Autentiškas vertimas
Europos komitetas prie LR Vyriausybės
Vertimo, dokumentacijos ir informacijos centras
Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimas dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą
Europos ekonominės bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimO dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą
TURINYS
1. Pagrindinis susitarimas
Preambulė
I skyrius: Pagrindinės nuostatos (1–6 straipsniai)
II skyrius: Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint pradėti veiklą (7–14 straipsniai)
III skyrius: Veiklos vykdymo reikalavimai (15–26 straipsniai)
IV skyrius: Leidimo panaikinimas (27–29 straipsniai)
V skyrius: Priežiūros institucijų bendradarbiavimas (30–33 straipsniai)
VI skyrius: Bendrosios ir baigiamosios nuostatos (34–44 straipsniai)
Parašai
6. Priedas Nr. 5: Kredito draudimo grupės nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo apskaičiavimo metodai ir atleidimo nuo pareigos sudaryti tokį techninį atidėjimą sąlygos
10. Protokolas Nr. 4: Įmonių, kurių buveinė yra už teritorijų, kurioms taikomas šis susitarimas, ribų, atstovybės ir filialai
14. Pasikeitimas raštais Nr. 4: Nekilnojamojo turto, tiesiogiai priklausančio draudimo įmonėms, perleidimas Šveicarijos vertybinių popierių fondui
19. Pasikeitimas raštais Nr. 9: Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos didelėms rizikoms, nurodytoms Protokolo Nr. 2 2.1 punkte.
20. Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl laikotarpio nuo susitarimo pasirašymo dienos iki jo įsigaliojimo dienos
PREAMBULĖ
EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA
ir
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA,
ATSIŽVELGDAMOS į glaudžius Šveicarijos ir Bendrijos santykius;
NORĖDAMOS pasinaudoti suvienytos Bendrijos draudimo rinkos sukūrimo suteikta proga stiprinti abiejų Šalių ekonominius santykius šioje srityje ir užtikrindamos apdraustų asmenų apsaugą sąžiningos konkurencijos sąlygomis skatinti darnią šių santykių raidą;
PASIRYŽUSIOS dėl to šalinti kliūtis pradėti ir vykdyti tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, verslą abipusiu ir nediskriminaciniu pagrindu, taikant būtinus teisinius priežiūros reikalavimus, ir šioje srityje abipusiškai laikytis steigimosi laisvės;
PABRĖŽDAMOS, kad visa tai neturi įtakos jų galiai priimti teisės aktus, laikantis viešosios tarptautinės teisės nustatytų apribojimų;
STENGDAMOSI padaryti viską, ką jos gali, kad jų vidaus teisinė tvarka šioje srityje plėtotųsi abipusiškai suderintu būdu;
PASTEBĖDAMOS, kad taip plėtoti ir stiprinti savo santykius srityje, kuri iki šiol sutartinių taisyklių nebuvo reglamentuota, ir taip prisidėti prie ekonominės abiejų šalių teisės koordinavimo atitinka jų ekonominius interesus;
PAREIKŠDAMOS, kad yra pasirengusios svarstyti kiekvieną galimybę sudaryti kitus susitarimus privataus draudimo srityje, atsižvelgdamos į visus svarbius veiksnius, ypač į Bendrijos draudimo teisės raidą;
siekdamos šių tikslų, SUSITARĖ sudaryti šį susitarimą ir tuo tikslu paskyrė savo įgaliotuosius atstovus:
EUROPOS EKONOMINĖ BENDRIJA:
Edith CRESSON, Europos reikalų ministrę, Europos Bendrijų Tarybos šios kadencijos pirmininkę,
Serą Leon BRITTAN, Europos Bendrijų Komisijos pirmininko pavaduotoją,
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJA:
Jean Pascal DELAMURAZ, Šveicarijos Konfederacijos prezidentą, Valstybės ekonomikos federalinio departamento vadovą;
Franz BLANKART, valstybės sekretorių, Užsienio reikalų federalinės ministerijos direktorių;
KURIE, tinkamai pasikeitę visais įgaliojimais, s u s i t a r ė :
I SKYRIUS
PAGRINDINĖS NUOSTATOS
1 straipsnis
Susitarimo tikslas
Šio susitarimo tikslas – abipusiu pagrindu nustatyti būtinas ir pakankamas sąlygas, kad įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ir kurios nori įsisteigti arba yra įsisteigusios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atstovybės ir filialai galėtų pradėti ir vykdyti savarankišką tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklą.
3 straipsnis
4 straipsnis
5 straipsnis
II SKYRIUS
Reikalavimai, kuriuos reikia įvykdyti norint pradėti veiklą
7 straipsnis
7.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, įkūrusi savo pagrindinę buveinę jos teritorijoje ir norėdama joje pradėti tiesioginio draudimo veiklą, gautų priežiūros institucijos leidimą.
7.2. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, norėdama jos teritorijoje atidaryti atstovybę ar filialą, gautų priežiūros institucijos leidimą.
8 straipsnis
8.1. Leidimas galioja rizikai visoje teritorijoje, kurioje leidimą išduodanti priežiūros institucija turi kompetenciją, jei pareiškėjas, kai taikytini teisės aktai leidžia, neprašo veiklą vykdyti tik tam tikroje tos teritorijos dalyje.
8.2. Rizika yra toje teritorijoje, kurioje priežiūros institucija turi kompetenciją:
– pastatų arba pastatų su juose esančiu turtu, jei turtui taikomas tas pats draudimo polisas, draudimo atveju – kai pastatas yra toje teritorijoje;
– bet kurio tipo transporto priemonės draudimo atveju – kai transporto priemonė yra registruota toje teritorijoje;
– bet kurios draudimo grupės kelionės ar atostogų riziką apdraudžiančių ne ilgesnės kaip keturių mėnesių trukmės polisų atveju – kai draudėjas nusipirko polisą toje teritorijoje;
– visais atvejais, aiškiai nenurodytais pirmesnėse įtraukose, – kai draudėjo nuolatinė gyvenamoji vieta yra toje teritorijoje arba jei draudėjas – juridinis asmuo, turintis toje teritorijoje įstaigą, su kuria yra susijusi draudimo sutartis.
8.3. Leidimas išduodamas tam tikros grupės draudimui. Jis taikomas visai draudimo grupei, nebent pareiškėjas nori drausti tik tam tikrą tokiai grupei priklausančią riziką, kaip nurodyta 1 priedo A dalyje.
Tačiau:
– priežiūros institucija gali išduoti leidimą vykdyti bet kurių draudimo grupių junginio, nurodyto 1 priedo B dalyje, draudimą, jeigu tokiame leidime nurodomas atitinkamas pavadinimas pagal B dalį;
– vienai draudimo grupei arba grupių junginiui išduotas leidimas taip pat galioja papildomai rizikai, įrašytai į kitą grupę, jei yra įvykdytos 1 priedo C dalyje nurodytos sąlygos.
9 straipsnis
10 straipsnis
10.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje ir prašanti leidimo jos teritorijoje atidaryti atstovybę arba filialą, įvykdytų šias sąlygas:
b) pateiktų Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra jos pagrindinė buveinė, priežiūros institucijos išduotą pažymėjimą, patvirtinantį:
– kad įmonė pareiškėja yra įsteigta ir turi vieną iš 3 priede išvardytų statusų;
– kad įmonės pareiškėjos ūkinė veikla apsiriboja draudimo veikla bei tiesiogiai su ja susijusia veikla ir kad įmonė neužsiima jokia kita komercine veikla;
– draudimo grupes, pagal kurias įmonė turi teisę vykdyti veiklą;
– kad ji turi minimalų garantinį fondą, nurodytą Protokolo Nr. 1 3.2 punkte, arba atitinkamais atvejais minimalią mokumo atsargą, apskaičiuotą pagal to protokolo 2.2 punktą, jei minimali mokumo atsarga yra didesnė už minimalų garantinį fondą;
– riziką, kurią ji faktiškai draudžia;
– kad ji turi finansinius išteklius, nurodytus Protokolo Nr. 2 1.f punkte;
c) pateiktų veiklos planą, sudarytą pagal Protokolą Nr. 2, kartu su įmonės paskutinių trejų finansinių metų balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita.
Tačiau, kai įmonė veikia mažiau negu trejus finansinius metus, ji pateikia tik pasibaigusių finansinių metų tokius dokumentus, jei:
– ji yra nauja įmonė, įsteigta susijungus dviem buvusioms įmonėms;
arba
– ji yra nauja įmonė, kurią įsteigė viena ar kelios egzistuojančios įmonės vykdyti konkrečios draudimo grupės veiklai, kurią prieš tai vykdė viena iš jų;
d) paskirtų įgaliotąjį atstovą, kurio nuolatinė darbo ir gyvenamoji vieta būtų teritorijoje, kurioje atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija turi kompetenciją, ir turėtų pakankamus įgaliojimus įpareigoti įmonę trečiosioms šalims ir jai atstovauti tos Susitariančiosios Šalies institucijose ir teismuose.
Jei Susitariančiosios Šalies teisinės nuostatos leidžia įgaliotajam atstovui turėti juridinio asmens statusą, toks asmuo tos Susitariančiosios Šalies teritorijoje turi turėti pagrindinę buveinę ir savo ruožtu paskirti fizinį asmenį, atitinkantį pirmiau nurodytas sąlygas, kuris jam atstovautų.
10.2. Šis susitarimas nekliudo Susitariančiosioms Šalims taikyti nuostatų, kurios reikalauja, kad išduodant visoms draudimo įmonėms leidimą būtų patvirtintos bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, draudimo įmokų dydžiai ir kiti priežiūros veiklai įprastai reikalingi dokumentai.
Tačiau Protokolo Nr. 2 2.1 punkte nurodytoms rizikos rūšims Susitariančiosios Šalys netaiko nuostatų, kad bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, įmokų dydžiai, formos ir kiti atspausdinti dokumentai, kuriuos įmonė ketina naudoti tvarkydama reikalus su draudėjais, būtų patvirtinti arba apie juos būtų sistemingai pranešama. Jos gali tik reikalauti, kad joms būtų kartais pranešama apie tokias sąlygas ir dokumentus, kad jos galėtų patikrinti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų apdraudžiant riziką, ir toks reikalavimas negali būti taikomas kaip išankstinė sąlyga įmonei leisti vykdyti veiklą.
Taikant šį susitarimą, į bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarties sąlygas neįeina konkrečios sąlygos, kuriomis kiekvienu atskiru atveju stengiamasi atsižvelgti į ypatingas draudžiamos rizikos aplinkybes.
Šis susitarimas taip pat nekliudo Susitariančiosioms Šalims patikrinti įmonių, prašančių leidimo 1 priedo A dalies 18 draudimo grupei, tiesioginius ir netiesioginius darbuotojų ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir įrangos kokybę, kuriais įmonės gali naudotis vykdydamos įsipareigojimus pagal šią draudimo grupę.
11 straipsnis
11.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis įsipareigoja išduoti leidimą, jei yra įvykdytos 10 straipsnyje nurodytos sąlygos ir jei laikomasi kitų sąlygų, taikomų įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje.
11.3. Be to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad svarstydamos prašymus išduoti leidimą neatsižvelgs į rinkos ekonomines reikmes.
12 straipsnis
12.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis išplečia veiklos, kuriai pagal 7 ir 8 straipsnius yra išduotas leidimas, sritį išduodama naują leidimą.
12.2. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad, prašydamas leisti išplėsti atstovybės ar skyriaus veiklą įtraukiant kitas draudimo grupes arba 8 straipsnio 1 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, pareiškėjas pateiktų veiklos planą pagal Protokolą Nr. 2 ir 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytą pažymėjimą.
13 straipsnis
13.1. Įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, prašo priežiūros institucijos leidimo.
13.2. Už leidimo išdavimą atsakinga institucija siunčia veiklos planą, sudarytą pagal Protokolą Nr. 2, kartu su savo pastabomis Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijai.
Pastaroji institucija savo nuomonę pirmajai institucijai praneša per tris mėnesius nuo dokumentų gavimo dienos. Jei pasibaigus šiam laikotarpiui nuomonė nepareiškiama, tariama, kad ji palanki.
14 straipsnis
14.1. Kartu su sprendimu neišduoti leidimo nurodomos tokio sprendimo priežastys ir apie tai pranešama pareiškėjui.
III SKYRIUS
VEIKLOS VYKDYMO REIKALAVIMAI
15 straipsnis
Turto pasirinkimas
Susitariančiosios Šalys nenustato jokių turto pasirinkimo taisyklių, išskyrus techninius atidėjimus, nurodytus 19–23 straipsniuose. Atsižvelgdamos į 18 straipsnio 2 dalies, 20, 21 ir 23 straipsnių ir 29 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, Susitariančiosios Šalys netaiko jokių apribojimų kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, sudarančio įmonių turto dalį, pardavimui.
16 straipsnis
16.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad kiekviena įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra toje jos teritorijoje, nustatyti tinkamą mokumo atsargą visai savo veiklai.
17 straipsnis
17.1. Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija patikrina įmonės mokumo padėtį visai jos veiklai.
17.2. Kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija, išdavusi įmonei leidimą atidaryti atstovybę ar filialą, pirmiau minėtai institucijai pateikia visą būtiną informaciją, kad ji galėtų atlikti tokią patikrą.
