LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL PELĖSINIŲ GRYBŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO PAGAL HOVARDĄ POMIDORŲ PRODUKTUOSE METODIKOS PATVIRTINIMO IR ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2001 M. GRUODŽIO 18 D. ĮSAKYMO NR. 450 BEI ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO 2002 M. LAPKRIČIO 14 D. ĮSAKYMO NR. 443 PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS

 

2004 m. balandžio 23 d. Nr. 3D-216

Vilnius

 

 

Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 18 d. nutarimo Nr. 1180 „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų peržiūros, siekiant panaikinti Europos Sąjungos reglamentų reikalavimus perkeliančių Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas ir užtikrinti reglamentų tiesioginį taikymą, tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 90-4077) 2 punktą ir atsižvelgdamas į tai, kad nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos tiesiogiai bus taikomas 1986 m. gegužės 27 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 1764/86 dėl pomidorų pagrindo produktų, už kuriuos gali būti suteikta pagalba gamybai, minimalių kokybės reikalavimų ir 1989 m. liepos 28 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 2320/89 dėl persikų sirupe ir persikų savose sultyse minimalių kokybės reikalavimų, taikant pagalbos gamybai programą (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2001 m. gegužės 22 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 996/2001:

1. Tvirtinu Pelėsinių grybų skaičiaus nustatymo pagal Hovardą pomidorų produktuose metodiką (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymą Nr. 450 „Dėl privalomųjų konservuotų kaulavaisių ir privalomųjų konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 1-13);

2.2. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 443 „Dėl žemės ūkio ministro 2001 m. gruodžio 18 d. įsakymo Nr. 450 „Dėl privalomųjų konservuotų kaulavaisių ir privalomųjų konservuotų pomidorų produktų kokybės reikalavimų patvirtinimo“ pakeitimo ir papildymo“ (Žin. 2002, Nr. 112-5021).

3. Nustatau, kad šis įsakymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos įstojimo į Europos Sąjungą dienos.

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRAS                                                                   JERONIMAS KRAUJELIS

 

SUDERINTA                                                           SUDERINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos              Respublikinio mitybos centro

2004-04-13 raštu Nr. B6-(1.8)-618                           2004-04-13 raštu Nr. 1-191

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3D-216

 

PELĖSINIŲ GRYBŲ SKAIČIAUS NUSTATYMO PAGAL HOVARDĄ POMIDORŲ PRODUKTUOSE METODIKA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši metodika parengta vadovaujantis Oficialiųjų chemikų analitikų asociacijos (AOAC) tarptautinių analizių metodu, (AOAC, 2000, 1 tomas, 945.75, 965.41, 984.25), kuri remiasi pelėsinių grybų skaičiaus nustatymu pomidorų produktuose pagal Hovardą t. y regos laukų su pelėsiniais grybais procentą, nustatomą mikroskopuojant produktus šioje metodikoje nustatytomis sąlygomis.

2. Metodika taikoma įvairiems konservuotiems pomidorų produktams – pomidorų sultims, koncentruotų pomidorų produktams (sultims, pastai, tyrei), konservuotiems pomidorams, kuriuose nematyti pelėsinių grybų vystymosi požymių.

 

II. PRODUKTŲ MĖGINIŲ ĖMIMAS

 

3. Pomidorų produktų mėginiai atrenkami pagal Greitai užšaldytų vaisių ir daržovių, vaisių sulčių, džemų ir panašių produktų kokybės tyrimo metodų, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 355 (Žin., 2000, Nr. 109-3497; 2001, Nr. 104-3727), VI skyriaus reikalavimus.

4. Naudojamos priemonės:

4.1. Hovardo kamera, turinti plokščią paviršių, apsuptą grioveliu ir iškilusiomis 0,1 mm aukščio briaunelėmis bei įrėžtu 1,382 mm skersmens apskritimu arba dviem plonomis tiesėmis, 1,382 mm atstumu viena nuo kitos;

4.2. mikroskopas pelėsiniams grybams skaičiuoti, turintis binokuliaro korpusą su pasvirusiais okuliarais, keturis parfokalinius achromatinius objektyvus – maždaug 4 ×, 10 ×, 20 × ir 40 ×; 4 vietų revolverinį objektyvo laikiklį, Abbės kondensatorius, kurių skaitmeninė aparatūra (N. A.) 0,90 ×; 10 × Hiuigenso arba plataus lauko okuliarų tiksliojo reguliavimo įtaisą, mechaninį objektinį stalelį;

4.3. refraktometras;

4.4. 400 ml cheminė stiklinė;

