VALSTYBINĖS SĖKLŲ IR GRŪDŲ TARNYBOS PRIE ŽEMĖS ŪKIO MINISTERIJOS VIRŠININKO

Į S A K Y M A S

DĖL SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKŲ PATVIRTINIMO

2003 m. gruodžio 17 d. Nr. 1A-362

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymo (Žin., 2001, Nr. 102-3623) 8 straipsniu ir siekdamas užtikrinti tikslų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais tyrimų vykdymą,

tvirtinu pridedamas:

1. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

2. Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

3. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

4. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

5. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodiką.

VIRŠININKAS JONAS LISAUSKAS

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362

ALIEJINIŲ IR PLUOŠTINIŲ AUGALŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta atsižvelgiant į 2002m. birželio 13d. Tarybos direktyvą Nr. 2002/57/EEB „Dėl prekybos aliejinių ir pluoštinių augalų sėkla“, Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminius dokumentus TG/179/3, TG/36/6, TG/57/6, TG/80/6, TG/37/7, TG/185/3.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2. Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.

3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:

baltosioms garstyčioms – Sinapis alba L. (1 priedas);

daržo aguonoms – Papaver somniferum L.;

daržiniams dygminams – Carthamus tinctorius L. (2 priedas);

sėjamosioms kanapėms – Canabis sativa L.;

paprastiesiems kmynams – Carum carvi L.;

pašarinėms ropėms (turnepsams) – Brassica napus var. napobrassica L. Rchb. (3 priedas);

rapsams – Brassica napus L. (4 priedas);

rapsukams – Brassica rapa L. (4 priedas);

saulėgrąžoms – Helianthus annuus L. (5 priedas);

sėmeniniams ir pluoštiniams linams – Linum usitatissimum L. (6 priedas);

sojoms – Glycine max (L.) Merr. (7 priedas)^*.

4. ioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipingą laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus įgaliotoje institucijoje atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus. ^**

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.

5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos baltųjų garstyčių, daržo aguonų, daržinių dygminų, paprastųjų kmynų, pašarinių ropių, rapsų, rapsukų, saulėgrąžų selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos 10 proc. siuntų, o sėjamųjų kanapių, sėmeninių ir aliejinių linų, sojų selekcinė, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos – 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS

5. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

6. Aliejinių ir pluoštinių augalų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

6.1. vasariniai javai;

6.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

6.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

6.4. žieminiai kviečiai;

6.5. ankštiniai javai, aliejiniai ir pluoštiniai augalai.

7. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Sėklos sėjamos tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamasis laukelis turi būti 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m²). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui apsėti trimis pakartojimais: baltųjų garstyčių – 50 g, sėmeninių ir pluoštinių linų – 50 g, rapsų – 30 g, rapsukų – 30 g, paprastųjų kmynų – 30 g, daržo aguonų – 4 g, sojų – 100 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Aliejiniai ir pluoštiniai augalai vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

8. Bandymų laukelių priežiūra tokia pat, kaip ir ūkinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.

9. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys. Toliau sėjamos tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis.

11. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.

12. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos veislės grynumo ar tapatumo pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar variavimas nulemtas yra aplinkos sąlygų.

13. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą.

13.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

13.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

13.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis– 2;

13.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS

15. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipingų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tos veislės požymius, jei netipingų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362

ANKŠTINIŲ JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA

Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta pagal 1966 m. birželio 14 d. Tarybos direktyvą Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodinius nurodymus AGR/CA/S(2000)8 ir Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminius dokumentus TG/7/9, TG/8/4, TG/66/3, TG/32/6.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.

3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:

baltažiedžiams lubinams – Lupinus albus L. (1 priedas);

geltonžiedžiams lubinams – Lupinus luteus L. (1 priedas);

siauralapiams lubinams – Lupinus angustifolius L. (1 priedas);

pupoms – Vicia faba L. (partim) (2 priedas);

ruginiams vikiams – Vicia villosa Roth (3 priedas);

sėjamiesiems vikiams – Vicia sativa L. (3 priedas);

vengriniams vikiams – Vicia pannonica Crantz. (3 priedas);

sėjamiesiems žirniams – Pisum sativum L. (partim) (4 priedas).

4. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Antrinis požymis – augalo rūšies veislės požymis, kuris tik kartu su dar vienu antriniu požymiu sudaro pagrindą identifikuoti augalą kaip netipišką laikantis Metodikos prieduose nurodytų sąlygų.

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipiški augalai. Metodikos prieduose nurodytais atvejais pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos pačios veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamajame laukelyje.

5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių javų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos, o sertifikuotos 2-osios reprodukcijos – 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS

6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia planuoti sėjomainą taip, kad dirva nebūtų užteršta tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

7. Ankštinių javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. ankštiniai javai.

8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis 7 m ilgio ir 1,05 m pločio(7,35 m²). Sėklos kiekis, reikalingas šiam laukeliui pasėti trimis pakartojimais: žirnių – 660 g, vikių – 225 g, pupų – 750 g, lubinų – 450 g.

Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Ankštiniai javai sėjami kaip galima anksčiau, t. y. Lietuvos klimato sąlygomis balandžio antroje pusėje. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

9. Bandymų laukelių priežiūra taikoma tokia pat kaip ir ūkinių pasėlių. Atliekant vegetacinius bandymus reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.

10. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių, sertifikuotų sėklų bandiniai).

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.

12. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda (fenotipas) nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipiškų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipiškų augalų skaičių, reikia tirti daug atidžiau (galimos laboratorinės analizės).

13. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.

14. Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti galutinai suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.

15. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

15.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

15.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

15.3. ligos pažeistų augalų vidutinis kiekis – 2;

15.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

16. Ankštinių javų rūšių augalų sėklos pristatomajame bandinyje vegetaciniams bandymams atlikti negali būti kitų sunkiai išvalomų priemaišų.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS

17. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp tipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų skaičiaus tame laukelyje.

Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tiriamos veislės požymius, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta 1 lentelėje.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos virŠininko

2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362

ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA

Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos metodiniais nurodymais AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/5/4, TG/38/6, TG/6/4 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ankštinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.

3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:

apyninėms liucernoms – Medicago lupulina L.

baltažiedžiams barkūnams –Melilotus albus L.

baltiesiems dobilams – Trifolium repens L.

margosioms liucernoms – Medicago varia L.

mėlynžiedėms liucernoms – Medicago sativa L.

paprastiesiems gargždeniams – Lotus corniculatus L.

raudoniesiems dobilams – Trifolium pratense L.

rausviesiems dobilams – Trifolium hybridum L.

sėjamiesiems esparcetams – Onobrychis viciifolia Scop.

sėjamosioms seradėlėms – Ornitopus sativus Brot.

valgomiesiems lęšiams – Lens culinaris L.

4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti veislėje, įvykus genetiniams pakitimams.

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ APIMTIS

5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos ankštinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.

III. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS

5. Įrengiant vegetacinius bandymus, reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

IV. SĖJOMAINA

6. Ankštinių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:

6.1. vasariniai javai;

6.3. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

6.4. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

6.5. žieminiai kviečiai;

6.6. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

7. Žoles sėjant pakartotinai į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.

V. VEGETACINIŲ BANDYMŲ PROCESAS

8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Ankštinės žolės sėjamos dviem eilutėmis rankomis arba tikslaus išsėjimo sėjamąja. Tiriamos eilutės turi būti 6 m ilgio ir tarpas tarp eilučių – 0,5 m. Sėklos kiekis, reikalingas šioms eilutėms pasėti: baltųjų dobilų, rausvųjų dobilų, sėjamųjų seradelių – 20 g, paprastųjų gargždenių – 25g, margųjų liucernų, mėlynžiedžių liucernų, apyninių liucernų, raudonųjų dobilų, sėjamųjų esparcetų, baltažiedžių barkūnų – 30 g, valgomųjų lęšių – 50 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei reikėtų bandymus pakartoti. Ankštinės žolės vegetaciniams bandymams sėjami gegužės pirmoje pusėje. Bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

9. Bandymų laukeliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėklomis apsėjami apsauginiai ploteliai, po to sėjamas standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų pristatomieji sėklos siuntų bandiniai (selekcinių, superelitinių ir sertifikuotų sėklų bandiniai).

