LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS PROKURORŲ ETIKOS KODEKSO IR PROKURORŲ ETIKOS KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2004 m. balandžio 30 d. Nr. I-68
Vilnius
1. Tvirtinu:
2. Pavedu Generalinės prokuratūros struktūrinių padalinių ir teritorinių prokuratūrų vyriausiesiems prokurorams su Lietuvos prokurorų etikos kodeksu ir Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatais supažindinti prokurorus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68
LIETUVOS PROKURORų ETIKOS KODEKSAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos prokurorų etikos kodeksas (toliau – kodeksas) nustato elgesio ir profesinės etikos (veiklos) normas, kurių privalo laikytis prokurorai atlikdami tarnybą prokuratūroje.
2. Šio kodekso paskirtis – reglamentuoti prokurorų tarpusavio santykius tarnybos ir ne tarnybos metu, taip pat santykius su teisinio proceso dalyviais, Lietuvos piliečiais ir kitais asmenimis.
3. Asmuo, nusprendęs dirbti prokuroru, savarankiškai ir sąmoningai pasiryžta tarnauti žmonėms ir teisingumui, pripažįsta šio kodekso normas ir privalomus etikos principus.
4. Šis kodeksas parengtas pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Prokuratūros įstatymo reikalavimus, Jungtinių Tautų kongreso patvirtinto dokumento“Prokurorų veiklos gairės“, Tarptautinės prokurorų asociacijos patvirtinto dokumento“Profesinės atsakomybės standartai ir prokurorų pagrindinių pareigų bei teisių išdėstymas“ nuostatas, taip pat pagal Europos Tarybos Ministrų Komiteto priimtą rekomendaciją Rec (2000)19 „Prokuratūros vaidmuo kriminalinės justicijos sistemoje“ ir Parlamentinės Asamblėjos rekomendaciją Rec 1604(2003) „Prokuratūros vaidmuo teisinės valstybės demokratinėje visuomenėje“.
II. PROKURORŲ ETIKOS PRINCIPAI IR REIKALAVIMAI
5. Prokuroras, kaip valstybės pareigūnas, yra nepriekaištingos reputacijos ir padėdamas teismui vykdyti teisingumą, gindamas asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus laikosi šiame kodekse nustatytų normų ir profesinės etikos principų:
teisingumo,
padorumo,
nešališkumo,
nepiktnaudžiavimo,
savarankiškumo,
konfidencialumo,
solidarumo,
pagarbos įstatymui,
atsakomybės.
5.1. Teisingumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.1.1. visada veikti protingai ir teisingai, priimti apgalvotus ir teisėtus sprendimus, prireikus paskelbti priimamų sprendimų motyvus ir argumentus;
5.1.2. vadovautis tuo, kad asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką, yra laikomas nekaltu tol, kol nėra pripažintas kaltu pagal įstatymą;
5. 2. Padorumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.2.1. iš anksto nežadėti jokių sprendimų, elgtis sąžiningai ir padoriai, savo pavyzdžiu formuoti nepriekaištingą prokuroro reputaciją, neatidėliojant pripažinti, atsiprašyti ir ištaisyti padarytas klaidas;
5.2.2. nešmeižti kitų, neskleisti gandų ir paskalų, be reikalo nekritikuoti kolegų, tarpusavio bendravimą grįsti mandagumu ir tolerancija;
5. 3. Nešališkumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.3.1. su visais asmenimis elgtis vienodai nešališkai, nepaisant jų tautybės, socialinės kilmės ir padėties, lyties, rasinės ar etninės kilmės, kalbos, amžiaus, religinių įsitikinimų, politinių pažiūrų, seksualinių ar kitokių nuostatų;
5.3.2. su žiniasklaidos atstovais, politikais, teisinio proceso dalyviais elgtis santūriai, objektyviai, vengti familiarumo ar priešiškumo;
5.3.3. nusišalinti nuo pareigos arba sprendimo priėmimo, kai yra pažeista psichologinė pusiausvyra arba tenka vertinti savo, šeimos narių ar kitų artimų asmenų interesus.