17.3. Kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad įmonės, kurių pagrindinė buveinė yra jos teritorijoje, pateiktų visais jų sandoriais paremtą savo padėties ir mokumo metinę finansinę ataskaitą, o Priedo Nr. 1 A dalies 18 draudimo grupėje išvardytos rizikos atveju – ataskaitą dėl kitų išteklių, iš kurių ji gali vykdyti savo įsipareigojimus, jei Susitariančiosios Šalies įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
18 straipsnis
18.1. Kad būtų atkurta įmonės, kurios mokumo atsarga sumažėjo daugiau negu Protokolo Nr. 1 2.2 punkte reikalaujamas mažiausiais jos dydis, finansinė padėtis, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija reikalauja jai tvirtinti pateikti geros finansinės būklės atkūrimo planą.
18.2. Jei mokumo atsarga sumažėjo daugiau negu Protokolo Nr. 1 3 punkte nustatytas garantinis fondas, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija reikalauja, kad įmonė pateiktų jai tvirtinti trumpalaikį finansinį planą.
Ji taip pat gali apriboti ar uždrausti laisvą disponavimą įmonės turtu. Apie tokias priemones ji praneša Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės įgaliotosios atstovybės ir filialai, priežiūros institucijai. Jei pirmoji institucija to reikalauja, tokias pačias priemones taiko ir antroji institucija.
Be to, priežiūros institucija gali imtis visų būtinų priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti, jei susidarytų šioje straipsnio dalyje minėta padėtis.
19 straipsnis
19.1. Kiekviena Susitariančioji Šalis, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, reikalauja, kad įmonė sudarytų pakankamus techninius atidėjimus.
19.2. Tokių atidėjimų dydis nustatomas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies taisykles, o jei tokių taisyklių nėra, – pagal kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje nusistovėjusią praktiką.
19.3. Be to, kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad jos teritorijoje įsisteigusios ir draudžiančios riziką pagal 1 priedo A dalyje nurodytą 14 grupę (kredito draudimas) įmonės sudarytų nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą tų finansinių metų techniniam deficitui arba didesniam negu vidutiniam tos grupės nuostolingumui išlyginti.
Nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo apskaičiavimo metodai ir reikalavimo sudaryti tokį techninį atidėjimą išimtys yra pateiktos 5 priede.
Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas turi būti apskaičiuojamas pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies nustatytas taisykles, taikant vieną iš keturių 5 priede nurodytų metodų, kurie yra laikomi lygiaverčiais. Apskaičiuojant mokumo atsargą, į nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą iki jo dydžio, apskaičiuoto taikant tuos metodus, neatsižvelgiama.
Įmonės priežiūros institucijai pateikia finansines ataskaitas, kuriose atsispindi ir techniniai rezultatai, ir su šiuo verslu susiję techniniai atidėjimai.
20 straipsnis
20.1. Techniniai atidėjimai padengiami lygiaverčiu ir suderintu turtu, lokalizuotu teritorijoje, kurioje atitinkamai turi kompetenciją kiekvienos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija. Tačiau kiekviena Susitariančioji Šalis gali leisti sušvelninti taisykles, taikomas suderintam turtui ir jo lokalizavimui.
20.2. „Turto suderinimas“ – rizikos prisiėmimo įsipareigojimų, išreikštų tam tikra valiuta, padengimas turtu, kurio vertė arba pardavimo kaina yra išreikšta ta pačia valiuta.
20.3. „Turto lokalizavimas“ – kilnojamojo arba nekilnojamojo turto buvimas teritorijoje, kurioje atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija turi kompetencijos, tačiau ši sąvoka negali būti aiškinama kaip reikalavimas deponuoti kilnojamąjį turtą arba taikyti nekilnojamajam turtui ribojančias priemones, tokias, kaip hipotekos įregistravimas. Laikoma, kad turtas, kurį sudaro skolininkams pateikti mokestiniai reikalavimai, yra teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje turtas bus realizuojamas, priežiūros institucija.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, lokalizavimą reglamentuoja Susitariančiųjų Šalių galiojančios atitinkamos taisyklės.
21 straipsnis
21.1. Turto pobūdį ir atitinkamais atvejais, kokiu mastu jį galima naudoti techniniams atidėjimams išreikšti, lemia Kiekvienos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, galiojančios taisyklės apibrėžia šio turto pobūdį ir, jei reikia, nustato jo dydį, kuris gali būti panaudotas draudimo techniniams atidėjimams padengti; be to, jos taip pat nustato tokio turto įvertinimo taisykles.
21.2. „Turto pobūdis“ – įvairios nekilnojamojo ir kilnojamojo turto kategorijos ir jų specifinės ypatybės, pavyzdžiui, susijusios su skolininku, kai žalos atlyginimo reikalavimas sudaro techninių atidėjimų išraiškos dalį.
21.3. Jei Susitariančioji Šalis leidžia panaudoti perdraudikams pateiktus reikalavimus išmokėti draudimo išmoką tam, kad būtų padengti bet kurie techniniai atidėjimai, ji nustato tokio padengimo leistiną procentą arba numato, kad jis turi būti nustatytas. Tokiu atveju, nepaisant šio straipsnio 1 dalies, ji negali reikalauti, kad šiuos reikalavimus atitinkantis turtas būtų lokalizuojamas.
22 straipsnis
23 straipsnis
Techninių atidėjimų reikalavimų nepaisymas
Jei atstovybė ar filialas nesilaiko 19–21 straipsnių nuostatų, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje ji vykdo veiklą, priežiūros institucija gali uždrausti laisvai disponuoti jos teritorijoje lokalizuotu turtu, pirmiausia pranešusi Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucijai, kad ji ketina taikyti tokią priemonę.
Be to, Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje tokia atstovybė ar filialas vykdo veiklą, priežiūros institucija gali imtis bet kokių priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti.
24 straipsnis
24.1. Vadovaudamasi atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančių teisės normų nustatytais reikalavimais, priežiūros institucija leidžia įmonėms, įsisteigusioms teritorijoje, už kurią ji yra atsakinga, perduoti visus ar dalį savo sutarčių portfelių priėmimo įstaigai, įsisteigusiai toje pačioje teritorijoje kaip ir perduodanti įmonė, jei Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra priėmimo įstaigos pagrindinė buveinė, priežiūros institucija patvirtina, kad priimančiosios įstaigos mokumo atsarga yra pakankama, atsižvelgiant į jai perduotas sutartis.
24.2. Vadovaujantis kiekvienoje atitinkamoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančių teisės normų nustatytais reikalavimais, pagal šio straipsnio 1 dalį leistas perdavimas paskelbiamas teritorijoje, kurioje Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusios perduodančioji ir priimančioji įstaigos, priežiūros institucija turi kompetencijos. Toks perdavimas savaime įsigalioja draudėjams, apdraustiems asmenims ir visiems kitiems asmenims, turintiems dėl perduotų sutarčių atsirandančių teisių ir pareigų. Tačiau ši straipsnio dalis nekliudo, kad kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje galiotų nuostatos, kurios draudėjams suteiktų galimybę per tam tikrą laiką po perdavimo nutraukti sutartį.
25 straipsnis
25.1. Šis susitarimas nekliudo Susitariančiosioms Šalims taikyti nuostatų, kurios reikalauja, kad per visą veiklos laiką būtų tvirtinami visų įmonių ir visoms draudimo grupėms taikomos bendrosios ir specialiosios draudimo sutarčių sąlygos, įmokų dydžiai ir visi kiti priežiūros veiklai įprastai reikalingi dokumentai.
Tačiau Protokolo Nr. 2 2.1 punkte nurodytoms rizikos rūšims Susitariančiosios Šalys netaiko nuostatų, kad bendrosios ir specialiosios draudimo sutarties sąlygos, įmokų dydžiai, formos ir kiti atspausdinti dokumentai, kuriuos įmonė ketina naudoti tvarkydama reikalus su draudėjais, būtų patvirtinti arba apie juos būtų sistemingai pranešama. Jos gali tik reikalauti, kad joms būtų kartais pranešama apie tokias sąlygas ir dokumentus, kad jos galėtų patikrinti, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų apdraudžiant riziką.
Tų pačių rizikų atveju Susitariančiosios Šalys negali toliau taikyti ar pradėti reikalauti atskirai iš anksto pranešti apie planuojamą įmokų padidinimą arba jį patvirtinti, išskyrus, kai toks reikalavimas taikomas kartu su visa bendra kainų kontrolės sistema.
25.2. Šis susitarimas taip pat nekliudo Susitariančiosioms Šalims patikrinti įmonių, gavusių leidimus 1 priedo A dalyje nurodytai 18 draudimo grupei, tiesioginius ir netiesioginius personalo ir įrangos išteklius, įskaitant jų medicinos personalo kvalifikaciją ir įrangos kokybę, kuriais įmonės gali naudotis vykdydamos įsipareigojimus pagal šią draudimo grupę.
26 straipsnis
Dokumentai
Susitariančiosios Šalys reikalauja, kad jų teritorijoje veiklą vykdančios įmonės pateiktų priežiūros tikslais būtinus statistinius dokumentus, o drausdamos 1 priedo A dalyje 18 draudimo grupei priklausančią riziką nurodytų, kokius jos turi išteklius savo įsipareigojimams vykdyti, jei jų įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
IV SKYRIUS
LEIDIMO PANAIKINIMAS
27 straipsnis
Leidimo panaikinimo sąlygos
Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija iš įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, gali panaikinti savo išduotą leidimą atidaryti atstovybę ar filialą, kai tokia atstovybė ar filialas:
28 straipsnis
28.1. Prieš panaikindama leidimą, priežiūros institucija konsultuojasi su Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija.
Jei pirmoji institucija mano, kad reikia sustabdyti 27 straipsnyje nurodytos atstovybės ar skyriaus veiklą prieš baigiantis konsultacijoms, ji nedelsdama apie tai praneša antrajai priežiūros institucijai.
28.2. Kiekviename sprendime panaikinti leidimą ar įsakyti sustabdyti veiklą turi būti nurodytos tokio veiksmo priežastys ir apie jas turi būti pranešta atitinkamai įmonei.
29 straipsnis
29.1. Kai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija panaikina savo išduotą leidimą įmonei, ji apie tokį veiksmą praneša kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucijai, jei pastaroji yra išdavusi įmonei leidimą atidaryti atstovybę ar filialą. Pastaroji priežiūros institucija taip pat panaikina savo leidimą.
29.2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, priežiūros institucija kartu su kitos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija imasi būtinų priemonių apdraustų asmenų interesams apsaugoti, ypač apriboti laisvą disponavimą įmonės turtu, jei tokia priemonė dar nėra taikoma pagal 18 straipsnio 2 dalį ir 23 straipsnį.
V SKYRIUS
PRIEŽIŪROS INSTITUCIJŲ BENDRADARBIAVIMAS
30 straipsnis
31 straipsnis
31.1. Priežiūros institucijos bendradarbiauja, tikrindamos finansines įmonių garantijas, apibrėžtas 16 ir 19–21 straipsniuose, ypač taikydamos 18 ir 23 straipsniuose nurodytas priemones.
31.2. Kai aptariamoms įmonėms yra leista drausti rizikas, išvardytas 1 priedo A dalies 18 draudimo grupėje, priežiūros institucijos taip pat bendradarbiauja, prižiūrėdamos tų įmonių turimus išteklius, leidžiančius joms vykdyti pagalbos veiksmus, kuriuos jos įsipareigojo atlikti, kai jų įstatymai numato tokių išteklių priežiūrą.
32 straipsnis
33 straipsnis
33.1. 30–32 straipsniai jokiomis aplinkybėmis negali būti aiškinami taip, lyg jie reikalautų teikti informaciją, kuri atskleistų įmonės komercines paslaptis, arba informaciją, kurios teikimas prieštarautų viešajai tvarkai.
33.2. Nepaisant to, slaptumo taisyklės, kurių priežiūros institucijos privalo laikytis, neturi trukdyti šiame susitarime numatytam institucijų bendradarbiavimui ir savitarpio pagalbai.
VI SKYRIUS
BENDROSIOS IR BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
34 straipsnis
34.1. Ypatingosios nuostatos, taikytinos tam tikroms Bendrijos valstybėms narėms, yra išdėstytos 4 priede.
35 straipsnis
36 straipsnis
36.1. Susitariančiosios Šalys netaiko jokių priemonių, kurios galėtų trukdyti pasiekti šio susitarimo tikslus.
37 straipsnis
37.1. Įsteigiamas Šveicarijos ir Bendrijos atstovų Jungtinis komitetas, kuris yra atsakingas už šio susitarimo administravimą ir jo tinkamą įgyvendinimą, taip pat už sprendimus jame numatytomis aplinkybėmis. Jo sprendimai priimami abipusiu sutarimu.
37.2. Siekdamos tinkamai įgyvendinti šį susitarimą, Susitariančiosios Šalys keičiasi informacija ir bet kurios Šalies prašymu konsultuojasi Jungtiniame komitete. Priežiūra, nurodyta V skyriuje, į jo įgaliojimus neįeina.
37.4. Jungtinio komiteto posėdžiams, laikantis tvarkos, kuri turi būti nustatyta jo darbo tvarkos taisyklėse, pirmininkauja paeiliui kiekviena Susitariančioji Šalis. Kai to reikalauja ypatingos aplinkybės, bet kurios iš Susitariančiųjų Šalių prašymu ir laikantis sąlygų, kurios turi būti nustatytos darbo tvarkos taisyklėse, komiteto posėdžius šaukia pirmininkas.
Jungtinis komitetas gali nuspręsti sudaryti bet kokią darbo grupę, kuri padėtų jam atlikti jo užduotis.
