LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL STATYBOS TECHNINIO REGLAMENTO STR 2.05.13:2004 „STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. GRINDYS“ PATVIRTINIMO

 

2004 m. kovo 23 d. Nr. D1-127

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu,

1. Tvirtinu statybos techninį reglamentą STR 2.05.13:2004 „Statinių konstrukcijos. Grindys“ (pridedama).

2.Nustatau, kad šio įsakymo 1 punkte nurodyto statybos techninio reglamento nuostatos yra privalomos po jo įsigaliojimo pradedamiems projektuoti statiniams.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2004 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. D1-127

 

STATYBOS TECHNINIS REGLAMENTAS

STR 2.05.13:2004

 

STATINIŲ KONSTRUKCIJOS. GRINDYS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau – Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų [4.2] grindis. Reglamentas nustato tik bendruosius techninius grindų projektavimo bei įrengimo reikalavimus.

Išsamesnius grindims keliamus reikalavimus nustato normatyviniai statinio saugos ir paskirties dokumentai bei standartai.

2. Šis Reglamentas netaikomas projektuojant išardomąsias grindis, šildomąsias grindis, grindis, įrengiamas patalpose, kuriose veikia šaldymo įrenginiai, bei kitas specialių tipų grindis.

3. Reglamento nuostatos yra privalomos visiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, taip pat juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklos principus statybos srityje nustato Statybos įstatymas [4.1].

 

II. NUORODOS

 

4. Reglamente pateikiamos nuorodos į šiuos dokumentus:

4.1. Lietuvos Respublikos statybos įstatymą (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

4.2. STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ (Žin., 2003, Nr. 58-2611);

4.3. STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ (Žin., 1999, Nr. 41-1297);

4.4. STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“ (Žin., 1999, Nr. 112-3260);

4.5. STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“ (Žin., 2000, Nr. 17-424);

4.6. STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215);

4.7. STR 2.01.01(4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);

4.8. STR 2.01.01(5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2000, Nr. 8-216);

4.9. STR 2.01:01(6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“ (Žin., 1999, Nr. 107-3120);

4.10. STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ (Žin., 2003, Nr. 79-3614);

4.11. STR 2.01.04:2004 „Gaisrinė sauga. Pagrindiniai reikalavimai“ (Žin., 2004, Nr. 23-720).

4.12. „Statybos produktų degumo klasių bei atsparumo ugniai sąvadas“ (Žin., 2004, Nr. 6-120);

 

III. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

 

5. Reglamente vartojamos sąvokos ir jų apibrėžimai:

5.1. grindys – konstrukcija, įrengiama ant grunto paviršiaus arba perdangos;

5.2. poveikis – veiksniai, dėl kurių poveikio statiniui ar jo dalims atsirastų esminių reikalavimų nukrypimų. Veiksniai gali būti mechaniniai, cheminiai, biologiniai, šiluminiai ir elektromagnetiniai [4.6];

5.3. danga – viršutinis grindų sluoksnis, tiesiogiai veikiamas naudojimo metu atsirandančių poveikių;

5.4. pasluoksnis – grindų sluoksnis, paskirstantis grunto apkrovas;

5.5. hidroizoliacijos sluoksnis – sluoksnis, neleidžiantis prasisunkti grindimis pratekančiam vandeniui ir kitiems skysčiams, taip pat patekti į grindis gruntiniam vandeniui;

5.6. išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) – sluoksnis, skirtas apatiniam grindų sluoksniui ar perdangos paviršiui išlyginti, perdangos ar grindų nuolydžiui įrengti, uždengti įvairius vamzdynus, paskirstyti šilumos ir garso izoliacijos sluoksnio, taip pat ant perdangos įrengtų sluoksnių apkrovas;

5.7. tarpsluoksnis – tarpinis grindų sluoksnis, jungiantis dangą su apatiniu grindų sluoksniu arba naudojamas kaip tamprusis dangos paklotas;

5.8. agresyvioji aplinka – statinio vidaus aplinka, kuri gali daryti poveikį statybos produktams, naudojamiems įrengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas [4.6].

 

IV. GRINDIMS KELIAMI REIKALAVIMAI

 

6. Projektuojant ir įrengiant grindis būtina laikytis normatyvinių statybos techninių bei normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių konkretaus pastato grindų projektavimą ir įrengimą, taip pat šio Reglamento reikalavimų.

Pagrindiniai apsaugos nuo triukšmo charakteristikų reikalavimai, keliami projektuojamoms ir įrengiamoms grindims, pateikti STR 2.01.07:2003 [4.10].

7. Statybos produktų, naudojamų įrengiant grindis ir kitas statybines konstrukcijas, degumo klasės apibrėžtos Statybos produktų degumo klasių sąvade [4.12]. Pagrindiniai gaisrinės saugos reikalavimai ir degumo klasės nurodytos STR 2.01.04:2004 [4.11].

8. Grindys turi būti suprojektuotos ir įrengtos iš tokių statybos produktų, kurių savybės per ekonomiškai pagrįstą statinio naudojimo laiką užtikrintų esminius statinio reikalavimus [4.4-4.9].

9. Šiluminiai techniniai reikalavimai projektuojant gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų grindis nustatyti STR 2.05.01:1999 [4.3].

10. Projektuojant grindis reikia atsižvelgti į jų techninį ir ekonominį tikslingumą bei pagristumą konkrečiomis statybos sąlygomis.

11. Grindis reikia projektuoti atsižvelgiant į joms keliamus specialiuosius reikalavimus, poveikius ir klimatines sąlygas.