5.4. Nepiktnaudžiavimo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.4.1. neleisti savo elgesiu ar veikla susiformuoti nuomonei, kad prokuroras piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais, tarnybine padėtimi ar turi korupcinių interesų;
5.4.2. nesinaudoti tarnybine valdžia, siekiant paveikti kitų asmenų sprendimus, kai jie gali sukelti privačių ir viešųjų interesų konfliktą;
5. 5. Savarankiškumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.5.1. įgyvendinti Konstitucijoje ir Prokuratūros įstatyme įtvirtintą nuostatą – būti nepriklausomam ir turint neliečiamumo statusą veikti savarankiškai visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, laikantis Pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugos konvencijos;
5.5.2. gerbti politinio neutralumo principą – nepriklausyti jokiai politinei partijai ar politinei organizacijai ir nesusieti su ja ar jos nariais tarnybinės veiklos, nereikšti prokuratūroje savo politinių pažiūrų;
5.5.3. nepaklusti valstybės politiko, valstybės ar teisėsaugos institucijos pareigūno nurodymams ir prašymams, jeigu jie savo forma ir turiniu aiškiai prieštarauja įstatymams, šio kodekso normoms, kitiems teisės aktams.
5.6. Konfidencialumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.6.1. nekomentuoti prokuratūroje turimos konfidencialios informacijos ar neskelbtinų duomenų, susilaikyti nuo nepatikrintos ar kitų prokurorų turimos tarnybinės informacijos skelbimo ir platinimo be jų žinios;
5.6.2. neskelbti be teisinio ir moralinio pagrindo teisminio nagrinėjimo, ikiteisminio tyrimo ar prokurorinio patikrinimo duomenų visuomenei arba suinteresuotiems asmenims;
5.7. Solidarumo principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.7.1. keistis informacija, kurią kolega turėtų žinoti, kad tinkamai atliktų savo pareigas, tobulinti profesinius įgūdžius ir gilinti žinias, jas perduoti mažesnę profesinę patirtį turintiems prokurorams;
5.7.2. susilaikyti nuo nepagrįstų ir viešų komentarų apie kitų prokurorų darbą, padėti kolegoms apsiginti nuo šmeižto žiniasklaidoje, neadekvačios kritikos ar profesinio diskriminavimo;
5.8. Pagarbos įstatymui principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.8.1. vienodai rodyti pilietinę ir profesinę pagarbą tarptautinės ir nacionalinės teisės normoms, pripažinti ir skatinti įstatymo taikymo viršenybę;
5.8.2. dalyvauti teisėkūros procese, nusikalstamumo prevencijos ir teisinės valstybės principų įtvirtinimo veikloje, garantuojant įstatymo nustatytą žmogaus teisių apsaugą, laisvių ir orumo neliečiamumą;
5.9. Atsakomybės principas.
Vadovaudamasis šiuo principu, prokuroras privalo:
5.9.1. vengti tarnybos ir ne tarnybos metu žodžiais arba savo elgesiu paniekinti ar žeminti prokuroro, kaip valstybės pareigūno, ir prokuratūros, kaip valstybės institucijos, vardą;
5.9.2. nepriimti paslaugų, nuolaidų, dovanų ar kitokio prielankumo, jeigu tai daroma pažeidžiant šio kodekso, kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus ir tuo siekiama paveikti prokurorą ar išvengti atsakomybės;
III. SU PROKURORO ETIKA NESUDERINAMI POELGIAI
6. Siekdamas teisingumo ir baudžiamųjų priemonių veiksmingumo, prokuroras sąžiningai vykdo proceso įstatymus, generalinio prokuroro įsakymus, šio kodekso nuostatas, bendradarbiauja su tarptautinėmis teisėsaugos institucijomis ir ikiteisminio tyrimo specialistais, padeda užtikrinti teisėtumą ir įgyvendinti bausmės neišvengiamumą.
7. Prokuroras:
7.1. vadovaudamas nusikalstamų veikų tyrimui ar organizuodamas jų tyrimą, netoleruoja faktų, kai renkant ir pateikiant įkalčius nepaisoma etikos normų ir principų, o įtarimai pareiškiami be pakankamo teisinio pagrindo;
7.2. vengia familiarumo ir tokių situacijų, kurios galėtų neigiamai paveikti tiek jo, tiek jam pavaldžių prokurorų ar ikiteisminio tyrimo pareigūnų nešališkumą ir jų procesinių sprendimų teisingumą;
7.3. gindamas teisėtus interesus visada yra gerai susipažinęs su bylos aplinkybėmis ir įstatymais, atstovaudamas valstybei ir piliečiams aktyviai dalyvauja tiriant ir nagrinėjat nusikalstamas veikas, kitus teisės pažeidimus;
7.4. visokeriopai remia teismų autoritetą ir teismo proceso orumą, griežtai laikosi teismo proceso tvarkos, gerbia teisėjų nepriklausomumą ir nešališkumą, vengia frazių ar užuominų, kurios galėtų įžeisti teismą ar gynybą, kitus teismo proceso dalyvius;
8. Nagrinėdamas gautus pareiškimus, prašymus ir skundus, yra kantrus, objektyvus ir korektiškas. Visus savo sprendimus pareiškėjui paaiškina suprantamai, atsižvelgdamas į situaciją, asmens išsilavinimą, amžių, kitas fizines ir psichines savybes.
