LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS LICENCIJAVIMO METODINIŲ NURODYMŲ PATVIRTINIMO
2004 m. kovo 15 d. Nr. 274
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. IX-711 (Žin., 2002, Nr. 10-355), įgyvendinimo priemonių plano I skyriaus antrojo skirsnio 1.5 priemonę, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad:
2.1. Įstatymų, reglamentuojančių ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais tvirtinamos licencijavimo taisyklės, projektus rengiančios valstybės valdymo institucijos, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos, rengiančios ir tvirtinančios licencijavimo taisykles, turi vadovautis Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniais nurodymais.
2.2. Valstybės valdymo institucijos, rengdamos įstatymų, reglamentuojančių ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, taip pat jų pakeitimų ar papildymų, kuriais numatoma sugriežtinti licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos reikalavimus, projektus, turėtų numatyti ne trumpesnį kaip 6 mėnesių šių teisės aktų įsigaliojimo terminą.
2.3. Valstybės valdymo institucijos, rengdamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, kuriais tvirtinamos licencijavimo taisyklės, taip pat jų pakeitimų ar papildymų projektus, turėtų numatyti ne trumpesnį kaip 3 mėnesių šių nutarimų įsigaliojimo terminą, išskyrus tuos atvejus, kai šiais nutarimais supaprastinamos licencijų išdavimo procedūros. Šis reikalavimas taikomas ir tuo atveju, kai licencijavimo taisykles rengia ir tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos.
3. Pavesti:
3.1. valstybės valdymo institucijoms – vadovaujantis Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniais nurodymais, pagal kompetenciją peržiūrėti įstatymus, reglamentuojančius ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, kuriais tvirtinamos licencijavimo taisyklės, ir prireikus iki 2004 m. liepos 1 d. pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybei suderintus įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektus;
3.2. valstybės valdymo institucijoms, įstatymų ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų įpareigotoms rengti ir tvirtinti tam tikros ūkinės komercinės veiklos licencijavimo taisykles, – vadovaujantis Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniais nurodymais, peržiūrėti ir prireikus iki 2004 m. rugsėjo 1 d. pakeisti valstybės valdymo institucijų vadovų sprendimus, kuriais tvirtinamos ūkinės komercinės veiklos licencijavimo taisyklės.
4. Rekomenduoti savivaldybėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybei nepavaldžioms institucijoms ir įstaigoms, išduodančioms licencijas verstis ūkine komercine veikla, vadovautis Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniais nurodymais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 274
ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS LICENCIJAVIMO METODINIAI NURODYMAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimo metodiniai nurodymai (toliau vadinama – šie Metodiniai nurodymai) nustato bendruosius ūkinės komercinės veiklos licencijavimo principus, jų įgyvendinimą ir reikalavimus, kurių laikantis licencijuojama ūkinė komercinė veikla ir kuriais vadovaujantis rengiami projektai įstatymų, reglamentuojančių tam tikros rūšies ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisyklės.
2. Rengiant projektus įstatymų, reglamentuojančių tam tikros rūšies ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, ir licencijavimo taisykles, taip pat vadovaujamasi Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir bendraisiais civilinių teisinių santykių reguliavimo principais.
3. Šie Metodiniai nurodymai netaikomi:
3.3. finansų įstaigų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), veiklos licencijavimui;
3.4. draudimo ir draudimo tarpininkavimo, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246), veiklos licencijavimui;
3.5. tais atvejais, kai tam tikros ūkinės komercinės veiklos licencijavimą ir jo sąlygas nustato Europos Sąjungos teisės aktai;
4. Šiuose Metodiniuose nurodymuose vartojamos sąvokos:
Ūkinė komercinė veikla – tęstinė, nuolatinio pobūdžio, savo vardu ir savo rizika licencijos turėtojo vykdoma veikla, kuria siekiama gauti pajamų ar pelno.
Licencija – dokumentas, išduotas jame nurodytam licencijos turėtojui įstatyme nustatytai ūkinei komercinei veiklai vykdyti pagal šios veiklos reikalavimus.
Licencijos turėtojas – įstatymo nustatytas fizinis, juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gavę licenciją.
Licenciją išduodanti institucija – tam tikros rūšies ūkinę komercinę veiklą reglamentuojančiame įstatyme nurodyta arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota išduoti licenciją institucija, įstaiga.
Licencijavimas – licenciją išduodančios institucijos veikla, susijusi su licencijos išdavimu, jos galiojimo sustabdymu, galiojimo sustabdymo panaikinimu, galiojimo panaikinimu ar licencijos sąlygų laikymosi priežiūra.
II. BENDRIEJI LICENCIJAVIMO PRINCIPAI
III. ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS LICENCIJAVIMAS
6. Licencijuojama tik tų rūšių ūkinė komercinė veikla, kurios licencijavimas nustatytas Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Europos Sąjungos reglamentuose.
