinų medžių vidutinius taksacinius rodiklius. Barelių ribos pažymimos dažais, gairėmis, stulpeliais, ant medžių užrišamomis spalvotomis juostelėmis, prakertant spindžius. Bareliuose kirstini medžiai atrenkami, iškertami ir išmatuojamas jų tūris. Kirstini likvidiniai medžiai gali būti nekertami, tik atrenkami, pažymimi, apmatuojami, apskaičiuojamas jų tūris. Barelių duomenys perskaičiuojami visam biržės ar jos dalies plotui.
44. Taikant ištisinio apmatavimo metodą, visi kirstini medžiai, 8 cm ir storesni, suskaičiuojami pagal medžių rūšis, storumo laipsnius kas 4 (2) cm ir kokybę atskirai pagal kiekvieną biržę arba skersines, jeigu jos išskirtos, o atrankinių sanitarinių kirtimų plote – pagal atskirus kvartalus. Pagal šiuos medžių apskaitos duomenis ir patvirtintas medžių tūrio struktūros lenteles apskaičiuojamas tūris.
45. Pusiau padariniai medžiai po lygiai paskirstomi prie padarinių ir malkinių. Kai pusiau padarinių medžių skaičius nelyginis, vienu medžiu didinamas padarinių medžių skaičius.
46. Kai tūris nustatomas ne pagal miškotvarkos medžiagą, biržėje ar skersinėje kirstinų medžių vidutinis aukštis ir aukštumo klasė nustatomi pagal Medienos tūrio lentelių reikalavimus.
47. Nenukirstas miškas apskaitomas kietmetriais (ktm). Biržės tūris rašomas 0,1 ktm tikslumu. Tais atvejais, kai valstybės įmonės miškų urėdijos numato parduoti nenukirstą mišką pagal nenukirsto valstybinio miško paravimo sutartis, leidimai kirsti mišką išduodami pagal pateiktus biržių sąrašus su nurodytu apytikriu tūriu. Neparduodant nenukirsto miško, leidime kirsti mišką nurodomas numatomas iškirsti apytikris tūris.
48. Parduodant nenukirstą mišką, pirkėjui pageidaujant, atliekamas kontrolinis kirstinų medžių tūrio matavimas. Kontrolinis matavimas atliekamas pakartotinai permatuojant tuo pačiu metodu, koks buvo naudotas pirminio matavimo metu. Nepriklausomai nuo to, kokie pakartotinio matavimo rezultatai, jie priimami kaip teisingi.
VI. BIRŽIŲ ATRĖŽIMO DOKUMENTACIJA
50. Biržių atrėžimo ir įvertinimo dokumentus sudaro: biržių atrėžimo projektai (1 priedas), biržių brėžiniai (6 priedas), medžių matavimo (3 priedas) ar kirstinų medžių numeravimo (7 priedas) lapai, biržių taksavimo lapai (8 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal stačiakampius apskaitos barelius (9 priedas), tūrio apskaičiavimai pagal skritulinius apskaitos barelius (taikomos 3, 8 priedų formos).
51. Privačių miškų biržių atrėžimo dokumentuose įrašoma miško savininko (savininkų) vardas, pavardė.
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
1 priedas
__________________ miškų urėdija (nac. parkas)
__________________ girininkija
Tvirtinu
Miškų urėdo (nac. parko direktoriaus)
pavaduotojas miškininkystei
200__ m. _________________d.
Biržių atrėžimo projektas
200___ m.