9. Prokuroras vengia ryšių, kurie kenktų jo ir prokuratūros reputacijai. Jeigu artimas giminaitis ar šeimos narys tampa teisinio proceso dalyviu ir dėl to gali kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktas, prokuroras apie tai praneša aukštesniajam prokurorui.
10. Veiksmai, pažeidžiantys prokuroro priesaikos nuostatas, jeigu jie neužtraukia tarnybinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, vertinami kaip prokuroro vardą žeminantis poelgis ir šio kodekso normų bei principų pažeidimas.
11. Piktybinis netiesos sakymas ar kitoks apgaudinėjimas, vartojimas įžeidžiančių žodžių ar gestų, dėvėjimas tarnybos metu netvarkingos aprangos ar netinkamas prokuroro atributų nešiojimas, pažeidžiant nustatytas taisykles, vertinamas kaip šio kodekso normų ir principų pažeidimas.
12. Buvimas tarnyboje apsvaigusiam nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, fiktyvus nedarbingumo pateisinimas, tarnybos laiko ar darbo priemonių ir technikos naudojimas ne pagal paskirtį, jeigu tai neužtraukia tarnybinės, administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, vertinama kaip šio kodekso normų pažeidimas.
13. Viešas tarnybinio ginklo demonstravimas, be tikslo jį panaudoti pagal paskirtį, gąsdinimas juo šeimos narių ar kitų asmenų, jeigu tai nėra nusikalstama veika, vertinamas kaip Prokurorų asmens apsaugos priemonių kontrolės nuostatų ir šio kodekso normų ir principų pažeidimas.
IV. POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMAS
15. Prokuroro poelgiai, veiksmai ar sprendimai (elgesys ir veikla), pažeidžiantys šio kodekso normas ir etikos principus, neleistini ir užtraukia šio kodekso 16 straipsnyje nustatytą atsakomybę.
16. Šio kodekso normų ir etikos principų pažeidimus tiria Prokurorų etikos komisija (toliau – komisija) pagal jai suteiktą kompetenciją.
17. Komisija, nustačiusi, kad prokuroras, vykdydamas tarnybines pareigas, ignoruoja etikos principus ar pažeidžia šio kodekso normas, gali taikyti tokias poveikio priemones:
pažeidimo pripažinimą,
įpareigojimą nutraukti neetišką elgesį,
įpareigojimą atsiprašyti,
įspėjimą,
sprendimo (informacijos) paskelbimą,
siūlymą atlyginti moralinę žalą.
18. Komisija, nustačiusi prokuroro veikloje ne tik šio kodekso normų ar etikos principų pažeidimų, bet ir priesaikos sulaužymo, įstatymų pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančio poelgio požymių, vadovaudamasi Prokuratūros įstatymo 38 straipsniu, perduoda medžiagą generaliniam prokurorui ir siūlo nustatyta tvarka atlikti tarnybinį patikrinimą.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Prokuroras, sakydamas viešas kalbas, rašydamas straipsnius, bendraudamas su visuomenės informavimo priemonėmis, yra dalykiškas ir santūrus, dėsto gerai apgalvotas mintis, suvokdamas, kad jos gali būti suprastos kaip visos prokuratūros nuomonė.
21. Etikos, Atrankos ir Atestacijos komisijos imasi priemonių užtikrinti, kad šiame kodekse, Prokuratūros įstatyme, tarptautiniuose teisės aktuose nustatytos moralės ir etikos normos būtų žinomos kiekvienam prokurorui ir pretendentui į prokurorus.
22. Esant pagrindui manyti, kad prokuroras savo poelgiais, veiksmais ar sprendimais pažeidė etikos principus dėl sveikatos būklės, komisija teikia generaliniam prokurorui išvadą dėl siūlymo nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą pagal Prokurorų sveikatos tikrinimo tvarkos nuostatų reikalavimus.