38 straipsnis
38.1. Kilus ginčui tarp Susitariančiųjų Šalių dėl šio susitarimo vykdymo, ypač dėl jo aiškinimo ar taikymo, jei tokio ginčo negali išspręsti bendradarbiaudamos V skyriuje nurodytos priežiūros institucijos arba 37 straipsnyje nurodytas Jungtinis komitetas, Susitariančiosios Šalys tariasi diplomatiniais kanalais.
38.2. Jei šio straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka ginčo išspręsti nepavyksta, jis kurios nors Šalies prašymu perduodamas spręsti iš trijų narių sudarytam arbitražo teismui. Anksčiausiai tokį ginčą perduoti arbitražui galima praėjus dvejiems metams nuo tos dienos, kai jis pirmą kartą buvo perduotas 37 straipsnyje nurodytam Jungtiniam komitetui, nebent Šalys kartu nusprendžia savo ginčo perduoti minėtam arbitražui prieš baigiantis šiam laikotarpiui. Kiekviena Šalis paskiria savo arbitrą. Du paskirti arbitrai paskiria teisėją, kuris nėra nei Šveicarijos, nei kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis.
38.3. Jei viena iš Susitariančiųjų Šalių nepaskiria savo arbitro arba nevykdo kitos Šalies prašymo tokį arbitrą paskirti per du mėnesius, arbitrą kitos Šalies prašymu paskiria Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas.
38.4. Jei pasibaigus dviejų mėnesių laikotarpiui nuo paskyrimo, du paskirti arbitrai negali susitarti, kokį teisėją pasirinkti, pastarąjį vienos iš šalių prašymu paskiria Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas.
38.5. Jei šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytais atvejais Tarptautinio teisingumo teismo pirmininkas negali imtis veiksmų arba jis yra Šveicarijos ar kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis, paskyrimus atlieka pirmininko pavaduotojas. Jei pirmininko pavaduotojas negali imtis veiksmų arba jis yra Šveicarijos ar kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis, paskyrimus atlieka vyriausias Teismo narys, kuris nėra nei Šveicarijos, nei kurios nors Bendrijos valstybės narės pilietis.
38.6. Išskyrus atvejus, kai Susitariančiosios Šalys numato kitaip, arbitražo teismas nustato savo darbo reglamentą. Savo sprendimus jis priima balsų dauguma.
39 straipsnis
39.1. Susitarimas nepažeidžia nė vienos Susitariančiosios Šalies teisės, vadovaujantis nediskriminavimo principu ir šio straipsnio nuostatomis, vienašališkai keisti savo vidaus įstatymus kuriuo nors šio susitarimo reglamentuojamu klausimu.
39.2. Jei Susitariančioji Šalis pradėjo savo vidaus teisės aktų pakeitimo projekto dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklos pradėjimo ar vykdymo įsisteigiant priėmimo procesą, ji nedelsdama per 37 straipsnyje nurodytą komitetą apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai. Jungtinis komitetas pasikeičia nuomonėmis apie tokio pakeitimo įtaką tinkamam šio susitarimo funkcionavimui.
39.3. Kai tik teisės akto pakeitimas yra priimamas, vėliausiai po aštuonių dienų, atitinkama Susitariančioji Šalis naujųjų nuostatų tekstą praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.
39.4. Siekdama garantuoti teisinį tikrumą, atitinkama Susitariančioji Šalis bet kurio teisės akto pakeitimo, kuris skiriasi nuo šio susitarimo nuostatų, įgyvendinimui privalo nustatyti mažiausiai 12 mėnesių laikotarpį nuo jo priėmimo dienos.
39.5. Bet kuris teisės aktų pakeitimas, kuriam taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalys ir kuris, bet kurios Susitariančiosios Šalies nuomone skiriasi nuo šio susitarimo nuostatų, perduodamas Jungtiniam komitetui. Jungtinis komitetas susirenka vėliausiai po šešių savaičių nuo šio straipsnio 3 dalyje nurodyto pranešimo.
39.6. Jungtinis komitetas:
– priima sprendimą, pataisantį susitarimo nuostatas taip, kad į jį būtų galima perkelti atitinkamus teisės aktų pakeitimus, prireikus abipusiškumo pagrindu,
– arba, jei apdraustam asmeniui garantuojama apsauga, tolygi apsaugai, numatytai pagal šį susitarimą, priima sprendimą, kad atitinkami teisės aktų pakeitimai laikomi suderinamais su šiuo susitarimu,
– arba nusprendžia dėl kitų priemonių, kaip apsaugoti tinkamą šio susitarimo funkcionavimą.
39.7. Jungtinio komiteto sprendimai skelbiami Oficialiajame federalinių įstatymų sąvade (Recueil Officiel des lois fédérales) ir Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje. Kiekviename sprendime nurodoma jo įgyvendinimo abiejose Susitariančiosiose Šalyse data ir visa kita informacija, kuri gali būti svarbi ekonominiams subjektams. Prireikus sprendimai pateikiami Susitariančiosioms Šalims ratifikuoti arba patvirtinti savo pačių tvarka.
Susitariančiosios Šalys viena kitai praneša apie šio formalumo įvykdymą. Jei pasibaigus šio straipsnio 4 dalyje nurodytam laikotarpiui, toks pranešimas negaunamas, Jungtinio komiteto sprendimai įgyvendinami laikinai, iki Susitariančiosios Šalys ratifikuoja ar patvirtina sprendimą. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis praneša, kad ji Jungtinio komiteto sprendimo neratifikuoja arba jam nepritaria, šio straipsnio 8 dalis mutatis mutandis taikoma nuo tokio pranešimo dienos.
39.8. Jei Jungtinis komitetas per šešis mėnesius nuo pranešimo pagal šio straipsnio 5 dalį dienos nesusitaria dėl sprendimo, šis susitarimas laikomas netekusiu galios tą dieną, kai atitinkamas įstatymas yra įgyvendintas pagal šio straipsnio 4 dalį; tokiu atveju 38 straipsnio nuostatos netaikomos. Mutatis mutandis taikomos 42 straipsnio 2 dalies nuostatos.
40 straipsnis
40.1. Jei Susitariančioji Šalis nori, kad šis susitarimas būtų keičiamas, ji prašo kitos Susitariančiosios Šalies pradėti tuo tikslu derybas. Tokie prašymai perduodami diplomatiniais kanalais.
41 straipsnis
41.1. Jei kuri nors Susitariančioji Šalis mano, kad abiejų Susitariančiųjų Šalių interesais būtų naudinga plėtoti šiuo susitarimu nustatytus santykius ir juos taikyti privačiai draudimo veiklai, kuriai šis susitarimas netaikomas, ji kitai Susitariančiajai Šaliai siūlo tuo klausimu pradėti derybas.
42 straipsnis
42.1. Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį susitarimą bet kuriuo metu apie tai pranešusi kitai Susitariančiajai Šaliai. Susitarimas nustoja galioti po 12 mėnesių nuo tokio pranešimo dienos.
42.2. Denonsavimo atveju Susitariančiosios Šalys susitaria dėl taisyklių, reglamentuojančių įmonių, kurios yra gavusios leidimą pagal 11 straipsnio 1 dalį, padėtį. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą 12 mėnesių laikotarpį nesusitariama, tokioms įmonėms taikomos trečiųjų šalių taisyklės. Nepaisant to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja, kad gautas pagal 11 straipsnio 1 dalį leidimas nepanaikinamas bent penkerius metus nuo tos dienos, kai nustoja galioti šis susitarimas, atsižvelgiant į ekonominius rinkos poreikius.
43 straipsnis
44 straipsnis
44.1. Dėl šio susitarimo derybos vyko prancūzų kalba, o jis yra sudarytas dviem egzemplioriais anglų, danų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų ir vokiečių kalbomis. Visi tekstai yra autentiški.
44.3. Šis susitarimas įsigalioja pirmą kitų kalendorinių metų dieną po to, kai buvo pasikeista ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentais, jei toks pasikeitimas įvyksta ne vėliau kaip likus mėnesiui iki tos datos.
Nepaisant to, Susitariančiosios Šalys, pasikeisdamos ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentais, gali susitarti dėl kitos šio susitarimo įsigaliojimo datos; tokiu atveju data skelbiama nedelsiant.
Tai paliudydami, šį susitarimą pasirašė toliau nurodyti įgaliotieji atstovai.
En fe de lo cual, los plenipotenciarios abajo firmantes suscriben el presente Acuerdo.
Til bekræftelse heraf har undertegnede befuldmægtigede underskrevet denne aftale.
Zu Urkund dessen haben die unterzeichneten Bevollmächtigten ihre Unterschriften unter dieses Abkommen gesetzt.
Εις πίστωση των ανωτέρω, οι υπογεγραμμένοι πληρεξούσιοι έθεσαν τις υπογραφές τους στην παρούσα συμφωνία.
In witness whereof the undersigned Plenipotentiaries have signed this Agreement.
En foi de quoi, les plénipotentiaires soussignés ont apposé leurs signatures au bas du présent accord.
In fede di che, i pleipotenziari sottoscritti hanno apposto le loro firme in calce al presente accordo.
Ten blijke waarvan de ondergetekende gevolmachtigden hun handtekening onder deze Overeenkomst hebben gesteld.
Em fé do que, os plenipotenciários abaixo assinados apuseram as suas assinaturas no final do presente acordo.
Priimtas Liuksemburge tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devintų metų spalio dešimtą dieną.
Hecho en Luxemburgo, el diez de octubre de mil novecientos ochenta y nueve.
Udfærdiget i Luxembourg, den tiende oktober nitten hundrede og niogfirs.
Geschehen zu Luxemburg am zehnten Oktober neunzehnhundertneunundachtzig.
Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις δέκα Οκτωβρίου χίλια εννιακόσια ογδόντα εννέα.
Done at Luxembourg on the tenth day of October in the year one thousand nine hundred and eighty-nine.
Fait à Luxembourg, le dix obtobre mil neuf cent quatre-vingt-neuf.
Fatto a Lussemburgo, addì dieci ottobre millenovecentottantanove.
Gedaan te Luxemburg, de tiende oktober negentienhonderd negenentachtig.
Feito no Luxemburgo, em dez de Outubro de mil novecentos e oitenta e nove.
Europos Bendrijų Tarybos vardu
En nombre del Consejo de las Comundades Europeas
På vegne af Rådet for De Europæiske Fællesskaber
Im Namen des Rates der Europäischen Gemeinschaften
Εξ ονόματος του Συμβουλίου των Ευρωπαϊκών Κοινοτήτων
On behalf of the Council of the European Communities
Au nom du Conseil des Communautés européennes
A nome del Consiglio delle Comunità europee
Namens de Raad van de Europese Gemeenschappen
Em nome do Conselho das Comunidades Europeias
Šveicarijos Konfederacijos vardu
Por el Gobierno de la Confederación Suiza
For regeringen for Schweiz
Für die Regierung der Schweizerischen Eidgenossenschaft
Για την κυβέρνηση της Ελβετικής Συνομοσπονδίας
For the Government of the Swiss Confederation
Pour le gouvernement de la Confédération suisse
Per il governo della Confederazione svizzera
Voor de Regering van de Zwitserse Bondsstaat
Pelo Governo da Confederação Suíça
1 PRIEDAS
DRAUDIMO GRUPĖS, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS
A. Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes
1. Nelaimingi atsitikimai (įskaitant gamybines traumas ir profesines ligas)
– nustatyto dydžio piniginės išmokos,
– kompensacinės išmokos,
– mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys,
– keleivių sužalojimas.
2. Ligos
– nustatyto dydžio piniginės išmokos,
– kompensacinės išmokos,
– mišrios išmokos (minėtų dviejų išmokų derinys).
3. Sausumos transporto priemonės (išskyrus geležinkelio transporto priemones)
– visa žala, padaryta automobiliams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta kitoms sausumos transporto priemonėms, išskyrus automobilius, arba jų netekimas.
4. Geležinkelio transporto priemonės
Visa žala, padaryta geležinkelio transporto priemonėms, arba jų netekimas.
6. Laivai (jūrų, ežerų, upių ir kanalų laivų)
– visa žala, padaryta upių ir kanalų laivams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta ežerų laivams, arba jų netekimas,
– visa žala, padaryta jūrų laivams, arba jų netekimas.
7. Vežami kroviniai (įskaitant prekes, bagažą ir kitus krovinius)
Visa žala, padaryta vežamoms prekėms arba bagažui, arba jų netekimas nepaisant transporto rūšies.
8. Gaisrai ar gamtos jėgos
Visa žala, padaryta turtui (kitam, nei įtraukta į 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus), arba jo netekimas dėl:
– gaisro,
– sprogimo,
– audros,
– kitų gamtos jėgų, išskyrus audrą,
– branduolinės energijos,
– žemės įgriuvos.
9. Kita žala, padaryta turtui
Visa žala, padaryta turtui (kita, nei įtraukta į 3, 4, 5, 6 ir 7 punktus), arba jo netekimas dėl krušos arba šalčio ir bet kokių draudiminių įvykių, tokių, kaip vagystė, išskyrus išvardytus 8 punkte.
10. Motorinių transporto priemonių civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant sausumos transporto priemones (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
11. Orlaivių civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant orlaivius (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
12. Laivų (jūrų, ežerų, upių ir kanalų) civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė naudojant laivus jūrose, ežeruose, upėse arba kanaluose (įskaitant vežėjo civilinę atsakomybę).
