Pasaulio sveikatos organizacijos tabako kontrolės pagrindų konvencija
Preambulė
pasiryžusios teisę saugoti visuomenės sveikatą laikyti prioritetine,
pripažindamos, kad tabako epidemijos paplitimas yra pasaulinė problema, turinti sunkių pasekmių visuomenės sveikatai ir reikalaujanti kuo platesnio tarptautinio masto bendradarbiavimo bei veiksmingo, tinkamo ir visapusiško visų valstybių reagavimo,
kartu su tarptautine bendruomene susirūpinusios tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais kenksmingu poveikiu sveikatai ir aplinkai bei socialinėmis ir ekonominėmis pasekmėmis visame pasaulyje,
labai susirūpinusios visame pasaulyje didėjančiu cigarečių ir kitų tabako gaminių vartojimu ir gamyba, ypač besivystančiose šalyse, taip pat našta, dėl šių priežasčių tenkančia šeimoms, neturtingiems žmonėms ir nacionalinėms sveikatos apsaugos sistemoms,
pripažindamos, kad moksliniais tyrimais nedviprasmiškai įrodyta, jog tabako vartojimas ir priverstinis kvėpavimas tabako dūmais sukelia mirtį, ligas bei neįgalumą, ir kad nuo rūkymo bei kitų tabako gaminių vartojimo pradžios iki jo sukeltų ligų pradžios esama tam tikro laiko tarpo,
taip pat pripažindamos, kad cigaretės ir kai kurie kiti tabako turintys gaminiai yra sukurti taip, kad sukeltų ir palaikytų priklausomybę, kad daugelis iš juose esančių junginių ir jų dūmai yra farmakologiškai aktyvūs, toksiški, mutageniški bei kancerogeniški, ir kad priklausomybė nuo tabako svarbiausiose tarptautinėse ligų klasifikavimo sistemose išskiriama kaip atskiras sutrikimas,
patvirtindamos, jog esama aiškių mokslinių įrodymų apie tai, kad nėščios moters kvėpavimas tabako dūmais neigiamai veikia vaiko sveikatą ir raidą,
smarkiai susirūpinusios tuo, kad visame pasaulyje vis daugiau ir vis jaunesnių vaikų bei paauglių rūko ir kitokiomis formomis vartoja tabaką,
sunerimusios dėl to, kad visame pasaulyje vis daugiau moterų ir jaunų merginų rūko bei kitokiomis formomis vartoja tabaką, ir atsižvelgdamos į tai, kad moterys turi visais lygiais dalyvauti nustatant bei įgyvendinant veiklos kryptis ir kad būtina sukurti atskiras moterims ir vyrams tabako kontrolės strategijas,
smarkiai susirūpinusios tuo, kad mažos tautelės daug rūko ir kitomis formomis vartoja tabaką,
labai susirūpinusios dėl poveikio, kurį daro bet kokia reklama ir rėmimas, skatinantys vartoti tabako gaminius,
pripažindamos, kad būtina imtis bendrų veiksmų norint panaikinti neteisėtą cigarečių ir kitų tabako gaminių prekybą visomis formomis, taip pat šių gaminių kontrabandą, neteisėtą gamybą ir klastojimą,
pripažindamos, kad visų lygių tabako kontrolei, ypač besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse, reikia pakankamai finansinių ir techninių išteklių, atitinkančių dabartinius ir numatomus tabako kontrolės poreikius,
pripažindamos, kad reikia sukurti tam tikrus mechanizmus, įtvirtinančius ilgalaikes socialines ir ekonomines sėkmingai įgyvendinamų tabako paklausos mažinimo strategijų pasekmes,
atsižvelgdamos į socialinius ir ekonominius sunkumus, kurių vidutinės trukmės ar ilgesnį laikotarpį gali kilti kai kuriose besivystančiose ir pereinamosios ekonomikos šalyse, vykdančiose tabako kontrolės programas, ir pripažindamos, kad šių šalių nacionalinėms tvaraus vystymosi strategijoms reikalinga techninė bei finansinė pagalba,
vertindamos daugelio valstybių atliekamą tabako kontrolės darbą, Pasaulio sveikatos organizacijos vadovaujamąjį vaidmenį, taip pat Jungtinių Tautų sistemos organizacijų ir padalinių bei kitų tarptautinių ir regioninių tarpvyriausybinių organizacijų pastangas tobulinti tabako kontrolės priemones,
pabrėždamos nevyriausybinių organizacijų ir kitų pilietinės visuomenės narių, nesusijusių su tabako pramone, tarp jų sveikatos priežiūros profesinių organizacijų, moterų, jaunimo, aplinkos apsaugos ir vartotojų grupių, akademinių ir sveikatos priežiūros institucijų konkretų indėlį į nacionaliniu bei tarptautiniu mastu vykdomą tabako kontrolę ir jų dalyvavimo šioje srityje didžiulę svarbą,
pripažindamos, kad būtina budriai stebėti tabako pramonės ketinimus pakirsti ar susilpninti tabako kontrolę, ir turėti informaciją apie tabako pramonės veiklą, kuri kenkia tabako kontrolės įgyvendinimui,
prisimindamos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1966 m. gruodžio 16 d. priimto Tarptautinio ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių pakto 12 straipsnį, kuriame sakoma, kad kiekvienas žmogus turi teisę turėti kuo geriausią fizinę ir psichinę sveikatą,
taip pat prisimindamos Pasaulio sveikatos organizacijos įstatų preambulę, kurioje sakoma, kad teisė būti kuo geriausios sveikatos yra viena pagrindinių kiekvieno žmogaus teisių be jokios diskriminacijos rasės, religijos, politinių įsitikinimų, ekonominio arba socialinio statuso pagrindu,
pasiryžusios skatinti tabako kontrolės priemones, grindžiamas šiuolaikiniais ir esminiais mokslo, technikos bei ekonomikos principais,
prisimindamos, jog Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1979 m. gruodžio 18 d. priimta Konvencija dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo numato, kad šios konvencijos Šalys turi imtis visų reikiamų priemonių moterų diskriminacijai sveikatos priežiūros srityje panaikinti,
taip pat prisimindamos, jog Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1989 m. lapkričio 20 d. priimta Vaiko teisių konvencija numato, kad šios konvencijos Šalys pripažįsta vaiko teisę būti kuo geresnės sveikatos,
susitarė:
I DALIS. ĮVADAS
1 straipsnis
Sąvokos
Šioje konvencijoje:
a) „neteisėta prekyba“ – bet kokia įstatymų draudžiama praktika ar veiksmai, susiję su gamyba, siuntimu, gavimu, turėjimu, platinimu, pardavimu ar pirkimu; taip pat praktika bei veiksmai, padedantys tokiai veiklai;
b) „regioninė ekonominės integracijos organizacija“ – organizacija, kurią sudaro kelios nepriklausomos valstybės ir kuriai jos narės yra perdavusios kompetenciją keletu klausimų, taip pat ir įgaliojimus priimti šiais klausimais jos valstybėms narėms privalomus sprendimus1;
c) „tabako reklama ir pardavimo skatinimas“ – bet kokios formos komercinis pranešimas, rekomendacija ar veiksmas, kurio tikslas, poveikis ar galimas poveikis – tiesiogiai ar netiesiogiai skatinti tabako gaminių pardavimą arba tabako vartojimą;
d) „tabako kontrolė“ – pasiūlos, paklausos ir žalos mažinimo strategijos, kuriomis siekiama pagerinti gyventojų sveikatą panaikinant ar sumažinant tabako gaminių vartojimą ir priverstinį kvėpavimą tabako dūmais;
f) „tabako gaminiai“ – tai, kas pagaminta iš tabako lapų žaliavos, taip pat gaminiai, į kurių sudėtį įeina ši žaliava, skirti rūkyti, čiulpti, kramtyti ar uostyti;
2 straipsnis
Šios konvencijos ir kitų susitarimų bei teisės dokumentų sąsaja
1. Siekiant geriau apsaugoti žmonių sveikatą, Šalys skatinamos įgyvendinti ir kitas priemones, ne tik tas, kurių reikalaujama šioje konvencijoje ir jos protokoluose; jokia šių dokumentų nuostata nekliudo Šaliai taikyti griežtesnius reikalavimus, neprieštaraujančius jų nuostatoms ir atitinkančius tarptautinę teisę.