23. Prireikus prokuroras turi teisę asmeniškai kreiptis su prašymu į komisiją ir gauti vertinimo išvadą ar jo veikla atitinka šio kodekso normų ir principų reikalavimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro
2004 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. I-68
PROKURORŲ ETIKOS KOMISIJOS VEIKLOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Prokurorų etikos komisijos veiklos nuostatai (toliau – nuostatai) nustato Prokurorų etikos komisijos darbo, posėdžių šaukimo ir vedimo, sprendimų priėmimo tvarką, Prokurorų etikos kodekso (toliau – Etikos kodeksas) pažeidimų nagrinėjimo ir vertinimo procedūrą, prokuroro, kurio elgesys ar veikla nagrinėjama posėdyje, teises ir pareigas.
2. Prokurorų etikos komisijos (toliau – komisija) paskirtis – tirti ir vertinti Etikos kodekso normų ir privalomų principų pažeidimus.
4. Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Prokuratūros įstatymu, Etikos kodeksu, Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo tvarkos, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatais, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.
II. KOMISIJOS TIKSLAS IR VEIKLA
6. Komisijos tikslas – užtikrinti, kad prokurorai laikytųsi Etikos kodekso normų ir principų reikalavimų.
7. Komisija:
7.1. nagrinėja generalinio prokuroro (jo pavaduotojų), Generalinės prokuratūros, teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų tarnybinius pranešimus, paskelbtą žiniasklaidoje informaciją, prokuratūros personalo, kitų fizinių ar juridinių asmenų prašymus ir skundus (toliau – skundus), gautus nustatyta tvarka dėl prokurorų padarytų Etikos kodekso normų ir principų pažeidimų;
7.2. vertina aplinkybes, susijusias su nagrinėjama veikla, ir savo sprendimais siekia, kad prokuroro elgesys ir sprendimai atitiktų etikos principų ir Etikos kodekso normų reikalavimus;
7.3. nagrinėja asmeninius prokuroro prašymus (toliau – prašymus), parengia išvadą, ar jo poelgiai, veiksmai ir sprendimai (toliau – elgesys ir veikla) atitinka Etikos kodekso normas ir principus;
7.4. nustačiusi, kad prokuroras savo poelgiais, veiksmais ar sprendimais, pažeidė etikos principus dėl sveikatos būklės, teikia generaliniam prokurorui išvadą dėl siūlymo pagal Prokurorų sveikatos tikrinimo tvarkos nuostatų reikalavimus nurodyti prokurorui pasitikrinti sveikatą;
7.5. nustačiusi priesaikos sulaužymo, įstatymų pažeidimo, tarnybinio nusižengimo ar prokuroro vardą žeminančių poelgių požymius, teikia siūlymą generaliniam prokurorui dėl medžiagos nagrinėjimo ir vertinimo pagal Prokuratūros įstatymo, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatų reikalavimus;
III. KOMISIJOS NARIŲ STATUSAS
8. Komisijos sudėtį tvirtina generalinis prokuroras įsakymu. Komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas (pirmininko siūlymu) išrenkami pirmajame komisijos posėdyje.
9. Komisijos pirmininkas (jo pavaduotojas):
9.4. paskiria komisijos narį parengti medžiagą ir sprendimo projektą pagal gautą tarnybinį pranešimą ar skundą dėl prokuroro elgesio ar veiklos atitikties Etikos kodekso normų reikalavimams;
9.5. paveda komisijos nariui parengti išvadą pagal gautą prokuroro prašymą dėl jo ar kolegų elgesio atitikties etikos principams ir Etikos kodekso nuostatoms;
10. Komisijos pirmininko pavaduotojas atlieka komisijos pirmininko pareigas, kai šis negali jų atlikti dėl ligos, ilgalaikio išvykimo ar kitų svarbių priežasčių.
11. Komisijos narys:
12. Komisijos sekretoriumi paskiriamas prokuratūros valstybės tarnautojas generalinio prokuroro įsakymu. Jis nėra komisijos narys.
13. Komisijos sekretorius:
14. Komisijos pirmininko (jo pavaduotojo), nario įgaliojimai pasibaigia:
IV. ETIKOS PAŽEIDIMO TYRIMO VADA IR PAGRINDAS
17. Etikos pažeidimas netiriamas, o pradėtas tyrimas nutraukiamas, jeigu nuo Etikos kodekso normų pažeidimo nustatymo praėjo vieneri metai.
18. Etikos pažeidimo tyrimo vada – generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratūros departamento (skyriaus), teritorinių prokuratūrų vyriausiųjų prokurorų motyvuotas tarnybinis pranešimas, prokuratūros personalo, kitų asmenų skundas dėl prokuroro elgesio ar veiklos, turinčios Etikos kodekso normų ir principų pažeidimo požymių.
