LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 12 d. Nr. 957
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (Žin., 2002, Nr. 53-2042) 17 straipsnio 7 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu Nr. 957
ANTSTOLIŲ PROFESINĖS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO
TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) reglamentuoja antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties (toliau vadinama – draudimo sutartis) sąlygas, draudimo sutarties šalių – draudiko ir draudėjo – ikisutartines ir sutartines teises ir pareigas, apdraustojo teises ir pareigas, draudimo išmokos mokėjimo tvarką.
2. Draudėjas, sudaręs draudimo sutartį, privalo pasirašytinai supažindinti apdraustuosius su jų teisėmis ir pareigomis, numatytomis draudimo sutartyje, ir užtikrinti jų įvykdymą. Apdraustajam neįvykdžius nustatytųjų pareigų, draudėjas pats privalo įvykdyti pareigas ar atlikti kitus veiksmus ir atlyginti draudiko patirtus nuostolius, kurie atsirado dėl apdraustojo pareigų neįvykdymo. Antstolio kontoroje turi būti saugomos draudimo liudijimo (poliso) ir kitų dokumentų, patvirtinančių draudimo sutarties sudarymą, kopijos.
3. Sudarius draudimo sutartį, šiose Taisyklėse nustatytos draudimo sutarties sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
4. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudikas – asmuo, teisės aktų nustatyta tvarka turintis teisę vykdyti antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo veiklą.
Draudėjas – Lietuvos antstolių rūmai, sudarę draudimo sutartį su draudiku. Draudėju taip pat laikomas antstolis, kuris pats papildomai draudžiasi antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.
Apdraustasis – draudimo sutartyje draudėjo nurodytas antstolis, kurio profesinė civilinė atsakomybė draudžiama.
Nukentėjęs trečiasis asmuo – asmuo, kuris šiose Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgyja teisę į draudimo išmoką dėl jam padarytos žalos neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais atliekant antstolio funkcijas.
II. DRAUDIMO OBJEKTAS
6. Draudimo objektas yra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu ir šalių nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu 1 metai nuo draudimo sutarties pabaigos, dėl draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu padarytų neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas.
7. Draudimo objektas nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už žalą, padarytą neteisėtais antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmais atliekant antstolio funkcijas jų pačių ir jų šeimos narių turtui. Draudimo objektas taip pat nėra apdraustojo civilinė atsakomybė už bet kokią kitą jo veiklą, nesusijusią su antstolio funkcijomis.
III. DRAUDIMINIS ĮVYKIS
8. Draudiminis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas apdraustajam ar draudikui dėl draudimo sutarties galiojimo metu atliktų apdraustojo neteisėtų veiksmų, kurie yra pagrindas atsirasti apdraustojo civilinei atsakomybei, jeigu reikalavimas atitinka visas šias sąlygas:
8.3. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte;
8.4. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado draudimo sutarties galiojimo metu arba per šalių nustatytą terminą, nurodytą šių Taisyklių 6 punkte, dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas;
8.5. pareikštas dėl antstolio funkcijų, atliekamų ir (ar) atliktų draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu;
9. Jeigu nukentėjusiam trečiajam asmeniui žala, kuri atsirado dėl neteisėtų antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmų atliekant antstolio funkcijas, padidėjo po to, kai nukentėjęs trečiasis asmuo pareiškė apdraustajam šių Taisyklių 8 punkte numatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas, net jeigu reikalavimas pareikštas pasibaigus terminui, kuris nustatytas šių Taisyklių 8.3 punkte, yra draudiminis įvykis.
IV. NEDRAUDIMINIS ĮVYKIS
10. Nedraudiminis įvykis yra:
10.1. antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo neteisėti veiksmai (veikimas, neveikimas), kuriais padaryta neturtinė žala, jeigu draudimo sutartyje nenustatyta kitaip;
10.3. tyčiniai antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmai, kuriais padaryta žala, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymuose nustatyta kitaip;
10.4. veika, kuria padaryta žala, užtraukianti antstoliui, jo atstovui, padėjėjui ar antstolio darbuotojui baudžiamąją atsakomybę;
10.5. veika, kuria padaryta žala, dėl antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo prievolių įvykdymo užtikrinimo pagal sutartį ar įstatymą;
10.6. draudėjo, antstolio, jo atstovo, padėjėjo, antstolio darbuotojo ar trečiųjų asmenų veiksmai, kuriais siekiama neteisėtai gauti draudimo išmoką;
10.8. antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmai, sukėlę žalą, padaryti apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;
10.9. žala, tiesiogiai ar netiesiogiai sąlygota toliau nurodytų įvykių arba su jais susijusi, neatsižvelgiant į tai, kad žalos (nuostolių) atsiradimui ar jos (jų) dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
10.9.1. žala, padaryta karu, agresija, priešiškais užsienio jėgų veiksmais, karinio pobūdžio veiksmais (neatsižvelgiant į tai, ar buvo paskelbtas karas, ar ne), pilietiniu karu, maištu, revoliucija, sukilimu, vidaus neramumais, pasiekusiais sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
10.9.2. žala, padaryta bet kokio pobūdžio teroristiniu aktu (pavojaus daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams sukėlimu panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pvz., sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
V. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
11. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo liudijime (polise). Minimali antstolio profesinės civilinės atsakomybės draudimo suma yra 200000 litų vienam draudiminiam įvykiui.