13. Bendroji civilinė atsakomybė
Visa civilinė atsakomybė, išskyrus nurodytą 10, 11 ir 12 punktuose .
14. Kreditas
– nemokumas (bendras),
– eksporto kreditas,
– dalinių įmokų kreditas,
– hipoteka,
– žemės ūkio kreditas.
16. Įvairūs finansiniai nuostoliai
– darbo netekimas,
– nepakankamos pajamos (bendrosios),
– blogas oras,
– pelno netekimas,
– besitęsiančios bendrosios išlaidos,
– nenumatytos prekybos išlaidos,
– rinkos vertės sumažėjimas,
– nuomos arba kitų pajamų netekimas,
– netiesioginiai prekybos nuostoliai, išskyrus paminėtus pirmiau,
– kiti finansiniai nuostoliai (ne prekybos),
– kitos finansinių nuostolių formos.
18. Pagalba turistams
Pagalba asmenims, patyrusiems sunkumus kelionės metu, išvykus iš namų ar iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
Draudimo grupės rizika negali būti įtraukta į kitas draudimo grupes, išskyrus C dalyje nurodytus atvejus..
B. Leidimų, išduodamų vienu metu kelioms draudimo grupėms, apibūdinimas
Jeigu leidimas tuo pačiu metu taikomas:
c) 1 (ketvirta įtrauka), 4, 6, 7 ir 12 draudimo grupėms, jis vadinamas jūrų ir sausumos transporto draudimu;
h) visoms draudimo grupėms, jis vadinamas taip, kaip nustato atitinkama Susitariančioji Šalis, kuri apie tai praneša kitai Susitariančiajai Šaliai.
C. Papildomos rizikos
Draudimo įmonė, gaunanti leidimą pagrindinės rizikos, priskiriamos vienai arba kelioms draudimo grupėms, draudimui, taip pat gali be atskiro leidimo drausti kitai draudimo grupei priskiriamas rizikas, jeigu pastarosios::
– susijusios su pagrindine rizika,
– susijusios su objektu, kuris draudžiamas nuo pagrindinės rizikos,
– įtraukiamos į pagrindinės rizikos draudimo sutartį.
Tačiau rizikos, įtrauktos į 14, 15 ir 17 draudimo grupes, negali būti laikomos kitų draudimo grupių papildoma rizika.
Nepaisant to, į 17 punktą (teisinių išlaidų draudimas) įtraukta rizika gali būti papildoma 18 punkte numatytoms rizikoms, jei yra įvykdytos pirmoje pastraipoje numatytos sąlygos, kai pagrindinė rizika susijusi tiktai su pagalba asmenims, kurie susiduria su problemomis kelionės metu, išvykę iš namų arba iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
Teisinių išlaidų draudimas taip pat gali būti laikomas papildoma rizika pagal pirmoje pastraipoje numatytas sąlygas, kai jis susijęs su ginčais arba rizika, atsirandančiais dėl jūros laivų naudojimo arba su tuo susijusiais.
D. Pagalba
1. Pagalbos veikla reiškia pagalbą asmenims, patyrusiems sunkumus kelionės metu, išvykus toli nuo namų ar nuolatinės gyvenamosios vietos. Tai reiškia, kad įmonė, kuriai yra sumokėta draudimo įmoka, privalo nedelsdama suteikti draudimo sutartyje numatytą pagalbą naudos gavėjui, atsidūrusiam sunkioje padėtyje dėl netikėtai įvykusio atsitikimo, sutartyje numatytais atvejais ir sąlygomis.
Pagalba gali būti išmokos pinigais arba išmokos natūra. Išmokos natūra taip pat gali būti mokamos pasitelkiant pagalbą teikiančiojo asmens darbuotojus ir įrenginius.
Į pagalbos veiklą neįeina aptarnavimas, priežiūra arba garantinis aptarnavimas įsigijus prekę, arba kai pagalbos nurodytojas arba jos suteikėjas veikia tiktai kaip tarpininkas.
2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, vadovaudamasi šiame susitarime numatytomis priemonėmis, savo teritorijoje gali numatyti pagalbą asmenims, kurie kelionės metu patiria kitus, negu 1 punkte nurodyti sunkumai. Jei Susitariančioji Šalis pasinaudoja tokia galimybe, tuomet, taikydama tokias priemones, tokią veiklą ji prilygina šio priedo A dalies 18 grupės veiklai, nepažeisdama jo C dalies.
Tai nedaro jokios įtakos veiklos, kuri aiškiai priklauso kitoms pagal šiame priede nustatytos klasifikacijos grupėms, klasifikacijai.
Negalima atsisakyti išduoti leidimo įmonės, kurios pagrindinė buveinė yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, atstovybei ar skyriui remiantis vien tuo, kad veikla, kuriai taikomas šis punktas, Susitariančiojoje Šalyje, kurioje yra įmonės pagrindinė buveinė, priskiriama kitai grupei.
2 PRIEDAS
DRAUDIMO, VEIKLOS IR ĮMONIŲ RŪŠYS, KURIOMS NETAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS
A. Draudimo rūšys, kurioms netaikomas šis susitarimas
Šis susitarimas netaikomas:
1) gyvybės draudimui, t.y. draudimo šakai, apimančiai visų pirma draudimą išgyvenimo atvejui (draudimo išmoka mokama tik sulaukus nustatyto amžiaus), draudimą mirties atvejui (draudimo išmoka mokama tik mirties atveju), draudimą išgyvenimo arba ankstesnės mirties atvejui (draudimo išmoka mokama sulaukus nustatyto amžiaus ar mirus anksčiau), taip pat gyvybės draudimą su įmokų grąžinimu, tontinas, sutuoktuvių ir gimimų draudimą;
3) papildomam draudimui, kuriuo draudžia gyvybės draudimo įmonės, t.y. draudimui nuo nelaimingų atsitikimų, įskaitant darbingumo netekimą, draudimą mirties dėl nelaimingo atsitikimo atvejui, taip pat draudimą invalidumo dėl nelaimingo atsitikimo ar ligos atvejui, kai šios įvairios draudimo rūšys yra papildomos, šalia gyvybės draudimo;
4) Šveicarijoje:
draudimui, kuris sudaro privalomojo socialinio draudimo sistemos dalį, išskyrus atvejus, kai tokiu draudimu draudžia leidimą turinčios įmonės;
Bendrijoje:
draudimui, kuris sudaro privalomojo socialinio draudimo sistemos dalį;
5) Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje taikomai draudimo rūšiai, vadinamai permanent health insurance not subject to cancellation (nuolatiniu sveikatos draudimu, kurio negalima panaikinti).
B. Veikla, kuriai netaikomas šis susitarimas
Šis susitarimas netaikomas:
1) kapitalo išpirkimo operacijoms, kurios apibrėžiamos pagal kiekvienos Susitariančiosios Šalies teisės aktus;
2) taupymo ir savidraudos institucijų, kurių išmokų dydis priklauso nuo jų turimų išteklių ir kuriose narių įnašų dydis nustatomas pagal vienodą tarifą, operacijoms;
3) operacijoms, kurias atlieka juridinio asmens teisių neturinčios organizacijos, siekdamos jų narių savidraudos, nemokant draudimo įmokų ir nesudarant draudimo techninių atidėjimų;
4) eksporto kredito draudimui valstybės sąskaita arba su jos garantija, arba kai valstybė yra draudikas;
5) pagalbos veiklai, kai atsitikus su autotransporto priemone susijusiai avarijai arba gedimui, įvykusiam teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija:
– avarijos vietoje suteikiama pagalba, kurios metu draudiminę apsaugą suteikianti įmonė dažniausiai pasitelkia savo darbuotojus ir įrengimus,
– transporto priemonės nugabenimas į artimiausią arba tinkamiausią vietą, kur gali būti atlikti remonto darbai, ir vairuotojo bei keleivių pristatymas, paprastai tomis pačiomis pagalbos priemonėmis į artimiausią vietovę, iš kur jie galės tęsti savo kelionę kitomis priemonėmis;
– jei nuostatos, galiojančios teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija, tai numato, transporto priemonės transportavimui, kartu vežant, jei įmanoma, vairuotoją ir keleivius į namus, išvykimo ar vykimo vietą toje pačioje teritorijoje,
išskyrus atvejus, kai tokias operacijas vykdo įmonė, kuriai taikomas šis susitarimas.
Pirmose dviejose įtraukose nurodytais atvejais sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs teritorijoje, kurioje kompetenciją turi Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi draudiminę apsaugą suteikusi įmonė, priežiūros institucija:
a) negalioja, jei ši įmonė yra tokia organizacija, kurios narys yra naudos gavėjas, ir panaši organizacija toje pačioje ar kitoje Susitariančiojoje Šalyje be papildomos įmokos (premijos), savitarpio susitarimo pagrindu, suteikia avarinės tarnybos bei transporto priemonės nutempimo paslaugas, tiesiog pateikus nario kortelę;
b) negali sukliudyti, kad tokią pagalbą ir Airijoje, ir Jungtinėje Karalystėje suteiktų viena organizacija, veikianti abiejose valstybėse.
Trečioje įtraukoje minimomis aplinkybėmis, jeigu avarija arba gedimas įvyko Airijos teritorijoje arba, Jungtinės Karalystės atveju, Šiaurės Airijos teritorijoje, transporto priemonė, jei įmanoma, kartu su vairuotoju ir keleiviais gali būti transportuojama į namus, į pradinę ar galinę kelionės vietą bet kurioje iš šių teritorijų.
Be to, susitarimas netaikomas pagalbos operacijoms įvykus avarijai arba sugedus automobiliui už Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės ribų ir į avariją patekęs ar sugedęs automobilis, jei įmanoma, kartu su vairuotoju ir keleiviais, transportuojamas į namus, kai tokią pagalbą suteikia Liuksemburgo Didžiosios Hercogystės automobilių klubas.
Įmonės, kurioms taikomas šis susitarimas, gali užsiimti šiame punkte minima veikla tiktai turėdamos leidimą priedo A punkte nurodytai 18 draudimo grupei, nepažeidžiant šio priedo C punkto. Tuo atveju šis susitarimas yra taikomas minimoms operacijoms.
C. Susitarimo netaikymas tam tikro pobūdžio įmonėms
Šis susitarimas netaikomas:
1) įmonėms, kurios atitinka šias sąlygas:
– įmonės nevykdo jokios veiklos, kuri patenka į susitarimo taikymo sritį, išskyrus veiklą, patenkančią į 1 priedo A dalyje nurodytą 18 grupę,
– veikla vykdoma tik vietiniu mastu, o pagalba teikiama tik natūra,
ir
– visos metinės pajamos iš veiklos, teikiant pagalbą sunkumus patyrusiems asmenims, neviršija 200 000 ekiu;
2) įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Šveicarijoje, atveju:
įmonėms, kurių metinės įmokų pajamos iš veiklos, kuriai taikomas susitarimas, šio susitarimo įsigaliojimo dieną neviršija trijų milijonų Šveicarijos frankų, ir veikla apsiriboja Šveicarijos teritorija, tol, kol jos atitinka šias sąlygas. Kai tik įmonei tampa privaloma laikytis susitarimo taisyklių, ji nebegali remtis šia išimtimi, net jei ir atitinka abi nurodytas sąlygas.
3) įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Bendrijoje, atveju:
savidraudos draugijoms, jeigu jos laikosi visų šių sąlygų:
– savidraudos draugijos įstatai numato papildomų įnašų mokėjimus arba išmokų sumažinimą,
– jų veikla neapima civilinės atsakomybės rizikų, nebent pastarosios sudaro papildomų rizikų grupę, apibrėžtą 1 priedo C dalyje, arba kredito ir laidavimo draudimo rizikų grupę,
– metinės įmokų pajamos iš veiklos, kuriai taikomas šis susitarimas, neviršija 1 milijono ekiu,
- ne mažiau kaip pusę įmokų pajamų iš veiklos, kuriai taikomas šis susitarimas, sudaro savidraudos draugijos narių įnašai.
Savidraudos draugijoms, kurios yra sudariusios sutartį su kitomis tokios rūšies draudimo įmonėmis dėl visiško jų draudimo sutarčių perdraudimo arba sutartį, pagal kurią perdraudimą prisiimanti įmonė vykdo įsipareigojimus, kylančius iš draudimo sutarčių, vietoje perdraudėjų perleidžiančios įmonės:
Tokiu atveju perdraudimą prisiimančiai įmonei taikomas šis susitarimas.
D. Susitarimo netaikymas konkrečioms įmonėms
Šis susitarimas netaikomas įmonėms, nurodytoms 1 ir 2 punktuose, nebent būtų pakeistos jų įstatų nuostatos dėl veiklos masto.
Tačiau įmonės teritorinis veiklos mastas, nurodytas 1 punkte ir 2 punkto b papunktyje, nelaikomas pakeistu susijungus ar suskilus tokioms įmonėms, kai nauja įmonė arba įmonės išlaiko suskilusios įmonės ar susijungusių įmonių teritorinį veiklos mastą; taip pat netaikoma, kai yra pakeistas veiklos mastas, susijusi su draudimo grupėmis, jei viena iš tokių įmonių toje pačioje teritorijoje perima vieną ar kelias kitos tokios įmonės draudimo grupes.
