KONVENCIJA parengta vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties
K.3 straipsniu dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvencija)

Šios Konvencijos AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS, Europos Sąjungos valstybės narės,

REMDAMOSI Tarybos 1995 m. liepos 26 d. aktu;

ŽINODAMOS neatidėliotinas problemas, kylančias dėl terorizmo, neteisėtos narkotikų apyvartos ir kitų sunkių tarptautinių nusikaltimų;

KADANGI būtina pažanga Europos Sąjungos valstybių narių solidarumo ir bendradarbiavimo srityje, ypač gerinant valstybių narių policijos bendradarbiavimą;

KADANGI tokia pažanga turėtų padėti toliau gerinti saugumo ir viešosios tvarkos apsaugą;

KADANGI dėl Europos policijos biuro (Europolo) įsteigimo buvo sutarta 1992 m. vasario 7 d. Europos Sąjungos sutartyje;

TURĖDAMOS OMENYJE 1993 m. spalio 29 d. Europos Vadovų Tarybos sprendimą, kad Europolas turėtų būti įsteigtas Nyderlanduose ir turėti būstinę Hagoje;

PRISIMINDAMOS bendrą siekį policijos bendradarbiavimą terorizmo, neteisėtos narkotikų apyvartos ir kitų sunkių tarptautinių nusikaltimų srityje gerinti nuolat, konfidencialiai ir intensyviai keičiantis informacija tarp Europolo ir valstybių narių nacionalinių padalinių;

SUPRASDAMOS, kad šioje Konvencijoje nustatytos bendradarbiavimo formos neturėtų kliudyti kitoms dvišalio ar daugiašalio bendradarbiavimo formoms;

ĮSITIKINUSIOS, kad policijos bendradarbiavimo srityje ypatingas dėmesys turi būti skiriamas asmenų teisių apsaugai, ypač asmens duomenų apsaugai;

KADANGI Europolo veikla pagal šią Konvenciją nepažeidžia Europos Bendrijų galių; kadangi Europos Sąjungos sistemoje Europolas ir Bendrijos turi bendrą interesą nustatyti bendradarbiavimo formas, kurios leistų kiekvienam kuo veiksmingiau vykdyti savo užduotis,

SUSITARĖ:

TURINYS

I ANTRAŠTINĖ DALIS  ĮSTEIGIMAS IR UŽDUOTYS

1 straipsnis  Įsteigimas

2 straipsnis  Tikslas

3 straipsnis  Užduotys

4 straipsnis  Nacionaliniai padaliniai

5 straipsnis  Ryšių palaikymo pareigūnai

6 straipsnis  Surinktos informacijos kompiuterizuota sistema

II ANTRAŠTINĖ DALIS INFORMACINĖ SISTEMA

7 straipsnis  Informacinės sistemos sukūrimas

8 straipsnis  Informacinės sistemos turinys

9 straipsnis  Prieigos prie informacinės sistemos teisė

III ANTRAŠTINĖ DALIS   ANALIZEI SKIRTOS DARBO BYLOS

10 straipsnis                    Asmens duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas

11 straipsnis                    Indeksų sistema

12 straipsnis                    Duomenų bylos užvedimo pavedimas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS  INFORMACIJOS TVARKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis                    Pareiga pranešti

14 straipsnis                    Duomenų apsaugos standartai

15 straipsnis                    Atsakomybė  duomenų apsaugos klausimais

16 straipsnis                    Ataskaitų rengimo nuostatos

17 straipsnis                    Duomenų naudojimo taisyklės

18 straipsnis                    Duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms

19 straipsnis                    Prieigos teisė

20 straipsnis                    Duomenų taisymas ir naikinimas

21 straipsnis                    Duomenų bylų laikymo ir naikinimo terminai

22 straipsnis                    Duomenų popierinėse bylose taisymas ir laikymas

23 straipsnis                    Nacionalinė priežiūros institucija

24 straipsnis                    Jungtinė priežiūros institucija

25 straipsnis                    Duomenų saugumas

IV ANTRAŠTINĖ DALIS  TEISINĖ PADĖTIS, ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR FINANSINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis                    Teisinis veiksnumas

27 straipsnis                    Europolo organai

28 straipsnis                    Valdyba

29 straipsnis                    Direktorius

30 straipsnis                    Darbuotojai

31 straipsnis                    Konfidencialumas

32 straipsnis                    Įsipareigojimai dėl diskretiškumo ir konfidencialumo

33 straipsnis                    Kalbos

34 straipsnis                    Europos Parlamento informavimas

35 straipsnis                    Biudžetas

36 straipsnis                    Auditas

37 straipsnis                    Susitarimas dėl būstinės

VI ANTRAŠTINĖ DALIS  ATSAKOMYBĖ IR TEISINĖ APSAUGA

38 straipsnis                    Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą duomenų tvarkymą

39 straipsnis                    Kita atsakomybė

40 straipsnis                    Ginčų sprendimas

41 straipsnis                    Privilegijos ir imunitetai

VII ANTRAŠTINĖ DALIS BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis                    Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis institucijomis

43 straipsnis                    Konvencijos keitimas

44 straipsnis                    Išlygos

45 straipsnis                    Konvencijos įsigaliojimas

46 straipsnis                    Naujų valstybių narių prisijungimas

47 straipsnis                    Depozitaras

2 straipsnyje nurodytas priedas

Pareiškimas

______________

I  ANTRAŠTINĖ DALIS

ĮSTEIGIMAS IR UŽDUOTYS

1 straipsnis

Įsteigimas

1. Šia Konvencija Europos Sąjungos valstybės narės (toliau – valstybės narės) įsteigia Europos policijos biurą (toliau – Europolas).

2. Europolas palaiko ryšius su vienu kiekvienoje valstybėje narėje pagal 4 straipsnį įsteigiamu ar skiriamu nacionaliniu padaliniu.

2 straipsnis

Tikslas

1. Europolo tikslas – valstybių narių bendradarbiavimo pagal Europos Sąjungos sutarties K.1 straipsnio 9 dalį sistemoje šioje Konvencijoje nurodytomis priemonėmis gerinti valstybių narių kompetentingų institucijų veiksmingumą ir bendradarbiavimą užkertant kelią ir kovojant su terorizmu, neteisėta narkotikų apyvarta ir kitais sunkiais tarptautiniais nusikaltimais tais atvejais, kai yra faktinių požymių, kad juose dalyvauja organizuota nusikalstama struktūra ir tais nusikaltimais dvi ar daugiau valstybių narių gali būti paveiktos taip, kad dėl atitinkamų nusikaltimų masto, reikšmingumo ir padarinių reikia bendro valstybių narių nusistatymo.

2. Laipsniškai siekdamas šio straipsnio 1 dalyje minėto tikslo, Europolas iš pradžių veikia, kad užkirstų kelią ir kovotų su neteisėta narkotikų apyvarta, neteisėta prekyba branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis, neteisėtu žmonių gabenimu per valstybės sieną, prekyba žmonėmis ir transporto priemonių vagyste.

Ne vėliau kaip praėjus dvejiems metams nuo šios Konvencijos įsigaliojimo Europolas taip pat nagrinės teroristinės veiklos metu padarytus ar siekiamus padaryti nusikaltimus žmogaus gyvybei, sveikatai, asmens laisvei ar turtui. Taryba, spręsdama vieningai Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, gali nuspręsti duoti nurodymus Europolui domėtis tokia teroristine veikla dar tam laikotarpiui nepasibaigus.

Taryba, spręsdama vieningai Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, gali nuspręsti duoti nurodymus Europolui nagrinėti kitus nusikaltimus, išvardytus šios Konvencijos priede, arba jų specifines apraiškas. Prieš nuspręsdama Taryba paveda valdybai parengti savo sprendimą, ypač kad būtų nustatyti dėl to Europolui aktualūs biudžeto ir darbuotojų išteklių klausimai.

3. Europolo kompetencija dėl nusikaltimų ar jų specifinių apraiškų taip pat apima:

- neteisėtą pinigų plovimą, tiek patį šį nusikaltimą, tiek jo specifines apraiškas;

- susijusius nusikaltimus.

Susijusiais nusikaltimais, į kuriuos atsižvelgiama 8 ir 10 straipsniuose nustatyta tvarka, yra laikomi:

- nusikaltimai, padaryti siekiant parūpinti lėšas veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, padaryti;

- nusikaltimai, padaryti siekiant sudaryti palankias sąlygas veikoms, priklausančioms Europolo kompetencijai, padaryti;

- nusikaltimai, padaryti siekiant užtikrinti veikų, priklausančių Europolo kompetencijai, nebaudžiamumą.

4. Šioje Konvencijoje „kompetentingos institucijos“ –  tai visos valstybėse narėse esančios viešosios valdžios institucijos, pagal nacionalinę teisę atsakingos už nusikaltimų prevenciją ir kovą su jais.

5. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje „neteisėta narkotikų apyvarta“ – tai nusikaltimai, išvardyti 1988 m. gruodžio 20 d. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 3 straipsnio 1 dalyje ir tą Konvenciją iš dalies papildančiose ar pakeičiančiose nuostatose.

3 straipsnis

Užduotys

1. Pagal 2 straipsnio 1 dalyje apibūdintą Europolo tikslą Europolui keliamos šios užduotys:

1) sudaryti palankias sąlygas valstybėms narėms keistis informacija;

2) gauti, lyginti ir analizuoti informaciją ir žvalgybos duomenis;

3) per 4 straipsnyje nurodytus nacionalinius padalinius nedelsiant pranešti valstybių narių kompetentingoms institucijoms jas dominančią informaciją ir bet kurias tarp nusikaltimų nustatytas sąsajas;

4) padėti tyrimams valstybėse narėse pateikiant visą nacionaliniams padaliniams svarbią informaciją;

5) pagal 8, 10 ir 11 straipsnius naudoti kompiuterizuotą surinktos informacijos duomenų sistemą.

2. Kad būtų gerinamas valstybių narių kompetentingų institucijų bendradarbiavimas per nacionalinius padalinius siekiant laikytis 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą tikslo, Europolui taip pat keliamos šios papildomos užduotys:

1) plėtoti valstybių narių kompetentingų institucijų tyrimo procedūrų specialią profesinę patirtį ir teikti patarimus tardymo klausimais;

2) teikti strateginę žvalgybos informaciją siekiant padėti ir skatinti kvalifikuotą ir veiksmingą nacionaliniu lygmeniu turimų išteklių naudojimą operatyvinei veiklai;

3) rengti bendras padėties vertinimo ataskaitas.

3. 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo kontekste Europolas, be to, gali pagal turimus darbuotojų ir biudžeto išteklius ir neperžengdamas valdybos nustatytų ribų padėti valstybėms narėms patarimais ir moksliniais tyrimais šiose srityse:

1) valstybių narių kompetentingų institucijų narių profesinis mokymas;

2) tų institucijų organizavimas ir įranga;

3) nusikaltimų prevencijos būdai;

4) techniniai ir kriminalistiniai policijos metodai ir tyrimo procedūros.

4 straipsnis

Nacionaliniai padaliniai

1. Kiekviena valstybė narė įsteigia ar paskiria nacionalinį padalinį šiame straipsnyje išvardytoms užduotims atlikti.

2. Nacionalinis padalinys yra vienintelė ryšių tarp Europolo ir kompetentingų nacionalinių institucijų palaikymo įstaiga. Santykius tarp nacionalinio padalinio ir kompetentingų institucijų reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, visų pirma atitinkami nacionaliniai konstituciniai reikalavimai.

3. Valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad nacionaliniai padaliniai galėtų atlikti savo užduotis, ypač turėtų prieigą prie atitinkamų nacionalinių duomenų.

4. Nacionalinių padalinių uždavinys yra:

1) savo iniciatyva teikti Europolui informaciją ir žvalgybos duomenis, reikalingus jam savo užduotims atlikti;

2) atsakyti į Europolo paklausimus dėl informacijos, žvalgybos duomenų ir patarimų teikimo;

3) nuolat atnaujinti informaciją ir žvalgybos duomenis;

4) pagal kompetentingoms institucijoms skirtus nacionalinius teisės aktus įvertinti informaciją ir žvalgybos duomenis ir šią medžiagą joms perduoti;

5) siųsti  Europolui paklausimus dėl informacijos, žvalgybos duomenų ir analizės pateikimo;

6) teikti Europolui kompiuterizuotoje sistemoje saugoti skirtą informaciją;

7) užtikrinti įstatymų laikymąsi kiekvieną kartą jiems keičiantis informacija su Europolu. 

5. Nepažeidžiant valstybėms narėms priklausančios atsakomybės, kaip nustatyta Europos Sąjungos sutarties K.2 straipsnio 2 dalyje, nacionalinis padalinys nėra įpareigojamas kokiu nors konkrečiu atveju teikti informaciją ir žvalgybos duomenis, nustatytus šio straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 6 punktuose bei 7 ir 10 straipsniuose, jei jie:

1) pakenktų esminiams nacionalinio saugumo interesams; arba

2) keltų pavojų vykdomo tardymo sėkmei ar asmenų saugai;

3) būtų susiję su informacija apie organizacijas ar konkrečią žvalgybos veiklą valstybės saugumo srityje.

6. Nacionalinių padalinių patiriamas išlaidas keičiantis informacija su Europolu padengia valstybės narės ir, išskyrus ryšio išlaidų, jos nepadengiamos Europolo.