| Poūkis |
Miškų grupė |
Kirtimų rūšis |
Kv. Nr. |
Sklypo Nr. |
Plotas, ha |
Tūris, ktm. |
Miškotvarkos numatyti kirtimo metai (ugdymo eilė) |
Biržės tūrio nustatymo metodas |
||
| medyno |
iškertamas |
|||||||||
| bendras stiebų |
likvidinės medienos |
|||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Girininkas ____________________________
(vardas, pavardė, parašas)
______________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
2 priedas
Padarinei medienai leistini medienos ydų dydžiai
| Medienos ydų pavadinimas |
Leidžiamas dydis |
|
|
|
|
|
|
| Sausos šakos (įskaitant pūvančias, supuvusias ir tabakines) |
Spygliuočiams – iki 5 cm skersmens prie šakos pagrindo. |
| Lapuočiams – iki 7 cm skersmens prie šakos pagrindo. |
|
|
|
|
|
|
|
| Vidaus puvinys ir drevė (1,3 m aukštyje) |
Iki 22 cm storio medžiams neleidžiama. Storesniems kaip 22 cm medžiams: leidžiama iki 1/4 skersmens (su žieve); kai puvinys ar drevė apima nuo 1/4 iki 1/3 skersmens, medžiai priklausomai nuo kitų ydų skiriami prie pusiau padarinių arba malkinių; kai puvinys ar drevė apima daugiau kaip 1/3 skersmens, medžiai skiriami prie malkinių. |
|
|
|
|
|
|
| Kreivumas |
Spygliuočiams – iki 2 %. Lapuočiams – iki 3 %. (didžiausio įlinkio ir kreivos dalies ilgio santykis procentais). |
|
|
|
|
|
|
| Išorinis (balanos) puvinys, atviras vėžys, atviroji pranara, sausašonis, paukščių sužalojimai, gilesnės kaip 3 mm (medienoje) kirmgraužos, medienos apanglėjimas |
Neleidžiama |
|
|
|
_____________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
3 priedas
____________ miškų urėdija (nac. parkas) ________ girininkija Kv. Nr. ___ Skl. Nr. ___________
200__ m. biržė, plotas _____ ha (skersinė Nr. ____ plotas ____ ha) ___________ naudojimas ___________ kirtimų rūšis
Medžių matavimo lapas
________________________________________________________________________________
Sėkliniai ir kiti nekirstini medžiai Apskaitos medžiai aukštumui nustatyti
________________________________________________________________________________
| Sėkliniai medžiai |
Apskaitos medžiai aukštumui nustatyti |
|||||||||||
|
|
|
|||||||||||
| medžių rūšis |
skersmuo |
medžių rūšis |
skersmuo |
Medžių rūšis |
||||||||
|
|
||||||||||||
| skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
skersmuo |
aukštis |
aukštumo klasė |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
lentelės tęsinys
| Skersmuo, cm |
Kirstinų medžių skaičius pagal medžių rūšis
|
Skersmuo, cm |
|||||||||||
| padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
padariniai |
pusiau padariniai |
malkiniai |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
________________________________________________________________________________
__________ medžių rūšių pomiškis saugotinas ___________________________________ ha plote
Darbus atliko ______________________________, data __________________________________
(vardas, pavardė, pareigos, parašas)
_____________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
4 priedas
Nenukirsto miško kainos nustatymas pagal pagamintos medienos kiekį
1. Nenukirsto miško tūris prilyginamas pagamintos medienos tūriui. Malkos ir plokščių mediena priskiriama prie malkinės medienos, kiti sortimentai – prie padarinės medienos.
2. Padarinė mediena priklausomai nuo medžių vidutinio skersmens į stambumo grupes paskirstoma pagal šią lentelę.
| Vidutinis medžių skersmuo, cm |
Padarinės medienos tūris, % |
Vidutinis medžių skersmuo, cm |
Padarinės medienos tūris, % |
||||
| stambios |
vidutinės |
smulkios |
stambios |
vidutinės |
smulkios |