1. Šveicarijoje
Šioms viešosios teisės kantonų institucijoms, turinčioms monopolį:
e) Bern/Berne: Gebäudeversicherung des Kantons Bern, Bern, Assurance immobilière du canton de Berne, Berne;
f) Fribourg/Freiburg: Etablissement cantonal d’assurance des bâtiments du canton de Fribourg, Fribourg/Kantonale Gebäudeversicherungsanstalt Freiburg, Freiburg;
h) Graubünden/Grigioni/Grischun: Gebäudeversicherungsanstalt des Kantons Graubünden, Chur/Instituto d’assicurazione fabbricati del cantone dei Grigioni, Coira/Institut dil cantun Grischun per assicuranzas da baghetgs, Cuera;
q) Vaud: Establissement d’assurance contre l’incendie et les éléments naturels du canton de Vaud, Lausanne;
2. Bendrijoje
b) Vokietijoje:
– šioms viešosios teisės institucijoms, turinčioms monopolį (Monopolanstalten):
aa) Badische Gebäudeversicherungsanstalt, Karlsruhe;
bb) Bayerische Landesbrandversicherungsanstalt, München;
dd) Braunschweigische Landesbrandversicherungsanstalt, Braunschweig;
ee) Hamburger Feuerkasse, Hamburg;
ff) Hessische Brandversicherungsanstalt (Hessische Brandversicherungskammer),
Darmstadt;
gg) Hessische Brandversicherungsanstalt, Kassel;
hh) Lippische Landesbrandversicherungsanstalt, Detmold;
ii) Nassauische Brandversicherungsanstalt, Wiesbaden;
jj) Oldenburgische Landesbrandkasse, Oldenburg;
kk) Ostfriesische Landschaftliche Brandkasse, Aurich;
mm) Württembergische Gebäudebrandversicherungsanstalt, Stuttgart;
– šios pusiau viešosios institucijos:
nn) Postbeamtenkrankenkasse;
oo) Krankenversorgung der Bundesbahnbeamten;
c) Ispanijoje:
– šios viešosios institucijos:
aa) Comisariã de Seguro Obligarorio de Viajeros;
bb) Consorcio de Compensación de Seguros;
d) Prancūzijoje:
– šios institucijos:
aa) Caisse départementale des incendiés des Ardennes;
bb) Caisse départementale des incendiés de la Côte d’Or;
dd) Caisse départementale des incendiés de la Meuse;
ee) Caisse départementale des incendiés de la Somme;
PRIIMTINŲ TEISINIŲ STATUSŲ SĄRAŠAS
Įmonė, kurios pagrindinė buveinė yra kurios nors Susitariančiosios Šalies teritorijoje, steigiama suteikiant vieną iš toliau išvardytų teisinių statusų.
Susitariančiosios Šalys atitinkamais atvejais gali taip pat steigiamoms įmonėms suteikti bet kurį viešosios teisės reglamentuojamą statusą, jei tokių institucijų tikslas – vykdyti draudimo sandorius sąlygomis, kurios yra tolygios privatinės teisės reglamentuojamų įmonių draudimo sandorių sąlygoms.
A. Šveicarijoje
– Aktiengesellschaft / société anonyme / società per azioni,
– Genossenschaft / coopérative / cooperativa.
B. Bendrijoje
1. Belgijoje
– société anonyme / naamloze vennootschap,
– société en commandite par actions / vennootschap bij wijze van geldschieting op aandelen,
– association d’assurance mutuelle / onderlinge verzekeringsmaatschappij,
– Société coopérative / coöperatieve vennootschap;
3. Vokietijoje
– Aktiengesellschaft,
– Verischerungsverein auf Gegenseitigkeit,
– Öffentlich-rechtliche Wettbewerbs-Versicherungsunternehmen;
9. Liuksemburge
– société anonyme,
– société en commandite par actions,
– association d’assurances mutuelles,
– société coopérative;
YPATINGOS NUOSTATOS, TAIKOMOS KAI KURIOMS BENDRIJOS VALSTYBĖMS NARĖMS
Nukrypstant nuo šio susitarimo nuostatų, tam tikrose Bendrijos valstybėse narėse taikomos šios specialios nuostatos:
1. Danijoje
Dėl 15 straipsnio:
Danija gali ir toliau taikyti savo teisės aktus, ribojančius laisvą disponavimą turtu, kurį sukaupė draudimo įmonės pensijoms, mokėtinoms pagal privalomąjį draudimą nelaimingų atsitikimų gamyboje, padengti.
2. Vokietijoje
Dėl 8.2 dalies:
Vokietija gali ir toliau taikyti nuostatą, draudžiančią savo teritorijoje vykdyti sveikatos draudimą kartu su kitomis draudimo grupėmis.
Dėl 15 straipsnio:
Vokietija gali toliau taikyti laisvo disponavimo turtu apribojimus draudžiant sveikatos draudimu, kaip jis apibrėžtas Protokolo Nr. 1 2.3 punkte„ jeigu laisvą disponavimą turtu, padengiančiu matematinius atidėjimus, reglamentuoja „Treuhänder“ sutartis.
3. Liuksemburge
Dėl 20.1 ir 20.3 dalių:
Liuksemburgas gali išsaugoti garantijų sistemą, taikomą techniniams atidėjimams šio susitarimo įsigaliojimo metu.
4. Jungtinėje Karalystėje
Dėl 10.1 dalies c punkto:
Draudikų asociacija, žinoma Lloyd’s pavadinimu, vietoje paskelbto balanso ir pelno (nuostolio) ataskaitos pateikiama privaloma metinė prekybos operacijų ataskaita, apimanti visas draudimo operacijas, prie kurios pridedamas rašytinis patvirtinimas, liudijantis, kad kiekvienam draudikui yra išduotas auditoriaus sertifikatas, ir rodantis, kad dėl šių operacijų prisiimta atsakomybė yra visiškai padengta turtu. Šie dokumentai turi suteikti valstybės institucijoms galimybę įvertinti draudimo įmonės mokumą.
Dėl 10.1 dalies d punkto:
Kalbant apie draudikų asociaciją, žinomą Lloyd’s pavadinimu, jeigu priimančiojoje valstybėje iškelta byla dėl draudimo įsipareigojimų, apdraustiesiems negali būti taikoma mažiau palanki tvarka nei iškėlus bylą tradicinei draudimo įmonei. Todėl įgaliotajam atstovui turi būti suteikti pakankami įgaliojimai, kad būtų galima jam iškelti bylą ir kad jis galėtų įpareigoti atitinkamus Lloyd’s draudikus vykdyti teismo sprendimus.
5 PRIEDAS
KREDITO DRAUDIMO GRUPĖS NUOSTOLIŲ SVYRAVIMO IŠLYGINIMO TECHNINIO ATIDĖJIMO APSKAIČIAVIMO METODAI IR ATLEIDIMO NUO PAREIGOS SUDARYTI TOKĮ TECHNINĮ ATIDĖJIMĄ SĄLYGOS
A. Metodai
Metodas Nr. 1
1.1. 1 priedo A dalyje nurodytos 14 grupės (kredito draudimas) atveju: įmonė sudaro nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, iš kurio padengiamas atitinkamais finansiniais metais toje grupėje susidaręs techninis deficitas.
1.2. Kiekvienais finansiniais metais toks techninis atidėjimas papildomas 75% iš kredito draudimo veiklos susidarančio techninio pelno, atsižvelgiant į 12% grynųjų įmokų arba įnašų ribą, iki techninis atidėjimas pasieks 150% didžiausios grynųjų įmokų arba įnašų metinės sumos, gautos per ankstesnius penkerius finansinius metus.
Metodas Nr. 2
2.1. 1 priedo A dalyje nurodytos 14 grupės (kredito draudimas) atveju: įmonė sudaro nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, iš kurio padengiamas atitinkamais finansiniais metais toje grupėje susidaręs techninis deficitas.
2.2. Mažiausia nuostolių svyravimo išlyginimo techninio atidėjimo suma turi sudaryti 134% vidutinės metinės įmokų arba įnašų sumos, gautos per ankstesnius penkerius metus, atėmus perduotas rizikas ir pridėjus perdraudimo įsipareigojimus.
2.3. Kiekvienais vėlesniais finansiniais metais toks techninis atidėjimas papildomas 75% iš tos grupės draudimo susidariusio techninio pelno, iki techninis atidėjimas pasieks bent mažiausią sumą, apskaičiuotą pagal šio priedo 2.2 punktą.
2.4. Susitariančiosios Šalys gali nustatyti specialias taisykles, kaip turi būti apskaičiuojamas techninio atidėjimo dydis ir (arba) metinė mokesčių suma, viršijanti mažiausias sumas, nustatytas šio priedo 2.2 ir 2.3 punktuose.
Metodas Nr. 3
3.1. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas 1 priedo A dalyje nurodytai 14 grupei (kredito draudimas) sudaromas, stengiantis padengti finansiniais metais susidariusį didesnį už vidutinišką nuostolingumą toje draudimo grupėje.
3.2. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas apskaičiuojamas taikant toliau nurodytą metodą.
Visi apskaičiavimai remiasi draudiko nuosavų sąskaitų pajamomis ir išlaidomis.
Suma, atitinkanti žalų trūkumą kiekvienais finansiniais metais, pervedama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, iki bus pasiektas ar atkurtas reikiamas jo dydis.
Žalų trūkumu yra laikoma situacija, kai nuostolingumas finansiniais metais yra mažesnis už vidutinį apskaitos laikotarpio nuostolingumą. Suma, lygi žalų trūkumui, yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Reikalaujamas dydis turi būti lygus šešiems atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Jeigu bet kuriais finansiniais metais atsiranda žalų perteklius, šį perteklių atitinkanti suma yra atimama iš nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo. Žalų pertekliumi yra laikoma situacija, kai nuostolingumas tais finansiniais metais yra didesnis už vidutinį nuostolingumą. Žalų pertekliaus suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Nepriklausomai nuo žalų, kiekvienais finansiniais metais 3,5 % reikalaujamos sumos pirmiausia turi būti atskaičiuojama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, iki bus pasiektas arba atkurtas reikalaujamas jo dydis.
Apskaitos laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 15 metų ir ilgesnis kaip 30 metų. Nebūtina sudaryti nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, jeigu per apskaitos laikotarpį nebuvo užregistruota draudimo veiklos nuostolių.
Reikalaujamas nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo dydis ir iš jo atimama suma gali būti sumažinti, jeigu vidutinis nuostolingumas apskaitos laikotarpiu, kartu su išlaidų nuostolingumu rodo, kad įmokose numatyta atsargumo dalis.
Metodas Nr. 4
4.1. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas sudaromas 1 priedo A dalyje nurodytai 14 grupei (kredito draudimas), kad būtų padengtas tos draudimo grupės viršytas vidutinis finansinių metų nuostolingumas.
4.2. Nuostolių svyravimo išlyginimo techninis atidėjimas apskaičiuojamas taikant toliau nurodytą metodą.
Visi apskaičiavimai remiasi draudiko nuosavos sąskaitos pajamomis ir išlaidomis.
Suma, atitinkanti žalų trūkumą kiekvienais finansiniais metais yra pervedama į nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, kol jis pasiekia didžiausią reikalaujamą dydį.
Žalų trūkumu yra laikoma situacija, kai nuostolingumas finansiniais metais yra mažesnis už vidutinį nuostolingumą apskaitos laikotarpiu. Žalų trūkumo suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Didžiausias reikalaujamas dydis turi būti lygus šešiems atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Jeigu bet kuriais finansiniais metais atsiranda žalų perteklius, jį atitinkanti suma yra atimama iš nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo, kol jis pasiekia minimalų reikalaujamą dydį. Žalų pertekliumi yra laikoma situacija, kai nuostolingumas tais finansiniais metais yra didesnis už vidutinį nuostolingumą. Žalų pertekliaus suma yra apskaičiuojama dauginant šių nuostolingumų skirtumą iš tais finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Mažiausias reikalaujamas dydis turi būti lygus trims atitinkamo laikotarpio nuostolingumo rodiklio standartiniams nuokrypiams nuo vidutinio nuostolingumo rodiklio, padaugintiems iš finansiniais metais uždirbtų įmokų.
Apskaitos laikotarpis negali būti trumpesnis kaip 15 metų ir ilgesnis kaip 30 metų. Nebūtina sudaryti nuostolių svyravimų išlyginimo techninį atidėjimą, jeigu per apskaitos laikotarpį nebuvo užregistruota draudimo veiklos nuostolių.
Abu reikalaujami nuostolių svyravimų išlyginimo techninio atidėjimo dydžiai ir pridedamos bei atimamos sumos gali būti sumažintos, jeigu vidutinis nuostolingumas apskaitos laikotarpiu kartu su išlaidų nuostolingumu rodo, kad įmokos apima mokumo atsargą, ir ta mokumo atsarga yra daugiau kaip pusantro karto didesnė už standartinį nuostolingumo nukrypimą per apskaitos laikotarpį. Tokiu atveju minimos sumos yra dauginamos iš koeficiento arba iš pusantro standartinio nuostolingumo nuokrypio ir atsargumo dalies.
B. Išimtis
Kiekviena Susitariančioji Šalis gali atleisti pagrindines buveines, atstovybes ar filialus nuo pareigos sudaryti kredito draudimo veiklos nuostolių svyravimo išlyginimo techninį atidėjimą, jei kredito draudimo gautinos įmokos arba įnašai sudaro mažiau kaip 4% visų jų gautinų įmokų arba įnašų ir mažiau kaip 2 500 000 ekiu.
Ekiu ir Šveicarijos franko santykis bei procedūros, kuriomis tas santykis nustatomas taikant šį priedą, pateikti Protokole Nr. 3.