VI. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

10. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalo rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba sėklai subrendus. Vertinimas pratęsiamas augalams peržiemojus ir pasiekus augimo tarpsnius, kada gali būti nustatomi veislės požymiai. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas ir veislės grynumas, nurodyti Metodikos priede.

11. Augalai, kurie skiriasi išvaizda nuo daugumos kitų augalų, turi būti ištiriami detaliau. Šiuos, besiskiriančius savo išvaizda augalus, reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Plotelius, kur netipingų augalų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.

12. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniuose bandymuose galimas tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė kaip 1000 augalų esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.

13. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašymu, nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas nulemtas aplinkos sąlygų.

14. Tiriamo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

14.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

14.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

14.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

14.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

VII. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS

15. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje.

16. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis tiriamame plotelyje nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos viršininko

2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362

JAVŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO

VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA

Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nurodymais AGR/CA/S(2000)8, Danijos augalų direktorato 1992 metais išleistais metodiniais nurodymais IN/18/11/92/MKB, Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos norminiais dokumentais TG/3/8, TG/20/7, TG/19/7 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/402/EEB „Dėl prekybos javų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Javų sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2. Pagal šią metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.

3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:

belukštėms avižoms – Avena nuda L.;

kvietrugiams – x Triticosecale Wittm. (1 priedas);

paprastiesiems miežiams – Hordeum vulgare L. (2 priedas);

paprastiesiems kviečiams – Triticum aestivum L. (3 priedas);

sėjamosioms avižoms – Avena sativa L. (4 priedas);

sėjamiesiems rugiams – Secale cereale L.^*

4. Šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamo plotelio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pirminis požymis – tai Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos nustatytas požymis, pagal kurį gali būti atpažįstami netipingi augalai Metodikos prieduose nurodytais atvejais. Pirminis požymis gali būti vertinamas ir kaip antrinis tuo atveju, kai augalų veislės požymių skirtumai yra mažesni, nei nurodyta Metodikos prieduose.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialus požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti įvykus tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams. Jis gali būti laikomas pirminiu arba antriniu požymiu.

Standartinis pavyzdys – sėklos pavyzdys, iš kurio sėklų išaugintų augalų morfologinės ir fiziologinės savybės atitinka veislės požymius, nustatytus Žemės ūkio ministerijos įgaliotoje institucijoje, atliekant veislės išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimus.^**

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislinio grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipingų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų kiekio tiriamame plotelyje.

5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos paprastųjų kviečių, paprastųjų miežių, sėjamųjų avižų, kvietrugių selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos 1-osios reprodukcijos visos siuntos ir sertifikuotos 2-osios reprodukcijos sėklos –10 proc. siuntų. Sėjamųjų rugių tikrinamos selekcinės, superelitinės, elitinės visos siuntos ir sertifikuotos 1-osios reprodukcijos 10 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS

6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais.

7. Javų vegetaciniuose bandymuose taikoma 5 metų sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. dobilai ir daugiametės varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja trimis pakartojimais. Tiriamas laukelis – 7 m ilgio ir 1,05 m pločio (7,35 m²). Sėklos kiekis, reikalingas laukeliui pasėti trimis pakartojimais: kviečių – 400 g, rugių – (2n) 300 g, (4n) – 400 g, miežių – 330 g, avižų – 330 g, kvietrugių – 360 g. Vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą sėklos kiekį, jei prireiktų bandymus pakartoti. Vasariniai javai sėjami kaip galima anksčiau pavasarį, o žieminiai javai Lietuvos sąlygomis turi būti pasėjami iki rugsėjo 15 d. Vegetacinių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

9. Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių, išskyrus tai, kad šiuose tyrimuose reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

11. Atliekant vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrame augalo augimo tarpsnyje. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetaciją, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus.

12. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislių tapatumas, nurodyti Metodikos prieduose. Augalai, kurie skiriasi savo išvaizda nuo daugumos kitų augalų, gali būti tiriami detaliau. Šiuos augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis. Laukelius, kur netipingų augalų skaičius yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia atidžiau ištirti.

13. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija yra ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislinio grynumo standartams. Netipingi augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus.

14. Sprendimai dėl veislės tapatumo ir grynumo priimami naudojantis veislės aprašymu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar varijavimas tarp augalų nulemtas aplinkos sąlygų. Atliekant vegetacinius bandymus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipingi augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo.

15. Tiriant hibridinius komponentus (vyriškas sterilumas), visi augalai laukelyje papildomai ištiriami, ar kuris iš jų neturi gyvybingų žiedadulkių.

16. Pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

16.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

16.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

16.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

16.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

17. Didžiausias leidžiamas kitų javų rūšių augalų arba šluotelių kiekis superelitine, elitine sėkla apsėtuose vegetaciniuose bandymuose – 3 vnt., sertifikuotos kategorijos C₁ir C₂ reprodukcija – 5 vnt. Iš jų sunkiai išvalomų augalų varpų arba šluotelių superelitine ir elitine sėkla apsėtuose laukeliuose – 1 vnt., sertifikuotos kategorijos C₁ir C₂reprodukcijų sėkla – 3 vnt.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS

18. Skaičiuojant netipiškus augalus yra nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus laukelyje ir visų augalų skaičiaus tos rūšies veislių ir formų tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų kiekis nėra didesnis, nei nurodyta 1 lentelėje.

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS

19. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

20. Pagal sėklų formą, dydį vizualiai galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.

21. Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.

22. Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas.

______________

PATVIRTINTA

Valstybinės sėklų ir grūdų tarnybos

prie Žemės ūkio ministerijos virininko

2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 1A-362

VARPINIŲ ŽOLIŲ SERTIFIKUOTOS DAUGINAMOSIOS MEDŽIAGOS TIKRINIMO

VEGETACINIAIS BANDYMAIS METODIKA

Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos tikrinimo vegetaciniais bandymais metodika (toliau – Metodika) parengta remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (OECD) nurodymais vegetacinių bandymų vykdymui AGR/CA/S(2000)8 bei Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos (UPOV) norminiais dokumentais TG/34/6, TG/31/6, TG/39/6, TG/4/7, TG/67/4, TG/33/6 bei Europos Tarybos 1966 m. birželio 14 d. direktyva Nr. 66/401/EEB „Dėl prekybos pašarinių augalų sėkla“.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Varpinių žolių sertifikuotos dauginamosios medžiagos veislės grynumas ir veislės tapatumas tikrinami vegetaciniais bandymais. Šiuos bandymus atlieka ir sprendimus priima Valstybinė sėklų ir grūdų tarnyba prie ŽŪM.

2. Pagal šią Metodiką nustatomas sėklos siuntos veislės tapatumas, veislės grynumas ir kitos savybės lyginant su standartine veisle.

3. Metodika taikoma šių rūšių augalams:

aviniams eraičinams – Festuca ovina L.

baltosioms smilgoms – Agrostis stolonifera L.

daugiametėms svidrėms – Lolium perenne L.

didžiosioms smilgoms – Agrostis gigantea Roth.

gausiažiedėms svidrėms – Lolium multiflorum Lam.

nendriniams eraičinams – Festuca arundinacea Schreber.

nendriniams dryžučiams – Phalaris arundinacea L.

paprastosioms šunažolėms – Dactylis glomerata L.

pašariniams motiejukams – Phleum pratense L.

pievinėms miglėms – Poa pratensis L.

pelkinėms miglėms – Poa palustris L.

pieviniams pašiaušėliams – Alopecurus pratensis L.

raudoniesiems eraičinams – Festuca rubra L.

tikriesiems eraičinams – Festuca pratensis L.

tarpgentiniams hibridams – Festulolium

vienametėms miglėms – Poa annua L.