7. Rengiamuose įstatymų projektuose turi būti nurodyta, kas gali verstis tam tikra ūkine komercine veikla, kuria verstis reikia licencijos, ir nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti fizinis, juridinis asmuo, užsienio juridinio asmens filialas, siekiantys gauti licenciją verstis įstatyme nurodyta ūkine komercine veikla.
8. Rengiamuose įstatymų projektuose tam tikros rūšies ūkinės komercinės veiklos licencijavimas nustatomas tik tuo atveju, kai:
8.1. keliami konkretūs, siektini ūkinės komercinės veiklos priežiūros tikslai ir pagrįstai nustatyta, kad veiklos licencijavimas – tinkamiausia ir būtina priemonė šiems tikslams pasiekti;
9. Rengiant projektą įstatymo, kuriame ketinama nustatyti tam tikros rūšies ūkinės komercinės veiklos licencijavimą, įstatymo koncepcijoje, jeigu ji rengiama, arba įstatymo projekto aiškinamajame rašte turi būti aiškiai ir tiksliai nurodyti ir pagrįsti licencijavimo tikslai, kad būtų įmanoma nustatyti, ar ūkinės komercinės veiklos licencijavimas – tinkamiausia ir būtina priemonė šiems tikslams pasiekti.
10. Licencijavimas negali būti taikomas kaip priemonė rinkos dalyvių, vykdančių tam tikrą ūkinę komercinę veiklą, skaičiui apriboti.
11. Nustatant licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos rūšį ar išduodant licencijas negali būti taikomos išimtys, lengvatos ar privilegijos konkretiems licenciją gauti siekiantiems asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams.
12. Ūkinės komercinės veiklos licencijavimas turi būti periodiškai vertinamas:
12.1. Licencijas išduodančios institucijos ne rečiau kaip kartą per 5 metus turi svarstyti kiekvienos jų kompetencijai priskirtos licencijuojamos ūkinės komercinės veiklos licencijavimo tikslingumą, veiklos licencijavimu siekiamų tikslų rezultatus, priemones, nustatyti tolesnio licencijavimo poreikį.
12.2. Remiantis atliktu vertinimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybei gali būti siūloma licencijavimą panaikinti arba pakeisti kitomis ūkinę komercinę veiklą mažiau ribojančiomis priemonėmis (pranešimo apie pradedamą vykdyti tam tikros rūšies ūkinę komercinę veiklą pateikimas ir panašiai), sujungti skirtingų rūšių licencijas, palikti esamas licencijavimo taisykles, supaprastinti licencijavimo ir licencijų išdavimo sąlygas.
IV. ŪKINĖS KOMERCINĖS VEIKLOS LICENCIJAVIMO TAISYKLĖS
13. Jeigu siekiantis gauti licenciją asmuo, užsienio juridinio asmens filialas turi įvykdyti tam tikrus reikalavimus, tokių reikalavimų sąrašas turi būti nustatytas licencijavimo taisyklėse. Reikalavimai gali būti tik tokie, kuriuos galima objektyviai pagrįsti. Reikalavimų sąrašas turi būti baigtinis.
14. Licencijavimo taisyklių reikalavimai turi būti vienodi visiems licenciją gauti siekiantiems ar ją turintiems asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams.
15. Licencijas išduodančios institucijos neturi teisės savo nuožiūra nustatyti jokių papildomų reikalavimų, be tų, kurie nustatyti įstatymuose ir licencijavimo taisyklėse, licenciją gauti siekiantiems asmenims, užsienio juridinių asmenų filialams ar licencijų turėtojams, taip pat papildomų licencijuojamos veiklos vykdymo reikalavimų.
16. Licenciją gauti siekiančiam asmeniui, užsienio juridinio asmens filialui negali būti nustatyti reikalavimai pateikti duomenis ir informaciją, kuri yra vieša ir kaupiama valstybės registruose, taip pat pateikti dokumentus, duomenis ir informaciją, kurie nesusiję su sprendimo išduoti licenciją priėmimu, licencijuojamos veiklos sąlygų atitikties nustatymu ar licencijos sąlygų laikymosi priežiūra.
17. Licenciją išduodanti institucija iki sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo negali reikalauti pateikti dokumento, patvirtinančio valstybės rinkliavos už licencijos išdavimą sumokėjimą.
18. Licencijos išdavimo ir licencijos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijos turi būti atskirtos. Jeigu licencijas išduoda ir licencijuojamos veiklos priežiūrą atlieka ta pati institucija, šios funkcijos turėtų būti perduotos atskiriems struktūriniams padaliniams (išimtiniais atvejais valstybės tarnautojams), kurie sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimo požiūriu yra nepriklausomi.
______________