12. Mechaninio poveikio grindims intensyvumas nustatomas pagal 1 lentelę.

 

1 lentelė

 

Mechaninis poveikis

Mechaninio poveikio intensyvumas

labai stiprus

stiprus

vidutinis

silpnas

1

2

3

4

5

Pėsčiųjų judėjimo intensyvumas 1 m pločio praeigose per parą, žm. sk./parą

-

-

500 ir daugiau

Mažiau kaip 500

 

Vikšrinio transporto judėjimo intensyvumas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

10 ir daugiau

Mažiau kaip 10

Neleidžiama

Neleidžiama

Transporto su guminiais ratais judėjimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

Daugiau kaip 200

100-200

Mažiau kaip 100

Tik rankiniai vežimėliai

 

 

Vežimėlių su metaliniais ratais judėjimas, apvalių metalinių daiktų ridenimas vienoje eismo juostoje, vnt./parą

Daugiau kaip 50

30-50

Mažiau kaip 30

Neleidžiama

Smūgiai, kai iš 1 m aukščio krinta kieti daiktai kurių masė (kg) ne daugiau kaip

20

10

5

2

Vilkimas kietų daiktų su aštriais kampais ir briaunomis

 

Leidžiama

Leidžiama

Neleidžiama

Neleidžiama

Darbas su aštriais daiktais ant grindų (kastuvais ir kt.)

Leidžiama

Leidžiama

Neleidžiama

Neleidžiama

 

13. Skysčių poveikio grindims intensyvumas nustatomas:

13.1. mažas – nedidelis skysčių poveikis grindims; grindų paviršius sausas arba vos drėgnas; grindų danga neįmirksta, grindys nevalomos pilant iš žarnos vandenį;

13.2. vidutinis – grindys periodiškai sudrėkinamos, atsiranda dangos įmirkymas; grindų paviršius nuolat drėgnas arba šlapias; skystis, esantis dangos paviršiuje, periodiškai nuteka;

13.3. didelis – nuolat arba dažnai pasikartojantis skysčių tekėjimas dangos paviršiumi.

14. Skysčių poveikio zona dėl jų pernešimo ant avalynės padų arba transporto ratų pasklinda į visas puses nuo grindų pirminės sudrėkinimo vietos:

14.1. vanduo bei vandens tirpalai pasklinda iki 20 m;

14.2. mineraliniai tepalai ir emulsijos – 100 m.

15. Grindų plovimas (specialiai nepilant vandens) ir atsitiktinis, retas aptaškymas, nulašėjimas ir t. t. nelaikomas skysčių poveikiu grindims.

16. Patalpose su dideliu ar vidutiniu skysčių poveikiu reikia įrengti grindų nuolydžius.

17. Grindų nuolydžių dydį reikia numatyti:

17.1. 0,5-1 proc., kai dangos besiūlės ir iš plokščių (išskyrus visų tipų betonines dangas);

17.2. 1-2 proc., kai dangos iš trinkelių, plytų ir betono (visų tipų).

18. Latakų ir kanalų nuolydžiai, atsižvelgiant į naudojamas medžiagas turi būti ne mažesni už nurodytuosius. Nuolydžių kryptis turi būti tokia, kad vanduo sutekėtų į latakus, kanalus ar skysčių rinktuvus, nesusikirsdamas su važiuojamąja dalimi ir praeigomis.

19. Grindų ant perdangos nuolydį reikia įrengti naudojant kintamo storio išlyginamuosius sluoksnius, o grindų ant grunto – atitinkamai išplaniruojant pagrindo gruntą.

20. Patalpų, kuriose laikomi ar perdirbami maisto produktai, grindyse neturi būti tuštumų (oro erdvių po danga).

21. Patalpų su agresyvia chemine aplinka grindų dangoms įrengti naudojami statybos produktai turi būti atsparūs juos supančios aplinkos poveikiams.

22. Vietose, kuriose grindys jungiasi su sienomis, kolonomis, įrenginių pamatais, vamzdynais ar kitomis konstrukcijomis, išsikišančiomis virš grindų, reikia pritaisyti grindjuostes.

23. Aptaisant cheminiam poveikiui atspariose grindyse įrengtus latakus, kanalus, būtina naudoti tas pačias medžiagas, kaip ir grindų dangai.

24. Grindų dangos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad jas naudojant ir prižiūrint būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (paslydimo, kritimo, susidūrimo ir pan.) rizikos [4.7]. Esminių statinio reikalavimų įvykdymas turi būti užtikrinamas grindų projektavimo, įrengimo ir naudojimo metu numatomų atitinkamų reikalavimų ir priemonių visuma bei statybos produktų kokybe.

25. Kai grindų paviršius yra suformuotas statybos aikštelėje ar iš gamykloje pagamintų statybos produktų, šių produktų slidumas, įvertinus paviršiaus struktūrą, lemia grindų slidumą.

Slidumas įvertinamas pagal grindų paviršiaus (sausas, šlapias, apledėjęs, riebaluotas, poliruotas) sąlygas vaikščioti basiems ar įvairiai apsiavusiems žmonėms.

 

V. DANGOS

 

26. Gamybos ir pramonės, transporto, garažų, sandėliavimo paskirties pastatų [4.2] grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiant į mechaninių, skysčių, biologinių ir šiluminių poveikių intensyvumą bei pobūdį ir specialiuosius grindims keliamus reikalavimus (žr. 1 priedą).

27. Gyvenamosios, viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, kultūros, mokslo, gydymo, poilsio bei kitos paskirties pastatų [4.2] grindų dangos tipas nustatomas atsižvelgiantį pastatų paskirtį.