12. Jeigu draudikas išmoka draudimo išmoką, lygią visai draudimo sumai ar jos daliai, draudiko prievolė lieka galioti iki draudimo sutarties termino pabaigos visai draudimo sumai, neišskaitant iš jos išmokėtų draudimo išmokų.
13. Draudimo įmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime (polise).
14. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Jeigu draudėjas laiku nesumoka draudimo įmokos dalies (išskyrus pirmąją draudimo įmokos dalį), nuo nesumokėtos sumos skaičiuojami įstatymų ar šalių susitarimu nustatyti delspinigiai ir (ar) palūkanos. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo pranešti draudėjui raštu, nurodydamas, jog per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies draudimo apsauga bus sustabdyta ir atnaujinta tik draudėjui sumokėjus draudimo įmoką. Draudimo apsaugos sustabdymo metu įvykus draudiminiam įvykiui draudikas draudimo išmokos nemoka. Jeigu draudimo apsaugos sustabdymas dėl draudimo įmokos nesumokėjimo tęsiasi ilgiau negu 3 mėnesius, draudikas turi teisę vienašališkai nutraukti draudimo sutartį.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
15. Sudaroma rašytinė draudimo sutartis. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas), kuriame privalo būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6. 991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas: „Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimas (polisas)“ ir nuoroda į šias Taisykles (nurodomas šių Taisyklių pavadinimas, „Valstybės žinių“ numeris ir publikacijos numeris).
16. Draudėjas, ketindamas sudaryti draudimo sutartį, draudiko reikalavimu privalo pateikti draudikui užpildytą rašytinį prašymą, kurio turinį ir formą nustato draudikas.
17. Sudarant draudimo sutartį, draudėjas ir, jeigu draudikas reikalauja, apdraustasis privalo suteikti jam žinomą ir svarbią draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, svarbius draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas, apdraustasis neįvykdo šių Taisyklių 17 punkte nurodytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį gali būti skundžiamas teismui.
19. Jeigu draudėjas, apdraustasis neįvykdo šių Taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, žinodamas tai, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad 17 punkte nurodyta pareiga neįvykdyta.
20. Draudimo sutartis įsigalioja nuo šalių susitarimu nustatytos dienos, kuri turi būti nurodyta draudimo liudijime (polise), ir draudėjui sumokėjus draudimo įmoką ar pirmąją jos dalį, jeigu šalys susitaria, kad draudimo įmoka mokama dalimis.
VII. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
VIII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS
24. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo, apdraustasis privalo tuoj pat raštu pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą, kai pats tai sužino. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad susipažino su jais. Draudėjas privalo galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus raštu nurodyti apdraustajam.
IX. DRAUDIMO RIZIKOS SUMAŽĖJIMAS
26. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėja, draudėjas turi teisę reikalauti sumažinti draudimo įmoką. Galimus draudimo rizikos sumažėjimo atvejus draudikas raštu privalo nurodyti draudėjui, kai sudaroma draudimo sutartis, o draudėjas – raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
X. APDRAUSTOJO PAREIGA PRANEŠTI APIE GALIMĄ DRAUDIMINĮ ĮVYKĮ
XI. APDRAUSTOJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDIMINIAM ĮVYKIUI
28. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis, gavęs reikalavimą atlyginti žalą, privalo laikytis draudiko nurodymų ir veikti taip, kad žala būtų sumažinta arba jos išvengta.
29. Be rašytinio draudiko sutikimo apdraustasis neturi teisės iš dalies ar visiškai pripažinti ar tenkinti reikalavimą atlyginti žalą.
30. Įvykus draudiminiam įvykiui, apdraustasis turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai apdraustajam duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad apdraustasis sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar išvengti.