||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Pušynai |
Ąžuolynai |
||||||
|
|
|
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
12 |
3,5 |
41,1 |
55,4 |
| 12 |
2,4 |
32,0 |
65,6 |
16 |
11,9 |
62,8 |
25,3 |
| 16 |
9,5 |
53,5 |
37,0 |
20 |
20,8 |
66,8 |
12,4 |
| 20 |
17,6 |
60,5 |
21,9 |
24 |
34,8 |
59,7 |
5,5 |
| 24 |
30,0 |
57,2 |
12,8 |
28 |
49,3 |
48,4 |
2,3 |
| 28 |
44,2 |
47,9 |
7,9 |
32 |
65,2 |
33,6 |
1,2 |
| 32 |
58,8 |
36,1 |
5,1 |
36 |
77,6 |
21,8 |
0,6 |
| 36 |
69,3 |
27,1 |
3,6 |
40 |
86,9 |
13,0 |
0,1 |
| 40 |
76,9 |
20,7 |
2,4 |
44 |
91,3 |
8,7 |
- |
| 44 |
80,4 |
17,7 |
1,9 |
48 |
95,8 |
4,2 |
- |
| 48 |
83,8 |
14,7 |
1,5 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Eglynai |
Uosynai |
||||||
|
|
|
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
| 12 |
1,8 |
28,4 |
69,8 |
12 |
- |
21,5 |
78,5 |
| 16 |
11,5 |
52,2 |
36,3 |
16 |
0,6 |
56,6 |
42,8 |
| 20 |
24,1 |
54,9 |
21,0 |
20 |
6,1 |
70,1 |
23,8 |
| 24 |
36,0 |
51,9 |
12,1 |
24 |
18,6 |
68,2 |
13,2 |
| 28 |
49,5 |
42,8 |
7,7 |
28 |
35,8 |
56,4 |
7,8 |
| 32 |
62,4 |
32,9 |
4,7 |
32 |
52,9 |
43,4 |
3,7 |
| 36 |
72,1 |
24,6 |
3,3 |
36 |
66,7 |
31,4 |
1,9 |
| 40 |
79,9 |
17,9 |
2,2 |
40 |
77,5 |
21,7 |
0,8 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Beržynai |
Juodalksnynai |
||||||
|
|
|
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
| 12 |
0,5 |
34,5 |
65,0 |
12 |
0,8 |
33,8 |
65,4 |
| 16 |
7,9 |
56,1 |
36,0 |
16 |
3,6 |
53,8 |
42,6 |
| 20 |
19,4 |
59,0 |
21,6 |
20 |
10,8 |
64,3 |
24,9 |
| 24 |
32,0 |
54,5 |
13,5 |
24 |
20,6 |
64,1 |
15,3 |
| 28 |
46,2 |
44,9 |
8,9 |
28 |
30,9 |
58,2 |
10,9 |
| 32 |
58,4 |
35,6 |
6,0 |
32 |
40,7 |
51,7 |
7,6 |
| 36 |
69,4 |
27,1 |
3,5 |
36 |
45,3 |
47,8 |
6,9 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Drebulynai |
Baltalksnynai |
||||||
|
|
|
||||||
| 8 |
- |
- |
100 |
8 |
- |
- |
100 |
| 12 |
- |
60,5 |
39,5 |
10 |
- |
17,5 |
82,5 |
| 16 |
3,9 |
75,5 |
20,6 |
12 |
- |
35,6 |
64,4 |
| 20 |
15,4 |
76,9 |
7,7 |
14 |
- |
57,3 |
42,7 |
| 24 |
34,2 |
63,2 |
2,6 |
16 |
- |
75,1 |
24,9 |
| 28 |
57,7 |
41,8 |
0,5 |
18 |
- |
86,4 |
13,6 |
| 32 |
74,8 |
25,2 |
- |
20 |
7,5 |
82,5 |
10,0 |
| 36 |
88,7 |
11,3 |
- |
22 |
13,9 |
78,8 |
7,3 |
|
|
|
|
|
24 |
19,2 |
75,8 |
5,0 |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
3. Medžių vidutinis skersmuo nustatomas: kertant plynai – pagal miškotvarkos duomenis, kertant neplynai – išmatuojami ne mažiau kaip 15 kiekvienos rūšies tolygiai parinktų medžių skersmenys ir apskaičiuojami vidurkiai. Gali būti matuojami kelmai ir po to apskaičiuojami medžių skersmenys 1,3 m aukštyje.
4. Pagamintos medienos, kuri apmatuojama grupiniu metodu ir į rietuves kraunama ne pagal rūšis, tūris medžių rūšimis paskirstomas vizualiai.
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
5 priedas
Biržių tūrio nustatymas skritulinių apskaitos barelių metodu
1. Skritulinių apskaitos barelių metodas taikomas tik nesudarkytuose medynuose ne mažesnėse kaip 1,5 ha ploto į biržes patenkančių taksacinių sklypų dalyse, kai medyno skalsumas ne mažiau kaip 0,6. Biržes sudarančiuose sklypuose ar sklypų dalyse, kurių plotai mažesni kaip 1,5 ha, kirstinų medžių tūris nustatomas ištisinio kirstinų medžių apmatavimo metodu arba pagal miškotvarkos medžiagą.
2. Skrituliniai apskaitos bareliai (toliau – bareliai) biržėje išdėstomi tolygiai, vienodu atstumu tarp jų centrų. Pirmo barelio vieta parenkama atsitiktinai.
3. Barelių spinduliai: iki 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 9,77 m (300 m2), daugiau kaip 28 cm vidutinio skersmens medynuose – 12,62 m (500 m2).