28. Vientisos ir plytelių dangos storis ir tvirtumas nustatomas pagal 2 lentelę.

 

2 lentelė

 

 

Mechaninio poveikio į grindis intensyvumas

 

Labai stiprus

Stiprus

Vidutinis

Silpnas

Grindų danga

Dangos storis,

mm

Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa

Dangos storis,

mm

Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa

Dangos storis,

mm

Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa

Dangos storis,

mm

Betono stiprio gniuždant markė arba dangos atsparumas, MPa

1

2

3

4

5

6

7

8

9

Betonas:

cementinis

50

B 40

30

B 30

25

B 22,5

20

B 15

mozaikinis

Nenaudojama

30

40

26

30

20

20

Polivinilacetatcemenčio arba latekscemenčio

Nenaudojama

30

40

20

30

20

20

Atsparus rūgštims

Nenaudojama

40

25

30

20

20

20

Asfaltbetonis

Nenaudojama

50

-

40

-

25

-

Cemento ir smėlio skiedinys

Nenaudojama

Nenaudojama

26

30

20

20

Metalo ir cemento skiedinys

40

50

20

50

Nenaudojama

Nenaudojama

Polivinilacetato, cemento ir pjuvenų skiedinys

Nenaudojama

Nenaudojama

20

-

15

-

Sintetinių dervų ir vandens polimerų skiedinys

Nenaudojama

Nenaudojama

Nenaudojama

2-4

-

Ksilolitas

Nenaudojama

Nenaudojama

20

-

15

-

Plytelės:

 

 

 

 

 

 

 

 

cementbetonio

Nenaudojama

40

B 30

30

B 22,5

30

B 15

mozaikinio betono

Nenaudojama

40

40

30

30

20

20

asfaltbetonio

Nenaudojama

50

-

40

-

30

-

keraminės rūgštims atsparios

Nenaudojama

50

-

30-35

-

15-20

-

šlaksitalio

Nenaudojama

Nenaudojama

15-20

-

10-15

 

tašytojo akmens

40

-

20-30

-

Nenaudojama

Nenaudojama

diabazo

Nenaudojama

Nenaudojama

20

-

15

-

cemento ir smėlio

Nenaudojama

Nenaudojama

30

30

20

20

 

29. Iš žemės, šlako, žvyro, skaldos, molio aslos, betoninių iš karščiui atsparaus betono įrengiamų grindų storis nustatomas pagal skaičiavimus, atsižvelgiant į grindų apkrovos, naudojamus statybos produktus, pagrindo grunto savybes ir priimamas ne mažesnis kaip:

29.1. žemių – 60 mm;

29.2. šlako, žvyro, skaldos ir molio aslos – 80 mm;

29.3. iš karščiui atsparaus betono – 120 mm.

30. Grindų dangos storį ir plokščių iš karščiui atsparaus betono armavimą reikia priimti pagal konstrukcijų, atremtų į tampriuosius pagrindus, kai grindis veikia nepalankiausios apkrovos, skaičiavimus.

31. Dangos iš lentų, parketo lentelių ir parketo plokščių, tvirto paviršiaus medžio drožlių ir plaušo plokščių storis nustatomas atsižvelgiant į galiojančius standartus.

32. Sporto paskirties pastatuose [4.2] grindų dangos storis nustatomas atsižvelgiant į grindis veikiančias dinamines apkrovas ir būtinumą patikimai pritvirtinti sporto įrenginius ir prietaisus prie grindų.

33. Tuščia erdvė, esanti po grindų danga iš lentų, parketo lentelių ir plokščių, neturi susisiekti su ventiliacijos ir dūmų kanalais, o patalpose, didesnėse nei 25 m2, papildomai turi būti padalyta lentų pertvaromis (4-5) x (5-6) m.

34. Tašytojo akmens (grindiniui) aukštis ir tvirtumas nustatomas pagal 3 lentelę.

 

3 lentelė

 

 

Poveikis grindims

Akmens apibūdinimas arba būdingosios ypatybės

Vikšrinio transporto judėjimas, smūgiai, kai kieti daiktai, kurių masė 30-50 kg, krinta iš 1 m aukščio

Smūgiai, kai kieti daiktai, kurių masė 10-30 kg, krinta iš 1 m aukščio

Aukštis, mm

125-160

100-120

125-160

100-120

Stipris gniuždant, MPa

100

60

 

Pastaba. Reikšmė virš brūkšnio – kai akmenys klojami ant smėlio pasluoksnio; po brūkšniu – kai akmenys klojami ant betono, žvyro, šlako ir kitų pasluoksnių.

 

35. Esant aukštesniems grindų dulkėtumo reikalavimams turi būti atlikta dangos paviršiaus apdaila pagal 2 priedą.

 

VI. PASLUOKSNIS

 

36. Grindų pasluoksnio storį ir tipą reikia parinkti atsižvelgiant į grindims daromą poveikį (žr. 3 priedą).

37. Grindų pasluoksnio medžiagų atsparumas gniuždant turi būti ne mažiau kaip:

37.1. cemento ir smėlio skiedinio, kai mechaninio poveikio intensyvumas (1 lentelė):

37.1.1. silpnas – 15 Mpa;

37.1.2. vidutinis, stiprus ir labai stiprus – 30 MPa;

37.1.3. kai skiedinio rišiklis – skystasis stiklas – 20 MPa.

38. Smulkiagrūdžio betono stipris gniuždant turi būti ne žemesnės kaip B30 markės.

 

VII. HIDROIZOLIACIJA

 

39. Grindų hidroizoliacija turi būti numatoma tik tada, kai yra vidutinis ir didelis vandens ir kitokių skysčių poveikio grindims intensyvumas (žr. 13 punktą):

39.1. vandens ir neutralių tirpalų – grindims, įrengtoms ant perdangų, susigulėjusio bei kilsnaus grunto, taip pat pagrindams ant kilsnaus grunto;

39.2. organinių tirpiklių, mineralinių tepalų ir jų emulsijų – grindims, įrengtoms ant perdangų;

39.3. rūgščių, šarmų bei jų tirpalų, taip pat gyvulinės kilmės medžiagų – grindims, įrengtoms ant grunto ir perdangų.

40. Apsaugai nuo vandens, neutraliųjų bei agresyvių cheminių skysčių patekimo reikia naudoti izolą, hidroizolą, brizolą, poliizobutileną, polivinilchlorido juostą, dvigubą polietileną bei kitas hidroizoliacines medžiagas.

41. Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas vidutinis, reikia įrengti 2 sluoksnių klijuojamąją hidroizoliaciją iš medžiagų bitumo pagrindu, arba 1 sluoksnio iš polimerinių medžiagų.

