LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2000 M. GRUODŽIO 28 D. ĮSAKYMO 75 „DĖL EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO IR EKOLOGIŠKŲ ŽEMĖS ŪKIO PRODUKTŲ GAMYBOS PROCESO IR PRODUKCIJOS SERTIFIKAVIMO“ PAKEITIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2003 M. KOVO 18 D. ĮSAKYMO NR. 3D-94 „DĖL EKOLOGINĖS ŽUVININKYSTĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS
2004 m. balandžio 29 d. Nr. 3D-253
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 90-4077) 2 punktą ir atsižvelgdamas į tai, kad nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos tiesiogiai bus taikomas 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. vasario 24 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 392/2004):
1. Pakeičiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. 375 „Dėl ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo ir ekologiškų žemės ūkio produktų gamybos proceso ir produkcijos sertifikavimo“ (Žin., 2001, Nr. 1-21, 2002, Nr. 84-3658):
1.2. išdėstau nauja redakcija nurodytuoju įsakymu patvirtintas Ekologinio žemės ūkio taisykles (pridedama).
2. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 18 d. įsakymą Nr. 3D-94 „Dėl ekologinės žuvininkystės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 32-1342).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375
(Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro
2004 m. balandžio 29 d.
įsakymo Nr. 3D-253 redakcija)
EKOLOGINIO ŽEMĖS ŪKIO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai gaminami, perdirbami, gabenami, laikomi, realizuojami ir sertifikuojami vadovaujantis 1991 m. birželio 24 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – Reglamentas) ir šių taisyklių nuostatomis.
2. Žemės ūkio ir maisto produktai, atitinkantys Reglamento bei šių taisyklių reikalavimus, gali būti vadinami ekologiškais produktais ir ženklinami ekologiškų produktų sertifikavimo ženklu.
II. SĄVOKOS
4. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ekologinės gamybos ūkis – ūkis, atitinkantis Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimo įstaiga – juridinis asmuo, atliekantis sertifikavimo ir kontrolės procedūras, pagal Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.
Sertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga patvirtina, kad produktas ar gamybos procesas atitinka nustatytus reikalavimus.
Sertifikatas – dokumentas, liudijantis, kad identifikuotas produktas ar gamybos procesas atitinka Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.
Desertifikavimas – procedūra, kuria sertifikavimo įstaiga pripažįsta, kad sertifikuotas produktas ar gamybos procesas nebeatitinka nustatytų reikalavimų.
Pagalbinės medžiagos – medžiagos, naudojamos produktų gamybos ir tvarkymo metu tam tikroms produktų savybėms pasiekti išskyrus pagalbines maisto perdirbimo medžiagas ir veterinarinius vaistus.
Pereinamasis laikotarpis – tai laikotarpis, per kurį ūkyje įdiegiami Reglamento ir šių taisyklių reikalavimai ir iš įprastinio ūkininkavimo pereinama į ekologinį. Pereinamojo laikotarpio pradžia yra prašymo sertifikuoti ūkį pateikimo data.
Tvarkymas – ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų perdirbimas ar realizavimas.
III. SERTIFIKAVIMAS
5. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybos procesą sertifikuoja ir jų kokybę kontroliuoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintos ekologinio žemės ūkio sertifikavimo įstaigos.
6. Sertifikavimas atliekamas tik pageidaujančiojo užsiimti ekologiškos žemės ūkio produkcijos auginimu ar tvarkymu asmens (toliau – pareiškėjas) raštišku prašymu.
7. Prašymo pateikimo formą, reikiamų dokumentų sąrašą, ūkio subjektų tikrinimo bei tikrinimo rezultatų ekspertizės, taip pat sertifikato išdavimo tvarką nustato sertifikavimo įstaiga.
8. Pareiškėjas iki einamųjų metų kovo 31 d. pateikia sertifikavimo įstaigai prašymą ir kitus reikiamus dokumentus, išskyrus tvarkymo įmones, kurios gali teikti prašymus ištisus metus.
9. Sertifikavimo įstaiga, gavusi pareiškėjo prašymą, per 30 dienų priima sprendimą dėl sertifikavimo registracijos ir sudaro su pareiškėju sertifikavimo darbų sutartį.
10. Patikrinusi ūkio subjektą, sertifikavimo įstaiga atlieka tikrinimo rezultatų ekspertizę ir priima nutarimą dėl sertifikato išdavimo. Sertifikatas išduodamas vieneriems metams.
11. Pareiškėjas apie nutarimą informuojamas raštu per 15 dienų nuo jo priėmimo, aiškiai motyvuojant atsisakymą išduoti sertifikatą. Jei pareiškėjas nesutinka su sertifikavimo įstaigos nutarimu, turi teisę kreiptis dėl išaiškinimo į sertifikavimo įstaigą. Skundų pateikimo, priėmimo ir nagrinėjimo tvarką bei procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.
12. Sertifikavimo įstaigos nutarimą pareiškėjas gali per 1 mėnesį nuo nutarimo priėmimo apskųsti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai.
13. Leidimai įvežti ekologiškus produktus iš kitų šalių išduodami Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro nustatyta tvarka.