7. Nacionalinių padalinių vadovai prireikus susitinka, kad padėtų Europolui teikdami patarimus.

5 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1. Kiekvienas nacionalinis padalinys komandiruoja laikinai dirbti Europole bent vieną ryšių palaikymo pareigūną. Ryšių palaikymo pareigūnų, kuriuos valstybės narės gali komandiruoti į Europolą, skaičius nustatomas vieningu valdybos sprendimu; šis sprendimas gali būti bet kada pakeistas vieningu valdybos sprendimu. Išskyrus atvejus, kai konkrečiose šios Konvencijos nuostatose numatyta kitaip, ryšių palaikymo pareigūnams taikoma komandiravusios valstybės narės nacionalinė teisė.

2. Ryšių palaikymo pareigūnams jų nacionaliniai padaliniai paveda atstovauti savo interesams Europole pagal komandiravusios valstybės narės nacionalinius teisės aktus ir laikantis Europolo administravimui taikomų nuostatų.

3. Nepažeisdami 4 straipsnio 4 ir 5 dalių, ryšių palaikymo pareigūnai 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo kontekste padeda keistis informacija tarp juos komandiravusių nacionalinių padalinių ir Europolo, būtent:

1) teikdami Europolui informaciją iš juos komandiravusių nacionalinių padalinių;

2) siųsdami informaciją iš Europolo juos komandiravusiems nacionaliniams padaliniams; ir

3) bendradarbiaudami su Europolo pareigūnais teikiant informaciją ir duodant patarimus dėl informacijos, susijusios su komandiravusia valstybe nare, analizavimo.

4. Tuo pat metu ryšių palaikymo pareigūnai padeda keistis informacija iš juos komandiravusių nacionalinių padalinių ir koordinuoja atitinkamas priemones pagal savo valstybės nacionalinius teisės aktus ir siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo.

5. Tiek, kiek reikia šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms užduotims atlikti, ryšių palaikymo pareigūnai turi teisę ieškoti informacijos įvairiose bylose pagal atitinkamuose straipsniuose nurodytas atitinkamas nuostatas.

6. Ryšių palaikymo pareigūnų veiklai mutatis mutandis taikomas 25 straipsnis.

7. Nepažeidžiant kitų šios Konvencijos nuostatų, ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolo atžvilgiu vieningai nustato valdyba.

8. Ryšių palaikymo pareigūnai pagal 41 straipsnio 2 dalį savo užduotims atlikti naudojasi būtinomis privilegijomis ir imunitetais.

9. Europolas nemokamai Europolo pastate suteikia valstybėms narėms jų ryšių palaikymo pareigūnų veiklai reikalingas patalpas. Visas kitas išlaidas, atsirandančias ryšium su ryšių palaikymo pareigūnų komandiravimu, padengia komandiravusi valstybė narė; ši nuostata taip pat taikoma išlaidoms ryšių palaikymo pareigūnams skirtai įrangai įsigyti, nebent valdyba vieningai rekomenduotų kitaip konkrečiu atveju sudarydama Europolo biudžetą.

6 straipsnis

Surinktos informacijos kompiuterizuota sistema

1. Europolas naudojasi surinktos informacijos kompiuterizuota sistema, kurią sudaro šios sudedamosios dalys:

1) 7 straipsnyje nurodyta riboto ir tiksliai apibrėžto turinio informacinė sistema, leidžianti greitai susirasti valstybių narių ir Europolo turimą informaciją;

2) 10 straipsnyje nurodytos darbo bylos, sukuriamos įvairiais laiko tarpais analizės tikslais ir turinčios išsamesnę informaciją; ir

3) indeksų sistema, kurioje yra tam tikrų konkrečių duomenų iš 2 punkte nurodytų analizės bylų pagal 11 straipsnyje nustatytus susitarimus.   

2. Europolo naudojama surinktos informacijos kompiuterizuota sistema jokiomis aplinkybėmis neturi būti sujungta su kitomis automatizuoto duomenų tvarkymo sistemomis, išskyrus nacionalinių padalinių automatizuoto tvarkymo sistemas.

II  ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACINĖ SISTEMA

7 straipsnis

Informacinės sistemos sukūrimas

1. Kad atliktų savo užduotis, Europolas sukuria ir naudoja kompiuterizuotą informacinę sistemą. Informacinėje sistemoje, į kurią valstybės narės, atstovaujamos savo nacionalinių padalinių ir ryšių palaikymo pareigūnų, gali tiesiogiai įvesti duomenis pagal savo nacionalines procedūras, ir į kurią Europolas gali tiesiogiai įvesti trečiųjų valstybių bei trečiųjų įstaigų pateiktus ir analizės duomenis, paiešką tiesiogiai gali vykdyti nacionaliniai padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, Europolo direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai. Tiesioginė nacionalinių padalinių prieiga prie informacinės sistemos dėl 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asmenų yra ribojama tik 8 straipsnio 2 dalyje išvardytais asmens duomenimis. Jei reikia konkrečiam tyrimui, visi duomenys jiems yra prieinami per ryšių palaikymo pareigūnus.

2. Europolas:

1) turi užduotį užtikrinti nuostatų, reglamentuojančių su informacine sistema susijusį bendradarbiavimą ir naudojimąsi ja, laikymąsi;

2) yra atsakingas už tinkamą informacinės sistemos veikimą techniniu ir eksploataciniu atžvilgiu. Europolas visų pirma imasi visų reikiamų priemonių užtikrinti, kad būtų tinkamai įgyvendinamos 21 ir 25 straipsniuose nurodytos priemonės dėl informacinės sistemos.

3. Kiekvienos valstybės narės nacionalinis padalinys yra atsakingas už ryšius su informacine sistema. Jis pirmiausia yra atsakingas už 25 straipsnyje nurodytas saugumo priemones, taikomas tos valstybės narės teritorijoje naudojamai duomenų tvarkymo įrangai, už duomenų peržiūrą pagal 21 straipsnį ir tiek, kiek reikalauja tos valstybės narės įstatymai, kiti teisės aktai ir procedūros, už šios Konvencijos tinkamą įgyvendinimą kitais aspektais.

8 straipsnis

Informacinės sistemos turinys

1. Informacinė sistema gali būti naudojama tik Europolo užduotims atlikti reikalingiems duomenims kaupti, keisti ir naudoti, išskyrus duomenis apie susijusius nusikaltimus, kaip nurodyta 2 straipsnio 3 dalies 2 pastraipoje. Įvedami duomenys apie:

1) asmenis, kurie pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę yra įtariami padarę ar dalyvavę padarant nusikaltimą, pagal 2 straipsnį priskiriamą Europolo kompetencijai, arba kurie yra nuteisti už tokį nusikaltimą;

2) asmenis, dėl kurių pagal nacionalinę teisę yra rimtų priežasčių manyti, kad jie padarys nusikaltimus, pagal 2 straipsnį priskiriamus Europolo kompetencijai.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmens duomenis gali sudaryti šie duomenys:

1) pavardė, mergautinė pavardė, vardai ir visos pravardės arba numanomi vardai;

2) gimimo data ir vieta;

3) pilietybė;

4) lytis; ir

5) prireikus kiti požymiai, galintys padėti nustatyti asmens tapatybę, įskaitant konkrečius objektyvius fizinius požymius, kurių negalima pakeisti.

3. Be šio straipsnio 2 dalyje nurodytų duomenų ir duomenų apie Europolą arba duomenis įvedantį nacionalinį padalinį, informacinė sistema taip pat gali būti naudojama kaupti, keisti ir naudoti šiuos duomenis apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus asmenis:

1) nusikaltimai, taip pat nusikaltimai, kurių  padarymu asmenys yra įtariami, bei kur ir kada jie buvo padaryti;

2) priemonės, kurios buvo ar gali būti naudojamos tiems nusikaltimams padaryti;

3) bylą tiriančios įstaigos ir jų susistemintos nuorodos;

4) įtariamas dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje;

5) teistumas, jei jis yra susijęs su nusikaltimais, pagal 2 straipsnį priskiriamais Europolo kompetencijai.

Šie duomenys taip pat gali būti įvedami, kai juose dar nėra jokių nuorodų į asmenis. Kai duomenis įveda pats Europolas, taip pat kai jis pateikia savo susistemintą nuorodą, jis taip pat nurodo, ar tuos duomenis pateikė trečioji šalis ar jie atsirado kaip Europolo analizės rezultatas.  

4. Europolo ar nacionalinių padalinių turima papildoma informacija apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų grupes gali būti perduodama bet kuriam nacionaliniam padaliniui arba Europolui jiems jos paprašius. Nacionaliniai padaliniai tai daro pagal savo nacionalinę teisę.

Jei papildoma informacija yra susijusi su vienu ar daugiau susijusių nusikaltimų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 3 dalyje, informacinėje sistemoje sukaupti duomenys atitinkamai pažymimi, kad nacionaliniai padaliniai ir Europolas galėtų keistis informacija apie susijusius nusikaltimus.

5. Jei atitinkamam asmeniui iškelta byla nutraukiama arba jei asmuo išteisinamas, su bet kokiu sprendimu susijusieji duomenys panaikinami.

9 straipsnis

Prieigos prie informacinės sistemos teisė

1. Tik nacionaliniai padaliniai, ryšių palaikymo pareigūnai, Europolo direktorius, direktoriaus pavaduotojai ar tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai turi teisę tiesiogiai įvesti duomenis į informacinę sistemą ir atlikti joje duomenų paiešką. Duomenų paieška gali būti atliekama tais atvejais, kai to reikia Europolo užduotims atlikti konkrečioje byloje; duomenų paieška atliekama pagal paiešką atliekančio padalinio įstatymus, kitus teisės aktus ir procedūras, atsižvelgiant į visas tuos teisės aktus papildančias šios Konvencijos nuostatas. 

2. Tik padalinys, įvedęs duomenis, gali tokius duomenis keisti, taisyti ar panaikinti. Jei kuris nors padalinys turi priežasčių manyti, kad 8 straipsnio 2 dalyje nurodyti duomenys yra neteisingi, ar nori juos papildyti, jis nedelsdamas apie tai praneša duomenis įvedusiam padaliniui; pastarasis nedelsdamas išnagrinėja tokį pranešimą ir, jei reikia, tuojau tuos duomenis pakeičia, papildo, pataiso ar panaikina. Tais atvejais, kai sistemoje yra 8 straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų apie asmenį, bet kuris nacionalinis padalinys gali įvesti 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus papildomus duomenis. Jei tarp įvestų duomenų yra akivaizdus prieštaravimas, atitinkami padaliniai vieni su kitais konsultuojasi ir pasiekia susitarimą. Jei kuris nors padalinys ketina visiškai panaikinti 8 straipsnio 2 dalyje nurodytus duomenis, įvestus apie konkretų asmenį, ir jei apie tą patį asmenį laikomi kitų padalinių įvesti 8 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys, atsakomybė duomenų apsaugos teisės aktų atžvilgiu pagal 15 straipsnio 1 dalį ir teisė keisti, papildyti, pataisyti ir panaikinti tokius duomenis pagal 8 straipsnio 2 dalį perduodama kitam padaliniui, įvedusiam 8 straipsnio 3 dalyje nurodytus duomenis apie tą asmenį. Padalinys, ketinantis panaikinti duomenis, apie savo ketinimą praneša padaliniui, kuriam yra perduota atsakomybė dėl duomenų apsaugos.

3. Atsakomybė už leistinumą atlikti duomenų paiešką, juos įvesti ir pakeisti informacinėje sistemoje tenka duomenų paiešką atliekančiam, juos įvedančiam ir keičiančiam padaliniui. Informacijos perdavimą tarp nacionalinių padalinių ir kompetentingų institucijų pačiose valstybėse narėse reglamentuoja nacionalinė teisė.

III  ANTRAŠTINĖ DALIS

ANALIZEI SKIRTOS DARBO BYLOS

10 straipsnis

Asmens duomenų rinkimas, tvarkymas ir naudojimas

1. Jei reikia siekiant 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto tikslo, Europolas, be ne asmeninio pobūdžio duomenų, dar gali kitose bylose laikyti, keisti ir naudoti duomenis apie nusikaltimus, priklausančius Europolo kompetencijai pagal 2 straipsnio 2 dalį, įskaitant duomenis apie susijusius nusikaltimus, nustatytus 2 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, kurie yra skirti konkrečioms analizėms ir susiję su:

1) 8 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis;

2) asmenimis, kurie galėtų būti kviečiami duoti parodymus tyrimuose, susijusiuose su nagrinėjamais nusikaltimais arba paskesnėse baudžiamosiose bylose;

3) asmenimis, kurie yra nukentėję dėl vieno iš nagrinėjamų nusikaltimų arba apie kuriuos tam tikri faktai leidžia manyti, kad jie galėjo būti tokio nusikaltimo aukomis;

4) pažįstamais ir bendrininkais, bei

5) asmenimis, kurie gali pateikti informacijos apie tiriamus nusikaltimus.

1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su automatizuotu asmens duomenų tvarkymu 6 straipsnio pirmame sakinyje išvardytų duomenų rinkimas, kaupimas ir tvarkymas yra neleidžiamas, išskyrus atvejus, kai tai yra tikrai būtina atitinkamos bylos tyrimo tikslams ir kai tokie duomenys papildo kitus asmens duomenis, jau įtrauktus į tą bylą. Draudžiama atrinkti tam tikrą asmenų grupę remiantis tik duomenimis, išvardytais 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos 6 straipsnio pirmame sakinyje, pažeidžiant pirmiau minėtas taisykles dėl tikslo.

Taryba, spręsdama vieningai, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka patvirtina valdybos parengtas duomenų byloms skirtas įgyvendinimo taisykles, kuriose pateikiama papildomų konkrečių nuostatų, ypač dėl šiame straipsnyje nurodytų asmens duomenų kategorijų, ir nuostatų dėl atitinkamų duomenų saugumo ir jų naudojimo vidinės priežiūros.