2. Konvencijos nuostatos ir jos protokolai neturi jokio poveikio Šalių teisei sudaryti dvišalius ar daugiašalius susitarimus, įskaitant regioninius ir subregioninius susitarimus konvencijos ir jos protokolų esminiais ar papildomais klausimais, jei tokie susitarimai neprieštarauja Šalių įpareigojimams pagal šią konvenciją ir jos protokolus. Apie tokius susitarimus atitinkamos Šalys praneša Šalių konferencijai per sekretoriatą.
II DALIS. TIKSLAS, VADOVAVIMOSI PRINCIPAI IR BENDRIEJI ĮPAREIGOJIMAI
3 straipsnis
Tikslas
Šios konvencijos ir jos protokolų tikslas – sukurti pagrindus tabako kontrolės priemonėms, kurias Šalys turi taikyti nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu, siekdamos nuolat ir sparčiai mažinti tabako vartojimą bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais, kad apsaugotų dabartinę ir būsimąsias kartas nuo kenksmingo tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikio sveikatai ir aplinkai bei socialinių ir ekonominių pasekmių.
4 straipsnis
Vadovavimosi principai
Siekdamos šios konvencijos ir jos protokolų tikslų bei įgyvendindamos jos nuostatas, Šalys inter alia vadovaujasi šiais principais:
1. Kiekvienas asmuo turėtų būti informuotas apie tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais pasekmes sveikatai, priklausomybės nuo jų skatinamąjį poveikį ir mirties pavojų; atitinkamais vyriausybės lygiais turėtų būti svarstomos veiksmingos įstatyminės, vykdomosios, administracinės ir kitokios priemonės, kuriomis būtų siekiama visus žmones apsaugoti nuo tabako dūmų.
2. Norint nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu mastu sukurti ir remti daugelyje sektorių plačiai taikomas priemones ir koordinuotai reaguoti, būtinas stiprus politinis ryžtas, apimantis:
a) poreikį imtis priemonių, kad visi žmonės būtų apsaugoti nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais;
b) poreikį imtis bet kurios formos priemonių, kuriomis būtų siekiama, kad žmonės nepradėtų vartoti tabako gaminių, skatinamas ir palaikomas tabako gaminių vartojimo nutraukimas ir vartojimo mažinimas;
c) poreikį imtis priemonių, kad vietos gyventojai ir jų bendruomenės būtų skatinami prisidėti prie tabako kontrolės programų, socialiniu ir kultūros atžvilgiu atitinkančių jų poreikius ir lūkesčius, rengimo, įgyvendinimo bei vertinimo;
3. Svarbi šios konvencijos dalis – tarptautinis bendradarbiavimas, ypač technologijų, žinių, atitinkamos patirties perdavimas ir finansinė pagalba, kad atsižvelgiant į vietos kultūrinius, socialinius, ekonominius, politinius ir teisinius ypatumus būtų parengtos ir įgyvendintos veiksmingos tabako kontrolės programos.
4. Svarbiausios priemonės siekiant įgyvendinti visuomenės sveikatos principus ir sumažinti sergamumą, ankstyvąjį neįgalumą ir mirštamumą dėl tabako vartojimo ar priverstinio kvėpavimo tabako dūmais – tai reagavimas ir visapusiškos daugiasektorinės priemonės, kuriomis mažinamas visų tabako gaminių vartojimas nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygiu.
5. Svarbi visapusiškos tabako kontrolės dalis – su atsakomybe susiję klausimai, kuriuos kiekviena Šalis nustato pagal savo jurisdikciją.
6. Taip pat turėtų būti pripažinta besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, tabako augintojams bei tabako pramonės darbuotojams, kurių pragyvenimui didelį poveikį daro tabako kontrolės programos, pereinamuoju laikotarpiu teikiamos techninės ir finansinės pagalbos svarba, į kurią reikėtų atsižvelgti diegiant tvaraus šalies vystymosi strategijas.
5 straipsnis
Bendrieji įpareigojimai
1. Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į šią konvenciją ir jos protokolus, kurių šalis ji yra, rengia, įgyvendina, nuolatos atnaujina ir persvarsto daugiasektorines nacionalines tabako kontrolės strategijas, planus ir programas.
2. Šiuo tikslu kiekviena Šalis pagal savo galimybes:
a) steigia arba stiprina ir finansuoja nacionalinį koordinavimo mechanizmą arba pagrindinius tabako kontrolės centrus;
b) patvirtina bei įgyvendina reikiamas įstatymines, vykdomąsias, administracines ir (arba) kitokias priemones bei prireikus bendradarbiauja su kitomis Šalimis, nustatydamos atitinkamas politikos kryptis tam, kad užkirstų kelią arba sumažintų tabako vartojimą, priklausomybę nuo nikotino ir priverstinį kvėpavimą tabako dūmais.
3. Nustatydamos ir įgyvendindamos savo sveikatos politikos kryptis, susijusias su tabako kontrole, Šalys pagal savo nacionalinę teisę stengiasi apsaugoti jas nuo komercinių ir kitų tabako pramonės interesų.
4. Šalys bendradarbiauja formuluodamos siūlymus dėl šios konvencijos ir jos protokolų įgyvendinimo priemonių, procedūrų bei rekomendacijų.
5. Šalys, siekdamos šios konvencijos ir jos protokolų, kurių šalys jos yra, tikslų, bendradarbiauja su kompetentingomis tarptautinėmis ir regioninėmis tarpvyriausybinėmis organizacijomis bei kitomis institucijomis.
III DALIS. PRIEMONĖS TABAKO PAKLAUSAI MAŽINTI
6 straipsnis
Tabako paklausos mažinimo kaina ir mokesčiais priemonės
1. Šalys pripažįsta, kad kainos ir mokesčiai yra veiksminga bei svarbi tabako vartojimo įvairiuose gyventojų sluoksniuose, ypač tarp jaunimo, mažinimo priemonė.