IV. KONTROLĖ
15. Sertifikavimo įstaiga kontroliuoja, ar pareiškėjas laikosi Reglamento bei šių taisyklių, sertifikuotos produkcijos kokybę, sertifikato ir sertifikavimo ženklo naudojimą.
16. Sertifikavimo įstaiga turi teisę laikinai, bet ne ilgiau kaip vienai savaitei, sustabdyti sertifikato galiojimą ir nustatyti terminus pažeidimams pašalinti, skirti papildomą tikrinimą. Tvarką ir procedūras nustato sertifikavimo įstaiga.
17. Pasikeitus gamybos apimčiai, produkcijos pavadinimui, sudėčiai ar esant kitiems gamybos pokyčiams, taip pat dėl kokios nors priežasties pažeidus Reglamento ar šių taisyklių reikalavimus, ekologiškos žemės ūkio produkcijos gamintojas ar tvarkytojas privalo raštu informuoti sertifikavimo įstaigą.
V. GAMYBA
19. Sertifikuoti ekologinės gamybos plotai (išskyrus ekologinę bitininkystę) gali būti:
19.1. ne arčiau kaip 20 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 250 automobilių per parą, ne arčiau kaip 50 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 700 automobilių per parą, ne arčiau kaip 70 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 3000 automobilių per parą, ir ne arčiau kaip 150 m nuo kelių, kuriais pravažiuoja daugiau kaip 7000 automobilių per parą. Nuo kitų kelių ne arčiau kaip 10 m;
19.2. ne arčiau kaip 10–25 m (atsižvelgiant į naudojamą techniką ir aplinkos sąlygas) nuo laukų, kuriuose naudojami sintetiniai pesticidai;
20. Sėjomainoje reikia auginti ne mažiau kaip 20 proc. ankštinių augalų, kurie didina dirvožemio azoto kiekį ir biologinį aktyvumą, paima maisto medžiagas iš gilesnių dirvožemio sluoksnių.
22. Sėklos, vegetatyvinė medžiaga ir daigai turi būti išauginti ekologinės gamybos ūkyje. Jei negalima įsigyti šios veislės augalų ekologiškos dauginamosios medžiagos, laikinai, iki 2005 m. gruodžio 31 d., jas galima įsigyti iš įprastinių ūkių.
23. Ekologinės žuvininkystės ūkyje turi būti atkreiptas dėmesys į vandens kokybę, žuvų tankį, apsaugą nuo ekstremalios saulės kaitros, staigių temperatūros pokyčių.
24. Tiesioginis žuvininkystės tvenkinių apšvietimas, atsižvelgiant į žuvų rūšį, gali būti dirbtinai pratęstas, leidus sertifikavimo įstaigai, tačiau šviesiojo paros laikotarpio trukmė negali būti ilgesnė kaip 16 valandų per parą.
25. Tvenkinių hidrotechnikos statiniai bei gamybos priemonės negali būti nudažyti ar impregnuoti medžiagomis, kurių sudėtyje yra sintetinių ar cheminių priedų, sukeliančių žalingą poveikį gamtai ir žuvų aplinkai.
26. Ekologinės žuvininkystės ūkyje turi būti numatytos prevencinės priemonės, kad žuvys negalėtų išplaukti iš tvenkinių. Nugaišusios žuvys privalo būti nedelsiant pašalintos.
27. Ekologinėje žuvininkystėje draudžiama veisti:
28. Ekologiniai ūkiai privalo vesti Ekologinės gamybos ūkio veiklos žurnalą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 190 (Žin., 2001, Nr. 51-1792), kuris turi būti pateikiamas kontroliuojančių pareigūnų prašymu.
29. Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka ekologinės gamybos ūkiuose turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita ir nuolat saugomos visų perkamų ir parduodamų produktų bei medžiagų sąskaitos.
30. Perėjimas į ekologinę gamybą turi vykti visame ūkyje arba jo dalyje, jei ūkio subjektas raštu įsipareigoja, kad per 5-erius metus į ekologinę gamybą pereis visas ūkis. Grįžus iš ekologinio į įprastinį ūkininkavimą, ūkis jau negali būti laikomas ekologiniu. Norint vėl užsiimti ekologine gamyba, pereinamasis laikotarpis taikomas iš naujo.
31. Pereinamąjį laikotarpį sertifikavimo įstaiga, atsižvelgdama į ankstesnio ūkininkavimo būdą ir aplinkos sąlygas, gali pratęsti ar sutrumpinti iki vienerių, o daugiamečiams augalams, išskyrus pievas, ganyklas ir daugiametes žoles, iki pusantrų ekologinio ūkininkavimo metų. Pereinamuoju laikotarpiu privaloma laikytis Reglamento nuostatų bei šių taisyklių.
32. Jeigu į ekologinę gamybą pereina tik dalis ūkio, tai:
32.1. ji turi būti natūraliai ar dirbtinai atskirta nuo kitų ūkio dalių, kuriose ūkininkaujama ne pagal Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus, ir aiškiai pažymėta ūkio plane;
33. Jei tos pačios žemės ūkio mašinos naudojamos ir ekologinės, ir įprastinės gamybos ūkio dalyse, jos turi būti rūpestingai išvalomos kiekvieną kartą prieš naudojant ekologinės gamybos plotuose.