4.5. stiklinė lazdelė (H = 100 – 150 mm; d = 5,7 mm);

4.6. bakteriologinė kilpa;

4.7. 0,1–1,0 mm storio dengiamasis stiklas;

4.8. distiliuotas vanduo;

4.9. etanolis;

4.10. acetonas arba eteris;

4.11. gyvsidabrio stiklinis laboratorinis termometras, tinkamas matuoti nuo 0 °C iki 50°C;

4.12. laboratorinės svarstyklės iki 500 g, kurių svėrimo paklaida ne didesnė kaip 0,001 g;

4.13. laboratoriniai sietai, kurių skylučių skersmuo 0,4 mm;

4.14. detergentas (ploviklis).

 

III. MĖGINIŲ PARUOŠIMAS

 

5. Pomidorų produktai prieš analizę netermostatuojami. Kiekvienas produkcijos vienetas analizuojamas atskirai. Kiekviename mėginyje nustatomas sausųjų medžiagų kiekis pagal LST ISO 2173.

Pomidorų produktai, kuriuose yra sveiki arba tyrės pavidalo pomidorai, prieš analizę pertrinami per 0,4 mm tankumo laboratorinį sietą.

6. Cheminėje stiklinėje atsveriama 50 g analizuojamojo produkto.

7. Koncentruoti pomidorų produktai (pomidorų tyrė, pasta ar sultys) distiliuotu vandeniu praskiedžiami iki sausųjų medžiagų kiekio pagal refraktometrą (8,35 ± 0,45) % taip, kad lūžio rodiklis būtų 1,3448–1,3460 20 °C temperatūroje.

8. Skiedžiant koncentruotus pomidorų produktus distiliuoto vandens kiekis apskaičiuojamas pagal formulę:

 

m = m1 [(0,1198 × X) – 1]

čia:

m – distiliuoto vandens kiekis, g;

m1 – produkto masė, g;

X – sausųjų medžiagų kiekis, %.

9. Vandens kiekis, kurį reikia pridėti skiedžiant sūdytus pomidorų produktus, apskaičiuojamas pirmiausia pagal LST 3634 nustatant chloridų kiekį, kuris atimamas iš sausųjų medžiagų kiekio.

10. Pomidorų produktai, kuriuose yra (8,35 ± 0,45) % sausųjų medžiagų, prieš analizę neskiedžiami.

 

IV. NUSTATYMAS

 

11. Hovardo kamera paeiliui plaunama ploviklių tirpalu, distiliuotu vandeniu, etanoliu, eteriu ar acetonu.

12. Hovardo kamera išvaloma taip, kad Niutono žiedai susidarytų tarp mikroskopinio ir dengiamojo stiklelių.

13. Nuimamas dengiamasis stiklelis, gerai išmaišyto mėginio dalis skalpeliu arba bakteriologine kilpa uždedama ant centrinės plokštumos, tolygiai paskleidžiama ir uždengiama stikleliu.

Naudojama tik tiek mėginio, kad produktas siektų plokštumos kraštus, bet nepatektų į griovelius ar į kitą jų pusę (ypač svarbu, kad mėginys būtų paimtas iš gerai išmaišyto ėminio ir būtų tolygiai paskleistas ant mikroskopinio stiklelio plokštumos). Pašalinami visi netolygiai pasiskirstę preparatai, trukdantys susidaryti Niutono žiedams, arba skystis, susidaręs griovelyje ir tarp dengiamojo stiklelio bei briaunelės.

14. Mikroskopo optinė sistema reguliuojama pagal specialias kalibravimo linijas, įrėžtas Hovardo kameroje.

15. Objektinis stiklelis su preparatu dedamas po mikroskopu ir reguliuojamas taip, kad kiekvienas regos laukas užimtų 1,5 mm2 plotą (tokį plotą galima pasiekti taip reguliuojant traukomąjį vamzdelį, kad regos lauko skersmuo būtų 1,382 mm. Jeigu taip reguliuoti neįmanoma, įstatoma papildoma okuliaro diafragma su reikiamo dydžio išpjauta anga. Regos lauko ploto skersmenį galima nustatyti naudojant pakopinį mikrometrą. Kai prietaisas tinkamai sureguliuotas, tiriamo skysčio tūris viename laukelyje yra 0,15 mm2).

16. Nustatoma 90x–125x didinimo galia. Tais atvejais, kai standartiniame laukelyje pelėsinių grybų hifus identifikuoti sunku, nustatoma 200x didinimo galia (8 mm objektyvas), kad būtų galima patvirtinti anksčiau standartiniame laukelyje stebėtų pelėsinių grybų hifų tapatybę.