2. Nepažeisdama suverenios Šalių teisės nustatyti savo mokesčių politiką, kiekviena Šalis, spręsdama tabako kontrolės klausimus, turėtų atsižvelgti į savo nacionalinius sveikatos apsaugos tikslus ir pradėti taikyti arba tęsti priemones, tarp kurių galėtų būti:
a) tabako gaminiams taikoma mokesčių bei tam tikrais atvejais kainų politika, ir taip prisidėti prie sveikatos apsaugos tikslų, kuriais siekiama sumažinti tabako vartojimą;
7 straipsnis
Su kainodara nesusijusios priemonės tabako paklausai mažinti
Šalys pripažįsta, kad įvairios nesusijusios su kainodara priemonės veiksmingai padeda mažinti tabako vartojimą. Kiekviena Šalis patvirtina ir įgyvendina atitinkamas įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, būtinas savo įsipareigojimams pagal 8–13 straipsnius įgyvendinti, ir šiuo tikslu tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines institucijas bendradarbiauja. Šalių konferencija siūlo atitinkamas rekomendacijas dėl šių straipsnių nuostatų įgyvendinimo.
8 straipsnis
Apsauga nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais
1. Šalys pripažįsta, kad moksliniais tyrimais nedviprasmiškai įrodyta, jog priverstinis kvėpavimas tabako dūmais yra mirties, ligų ir neįgalumo priežastis.
2. Kiekviena Šalis priima ir nacionalinės teisės bei nacionalinės jurisdikcijos lygiu įgyvendina, o kitais jurisdikcijos lygiais – skatina patvirtinti ir įgyvendinti reikiamas įstatymines, vykdomąsias, administracines bei kitokias priemones, numatančias apsaugą nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais patalpose esančiose darbo vietose, viešajame transporte, viešosiose patalpose ir kitose viešosiose vietose.
9 straipsnis
Tabako gaminių sudėties reguliavimas
Šalių konferencija, pasitarusi su kompetentingomis tarptautinėmis institucijomis, rekomenduoja, kaip tirti ir nustatyti tabako gaminių sudėtį bei išsiskiriančias medžiagas ir kaip šią sudėtį bei išsiskiriančias medžiagas reguliuoti. Kiekviena Šalis, pritariant kompetentingoms nacionalinėms institucijoms, patvirtina ir įgyvendina su šiuo tyrimu bei nustatymu ir reguliavimu susijusias įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitas priemones.
10 straipsnis
Informacijos apie tabako gaminius paskelbimo reguliavimas
Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinę teisę patvirtina ir įgyvendina reikiamas įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, kuriomis iš tabako gaminių gamintojų ir importuotojų reikalaujama teikti informaciją vyriausybinėms institucijoms apie tabako gaminių sudėtį ir išsiskiriančias medžiagas. Kiekviena Šalis taip pat patvirtina ir įgyvendina veiksmingas priemones, užtikrinančias, kad būtų visuomenei teikiama visa informacija apie toksines (nuodingas) tabako gaminių sudedamąsias dalis ir kenksmingąsias medžiagas, kurios gali išsiskirti juos vartojant.
11 straipsnis
Tabako gaminių pakuotės ir etiketės
1. Kiekviena Šalis per trejus metus nuo šios konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai pagal savo nacionalinę teisę patvirtina ir įgyvendina priemones, užtikrinančias, kad:
a) tabako gaminio pakuotė ir etiketė neskatintų tabako gaminio pardavimo jokiomis neteisingomis, klaidinančiomis ar apgaulingomis priemonėmis, arba priemonėmis, kurios galėtų sudaryti neteisingą įspūdį apie jo savybes, poveikį sveikatai, galimą grėsmę ar išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas, įskaitant bet kokį terminą, deskriptorių, prekių ženklą, figūrinį ar kitokį ženklą, tiesiogiai ar netiesiogiai sudarantį klaidingą įspūdį, kad tam tikras tabako gaminys yra mažiau kenksmingas nei kiti tabako gaminiai; iš tokių terminų minėtini „mažas dervų kiekis“, „švelnus“, „labai švelnus“ arba „nestiprus“;
b) ant kiekvieno tabako gaminio pakelio ar išorinės pakuotės bei etiketės taip pat būtų įspėjimai, apibūdinantys kenksmingą tabako vartojimo poveikį; juose gali būti ir kitos specialios informacijos. Tokie įspėjimai ir informacija:
2. Be šio straipsnio 1 dalies b punkte nurodytų įspėjimų, ant kiekvieno tabako gaminio pakelio, pakuotės ir bet kurios išorinės pakuotės bei etiketės turi būti nacionalinių institucijų apibrėžta informacija apie tabako gaminių sudedamąsias dalis ir išsiskiriančias kenksmingąsias medžiagas.
3. Kiekviena Šalis reikalauja, kad šio straipsnio 1 dalies b punkte ir 2 dalyje nurodyti įspėjimai ir kita tekstinė informacija ant kiekvieno tabako gaminio pakelio bei ant išorinės pakuotės ir etiketės būtų spausdinama pagrindine jos kalba arba kalbomis.
12 straipsnis
Švietimas, ryšiai, mokymas ir visuomenės informavimas
Kiekviena Šalis, naudodamasi visomis tinkamomis ir prieinamomis ryšių priemonėmis, skatina ir stiprina visuomenės supratimą apie tabako kontrolės problemas. Šiuo tikslu kiekviena Šalis patvirtina ir įgyvendina įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, kuriomis skatina:
a) galimybę diegti veiksmingas ir visapusiškas švietimo programas, įskaitant programas, gerinančias visuomenės žinias apie žalą sveikatai, įskaitant priklausomybę nuo tabako vartojimo bei priverstinį kvėpavimą tabako dūmais;
b) visuomenę suprasti, kokie pavojai sveikatai kyla dėl tabako vartojimo bei priverstinio kvėpavimo tabako dūmais, ir kokią naudą teikia metimas rūkyti bei gyvenimas be jo, kaip nurodyta 14 straipsnio 2 dalyje;
c) vadovaujantis nacionaline teise, visuomenės priėjimą prie įvairiapusės informacijos apie tabako pramonę, kiek tai reikalinga šios konvencijos tikslams pasiekti;
d) rengti mokomąsias tabako kontrolės arba žinių apie tabako vartojimo žalą ir pan. gerinimo programas, skirtas tokiems asmenims, kaip sveikatos priežiūros, bendruomenės ir socialiniai, žiniasklaidos, švietimo darbuotojai, sprendimus priimantys pareigūnai, administratoriai ir kiti suinteresuoti asmenys;
e) viešąsias bei privačias įstaigas ir nevyriausybines organizacijas, nesusijusias su tabako pramone, suvokti problemas ir dalyvauti kuriant bei įgyvendinant tabako kontrolės daugiasektorines programas bei strategijas;
13 straipsnis
Tabako gaminių reklamavimas, pardavimo skatinimas ir rėmimas
1. Šalys pripažįsta, kad visiškai uždraudus reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą būtų sumažintas tabako gaminių vartojimas.