MOKUMO ATSARGA
1 straipsnis
Mokumo atsargos apibrėžimas
Mokumo atsarga turi atitikti draudimo įmonės turtą, nesuvaržytą numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą. Visų pirma atsižvelgiama į šiuos dalykus:
– apmokėtą akcinį kapitalą arba, jeigu tai savidraudos draugija, nustatytą pradinį fondą,
– pusę dar neapmokėto akcinio kapitalo arba pradinio fondo, kai apmokėta dalis jau siekia 25% šio kapitalo ar fondo,
– atidėjimus (įstatymu numatyti ir savanoriški), neatitinkančius rizikos prisiėmimo įsipareigojimų,
– bet kokį nepaskirstytąjį pelną,
– jei tai savidraudos draugija arba savidraudos tipo draugija, kuriai mokami kintamieji įnašai – bet kokius jos nariams pareikštus reikalavimai, pagal kuriuos tais pačiais finansiniais metais reikia sumokėti papildomus įnašus, kurių dydis gali siekti iki pusės didžiausių ir faktiškai sumokėtų įnašų skirtumo, tačiau negali viršyti 50% mokumo atsargos,
– draudimo įmonei paprašius, pateikus įrodymus ir gavus atitinkamos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje įmonė vykdo veiklą, priežiūros institucijų sutikimą, bet kuriuos nematomus rezervus, atsiradusius dėl turto vertės sumažinimo arba įsipareigojimų vertės padidinimo balanse, jeigu šie nematomi rezervai neatsirado dėl neįprastos draudimo įmonės veiklos.
Draudimo techninių atidėjimų vertės padidinimas nustatomas pagal jų dydį, kurį apskaičiuoja draudimo įmonė vadovaudamasi nacionalinėmis taisyklėmis; tačiau 75 proc. skirtumo tarp numatomų išmokėjimų atidėjimų dydžio, kurį draudimo įmonė apskaičiuoja pagal vienodą minimalų draudimo įmokų tarifą, ir dydžio, kuris būtų gautas, apskaičiuojant šį atidėjimą sutarties pagrindu, jeigu nacionalinės teisės aktai numato galimybę pasirinkti vieną iš šių dviejų metodų, gali būti priskaičiuoti prie mokumo atsargos, neviršijant 20 proc.
2 straipsnis
2.1. Mokumo atsarga apskaičiuojama pagal metinę įmokų ar įnašų suma arba pagal vidutinį žalų dydį per paskutinius trejus finansinius metus. Tačiau, jeigu draudimo įmonė iš esmės draudžia tik vieną arba kelias rizikas, susijusias su audra, kruša arba šalčiu, vidutinis žalų dydis apskaičiuojamas remiantis paskutiniųjų septynerių metų duomenimis.
2.2. Pagal šio protokolo 3 straipsnio nuostatas, mokumo atsarga turi būti lygi didesniajam iš šių rezultatų:
Pirmasis rezultatas (pagrįstas įmokomis):
– draudimo įmokos arba įnašai (įskaitant papildomus draudimo įmokų arba įnašų mokėjimus), kuriuos reikia mokėti dėl visos tiesioginės draudimo veiklos, atliekamos paskutiniaisiais finansiniais metais, už visus prieš tai buvusius finansinius metus, yra sudedami,
– prie šios sumos pridedama paskutiniaisiais finansiniais metais prisiimto viso perdraudimo įmokų suma,
– iš šios sumos atimama draudimo įmokų arba įnašų, anuliuotų per paskutiniuosius finansinius metus, suma bei mokesčių ir mokėjimų, susijusių su draudimo įmokomis arba įnašais, priskaičiuotais prie pirmosios sumos, bendra suma.
Gautas dydis padalinamas į dvi dalis: pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 10 milijonų ekiu, antroji - likusią sumą; nuo šių dalių atitinkamai apskaičiuojama 18 ir 16 proc. ir gauti dydžiai sudedami.
Pirmasis skaičiavimo rezultatas gaunamas padauginant taip apskaičiuotą sumą iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias draudimo įmonė turės sumokėti, atėmus pervedimus už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50%.
Antrasis rezultatas (pagrįstas išmokomis):
– išmokos, kurias reikia mokėti dėl tiesioginės draudimo veiklos (neatskaitant išmokų, kurias turi sumokėti perdraudikai ir antriniai perdraudikai) šio protokolo 2.1 punkte nurodytais laikotarpiais, yra sudedamos,
– prie šios bendros sumos pridedama išmokėtų draudimo išmokų, susijusių su perdraudimais arba antriniais perdraudimais, prisiimtų tais pačiais laikotarpiais, suma,
– prie šios sumos pridedama numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų arba rezervų, sudarytų paskutiniųjų finansinių metų pabaigoje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma,
– iš šios sumos atimama išmokų, sumokėtų šio protokolo 2.1 punkte nurodytais laikotarpiais, suma,
– iš likusios sumos atimama numatomų išmokėjimų techninių atidėjimų arba rezervų, sudarytų antrųjų finansinių metų prieš paskutiniuosius finansinius metus, už kuriuos yra pateiktos ataskaitos, pradžioje ir susijusių su tiesiogine draudimo veikla bei prisiimtu perdraudimu, suma.
Viena trečioji arba viena septintoji taip apskaičiuotos sumos dalis, atsižvelgiant šio protokolo 2.1 punkte nurodytus laikotarpius, padalinama į dvi dalis: pirmoji dalis apima ne daugiau kaip 7 milijonus atsiskaitymo vienetų, antroji - likusią sumą; nuo šių dalių apskaičiuojama atitinkamai 26 ir 23 proc. ir gauti dydžiai sudedami.
Antrasis skaičiavimo rezultatas gaunamas padauginant taip apskaičiuotą sumą iš paskutiniųjų finansinių metų santykio tarp tų išmokų, kurias draudimo įmonė turės sumokėti po pervedimų už perdraudimą, sumos ir bendros išmokų sumos; šis santykis jokiu būdu negali būti mažesnis kaip 50%.
2.3. Draudžiant sveikatos draudimu panašiu techniniu pagrindu kaip ir gyvybės draudimas, kiekviena trupmena, taikoma šio protokolo 2.2 punkte nurodytoms dalims, yra sumažinama iki vienos trečiosios, jeigu:
– draudimo įmokos yra apskaičiuotos pagal ligų lenteles draudimo veikloje taikomu matematiniu metodu,
– sudaromi prailgintos gyvenimo trukmės atidėjimai,
– nustatoma papildoma įmoka tam, kad būtų sudaryta tinkamo dydžio mokumo atsarga,
– draudikas gali nutraukti sutartį ne vėliau kaip iki trečiųjų draudimo metų pabaigos,
– draudimo sutartis numato draudimo įmokų padidinimą arba išmokėjimų sumažinimą net ir einamosios sutartims.
2.4. Draudikų asociacijos, žinomos Lloyd’s pavadinimu, atveju pirmasis rezultatas, susijęs su šio protokolo 2.2 punkte, nurodytomis įmokomis, apskaičiuojamas pagal grynąsias draudimo įmokas, padaugintas iš vienodo tarifinio procento, kurį kiekvienais metais nustato įmonės auditorius. Šis vienodas draudimo įmokų tarifinis procentas apskaičiuojamas pagal naujausius statistinius duomenis apie sumokėtus komisinius.
Išsami informacija kartu su atitinkamais apskaičiavimais siunčiama Šveicarijos priežiūros institucijai, jei draudikų asociacija, žinoma Lloyd’s pavadinimu, yra ten įsisteigusi.
2.5 1 priedo A dalies 18 grupėje išvardytų rizikų atveju išmokėtų draudimo išmokų suma, naudojama apskaičiuoti antrajam rezultatui (pagrįstam išmokomis), – tai įmonės patirtos sąnaudos dėl suteiktos pagalbos. Tokios sąnaudos apskaičiuojamos pagal Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje yra įmonės pagrindinė buveinė, nuostatas.
3 straipsnis
3.2. Tačiau garantinis fondas negali būti mažesnis kaip:
– 1 400 000 ekiu, jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į 1 priedo A dalies 14 grupę. Ši nuostata taikoma kiekvienai įmonei, kurios šioje grupėje numatomos metinės įmokos arba įnašai kiekvienais paskutiniais trejais finansiniais metais buvo didesnės kaip 2 500 000 ekiu arba 4% visos atitinkamos įmonės gautinos įmokų arba įnašų sumos,
– 400 000 ekiu, jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į vieną iš 1 priedo A dalies grupių – į 10, 11, 12, 13 ir 15 grupes ir į 14 grupę, jei jai netaikoma pirmoji įtrauka,
– 300 000 ekiu, jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į vieną iš 1 priedo A dalies grupių – į 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 16 ir 18 grupes,
– 200 000 ekiu jeigu draudžiamos visos arba kai kurios rizikos, įtrauktos į vieną iš 1 priedo A dalies 9 ir 17 grupę.
3.3. Jei įmonės veikla apima keletą draudimo grupių arba keletą rizikų, atsižvelgiama tik į tą grupę ar riziką, kuriai reikia didžiausios sumos.
3.4. Savidraudos draugijoms ir savidraudos tipo draugijoms kiekviena Susitariančioji Šalis gali numatyti galimybę garantinio fondo minimumą sumažinti vienu ketvirtadaliu.
3.5. Kai pagal šio protokolo 3.2 punkto pirmą įtrauką įmonė turi padidinti garantinį fondą iki 1 400 000 ekiu, atitinkama Susitariančioji Šalis tokiai įmonei leidžia:
– fondą padidinti iki 1 000 000 ekiu per trejų metų laikotarpį,
– fondą padidinti iki 1 200 000 ekiu per penkerių metų laikotarpį,
– fondą padidinti iki 1 400 000 ekiu per septynerių metų laikotarpį.
Šie laikotarpiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kai įvykdomi šio protokolo 3.2 punkto pirmoje įtraukoje nurodyti reikalavimai.
VEIKLOS PLANAS
1 straipsnis
Turinys
Atstovybės arba filialo veiklos plane nurodomi šie duomenys arba pateikiami įrodymai, patvirtinantys šiuos dalykus:
f) administravimo paslaugų parengimo ir verslo organizavimo išlaidų apskaičiavimus; finansinius išteklius, skirtus joms padengti, ir, kai draudžiama rizika yra įrašyta į 1 priedo A dalies 15 grupę, turimais įmonės ištekliais įsipareigotai pagalbai suteikti; ir, be to, per pirmuosius trejus finansinius metus;
2 straipsnis
2.1. Šio protokolo 1 straipsnio b ir c punktuose nurodytos informacijos nereikalaujama šioms rizikoms (didelėms rizikoms):
b) rizikoms, išvardytoms 1 priedo A dalies 14 ir 15 grupėse, kai draudėjas profesionaliai verčiasi pramonine arba komercine veikla arba dirba kaip vienos iš liberaliųjų profesijų atstovas, ir rizikos yra susijusios su tokia jo veikla;
c) rizikoms, išvardytoms 1 priedo A dalies 8, 9, 13 ir 16 grupėse, kai draudėjas viršija bent dviejų iš toliau nurodytų trijų kriterijų nustatytas ribas:
Pirmasis etapas: iki 1992 m. gruodžio 31 d.:
– balanso suma: iš viso 12,4 milijono ekiu,
– grynoji apyvarta: 24 milijonai ekiu,
– vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 500.
Antrasis etapas: nuo 1993 m. sausio 1 d.:
– balanso suma: iš viso 6,2 milijono ekiu,
– grynoji apyvarta: 12,8 milijono ekiu,
– vidutinis darbuotojų skaičius finansiniais metais: 250.
Jei draudėjas priklauso įmonių grupei, kuriai parengiama konsoliduota atskaitomybė pagal Susitariančiosios Šalies, kurios jurisdikcijai grupė priklauso, galiojančią teisę, tai pirmiau nurodyti kriterijai taikomi remiantis konsoliduota atskaitomybe.
Kiekviena Susitariančioji Šalis gali prie c punkte nurodytos kategorijos pridėti profesinių susivienijimų, bendrų įmonių arba laikinai sudarytų grupių apdraustas rizikas.
EKIU IR ŠVEICARIJOS FRANKO SANTYKIS
2 straipsnis
2.1. Tais atvejais, kai šiame susitarime ekiu išreikštas sumas reikia perskaičiuoti į nacionalines valiutas, kad priežiūros institucijos galėtų tiesiogiai taikyti susitarimo nuostatas, perskaičiuojama pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis.
2.2. Kai ekiu išreikštos sumos perskaičiuojamos į Bendrijos valstybių narių nacionalines valiutas, taikomos Bendrijos kompetentingų institucijų nustatytos taisyklės.
3 straipsnis
3.1. Ekiu ir Šveicarijos franko santykis, nurodytas 2 straipsnio 3 dalyje, persvarstomas kiekvienais metais: kai Šveicarijos nacionalinio banko nustatyta ekiu vertė Šveicarijos frankais paskutinę spalio mėnesio darbo dieną yra 10% didesnė arba mažesnė už galiojančią šio susitarimo reikmėms nustatytą vertę, toji vertė atitinkamai koreguojama, o koreguota vertė įsigalioja nuo kitų metų sausio 1 dienos.