34. Jeigu į ekologinę gamybą pereina ne visas žuvininkystės ūkis, turi būti:
34.1. visuose žuvų auginimo etapuose ekologiškai ir įprastinei produkcijai įrengiami atskiri tvenkiniai;
35. Ekologinių gyvulininkystės produktų gamybai taikomas pereinamasis laikotarpis:
36. Norint pakeisti gyvulius ar paukščius arba išplėsti bandą, jei nėra galimybės jų įsigyti iš ekologinės gamybos ūkių, galima įsigyti iš įprastinių ūkių, laikantis šių sąlygų:
37. Gyvuliai ir paukščiai turi būti šeriami savo ar kituose ekologinės gamybos regiono ūkiuose išaugintais pašarais. Jei dėl kokių nors priežasčių ekologiškų pašarų trūksta, maksimalus perkamų pašarų kiekis iš įprastinio gamybos ūkio, skaičiuojant sausomis medžiagomis per parą, atrajojantiems gyvuliams neturi viršyti daugiau kaip 10 procentų, kitiems 15 procentų.
38. Žuvys turi būti šeriamos tik ekologiškais pašarais arba maitintis natūraliu maistu. Kai nėra galimybės įsigyti sertifikuotų ekologiškų pašarų ar natūralių produktų, sertifikavimo įstaigai leidus, galima naudoti iki 5 proc. (sausos masės) įprastinių pašarų.
39. Kombinuotųjų pašarų žuvims sudėtyje 50 proc. gyvūninės kilmės žaliavų turi sudaryti vandens gyvūnų baltymai. Jeigu nėra galimybės nurodytų reikalavimų įvykdyti, sertifikavimo įstaiga, gali leisti šių taisyklių 38–39 punktuose nurodytus parametrus laikinai pakeisti.
40. Gyvulius, paukščius, žuvis draudžiama šerti:
40.3. sintetiniais antioksidantais ir konservantais, karbamidu, pašarais, apdorotais cheminėmis medžiagomis, keičiančiomis spalvą, tirpumą ar pan., sintetinėmis amino rūgštimis;
41. Ekologinių bičių maitinimui, nesant galimybės įsigyti ekologiško cukraus, laikinai, iki 2005 m. gruodžio 31 d., leidžiama naudoti įprastinį cukrų.
42. Nuolat kartu laikomi gyvuliai prieš skerdimą turi būti gabenami ir laikomi kartu. Stengiantis išvengti įtampos, negalima kartu laikyti skirtingų grupių ir skirtingų lyčių gyvulių.
44. Žuvys turi būti vežamos specialiu, pritaikytu gyvoms žuvims vežti, transportu. Prieš vežant žuvys turi būti 2 valandas laikomos švariame tekančiame vandenyje, o po gabenimo turi atsigauti per pusę valandos.
45. Vežant žuvis būtina atsižvelgti į:
46. Žuvys turi būti laikomos geros kokybės vandenyje iki pat skerdimo ir paskerdžiamos netrukus, kai tik išimamos iš vandens.
49. Draudžiama:
VI. Tvarkymas
51. Ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų tvarkymo įmonės sertifikavimas yra ekologiškų produktų tvarkymo technologinio proceso ir produktų sertifikavimas.
52. Ekologiški žemės ūkio ir maisto produktai turi būti pagaminti laikantis Reglamento bei šių taisyklių reikalavimų ir sertifikuoti.
53. Ekologiškiems produktams tvarkyti leidžiama taikyti mechaninius, fizinius ir biocheminius procesus. Draudžiama ekologiškus produktus apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius tvarkymo būdus.
54. Ekstrakcija gali būti atliekama tik vandeniu, etanoliu, augaliniu arba gyvuliniu aliejumi, actu, anglies dvideginiu, azotu.
55. Filtravimo medžiagos, kurios gali chemiškai reaguoti ar modifikuoti ekologiškus produktus molekulių lygiu, draudžiamos. Filtravimo įrenginyje neturi būti asbesto, naudotų ar kitų medžiagų, kurios gali užteršti produktus.
56. Ekologiškų produktų laikymas leidžiamas šiomis sąlygomis:
57. Sertifikavimo įstaiga atestuoja pagalbines medžiagas, naudojamas ūkyje arba įmonėje, kurios nenumatytos Reglamente, tačiau atitinka Reglamento ir šių taisyklių reikalavimus.
58. Pagalbinės medžiagos atestuojamos, jeigu:
58.1. jos yra natūralios kilmės, biologiškai skylančios ir nėra bioakumuliacijos pavojaus jų susikaupimo organizmuose;
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
60. Ekologinės gamybos ūkiuose bei tvarkymo įmonėse turi būti laikomasi visų Lietuvos Respublikos teisės aktų, užtikrinančių kiekvieno žmogaus teisę į socialinį teisingumą.