2. Tokios bylos užvedamos analizei, kuri apibrėžiama kaip duomenų rinkimas, tvarkymas ar naudojimas siekiant padėti baudžiamosios bylos tyrimui. Kiekvienam analizės projektui sukuriama analizės grupė, glaudžiai suburianti šiuos dalyvius pagal 3 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 5 straipsnio 3 dalyje apibrėžtas užduotis:

1) analitikus ir kitus Europolo direktorato paskirtus Europolo pareigūnus: tik analitikams leidžiama į atitinkamą bylą įvesti ir iš jos imti duomenis;

2) valstybių narių ryšių palaikymo pareigūnus ir (arba) ekspertus, tiekiančius informaciją ar su analize susijusius, kaip apibūdinta šio straipsnio 6 dalyje.

3. Europolo prašymu arba savo iniciatyva nacionaliniai padaliniai, atsižvelgdami į 4 straipsnio 5 dalį, siunčia Europolui visą informaciją, kurios gali reikėti užduotims pagal 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą atlikti. Valstybės narės tokius duomenis perduoda tik tuo atveju, kai juos tvarkyti nusikaltimų prevencijos, analizės ar kovos su jais tikslais leidžia  ir nacionalinė teisė.

Atsižvelgiant į duomenų slaptumo laipsnį, duomenys iš nacionalinių padalinių gali būti siunčiami tiesiogiai arba bet kuriuo analizės grupei tinkamu būdu per atitinkamą ryšių palaikymo pareigūną ar ne per jį.

4. Jei pasirodytų, jog be šio straipsnio 3 dalyje nurodytų duomenų pateisintina, kad Europolas savo užduotims pagal 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą atlikti turėtų kitos informacijos, Europolas gali prašyti, kad:

1) Europos Bendrijos ir institucijos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kylanti iš tų Bendrijų steigimo sutarčių;

2) kitos institucijos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė, kylanti iš Europos Sąjungos sistemą;

3) institucijos ir organizacijos, grindžiamos dviejų ar daugiau Europos Sąjungos valstybių narių susitarimu; 

4) trečiosios valstybės;

5) tarptautinės organizacijos ir joms pavaldūs organai, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė;

6) kitos institucijos ar organizacijos, kurių veiklą reglamentuoja viešoji teisė bei kurios grindžiamos dviejų ar daugiau valstybių susitarimu;

7) Tarptautinė kriminalinės policijos organizacija

bet kuriuo tinkamu būdu siųstų jam atitinkamą informaciją. Jis taip pat gali tomis pačiomis sąlygomis ir tokiu pat būdu priimti tų pačių institucijų ar organizacijų savo iniciatyva teikiamą informaciją. Taryba, spręsdama vieningai, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka ir pasikonsultavusi su valdyba parengia taisykles, kurių šiuo atžvilgiu turi laikytis Europolas. 

5. Tiek, kiek Europolas turi teisę pagal kitas konvencijas gauti kompiuterizuotą prieigą prie duomenų iš kitų informacinių sistemų, jis gali tokiais būdais atlikti asmens duomenų paiešką, jei to reikia jo užduotims pagal 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą atlikti.

6. Jei analizė yra bendro pobūdžio ir strateginio tipo, visos valstybės narės per ryšių palaikymo pareigūnus ir (arba) ekspertus visokeriopai dalyvauja gaunant jos išvadas, ypač perduodant Europolo parengtus pranešimus.

Jei analizė skirta konkretiems atvejams, nesusijusiems su visomis valstybėmis narėmis, ir ja siekiama tiesioginio operatyvinio tikslo, joje gali dalyvauti šių valstybių narių atstovai:

1) valstybių narių, kurios buvo informacijos, įtakojusios sprendimą užvesti analizės bylą, šaltinis, arba tų, kurios ta informacija yra tiesiogiai suinteresuotos, ir valstybių narių, vėliau analizės grupės pakviestų dalyvauti analizėje, nes jos taip pat tampa suinteresuotos;

2) valstybių narių, kurios, susipažinusios su indeksų sistema, sužino, kad joms reikia būti informuotoms, ir reikalauja pripažinti tą būtinumą žinoti šio straipsnio 7 dalyje nustatytomis sąlygomis.

7. Apie būtinumą būti informuotai gali pareikšti įgaliotas ryšių palaikymo pareigūnas. Kiekviena valstybė narė nurodo ir įgalioja ribotą tokių ryšių palaikymo pareigūnų skaičių. Ji pasiunčia jų sąrašą valdybai.

Ryšių palaikymo pareigūnas apie būtinumą būti informuotai, kaip apibūdinta šio straipsnio 6 dalyje, pareiškia rašytiniu motyvuotu pareiškimu, patvirtintu valdžios institucijos, kuriai jis yra pavaldus savo valstybėje narėje, ir siunčiamu visiems analizės dalyviams. Paskui toks pareigūnas savaime prisijungia prie atliekamos analizės.

Jei analizės grupėje pareiškiamas prieštaravimas, savaiminis prisijungimas atidedamas, kol pasibaigs sutaikinimo procedūra, kurią gali sudaryti šie trys etapai:

1) analizės dalyviai stengiasi pasiekti susitarimą su ryšių palaikymo pareigūnu, reikalaujančiu būtinumo būti informuotai; jie tam tikslui turi ne daugiau kaip aštuonias dienas;

2) jei nesusitariama, per tris dienas susitinka atitinkamų nacionalinių padalinių vadovai ir Europolo direktoratas;

3) jei vis tiek nesusitariama, per aštuonias dienas susitinka atitinkamų šalių atstovai valdyboje. Jei atitinkama valstybė narė neatsisako savo poreikio būti informuota, dėl tos valstybės narės savaiminio prisijungimo sprendžiama visuotinu sutarimu. 

8. Valstybė narė, perduodanti Europolui kokius nors duomenis, yra vienintelė, kuri gali spręsti apie jų slaptumo laipsnį ir jo variantus. Apie bet kurį analizės duomenų paskleidimą ar operatyvinį panaudojimą sprendžiama konsultuojantis su analizės dalyviais. Valstybė narė, prisijungusi prie atliekamos analizės, negali skleisti ar naudoti tų duomenų, negavusi išankstinio valstybių narių, pradėjusių analizę, sutikimo.

11 straipsnis

Indeksų sistema

1. Duomenims laikyti 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose Europolas sukuria indeksų sistemą.

2. Direktorius, direktoriaus pavaduotojai bei tinkamai įgalioti Europolo pareigūnai ir ryšių palaikymo pareigūnai turi teisę naudotis indeksų sistema. Indeksų sistema turi būti tokia, jog joje informacijos ieškančiam ryšių palaikymo pareigūnui iš ieškomų duomenų būtų aišku, kad  6 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 10 straipsnio 1 dalyje nurodytose bylose yra duomenų apie komandiravusią valstybę narę.

Ryšių palaikymo pareigūnų prieiga turi būti apibrėžiama taip, kad būtų galima nustatyti, ar kokia nors informacija yra laikoma ar ne, bet nebūtų galima nustatyti sąsajų ar tolesnių išvadų dėl bylų turinio.

3. Išsamią indeksų sistemos kūrimo tvarką, spręsdama vieningai, nustato valdyba.

12 straipsnis

Duomenų bylos užvedimo pavedimas

1. Kiekvienai Europolo 10 straipsnyje nurodytoms užduotims atlikti naudojamai kompiuterizuotai duomenų bylai, turinčiai duomenų apie asmenis, bylos užvedimo pavedime, kurį turi patvirtinti valdyba, Europolas nurodo:

1) bylos pavadinimą;

2) bylos paskirtį;

3) asmenų grupes, apie kurias laikomi duomenys;

4) laikytinų duomenų pobūdį ir bet kuriuos būtinai reikalingus duomenis, išvardytus 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos 6 straipsnio pirmame sakinyje;

5) asmens duomenų, naudojamų bylai užvesti, tipą;

6) laikytinų duomenų teikimą ar įvedimą;

7) sąlygas, kuriomis bylose laikomi asmens duomenys gali būti perduodami, kokiems gavėjams ir kokia tvarka;

8) nagrinėjimo ir laikymo trukmės terminus;

9) registracijos patikrinimo nustatymo būdą.

Europolo direktorius nedelsdamas praneša 24 straipsnyje numatytai jungtinei priežiūros institucijai apie planą pavesti užvesti tokią duomenų bylą, ir ji gauna dosjė, kad galėtų pateikti valdybai bet kokias jos manymu reikalingas pastabas.

2. Jei klausimas yra toks skubus, kad neįmanoma gauti valdybos patvirtinimo, kaip reikalaujama pagal šio straipsnio 1 dalį, direktorius savo iniciatyva arba suinteresuotos valstybės narės prašymu gali pagrįstu sprendimu pavesti užvesti duomenų bylą. Tuo pat metu apie savo sprendimą jis informuoja valdybos narius. Tada nedelsiant pradedama ir kuo greičiau atliekama procedūra pagal šio straipsnio 1 dalį.

IV  ANTRAŠTINĖ DALIS

INFORMACIJOS TVARKYMO BENDROSIOS NUOSTATOS

13 straipsnis

Pareiga pranešti

Europolas nacionaliniams padaliniams, taip pat jų ryšių palaikymo pareigūnams, jei nacionaliniai padaliniai to prašo, skubiai praneša bet kurią informaciją, susijusią su jų valstybe nare arba apie sąsajas, nustatytas tarp nusikaltimų, kurie pagal 2 straipsnį priklauso Europolo kompetencijai. Taip pat gali būti perduodama informacija ir žvalgybos duomenys apie kitus sunkius nusikaltimus, apie kuriuos atlikdamas savo pareigas sužino Europolas.

14 straipsnis

Duomenų apsaugos standartai

1. Ne vėliau kaip įsigaliojus šiai Konvencijai kiekviena valstybė narė pagal savo nacionalinės teisės aktus imasi reikiamų priemonių dėl asmens duomenų bylose pagal šią Konvenciją tvarkymo, kad užtikrintų duomenų apsaugos standartą, bent atitinkantį tą standartą, atsirandantį įgyvendinant 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijos principus, ir tai darydama atsižvelgia į 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendaciją Nr. R (87) 15 dėl asmens duomenų naudojimo policijos sektoriuje.

2. Šioje Konvencijoje nustatytas asmens duomenų perdavimas negali būti pradedamas, kol kiekvienos tokiame perdavime dalyvaujančios valstybės narės teritorijoje nebus įsigaliojusios šio straipsnio 1 dalyje nustatytos duomenų apsaugos normos.

3. Rinkdamas, tvarkydamas ir naudodamas asmens duomenis, Europolas atsižvelgia į principus, nustatytus  1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencijoje ir 1987 m. rugsėjo 17 d. Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. (87) 15.

Europolas šių principų laikosi ir duomenų bylose laikomų neautomatizuotų duomenų, t. y. bet kurio struktūriškai apibrėžto asmens duomenų rinkinio, prieinamo pagal konkrečius kriterijus, atžvilgiu.

15 straipsnis

Atsakomybė duomenų apsaugos klausimais

1. Atsižvelgiant į kitas šios Konvencijos nuostatas, atsakomybė už Europole laikomus duomenis, ypač dėl duomenų rinkimo, perdavimo Europolui ir įvedimo teisėtumo, taip pat dėl jų tikslumo, aktualumo ir laikymo terminų tikrinimo, tenka:

1) valstybei narei, kuri įvedė arba kitaip perdavė duomenis;

2) Europolui dėl duomenų, kuriuos Europolui perdavė trečiosios šalys arba kurie atsiranda iš Europolo atliktų analizių.

2. Be to, atsižvelgiant į kitas šios Konvencijos nuostatas, Europolas yra atsakingas už visus Europolo gaunamus ir jo tvarkomus duomenis,  – duomenų, esančių 8 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje, 10 straipsnyje nurodytose analizės tikslams užvestose duomenų bylose,  11 straipsnyje nurodytoje indeksų sistemoje ar 14 straipsnio 3 dalyje nurodytose duomenų bylose, atžvilgiu.

3. Europolas duomenis saugo taip, kad būtų galima nustatyti, kuri valstybė narė ar trečioji šalis tuos duomenis perdavė, ar jie atsirado dėl Europolo atliktos analizės.

16 straipsnis

Ataskaitų rengimo nuostatos

Vidutiniškai Europolas parengia ataskaitas bent apie vieną iš dešimties asmens duomenų paieškų ir apie kiekvieną paiešką, atliktą 7 straipsnyje nurodytoje informacinėje sistemoje, kad patikrintų, ar jos leistinos pagal teisės aktus. Ataskaitose esančius duomenis Europolas bei 23 ir 24 straipsniuose nurodytos priežiūros institucijos naudoja tik tam tikslui, o po šešių mėnesių juos panaikina, jeigu tiems duomenims nereikia tolesnės kontrolės. Dėl išsamesnių nuostatų sprendžia valdyba, pasikonsultavusi su jungtine priežiūros institucija. 

17 straipsnis

Duomenų naudojimo taisyklės

1. Iš informacinės sistemos, indeksų sistemos ar analizės tikslams užvestų duomenų bylų išrinktus duomenis ir bet kuriais kitais būdais praneštus duomenis perduoti ar naudoti gali tik valstybių narių kompetentingos institucijos, kad užkirstų kelią ir kovotų su nusikaltimais, priskiriamais Europolo kompetencijai, ir kovotų su kitais sunkiais nusikaltimais.