4. Apskaitos barelių skaičius nustatomas pagal lentelę.
| Biržės plotas, ha |
Apskaitos barelių skaičius, kai medyno skalsumas 0,6 ir daugiau |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
vid. skersmuo ≤ 28 cm |
vid. skersmuo > 28 cm |
|
|
|
|
|
|
|
|
| 1,5–3 |
9 |
10 |
| 3,1–5 |
11 |
13 |
| daugiau kaip 5 |
13 |
15 |
|
|
|
|
5. Barelio centre įkalamas 5-10 cm skersmens ir 0,5-0,7 m virš žemės aukščio stulpelis. Ant stulpelio užrašomas barelio numeris. Barelių vietos schematiškai pažymimos biržės brėžinyje.
7. Barelio spindulys matuojamas rulete arba tolimačiu, 1 cm tikslumu.
Ribinių medžių atstumas nuo barelio centro iki medžio centro matuojamas horizontalia kryptimi, 1,3 m nuo šaknies kaklelio aukštyje. Medžio vidurys (centras) nustatomas pagal žerglių kojelių, nukreiptų į barelio centrą, lietimosi su stiebu tašką.
Medžių, kurių centrai patenka ant barelio ribos, priklausymas bareliui nustatomas sisteminiu būdu, t. y. bareliui priskiriamas kiekvienas antras ribinis medis nepriklausomai nuo to, kuriame biržės barelyje jis nustatytas.
8. Kiekviename barelyje visų kirstinų medžių 8 cm storio ir storesnių tūris atskirai pagal medžių rūšis nustatomas ištisinio apmatavimo metodu. Biržės tūris apskaičiuojamas dauginant barelių tūrį (atskirai pagal medžių rūšis, kokybę ir stambumą) iš biržės ir barelių plotų santykio. Neplynų kirtimų biržių valksmose iškertamas tūris nustatomas išmatavus visus bareliuose esančius medžius.
______________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
6 priedas
_________ miškų urėdija (nac. parkas) ____________ girininkija
Kv. Nr. ________ Skl. (Nr./plotas) ____________________________
200___ m. _______________________ kirtimų biržė Nr. _______
Kirtimų rūšis _____________
Numatomas atkūrimo būdas ir medžių rūšis_______________________
Saugotinas pomiškis _____ medžių rūšis _____ ha ____ t. vnt./ha
BRĖŽINYS
Matavo ir braižė ______________________________ Data______
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
7 priedas
Kirstinų medžių numeravimo lapas
__________ miškų urėdija (nac. parkas) ______________ girininkija
Kv. Nr. _______ Skl. Nr. ____________ Kirtimų rūšis______________
Plotas ________ ha
200___ m.
| Nr. |
Medžių rūšis |
Kokybė |
Skersmuo, cm |
Nr. |
Medžių rūšis |
Kokybė |
Skersmuo, cm |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
___________________________________________________________________________
Darbus atliko _______________________________ Data________
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
_____________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
8 priedas
Biržės taksavimo lapas Nr.
____________________ miškų urėdija (nac. parkas) ________ girininkija Kv. Nr. ___ Skl. Nr. ___
200__ m. biržė, plotas ________ ha ____________________ naudojimas __________ kirtimų rūšis
| Skersmuo, cm |
Medžių skaičius |
Stiebų tūris, kietmetriais |
Šakų tūris |
Bendras likvidinis tūris |
|||||||||
| padarinių |
malkinių |
padarinės medienos |
malkinės medienos |
likvidinės medienos |
atliekų |
bendras |
likvidinių |
nelikvidinių |
|||||
| stambios |
vidutinės |
smulkios |
iš viso |
||||||||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Apskaičiavo _________________________________ Data_______
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________
Biržių atrėžimo ir įvertinimo
taisyklių
9 priedas
Biržės tūrio apskaičiavimas pagal stačiakampius apskaitos barelius
________ miškų urėdija (nac. parkas) ________________ girininkija
Kv. Nr. _______ Skl. Nr. ______ Plotas _________ kirtimų rūšis
| Barelio Nr. |
Barelio plotas, ha |
Sortimentų pavadinimai |
Tūris |
Pastabos |
|||
| barelio |
biržės |
||||||
| erdm. |
ktm. |
erdm. |
ktm. |
||||
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Apskaičiavo _________________________________ Data_______
(pareigos, vardas, pavardė, parašas)
______________