4. Šioje Metodikoje vartojamos sąvokos:

Kitų pasėlio savybių nustatymas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė ir rūšinės priemaišos.

Pristatomasis bandinys – sėklos bandinys, paimtas iš sėklos siuntos vegetaciniams bandymams atlikti.

Specialusis požymis – požymis, kurio nėra tarp veislę apibrėžiančių Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos požymių, tačiau galintis atsirasti tam tikros veislės augalų genetiniams pakitimams.

Veislės tapatumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatoma, ar veislė atitinka jos aprašymą, pateiktą veislės dokumentuose, atlikus IVS tyrimus.

Veislės grynumo tikrinimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas santykis tarp tipiškų tos veislės augalų ir bendro visų kitų tos rūšies veislių ir genetiškai pakitusių formų augalų kiekio tiriamame laukelyje.

5. Vegetaciniais bandymais yra tikrinamos varpinių žolių selekcinės, superelitinės, elitinės kategorijos visos siuntos, o sertifikuotos reprodukcijos – 25 proc. siuntų.

II. VEGETACINIŲ BANDYMŲ ĮRENGIMAS

6. Įrengiant vegetacinius bandymus reikia kontroliuoti priešsėlius ir planuoti sėjomainą, kad laukas nebūtų užterštas tos pačios rūšies ar panašių rūšių augalais. Žoles sėjant vėl į tą patį lauką, varpinių ir ankštinių žolių auginimo vietos sukeičiamos. Ten, kur augo varpinės žolės, sėjamos ankštinės ir atvirkščiai. Tokiu būdu varpinės ar ankštinės žolės į tą pačią vietą vėl sėjamos po 10 metų.

7. Daugiamečių žolių vegetaciniuose bandymuose taikoma sėjomaina:

7.1. vasariniai javai;

7.2. ankštinės ir varpinės žolės (sėjos metai);

7.3. ankštinės ir varpinės žolės (pirmi naudojimo metai);

7.4. žieminiai kviečiai;

7.5. sėjamieji žirniai, pupos ar šakniavaisiai.

8. Prieš sėją dirva giliai suariama ir sukultivuojama. Dirva apsėjama tikslaus išsėjimo sėjamąja (dvi eilutės, du pakartojimai). Eilutės ilgis – 6 m, tarpas tarp eilučių – 0,5 m.

9. Reikalingas minimalus sėklos kiekis vegetaciniams bandymams: paprastųjų šunažolių, raudonųjų eraičinų, avinių eraičinų, pašarinių motiejukų, baltųjų smilgų, nendrinių dryžučių, pievinių miglių, pelkinių miglių, pievinių pašiaušėlių – 15 g, daugiamečių svidrių (2n), tikrųjų eraičinų, didžiųjų smilgų, nendrinių eraičinų – 20 g, daugiamečių svidrių (4n) – 25 g, gausiažiedžių svidrių – 30 g, tarpgentinių hibridų, vienamečių svidrių – 35 g. Tačiau sėklos vegetaciniams bandymams reikia pristatyti dvigubą kiekį, nes reikia pasilikti tiriamos sėklos nenumatytiems atvejams arba bandymui pakartoti. Varpinės žolės sėjamos birželio mėnesį.

10. Varpinių žolių bandymų laukeliai tręšiami pagal šias rekomendacijas: „ Pažangaus ūkininkavimo taisyklės ir patarimai“, Kėdainiai, Vilainiai, 2000, bei „Tręšimo plano sudarymas“, Akademija, Kėdainių r., 2002.

11. Bandymų laukelių priežiūra paprastai yra tokia pat kaip ir gamybinių pasėlių. Reikia atsargiai naudoti herbicidus ir augalų augimo reguliatorius, kurie gali turėti įtakos augalų morfologijai.