Pirmoje pastraipoje nurodyti duomenys naudojami valstybės narės, atsakingos už institucijas, kurios naudojasi tais duomenimis, įstatymų nustatyta tvarka.

Europolas pirmoje pastraipoje nurodytus duomenis gali naudoti tik 3 straipsnyje nurodytoms savo užduotims atlikti.

2. Jei perduodanti valstybė narė ar 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta trečioji valstybė ar trečioji institucija tam tikrų duomenų naudojimui nustato konkrečius apribojimus, kurie tokiems duomenims taikomi toje valstybėje narėje ar tų trečiųjų šalių, tokių apribojimų laikosi ir tų duomenų naudotojas, išskyrus specifinį atvejį, kai nacionalinė teisė nustato, kad naudojimo apribojimai gali būti netaikomi teisminėms institucijoms, įstatymų leidybos institucijoms ar bet kuriai kitai pagal įstatymą įsteigtai institucijai ir esančiai atsakingai už nacionalinių kompetentingų institucijų, kaip apibrėžta 2 straipsnio 4 dalyje, priežiūrą. Tokiais atvejais duomenys gali būti naudojami iš anksto pasikonsultavus su perduodančia valstybe nare, į kurios interesus ir nuomones turi būti kiek įmanoma atsižvelgiama.

3. Naudoti duomenis kitiems tikslams ar šios Konvencijos 2 straipsnyje nenurodytoms institucijoms galima tik iš anksto pasikonsultavus su tuos duomenis perdavusia valstybe nare, jei tai leidžia tos valstybės narės nacionalinė teisė.

18 straipsnis

Duomenų perdavimas trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms

1. Šio straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis Europolas turimus asmens duomenis gali perduoti trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms, kaip apibrėžta 10 straipsnio 4 dalyje, jei:

1) būtina atskirais atvejais siekiant užkirsti kelią nusikaltimams ar kovoti su nusikaltimais, pagal 2 straipsnį priskiriamiems Europolo kompetencijai;

2) toje valstybėje ar toje institucijoje yra užtikrintas atitinkamas duomenų apsaugos lygis;

3) tai leistina pagal bendrąsias taisykles, kaip apibūdinta šio straipsnio 2 dalyje.

2. Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka ir atsižvelgdama į šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes, Taryba, spręsdama vieningai, nustato bendrąsias taisykles, pagal kurias Europolas asmens duomenis perduoda trečiosios valstybėms ir trečiosioms institucijoms, kaip jos apibūdintos 10 straipsnio 4 dalyje.  Valdyba parengia Tarybos sprendimą ir konsultuojasi su 24 straipsnyje nurodyta jungtine priežiūros institucija.

3. 10 straipsnio 4 dalyje apibūdintų trečiųjų valstybių ir trečiųjų institucijų užtikrinamo duomenų apsaugos lygio tinkamumas įvertinamas atsižvelgiant į asmens duomenų perdavimo aplinkybes, pirmiausia į:   

1) duomenų pobūdį;

2) tikslą, kuriam tuos duomenis ketinama naudoti;

3) numatomo duomenų tvarkymo trukmę; ir

4) bendrąsias ar konkrečias nuostatas, taikomas trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms, kaip jos apibūdintos 10 straipsnio 4 dalyje.

4. Jei nurodytus duomenis Europolui perdavė kuri nors valstybė narė, Europolas juos gali perduoti trečiosioms valstybėms ir trečiosioms institucijoms tik tos valstybės narės sutikimu. Valstybė narė dėl tokio perdavimo gali duoti išankstinį sutikimą apskritai ar kitomis sąlygomis; tas sutikimas gali būti bet kada atšauktas.

Jei duomenis perdavė ne valstybė narė, Europolas turi įsitikinti, kad tų duomenų perdavimas negali:

1) trukdyti tinkamai atlikti užduotis, priskiriamas valstybės narės kompetencijos sričiai;

2) kelti pavojaus valstybės narės saugumui ir viešajai tvarkai ar kitaip pakenkti jos visuotinei gerovei.

5. Europolas yra atsakingas už leisto perdavimo teisėtumą. Europolas registruoja duomenų perdavimą ir tokio perdavimo pagrindus. Duomenų perdavimas leidžiamas tik tuo atveju, jei gavėjas įsipareigoja, kad tie duomenys bus naudojami tik tam tikslui, kuriam jie buvo perduoti. Ši nuostata netaikoma asmens duomenų, kurių reikia Europolo užklausai, perdavimui.  

6. Jei šio straipsnio 1 dalyje nustatytas perdavimas yra susijęs su informacija, kuriai taikomas konfidencialumo reikalavimas, jis yra leidžiamas tik tuo atveju, jei tarp Europolo ir gavėjo yra susitarimas dėl konfidencialumo.

19 straipsnis

Prieigos teisė

1. Kiekvienas asmuo, norintis pasinaudoti teise susipažinti su Europole apie jį laikomais duomenimis arba patikrinti tokius duomenis, gali dėl to nemokamai pateikti prašymą nacionalinei kompetentingai institucijai bet kurioje pasirinktoje valstybėje narėje, o ta institucija nedelsdama tokį prašymą perduoda Europolui ir informuoja prašytoją, kad Europolas jam atsakys tiesiogiai.

2. Prašymą per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį gavo atitinkamos valstybės narės nacionalinė kompetentinga institucija, visapusiškai išnagrinėja Europolas.

3. Kiekvienas asmuo teise susipažinti su Europole apie jį laikomais duomenimis arba patikrinti tokius duomenis naudojasi pagal valstybės narės, kurioje šios teisės reikalaujama, teisės aktus, atsižvelgiant į šias nuostatas:

Tais atvejais, kai taikoma valstybės narės teisė numato informacijos apie duomenis teikimą, atsisakomą suteikti informaciją, jei toks atsisakymas yra būtinas:

1) Europolui tinkamai atlikti savo užduotis;

2) apsaugoti saugumą ir viešąją tvarką valstybėse narėse arba užkirsti kelią nusikaltimams;

3) apsaugoti trečiųjų šalių teises ir laisves,

ir informacijos teikimu suinteresuoto asmens interesai negali būti viršesni už motyvus, kuriais toks informacijos teikimas grindžiamas.

4. Teise į informacijos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį naudojamasi laikantis tokios tvarkos:

1) dėl duomenų, įvestų į 8 straipsnyje apibūdintą informacinę sistemą, sprendimas pranešti tokius duomenis negali būti priimamas, jei duomenis įvedusiai valstybei narei ir valstybėms narėms, kurias tokių duomenų teikimas tiesiogiai liečia, pirmiau nebuvo suteikta galimybė pareikšti savo poziciją, o ji gali apimti ir atsisakymą suteikti tuos duomenis. Duomenis, kurie gali būti teikiami ir tokių duomenų teikimo būdus nurodo valstybė narė, įvedusi tuos duomenis;

2) dėl duomenų, Europolo įvestų į informacinę sistemą, valstybėms narėms, kurias tokių duomenų teikimas tiesiogiai liečia, pirmiau turi būti suteikta galimybė pareikšti savo poziciją, o ji gali apimti ir atsisakymą suteikti tuos duomenis;

3) dėl duomenų, įvestų į analizei skirtas darbo bylas, apibūdintas 10 straipsnyje, tokių duomenų teikimas priklauso nuo Europolo ir analizėje pagal 10 straipsnio 2 dalį dalyvaujančių valstybių narių sutarimo bei valstybių narių, kurias tokių duomenų teikimas tiesiogiai liečia, sutarimo.

Jei viena ar daugiau valstybių narių arba Europolas prieštarauja duomenų teikimui, Europolas suinteresuotam asmeniui praneša, kad jis atliko patikrinimus, nepateikdamas jokios informacijos, galinčios atskleisti jam, ar toks asmuo yra žinomas ar ne.

5. Teise patikrinti informaciją naudojamasi toliau nustatyta tvarka:

Jei taikytina nacionalinė teisė nenumato galimybės pranešti informaciją apie duomenis arba, pateikus paprastą prašymą, juos patikrinti, Europolas, glaudžiai bendradarbiaudamas  su suinteresuotomis nacionalinėmis institucijomis, atlieka patikrinimus ir praneša prašytojui, kad jis atliko patikrinimus, nepateikdamas jokios informacijos, galinčios atskleisti jam, ar toks asmuo yra žinomas ar ne. 

6.  Savo atsakyme į prašymą patikrinti duomenis ar su jais susipažinti Europolas prašytojui praneša, kad, jei jis nėra patenkintas priimtu sprendimu, jis jį gali apskųsti jungtinei priežiūros institucijai. Prašytojas taip pat gali perduoti klausimą svarstyti jungtinei priežiūros institucijai, jei per šiame straipsnyje nustatytą laikotarpį jis į savo prašymą negauna jokio atsakymo.

7. Jei prašytojas 24 straipsnyje nustatytai jungtinei priežiūros institucijai pateikia skundą, ta institucija ir nagrinėja tą skundą.

Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su valstybės narės į informacinę sistemą įvestų duomenų suteikimu, jungtinė priežiūros institucija savo sprendimą priima pagal valstybės narės, kurioje skundas buvo paduotas, nacionalinę teisę. Jungtinė priežiūros institucija pirmiausia konsultuojasi su nacionaline priežiūros institucija arba kompetentinga teismine institucija valstybėje narėje, kuri buvo duomenų teikėja. Kuri nors iš tų nacionalinių institucijų atlieka reikalingus patikrinimus, visų pirma siekdama nustatyti, ar sprendimas atmesti prašymą buvo priimtas pagal šio straipsnio 3 dalį ir 4 dalies 1 punktą. Tai patvirtinus, sprendimą, kuris gali būti atsisakymas pateikti kokią nors informaciją, priima jungtinė priežiūros institucija glaudžiai bendradarbiaudama su nacionaline priežiūros institucija arba kompetentinga teismine institucija.

Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su Europolo į informacinę sistemą įvestų duomenų arba darbo bylose analizės tikslams laikomų duomenų suteikimu, jungtinė priežiūros institucija, jei Europolas ar valstybė narė primygtinai prieštarauja, negali tokių prieštaravimų atmesti, nebent dviem trečdaliais savo narių balsų dauguma bei išklausiusi Europolą ir atitinkamą valstybę narę. Jei tokios daugumos nėra, jungtinė priežiūros institucija skundo pateikėjui praneša, kad ji atliko patikrinimus, nepateikdama jokios informacijos, galinčios atskleisti jam, ar tas asmuo yra žinomas ar ne.

Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su valstybės narės į informacinę sistemą įvestų duomenų tikrinimu, jungtinė priežiūros institucija užtikrina, kad būtų teisingai atlikti reikalingi patikrinimai, glaudžiai bendradarbiaudama su duomenis įvedusios valstybės narės nacionaline priežiūros institucija. Jungtinė priežiūros institucija skundo pateikėjui praneša, kad ji atliko patikrinimus, nepateikdama jokios informacijos, galinčios atskleisti jam, ar tas asmuo yra žinomas ar ne.

Tais atvejais, kai skundas yra susijęs su Europolo į informacinę sistemą įvestų duomenų ar darbo bylose analizės tikslams laikomų duomenų tikrinimu, jungtinė priežiūros institucija užtikrina, kad Europolas atliktų reikalingus patikrinimus. Jungtinė priežiūros institucija skundo pateikėjui praneša, kad ji atliko patikrinimus, nepateikdama jokios informacijos, galinčios atskleisti jam, ar tas asmuo yra žinomas ar ne.

8. Pirmiau išdėstytos nuostatos mutatis mutandis taikomos ir neautomatizuotiems duomenims, kuriuos Europolas laiko duomenų bylų forma, t. y. bet kuriam struktūriškai apibrėžto asmens duomenų rinkiniui, prieinamam pagal specifinius kriterijus.     

20 straipsnis

Duomenų taisymas ir naikinimas

1. Jei pasirodytų, kad Europolo laikomi duomenys, kuriuos jam pranešė trečiosios valstybės ar trečiosios institucijos arba kurie atsirado jam atliekant analizę, yra neteisingi arba kad jų įvedimas ar laikymas prieštarauja šiai Konvencijai, Europolas tokius duomenis ištaiso arba sunaikina.

2. Jei duomenis, kurie yra neteisingi arba kurie prieštarauja šiai Konvencijai, Europolui tiesiogiai perdavė valstybės narės, jos, bendradarbiaudamos su Europolu, turi juos ištaisyti arba panaikinti. Jei neteisingi duomenys yra perduoti kitais atitinkamais būdais arba jei valstybių narių pateiktuose duomenyse netikslumai atsirado dėl perdavimo klaidos arba buvo perduotos pažeidžiant šios Konvencijos nuostatas, arba jei tie netikslumai atsirado dėl to, kad tuos duomenis netinkamai ar pažeisdamas šios Konvencijos nuostatas įvedė, perėmė ar laikė Europolas, Europolas, bendradarbiaudamas su atitinkamomis valstybėmis narėmis, turi juos ištaisyti arba panaikinti.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyje minėtais atvejais apie tai nedelsiant pranešama valstybėms narėms, kurios yra tokių duomenų gavėjos. Tokius duomenis gavusios valstybės narės taip juos ištaiso arba panaikina.

4. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti Europolą ištaisyti arba panaikinti duomenis apie jį.

Europolas prašytojui praneša, kad duomenys apie jį yra ištaisyti ar panaikinti. Jei prašytojas yra nepatenkintas Europolo atsakymu arba jei jis per tris mėnesius negavo jokio atsakymo, prašytojas gali perduoti klausimą svarstyti jungtinei priežiūros institucijai.

