NATO susitarimas dėl su gynyba susijusių išradimų, dėl kurių paduotos patentO paraiškos, abipusės slaptumo apsaugos

 

Belgijos, Danijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Liuksemburgo, Nyderlandų, Norvegijos, Portugalijos, Prancūzijos, Turkijos ir Vokietijos Federacinės Respublikos Vyriausybės,

1949 m. balandžio 4 d. Vašingtone pasirašytos Šiaurės Atlanto Sutarties Šalys;

norėdamos paskatinti bet kurių arba visų savo vyriausybių ekonominį bendradarbiavimą, kaip susitarta Sutarties 2 straipsnyje;

atsižvelgdamos į pagal 3 straipsnį prisiimtą įsipareigojimą nuolatinėmis ir veiksmingomis savo pačių priemonėmis palaikyti ir plėtoti individualų ir kolektyvinį pajėgumą ginkluotam užpuolimui atremti;

atsižvelgdamos į tai, kad su gynyba susijusio išradimo įslaptinimas vienoje Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalyje paprastai reiškia, kad padavus paraišką gauti patentą arba jį išdavus, draudžiama kreiptis dėl to paties išradimo patento kitose šalyse, įskaitant Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalis;

atsižvelgdamos į tai, kad dėl tokio draudimo atsirandantis teritorinis apribojimas gali padaryti žalos patento paraiškas paduodantiems asmenims ir dėl to turėti neigiamos įtakos Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalių ekonominiam bendradarbiavimui;

manydamos, kad teikiant savitarpio pagalbą pageidautina, kad būtų abipusiškai keičiamasi su gynyba susijusiais išradimais, ir kad kai kuriais atvejais tokiam keitimuisi minėtasis draudimas gali trukdyti;

manydamos, kad jeigu tokį draudimą nustatanti vyriausybė yra pasirengusi leisti paduoti patento paraišką vienoje ar keliose kitose Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos šalyse su sąlyga, kad išradimą tų šalių vyriausybės taip pat įslaptins, tos vyriausybės neturėtų turėti teisės atsisakyti išradimą įslaptinti;

atsižvelgdamos į tai, kad Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos Šalių vyriausybės yra nustačiusios įslaptintos informacijos, kuria jos gali keistis, bendrą apsaugą;

susitarė:

I straipsnis

 

Vyriausybės, šio Susitarimo Šalys, saugo ir užtikrina išradimų, dėl kurių nustatyta tvarka gautos patento paraiškos, slaptumą, kai tokius išradimus dėl nacionalinės gynybos interesais įslaptino ta vyriausybė (toliau – „kilmės vyriausybė“), kuri pirmoji gavo patento paraišką dėl šių išradimų.

Tačiau ši nuostata neapriboja kilmės vyriausybės teisės uždrausti paduoti patento paraišką dėl išradimo vienai ar kelioms kitoms vyriausybėms, šio Susitarimo Šalims.

Vyriausybės, šio Susitarimo Šalys, susitaria nustatyti tokią tvarką, kokios gali prireikti šiam straipsniui vykdyti.

 

II straipsnis

 

I straipsnio nuostatos taikomos kilmės vyriausybės arba patento paraišką padavusio asmens prašymu, jeigu pastarasis pateikia įrodymus, kad kilmės vyriausybė įslaptino išradimą ir kad jis yra gavęs tos vyriausybės leidimą dėl šio įslaptinto išradimo paduoti patento paraišką atitinkamoje šalyje.

 

III straipsnis

 

Vyriausybė, į kurią kreiptasi prašant pagal I straipsnį užtikrinti išradimo slaptumą, turi teisę reikalauti kaip būtinos tokio užtikrinimo sąlygos, kad patento paraišką padavęs asmuo atsisakytų visų reikalavimų atlyginti nuostolius ar žalą, atsiradusią išimtinai dėl išradimo įslaptinimo.

 

IV straipsnis

 

Pagal I straipsnį nustatytos įslaptinimo priemonės gali būti panaikintos tik kilmės vyriausybės prašymu. Ši vyriausybė apie ketinimą panaikinti tokias savo priemones kitoms suinteresuotoms vyriausybėms praneša prieš šešias savaites.

Kilmės vyriausybė, teikdama deramą dėmesį Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos saugumui, kiek galėdama atsižvelgia į kitų vyriausybių per minėtą šešių savaičių laikotarpį padarytus pareiškimus.

 

V straipsnis

 

Šis Susitarimas netrukdo jį pasirašiusioms vyriausybėms tam pačiam tikslui sudaryti dvišalius susitarimus. Esamiems dvišaliams susitarimams šis Susitarimas įtakos neturi.

 

VI straipsnis

 

Šio Susitarimo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentai kuo skubiau deponuojami Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri praneša kiekvienai šį Susitarimą pasirašiusiai vyriausybei apie kiekvieno tokio dokumento deponavimo datą.

Šis Susitarimas įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai dvi jį pasirašiusios Šalys deponuoja savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentus. Kiekvienai kitai šį Susitarimą pasirašiusiai Šaliai jis įsigalioja praėjus 30 dienų po to, kai ji deponuoja savo ratifikavimo arba patvirtinimo dokumentą.

 

VII straipsnis

 

Bet kuri Susitariančioji Šalis gali denonsuoti šį Susitarimą, raštu pranešdama apie tai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybei, kuri apie tokį pranešimą informuoja visas kitas šį Susitarimą pasirašiusias Šalis. Denonsavimas įsigalioja praėjus vieneriems metams po to, kai Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė gauna tokį pranešimą. Tačiau denonsavimas nekeičia šį Susitarimą pasirašiusių Šalių pagal jo nuostatas anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir įgytų teisių.

 

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti atstovai pasirašė šį Susitarimą.

 

Pasirašyta 1960 m. rugsėjo 21 d. Paryžiuje anglų ir prancūzų kalbomis, vienu egzemplioriumi, kuris yra deponuojamas Junginių Amerikos Valstijų Vyriausybės archyvuose. Abu tekstai yra autentiški. Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybė perduoda tinkamai patvirtintas Susitarimo kopijas kitų jį pasirašiusių Šalių vyriausybėms.

______________