19. Tyrimas taip pat gali būti pradedamas, jeigu prokuroras mano, kad yra pažemintas kolegų, kitų asmenų, žiniasklaidos ir dėl to pateikė prašymą.
V. ETIKOS PAŽEIDIMO TYRIMAS
21. Komisijos pirmininkas, gavęs tarnybinį pranešimą ar pareiškimą dėl Etikos kodekso normų pažeidimo, priima vieną iš šių sprendimų:
21.1. nenagrinėti tarnybinio pranešimo ar skundo, jeigu yra suėję Prokuratūros įstatymo, Tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo nuostatų ar šių nuostatų nustatyti kreipimosi į komisiją terminai;
21.2. pranešti prokurorui ar pareiškėjui apie komisijos priimtą sprendimą pradėti etikos pažeidimo tyrimą;
22. Komisijos narys, tikrindamas tarnybinį pranešimą, skundą ar prašymą, turi teisę:
22.1. organizuoti prokuroro elgesio ir veiklos patikrinimą, susipažinti su jo atliekamu darbu, proceso dokumentais, padaryti jų kopijas;
22.2. pareikalauti iš prokuroro išsamaus paaiškinimo. Jeigu toks paaiškinimas negaunamas per nurodytą laiką, tyrimas pradedamas be paaiškinimo;
VI. KOMISIJOS POSĖDŽIAI, SPRENDIMAI IR ĮPAREIGOJIMAI
24. Komisijos posėdžiai paprastai vyksta Generalinės prokuratūros patalpose. Išvažiuojamieji posėdžiai rengiami komisijos sprendimu.
26. Apie gautą tarnybinį pranešimą ar skundą ir komisijos posėdį pranešama prokurorui, kurio elgesys, veikla ar prašymas bus nagrinėjamas.
27. Komisijos posėdis bendru sprendimu gali būti uždaras, fiksuojamas vaizdo ir garso technika. Įrašai saugomi kartu su posėdžių protokolais ir kitais komisijos dokumentais.
28. Komisijos narių dalyvavimas posėdyje privalomas, neatvykimas pateisinamas tik svarbia priežastimi. Posėdis laikomas įvykusiu, jeigu jame dalyvauja ne mažiau kaip 4 komisijos nariai.
29. Komisijos nario padaryto etikos pažeidimo tyrimas ir svarstymas vyksta šių nuostatų 31 punkte nustatyta tvarka.
30. Gautą tarnybinį pranešimą, skundą ar prašymą komisijai pristato ir apie surinktą medžiagą, elgesio ar veiklos patikrinimo rezultatus, teikiamus sprendimų projektus praneša komisijos pirmininkas arba jo pavedimu komisijos narys.
31. Prokuroras, kurio prašymas, elgesys ar veikla nagrinėjami, gali turėti įgaliotą atstovą. Prokuroras ir/ar jo atstovas kviečiami į komisijos posėdį, jiems leidžiama išreikšti savo nuomonę, atsakyti į klausimus ir juos pateikti kviestiesiems asmenims.
32. Komisijos posėdis protokoluojamas, protokolą pasirašo sekretorius ar asmuo, surašęs protokolą, ir komisijos pirmininkas (jo pavaduotojas).
33. Sprendimą priima komisijos nariai balsų dauguma. Kai balsai pasiskirsto po lygiai, lemia komisijos pirmininko, o jo nesant – komisijos pirmininko pavaduotojo balsas.
35. Sprendimas dėl Etikos kodekso normų pažeidimo ir poveikio priemonių taikymo priimamas atsižvelgiant į šių nuostatų 15 punkto reikalavimus.
36. Komisija, susipažinusi su tarnybiniu pranešimu ar skundu, priima vieną iš šių sprendimų:
36.3. savo iniciatyva ar pagal gautus tarnybinius pranešimus ar skundus apsvarstyti neetišką prokuroro elgesį ar veiklą, taip pat apsvarstyti prokuroro pateiktą prašymą;
37. Komisijos sprendimu prokurorui gali būti taikomos kelios Etikos kodekse numatytos poveikio priemonės.
38. Komisijos sprendimai komisijos sutikimu išsiunčiami suinteresuotiems asmenims, skelbiami Lietuvos prokurorams arba tik Generalinės prokuratūros ar teritorinės prokuratūros prokurorams, prireikus sprendimai arba informacija skelbiami visuomenei.