21 straipsnis

Duomenų bylų laikymo ir naikinimo terminai

1. Duomenis duomenų bylose Europolas laiko tik tol, kol jų reikia jo užduotims atlikti. Tolesnio laikymo poreikis peržiūrimas ne vėliau kaip praėjus trejiems metams nuo duomenų įvedimo. Informacinėje sistemoje laikomus duomenis peržiūri ir juos naikina juos įvedęs padalinys. Duomenis, laikomus kitose Europolo duomenų bylose, peržiūri ir naikina Europolas. Likus trims mėnesiams iki laikomų duomenų peržiūros termino  Europolas automatiškai praneša apie tai valstybėms narėms.

2. Peržiūros metu šio straipsnio 1 dalies trečiame ir ketvirtame sakiniuose nurodyti padaliniai gali nuspręsti toliau laikyti duomenis iki kitos peržiūros, jei jie vis dar reikalingi Europolo užduotims atlikti. Jei dėl duomenų tolesnio laikymo nepriimama jokio sprendimo, jie automatiškai panaikinami.

3. Asmens duomenys, susiję su 10 straipsnio 1 dalies pirmos pastraipos 1 punkte nurodytais asmenimis, negali būti laikomi ilgiau kaip iš viso trejus metus. Kiekvieną kartą terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo nuo tos dienos, kai įvyksta įvykis, dėl kurio laikomi su tuo asmeniu susiję duomenys. Tolesnio laikymo poreikis peržiūrimas kasmet, o peržiūra registruojama.

4. Tais atvejais, kai kuri nors valstybė narė savo nacionalinėse duomenų bylose panaikina Europolui perduotus duomenis, kurie yra laikomi kitose Europolo duomenų bylose, ji atitinkamai praneša Europolui. Europolas panaikina tuos duomenis, jei tokie duomenys jam daugiau nereikalingi, remdamasis žvalgybos duomenimis, kurie yra išsamesni už tuos, kuriuos turi juos perdavusi valstybė narė. Atitinkamai valstybei narei Europolas praneša apie tokių duomenų tolesnį laikymą.

5. Duomenys nenaikinami, jei tai pakenktų duomenų subjekto, uriam reikalinga apsauga, interesams. Tokiais atvejais, tie duomenys gali būti naudojami tik duomenų subjekto sutikimu.

22 straipsnis

Duomenų popierinėse bylose taisymas ir laikymas

1. Jei pasirodytų, kad Europolo laikoma visa popierinė byla ar joje esantys duomenys jau nebereikalingi Europolo užduotims atlikti arba jei atitinkama informacija apskritai prieštarauja šiai Konvencijai, ta popierinė byla arba atitinkami duomenys yra sunaikinami. Ta popierinė byla arba atitinkami duomenys, kol bus faktiškai sunaikinti, turi būti pažymėti kaip netinkami naudoti.

Byla ar atitinkami duomenys nesunaikinami, jei yra priežasčių manyti, kad priešingu atveju būtų pakenkta duomenų subjekto teisėtiems interesams. Tokiais atvejais popierinė byla turi turėti tokią pačią bet kokio naudojimo draudimo žymą.

2. Jei pasirodytų, kad Europolo popierinėse bylose esantys duomenys yra neteisingi, Europolas juos turi ištaisyti.

3. Kiekvienas asmuo, minimas Europolo popierinėje bylose, gali reikalauti iš Europolo teisės, kad popierinės bylos būtų ištaisytos ar sunaikintos arba jose padaryta žyma. Taikoma 20 straipsnio 4 dalis ir 24 straipsnio 2 ir 7 dalys.

23 straipsnis

Nacionalinė priežiūros institucija

1. Kiekviena valstybė narė paskiria nacionalinę priežiūros instituciją, kurios paskirtis yra pagal atitinkamus nacionalinės teisės aktus nepriklausomai stebėti atitinkamos valstybės narės asmens duomenų įvedimo, paieškos ir bet kokio susižinojimo su Europolu leistinumą ir nagrinėti, ar tai nepažeidžia duomenų subjekto teisių. Šiuo tikslu priežiūros institucija atitinkama nacionaline tvarka nacionaliniame padalinyje ar ryšių palaikymo pareigūno patalpose turi prieigą prie duomenų, valstybės narės įvestų į informacinę sistemą ir indeksų sistemą.

Priežiūros tikslais nacionalinės priežiūros institucijos turi prieigą prie atitinkamų ryšių palaikymo pareigūnų tarnybinių patalpų ir dokumentų Europole.

Be to, pagal atitinkamas nacionalines procedūras nacionalinės priežiūros institucijos prižiūri nacionalinių padalinių veiklą pagal 4 straipsnio 4 dalį ir ryšių palaikymo pareigūnų veiklą pagal 5 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punktus bei 5 straipsnio 4 ir 5 dalis, jei tokia veikla turi įtakos asmens duomenų apsaugai.

2. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti nacionalinės priežiūros institucijos užtikrinti, kad su juo susijusių duomenų įvedimas ar perdavimas kokiu nors būdu Europolui ir atitinkamos valstybės narės naudojimasis tais duomenimis būtų teisėtas.

Šia teise naudojamasi pagal valstybės narės, kurios nacionalinei priežiūros institucijai pateikiamas prašymas, nacionalinę teisę.

24 straipsnis

Jungtinė priežiūros institucija

1. Įsteigiama nepriklausoma jungtinė priežiūros institucija, kurios uždavinys yra pagal šią Konvenciją prižiūrėti Europolo veiklą siekiant užtikrinti, kad laikant, tvarkant ir naudojant Europolo turimus duomenis nebūtų pažeidžiamos asmens teisės. Be to, jungtinė priežiūros institucija stebi Europolo kilmės duomenų perdavimo leistinumą. Jungtinę priežiūros instituciją sudaro ne daugiau kaip du kiekvienos nacionalinės priežiūros institucijos nariai ar atstovai (jei reikia, jiems gali padėti pakaitiniai), tikrai galintys būti nepriklausomi ir turintys reikiamų gebėjimų, kuriuos valstybės narės skiria penkeriems metams. Kiekviena delegacija turi teisę turėti vieną balsą.

Jungtinė priežiūros institucija iš savo narių skiria pirmininką.

Eidami savo pareigas, jungtinės priežiūros institucijos nariai iš jokios kitos institucijos negauna jokių nurodymų.

2. Europolas turi padėti jungtinei priežiūros institucijai atlikti pastarosios užduotis. Tai darydamas jis:

1) paprašytas teikia informaciją, suteikia prieigą prie visų dokumentų ir popierinių bylų, taip pat prieigą prie sistemoje laikomų duomenų ir

2) leidžia bet kada laisvai patekti į visas savo patalpas;

3) vykdo jungtinės priežiūros institucijos sprendimus dėl skundų pagal 19 straipsnio 7 dalį ir 20 straipsnio 4 dalį.

3. Jungtinė priežiūros institucija taip pat turi kompetenciją nagrinėti įgyvendinimo ir aiškinimo klausimus, susijusius su Europolo veikla tvarkant ir naudojant asmens duomenis, nagrinėti klausimus, susijusius su valstybių narių nacionalinių priežiūros institucijų nepriklausomai atliekamais patikrinimais arba susijusius su naudojimusi teise į informaciją, taip pat rengti suderintus pasiūlymus bendriems esamų problemų sprendimams. 

4. Kiekvienas asmuo turi teisę prašyti jungtinę priežiūros instituciją užtikrinti, kad jo asmens duomenis Europolas rinktų, laikytų, tvarkytų ir naudotų teisėtai ir tiksliai.

5. Jei jungtinė priežiūros institucija pastebi kokį nors šios Konvencijos pažeidimą laikant, tvarkant ar naudojant asmens duomenis, visus skundus, kai, jos nuomone, tai yra būtina, ji pateikia Europolo direktoriui ir prašo jį per jos nustatytą laikotarpį duoti atsakymą. Apie visą procedūrą direktorius informuoja valdybą. Iškilus sunkumams, jungtinė priežiūros institucija perduoda klausimą svarstyti valdybai.

6. Jungtinė priežiūros institucija reguliariai parengia veiklos ataskaitas. Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka jos siunčiamos Tarybai; pirmiausia valdyba turi turėti galimybę pareikšti dėl jos savo nuomonę, kuri pridedama prie ataskaitų.

Jungtinė priežiūros institucija sprendžia dėl savo veiklos ataskaitą paskelbimo, jei ji nusprendžia, kad ataskaita turi būti paskelbta, nustato paskelbimo būdus.

7. Jungtinė priežiūros institucija vieningai priima savo darbo tvarkos taisykles, kurios pateikiamos Tarybai vieningai patvirtinti. Ji savo viduje įsteigia komitetą, kurį sudaro po vieną kvalifikuotą, balsavimo teisę turintį kiekvienos valstybės narės atstovą. Komitetas turi užduotį visais tinkamais būdais nagrinėti 19 straipsnio 7 dalyje ir 20 straipsnio 4 dalyje numatytus skundus. Jeigu ginčo šalis prašo, komitetas išklauso jas, šios procedūros metu ginčo šalims pageidaujant, joms padeda jų patarėjams. Komiteto priimami sprendimai atitinkamoms šalims yra galutiniai.

8. Jungtinė priežiūros institucija taip pat gali steigti vieną ar daugiau kitų komitetų.

9. Su jungtine priežiūros institucija konsultuojamasi dėl tos biudžeto dalies, kuri yra su ja susijusi. Jos nuomonė pridedama prie atitinkamo biudžeto projekto.

10. Jungtinei priežiūros institucijai padeda sekretoriatas, kurio užduotys nustatomos darbo tvarkos taisyklėse.

25 straipsnis

Duomenų saugumas

1. Europolas imasi reikiamų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų šios Konvencijos įgyvendinimą. Priemonės yra reikalingos tik tais atvejais, kai su jomis susijusios pastangos yra proporcingos priemonių tikslui –  užtikrinti saugumą.

2. Automatizuoto duomenų tvarkymo Europole atžvilgiu kiekviena valstybė narė ir Europolas įgyvendina priemones, skirtas tam, kad:

1) pašaliniai asmenys neturėtų prieigos prie asmens duomenų tvarkymui naudojamos duomenų tvarkymo įrangos (įrangos prieigos kontrolė);

2) užkirstų kelią neleistinam duomenų laikmenų skaitymui, kopijavimui, pakeitimui ar pašalinimui (duomenų laikmenų kontrolė);

3) užkirstų kelią neleistinam duomenų įvedimui ir neleistinam laikomų asmens duomenų tikrinimui, keitimui ar naikinimui (saugojimo kontrolė);

4) užkirstų kelią leidimo neturintiems duomenų perdavimo įrangą naudojantiems asmenims naudoti automatizuoto duomenų tvarkymo sistemas (naudotojo kontrolė);

5) užtikrintų, kad asmenys, kurie turi leidimą naudoti automatizuoto duomenų tvarkymo sistemą, turėtų prieigą tik prie duomenų, dėl kurių jiems išduotas prieigos leidimas (duomenų prieigos kontrolė);

6) užtikrintų, kad būtų galima patikrinti ir nustatyti, kurioms institucijoms asmens duomenys gali būti perduodami naudojant duomenų perdavimo įrangą (perdavimo kontrolė);

7) užtikrintų, kad vėliau būtų galima patikrinti ir nustatyti, kokie asmens duomenys buvo įvesti į automatizuoto duomenų ar duomenų tvarkymo sistemas ir kada bei kas tuos duomenis įvedė (įvedimo kontrolė);

8) užkirstų kelią neleistinam asmens duomenų skaitymui, kopijavimui, keitimui ar panaikinimui perduodant asmens duomenis ar siunčiant duomenų laikmenas (siuntimo kontrolė);

9) užtikrintų, kad įrengtos sistemos pertraukties atveju galėtų būti nedelsiant atkurtos (regeneravimas);

10) užtikrintų, kad sistemos funkcijos veiktų be trūkumų, kad apie funkcijų sutrikimą būtų nedelsiant pranešama (patikimumas) ir kad saugomi duomenys dėl sistemos netinkamo funkcionavimo nebūtų iškraipomi (integralumas).

V  ANTRAŠTINĖ DALIS

TEISINIS STATUSAS, ORGANIZACINĖ STRUKTŪRA IR FINANSINĖS NUOSTATOS

26 straipsnis

teisnumas

1. Europolas yra juridinis asmuo.

2. Europolas kiekvienoje valstybėje narėje naudojasi kuo plačiausiu juridiniams asmenims pagal tos valstybės įstatymus galimu teisiniu ir sutartiniu veiksnumu. Europolas gali įsigyti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, juo disponuoti ir būti teisinių procedūrų šalimi.

3. Europolas yra įgaliotas sudaryti sutartį dėl pagrindinės būstinės su Nyderlandų Karalyste ir su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis institucijomis, kaip jos apibūdintos 10 straipsnio 4 dalyje, reikalingus susitarimus dėl konfidencialumo pagal 18 straipsnio 6 dalį, taip pat kitus susitarimus pagal Tarybos, remiantis šia Konvencija ir Europos Sąjungos sutarties VI antraštine dalimi, vieningai nustatytas taisykles. 

27 straipsnis

Europolo organai

Europolo organai yra:

1) valdyba,

2) direktorius,

3) finansų kontrolierius,

4) finansų komitetas.

28 straipsnis

Valdyba

1. Europolas turi valdybą. Valdyba:

1) dalyvauja plečiant Europolo tikslus (2 straipsnio 2 dalis);

2) vieningai apibrėžia ryšių palaikymo pareigūnų teises ir pareigas Europolui (5 straipsnis);

3) vieningai sprendžia, kiek ryšių palaikymo pareigūnų valstybės narės gali siųsti į Europolą (5 straipsnis);

4) rengia įgyvendinimo taisykles, reglamentuojančias duomenų bylų tvarkymą (10 straipsnis);

5) dalyvauja priimant taisykles, reglamentuojančias Europolo santykius su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis institucijomis, kaip jos apibūdintos 10 straipsnio 4 dalyje (10, 18 ir 42 straipsniai);

6) vieningai sprendžia dėl indeksų sistemos sudarymo detalių (11 straipsnis)

7) dviejų trečdalių balsų dauguma tvirtina duomenų bylų užvedimą (12 straipsnis)

8) gali teikti nuomones dėl jungtinės priežiūros institucijos pastabų ir ataskaitų (24 straipsnis);

9) nagrinėja problemas, kurias jai pateikia jungtinė priežiūros institucija (24 straipsnio 5 dalis);

10) sprendžia dėl paieškų informacinėje sistemoje teisinio pobūdžio tikrinimo tvarkos detalių (16 straipsnis);

11) dalyvauja skiriant ir atleidžiant direktorių ir direktoriaus pavaduotojus (29 straipsnis);

12) prižiūri tinkamą direktoriaus pareigų ėjimą (7 ir 29 straipsniai);

13) dalyvauja priimant nuostatus dėl darbuotojų (30 straipsnis);

14) dalyvauja rengiant susitarimus dėl konfidencialumo ir priimant nuostatas dėl konfidencialumo apsaugos (18 ir 31 straipsniai);

15) dalyvauja sudarant biudžetą, įskaitant steigimo planą, rengiant auditą ir tvirtinant, kaip direktorius įvykdė biudžetą (35 ir 36 straipsniai);

16) vieningai priima penkerių metų finansinį planą (35 straipsnis);

17) vieningai skiria finansų kontrolierių ir prižiūri, kaip jis eina savo pareigas (35 straipsnis);

18) dalyvauja priimant finansinį reglamentą (35 straipsnis);

19) vieningai tvirtina susitarimo dėl pagrindinės būstinės sudarymą (37 straipsnis);

20) vieningai priima taisykles dėl Europolo pareigūnų patikimumo patikrinimo;

21) dviejų trečdalių balsų dauguma sprendžia ginčus tarp valstybės narės ir Europolo arba tarp valstybių narių dėl kompensacijos, mokamos taikant atsakomybę už neleistiną ar neteisingą duomenų tvarkymą (38 straipsnis);

22) dalyvauja keičiant šią Konvenciją;

23) yra atsakinga už bet kurias kitas Tarybos jai skirtas užduotis, ypač užtikrinant šios Konvencijos įgyvendinimą.

2. Valdybą sudaro kiekvienos valstybės narės po vieną skiriami atstovai. Kiekvienas valdybos narys turi vieną balsą.

3. Kiekvienam valdybos nariui gali atstovauti pakaitinis narys; tikrajam nariui nedalyvaujant, pakaitinis narys gali naudotis jo balso teise.

4. Europos Bendrijų Komisija kviečiama dalyvauti valdybos posėdžiuose be balso teisės. Tačiau valdyba gali nuspręsti rinktis ir be Komisijos atstovo.

5. Tikrieji arba pakaitiniai valdybos nariai turi teisę valdybos posėdžiuose būti lydimi ir konsultuojami atitinkamų valstybių narių specialistų.

6. Valdybai pirmininkauja Taryboje pirmininkaujančios valstybės narės atstovas.

7. Valdyba vieningai priima savo darbo tvarkos taisykles.

8. Susilaikymas balsuojant neužkerta kelio valdybai priimti sprendimus, kurie turi būti priimami vieningai.

9. Valdyba renkasi bent du kartus per metus.

10. Kiekvienais metais valdyba vieningai patvirtina:

1) bendro pobūdžio pranešimą apie Europolo veiklą praėjusiais metais;

2) pranešimą apie Europolo būsimą veiklą atsižvelgiant į valstybių narių veiklos reikalavimus bei finansinių ir darbuotojų išteklių Europole galimybes.

Šie pranešimai pateikiami Tarybai Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka.

29 straipsnis

Direktorius

1. Europolui vadovauja direktorius, kurį ketverių metų vieną kartą atnaujinamai kadencijai skiria Taryba, vieningai spręsdama Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, gavusi valdybos nuomonę.

2. Direktoriui padeda keli direktoriaus pavaduotojai, kurių skaičių nustato ir kuriuos ketverių metų vieną kartą atnaujinamai kadencijai šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka skiria Taryba. Jų užduotis išsamiau apibrėžia direktorius.

3. Direktorius yra atsakingas už:

1) Europolui skirtų užduočių atlikimą;

2) kasdienį administravimą;

3) personalo valdymą;

4) tinkamą valdybos sprendimų rengimą ir įgyvendinimą;

5) biudžeto projekto, steigimo plano projekto bei penkerių metų finansavimo plano projekto rengimą ir Europolo biudžeto vykdymą;

6) visas kitas šioje Konvencijoje arba valdybos jam skiriamas užduotis.

4. Direktorius už savo pareigų ėjimą atsiskaito valdybai. Jis dalyvauja jos posėdžiuose.

5. Direktorius yra Europolo teisinis atstovas.

6. Direktorius ir direktoriaus pavaduotojai gali būti atleisti Tarybos sprendimu, priimamu Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka dviejų trečdalių valstybių narių balsų dauguma, gavus valdybos nuomonę.

7. Nepaisant šio straipsnio 1 ir 2 dalių, pirmoji kadencija po šios Konvencijos įsigaliojimo yra penkeri metai direktoriui, ketveri metai – jo tiesioginiam pavaduotojui ir treji metai – direktoriaus antrajam pavaduotojui.

30 straipsnis

Darbuotojai

1. Europolo direktorius, direktoriaus pavaduotojai ir darbuotojai savo veiksmuose vadovaujasi Europolo tikslais ir užduotimis ir nesiekia gauti pavedimų iš jokios vyriausybės, institucijos, organizacijos ar asmens už Europolo ribų, išskyrus atvejus, kai numatyta kitaip šioje Konvencijoje, ir nepažeisdami Europos Sąjungos sutarties VI antraštinės dalies.  

2. Direktorius yra atsakingas už direktoriaus pavaduotojus ir Europolo darbuotojus. Jis samdo ir atleidžia darbuotojus. Parinkdamas darbuotojus, jis atsižvelgia ne tik į jų asmeninį tinkamumą ir profesinę kvalifikaciją, bet ir į būtinumą užtikrinti atitinkamą visų valstybių narių piliečių ir oficialių Europos Sąjungos kalbų atstovavimą.

3. Išsamios nuostatos nustatomos nuostatuose dėl darbuotojų, kuriuos, gavusi valdybos nuomonę, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka vieningai patvirtina Taryba.

31 straipsnis

Konfidencialumas

1. Europolas ir valstybės narės imasi atitinkamų priemonių apsaugoti informaciją, kurią, remiantis šia Konvencija, Europolas gauna arba kuria jis keičiasi ir kuriai yra taikomi konfidencialumo reikalavimai. Šiuo tikslu Taryba vieningai patvirtina atitinkamas valdybos parengtas ir Tarybai Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka pateiktas konfidencialumo taisykles.

2. Tais atvejais, kai Europolas yra patikėjęs asmenims slaptą informaciją, valstybės narės įsipareigoja, Europolo direktoriui paprašius, pagal savo nacionalines nuostatas atlikti savo piliečių patikrinimą saugumo požiūriu ir šiuo tikslu teikti viena kitai pagalbą. Atitinkama institucija pagal nacionalines nuostatas Europolui praneša tik patikrinimo dėl saugumo išvadas, kurios Europolui yra privalomos.

3. Kiekviena valstybė narė ir Europolas duomenų tvarkymą Europole gali patikėti tik tiems asmenims, kurie turi specialų parengimą ir yra perėję saugumo patikrinimą.

32 straipsnis

Įsipareigojimai dėl diskretiškumo ir konfidencialumo

1. Europolo organai, jų nariai, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai susilaiko nuo bet kokių veiksmų ir nuomonės reiškimo, kurie gali pakenkti Europolui ar jo veiklai.

2. Europolo organai, jų nariai, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai, taip pat bet kuris kitas specialaus diskretiškumo ar konfidencialumo įsipareigojimo saistomas asmuo privalo neatskleisti jokių faktų ar informacijos, kurią sužinojo eidamas savo pareigas ar atlikdamas savo veiklą, jokiam neįgaliotam asmeniui ar visuomenei. Tai netaikoma faktams ar informacijai, kuri yra pernelyg nereikšminga, kad reikėtų konfidencialumo. Įsipareigojimai dėl diskretiškumo ir konfidencialumo taikomi net palikus tarnybą ar darbą arba nutraukus veiklą. Apie pirmame sakinyje nustatytą specialų įsipareigojimą praneša Europolas ir duodamas perspėjimas apie teisines bet kurio pažeidimo pasekmes; apie tokį pranešimą daromas atitinkamas įrašas.

3.  Europolo organai, jų nariai, direktoriaus pavaduotojai, Europolo darbuotojai ir ryšių palaikymo pareigūnai, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodyto įsipareigojimo saistomi asmenys negali duoti parodymų teisme ar ne teisme arba daryti pareiškimų apie faktus ar informaciją, kurią sužinojo eidami savo pareigas ar atlikdami savo veiklą, be direktoriaus leidimo, o direktorius – be valdybos leidimo.

Direktorius arba valdyba, atsižvelgdami į konkrečią bylą, teikia teisminei institucijai ar bet kuriai kitai kompetentingai institucijai savo nuomonę dėl reikiamų priemonių pagal tai institucijai taikytiną nacionalinę teisę; tos priemonės gali būti arba priderinti procesinius veiksmus parodymams duoti, kad būtų užtikrintas informacijos konfidencialumas, arba, jei atitinkama nacionalinė teisė tai leidžia, atsisakyti teikti informaciją apie duomenis, jeigu tai nepaprastai svarbu Europolo ar valstybės narės interesams apsaugoti.

Tais atvejais, kai valstybės narės teisės aktai numato teisę atsisakyti duoti parodymus, asmenys, kurių prašoma duoti parodymus, turi gauti leidimą tai daryti. Leidimą duoda direktorius, o direktoriui duoti parodymus leidimą duoda valdyba. Tais atvejais, kai ryšių palaikymo pareigūnas yra prašomas duoti parodymus dėl informacijos, kurią jis gauna iš Europolo, toks leidimas duodamas gavus valstybės narės, atsakingos už atitinkamą pareigūną, sutikimą.

Be to, jeigu numatoma, kad parodymai gali apimti informaciją ir žinias, kurias valstybė narė perdavė Europolui arba kurios aiškiai yra susijusios su valstybe nare, šios valstybės narės nuomonė dėl tokių parodymų turi būti gauta prieš duodant atitinkamą leidimą.

Leidimą duoti parodymus gali būti atsisakoma duoti tik tais atvejais, jeigu to reikia viršesniems Europolo ar valstybės narės ar valstybių, kurioms reikalinga apsauga, interesams apsaugoti.

Ši pareiga taikoma net ir palikus tarnybą ar darbą arba nutraukus veiklą.     

4. Kiekviena valstybė narė bet kurį šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų įsipareigojimų dėl diskretiškumo ar konfidencialumo pažeidimą vertina kaip pareigų, nustatytų savo įstatymų dėl tarnybos ar profesinių paslapčių arba savo nuostatų dėl konfidencialios medžiagos apsaugos, pažeidimą.

Prireikus kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki šios Konvencijos įsigaliojimo dienos pagal nacionalinę teisę nustato taisykles arba nuostatas, kurios turi būti taikomos šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų įsipareigojimų dėl diskretiškumo ar konfidencialumo pažeidimams. Ji užtikrina, kad atitinkamos taisyklės arba nuostatos būtų taip pat taikomos tos valstybės narės darbuotojams, palaikantiems tarnybinius ryšius su Europolu.

33 straipsnis

Kalbos

1. Ataskaitos ir visi kiti raštai bei dokumentai valdybai yra pateikiami visomis Europos Sąjungos oficialiosiomis kalbomis; valdybos darbo kalbos yra Europos Sąjungos oficialiosios kalbos.

2. Vertimus, reikalingus Europolo darbe, parūpina Europos Sąjungos institucijų vertimo centras.

34 straipsnis

Europos Parlamento informavimas

1. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė kiekvienais metais Europos Parlamentui siunčia specialų pranešimą apie Europolo darbą. Jei ši Konvencija kokiu nors būdu keičiama, konsultuojamasi su Europos Parlamentu.

2. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba pirmininkaujančios valstybės narės paskirtas jos atstovas Europos Parlamento atžvilgiu atsižvelgia į įsipareigojimus dėl diskretiškumo ir konfidencialumo.

3. Šiame straipsnyje nustatyti įsipareigojimai neturi pažeisti nacionalinių parlamentų teisių, Europos Sąjungos sutarties K.6 straipsnio ir bendrųjų principų, taikomų santykiams su Europos Parlamentu pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį.

35 straipsnis

Biudžetas

1. Kiekvieniems finansiniams metams apskaičiuojamos visos Europolo įplaukos ir išlaidos, įskaitant jungtinės priežiūros institucijos ir pagal 22 straipsnį įsteigto sekretoriato išlaidas, ir šios lėšos įtraukiamos į biudžetą; steigimo planas yra pridedamas prie biudžeto. Finansiniai metai prasideda sausio 1 d. ir baigiasi gruodžio 31 d.

Biudžete parodytos įplaukos ir išlaidos turi būti subalansuotos.