12. Vegetacinių bandymų ploteliai išdėstomi taip, kad būtų lengva juos stebėti. Pirmiausia tos pačios rūšies augalų sėkla apsėjamos dvi apsauginės eilutės, po to sėjamas veislės standartinis pavyzdys, o toliau – tos veislės kitų kategorijų (selekcinės, superelitinės, elitinės, sertifikuotos sėklos) siuntų bandiniai). Taip pasėjus, galima lengviau nustatyti egzistuojančius skirtumus tarp siuntų.

III. DUOMENŲ REGISTRAVIMAS

13. Atliekant varpinių žolių vegetacinius bandymus, augalų požymiai pradedami stebėti tam tikrais augalų augimo tarpsniais. Priklausomai nuo augalų rūšies ir vertinamo požymio gali būti stebima per visą vegetacijos laikotarpį, plaukėjimo metu arba visiškai subrendus. Požymiai, pagal kuriuos nustatomas veislės tapatumas, nurodyti Metodikos priede.

14. Tikrinant veislių tapatumą, nustatomi augalai, išsiskiriantys savo išvaizda. Augalai, kurie skiriasi nuo daugumos kitų augalų, turi būti tiriami detaliau. Išsiskiriančius savo išvaizda augalus reikia pažymėti etiketėmis arba spalvotos medžiagos juostelėmis, kad jie nebūtų skaičiuojami vėlesnių vizitų į laukelius metu. Laukelius, kur priemaišų kiekis yra artimas arba viršija leistiną netipingų augalų skaičių, reikia žymiai atidžiau ištirti.

15. Veislės grynumo tyrimas vegetaciniais bandymais galimas tik tuo atveju, kai tiriama augalų populiacija ne mažesnė nei 1000 augalų, esant 99,9 proc., 400 augalų – 99,7 proc. ir 200 augalų – 99,0 proc. veislės grynumo standartams. Netipiški augalai gali būti suskaičiuoti nuo bendro visų kitų tos rūšies veislių augalų skaičiaus.

16. Atliekant vegetacinius tyrimus, turi būti suskaičiuojami tik aiškiai matomi netipiški augalai, kurie gali turėti reikšmės galutiniam sprendimui dėl sėklos siuntos pripažinimo. Sprendimai priimami vadovaujantis veislės aprašu ir nusprendžiant, ar konkretus augalas yra genetiškai pakitęs, ar tai varijavimas yra nulemtas aplinkos sąlygų.

17. Tiriamojo pasėlio fitosanitarinė būklė įvertinama vizualiai pagal (0–3) balų sistemą:

17.1. ligos pažeistų augalų nėra – 0;

17.2. ligos pažeistų augalų nedaug – 1;

17.3. ligos pažeistų augalų vidutiniškai – 2;

17.4. ligos pažeistų augalų gausu – 3.

18. Kitų rūšių sunkiai išvalomų daugiamečių žolių priemaišų selekcinės, superelitinės, elitinės ir sertifikuotos sėklos bandiniuose negali būti.

IV. NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIAVIMAS

18. Skaičiuojant netipiškus augalus nustatomas santykis tarp netipiškų augalų skaičiaus tiriamame laukelyje ir visų kitų tos rūšies veislių ir formų augalų skaičiaus tame laukelyje. Sėklų siunta pripažįstama kaip atitinkanti tą veislę, jei netipiškų augalų yra ne daugiau, nei nurodyta Metodikos 1 lentelėje.

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS

19. Netipiškų augalų identifikavimui gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

20. Pagal sėklų formą, dydį galima nustatyti skirtingas varpinių žolių rūšis.

21. Citologinės analizės metodas leidžia atskirti diploidinius augalus nuo tetraploidinių, pvz., diploidinių svidrių veisles nuo tetraploidinių.