31. Draudikas privalo šių Taisyklių XVI skyriuje nustatyta tvarka atlyginti apdraustajam būtinas išlaidas, patirtas vykdant pareigą, numatytą šių Taisyklių 28 punkte.
XII. BENDROSIOS ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO NUOSTATOS
33. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudiminio įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi apdraustasis ir nukentėjęs trečiasis asmuo.
34. Draudimo išmokos dydį nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas.
35. Kai teismas yra priėmęs sprendimą ar nutartimi patvirtinęs taikos sutartį civilinėje byloje pagal nukentėjusio trečiojo asmens ieškinį apdraustajam dėl žalos atlyginimo, žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį.
36. Draudimo sutarties šalys atskiru susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys draudimo sutarties šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
37. Jeigu žalos dydis neviršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytos sumos – 1000 litų arba lygus šiai sumai, žalą nukentėjusiam trečiajam asmeniui atlygina apdraustasis. Jeigu žalos dydis viršija Lietuvos Respublikos antstolių įstatyme nurodytą sumą – 1000 litų, draudikas privalo visiškai atlyginti nukentėjusio trečiojo asmens patirtą žalą. Draudimo sumai iki 1000 litų draudėjas gali draustis savanoriškai.
38. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms visiems reikalavimo teisę turintiems asmenims išmokėti, draudimo išmoka paskirstoma proporcingai, atsižvelgiant į šių asmenų skaičių ir žalos dydį.
XIII. APDRAUSTOJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO NUKENTĖJUSIAM TREČIAJAM ASMENIUI
39. Apdraustasis privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
39.2. dokumentus apie neteisėtus antstolio, jo atstovo, padėjėjo ar antstolio darbuotojo veiksmus atliekant antstolio funkcijas, dėl kurių atsirado žala, jų aplinkybes ir padarinius;
40. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per terminą, nustatytą Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje.
41. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka apdraustajam ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
42. Jeigu praėjus Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 82 straipsnio 2 dalyje nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokama ar nepradedama mokėti, draudikas raštu privalo informuoti apdraustąjį, nukentėjusį trečiąjį asmenį ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
XIV. NUKENTĖJUSIO TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
44. Nukentėjęs trečiasis asmuo turi tiesioginio reikalavimo teisę į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų nuorašus, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:
45. Būtinos sąlygos įgyvendinti tiesioginio reikalavimo teisę yra draudiminio įvykio fakto buvimas, žalos dydžio nustatymas ir ta aplinkybė, kad apdraustasis nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS APDRAUSTAJAM
47. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs žalą, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu jis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai tokio sutikimo nedavė.
48. Jeigu apdraustasis yra atlyginęs dalį žalos, draudimo išmoka mokama apdraustajam tik tuo atveju, jeigu apdraustasis buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba yra įrodęs, kad draudikas nepagrįstai nedavė tokio sutikimo, be to, jeigu draudikas nukentėjusiam trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką dėl neatlygintos žalos dalies.
XVI. APDRAUSTOJO IŠLAIDŲ, NUMATYTŲ 31 PUNKTE, ATLYGINIMAS
49. Apdraustojo išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 31 punkte, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
50. Atlyginamos išlaidos, nurodytos šių Taisyklių 31 punkte, kartu su draudimo išmoka gali viršyti draudimo sumą tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1013 straipsnyje nustatytu atveju.
51. Apdraustojo išlaidos, patirtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti, neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis. Apdraustojo išlaidos, patirtos laikantis draudiko nurodymų (šių Taisyklių 28 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudiminis įvykis.
XVII. DRAUDIKO TEISĖ IŠREIKALAUTI SUMOKĖTAS SUMAS IŠ APDRAUSTOJO
52. Jeigu draudiminis įvykis įvyksta dėl apdraustojo didelio neatsargumo, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę išreikalauti sumokėtą sumą ar jos dalį iš apdraustojo. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į apdraustojo veiksmus, priežastinį ryšį su padaryta žala, kitas aplinkybes.
XVIII. DVIGUBAS DRAUDIMAS
XIX. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
54. Draudikas teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje.
55. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitai draudimo įmonei, kitos Europos Sąjungos valstybės narės draudimo įmonei ar užsienio valstybės draudimo įmonės filialui, įsteigtam Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo. Tokiu atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XX. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
XXI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
58. Visi šiose Taisyklėse numatyti šalių susitarimai, draudimo sutarties pakeitimai ir papildymai turi būti rašytiniai.
59. Draudimo sutarties sąlygas, nenustatytas šiose Taisyklėse, reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai.