LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS IR

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL TURIZMO IR REKREACIJOS SCHEMŲ IR PLANŲ (PROJEKTŲ) RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2004 m. birželio 17 d. Nr. 4-246/D1-341

Vilnius

 

Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos turizmo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507) 23 straipsniu bei vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 10 punktą,

tvirtiname Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisykles (pridedama).

 

 

 

ŪKIO MINISTRAS                                                                                                  PETRAS ČĖSNA

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. birželio 17 d.

įsakymu Nr. 4-246/D1-341

 

Turizmo ir rekreaciJos schemų IR planų (projektų) rengimo taisyklės

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios Turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja nacionalinio, regiono, rajono teritorijų specialiojo planavimo, t. y. turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, turizmo ir rekreacijos teritorijų planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu.

2. Šiomis Taisyklėmis turi vadovautis planavimo organizatoriai, rengėjai, planavimo sprendinius derinančios, tvirtinančios ir teritorijų planavimo priežiūrą vykdančios institucijos, fiziniai ir juridiniai asmenys, dalyvaujantys turizmo ir rekreacijos plėtros specialiojo planavimo procese.

3. Pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra skiriami turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) lygmenys:

3.1. nacionalinis – visa valstybės teritorija;

3.2. regiono – valstybės teritorijos dalis, išsiskirianti administraciniu (apskričių) principiniu funkciniu bendrumu;

3.3. rajono – regiono dalys, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) konkrečiu funkciniu bendrumu.

4. Valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą – turizmo ir rekreacijos schemų ir planų (projektų) (toliau – Schema (planas)) rengimo, derinimo ir svarstymo procedūrų kontrolę, tikrinimą, ar planavimo dokumentų sprendiniai atitinka teritorijų planavimo įstatymo (Taisyklių priedo (toliau – Priedas) 2 punktas), kitų teisės aktų, taip pat teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų (Priedo 10 punktas) bei šių Taisyklių reikalavimus – vykdo:

4.1. nacionalinio lygmens ir regiono lygmens –Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija;

4.2. rajono lygmens – apskrities viršininko administracija.

5. Schemų (planų) sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Rekreaciniai ištekliai – gamtinės ar kultūrinės aplinkos savybės, tinkamos žmonių visaverčiam fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Rekreacinė infrastruktūra – rekreacinei veiklai organizuoti reikalingi viešosios turizmo infrastruktūros ir kiti aptarnavimo objektai.

Rekreacinė teritorija – vietovė, turinti gamtines ar kultūrines aplinkos savybes ir sąlygas visaverčiam žmonių fiziniam bei dvasiniam poilsiui organizuoti.

Rekreacinių teritorijų sistema – rekreacinių teritorijų, lankytinų ir turizmo paslaugų objektų, siejamų turistinėmis trasomis ir(ar) kelių (gatvių) tinklu, apibrėžtas teritorinis junginys.

Turizmo centras – gyvenamoji vietovė (miesto, miestelio), išsiskirianti turizmo ištekliais ir turizmo paslaugų infrastruktūros išvystymu bei galimybėmis formuoti turistų srautus.

Turizmo paslaugų infrastruktūra – turizmo paslaugoms teikti reikalingi objektai (statiniai).

Turizmo ištekliai – turistinį interesą turintys objektai ar vietovės.

Turizmo ir rekreacijos schema – specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatoma rekreacinės infrastruktūros bei turizmo paslaugų objektų plėtojimo bendroji koncepcija.

Turizmo (rekreacijos) planas (projektas) – specialiojo planavimo dokumentas, kuriame numatomas viešosios turizmo (rekreacinės) infrastruktūros objektų išdėstymas, šių objektų bei gretimų teritorijų naudojimo ir apsaugos priemonės.

Turizmo paslauga – fizinių ir juridinių asmenų veikla, kuria tenkinami turistų kelionės organizavimo, apgyvendinimo, maitinimo, vežimo, informacijos, pramogų ir kiti poreikiai.

Viešoji turizmo infrastruktūra – visuomenės lankymui ar poilsio veiklai organizuoti rekreacinėse teritorijose privaloma stacionari ar laikina įranga higienos poreikiams tenkinti ir atliekoms surinkti, teritorijos lankymui skirta informacijos įranga ir kita infrastruktūra (turistinės trasos ar takai, poilsio ir nakvynės aikštelės bei įrenginiai ir kiti aptarnavimo objektai) (Priedo 1 punktas).

7. Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos turizmo įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Priedo 1, 2 punktai) bei kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

 

II. Turizmo ir rekreacijos SPECIALIOJO teritorijų PLANAVIMO OBJEKTAS IR UŽDAVINIAI

 

8. Turizmo ir rekreacijos specialiojo teritorijų planavimo objektas yra rekreacinių teritorijų sistema ir jos dalys bei viešoji turizmo infrastruktūra (Priedo 1, 2 punktai).

9. Rekreacinės teritorijos gali būti nustatomos Lietuvos Respublikos teritorijos bendrajame plane, apskričių ir savivaldybių teritorijų bendruosiuose planavimo dokumentuose, specialiuosiuose planavimo dokumentuose, juose rekreacinėms teritorijoms priskiriant teritorijas, pasižyminčias rekreaciniais ištekliais, ir teritorijas, turinčias turizmo paslaugų ar rekreacinę infrastruktūrą (Priedo 1 punktas).

10. Rekreaciniams ištekliams priskiriama: gamtos ištekliai (miškai, gyvenamųjų vietovių želdynai, vandens telkiniai ir jų pakrantės, tinkamos arba galimos pritaikyti žmonių poilsiui ir pramogoms, mineralinio vandens ir gydomojo purvo telkiniai, gamtos paveldo objektai; kultūros paveldo objektai; kitos rekreacijai skirtos teritorijos bei turizmo paslaugų ir poilsio infrastruktūros objektai (Priedo 1 punktas).

11. Turizmo ir rekreacijos specialiojo teritorijų planavimo uždaviniai yra šie:

11.1. formuoti rekreacinių teritorijų sistemą, nustatyti teritorijų turizmo ir rekreacijos plėtojimo kryptis, prioritetus bei priemones, siekiant sukurti racionalų turizmo paslaugų objektų tinklą bei šių paslaugų struktūrą ir įvairovę, racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti turizmo ir rekreacijos išteklius (Priedo 1, 2 punktai);

11.2. sudaryti prielaidas formuoti turizmo centrus ir sąlygas plėtoti turizmo paslaugas bei viešąją turizmo infrastruktūrą, planuoti (rezervuoti) tikslinio naudojimo teritorijas rekreacinės infrastruktūros objektams statyti (Priedo 1, 2, 3 punktai);

11.3. nustatyti rekreacinių teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentus bei numatyti visuomenės lankymui ir poilsio veiklai skirtose rekreacinėse teritorijose įrengti reikalingą rekreacinę infrastruktūrą (Priedo 1, 2, 3 punktai);

11.4. patenkinti visuomenės poreikius ir suderinti valstybės, savivaldybių, įmonių, fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, plėtojančių turizmo verslą, interesus plėtojant turizmo paslaugas, saugant turizmo ir rekreacijos išteklius ir užtikrinant darnią teritorijų plėtrą (Priedo 1, 2, 3 punktai);

11.5. detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų arba kitų specialiųjų planų sprendinius (Priedo 1, 2, 3 punktai);

11.6. pagerinti investicinę aplinką, skatinti investicijas plėtoti turizmo ir rekreacinę veiklą.

 

III. PLANAVIMO ORGANIZATORIAI, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS

 

12. Turizmo ir rekreacijos specialiojo teritorijų planavimo (toliau – Planavimas) organizatoriai yra šie:

12.1. Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos;

12.2. įstatymų nustatyta tvarka Vyriausybės įgaliotos institucijos;

12.3. apskrities viršininkas;

12.4. savivaldybės administracijos direktorius;

12.5. juridiniai asmenys, taip pat kitų įstatymų nustatytais atvejais – fiziniai asmenys.

13. Schemą (planą) rengti turi teisę juridiniai asmenys, jeigu jų įstatuose numatyta teritorijų planavimo veikla ir Planavimui vadovauja atitinkamos kvalifikacijos aukštąjį išsilavinimą turintis specialistas, ir fiziniai asmenys, jeigu jų kvalifikacija atitinka įstatymo (Priedo 2 punktas) reikalavimus.

14. Schemos (plano) rengėjas parenkamas teisės akto (Priedo 5 punktas) nustatyta tvarka.

15. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Schemos (plano) rengėju, jam pateikia:

15.1. sprendimą rengti Schemą (planą);

15.2. planavimo darbų programą (planavimo užduotį);

15.3. planavimo sąlygas;

15.4. išrašą iš Teritorijų planavimo dokumentų registro (Priedo 7, 8 punktai) apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus (jei tokia informacija disponuoja Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojas) teritorijų planavimo dokumentus;

15.5. parengtų programų, veiklos planų ar galimybių studijų, atliktų tyrimų ataskaitų ir kitų planavimo dokumentų bei priimtų sprendimų turizmo plėtros srityje kopijas.

16. Schemos (plano) rengėjas turi teisę susipažinti su Teritorijų planavimo dokumentų registro duomenimis ir nustatyta tvarka gauti informaciją, susijusią su Planavimo objektu (Priedo 7, 8 punktai).

17. Schemos (plano) rengimas finansuojamas iš valstybės, savivaldybės biudžeto, šalies ir užsienio paramos fondų bei programų ar kitų teisėtai gautų lėšų.

18. Preliminari Schemos (plano) parengimo kaina gali būti apskaičiuojama vadovaujantis teisės akte (Priedo 12 punktas) pateiktomis rekomendacijomis, o galutinė – taikant Viešųjų pirkimų įstatymą (Priedo 5 punktas).

 

IV. PLANAVIMO PROCESAS

 

19. Planavimo procesas pradedamas Planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Schemos (plano) rengimo ar atnaujinimo.

20. Planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, Schemos (plano) rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas (Priedo 2 punktas).

21. Schemos (plano) rengimo parengiamasis etapas:

21.1. Planavimo organizatorius nustato planavimo tikslus ir uždavinius, parengia ir patvirtina planavimo darbų programą, prireikus atlieka tyrimus, viešai informuoja visuomenę apie sprendimą dėl Schemos (plano) rengimo pradžios ir planavimo tikslų;

21.2. Planavimo organizatorius raštu kreipiasi į institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo pagal teisės aktų (Priedo 1, 2, 11 punktai) reikalavimus ir terminus. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir Planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, Planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti turizmo ir rekreacijos planavimo dokumentus, tačiau apie tai po penkių darbo dienų nuo sąlygų išdavimo termino pabaigos raštu praneša planavimo sąlygas turėjusiai išduoti valstybės institucijai. Planavimo sąlygas rengia ir išduoda šios institucijos:

21.2.1. nacionalinio lygmens Schemai (planui) rengti: Aplinkos ministerija, Kultūros ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Ūkio ministerija, Žemės ūkio ministerija arba nustatyta tvarka jų įgaliotos institucijos, apskričių viršininkai;

21.2.2. regiono lygmens Schemai (planui) rengti: Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento regioniniai padaliniai, apskričių viršininkai, savivaldybių administracijų direktoriai, Automobilių kelių direkcija ir valstybės įmonė „Regiono keliai“;

21.2.3. rajono lygmens Schemai (planui) rengti – apskrities viršininkas, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas, Kultūros vertybių apsaugos departamento teritorinis padalinys, Visuomenės sveikatos centras, Automobilių kelių direkcija ir valstybės įmonė „Regiono keliai“.

22. Schemos (plano) rengimo etapą (Priedo 1, 2 punktai) sudaro planuojamos teritorijos esamos būklės analizė, koncepcijos parengimas, sprendinių konkretizavimas:

22.1. turizmo ir rekreacijos būklės ir potencialių plėtros galimybių planuojamoje teritorijoje analizė bei probleminių situacijų nustatymas (Priedo 1 punktas):

22.1.1. turizmo ir rekreacijos išteklių (gamtos, kultūros, žmogiškųjų) analizė, teritorinis išsidėstymas ir galimybių vertinimas;

22.1.2. turizmo paslaugų infrastruktūros analizė ir plėtros galimybių vertinimas;

22.1.3. viešosios turizmo infrastruktūros analizė ir plėtros galimybių vertinimas;

22.1.4. rekreacinių teritorijų aplinkos būklės ir kokybės analizė;

22.1.5. esamų turizmo srautų vertinimas ir prognozė (pagal atliktus tyrimus), turizmo srautų reguliavimo poreikio vertinimas;

22.1.6. institucinių sąlygų turizmo ir rekreacinei plėtrai analizė ir vertinimas;

22.2. turizmo ir rekreacijos plėtros koncepcijos parengimas (Priedo 1, 2 punktai):

22.2.1. nustatomos turizmo ir rekreacijos plėtros prioritetai bei rekreacinių teritorijų tvarkymo principai, apibrėžiama viešosios turizmo infrastruktūros tinklo struktūra, siekiant racionaliai naudoti, atkurti ir gausinti planuojamos teritorijos rekreacinius išteklius ir tenkinti visuomenės turizmo ir rekreacijos poreikius, pagerinti ar išlaikyti teritorijos ekonominę, socialinę ir ekologinę būklę;

22.2.2. nustatomas rekreacinių teritorijų ir kitų teritorijų, reikalingų rekreacinės infrastruktūros plėtrai, poreikis;

22.2.3. įvardijami plėtotini turizmo centrai, kurortinės vietovės (vietovės, turinčios gausius rekreacinius išteklius) ir potencialios poilsiaviečių (vasarnamių) statybos zonos;

22.2.4. nustatomi viešosios turizmo infrastruktūros plėtros prioritetai;

22.2.5. parengiami turizmo išteklių naudojimo principai;

22.2.6. formuluojami uždaviniai įvardytoms plėtros kryptims ir rekreacinių teritorijų tvarkymui įgyvendinti bei problemos spręsti;

22.3. Schemos (plano) sprendinių konkretizavimas (Priedo 1, 2 punktai):

22.3.1. nustatomos viešosios turizmo infrastruktūros vystymo ir erdvinio organizavimo nuostatos bei priemonės, išskiriamos (rezervuojamos) rekreacinio prioriteto zonos arba rekreacinės teritorijos rekreacinės infrastruktūros objektų vystymui;

22.3.2. pažymimos planuojamos turizmo trasos bei turizmo centrai, išdėstomi viešosios turizmo infrastruktūros objektai;

22.3.3. konkretizuojami įvardyti sprendiniai ir jų įgyvendinimo būdai, nustatant rekreacinių teritorijų tvarkymo ir išteklių apsaugos reglamentus, viešosios turizmo infrastruktūros ir kraštovaizdžio formavimo priemones, turizmo centrų tikslinio vystymo (veiklos specializacijos) kryptis;

22.3.4. nustatomi ūkinės veiklos rekreacinėse teritorijose reguliavimo reglamentai, jeigu vykdoma ūkinė veikla gali turėti neigiamą poveikį rekreaciniams ištekliams.

23. Schemos (plano) sprendinių pasekmių vertinimas (Priedo 2 punktas) yra atliekamas vadovaujantis Vyriausybės patvirtintu Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu; parengiama teritorijų planavimo dokumento sprendinių poveikio vertinimo ataskaita.

24. Vertinant sprendinių poveikį, kaip pradinis dokumentas naudojama strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos medžiaga (kai strateginis pasekmių vertinimas atliekamas įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimu).

25. Tais atvejais, kai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas, šis vertinimas atliekamas įstatymo (Priedo 2, 4 punktai) nustatyta tvarka rengiant Schemą (planą).

26. Schemos (plano) rengimo baigiamąjį etapą sudaro planavimo dokumento projekto svarstymo ir derinimo bei planavimo dokumento tvirtinimo stadijos (Priedo 2 punktas).

 

V. SCHEMOS (PLANO) SVARSTYMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS

 

27. Schemos (plano) projekto sprendinių svarstymo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūras kartu su plano rengėju atlieka Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo.

28. Planavimo dokumento projekto svarstymą ir derinimą sudaro dokumento viešo svarstymo ar konsultavimosi, derinimo su institucijomis ir ginčų nagrinėjimo procedūros, atliekamos teisės aktų (Priedo 2, 9 punktai) ir šių Taisyklių nustatyta tvarka.

29. Planavimo viešumą užtikrina Planavimo organizatorius viešai informuodamas apie planavimo dokumento rengimo pradžią ir planavimo tikslus, organizuodamas viešą svarstymą ir gautų visuomenės pasiūlymų nagrinėjimą, vykdydamas informacijos suteikimo ir konsultavimosi procedūras įstatymo (Priedo 2 punktas) nustatyta tvarka ir terminais bei vadovaudamasis Vyriausybės patvirtintais Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatais (Priedo 9 punktas).

30. Konsultavimosi metu su kompetentingomis suinteresuotomis institucijomis ir asocijuotomis turizmo verslo, savivaldos institucijomis tariamasi dėl parengtų nacionalinio ir regiono lygmens Schemų (planų) sprendinių.

31. Rajono lygmens Schemų (planų) projektai turi būti pristatyti viešame susirinkime, praėjus teisės aktuose (Priedo 2, 9 punktai) nustatytam susipažinimo su parengtu projektu terminui. Apie susirinkimo laiką ir vietą rekreacinių išteklių naudotojai informuojami raštu.

32. Tais atvejais, kai parengtos Schemos (plano) sprendinių įgyvendinimui (svarbiems valstybės, apskrities ar savivaldybės viešosios paskirties rekreacijos ir poilsio infrastruktūros objektams plėtoti (įrengti)) rezervuojamas nekilnojamasis turtas ir (ar) kai numatoma pakeisti nekilnojamojo turto būklę, naudojimo pobūdį ar paskirtį, Planavimo organizatorius apie tai turi raštu informuoti žemės ar kito nekilnojamojo turto savininkus.

33. Schemos (plano) projekto sprendiniai derinami su planavimo lygmenis sąlygas išduodančiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 21.2 punkte, teisės aktais įgaliotomis derinti institucijomis ir paties Planavimo organizatoriaus nurodytais juridiniais asmenimis. Derinimo metu planavimo sąlygas išdavusios institucijos pateikia motyvuotas išvadas dėl sprendinių derinimo. Planavimo sąlygas išdavusios institucijos sprendinius derina ir išvadas pateikia jų teisės aktais nustatytos kompetencijos ribose.

34. Savivaldybės lygmens Schemos (plano) projekto derinimas atliekamas savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje, derinimo procedūroje dalyvaujant Planavimo organizatoriui ar jo įgaliotam atstovui. Derinimo procedūros rezultatai įforminami protokole, kuris pateikiamas Planavimo organizatoriui per penkiolika darbo dienų nuo Planavimo organizatoriaus prašymo derinti Schemą (planą) pateikimo dienos.

35. Schemos (plano) projekto sprendiniai bei reglamentai turi būti suderinti su atitinkamais ir registruotais Teritorijų planavimo dokumentų registre planavimo dokumentais, neprieštarauti Turizmo įstatymui ir kitiems teisės aktams.

36. Ginčus, kilusius derinimo ir svarstymo metu, nagrinėja atitinkama teritorijų planavimo priežiūrą atliekanti institucija (Priedo 2 punktas).

37. Schemos (plano) tvirtinimą sudaro teisės aktų (Priedo 2, 7, 8, 10 punktai) nustatyta tvarka atliekamos planavimo dokumento tikrinimo, tvirtinimo ir registravimo procedūros.

38. Viešai apsvarstytą ir suderintą Schemos (plano) projektą Planavimo organizatorius pateikia patikrinti pagal atitinkamus planavimo lygmenis valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai, nurodytai šių Taisyklių 4 punkte. Patikrinimo rezultatai pateikiami patikrinimo akte.

39. Gavęs teigiamą patikrinimo aktą, Planavimo organizatorius Schemos (plano) projektą pateikia tvirtinti. Schemos (plano) sprendinius pagal atitinkamus planavimo lygmenis tvirtina:

39.1. nacionalinio lygmens – Ūkio ministerija;

39.2. regiono lygmens – apskrities viršininkas;

39.3. rajono lygmens – savivaldybės taryba arba jos įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius;

39.4. kitais įstatymų (Priedo 1, 3 punktai) nustatytais atvejais – Vyriausybės įgaliotos institucijos.

40. Patvirtinta Schema (planas) registruojama Teritorijų planavimo dokumentų registre teisės aktų (Priedo 2, 6, 7, 8 punktai) nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius visus patvirtintus schemos (plano) dokumentus privalomai pateikia registruoti Teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojui ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jo patvirtinimo.

41. Lietuvos Respublikos fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su registruotais Schemos (plano) duomenimis atitinkamoje registrą tvarkančioje institucijoje ir už nustatytą mokestį gauti jų kopijas.

 

VI. SCHEMOS (PLANO) sudėtis

 

42. Schemą (planą) sudaro sprendiniai, planavimo procedūrų dokumentai ir priedai.

43. Schemos (plano) sprendiniai yra teritorijų planavimo uždavinių, išdėstytų šių Taisyklių 22.3 punktuose, aiškinamajame rašte ir grafiškai (brėžinyje) pateikti sprendimo rezultatai. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, planavimo užduotyje nurodytu masteliu ir grafiniu žymėjimu.

44. Planavimo procedūrų dokumentai:

44.1. sprendimas dėl Schemos (plano) rengimo, planavimo sąlygos, planavimo darbų programa;

44.2. sprendinių poveikio vertinimo ataskaita ir sprendinių strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaita, kai tai atlikti nustatyta įstatymais ir kitais teisės aktais;

44.3. apie visuomenės dalyvavimą svarstyme apibendrinanti medžiaga;

44.4. derinimo ar išvadų dokumentai;

44.5. valstybinės teritorijų planavimo priežiūros institucijos patikrinimo aktas.

45. Aiškinamąjį raštą sudaro informacija (duomenys) apie planuojamos teritorijos turizmo ir rekreacijos būklės ir potencialių plėtros galimybių bei probleminių situacijų analizę bei kiti duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti atliekant planuojamos turizmo ir rekreacijos plėtros koncepcijos parengimą ir sprendinių konkretizavimą.

46. Rengiant Schemų (planų) sprendinius, turi būti atsižvelgta į šias nuostatas (Priedo 1 punktas):

46.1. rekreacinių išteklių naudotojai visuomenės ir verslo tikslais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys, teikiantys poilsio, reabilitacijos ir turizmo paslaugas. Rekreacinėse teritorijose prioritetas skiriamas poilsio ir turizmo veiklai;

46.2. visuomenės lankymui ar poilsio veiklai naudojamose rekreacinėse teritorijose, pvz., paplūdimiuose, gyvenamųjų vietovių parkuose, stovyklavietėse, apžvalgos aikštelėse, turistinėse trasose, kitose poilsio vietose, privalo būti planuojama ir įrengiama viešoji turizmo infrastruktūra;

46.3. rekreacinėse teritorijose gali būti planuojami ir statomi turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai: apgyvendinimo, pramogų ir gydyklų statiniai bei įranga, turistinių trasų, stovyklaviečių, gyvenamųjų vietovių parkų, paplūdimių ir prieplaukų bei informavimo įranga. Rekreacinėse teritorijose turizmo paslaugų, poilsio bei reabilitacinės infrastruktūros statiniai statomi vadovaujantis statybos techniniais reglamentais ir privalo atitikti normatyvinius statinio saugos ir paskirties reikalavimus.

47. Rekreacinių teritorijų naudojimo ir apsaugos priežiūrą teisės aktų nustatyta tvarka (Priedo 1 punktas) vykdo savivaldybių institucijos.

48. Rekreacinėse teritorijose draudžiama veikla, galinti pabloginti rekreacinių išteklių būklę ir kelianti pavojų asmenų saugumui ir poilsio organizavimui (Priedo 1, 13 punktai).

49. Rekreacinėse teritorijose bei valstybinių parkų rekreacinėse, ūkinėse zonose yra skatinama veikla, susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūros plėtra.

 

VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

50. Schemos (plano) sprendiniuose numatyti reikalavimai, reglamentuojantys rekreacinių teritorijų tvarkymą ir išteklių naudojimą, viešosios turizmo infrastruktūros objektų išdėstymą ir planuojamas (rezervuojamas) teritorijas šių objektų plėtrai, yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, reglamentuojančioms ūkinę veiklą, bei asmenims, vykdantiems ūkinę veiklą.

51. Schemos (plano) sprendinių galiojimas yra neterminuotas (jeigu sprendinius tvirtinanti institucija nenustatė kitaip) ir gali būti keičiamas įstatymo (Priedo 2 punktas) ir šių Taisyklių nustatyta tvarka.

52. Schemos (plano) sprendiniai gali būti peržiūrimi ir prireikus koreguojami, papildomi naujais, atsižvelgiant į pokyčius turizmo ir rekreacijos rinkoje, paslaugų ir infrastruktūros technologijų, turizmo išteklių ir aplinkos kokybės raidą, kitus turizmo ir rekreacijos plėtrai svarbius veiksnius. Schemos (plano) sprendiniai gali būti atnaujinami:

52.1. pasikeitus atitinkamo bendrojo plano ar aukštesnio lygmens planavimo dokumento nuostatoms ir sprendiniams, reglamentuojantiems turizmo plėtrą;

52.2. jei situacija nebeatitinka Schemoje (plane) pateiktų duomenų ir jei tai turi įtakos turizmo ir rekreacijos plėtrai svarbiems veiksmams;

52.3. pakeitus strategines valstybės nuostatas turizmo ir rekreacijos, aplinkosaugos, kultūros paveldo apsaugos ar kitose srityse;

52.4. išaugus turizmo ir rekreacijos paslaugų bei infrastruktūros poreikiui, kai jo negali tenkinti Schemoje (plane) numatytos ir jau įgyvendintos priemonės.

53. Schemą (planą) keičiant taikomos tos pačios rengimo, derinimo, svarstymo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, kaip ir rengiant Schemą (planą) iš naujo.

54. Asmenys, pažeidę šių Taisyklių reikalavimus, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų Schemų (planų) sprendinių, atlyginama Civilinio kodekso, Žemės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčai dėl žalos atlyginimo sprendžiami teismo tvarka.

55. Ginčus dėl nacionalinio ir regiono lygmens Schemų (planų) rengimo nustatytų procedūrų pažeidimų nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, rajono lygmens – apskrities viršininko administracija teisės aktų nustatyta tvarka.

______________


Turizmo ir rekreacijos schemų ir

planų (projektų) rengimo taisyklių

priedas

 

TAISYKLĖSE NURODYTŲ TEISĖS AKTŲ SĄRAŠAS

 

1. Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas (Žin., 1998, Nr. 32-852; 2002, Nr. 123-5507).

2. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617).

3. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902).

4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092).

5. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (Žin.,1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809; 2002, Nr. 118-5296).

6. Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymas (Žin., 1996, Nr. 86-2043).

7. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatai ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų bankų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417).

8. Teritorijų planavimo dokumentų registravimo Teritorijų planavimo dokumentų registre tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 323 (Žin., 2000, Nr. 76-2307).

9. Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099).

10. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906).

11. Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028).

12. Teritorijų planavimo darbų kainos skaičiavimo metodikos bendrosios nuostatos, patvirtintos Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministro 1996 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 63 (Žin., 1996, Nr. 49-1192; 2001, Nr. 19-613).

13. Rekreacinių teritorijų naudojimo, planavimo ir apsaugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. D1-35 (Žin., 2004, Nr. 18-554).

______________