42. Kai pratekančio vandens ir kitų skysčių poveikio grindims intensyvumas didelis, taip pat po latakais, kanalais, trapais ir 1 metro spinduliu aplink juos, klijuojamosios hidroizoliacijos iš medžiagų bitumo pagrindu sluoksnių skaičius turi būti padidinamas 2 sluoksniais, o iš polimerinių medžiagų – 1 sluoksniu.

43. Neleidžiama naudoti klijuojamąją hidroizoliaciją iš medžiagų, kurių pagrindas yra bitumas, kai mineralinių tepalų, jų emulsijų arba organinių tirpiklių poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, taip pat neleidžiama naudoti hidroizoliaciją iš medžiagų, kurių pagrindas yra degutas, kai organinių tirpiklių poveikis grindims vidutinis ir didelis.

44. Prieš klojant grindų dangas, kurių sudėtyje yra cemento arba skystojo stiklo, būtina numatyti klijuojamąją hidroizoliaciją iš bitumo ar deguto, pabarstyto smėliu, kurio stambumas 1,5-5 mm.

45. Grindų, latakų, kanalų sienelių ir dugnų, įrenginių pamatų, taip pat grindų perėjimo į minėtas konstrukcijas vietose klijuojamoji hidroizoliacija, kad nepraleistų tekančio vandens ir kitų skysčių, turi būti vientisa. Grindų prijungimų prie sienų, kolonų, pamatų po įrenginiais, vamzdynų ir kitų konstrukcijų, išsikišančių virš grindų, vietose hidroizoliaciją reikia nepertraukiamai pratęsti į viršų ne mažiau kaip 300 mm virš grindų dangos lygio.

46. Kai betono pasluoksnio, įrengiamo patalpose, kuriose nėra vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, apačia yra gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zonoje, reikia numatyti įrengti hidroizoliaciją.

47. Projektuojant hidroizoliaciją, pavojingo gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo aukštį reikia numatyti atsižvelgiant į gruntinio vandens horizonto aukštį:

47.1. stambiam smėliui – 0,3 m;

47.2. vidutinio stambumo ir smulkiam smėliui – 0,5 m;

47.3. smiltiniam smėliui – 1,5 m;

47.4. smėlio priemoliui, smiltiniam priemoliui ir priesmėliui, moliui – 2,0 m.

48. Kai sieros, druskos, azoto, acto, fosforo, hipochloratinės, ir chromo rūgščių tirpalų poveikio grindims intensyvumas vidutinis ir didelis, po betono pasluoksniu reikia numatyti hidroizoliaciją.

49. Kai betono pasluoksnis įrengiamas žemiau pastato nuogrindos, patalpose, kuriose nėra vidutinio ir didelio tekančio vandens poveikio intensyvumo, reikia įrengti hidroizoliaciją.

 

VIII. IŠLYGINAMASIS SLUOKSNIS

 

50. Išlyginamasis sluoksnis (pagrindas po danga) įrengiamas tais atvejais, kai reikia:

50.1. išlyginti apatinio sluoksnio nelygų paviršių;

50.2. uždengti vamzdynus;

50.3. paskirstyti garso ir šilumos izoliacijos sluoksnio apkrovas;

50.4. užtikrinti normuojamą grindų šilumos išlaikymą;

50.5. padaryti grindų nuolydį ant perdangų.

51. Mažiausias išlyginamojo sluoksnio storis prisijungimo prie nutekamųjų latakų, kanalų ir trapų vietose turi būti:

51.1. kai jie įrengiami ant perdangos plokščių – 20 mm;

51.2. kai jie įrengiami ant garso ir šilumos izoliacijos sluoksnio – 40 mm.

52. Išlyginamojo sluoksnio storis vamzdynams uždengti turi būti 10-15 mm didesnis už vamzdžio skersmenį.

53. Išlyginamasis sluoksnis yra įrengiamas:

53.1. siekiant išlyginti apatinį sluoksnį ir uždengti vamzdynus – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip B12,5 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 15 Mpa;

53.2. siekiant sudaryti nuolydį ant perdangos – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip mažiau B7,5 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 10 Mpa;

53.3. po liejama polimerine danga – iš betono, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip mažiau B15 markės arba cemento ir smėlio skiedinio, kurio stipris gniuždant ne mažesnis kaip 20 Mpa.

54. Lengvasis betonas, iš kurio įrengiamas išlyginamasis sluoksnis, kad būtų užtikrinta normuojama grindų garso ir šilumos izoliacija, pagal stiprį gniuždant turi atitikti B5 markę.

55. Lengvojo betono išlyginamųjų sluoksnių, įrengiamų ant sluoksnio iš gniuždomų šilumos arba garso izoliacinių medžiagų, stipris lenkiant turi būti ne mažesnis kaip 2,5 Mpa.

56. Kai koncentruota grindų apkrova daugiau kaip 2 kN, ant šilumos arba garso izoliacijos sluoksnio reikia patiesti betono sluoksnį, kurio storis nustatomas skaičiavimais.

57. Išlyginamųjų gipso sluoksnių (išdžiūvusių iki nuolatinės masės būklės) stipris turi būti ne mažesnis kaip:

57.1. po išliejamomis polimerinėmis dangomis – 20 Mpa;

57.2. po visomis kitomis – 10 Mpa.

58. Medžio, cemento drožlių, gipso pluošto, gipsbetonio plokščių ar kitų izoliacinių medžiagų sluoksniai dedami atsižvelgiant į konkretaus projekto sprendinius.

59. Grindų šilumos izoliacijai gyvenamųjų pastatų pirmame aukšte ant perdangos virš nešildomų rūsių ir pogrindžių įrengiamas medžio plaušo plokščių ar kitų izoliacinių medžiagų sluoksnis.