2. Kiekviena Šalis, vadovaudamasi savo konstitucija ir konstituciniais principais, įsipareigoja visiškai uždrausti bet kokią tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą. Atsižvelgiant į teisinę aplinką ir Šaliai prieinamas technines priemones, tai reiškia visiškai uždrausti tarpvalstybinę reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą, kurių kilmės vieta yra jos teritorijoje. Kiekviena Šalis per penkerius metus nuo šios konvencijos įsigaliojimo joje šiuo atžvilgiu imasi reikiamų įstatyminių, vykdomųjų, administracinių bei kitokių priemonių, už kurias atsiskaito pagal 21 straipsnį.
3. Šalis, kuri dėl savo konstitucijos ar konstitucinių principų negali visiškai uždrausti reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo, taiko jų apribojimus. Atsižvelgiant į teisinę aplinką ir Šaliai prieinamas technines priemones, tai reiškia tarpvalstybinį poveikį turinčios reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo, kurių kilmės vieta yra jų teritorijoje, apribojimą arba uždraudimą. Kiekviena Šalis šiuo atžvilgiu imasi reikiamų įstatyminių, vykdomųjų, administracinių ir kitokių priemonių, už kurias atsiskaito pagal 21 straipsnį.
4. Vadovaudamasi savo konstitucija ir konstituciniais principais, kiekviena Šalis taiko bent šias priemones:
a) draudžia visas reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo formas, kuriomis tabako gaminių pardavimas skatinamas neteisingomis, klaidinančiomis ar apgaulingomis priemonėmis, arba priemonėmis, kurios galėtų sudaryti klaidingą įspūdį apie jų savybes, poveikį sveikatai, grėsmę ar išsiskiriančias medžiagas;
b) reikalauja, kad visais atvejais reklamuojant tabaką ir kai kuriais atvejais jį remiant ar skatinant pardavimus būtų skelbiami specialūs įspėjimai dėl žalos sveikatai ar kiti panašūs pranešimai;
d) reikalauja (jei nėra visiškai uždraudusi reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo) informuoti atitinkamas vyriausybės institucijas apie tabako pramonės išlaidas reklamai, pardavimo skatinimui ir rėmimui, kurie dar nėra uždrausti. Šios institucijos pagal 21 straipsnį, vadovaudamosi nacionaline teise, gali nuspręsti pateikti tuos duomenis visuomenei ir Šalių konferencijai;
e) įsipareigoja per penkerius metus visiškai uždrausti arba, jei tai neįmanoma dėl Šalies konstitucijos ar konstitucinių principų, apriboti tabako reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą per radiją, televiziją, spaudą ir kitas visuomenės informavimo priemones, tokias kaip internetas;
6. Šalys bendradarbiauja kurdamos technologijas ir kitas priemones, būtinas tarpvalstybinei reklamai panaikinti.
7. Šalys, uždraudusios tam tikras tabako reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo formas, turi suverenią teisę uždrausti tokias pat tabako reklamos, pardavimo skatinimo ir rėmimo formas, patenkančias į jų teritoriją iš kitų valstybių, ir skirti tokias pat baudas, kokios pagal Šalies nacionalinę teisę skiriamos už reklamą, pardavimo skatinimą ir rėmimą jos teritorijoje. Šia straipsnio dalimi nepatvirtinama jokia konkreti bauda ir jai nepritariama.
14 straipsnis
Paklausos mažinimo priemonės, susijusios su priklausomybe nuo tabako ir jo vartojimo nutraukimu
1. Kiekviena Šalis, atsižvelgdama į nacionalines aplinkybes ir prioritetus, rengia ir skleidžia tinkamas, išsamias, integruotas, pagrįstas mokslo įrodymais bei geriausia praktika rekomendacijas ir imasi veiksmingų priemonių, skatinančių nutraukti tabako vartojimą ir tinkamai gydyti priklausomybę nuo jo.
2. Šiuo tikslu kiekviena Šalis siekia:
a) parengti ir įgyvendinti veiksmingas programas, skatinančias nevartoti tabako tokiose vietose, kaip švietimo, sveikatos priežiūros įstaigos, darbo ir sporto vietos;
b) įtraukti priklausomybės nuo tabako diagnozavimą ir gydymą bei konsultavimą dėl metimo rūkyti į nacionalines sveikatos apsaugos ir švietimo programas, planus ir strategijas, prireikus dalyvaujant sveikatos priežiūros, bendruomenės ir socialiniams darbuotojams;
c) sveikatos priežiūros ir reabilitacijos įstaigose įdiegti priklausomybės nuo tabako diagnozavimo, konsultavimo, prevencijos ir gydymo programas;
d) bendradarbiauti su kitomis Šalimis, kad pagal 22 straipsnį būtų lengviau prieinamas ir įperkamas priklausomybės nuo nikotino gydymas, įskaitant farmacijos gaminius. Tokie gaminiai ar jų sudedamosios dalys gali būti vaistai ir produktai, kurie padeda vartoti vaistus, arba atitinkamos diagnostikos priemonės.
IV DALIS. PRIEMONĖS, SUSIJUSIOS SU TABAKO PASIŪLOS MAŽINIMU
15 straipsnis
Neteisėta tabako gaminių prekyba1
1. Šalys pripažįsta, kad kova su visų formų neteisėta tabako gaminių prekyba, įskaitant kontrabandą, neteisėtą gamybą ir klastotes, ir atitinkamo nacionalinio įstatymo parengimas bei įgyvendinimas kartu su subregioniniais, regioniniais ir pasauliniais susitarimais yra esminės tabako kontrolės sudedamosios dalys.
2. Kiekviena Šalis patvirtina ir įgyvendina įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, užtikrinančias, kad visi tabako gaminių pakeliai ir pakuotės būtų paženklinti taip, kad Šalims būtų lengviau nustatyti tabako gaminių kilmę ir kad jos, vadovaudamosi nacionaline teise ir atitinkamais dvišaliais bei daugiašaliais susitarimais, galėtų nustatyti, iš kur gaminiai pateko į neteisėtą prekybą, ir stebėti, pagrįsti dokumentais bei kontroliuoti tabako gaminių judėjimą ir teisinį statusą. Be to, kiekviena Šalis:
a) reikalauja, kad ant tabako gaminių, parduodamų mažmeninėje ir didmeninėje vidaus rinkoje, pakelių ir pakuočių būtų užrašyta: „Parduoti leidžiama tik (nurodomas valstybės pavadinimas, nacionalinis, regioninis ar federacinis vienetas)“ arba būtų kitas ženklinimas, rodantis galutinę gaminio paskirties vietą arba padedantis valdžios institucijoms nustatyti, ar teisėtai juo prekiaujama vidaus rinkoje;
3. Kiekviena Šalis reikalauja, kad informacija ant pakuotės ir šio straipsnio 2 dalyje nurodytas ženklinimas būtų įskaitomi ir (arba) parašyti pagrindine jos kalba ar kalbomis.
