NATO SUSITARIMAS DĖL TECHNINĖS INFORMACIJOS PERDAVIMO GYNYBOS TIKSLAIS

Belgijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės,

1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto Sutarties Šalys;

atsižvelgdamos į tai, kad Šiaurės Atlanto Sutarties 3 straipsnis numato, jog Šalys savo pačių bei tarpusavio paramos priemonėmis palaikys ir plėtos individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti;

manydamos, kad tokį pajėgumą galima plėtoti, be kita ko, vyriausybėms, šio Susitarimo Šalims, ir NATO institucijoms perduodant viena kitai patentinę techninę informaciją, kuri padėtų atliekant gynybos srities tyrimus, kuriant ir gaminant karinę įrangą bei medžiagas;

manydamos, kad reikia pripažinti ir ginti taip perduotos patentinės techninės informacijos savininkų teises;

susitarė:

I straipsnis

Šiame Susitarime sąvoka:

a) „gynybos tikslais“ reiškia tikslą stiprinti Šiaurės Atlanto Sutarties Šalių individualų ar kolektyvinį gynybinį pajėgumą vykdant nacionalines, dvišales ar daugiašales programas arba įgyvendinant NATO mokslinių tyrimų, plėtros, gamybos ir logistikos projektus;

b) „patentinė techninė informacija“ – tai techninio pobūdžio informacija, kuri yra pakankamai aiški naudoti, gali būti naudinga pramonėje ir kuri yra žinoma tik savininkui bei asmenims, pagal įstatymą arba sutartį turintiems teisę ją žinoti, ir todėl nėra vieša. Patentinė techninė informacija gali apimti, pavyzdžiui, išradimus, brėžinius, gamybines paslaptis (know-how) ir duomenis;

c) „NATO institucija“ – tai Šiaurės Atlanto Taryba ir bet kuri jos pagalbinė civilinė ar karinė institucija, įskaitant tarptautines karines vadavietes, kuriai taikomas Susitarimas dėl Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, valstybių atstovų ir tarptautinio personalo statuso, pasirašytas 1951 m. rugsėjo 20 d. Otavoje, arba Protokolas dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto Sutartį, statuso, pasirašytas 1952 m. rugpjūčio 28 d. Paryžiuje;

d) „kilmės vyriausybė ar institucija“ – tai vyriausybė, šio Susitarimo Šalis, arba NATO institucija, kuri pirmą kartą perduoda techninę informaciją kaip patentinę;

e) „gavėjas“ – tai bet kuri vyriausybė, šio Susitarimo Šalis, arba bet kuri NATO institucija, tiesiogiai iš kilmės vyriausybės ar institucijos arba per kitą gavėją gaunanti techninę informaciją, kuri perduodama kaip patentinė;

f) „patikėjimas“ – tai techninės informacijos atskleidimas ribotam skaičiui asmenų, kurie įsipareigoja tokios informacijos toliau neskleisti, išskyrus kilmės vyriausybės ar institucijos nurodytomis sąlygomis;

g) „neteisėtas atskleidimas“ – tai bet koks patentinės techninės informacijos perdavimas nesilaikant sąlygų, kuriomis ji buvo perduota gavėjui;

h) „neteisėtas naudojimas“ – tai bet koks patentinės techninės informacijos naudojimas be išankstinio leidimo arba nesilaikant sąlygų, kuriomis ji buvo perduota gavėjui.

II straipsnis

A. Kai kilmės vyriausybė ar institucija gynybos tikslais vienam ar daugiau gavėjų perduoda techninę informaciją kaip patentinę techninę informaciją, kiekvienas gavėjas pagal šio straipsnio B dalies nuostatas atsako už tos informacijos, kaip jam patikėtos patentinės techninės informacijos, apsaugą. Gavėjas su šia technine informacija elgiasi laikydamasis visų nustatytų sąlygų ir imasi tas sąlygas atitinkančių reikiamų priemonių, kad tokia informacija nebūtų niekam neteisėtai perduota, paskelbta ar panaudota ir su ja nebūtų elgiamasi taip, kad jos savininkui galėtų būti padaryta žala. Jei gavėjas nori, kad nustatytos sąlygos būtų pakeistos, jis, jei nėra susitarta kitaip, pateikia atitinkamą prašymą kilmės vyriausybei ar institucijai, iš kurios patentinė techninė informacija buvo gauta.

B. Jei gavėjas nustato, kad kurią nors techninės informacijos, perduotos jam kaip patentinė techninė informacija, dalį perdavimo metu jis jau turėjo ar galėjo su ja susipažinti, arba kad ji tuo metu ar vėliau tapo vieša, gavėjas, kiek leidžia saugumo reikalavimai, kuo skubiau apie tai praneša kilmės vyriausybei ar institucijai ir prireikus kartu su jomis imasi tinkamų priemonių informacijos slaptumui ir gynybai svarbių duomenų saugumui išlaikyti bei dokumentams grąžinti.

C. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip ribojanti gavėjui prieinamas gynybos priemones kilus nesutarimui dėl techninės informacijos perdavimo.