Kartu su biudžetu parengiamas penkerių metų finansavimo planas.

2. Biudžetas finansuojamas iš valstybių narių įmokų ir kitų neplaninių įplaukų. Kiekvienos valstybės narės finansinė įmoka nustatoma pagal jos bendrojo nacionalinio produkto santykį su bendra valstybių narių bendrųjų nacionalinių produktų suma tais metais, kurie buvo prieš tuos metus, kuriems sudaromas biudžetas. Šioje straipsnio dalyje „bendrasis nacionalinis produktas“ – tai bendrasis nacionalinis produktas, nustatytas pagal 1989 m. vasario 13 d. Tarybos direktyvą 89/130/EEB, Euratomas dėl bendrojo nacionalinio produkto rinkos kainomis įvertinimo suderinimo.

3. Kiekvienais metais ne vėliau kaip iki kovo 31 d. direktorius parengia biudžeto projektą ir kitų metų steigimo plano projektą ir, juos išnagrinėjus finansų komitetui, kartu su penkerių metų finansavimo plano projektu juos pateikia valdybai.

4. Valdyba priima sprendimą dėl penkerių metų finansavimo plano. Ji sprendžia vieningai.

5. Gavusi valdybos nuomonę, Taryba ne vėliau kaip iki birželio 30 d. tų metų, kurie eina prieš finansinius metus, kuriems sudarmas biudžetas, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka patvirtina biudžetą. Ji sprendžia vieningai. Biudžeto patvirtinimas Taryboje reiškia įpareigojimą kiekvienai valstybei narei nedelsiant įmokėti jai priklausančią įmoką.

6. Direktorius vykdo biudžetą pagal šio straipsnio 9 dalyje nurodytą finansinį reglamentą.

7. Išlaidų įsipareigojimo ir apmokėjimo bei įplaukų nustatymo ir surinkimo stebėseną atlieka vienos iš valstybių narių oficialios audito įstaigos finansinis kontrolierius, kurį, spręsdama vieningai, skiria valdyba ir kuris yra jai atskaitingas. Finansiniame reglamente tam tikrų įplaukų ar išlaidų eilučių atveju gali būti numatyta finansinio kontrolieriaus atliekamos ex-post stebėsenos galimybė.

8. Finansų komitetą sudaro kiekvienos valstybės narės po vieną paskirti biudžetiniai atstovai. Jo užduotis – rengti svarstymus biudžeto ir finansavimo klausimais.

9. Taryba Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka vieningai priima finansinį reglamentą, konkrečiai nurodantį išsamias taisykles, reglamentuojančias biudžeto sudarymą, keitimą ir vykdymą bei jo vykdymo stebėseną, taip pat valstybių narių finansinių įmokų mokėjimo būdą.

36 straipsnis

Auditas

1. Visų į biudžetą įtrauktų įplaukų ir išlaidų sąskaitos kartu su balanso žiniaraščiu, rodančiu Europolo turtą ir įsipareigojimus, kasmet audituojamos pagal finansinį reglamentą. Šiuo tikslu direktorius ne vėliau kaip iki kitų metų gegužės 31 d. pateikia metinę finansinės atskaitomybės ataskaitą.

2. Auditą atlieka Europos Bendrijų Audito Rūmų jų pirmininko pasiūlymu paskirtų trijų narių jungtinis audito komitetas. Narių kadencija yra treji metai; jie keičiasi taip, kad kiekvienais metais narys, kuris yra išbuvęs audito komitete trejus metus, yra pakeičiamas. Nepaisant antro sakinio nuostatų, nario, kuris, ištraukus burtus:

- yra pirmas, kadencija yra dveji metai,

- yra antras, kadencija yra treji metai,

- yra trečias, kadencija yra ketveri metai,

pradinėje jungtinio audito komiteto sudėtyje Europolui pradėjus veiklą.

Bet kurios su auditu susijusios išlaidos padengiamos iš 35 straipsnyje nustatyto biudžeto.

3. Jungtinis audito komitetas Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka pateikia Tarybai metinės finansinės atskaitomybės audito ataskaitą; prieš tai direktoriui ir finansiniam kontrolieriui suteikiama proga pareikšti nuomonę apie audito ataskaitą ir tą ataskaitą aptaria valdyba.

4. Europolo direktorius jungtinio audito komiteto nariams teikia visą informaciją ir pagalbą, kurios jie prašo, kad galėtų atlikti savo užduotį.

5. Taryba, išnagrinėjusi metinės finansinės atskaitomybės ataskaitą, priima sprendimą dėl to, ar direktorius tinkamai įvykdė tų finansinių metų biudžetą.

6. Išsamios audito atlikimo taisyklės nustatomos finansiniame reglamente.

37 straipsnis

Susitarimas dėl būstinės

Reikalingi susitarimai dėl Europolui suteiktinų patalpų būstinės valstybėje ir toje valstybėje sudaromų sąlygų, taip pat Europolo būstinės valstybėje Europolo organų nariams, jo direktoriaus pavaduotojams, darbuotojams ir jų šeimų nariams taikytinos konkrečios taisyklės yra nustatomos Europolo ir Nyderlandų Karalystės susitarime dėl būstinės, kuris sudaromas gavus vieningą valdybos patvirtinimą.

VI  ANTRAŠTINĖ DALIS

ATSAKOMYBĖ IR TEISINĖ APSAUGA

38 straipsnis

Atsakomybė už nesankcionuotą ar neteisingą duomenų tvarkymą

1. Kiekviena valstybė narė yra pagal savo nacionalinę teisę atsakinga už bet kurią žalą, padarytą asmeniui dėl teisinių ar faktinių klaidų Europole saugomose ar tvarkomuose duomenyse. Nukentėjusioji šalis, kuri kreipiasi į teismus, turinčius jurisdikciją pagal atitinkamos valstybės nacionalinę teisę, gali pareikšti ieškinį dėl kompensacijos tik tai valstybei narei, kurioje įvyko įvykis, dėl kurio buvo padaryta žala. Valstybė narė negali teisintis, kad kita valstybė narė perdavė neteisingus duomenis, kad išvengtų savo atsakomybės pagal savo nacionalinės teisės aktus nukentėjusiosios šalies atžvilgiu.

2. Jei šios teisinės ar faktinės klaidos buvo padarytos dėl klaidingai perduotų duomenų arba dėl to, kad viena ar daugiau valstybių narių nesilaikė šioje Konvencijoje nustatytų pareigų, arba dėl to, kad Europolas neleistinai ar neteisingai laikė ar tvarkė duomenis, Europolas arba kita atitinkama valstybė narė, gavę prašymą, turi sugrąžinti kaip kompensaciją sumokėtas sumas, išskyrus atvejus, kai teritorijoje, kurioje buvo padaryta žala, valstybė narė duomenis naudojo pažeisdama šią Konvenciją.  

3. Bet kuris ginčas tarp tos valstybės narės ir Europolo ar kitos valstybės narės dėl  sugrąžinimo principo ar sugrąžinamos sumos dydžio turi būti perduotas valdybai, kuri klausimą sprendžia dviejų trečdalių balsų dauguma.

39 straipsnis

Kita atsakomybė

1. Europolo sutartinę atsakomybę reglamentuoja atitinkamai sutarčiai taikytina teisė.

2. Nesutartinės atsakomybės atveju Europolas turi nepriklausomai nuo bet kokios atsakomybės pagal 38 straipsnį atlyginti bet kokią žalą, padarytą dėl jo organų, jo direktoriaus pavaduotojų ar jo darbuotojų kaltės einant savo pareigas, jeigu ji gali būti priskiriama jiems ir nepaisant pagal valstybių narių įstatymus esamų skirtingų procedūrų reikalaujant žalos atlyginimo.

3. Nukentėjusioji šalis turi teisę reikalauti, kad Europolas susilaikytų nuo ieškinio arba jo atsisakytų.

4. Valstybių narių teismai, kompetentingi spręsti ginčus, susijusius su šiame straipsnyje nurodyta Europolo atsakomybe, nustatomi remiantis 1968 m. rugsėjo 27 d. Briuselio konvencijos dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų vykdymo civilinėse ir komercinėse bylose su pakeitimais, padarytais stojimo sutartimis, atitinkamomis nuostatomis.

40 straipsnis

Ginčų sprendimas

1. Valstybių narių ginčus dėl šios Konvencijos aiškinimo ar taikymo pradiniame etape Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka aptaria Taryba, siekdama rasti sprendimą.

2. Kai tokie ginčai per šešis mėnesius neišsprendžiami, valstybės narės, kurios yra ginčo šalys, susitarę tarpusavyje, nutaria dėl konkrečių sąlygų, kuriomis jie išsprendžiami.

3. Europolo darbuotojams mutatis mutandis taikomos Europos Bendrijų laikiniems ir pagalbiniams darbuotojams taikytinose įdarbinimo sąlygų taisyklėse nurodytos nuostatos dėl skundų. 

41 straipsnis

Privilegijos ir imunitetai

1. Europolas, jo organų nariai, Europolo direktoriaus pavaduotojai ir darbuotojai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia jų užduotims atlikti, pagal visose valstybėse narėse taikytinas taisykles nustatantį protokolą.

2. Nyderlandų Karalystė ir kitos valstybės narės tomis pačiomis sąlygomis susitaria, kad iš kitų valstybių narių komandiruoti ryšių palaikymo pareigūnai, taip pat jų šeimos nariai naudotųsi tomis privilegijomis ir imunitetais, kurių reikia ryšių palaikymo pareigūnų užduotims Europole tinkamai atlikti.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą protokolą priima Taryba, spręsdama vieningai Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka, o valstybės narės jį patvirtina pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

VII  ANTRAŠTINĖ DALIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

42 straipsnis

Santykiai su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis institucijomis

1. Tiek, kiek reikia 3 straipsnyje nustatytoms užduotims atlikti, Europolas užmezga ir palaiko bendradarbiavimo santykius su trečiosiomis institucijomis, kaip jos yra apibūdintos 10 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose. Valdyba vieningai parengia tokius santykius reglamentuojančias taisykles. Ši nuostata neįtakoja 10 straipsnio 4 ir 5 dalių ir 18 straipsnio 2 dalies nuostatų; keitimasis asmens duomenimis vyksta tik pagal šios Konvencijos II–IV antraštinių dalių nuostatas.

2. Tiek, kiek reikia 3 straipsnyje nustatytoms užduotims atlikti, Europolas taip pat gali užmegzti ir palaikyti bendradarbiavimo santykius su trečiosiomis valstybėmis ir trečiosiomis institucijomis, kaip jos yra apibūdintos 10 straipsnio 4 dalies 4, 5, 6 ir 7 punktuose. Gavusi valdybos nuomonę, Taryba, spręsdama vieningai, Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka parengia taisykles, reglamentuojančias pirmame sakinyje nurodytus santykius. Mutatis mutandis taikomas šio straipsnio 1 dalies trečias sakinys.

43 straipsnis

Konvencijos keitimas

1. Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka Taryba, remdamasi valstybės narės pasiūlymu ir pasikonsultavusi su valdyba, tiek, kiek leidžia Europos Sąjungos sutarties K.1 straipsnio 9 dalis, vieningai sprendžia dėl šios Konvencijos pakeitimų, kuriuos ji rekomenduoja valstybėms narėms priimti pagal jų atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Pakeitimai įsigalioja pagal šios Konvencijos 45 straipsnio 2 dalį.

3. Tačiau Taryba Europos Sąjungos sutarties VI antraštinėje dalyje nustatyta tvarka gali, kurios nors valstybės narės iniciatyva ir valdybai apsvarsčius šį klausimą, vieningai nuspręsti išplėsti, iš dalies pakeisti ar papildyti priede nurodytų nusikaltimų sąvokas. Be to, ji gali nustatyti naujas priede išvardytų nusikaltimų formų sąvokas.

4. Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius visoms valstybėms narėms praneša tų pakeitimų įsigaliojimo datą.

44 straipsnis

Išlygos

Šiai Konvencijai neleidžiama daryti jokių išlygų.

45 straipsnis

Įsigaliojimas

1. Šią Konvenciją valstybės narės priima pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus.

2. Valstybės narės praneša depozitarui apie savo konstitucinių reikalavimų šiai Konvencijai priimti įvykdymą.

3. Ši Konvencija įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės narės, kuri, Tarybos akto dėl šios Konvencijos sudarymo priėmimo dieną būdama Europos Sąjungos nare, paskutinė atlieka tą formalumą, pranešimo.

4. Neatmetant šio straipsnio 2 dalies, Europolas nepradeda savo veiklos pagal šią Konvenciją, kol neįsigalioja 5 straipsnio 7 dalyje, 10 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 7 dalyje, 30 straipsnio 3 dalyje, 31 straipsnio 1 dalyje, 35 straipsnio 9 dalyje, 37 straipsnyje ir 41 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti aktai.

5. Europolui pradėjus veiklą, nutraukiama Europolo narkotikų padalinio, įsteigto pagal 1995 m. kovo 10 d. bendruosius veiksmus dėl Europolo narkotikų padalinio, veikla. Tuo pat metu visa įranga, finansuota iš Europolo narkotikų padalinio bendro biudžeto, Europolo narkotikų padalinio sukurta ar pagaminta arba jam nemokamai būstinės valstybės perduota nuolat naudotis, kartu su visais to padalinio archyvais ir savarankiškai administruojamomis duomenų bylomis, tampa Europolo nuosavybe.

6. Tarybai priėmus aktą dėl šios Konvencijos sudarymo, valstybės narės, veikdamos atskirai ar bendrai, imasi visų parengiamųjų priemonių pagal nacionalinę teisę, kurios yra reikalingos Europolo veiklai pradėti.    