4. Siekdama panaikinti neteisėtą tabako gaminių prekybą, kiekviena Šalis:
a) stebi ir kaupia duomenis apie tarpvalstybinę tabako gaminių prekybą, taip pat ir neteisėtą, bei, vadovaudamasi nacionaline teise ir atitinkamais dvišaliais ir daugiašaliais susitarimais, užtikrina, kad muitinės, mokesčių ir kitos institucijos keistųsi informacija;
b) priima ar griežtina teisės aktus, taikant atitinkamas nuobaudas ir teisines priemones, skirtas kovai su neteisėta tabako gaminių prekyba, įskaitant suklastotas ir kontrabandines cigaretes;
c) imasi atitinkamų priemonių užtikrinti, kad visa konfiskuota gamybos įranga, suklastotos ir kontrabandinės cigaretės bei kiti tabako gaminiai būtų sunaikinti, kur tai įmanoma, aplinkos apsaugos požiūriu tinkamu būdu arba su jais būtų pasielgta vadovaujantis nacionaline teise;
d) patvirtina ir įgyvendina priemones, skirtas tam, kad jos jurisdikcijoje būtų stebimas, dokumentais įforminamas ir kontroliuojamas laikinai neapmokestintų ar neapmuitintų tabako gaminių saugojimas arba platinimas;
5. Pagal šio straipsnio 4 dalies a ir d punktus sukauptą ir apibendrintą informacija Šalys prireikus pateikia savo reguliariose ataskaitose Šalių konferencijai pagal 21 straipsnį.
6. Šalys, siekdamos panaikinti neteisėtą tabako gaminių prekybą, pagal savo nacionalinę teisę skatina nacionalines įstaigas ir atitinkamas regionines bei tarptautines tarpvyriausybines organizacijas bendradarbiauti vykdant tyrimą, baudžiamąjį persekiojimą ir nagrinėjant bylas. Atskirai pabrėžiama bendradarbiavimo regioniniu ir subregioniniu lygiu svarba kovojant su neteisėta tabako gaminių prekyba.
16 straipsnis
Nepilnamečiai pardavėjai ir pirkėjai
1. Kiekviena Šalis atitinkamu vyriausybės lygiu patvirtina ir įgyvendina įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitokias priemones, kad uždraustų parduoti tabako gaminius nepilnamečiams, dar nesukakusiems vidaus ar nacionaliniais įstatymais nustatyto amžiaus arba aštuoniolikos metų. Šios priemonės gali būti:
a) reikalavimas, kad visi tabako gaminių pardavėjai savo prekybos vietoje aiškiai ir visiems matomai nurodytų, kad parduoti tabaką nepilnamečiams draudžiama, o suabejoję tabako pirkėjo amžiumi prašytų jį pateikti pilnametystę įrodantį dokumentą;
c) draudimas gaminti ir parduoti nepilnamečiams patrauklius saldainius, užkandžius, žaislus ar kitas prekes, imituojančias tabako gaminių formą;
2. Kiekviena Šalis draudžia arba skatina uždrausti nemokamai dalyti tabako gaminius visuomenei, ypač nepilnamečiams.
3. Kiekviena Šalis stengiasi uždrausti pardavinėti cigaretes po vieną ar mažais pakeliais, nes tai šiuos gaminius daro lengviau įperkamus nepilnamečiams.
4. Šalys pripažįsta, kad priemonės, neleidžiančios tabako gaminių pardavinėti nepilnamečiams, būtų veiksmingesnės, jei tam tikrais atvejais jos būtų įgyvendinamos kartu su kitomis šios konvencijos priemonėmis.
5. Bet kuri Šalis, pasirašydama, ratifikuodama, priimdama, patvirtindama konvenciją, prie jos prisijungdama arba bet kada vėliau gali raštu pareikšti įsipareigojanti pagal savo jurisdikciją uždrausti pradėti naudoti tabako pardavimo automatus arba visiškai uždrausti juos naudoti. Tokį pareiškimą, padarytą pagal šį straipsnį, depozitaras išplatina visoms konvencijos Šalims.
6. Siekdama užtikrinti šio straipsnio 1–5 dalyse nurodytų įpareigojimų laikymąsi, kiekviena Šalis patvirtina ir įgyvendina reikiamas įstatymines vykdomąsias, administracines bei kitokias priemones, apimančias ir bausmes pardavėjams bei platintojams.
17 straipsnis
Ekonominiu atžvilgiu perspektyvios alternatyvios veiklos rėmimas
V DALIS. APLINKOS APSAUGA
VI DALIS. KLAUSIMAI, SUSIJĘ SU ATSAKOMYBE
19 straipsnis
Atsakomybė
1. Vykdydamos tabako kontrolę, Šalys numato priimti naujus ir prireikus tobulinti galiojančius įstatymus, numatančius baudžiamąją bei civilinę atsakomybę, tam tikrais atvejais – žalos atlyginimą.
2. Šalys tarpusavyje bendradarbiauja pagal 21 straipsnį, per Šalių konferenciją keisdamosi informacija, į kurią įeina:
a) informacija apie tabako gaminių vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais poveikį sveikatai (pagal 20 straipsnio 3 dalies a punktą);
3. Susitarusios tarpusavyje ir vadovaudamosi savo nacionaliniais teisės aktais, politikos kryptimis, teisine praktika ir galiojančiomis sutartimis, Šalys teikia viena kitai pagalbą teismo procesuose, susijusiuose su civiline ir baudžiamąja atsakomybe pagal šią konvenciją.
4. Konvencija nedaro jokio poveikio ir niekaip neriboja Šalių teisių kreiptis į kitų šalių, pripažįstančių šias teises, teismus.
5. Šalių konferencija, atsižvelgdama į atitinkamuose tarptautiniuose forumuose atliktą darbą, gali numatyti – jei įmanoma, kuo anksčiau, – svarstyti su atsakomybe susijusius klausimus, taip pat ir atitinkamą tarptautinę nuomonę šiais klausimais ir Šalių prašymu joms taikyti tinkamas jų įstatymų leidybos bei kitokios veiklos pagal šį straipsnį rėmimo priemones.
VII DALIS. BENDRADARBIAVIMAS MOKSLO IR TECHNIKOS SRITYJE BEI INFORMACIJOS PERDAVIMAS
20 straipsnis
Moksliniai tyrimai, stebėjimas ir keitimasis informacija
1. Šalys įsipareigoja vykdyti ir skatinti nacionalinius mokslinius tyrimus tabako kontrolės srityje ir regioniniu bei tarptautiniu lygiu koordinuoti tyrimų programas. Šiuo tikslu Šalys:
a) pradeda ir tiesiogiai arba per kompetentingas tarptautines ir regionines tarpvyriausybines bei kitas organizacijas atlieka mokslinius tyrimus, teikia jų vertinimą ir skatina tyrinėti svarbiausius tabako vartojimą ir priverstinį kvėpavimą tabako dūmais lemiančius veiksnius bei jų pasekmes, taip pat alternatyvių augalų paieškas;
2. Šalys parengia reikiamas programas, pagal kurias nacionaliniu, regioniniu ir pasauliniu mastu stebi tabako vartojimo ir priverstinio kvėpavimo tabako dūmais mastus, dėsningumus, lemiamus veiksnius ir pasekmes. Šiam tikslui Šalys tokias programas turėtų integruoti į nacionalines, regionines ir pasaulines sveikatos stebėjimo programas, kad jų duomenys būtų galima lyginti ir nagrinėti regioniniu bei tarptautiniu lygiu.