17. Tiriami ne mažiau kaip 4 mėginio preparatai. Kiekviename preparate tiriami ne mažiau kaip 25 regos laukai, tolygiai išsidėstę po visą preparatą. Kiekviename regos lauke žiūrima, ar yra pelėsinių grybų hifų, pagal 1 ir 2 prieduose nurodytas charakteristikas.

18. Pagal šią metodiką laukelis (ar regos laukas) laikomas teigiamu (turintis pelėsinių grybų hifų), jei vieno pelėsinių grybų hifo arba bendras dviejų ar trijų pelėsinių grybų hifų ilgis viršija vieną šeštadalį laukelio skersmens.

 

V. REZULTATŲ APSKAIČIAVIMAS

 

19. Teigiamų laukelių procentas – Hovardo skaičius apskaičiuojamas pagal formulę:

n

X = ––– × 100

n1

čia:

X – Hovardo skaičius

n – teigiamų laukelių skaičius;

n1 – stebėtų laukelių skaičius.

Gautas dydis išreiškiamas regos laukų, turinčių pelėsinių grybų hifų, procentu.

______________

 

Pelėsinių grybų skaičiaus nustatymo pagal

Hovardą pomidorų produktuose metodikos

1 priedas

 

PELĖSINIŲ GRYBŲ APIBŪDINIMAS

 

1. Lygiagrečios sienelės. Pelėsinių grybų hifai yra vamzdeliniai. Daugeliu atveju siūlo skersmuo per visą ilgį yra vienodas, todėl hifų sienelės paprastai per mikroskopą atrodo kaip lygiagrečios linijos. Kai kurių stambesnių pelėsiniuose grybų sienelės gali būti suirusios, susisukusios arba hifų šonai išsipūtę ir sienelės nelygiagrečios. Mucor ir Geotrichum genties pelėsinių grybų hifai dažnai būna kūgio pavidalo.

2. Septacija. Daugelio rūšių pelėsinių grybų siūlai suskirstyti skersinėmis sienelėmis į segmentus ar atkarpas. Kai kurie augaliniai plaukeliai atrodo suskaidyti, tačiau jų sienelės dažnai sueina į vieną tašką, sudarydamos smailą viršūnę. Mucor genties pelėsiniai grybai ir dar keletas kitų paprastai neturi skersinių sienelių.

3. Granuliuotumas. Plonasieniai, vamzdeliniai hifai turi protoplazmą, kuri matyti per ląstelės sieneles ir stipriai padidinus atrodo granuliuota arba taškuota. Aiškiausiai tai galima stebėti kai kuriuose dideliuose Mucor genties pelėsiniuose grybuose. Kai kurių pelėsinių grybų hifų sukeliančių antraknozę, protoplazmos granuliuotumo nepastebima. Kitų pelėsinių grybų hifų, pavyzdžiui, kurie aptinkami svieste, granuliuotumas išnyksta ir lieka plonasieniai, permatomi, beveik nematomi vamzdeliai. Tokius pelėsinius grybus ypač sunku suskaičiuoti. Kartais jie susisuka ir tampa panašūs į medvilnės pluoštą. Dažnai protoplazma atsiskiria, susidaro trumpų sąsajų ar grandinių linija, sujungta beveik nematomomis hifų sienelėmis.

4. Išsišakojimas. Jei pelėsinių grybų fragmentai ne per trumpi, daugelis jų gali būti labai išsišakoję. Atšakos ir pagrindinis kamienas beveik visada tokio pat skersmens. Išsišakojimas viena iš patikimiausių savybių pelėsiniams grybams atpažinti.

5. Siūlo galai. Paprastai siūlo galas būna bukas. Retai kada siūlai nusmailinti, išskyrus vaisingus hifus. Retkarčiais jie išplatėja į rutuliuką arba galvutę, ypač kai pelėsiniai grybai formuoja vaisiakūnį. Nutrauktas siūlo galas paprastai yra stačiakampis. Greta nutraukto galo esanti hifo dalis gali būti apirusi ir neturėti protoplazmos.

6. Nerefraktinė išvaizda. Hifai iš dalies atspindi šviesą. Kai kurie objektai, matomi pelėsinių grybų ruošinyje, gali būti panašūs į hifus, tačiau jie yra refraktinės išvaizdos, panašios į išsivyniojusius spiralinius sustorėjimus augalų indų sienelėse. Jie laužia šviesą taip pat kaip ir kietas stiklas arba plastikinis strypas.

______________