60. Asfaltbetonio sluoksnis naudojamas tik po įlaiduoto parketo danga.

 

IX. TARPSLUOKSNIS

 

61. Nekieti grindų tarpsluoksniai (pakloto sluoksniai) (žvyro, skaldos, asfaltbetonio, smėlio, šlako) leidžiami naudoti gamybos ir pramonės paskirties pastatuose su sąlyga, kad jie bus sutankinami mechaniniais volais.

62. Molbetonio tarpsluoksnis leidžiamas naudoti tik tada, kai dedamas sausas gruntinis pagrindas.

63. Po grindimis, kurios naudojimo metu bus veikiamos agresyviųjų skysčių, gyvulinės kilmės medžiagų, organinių tirpiklių (bet kokio intensyvumo) arba vandens, neutraliųjų tirpalų, tepalų ir emulsijų (vidutinio ir didelio intensyvumo), reikia įrengti betono tarpsluoksnį. Tarpsluoksnio storis nustatomas atsižvelgiant į grindis veikiančias apkrovas, naudojamus statybos produktus ir pagrindo grunto savybes.

64. Tarpsluoksnio storis turi būti ne mažesnis kaip:

64.1. smėlio – 60 mm;

64.2. šlako, žvyro ir skaldos – 80 mm;

64.3. betono:

64.3.1. gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose (išskyrus 64.3.2 p.) [4.2] – 80 mm;

64.3.2. gamybos ir pramonės paskirties pastatuose [4.2] – 100 mm.

65. Betono tarpsluoksniui naudojamas betonas, kurio stipris gniuždant ne žemesnės kaip B22,5 markės.

66. Tais atvejais, kai atlikus skaičiavimus 100 mm storio tarpsluoksnyje, įrengtame iš B22,5 markės betono, įtempiai gaunami mažesni už skaičiuojamuosius, galima naudoti žemesnės markės betoną (bet ne žemesnės kaip B7,5), kuris atlaikytų tarpsluoksniui tenkančias apkrovas.

67. Kai koncentruota grindų su nekietuoju tarpsluoksniu apkrova yra ne mažesnė kaip 5 kN, o į grindų su betono tarpsluoksniu ne mažesnė kaip 10 kN, nurodytų tarpsluoksnių storis turi būti ne mažesnis, negu nurodyta 64 punkte. Betono tarpsluoksniui šiuo atveju reikia naudoti B7,5 markės betoną.

68. Patalpose, kurių naudojimo metu galimi dideli temperatūros svyravimai, grindų betono tarpsluoksniuose būtina padaryti deformacines siūles, kurios viena kitos atžvilgiu išdėstomos statmenai 8-12 m atstumu.

69. Deformacinės siūlės grindyse turi sutapti su pastato deformacinėmis siūlėmis, o grindų su nuolydžiu skysčiams nutekėti – su grindų nuolydžių skiriamąja linija.

 

X. GRINDŲ PAGRINDO GRUNTAI

 

70. Grindis reikia įrengti ant pakankamai tankaus grunto pagrindo, kad nebūtų konstrukcijų deformacijos dėl grunto sąslūgio.

71. Durpes, dirvožemį, sudurpėjusį ar organinėmis medžiagomis užterštą gruntą naudoti kaip grindų pagrindą neleidžiama.

72. Gruntas, kurio gamtinė sandara suardyta, taip pat piltinis gruntas turi būti tankinami.

73. Kai betono pasluoksnio apačia siekia gruntinio vandens kapiliarinio pakilimo zoną ir kai patalpos grindimis neteka vanduo, kiti skysčiai, reikia numatyti vieną iš šių priemonių:

73.1. pažeminti gruntinio vandens lygį;

73.2. grindų lygį pakelti aukščiau;

73.3. betono pasluoksnio apsaugai nuo gruntinio vandens poveikio panaudoti hidroizoliaciją (47 p.).

74. Kai pagrindo gruntas neatsparus šalčio poveikiui, t. y. kai gruntas kilsnus, patalpoje, kurioje galimas pagrindo grunto įšalimas, reikia numatyti vieną iš šių priemonių:

74.1. ne mažiau kaip 0,8 m pažeminti gruntinio vandens lygį žemiau nustatyto įšalimo gylio;

74.2. ant pagrindo pakloti šilumos izoliacijos sluoksnį iš neorganinės šalčiui atsparios vidutinio tankumo (tankis apie 1,2 Mg/m3) medžiagos;

74.3. kilsnų gruntą nukasti, iškasą užpilti šalčio poveikiui atspariu (smėlio ar žvyro) gruntu, ir jį tinkamai sutankinti.

75. Prieš klojant betono pasluoksnį, reikia paruošti nukasto grunto paviršių – pažerti skaldos ar frakcionuoto žvyro ir sutankinti taip, kad įsispraustų į pagrindą ne mažiau kaip 40 mm.

______________

 

 

 

STR 2.05.13:2004

1 priedas

 

GAMYBOS, PRAMONĖS, SANDĖLIAVIMO PASKIRTIES PASTATŲ GRINDŲ DANGOS TIPO PARINKIMAS

 

 

Ribinė reikšmė

Grindų dangos

 

 

Judėjimo intensyvumas

Daik

1, krintančių iš

1 m aukščio, masė,

kg

Ribinis

koncentruotų apkrovų

slėgis, N/cm2

Grindų

įkaitimas,

oC

Poveikių grindims intensyvumas

apibūdinimas

 

Dangų

tipai

 

Pėsčiųjų ir vežimė

lių guminė-mis padangomis

 

Vežimėliai metaliniais ratais,

kai ridenami apvalūs metaliniai daiktai

 

Transportas su

gumine važiuokle

 

Vanduo ir

neutra lios reakcijos tirpalai

 

Mineraliniai

tepalai ir emulsijos

 

Organiniai

tirpikliai

 

Gyvulinės kilmės

medžiagos

 

Rūgštys

 

Šarmai

 

Pagal dulkių

atsiskyrimą

 

Pagal

laidumą

elektrai

 

Pagal kibirkščių

susidarymą

 

koncentracija2 ne didesnė kaip, %

intensyvumas

koncentracija ne daugiau kaip, %

Intensyvumas

Koeficientas C

Intensyvumas

 