3. Šalys pripažįsta tarptautinių ir regioninių tarpvyriausybinių bei kitų organizacijų finansinės ir techninės pagalbos reikšmę. Kiekviena Šalis stengiasi:
a) laipsniškai sukurti nacionalinę tabako vartojimo epidemiologijos sistemą ir apibrėžti atitinkamus socialinius, ekonominius bei sveikatos rodiklius;
b) bendradarbiauti su kompetentingomis tarptautinėmis ir regioninėmis tarpvyriausybinėmis bei kitomis organizacijomis, įskaitant vyriausybines ir nevyriausybines organizacijas, siekiant stebėti tabako vartojimą regioniniu ir pasauliniu mastu bei keistis informacija apie šio straipsnio 3 dalies a punkte nurodytus rodiklius;
4. Vadovaudamosi nacionaline teise, Šalys skatina ir padeda keistis vieša mokslo, technikos, socialine ir ekonomine, komercine bei teisine informacija, taip pat su šia konvencija susijusia informacija apie tabako pramonės ir tabako auginimo praktiką; tai darydamos jos atsižvelgia į besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, konkrečius poreikius. Kiekviena Šalis stengiasi:
a) laipsniškai sukurti, tvarkyti ir nuolat atnaujinti įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su tabako kontrole, o tam tikrais atvejais – informacijos apie jų vykdymą ir atitinkamą teisminę praktiką duomenų bazę; bendradarbiauti rengiant regionines bei pasaulines tabako kontrolės programas;
b) laipsniškai kaupti ir tvarkyti nuolat atnaujinamus šio straipsnio 3 dalies a punkte minėtų nacionalinių stebėjimo programų duomenis;
5. Šalys turėtų bendradarbiauti kaip regioninių bei tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ir finansų bei plėtros institucijų narės ir skatinti teikti sekretoriatui techninius bei finansinius išteklius, kad būtų galima padėti besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, kurios yra šios konvencijos Šalys, vykdyti įsipareigojimus mokslinių tyrimų, stebėjimo ir keitimosi informacija srityje.
21 straipsnis
Ataskaitos ir keitimasis informacija
1. Kiekviena Šalis Šalių konferencijai per sekretoriatą periodiškai teikia ataskaitas apie šios konvencijos įgyvendinimą, kuriose turėtų būti:
a) informacija apie įstatymines, vykdomąsias, administracines ir kitas priemones konvencijai įgyvendinti;
b) prireikus – informacija apie sunkumus ir kliūtis, įgyvendinant konvenciją, ir priemones šioms kliūtims įveikti;
c) prireikus – informacija apie suteiktą ar gautą finansinę ir techninę paramą tabako kontrolės veiklai;
2. Šių ataskaitų teikimo dažnumą ir formą nustato Šalių konferencija. Kiekviena Šalis pirmąją savo ataskaitą parengia per dvejus metus nuo konvencijos įsigaliojimo tai Šaliai.
3. Pagal 22 ir 26 straipsnius Šalių konferencija besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, prašymu svarsto, kokiomis priemonėmis joms padėti įvykdyti įsipareigojimus pagal šį straipsnį.
22 straipsnis
Bendradarbiavimas mokslo, technikos bei teisės srityse ir atitinkamos patirties perteikimas
1. Šalys tiesiogiai ar per kompetentingas tarptautines organizacijas bendradarbiauja, stiprindamos savo gebėjimus vykdyti įsipareigojimus pagal šią konvenciją ir atsižvelgdamos į besivystančių bei pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, poreikius. Taip bendradarbiaujant skatinama abipusiu susitarimu perduoti technikos, mokslo ir teisės srityse sukauptą patirtį bei tų sričių technologijas, kad būtų rengiamos ir plėtojamos nacionalinės tabako kontrolės strategijos, planai ir programos, kuriomis inter alia siekiama:
a) padėti kurti, perduoti ir įsigyti su tabako kontrole susijusią technologiją, žinias, įgūdžius, gebėjimus ir patirtį;
b) perduoti techninę, mokslinę, teisinę ir kitokią patirtį, padedančią kurti ir plėtoti nacionalines tabako kontrolės strategijas, planus ir programas, kuriomis siekiama įgyvendinti šią Konvenciją, inter alia:
– Šalių prašymu padedant rengti teisinį pagrindą ir technines programas, tarp jų ir tas, kuriomis siekiama neleisti pradėti vartoti tabako, skatinti mesti rūkyti ir apsaugoti nuo priverstinio kvėpavimo tabako dūmais,
– prireikus padedant tabako pramonės darbuotojams sukurti ekonominiu ir teisiniu atžvilgiu gyvybingus alternatyvius pragyvenimo šaltinius ekonomiškai perspektyviu būdu,
– padėti tabako augintojams pereiti prie alternatyvių kultūrų auginimo ekonomiškai perspektyviu būdu;
c) vadovaujantis 12 straipsniu remti atitinkamas mokomąsias ir šviečiamąsias programas, skirtas tam tikriems darbuotojams;
d) prireikus teikti tabako kontrolės strategijoms, planams ir programoms reikalingą medžiagą, įrangą ir kitus dalykus, įskaitant logistinę paramą;
VIII DALIS. INSTITUCINĖ SISTEMA IR FINANSINIAI IŠTEKLIAI
23 straipsnis
Šalių konferencija
1. Šia konvencija įsteigiama Šalių konferencija. Pirmąją konferencijos sesiją Pasaulio sveikatos organizacija šaukia ne vėliau kaip po metų nuo šios konvencijos įsigaliojimo. Pirmojoje sesijoje konferencija nustato savo reguliariųjų sesijų vietą ir laiką.
2. Neeilinės Šalių konferencijos sesijos šaukiamos tuomet, kai konferencija nusprendžia, kad tai reikalinga, arba bet kurios Šalies rašytiniu prašymu, jei per šešis mėnesius nuo tos dienos, kai konvencijos sekretoriatas joms perduoda prašymą, jį paremia bent trečdalis Šalių.
4. Šalių konferencija bendru sutarimu priima finansines taisykles, kuriomis reglamentuojamas jos ir pagalbinių padalinių, kuriuos ji gali įsteigti, finansavimas, ir finansines nuostatas, reglamentuojančias sekretoriato veiklą. Kiekvienoje eilinėje sesijoje ji patvirtina biudžetą finansiniam laikotarpiui iki kitos eilinės sesijos.