46 straipsnis

Naujų valstybių narių prisijungimas

1. Prie šios Konvencijos gali prisijungti kiekviena Europos Sąjungos nare tampanti valstybė.

2. Šios Konvencijos tekstas, Europos Sąjungos Tarybos parengtas prisijungiančios valstybės kalba, yra autentiškas.

3. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

4. Ši Konvencija kiekvienai prie jos prisijungiančiai valstybei įsigalioja pirmą mėnesio dieną, praėjus trims mėnesiams nuo prisijungimo dokumento deponavimo dienos, arba šios Konvencijos įsigaliojimo dieną, jei ji dar nėra įsigaliojusi minėtam laikotarpiui pasibaigus.

47 straipsnis

Depozitaras

1. Šios Konvencijos depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos Generalinis Sekretorius.

2. Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje depozitaras skelbia pranešimus, dokumentus ar informaciją apie šią Konvenciją.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.

Priimta tūkstantis devyni šimtai devyniasdešimt penktųjų metų liepos dvidešimt šeštąją dieną Briuselyje vienu originaliu egzemplioriumi, kurio tekstai airių, anglų, danų, graikų, ispanų, italų, olandų, portugalų, prancūzų, suomių, švedų ir vokiečių kalbomis yra autentiški ir kuris deponuojamas Europos Sąjungos Tarybos Generalinio sekretoriato archyvuose.

(toliau – parašai)     

______________

PRIEDAS

Nurodytas 2 straipsnyje

Sunkių tarptautinių nusikaltimų, kuriuos Europolas galėtų nagrinėti, be tų, kurie jau nustatyti 2 straipsnio 2 dalyje laikantis 2 straipsnio 1 dalyje nustatytų Europolo tikslų, sąrašas.

Nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai ar asmens laisvei:

- nužudymas, sunkus kūno sužalojimas

- neteisėta prekyba žmogaus organais ir audiniais

- asmens pagrobimas, neteisėtas veiksmų laisvės suvaržymas ir įkaitų ėmimas

- rasizmas ir ksenofobija

Nusikaltimai nuosavybei ar viešiesiems interesams, įskaitant sukčiavimą:

- organizuotas plėšimas

- neteisėta prekyba kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, įskaitant senienas ir meno kūrinius

- apgaulė ir sukčiavimas

- reketavimas ir turto prievartavimas

- neteisėtas atgaminimas ir piratavimas

- administracinių dokumentų klastojimas ir neteisėta prekyba jais

- pinigų ir mokėjimo priemonių klastojimas

- nusikaltimai informatikai

- korupcija

Neteisėta prekyba ir žala aplinkai:

- neteisėta prekyba ginklais, šaudmenimis ir sprogmenimis

- neteisėta prekyba nykstančiomis gyvūnų rūšimis

- neteisėta prekyba nykstančiomis augalų rūšimis ir veislėmis

- nusikaltimai aplinkai

- neteisėta prekyba hormoninėmis medžiagomis ir kitomis augimą skatinančiomis medžiagomis

Be to, pagal 2 straipsnio 2 dalį pavedimas Europolui nagrinėti vieną iš pirmiau išvardytų nusikaltimų reiškia, kad jis yra taip pat kompetentingas nagrinėti su tuo nusikaltimu susijusią pinigų plovimo veiklą ir susijusius nusikaltimus.

2 straipsnio 2 dalyje išvardytų nusikaltimų atžvilgiu, šioje Konvencijoje:

- „nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir radioaktyviosiomis medžiagomis“ – tai 1980 m. kovo 3 d. Vienoje ir Niujorke pasirašytos Branduolinių medžiagų fizinės apsaugos konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje išvardyti nusikaltimai ir nusikaltimai, susiję su branduolinėmis ir (arba) radioaktyviosiomis medžiagomis, apibrėžtomis Euratomo sutarties 197 straipsnyje ir 1980 m. liepos 15 d. Direktyvoje 80/836/Euratomas.

- „neteisėtas žmonių gabenimas“ – tai sąmoningai tikslinga veikla, kuria dėl finansinės naudos siekiama padėti atvykti, apsigyventi ar įsidarbinti Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje pažeidžiant valstybėse narėse taikomas taisykles ir sąlygas;

- „prekyba žmonėmis“ – tai asmens privertimas, naudojant smurtą ar grasinimus arba piktnaudžiaujant galia ar intrigomis, faktiškai ir neteisėtai paklusti kitiems asmenims siekiant išnaudoti jį prostitucijai, seksualiniam nepilnamečių išnaudojimui ir prievartavimui ar prekybai paliktais vaikais;

- „transporto priemonių vagystė“  – tai automobilių, sunkvežimių, puspriekabių, sunkvežimių ir puspriekabių krovinių, autobusų, motociklų, priekabinių namelių ir žemės ūkio transporto priemonių bei tokių transporto priemonių atsarginių dalių vogimas ar pasisavinimas, tokių objektų priėmimas ir slėpimas;   

- „neteisėta pinigų plovimo veikla“ – tai 1990 m. lapkričio 8 d. Strasbūre pasirašytos Europos Tarybos Konvencijos dėl pinigų plovimo ir nusikalstamu būdu įgytų pajamų paieškos, arešto bei konfiskavimo 6 straipsnio 1–3 dalyje išvardyti nusikaltimai.

2 straipsnyje ir šiame priede nurodytus nusikaltimus kompetentingos nacionalinės institucijos vertina pagal valstybės narės, kuriai jos priklauso, nacionalinę teisę. 

______________

Pareiškimas

40 straipsnio 2 dalis

„Toliau nurodytos valstybės narės sutaria, kad tokiais atvejais jos sistemingai perduos svarstomo klausimo nagrinėjimą Europos Bendrijų Teisingumo Teismui:

- Belgijos Karalystė;

- Danijos Karalystė;

- Vokietijos Federacinė Respublika;

- Graikijos Respublika;

- Ispanijos Karalystė;

- Prancūzijos Respublika;

- Airija;

- Italijos Respublika;

- Liuksemburgo Didžioji Kunigaikštystė;

- Nyderlandų Karalystė;

- Austrijos Respublika;

- Portugalijos Respublika;

- Suomijos Respublika;

- Švedijos Respublika.“

______________

PRIEDAS

PROTOKOLAS

parengtas vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais

AUKŠTOSIOS SUSITARIANČIOSIOS ŠALYS,

SUSITARĖ dėl šių prie Konvencijos pridedamų nuostatų:

1 straipsnis

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas pagal šiame Protokole išdėstytas sąlygas turi jurisdikciją pateikti preliminarius nutarimus dėl Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo (toliau - Europolo konvencija) aiškinimo.

2 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė jai pasirašant šį Protokolą arba bet kada vėliau padarytu pareiškimu gali priimti Europos Bendrijų Teisingmo Teismo jurisdikciją pateikti preliminarius nutarimus dėl Europolo konvencijos aiškinimo vadovaujantis 2 dalies a arba b punkto sąlygomis.

2. Valstybė narė, daranti pareiškimą pagal šio straipsnio 1 dalį, gali nurodyti, kad:

a) bet kuris tos valstybės teismas, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę negali būti apskundžiami teismine tvarka, gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą priimti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu ir su Europo konvencijos išaiškinimu susijusiu klausimu, jei tas teismas mano, jog tą klausimą būtina išspręsti, kad būtų galima priimti sprendimą, arba

b) bet kuris tos valstybės teismas gali prašyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismą pateikti preliminarų nutarimą jo nagrinėjamoje byloje iškilusiu klausimu, susijusiu su Europolo konvencijos aiškinimu, jei tas teismas mano, jog tokio nutarimo tuo klausimu reikia, kad jis galėtų priimti sprendimą.

3 straipsnis

1. Taikomas Protokolas dėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statuto ir Teisingumo Teismo darbo reglamentas.

2. Pagal Europos Bendrijų Teisingumo Teismo statutą bet kuri valstybė narė, nesvarbu, ar ji pateikė pareiškimą vadovaudamasi 2 straipsniu, ar ne, turi teisę išdėstyti Europos Bendrijų Teisingumo Teismui faktus arba pateikti rašytines pastabas bylose, iškeltose pagal 1 straipsnį.

4 straipsnis

1. Valstybės narės priima šį Protokolą laikydamosi atitinkamų savo konstitucinių reikalavimų.

2. Valstybės narės depozitarui praneša apie šio Protokolo priėmimo procedūrų pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus atlikimą ir siunčia jam kiekvieną pagal 2 straipsnį padarytą pareiškimą.

3. Šis Protokolas įsigalioja praėjus devyniasdešimt dienų nuo tos dienos, kurią šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pranešimą pateikia valstybė, kuri, būdama Europos Sąjungos nare priimant Tarybos aktą dėl šio Protokolo parengimo, tą formalumą atliko paskutinė. Tačiau šis Protokolas įsigalioja ne anksčiau kaip tuo pat metu, kai įsigalioja Europolo konvencija.

5 straipsnis

1. Bet kuri valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos valstybe nare, gali prisijungti prie šio Protokolo.

2. Prisijungimo dokumentai deponuojami depozitarui.

3. Europos Sąjungos Tarybos parengtas šio Protokolo tekstas prisijungiančios valstybės narės kalba yra autentiškas.

4. Šis Protokolas kiekvienai prie jo prisijungiančiai valstybei įsigalioja praėjus devyniasdešimt dienų nuo jos prisijungimo dokumento deponavimo arba nuo šio Protokolo įsigaliojimo dienos, jei jis dar nebuvo įsigaliojęs pasibaigus minėtam devyniasdešimties dienų laikotarpiui.

6 straipsnis

Šio Protokolo nuostatas priima kiekviena valstybė, kuri tampa Europos Sąjungos nare ir prisijungia prie Europolo konvencijos pagal jos 46 straipsnį.

7 straipsnis

1. Kiekviena valstybė narė, būdama šio Protokolo Aukštąja Susitariančiąja Šalimi, gali siūlyti jo pakeitimus. Kiekvienas pakeitimo pasiūlymas siunčiamas depozitarui, o šis perduoda jį Tarybai.

2. Pakeitimus priima Taryba, kuri rekomenduoja juos priimti valstybėms narėms, atitinkamai laikantis savo konstitucinių reikalavimų.

3. Taip priimti pakeitimai įsigalioja pagal 4 straipsnio nuostatas.

8 straipsnis

1. Šio Protokolo depozitaras yra Europos Sąjungos Tarybos generalinis sekretorius.

2. Depozitaras Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje skelbia su šiuo Protokolu susijusius pranešimus, dokumentus ar informaciją.

______________

PAREIŠKIMAS

dėl vienalaikio Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo ir Protokolo dėl tos konvencijos aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais priėmimo

Europos Sąjungos valstybių narių Vyriausybių atstovai, susitikę Taryboje,

pasirašydami Tarybos aktą, kuriuo sudaromas Protokolas dėl Konvencijos dėl Europos policijos biuro įsteigimo aiškinimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismo preliminariais nutarimais,

norėdami užtikrinti, kad minėta konvencija nuo jos įsigaliojimo būtų aiškinama kiek įmanoma veiksmingiau ir vienodžiau,

pareiškia esą norintys imtis atitinkamų veiksmų, kad nacionalinės procedūros priimant Konvenciją dėl Europos policijos biuro įsteigimo ir Protokolą dėl jos aiškinimo būtų kuo greičiau vienalaikiai užbaigtos.

Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šį pareiškimą

______________

Pagal 2 straipsnį padaryti pareiškimai

Pasirašydamos šį Protokolą, toliau nurodytos valstybės pareiškė, kad jos pripažino Europos Bendrijų Teisingumo Teismo jurisdikciją pagal 2 straipsnio tvarką:

Prancūzijos Respublika ir Airija 2 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta tvarka;

Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika, Portugalijos Respublika ir Suomijos Respublika 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatyta tvarka.

PAREIŠKIMAI

Belgijos Karalystė, Vokietijos Federacinė Respublika, Graikijos Respublika, Italijos Respublika, Liuksemburgo Didžioji Hercogystė, Nyderlandų Karalystė, Austrijos Respublika ir Portugalijos Respublika pasilieka teisę savo nacionalinėje teisėje numatyti galimybę, kad, Europolo konvencijos aiškinimo klausimui iškilus nacionaliniame teisme, kurio sprendimai pagal nacionalinę teisę yra neapskundžiami teismo tvarka, tas nacionalinis teismas turės perduoti klausimą Teisingumo Teismui.

Švedijos Karalystės vardu pareiškimas(-ai) bus padaryti 1996 m. rudenį; Danijos Karalystės ir Ispanijos Karalystės vardu pareiškimai bus padaryti priėmimo metu.

Belgijos, Nyderlandų ir Liuksemburgo Vyriausybės dar kartą atkreipia dėmesį į būtinumą kuo greičiau pasiekti panašų į šiuo Protokolu nustatytą sprendimą dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismui aiškinti Konvenciją dėl informacijos technologijos naudojimo muitinės tikslams ir Konvenciją dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos.

Vadovaudamasi savo pozicija dėl jurisdikcijos perdavimo Europos Bendrijų Teisingumo Teismui aktuose, sudarytuose pagal Europos Sąjungos sutarties VI antraštinę dalį, Italijos Vyriausybė yra tos nuomonės, kad į šiuo Protokolu nustatytą panašų sprendimą reikėtų priimti dėl Konvencijos dėl informacijos technologijos naudojimo muitinės tikslams ir dėl Konvencijos dėl Bendrijų finansinių interesų apsaugos.

______________