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

 

 

1. Smėlio ir

cemento

 

Neribojama

 

60

 

Vidutinis

 

Vidutinis

 

3

 

500

 

100

 

Didelis

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

Mažas

 

Vidutinis

 

Elektrai laidi

Nekibirkščiuojanti4

 

 

2. Cementbetonio3

 

 

100

 

Labai didelis

 

Labai didelis

 

10

 

1000

 

100

 

 

 

 

 

 

 

8

 

Vidutinis

 

 

 

 

 

3. Asfaltbetonio

 

 

50

 

Vidutinis

 

Tas pats

 

5

 

20

 

50

 

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

10

20

 

Vidutinis

 

10

 

 

 

 

 

 

4. Mozaikinio betono (teraco)

 

 

 

60

 

 

Didelis

 

5

 

500

 

100

 

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

 

Mažas5

 

 

 

 

5. Polivinilacetatcemenčio ir betono

 

 

100

 

Didelis

 

Labai didelis

 

10

 

1000

 

50

 

Mažas

 

Mažas

 

Didelis

 

 

 

 

8

 

Mažas

 

 

 

 

6. Latekscemenčio ir betono

100

Tas pats

10

1000

50

Didelis

Vidutinis

0

10

Mažas

8

 

 

7. Rūgštims atsparus betonas skysto stiklo pagrindu su tankinančiais priedais

 

 

100

 

 

 

10

 

500

 

100

 

Vidutinis

 

Didelis

 

Didelis

 

 

1005

 

 

Didelis5

 

-

 

Neleidžiama

 

Vidutinis

 

Elektrai laidi

 

Kibirkščiuojanti

 

8. Karščiui atsparus portlandcementinis betonas su chromitais ir užpildais iš šlako

 

 

100

 

Vidutinis

 

 

10

 

500

 

6005

 

Mažas

 

 

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

Mažas

 

 

Elektrai laidi

 

 

 

9. Betoninis su sustiprintu viršutiniu sluoksniu 6; 7

 

Neribojama

 

1005-500 5

 

Labai didelis

 

 

19

 

1000

 

00

 

 

 

 

Mažas

 

 

 

8

 

 

Mažas

 

 

 

 

10. Plokštės iš karščiui atsparus portlandcementinio betono su chromitais ir užpildais iš šlako ant smėlio pasluoksnio

 

 

100

 

Tas pats

 

 

10

 

500

 

6005

 

 

Mažas

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

 

 

8

 

 

Vidutinis

 

 

 

 

11. Metalo ir cemento ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio, kurio stipris gniuždant 30 MPa 6

 

Neribojama

 

5005

 

Labai didelis5

 

Labai didelis

 

15

 

1000

 

100

 

Mažas

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

Mažas

 

Vidutinis

 

Elektrai laidi

 

Kibirkščiuojanti

 

 

12. Ksilolito

 

 

 

60

 

Vidutinis

 

Neleidžiama8

 

3

 

200

 

50

 

Neleidžiama

 

Mažas

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

 

 

-

 

Neleidžiama

 

 

 

Nekibirkščiuojanti

 

 

13. Polivinilacetatocemenčio ir pjuvenų

 

 

60

 

 

 

3

 

200

 

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

14. Polivinilacetato mastikos

 

Neribojama

 

-

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

50

 

50

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nedulkančios5

 

 

Kibirkščiuojanti

 

 

15. Epoksidinės mastikos9

 

 

 

 

 

 

 

2

 

500

 

50

 

 

 

 

Mažas

 

 

 

-

 

 

Nedulkančios5

 

Elektrai nelaidžios

 

 

 

16. Grindinys ant smėlio pasluoksnio 6

 

 

 

100

 

Vidutinis

 

Labai didelis

 

10-505

 

500

 

5005

 

Vidutinis

 

Didelis

 

 

Neleidžiama

 

 

 

-

 

 

Vidutinis

 

Elektrai laidi

 

 

 

17. Grindinys ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio6

 

 

100

 

 

Tas pats

 

105-505

 

500

 

100

 

Didelis

 

 

Didelis

 

Mažas

 

 

 

8

 

Vidutinis

 

 

 

 

 

18. Plieninės plokštės ant smulkiagrūdžio betono pasluoksnio

 

Neribojamas

 

5005

 

Labai didelis5

 

 

20-50520

 

500

 

100

 

Mažas

 

 

Didelis

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

-

 

Neleidžiama

 

Vidutinis

 

Elektrai laidi

 

Kibirkščiuojanti

 

19. Skylėtos ketaus plokštės ant smulkiagrūdžio betono pasluoksnio

 

 

5005

 

Labai didelis5

 

 

10

 

500

 

100

 

Didelis

 

 

 

Mažas

 

 

 

-

 

 

 

 

 

 

20. Ketaus plokštės su išsikišančio-mis atramomis ant smėlio pasluoksnio

 

 

300

 

Labai didelis

 

 

10

 

3 t į plokštę

 

14005

 

Mažas

 

Mažas

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

 

 

-

 

 

 

 

 

 

21. Trinkelių ant bitumo arba deguto mastikos

 

 

100

 

Tas pats

 

 

105-505

 

50

 

50

 

Neleidžiama

 

Vidutinis

 

 

 

 

 

 

-

 

 

 

Elektrai nelaidi

 

Nekibirkščiuojanti

 

 

22. Asfaltobetonio plokštės ant bituminės mastikos pasluoksnio

 

 

60

 

Didelis

 

Didelis

 

5

 

30

 

50

 

Didelis

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

Neleidžiama

 

10

2010

 

Vidutinis

 

8

 

Vidutinis

 

Vidutinis

 

Elektrai nelaidi

 

Nekibirkščiuojanti 4

 

 

23. Cemento ir betono plokštės ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio

 

 

60

 

 

 

7

 

500

 

100

 

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

 

 

Elektrai laidi

 

 

24. Mozaikinio betono plytelės ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio

 