5. Šalių konferencija nuolatos prižiūri, kaip įgyvendinama konvencija, priima sprendimus, skatinančius veiksmingai ją vykdyti, ir gali priimti Konvencijos protokolus, priedus bei pakeitimus pagal 28, 29 ir 33 straipsnius. Šiuo tikslu ji:
b) be būdų, numatytų pagal 20 straipsnį, skatina kurti ir nuolat tobulinti sulyginamus duomenų tyrimo ir kaupimo būdus, susijusius su šios konvencijos įgyvendinimu, ir pataria, kaip tai daryti;
c) prireikus skatina rengti, įgyvendinti ir vertinti strategijas, planus ir programas, taip pat politikos kryptis, teisės aktus bei kitas priemones;
d) svarsto pagal 21 straipsnį pateiktas Šalių ataskaitas ir tvirtina reguliarias šios konvencijos įgyvendinimo ataskaitas;
e) pagal 26 straipsnį skatina sutelkti šiai konvencijai įgyvendinti reikalingus finansinius išteklius ir padeda tai daryti;
g) prireikus prašo kompetentingų Jungtinių Tautų sistemos organizacijų ir jų padalinių, kitų tarptautinių, regioninių tarpvyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų bei jų padalinių paslaugų, bendradarbiavimo ir informacijos tam, kad geriau įgyvendintų konvenciją;
24 straipsnis
Sekretoriatas
1. Šalių konferencija skiria nuolatinį sekretoriatą ir numato jo veikimo tvarką. Šalių konferencija stengiasi tai atlikti savo pirmojoje sesijoje.
2. Kol bus paskirtas ir įsteigtas nuolatinis sekretoriatas, jo funkcijas pagal šią konvenciją vykdo Pasaulio sveikatos organizacija.
3. Sekretoriato funkcijos yra šios:
a) rengti Šalių konferencijos ir jos pagalbinių padalinių sesijas ir teikti joms reikalingas paslaugas;
c) šalių, ypač besivystančių ir pereinamosios ekonomikos, kurios yra šios konvencijos Šalys, prašymu teikti paramą, kai jos rengia ir teikia informaciją pagal Konvencijos nuostatas;
d) vadovaujamam Šalių konferencijos rengti savo veiklos, vykdomos pagal šią konvenciją, ataskaitas ir teikti jas Šalių konferencijai;
e) vadovaujamam Šalių konferencijos užtikrinti būtiną koordinavimą su kompetentingomis tarptautinėmis ir regioninėmis tarpvyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis įstaigomis;
f) vadovaujamam Šalių konferencijos sudaryti administracinius ir kitus susitarimus, kurių gali reikėti jo funkcijoms vykdyti;
25 straipsnis
Šalių konferencijos ir tarpvyriausybinių organizacijų ryšiai
26 straipsnis
Finansiniai ištekliai
1. Šalys pripažįsta, kad siekiant šios konvencijos tikslo svarbus vaidmuo tenka finansiniams ištekliams.
2. Kiekviena Šalis pagal savo nacionalinius planus, prioritetus ir programas finansiškai remia savo nacionalinę veiklą, kuria siekiama šios konvencijos tikslo.
3. Šalys skatina pasinaudoti dvišaliais, regioniniais, subregioniniais ir kitais daugiašaliais kanalais besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, visapusiškų daugiasektorinių tabako kontrolės programų rengimui ir tobulinimui finansuoti. Atitinkamai turėtų būti sprendžiami ekonomiškai perspektyvių tabako gamybos alternatyvų, tarp jų kultūrų įvairinimo klausimai atsižvelgiant į nacionalines tvaraus vystymosi strategijas; turėtų būti padedama spręsti šiuos klausimus.
4. Šalys, atstovaujamos atitinkamose regioninėse ir tarptautinėse tarpvyriausybinėse organizacijose, finansų ir plėtros įstaigose, skatina jas teikti finansinę paramą besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, kurios yra šios konvencijos Šalys, kuri padėtų joms vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią konvenciją be dalyvavimo šiose organizacijose teisių apribojimo.
5. Šalys susitaria, kad:
a) siekiant padėti Šalims vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią konvenciją, visi svarbūs galimi ir esami viešieji ir privatūs finansiniai, techniniai bei kitokie ištekliai, prieinami tabako kontrolės veiklai, turėtų būti mobilizuoti ir panaudoti visų Šalių, ypač besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, naudai;
b) sekretoriatas besivystančių ir pereinamosios ekonomikos šalių, kurios yra šios konvencijos Šalys, prašymu pataria joms esamų finansavimo šaltinių klausimais, kad minėtoms šalims būtų lengviau vykdyti savo įsipareigojimus pagal šią konvenciją;
c) savo pirmojoje sesijoje Šalių konferencija, remdamasi sekretoriato atliktu tyrimu ir kita svarbia informacija, svarsto esamus ir galimus paramos šaltinius bei mechanizmus, ir sprendžia, ar jų pakanka;
d) Šalių konferencija atsižvelgia į šio svarstymo rezultatus, nustatydama būtinybę stiprinti esamus mechanizmus ir įsteigti savanorišką pasaulinį fondą ar kitus atitinkamus finansinius mechanizmus, kad prireikus besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, kurios yra šios konvencijos Šalys, būtų skiriami papildomi finansiniai ištekliai, padėsiantys joms pasiekti šios konvencijos tikslus.
IX DALIS. GINČŲ SPRENDIMAS
27 straipsnis
Ginčų sprendimas
1. Kilus dviejų ar daugiau Šalių ginčui dėl šios konvencijos aiškinimo ar taikymo, atitinkamos Šalys diplomatiniais kanalais siekia išspręsti ginčą derybomis arba kitomis taikiomis ginčų sprendimo priemonėmis, taip pat ir geranoriška pagalba, tarpininkavimu ir taikinimu. Pasinaudojusios geranoriška pagalba, tarpininkavimu ar taikinimu, tačiau nesutarusios ginčo Šalys neatleidžiamos nuo pareigos toliau ieškoti būdų spręsti ginčą.
2. Ratifikuodama, priimdama, patvirtindama, oficialiai patvirtindama konvenciją arba prisijungdama prie jos arba bet kuriuo metu vėliau, valstybė arba regioninė ekonominės integracijos organizacija gali raštu depozitarui pareikšti, kad tais atvejais, kai pagal šio straipsnio 1 dalį ginčas neišsprendžiamas, ji pripažįsta privalomą ad hoc arbitražą taikant procedūras, kurias bendru sutarimu patvirtina Šalių konferencija.
X DALIS. KONVENCIJOS KEITIMAS
28 straipsnis
Konvencijos pakeitimai
1. Bet kuri Šalis gali siūlyti šios konvencijos pakeitimus. Tokie siūlymai svarstomi Šalių konferencijoje.
2. Konvencijos pakeitimus priima Šalių konferencija. Kiekvienos pasiūlyto pakeitimo tekstą sekretoriatas likus bent šešiems mėnesiams iki sesijos, kurioje siūloma jį priimti, išsiunčia visoms Šalims. Sekretoriatas siūlomus pakeitimus taip pat nusiunčia konvenciją pasirašiusioms Šalims ir depozitarui susipažinti.