ĮMONIŲ, KURIŲ PAGRINDINĖ BUVEINĖ YRA UŽ TERITORIJŲ, KURIOMS TAIKOMAS ŠIS SUSITARIMAS, RIBŲ, ATSTOVYBĖS IR FILIALAI
1 straipsnis
Leidimo išdavimo sąlygos
Kiekviena Susitariančioji Šalis įmonei, kurios pagrindinė buveinė yra už teritorijų, kurioms pagal 43 straipsnį yra taikomas šis susitarimas, ribų, gali duoti leidimą atidaryti jos teritorijoje atstovybę ar filialą, jei įmonė pareiškėja atitinka bent šias sąlygas:
c) įsipareigoja atstovybės ar filialo valdymo vietoje vykdomai veiklai taikyti specialiai skirtą finansinę apskaitą ir ten laikyti visus su vykdomais sandoriais susijusius įrašus;
e) šalyje, kurioje vykdo veiklą, turi turto, kurio suma atitinka bent pusę garantinio fondo mažiausios sumos, nustatytos protokolo Nr. 1 3.2 punkte, ir depozitus, kurie prilygsta mažiausios sumos vienam ketvirčiui, kaip garantiją;
g) pateikia veiklos planą pagal šio susitarimo 10 straipsnio 1 dalies c punkto nuostatas ir pagal protokolą Nr. 2. Kiekviena Susitariančioji Šalis, jei jos galiojančios teisinės nuostatos leidžia, reikalauja, kad įmonė, kuri veikia mažiau kaip trejus finansinius metus, pateiktų balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą kartu su veiklos planu tik už pasibaigusius finansinius metus.
2 straipsnis
Techniniai atidėjimai
Pagal šį protokolą kiekviena Susitariančioji Šalis jos teritorijoje įsteigtoms atstovybėms ir filialams taiko taisykles dėl techninių atidėjimų, kurios negali būti mažiau palankios už 19, 20 ir 21 straipsniuose nustatytas taisykles. Nukrypstant nuo 20 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio nuostatos, jos reikalauja, kad techninius atidėjimus dengiantis turtas būtų lokalizuotas teritorijoje, kurioje kompetenciją turi atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija.
3 straipsnis
3.1. Pagal šį protokolą kiekviena Susitariančioji Šalis reikalauja, kad jos teritorijoje įsteigtų atstovybių arba filialų mokumo atsarga atitiktų draudimo įmonės turtą, nesuvaržytą numatomais įsipareigojimais, atėmus visą nematerialų turtą.. Mokumo atsarga apskaičiuojama pagal protokolo Nr. 1 2.2 ir 2.3 punktus. Tačiau apskaičiuojant šią atsargą atsižvelgiama tik į įmokas arba įnašus ir išmokas, susijusias su atitinkamos atstovybės arba filialo vykdoma veikla.
3.2. Viena trečioji mokumo atsargos dalis sudaro garantinį fondą. Garantinis fondas negali būti mažesnis kaip pusė pagal protokolo Nr. 1 3.2 punktą reikalaujamos mažiausios sumos. Pradinė garantija, atidėta pagal šio protokolo 1 straipsnio e punktą, įskaičiuojama į tokį garantinį fondą.
3.3. Turtas, kuriuo dengiama mokumo atsarga, turi būti lokalizuotas teritorijoje, kurioje kompetenciją turi atitinkamos Susitariančiosios Šalies priežiūros institucija.
4 straipsnis
5 straipsnis
Susitarimai su trečiosiomis šalimis
Sudariusi susitarimus su viena ar keliomis trečiosiomis šalimis, kiekviena Susitariančioji Šalis gali susitarti taikyti kitas, negu šiame protokole numatytos, nuostatas, jei jos apdrausti asmenys yra tinkamai apsaugoti abipusiškumo pagrindu.
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 1
Nediskriminavimo principas
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę patvirtinti, kad jo 5 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo įpareigojimas taikomas tik pradedant ir vykdant tiesioginio draudimo veiklą teritorijoje, kurioje kompetenciją turi leidimą išdavusi priežiūros institucija, ir Bendrijos valstybėms narėms priimant įstatymus minėto susitarimo taikymo srityse.
Prašyčiau Jūsų atkreipti dėmesį į šį pranešimą ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Geoffrey FITCHEW)
Franz Blankart, Esq., valstybės sekretoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę patvirtinti, kad jo 5 straipsnyje nurodytas nediskriminavimo įpareigojimas taikomas tik pradedant ir vykdant tiesioginio draudimo veiklą teritorijoje, kurioje kompetenciją turi leidimą išdavusi priežiūros institucija, ir Bendrijos valstybėms narėms priimant įstatymus minėto susitarimo taikymo srityse. Norėčiau paprašyti Jūsų atkreipti dėmesį į šį pranešimą ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.“
Aš atkreipiau dėmesį į Jūsų pranešimą ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Geoffrey Fitchew, Esq., generaliniam direktoriui,
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 2
Leidimo taikymo sritis
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbės priminti Jums mūsų susitarimą, kad 8 straipsnio 1 dalis neturi įtakos kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančioms nuostatoms dėl galimybės draudimo įmonei drausti riziką, kuri yra už teritorijos, kurioje kompetenciją turi leidimą išdavusi priežiūros instituciją, ribų.
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Geoffrey FITCHEW)
Franz Blankart, Esq., valstybės sekretoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbės priminti Jums mūsų susitarimą, kad 8 straipsnio 1 dalis neturi įtakos kiekvienoje Susitariančiojoje Šalyje galiojančioms nuostatoms dėl galimybės draudimo įmonei drausti riziką, kuri yra už teritorijos, kurioje kompetenciją turi leidimą išdavusi priežiūros instituciją, ribų.“
Aš atkreipiau dėmesį į Jūsų pranešimą ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Geoffrey Fitchew, Esq., generaliniam direktoriui,
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 3
Įgaliotasis atstovas
Šveicarijos delegacija,
Bernas, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę pareikšti, kad susitarimas nekliudo reikalauti, kad įgaliotasis atstovas, nurodytas susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje d punkte ir 11 straipsnio 4 dalyje bei protokolo Nr. 4 1 straipsnio d punkte, prisiimtų vadovauti atstovybei arba filialui visos veiklos, kurią atstovybė arba filialas planuoja vykdyti teritorijoje, kurioje kompetenciją turi priežiūros institucija, kurios prašoma leidimo, metu.
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Gérard Imbert, Esq., direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę pareikšti, kad susitarimas nekliudo reikalauti, kad įgaliotasis atstovas, nurodytas susitarimo 10 straipsnio 1 dalyje d punkte ir 11 straipsnio 4 dalyje bei protokolo Nr. 4 1 straipsnio d punkte, prisiimtų vadovauti atstovybei arba filialui visos veiklos, kurią atstovybė arba filialas planuoja vykdyti teritorijoje, kurioje kompetenciją turi priežiūros institucija, kurios prašoma leidimo, metu.“
Šiuo raštu patvirtinu tai, kas pirmiau išdėstyta ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Gérard Imbert)
Franz Blankart, Esq., ambasadoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 4
Nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise tiesiogiai priklauso draudimo įmonėms, perleidimas Šveicarijos vertybinių popierių fondui
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums pranešti, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise tiesiogiai priklauso draudimo įmonėms, vertybinių popierių fondui, Šveicarija pasilieka teisę reikalauti, kad tas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas įmonės vertybinių popierių fondo registre, o žemės registre būtų įrašas apie teisės laisvai disponuoti tokia nuosavybe apribojimą; visa tai pagal Šveicarijos įstatymus nėra hipotekos registravimas.
Prašyčiau patvirtinti, kad jūs taip pat manote, jog tokia procedūra neprieštarauja nurodyto susitarimo 11 straipsnio 2 daliai ir 20 straipsnio 3 daliai.
Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(Franz BLANKART)
Gérard Imbert, Esq., direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums pranešti, kad perleidžiant nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise tiesiogiai priklauso draudimo įmonėms, vertybinių popierių fondui, Šveicarija pasilieka teisę reikalauti, kad tas nekilnojamasis turtas būtų įregistruotas įmonės vertybinių popierių fondo registre, o žemės registre būtų įrašas apie teisės laisvai disponuoti tokia nuosavybe apribojimą; visa tai pagal Šveicarijos įstatymus nėra hipotekos registravimas.“
Šiuo raštu patvirtinu, kad taip pat esu tos nuomonės, jog tokia procedūra neprieštarauja nurodyto susitarimo 11 straipsnio 2 daliai ir 20 straipsnio 3 daliai.
Reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(Gérard Imbert)
Franz Blankart, Esq., ambasadoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 5
Investicijų reglamentavimo principai
Šveicarijos delegacija,
Bernas, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę pareikšti dėl 15 straipsnyje nurodyto turto, kad minėtas susitarimas nekliudo konkrečiais atvejais priežiūros institucijai imtis priemonių, kai tikėtina, kad turto parinkimas finansinei garantijai gali kelti rimtą pavojų ar sumažinti jo likvidumą.
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Gérard Imbert, Esq., direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę pareikšti dėl 15 straipsnyje nurodyto turto, kad minėtas susitarimas nekliudo konkrečiais atvejais priežiūros institucijai imtis priemonių, kai tikėtina, kad turto parinkimas finansinei garantijai gali kelti rimtą pavojų ar sumažinti jo likvidumą.“
Šiuo raštu patvirtinu tai, kas pirmiau išdėstyta, ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Gérard Imbert)
Franz Blankart, Esq., ambasadoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 6
Šveicarijos draudimo grupių sąrašas
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbės Jums pranešti, kad atskaitomybės ir statistikos apyskaitų teikimo reikmėms Šveicarija pagrindinėms buveinėms, atstovybėms ir filialams ir toliau savo teritorijoje naudos savo „Draudimo grupių sąrašą“. To sąrašo taip pat bus laikomasi, Federaciniam privataus draudimo biurui teikiant ataskaitas apie privačias draudimo įmones Šveicarijoje. Tačiau „Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes“, nurodyta minėto susitarimo 1 priedo A dalyje, bus taikoma nurodant grupes prašymuose išduoti leidimą ir įvertinant, ar reikia tvirtinti bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarčių sąlygas ir įmokų dydžius.
Tai nekliudo Šveicarijai vėliau tirti galimybes taikyti visą anksčiau minėtą „Klasifikaciją“. Sprendimas tuo klausimu būtų perduotas Bendrijai diplomatiniais kanalais.
Ar susitarta, kad „Draudimo grupių sąrašo“ taikymas yra tas pats kaip ir „Rizikų klasifikacijos pagal draudimo grupes“. Abiejų klasifikacijų palyginimas pateikiamas lentelėje.
|
Šveicarijos draudimo grupių sąrašas |
Draudimo grupės pagal 1 priedo klasifikaciją |
|
1. Nelaimingi atsitikimai |
A. 1 |
|
2. Civilinė atsakomybė |
A. 10, 11, 12, 13 |
|
3. Gaisrai ir gamtos jėgos |
A. 8 |
|
4. Transportas |
A. 4, 6, 7 |
|
5. Transporto priemonės |
A. 3, 5 |
|
6. Kruša |
|
|
7. Gyvūnai |
|
|
8. Vagystės |
A. 19 |
|
9. Stiklo sudaužymas |
|
|
10. Vandens padaryta žala |
|
|
11. Mechanizmai |
|
|
12. Juvelyriniai dirbiniai |
|
|
13. Laidavimas |
A. 15 |
|
14. Kreditas |
A. 14 |
|
15. Teisinės išlaidos |
A. 17 |
|
16. Sveikata |
A. 2 |
|
17. Lietus |
A. 16, 18 |
|
18. Specialiosios sutartys |
|
Prašyčiau Jūsų atkreipti dėmesį į šį pranešimą ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Gérard Imbert, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbės Jums pranešti, kad atskaitomybės ir statistikos apyskaitų teikimo reikmėms Šveicarija pagrindinėms buveinėms, atstovybėms ir filialams ir toliau savo teritorijoje naudos savo „Draudimo grupių sąrašą“. To sąrašo taip pat bus laikomasi, Federaciniam privataus draudimo biurui teikiant ataskaitas apie privačias draudimo įmones Šveicarijoje. Tačiau „Rizikų klasifikacija pagal draudimo grupes“, nurodyta minėto susitarimo 1 priedo A dalyje, bus taikoma nurodant grupes prašymuose išduoti leidimą ir įvertinant, ar reikia tvirtinti bendrąsias ir specialiąsias draudimo sutarčių sąlygas ir įmokų dydžius.
Tai nekliudo Šveicarijai vėliau tirti galimybes taikyti visą anksčiau minėtą „Klasifikaciją“. Sprendimas tuo klausimu būtų perduotas Bendrijai diplomatiniais kanalais.
Susitarta, kad „Draudimo grupių sąrašo“ taikymas yra tas pats kaip ir „Rizikų klasifikacijos pagal draudimo grupes“. Abiejų klasifikacijų palyginimas pateikiamas lentelėje.
|
Šveicarijos draudimo grupių sąrašas |
Draudimo grupės pagal 1 priedo klasifikaciją |
|
1. Nelaimingi atsitikimai |
A. 1 |
|
2. Civilinė atsakomybė |
A. 10, 11, 12, 13 |
|
3. Gaisrai ir gamtos jėgos |
A. 8 |
|
4. Transportas |
A. 4, 6, 7 |
|
5. Transporto priemonės |
A. 3, 5 |
|
6. Kruša |
|
|
7. Gyvūnai |
|
|
8. Vagystės |
A. 19 |
|
9. Stiklo sudaužymas |
|
|
10. Vandens padaryta žala |
|
|
11. Mechanizmai |
|
|
12. Juvelyriniai dirbiniai |
|
|
13. Laidavimas |
A. 15 |
|
14. Kreditas |
A. 14 |
|
15. Teisinės išlaidos |
A. 17 |
|
16. Sveikata |
A. 2 |
|
17. Lietus |
A. 16, 18 |
|
18. Specialiosios sutartys |
|
Aš atkreipiau dėmesį į šį pranešimą ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas (parašas: Gérard Imbert)
Franz Blankart, ambasadoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 7
Draudimo įmonių kapitalas
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti apie mūsų susitarimą, kad nuostatos dėl mokumo atsargos, apskaičiuotos pagal protokolo Nr. 1 2.2 punktą, ir mažiausias garantinis fondas, nurodytas to protokolo 3.2 punkte, neturi jokios įtakos Susitariančiųjų Šalių įstatymams ir praktikai dėl reikalavimų, susijusių su įmonių kapitalu.