 

Neribojama

 

60

 

Vidutinis

 

 

5

 

500

 

100

 

 

 

 

 

 

 

8

 

 

Mažas

 

 

 

25. Marmurinės plytos (taip pat ir skaldytos) ant smėlio ir cemento skiedinio

 

Neleidžiama

 

-

 

Neleidžiama

 

Vidutinis

 

2

 

500

 

100

 

Didelis

 

Didelis

 

Didelis

 

Vidutinis

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

8

 

Vidutinis

 

Mažas5

 

Elektrai laidi

 

Kibirkščiuojanti

 

26. Vulkaninės kilmės gamtinio akmens (granito ir t. t.) ant smėlio ir cemento skiedinio pasluoksnio

plokštės

 

Neleidžiama

 

60

 

Didelis

 

Labai didelis

 

10

 

500

 

100

 

Didelis

 

Didelis

 

Didelis

 

Vidutinis

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

10

 

Vidutinis

 

Mažas5

 

Elektrai

laidi

 

Kibirkščiuojanti

 

 

27. Keraminės plytelės11

 

Neribojama

 

-

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

2

 

200

 

100

 

Atsižvelgiant į pasluoksnio tipą

 

Mažas

 

 

 

 

28. Keraminės rūgštims atsparios plytelės

 

Neribojama

 

60

 

Vidutinis

 

Didelis

 

55

 

200

 

100

 

Tas pats

 

Vidutinis

 

 

 

 

29. Šlaksitalio plokštės

 

Neribojama

 

60

 

 

 

3

 

200

 

100

 

 

Mažas

 

 

 

 

30. Tašytojo akmens plytelės

 

Neribojama

 

60

 

 

 

2

 

200

 

100

 

 

 

 

 

 

31. Rūgštims atsparios plytos (gulsčios)

 

Neribojama

 

60

 

 

Labai didelis

 

75

 

100

 

100

 

 

Vidutinis

 

 

 

 

32. Rūgštims atsparios plytos ant briaunos

 

Neribojama

 

60

 

 

 

105

 

100

 

100

 

 

 

 

 

33. Polivinilchlorido plastikatas

 

Neribojama

 

6

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

2

 

100

 

50

 

Vidutinis

 

Mažas

 

Mažas

 

Vidutinis

 

2012

 

Vidutinis

 

20

 

Vidu-tinis5

 

Nedulkantis5

 

 

Nekibirkščiuojanti

 

 

34. Lentų (dažyta)

 

 

60

 

 

Neleidžiama

 

2

 

200 kg į tašką

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

-

Neleidžiama

 

Mažas

 

Elektrai nelaidi

 

 

 

35. Lentų ir plokščių parketas

 

 

-

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

Neleidžiama

 

 

50

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

-

Neleidžiama

 

Mažas

 

Elektrai nelaidi

 

 

 

36. Labai tvirtos medžio drožlių plokštės

 

 

-

 

 

 

 

 

50

 

 

 

 

 

 

 

-

 

 

 

 

 

 

 

37. Vienetinis ir rinktinis parketas

 

 

-

 

 

 

 

 

50

 

 

 

 

 

 

 

-

 

 

 

 

 

 

38. Linoleumas, polivinilchloridinės plytelės

Ne daugiau kaip 500 žm./parą 1 m pločio praeigose

 

-

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

500

 

50

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

-

 

Neleidžiama

 

Nedulkanti

 

Elektrai nelaidi

 

Nekibirkščiuojanti

 

 

39. Ruloninė, pagrindas cheminis pluoštas

 

Tas pats

 

-

 

 

 

 

100

 

0

 

 

 

 

 

 

 

-

 

 

Vidutinis

 

 

 

 

40. Molbetonio, molio ir bitumo

 

Neleidžiama8

 

-

 

 

Neledžiama8

 

5

 

50

 

500

 

 

Mažas

 

Mažas

 

 

 

 

-

 

 

Didelis

 

Elektrai

laidi

 

Nekibirkščiuojanti4

 

 

41. Skaldos, įmirkytos bitume

 

 

40

 

 

Didelė

 

10

 

100

 

50

 

Vidutinis

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

 

10

 

2010

 

Mažas

 

8

 

Mažas

 

 

 

 

 

 

42. Skaldos, žvyro

 

 

-

 

 

Nelei-džiama8

 

10

 

100

 

500

 

Mažas

 

Mažas

 

Mažas

 

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

-

Neleidžiama

 

 

 

 

 

43. Šlako, grunto

 

 

-

 

 

Neribojama

30

 

Neribojama

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Lentelėje naudojamų ženklų reikšmės:

C – metalinių ratų ir apvalių metalinių daiktų veikiamų grindų slėgio koeficientas, nustatomas pagal formulę: ,

kur: P – didžiausias rato arba ratlankio slėgis į grindis, N;

b – rato padangos arba ratlankio plotis, cm;

D – rato arba ratlankio skersmuo, m.

1 – kietų (metalinių, akmeninių) daiktų, krintančių į įvairias grindų vietas (krovinių iš automobilių išmetimas, vežimėliai, detalių permetimas). Kai daiktai krinta į tą pačią grindų vietą iš 1 m aukščio (prie skylių, lovių, įrengimo vietų ir panašiai), masę, nurodytą lentelėje, būtina sumažinti 2 kartus, o kai krinta iš 0,5 m aukščio, – padidinti 1,5 karto.