III straipsnis

A. Jei gynybos tikslais perduotos patentinės techninės informacijos savininkas patiria žalą dėl to, kad gavėjas ar kitas asmuo, kuriam tas gavėjas atskleidė informaciją, neteisėtai ją atskleidė ar panaudojo, toks gavėjas atlygina savininkui žalą taip:

- jei gavėjas yra vyriausybė – pagal tokio gavėjo nacionalinę teisę;

- jei gavėjas yra NATO institucija – pagal tos šalies, kurioje yra tos institucijos būstinė, teisę, jei suinteresuotos šalys nėra susitarusios kitaip.

Tokia kompensacija mokama tiesiogiai savininkui arba kilmės vyriausybei ar institucijai, jeigu ji pati atlygina žalą savininkui. Pastaruoju atveju, jei nėra susitarta kitaip, kilmės vyriausybės ar institucijos išmokėtos kompensacijos dydis neturi įtakos kompensacijos, kurią turi mokėti gavėjas, dydžiui.

B. Kiek leidžia jų saugumo reikalavimai, gavėjai ir kilmės vyriausybė ar institucija vieni kitiems teikia visus turimus įrodymus ir informaciją bei kitokią pagalbą, reikalingą žalai ir kompensacijai nustatyti.

C. Vyriausybės, šio Susitarimo Šalies, arba suinteresuotos NATO institucijos prašymu gali būti sudarytas Patariamasis komitetas, sudaromas tik iš informacijos perdavimo operacijoje dalyvaujančių vyriausybių ir NATO institucijų atstovų, kuris tirtų ir nagrinėtų įrodymus bei suinteresuotoms šalims pateiktų ataskaitą apie žalos kilmę, pobūdį ir dydį. Šis komitetas gali paprašyti, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Generalinis Sekretorius paskirtų kurį nors Tarptautinio sekretoriato narį į komitetą stebėtoju arba Generalinio Sekretoriaus atstovu.

D. Jokia šio straipsnio nuostata neriboja teisių, kurias nukentėjęs savininkas gali turėti kurios nors vyriausybės ar NATO institucijos atžvilgiu.

IV straipsnis

Vyriausybės, šio Susitarimo Šalys, Šiaurės Atlanto Taryboje nustato šio Susitarimo įgyvendinimo tvarką. Toje tvarkoje visų pirma turi būti nuostatos, reglamentuojančios:

a) patentinės techninės informacijos perdavimą, gavimą ir naudojimą pagal šį Susitarimą;

b) NATO institucijų dalyvavimą perduodant, gaunant ir naudojant patentinę techninę informaciją;

c) šio Susitarimo III straipsnio C dalyje nurodyto Patariamojo komiteto sudarymą ir veiklą;

d) šio Susitarimo II straipsnio A dalyje numatytus prašymus pakeisti patentinei techninei informacijai nustatytas sąlygas.

V straipsnis

1. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip turinti įtakos vyriausybių, šio Susitarimo Šalių, tarpusavio dvišaliams ar daugiašaliams saugumo įsipareigojimams.

2. Kiekvienas gavėjas visai pagal šio Susitarimo sąlygas jam perduotai patentinei techninei informacijai suteikia ne mažesnį apsaugos lygį negu tas, kurį tai techninei informacijai buvo suteikusi kilmės vyriausybė ar institucija.

VI straipsnis

1. Jokia šio Susitarimo nuostata netrukdo vyriausybėms, šio Susitarimo Šalims, toliau vykdyti esamus susitarimus ar sudaryti naujus tarpusavio susitarimus tam pačiam tikslui.

2. Jokia šio Susitarimo nuostata negali būti aiškinama kaip turinti įtakos 1960 m. rugsėjo 21 d. Paryžiuje pasirašyto NATO susitarimo dėl su gynyba susijusių išradimų, dėl kurių paduotos patento paraiškos, abipusės slaptumo apsaugos nuostatoms.

VII straipsnis

Jokia šio Susitarimo nuostata netaikoma techninės informacijos, susijusios su atomine energija, perdavimui ar naudojimui.

VIII straipsnis

A. Šio Susitarimo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai kuo skubiau deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri praneša kiekvienai šį Susitarimą pasirašiusiai vyriausybei ir NATO Generaliniam Sekretoriui apie kiekvieno tokio dokumento deponavimo datą.

Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai dvi jį pasirašiusios Šalys deponuoja savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus. Kiekvienai kitai šį Susitarimą pasirašiusiai Šaliai jis įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai ji deponuoja savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus.

B. Šiaurės Atlanto Taryba nustatys datą, kada šis Susitarimas bus pradėtas ir baigtas taikyti NATO institucijoms.

IX straipsnis

Bet kuri Šalis gali pasitraukti iš šio Susitarimo praėjus vieneriems metams nuo pranešimo apie denonsavimą Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri praneša kitoms jį pasirašiusioms vyriausybėms ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Generaliniam Sekretoriui apie kiekvieną denonsavimo pranešimo deponavimą. Tačiau denonsavimas nekeičia Šalių pagal šio Susitarimo nuostatas anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įgytų teisių.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą

Pasirašyta 1970 m. spalio 19 d. Briuselyje anglų ir prancūzų kalbomis, vienu egzemplioriumi, kuris yra deponuojamas Junginių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Jungtinių Amerikos Vyriausybė perduoda tinkamai patvirtintas Susitarimo kopijas kitoms jį pasirašiusioms vyriausybėms ir Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Generaliniam Sekretoriui.

______________