3. Šalys visokeriopai siekia bendro sutarimo dėl siūlomo konvencijos pakeitimo. Jei yra padaryta visa, kas įmanoma, siekiant bendro sutarimo, bet jis nepasiekiamas, blogiausiu atveju pakeitimas priimamas sesijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Šiame straipsnyje minimos dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys – tai Šalys, kurios dalyvauja ir balsuoja teigiamai arba neigiamai. Apie kiekvieną priimtą konvencijos pakeitimą sekretoriatas praneša depozitarui, kuris jį siunčia visoms šios konvencijos Šalims priimti.
4. Pakeitimo priėmimo dokumentai deponuojami depozitarui. Pakeitimas, priimtas pagal šio straipsnio 3 dalį, jį priėmusiose Šalyse įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kai depozitaras bent iš dviejų trečdalių konvencijos Šalių gauna pakeitimo priėmimo dokumentus.
29 straipsnis
Konvencijos priedų priėmimas ir pakeitimai
1. Šios konvencijos priedai ir jų pakeitimai siūlomi, priimami ir įsigalioja 28 straipsnyje nustatyta tvarka.
2. Konvencijos priedai yra jos sudedamoji dalis ir, jei nenumatyta kitaip, nuoroda į šią konvenciją reiškia ir nuorodą į bet kurį jos priedą.
XI DALIS. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
31 straipsnis
Pasitraukimas
1. Praėjus dvejiems metams nuo tos dienos, kai ši konvencija įsigaliojo kuriai nors Šaliai, ši Šalis bet kuriuo metu rašytiniu pranešimu depozitarui gali pasitraukti iš šios konvencijos.
2. Kiekvienas toks pasitraukimas įsigalioja praėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kai depozitaras gauna pranešimą apie pasitraukimą, arba praėjus ilgesniam laikotarpiui, kuris gali būti nurodytas pranešime dėl pasitraukimo.
32 straipsnis
Balsavimo teisė
1. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus, kiekviena šios konvencijos Šalis turi vieną balsą.
2. Regioninės ekonominės integracijos organizacijos, pagal savo kompetenciją įgyvendindamos savo balso teisę, turi tiek balsų, kiek jų valstybių narių yra šios konvencijos Šalys. Tokios organizacijos nesinaudoja balso teise, jei savo balso teise naudojasi kuri nors jas sudaranti valstybė, ir atvirkščiai.
33 straipsnis
Protokolai
2. Šalių konferencija gali priimti šios konvencijos protokolus. Priimant šiuos protokolus, visokeriopai siekiama bendro sutarimo. Jei padaryta visa, kas įmanoma siekiant bendro sutarimo, tačiau jis nepasiekiamas, blogiausiu atveju pakeitimas priimamas sesijoje dalyvaujančių ir balsuojančių Šalių trijų ketvirtadalių balsų dauguma. Šiame straipsnyje dalyvaujančios ir balsuojančios Šalys – tai Šalys, kurios dalyvauja ir balsuoja teigiamai arba neigiamai.
3. Kiekvieno siūlomo protokolo tekstą likus bent šešiems mėnesiams iki sesijos, kurioje siūloma jį priimti, sekretoriatas siunčia šios konvencijos Šalims.
5. Bet kuris konvencijos protokolas yra privalomas tik toms Šalims, kurios yra protokolo šalys. Vien protokolo Šalys gali priimti sprendimus tik su šiuo protokolu susijusiais klausimais.
34 straipsnis
Pasirašymas
Ši konvencija pateikiama pasirašyti visoms Pasaulio sveikatos organizacijos narėms ir visoms valstybėms, kurios nėra Pasaulio sveikatos organizacijos narės, bet priklauso Jungtinėms Tautoms, bei regioninėms ekonominės integracijos organizacijoms nuo 2003 m. birželio 16 d. iki 2003 m. birželio 22 d. Pasaulio sveikatos organizacijos būstinėje Ženevoje, o vėliau – nuo 2003 m. birželio 30 d. iki 2004 m. birželio 29 d. Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke.
35 straipsnis
Ratifikavimas, priėmimas, patvirtinimas, oficialus patvirtinimas arba prisijungimas
1. Šią konvenciją valstybės ratifikuoja, priima, patvirtina arba prie jos prisijungia, o regioninės ekonominės integracijos organizacijos ją oficialiai patvirtina arba prisijungia prie jos. Prie konvencijos galima prisijungti jau kitą dieną po to, kai baigiama ją pasirašyti. Ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo, oficialaus patvirtinimo arba prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.
2. Kiekviena regioninė ekonominės integracijos organizacija, kuri tampa konvencijos Šalimi tuo atveju, kai nė viena šiai organizacijai priklausanti valstybė nėra konvencijos Šalis, privalo laikytis visų įsipareigojimų pagal šia konvenciją. Jei viena ar kelios tokiai organizacijai priklausančios valstybės yra konvencijos Šalys, organizacija ir jos valstybės narės sprendžia dėl savo atsakomybės vykdant įsipareigojimus pagal šią konvenciją. Tokiais atvejais organizacija ir jai priklausančios valstybės neturi teisės vienu metu naudotis teisėmis pagal šią konvenciją.
3. Savo oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentuose regioninės ekonominės integracijos organizacijos pareiškimu nustato savo kompetencijos mastą šios konvencijos reglamentuojamais klausimais. Šios organizacijos taip pat praneša depozitarui apie esminius savo kompetencijos masto pakeitimus, o šis savo ruožtu apie tai praneša šios konvencijos Šalims.
36 straipsnis
Įsigaliojimas
1. Ši konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią depozitarui deponuojamas keturiasdešimtasis ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo, oficialaus patvirtinimo ar prisijungimo dokumentas.
2. Kiekvienai valstybei, kuri ratifikuoja, priima ar patvirtina šią konvenciją arba prie jos prisijungia, kai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsigaliojimo sąlygas, konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo tos dienos, kurią valstybė deponuoja savo ratifikavimo, priėmimo, patvirtinimo ar prisijungimo dokumentą.
3. Kiekvienai regioninei ekonominės integracijos organizacijai, kuri deponuoja savo oficialaus patvirtinimo arba prisijungimo dokumentą, kai įvykdo šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įsigaliojimo sąlygas, konvencija įsigalioja devyniasdešimtą dieną nuo oficialaus konvencijos patvirtinimo ar prisijungimo prie jos dokumento deponavimo dienos.
37 straipsnis
Depozitaras
38 straipsnis
Autentiški tekstai
Šios konvencijos originalas, kurio tekstai arabų, anglų, ispanų, kinų, prancūzų ir rusų kalbomis yra autentiški, deponuojamas Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti įgaliotieji asmenys pasirašo šią konvenciją.
Priimta du tūkstančiai trečiųjų metų [mėnuo, diena] Ženevoje.
Ketvirtasis plenarinis posėdis, 2003 m. gegužės 21 d.
1 Dėl kuo ankstesnio protokolo dėl neteisėtos tabako gaminių prekybos priėmimo iki derybų ir jų metu buvo nemaža diskusijų. Priėmus konvenciją, derybas dėl tokio protokolo galėtų pradėti Tarpvyriausybinė derybų grupė, arba vėliau – Šalių konferencija.