Poveikį grindims, kai velkami kieti daiktai su aštriais kampais ir briaunomis, sąlyginai galima prilyginti smūgiams, veikiantiems įvairias grindų vietas, kai iš 1 m aukščio krinta kieti daiktai, kurių masė 10 kg, o kai dirbama aštriais metaliniais instrumentais (kastuvais ir kt.), – smūgiams, kai krinta iš 1 m aukščio kieti daiktai, kurių masė 5 kg;

2 – virš brūkšnio nurodyta: azoto, sieros, druskos, fosforo, hipochloritinė, chromo, acto rūgštys; po brūkšniu – sviesto, pieno, skruzdžių, oksalo rūgštys. Išvardytų rūgščių didžiausia koncentracija imama lygi 100%;

3 – leidžiamas didelio intensyvumo vikšrinio transporto judėjimas;

4 – leidžiama tik tada, kai naudojama skalda, smėlis, trukdantys susidaryti kibirkštims, smūgiuojama metaliniais arba akmeniniais daiktais;

5 – dangoms leidžiamus poveikius, pažymėtus rėmeliais, reikia naudoti tik derinant su poveikiais, pažymėtais brūkšniu. Dangas, kai nėra poveikių, pažymėtų rėmeliu, reikia naudoti esant poveikiams ar reikalavimams, pažymėtiems brūkšniu;

6 – leidžiamas vikšrinio transporto judėjimas be intensyvumo apribojimo;

7 – betono dangos viršutiniam sluoksniui sustiprinti reikia naudoti sausus cemento mišinius su geležies milteliais, nuodegomis ir kitomis metalo turinčiomis atliekomis, kurių stambumas ne didesnis kaip 5 mm;

8 – išskyrus nereguliarų (epizodinį) pėsčiųjų judėjimą, taip pat transporto gumine važiuokle skaičius – ne daugiau kaip 10 vnt./parą;

9 – leidžiama tik patalpose, kuriose oro dulkėtumas gali pažeisti normalų technologinių įrenginių ir transporto, valdomų skaitmenine programine įranga, darbo režimą;

10 – acto rūgšties poveikis neleidžiamas;

11 – dažniausiai leidžiama patalpose su didesniais sanitarijos ir higienos reikalavimais;

12 – agresyviosioms aplinkoms leidžiama ne daugiau kaip 5 proc;

Pastaba. Grindų dangų tipą reikia imti tokį, kad poveikiai neviršytų ribinių dydžių, nustatytų 1 lentelėje.

______________

 

 

STR 2.05.13:2004

2 priedas

 

GRINDŲ DANGOS PAVIRŠIAUS APDAILA

 

Danga

Grindų dangos paviršiaus apdailos būdas, kai reikalavimai

 

Mažas dulkėtumas

Be dulkių1

Cementbetonio

Smėlio ir cemento

Mozaikinio betono

Šlifuojama, įmirkoma tankinančiuose tirpaluose.

Šlifuojama ir padengiama polimeriniais dažais, lakais, emaliu, taip pat ir su antistatikais

Polivinilacetatcemenčio ir betono

Latekscemenčio ir betono

Ksilolito

Polivinilacetatcemenčio ir pjuvenų

Šlifavimas

-

 

1 – Nurodytų reikalavimų turi būti laikomasi patalpose, kuriose atsiskyrusios nuo grindų dulkės pažeidžia normalų technologinių įrenginių ir automatizuoto transporto su skaitmenine programine įranga darbo režimą.

______________


STR 2.05.13:2004

3 priedas

 

III. GRINDŲ PASLUOKSNIO TIPAI

 

 

 

Ribinis leistinas skysčių poveikio grindims intensyvumas

 

Pasluoksnis

Pasluoksnio storis,

mm

Neutralios reakcijos

vandenys ir tirpalai

Mineraliniai tepalai ir

emulsijos

Organiniai tirpikliai

Gyvulinės kilmės

medžiagos

Rūgštys

Šarmai

Grindų įšilimas,

0C

koncentracija1 proc., ne daugiau kaip

intensyvumas

koncentracija1 proc., ne daugiau kaip

intensyvumas

 

Smėlio ir cemento skiedinys

 

 

10-15

 

Didelis

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

-

 

Neleidžiama

 

8

 

Mažas

 

100

 

Smėlio ir cemento skiedinys su latekso priedu

 

 

10-15

 

 

Mažas

 

Vidutinis

 

Vidutinis

 

02

10

 

Mažas

 

83

 

Vidutinis

 

100

 

Skystojo stiklo su tankinančiais priedais

 

 

10-15

 

 

 

Didelis

 

Didelis

 

100

 

Didelis

 

-

 

Ne leidžiama

100

 

Sintetinių dervų pagrindu (reaktoplastų)

 

 

3-4

 

 

 

Vidutinis

 

 

154

30

 

Didelis

 

15

 

Vidutinis

 

70

 

Karšta bitumo mastika

 

 

2-3

 

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

Neleidžiama

 

10

20

 

Didelis

 

8

 

Vidutinis

 

70

 

Smulkiagrūdis betonas ne žemesnės B 30 markės

 

 

30-35

 

 

Didelis

 

Didelis

 

Mažas

 

-

 

Neleidžiama

 

8

 

Mažas

 

100

 

Smėlis

 

 

 

 

 

220

150

100

60

 

Neleidžiama

 

 

1000-14005

600-10005

200-6005

Mažiau kaip 2005

 

Termoizoliacinės medžiagos

 

 

 

 

 

 

150

100

70

60

 

 

1000-14005

600-10005

200-6005

Mažiau kaip 2005

 

1 žr. 1 priedo išnašą;

2 – kai siūlės užpildomos polimerinėmis mastikomis  proc;

3 – kai siūlės užpildomos polimerinėmis mastikomis 15 proc;

4 – agresyvioms aplinkoms ne daugiau kaip 5 proc.;

5 – kai ant grindų pastatomi karšti daiktai, išlydyto metalo liejiniai ir panašiai, oro įšilimas grindų lygyje.

Pastabos: 1. Grindų temperatūra sąlyginai laikoma oro temperatūra grindų lygyje arba temperatūra karštų daiktų sąlyčio su grindimis vietoje.

2. Pasluoksnio tipas, pateiktas lentelėje, gali būti naudojamas, kai poveikiai neviršija ribinių dydžių, nustatytų 1 lentelėje. Pasluoksniams leidžiami poveikiai, pažymėti rėmeliais, naudojami tik esant tokiems poveikiams.

______________