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Gérard Imbert, Esq., direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovui Briuselyje
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1982 m. birželio 25 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti apie mūsų susitarimą, kad nuostatos dėl mokumo atsargos, apskaičiuotos pagal protokolo Nr. 1 2.2 punktą, ir mažiausias garantinis fondas, nurodytas to protokolo 3.2 punkte, neturi jokios įtakos Susitariančiųjų Šalių įstatymams ir praktikai dėl reikalavimų, susijusių su įmonių kapitalu.“
Šiuo raštu patvirtinu tai, kas pirmiau išdėstyta, ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Gérard Imbert)
Franz Blankart, Esq., ambasadoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 8
Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl pagalbos
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti mūsų susitarimą, kad Bendrijos valstybės narės įmonėms, kurios 1984 m. gruodžio 12 d. teikė tik pagalbą savo teritorijoje, gali nuo šios datos nustatyti penkerių metų laikotarpį, per kurį jos turi pradėti laikytis šio susitarimo 16 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
Bendrijos valstybės narės visoms pirmiau nurodytoms įmonėms, kurios pasibaigus penkerių metų laikotarpiui sudarė ne visą mokumo atsargą, gali tam skirti dar laiko, bet ne daugiau kaip dvejus metus, jei tokios įmonės pagal šio susitarimo 18 straipsnį priežiūros institucijai tvirtinti yra pateikusios priemones, kurių tuo tikslu jos planuoja imtis.
Bet kuri pirmiau nurodyta įmonė, kuri pageidauja į savo veiklą įtraukti kitas grupes arba šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju pradėti veiklą kitose teritorijos dalyse, gali taip daryti tik su sąlyga, kad ji nedelsdama ims laikytis šio susitarimo.
Be to, iki 1992 m. gruodžio 12 d. šio susitarimo 2 priedo B dalies 5 punkte nurodyta sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi apdraudusi įmonė, teritorijoje, nebus taikoma veiklai, nurodytai minėto punkto trečioje įtraukoje, kai tokią veiklą vykdo ELPA (Graikijos automobilių ir turizmo klubas).
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžiausią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Geoffrey FITCHEW)
Franz Blankart, Esq., valstybės sekretoriui, Šveicarijos delegacijos vadovui Berne
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti mūsų susitarimą, kad Bendrijos valstybės narės įmonėms, kurios 1984 m. gruodžio 12 d. teikė tik pagalbą savo teritorijoje, gali nuo šios datos nustatyti penkerių metų laikotarpį, per kurį jos turi pradėti laikytis šio susitarimo 16 straipsnyje nurodytų reikalavimų.
Bendrijos valstybės narės visoms pirmiau nurodytoms įmonėms, kurios pasibaigus penkerių metų laikotarpiui sudarė ne visą mokumo atsargą, gali tam skirti dar laiko, bet ne daugiau kaip dvejus metus, jei tokios įmonės pagal šio susitarimo 18 straipsnį priežiūros institucijai tvirtinti yra pateikusios priemones, kurių tuo tikslu jos planuoja imtis.
Bet kuri pirmiau nurodyta įmonė, kuri pageidauja į savo veiklą įtraukti kitas grupes arba šio susitarimo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju pradėti veiklą kitose teritorijos dalyse, gali taip daryti tik su sąlyga, kad ji nedelsdama ims laikytis šio susitarimo.
Be to, iki 1992 m. gruodžio 12 d. šio susitarimo 2 priedo B dalies 5 punkte nurodyta sąlyga, kad avarija arba gedimas turi būti įvykęs Susitariančiosios Šalies, kurioje yra įsisteigusi apdraudusi įmonė, teritorijoje, nebus taikoma veiklai, nurodytai minėto punkto trečioje įtraukoje, kai tokią veiklą vykdo ELPA (Graikijos automobilių ir turizmo klubas).
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išdėstyta, ir reiškiu Jums savo didžiausią pagarbą “
Šiuo raštu patvirtinu tai, kas pirmiau išdėstyta, ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Geoffrey Fitchew, Esq., generaliniam direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos Briuselyje vadovui
PASIKEITIMAS RAŠTAIS NR. 9
Didelėms rizikoms, nurodytoms protokolo Nr. 2 2.1 punkte, nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės
Europos Bendrijų Komisijos delegacija
Briuselis, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti mūsų susitarimą, kad Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija didelėms rizikoms, nurodytoms šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkte, gali taikyti pereinamojo laikotarpio priemones:
a) iki 1992 m. gruodžio 31 d. visoms rizikoms jos gali taikyti kitokį režimą negu tas, kuris yra nurodytas šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkte;
b) nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. didelių rizikų režimas taikomas rizikoms, nurodytoms šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto a ir b papunkčiuose; to paties punkto c papunktyje nurodytoms rizikoms šios valstybės narės nustato joms taikytinas ribines vertes;
c) Ispanija:
– nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. taikomos pirmojo etapo ribinės vertės, nustatytos šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto c papunktyje,
– nuo 1997 m. sausio 1 d. taikomos antrojo etapo ribinės vertės;
d) Airija, Graikija ir Portugalija:
– nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. taikomos pirmojo etapo ribinės vertės, nustatytos šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto c papunktyje,
– nuo 1999 m. sausio 1 d. taikomos antrojo etapo ribinės vertės.
Nuo 1995 m. sausio 1 d nuo atitinkamų nuostatų leidžiama nukrypti tik sutartims, kuriomis apdraustos rizikos, priskiriamos 1 priedo A dalyje nurodytoms 8, 9, 13 ir 16 grupėms, yra vienoje iš Bendrijos keturių valstybių narių, kurioms taikomos šios nuostatos.
Prašyčiau patvirtinti tai, kas pirmiau išvardyta, ir reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Europos Bendrijų Komisijos delegacijos vadovas
(parašas: Geoffrey FITCHEW)
Franz Blankart, Esq., valstybės sekretoriui, Šveicarijos delegacijos Berne vadovui
Šveicarijos delegacija
Bernas, 1989 m. liepos 26 d.
Gerbiamasis Pone,
turiu garbę pranešti, kad gavau Jūsų šios dienos raštą, kuriame rašoma:
„Ryšium su šiandien pasirašytu Bendrijos ir Šveicarijos susitarimu turiu garbę Jums priminti mūsų susitarimą, kad Airija, Graikija, Ispanija ir Portugalija didelėms rizikoms, nurodytoms šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkte, gali taikyti pereinamojo laikotarpio priemones:
e) iki 1992 m. gruodžio 31 d. visoms rizikoms jos gali taikyti kitokį režimą negu tas, kuris yra nurodytas šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkte;
f) nuo 1993 m. sausio 1 d. iki 1994 m. gruodžio 31 d. didelių rizikų režimas taikomas rizikoms, nurodytoms šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto a ir b papunkčiuose; to paties punkto c papunktyje nurodytoms rizikoms šios valstybės narės nustato joms taikytinas ribines vertes;
g) Ispanija:
– nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1996 m. gruodžio 31 d. taikomos pirmojo etapo ribinės vertės, nustatytos šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto c papunktyje,
– nuo 1997 m. sausio 1 d. taikomos antrojo etapo ribinės vertės;
h) Airija, Graikija ir Portugalija:
– nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1998 m. gruodžio 31 d. taikomos pirmojo etapo ribinės vertės, nustatytos šio susitarimo protokolo Nr. 2 2.1 punkto c papunktyje,
– nuo 1999 m. sausio 1 d. taikomos antrojo etapo ribinės vertės.
Nuo 1995 m. sausio 1 d nuo atitinkamų nuostatų leidžiama nukrypti tik sutartims, kuriomis apdraustos rizikos, priskiriamos 1 priedo A dalyje nurodytoms 8, 9, 13 ir 16 grupėms, yra vienoje iš Bendrijos keturių valstybių narių, kurioms taikomos šios nuostatos.“
Šiuo raštu patvirtinu tai, kas pirmiau išdėstyta, ir savo ruožtu reiškiu Jums savo didžią pagarbą.
Šveicarijos delegacijos vadovas
(parašas: Franz BLANKART)
Geoffrey Fitchew, Esq., Ggeneraliniam direktoriui, Europos Bendrijų Komisijos delegacijos Briuselyje vadovui
Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl laikotarpio nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki jo įsigaliojimo dienos
Kiekviena Susitariančioji Šalis pareiškia, kad laikotarpiu nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki jo įsigaliojimo dienos, nurodytu šio susitarimo 44 straipsnio 3 dalyje, nepradės taikyti naujų pagal šį susitarimą panaikintinų nuostatų dėl priežiūros, taikomų atstovybėms ar filialams, kurie priklauso įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra vienos iš Susitariančiųjų Šalių teritorijoje ir kurios nori įsisteigti arba yra įsisteigusios kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje savarankiškai tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, veiklai pradėti ir vykdyti.
Be to, Susitariančiosios Šalys įsipareigoja nedelsdamos pradėti būtinas procedūras savo nacionaliniams įstatymams keisti pagal šį susitarimą.
BAIGIAMASIS AKTAS
EUROPOS EKONOMINĖS BENDRIJOS
IR
ŠVEICARIJOS KONFEDERACIJOS atstovai,
1989 m. spalio 10 d. susirinkę Liuksemburge Europos Ekonominės Bendrijos ir Šveicarijos Konfederacijos susitarimo dėl tiesioginio draudimo, išskyrus gyvybės draudimą, pasirašymo proga,
pasirašydami šį susitarimą:
– atkreipė dėmesį į Pasikeitimus raštais, pridedamus prie minėto susitarimo:
Pasikeitimas raštais Nr. 1: Nediskriminavimo principas,
Pasikeitimas raštais Nr. 2: Leidimo taikymo sritis,
Pasikeitimas raštais Nr. 3: Įgaliotasis atstovas,
Pasikeitimas raštais Nr. 4: Nekilnojamojo turto, kuris nuosavybės teise tiesiogiai priklauso draudimo įmonėms, perleidimas Šveicarijos vertybinių popierių fondui,
Pasikeitimas raštais Nr. 5: Investicijų reglamentavimo principai,
Pasikeitimas raštais Nr. 6: Šveicarijos draudimo grupių sąrašas,
Pasikeitimas raštais Nr. 7: Draudimo įmonių kapitalas,
Pasikeitimas raštais Nr. 8: Pereinamojo laikotarpio priemonės dėl pagalbos,
Pasikeitimas raštais Nr. 9: Pereinamojo laikotarpio priemonės, taikomos didelėms rizikoms, nurodytoms Protokolo Nr. 5 2.1 punkte.
– priėmė šią deklaraciją, kuri yra pridedama prie minėto susitarimo: Susitariančiųjų Šalių bendra deklaracija dėl laikotarpio nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki jo įsigaliojimo dienos.
Priimta tūkstantis devyni šimtai aštuoniasdešimt devintų metų spalio dešimtą dieną Liuksemburge.
Hecho en Luxemburgo, el diez de octubre de mil novecientos ochenta y nueve.
Udfærdiget i Luxembourg, den tiende oktober nitten hundrede og niogfirs.
Geschehen zu Luxemburg am zehnten Oktober neunzehnhundertneunundachtzig.
Έγινε στο Λουξεμβούργο, στις δέκα Οκτωβρίου χίλια εννιακόσια ογδόντα εννέα.
Done at Luxembourg on the tenth day of October in the year one thousand nine hundred and eighty-nine.
Fait à Luxembourg, le dix obtobre mil neuf cent quatre-vingt-neuf.
Fatto a Lussemburgo, addì dieci ottobre millenovecentottantanove.
Gedaan te Luxemburg, de tiende oktober negentienhonderd negenentachtig.
Feito no Luxemburgo, em dez de Outubro de mil novecentos e oitenta e nove.
Europos Bendrijų Tarybos vardu
En nombre del Consejo de las Comundades Europeas
På vegne af Rådet for De Europæiske Fællesskaber
Im Namen des Rates der Europäischen Gemeinschaften
Εξ ονόματος του Συμβουλίου των Ευρωπαϊκών Κοινοτήτων
On behalf of the Council of the European Communities
Au nom du Conseil des Communautés européennes
A nome del Consiglio delle Comunità europee
Namens de Raad van de Europese Gemeenschappen
Em nome do Conselho das Comunidades Europeias
Šveicarijos Konfederacijos vyriausybės vardu
Por el Gobierno de la Confederación Suiza
For regeringen for Schweiz
Für die Regierung der Schweizerischen Eidgenossenschaft
Για την κυβέρνηση της Ελβετικής Συνομοσπονδίας
For the Government of the Swiss Confederation
Pour le gouvernement de la Confédération suisse
Per il governo della Confederazione svizzera
Voor de Regering van de Zwitserse Bondsstaat
Pelo Governo da Confederação Suíça.