______________

1 lentelė

LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS VEGETACINIUOSE BANDYMUOSE (P- 0.05)

Rūšys	Kategorijos	Veislės grynumas %	Augalų skaičius laukelyje vnt.	Bendras augalų skaičius vnt.	Maksimalus leistinas netipiškų augalų skaičius vnt
1	2	3	4	5	6
Baltosios garstyčios	Selekcinė	99,5	1000	3000	15
	Superelitinė	99,5	1000	3000	15
	Elitinė	99,5	1000	3000	15
	Sertifikuota	99,0	1000	3000	30
Sėmeniniai ir pluoštiniai linai	Selekcinė	99,7	1000	3000	9
	Superelitinė	99,7	1000	3000	9
	Elitinė	99,7	1000	3000	9
	Sertifikuota 1-osios reprodukcijos	98,0	1000	3000	60
	Sertifikuota 2-osios reprodukcijos	97,5	1000	3000	75
Sojos	Selekcinė	99,5	800	2400	12
	Superelitinė	99,5	800	2400	12
	Elitinė	99,5	800	2400	12
	Sertifikuota	99,0	800	2400	24
Rapsai, rapsukai	Selekcinė	99,7	1000	3000	9
	Superlitinė	99,7	1000	3000	9
	Elitinė	99,7	1000	3000	9
	Sertifikuota	99,0	1000	3000	30
Pašarinės ropės	Selekcinė	99,7	1000	3000	9
	Superelitinė	99,7	1000	3000	9
	Elitinė	99,7	1000	3000	9
	Sertifikuota	99,0	1000	3000	24
Paprastieji kmynai	Selekcinė	1/30m²	1000	3000	2
	Superelitinė	1/30m²	1000	3000	2
	Elitinė	1/30m²	1000	3000	2
	Sertifikuota	1/10m²	1000	3000	4
Saulėgrąžos	Superelitinė	99,7	300	900	3
	Elitinė	99,7	300	900	3
	Sertifikuota	99,0	300	900	9

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS

16. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

17. Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas aliejinių augalų rūšis.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

1 priedas

BALTŲJŲ GARSTYČIŲ (SINAPIS ALBA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO NUSTATYMUI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr. *	Požymis	Požymio tipas**	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
3	Skilčialapis: ilgis	P	4 trumpas 5 vidutinis 6 ilgas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“
4	Skilčialapis: plotis	P	3 siauras 5 vidutinis 7 platus	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „siauras“ arba „platus“
5	Lapas***: spalva	P	3 šviesiai žalia 5 vidutinio žalumo 7 tamsiai žalia	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai spalva „šviesi“ arba „ tamsi“
6	Lapas: skilčių skaičius (išsivysčiusio lapo)	P	3 mažai 5 vidutiniškai 7 daug	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skilčių „mažai“ arba „daug“
7	Lapas: kraštelio dantytumas	A	3 mažas 5 vidutinis 7 didelis	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
11	Žydėjimo laikas (50 proc. augalų su išsiskleidusiais žiedais)	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
13	Žiedas: vainiklapio spalva	P	3 šviesi 5 vidutinio geltonumo 7 tamsi	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba „tamsi“
16	Augalas: aukštis	P	3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“
23	Sėkla: 1000 sėklų masė	P	3 maža 5 vidutinė 7 didelė	Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „maža“ arba „didelė“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

2 priedas

DARŽINIŲ DYGMINŲ (CARTHAMUS TINCTORIUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis	Požymio tipas**	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
8	Žydėjimo laikas: (50 proc. augalų bent su vienu žiedu)	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
10	Augalas: aukštis	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas	Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
12	Lapas***: žalia spalva	P	1 labai šviesi 3 šviesi 5 vidutiniškai šviesi 7 tamsi 9 labai tamsi	Kaip pirminis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
26	Grūdas: dydis	P	1 mažas 2 vidutiniškai mažas 3 didelis	Kaip pirminis požymis taikomas, kai yra „mažas“ arba „didelis“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapai vertinami tik visiškai išsivystę.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

3 priedas

PAŠARINIŲ ROPIŲ (TURNEPSŲ) (BRASSICA NAPUS VAR NAPOBRASSICA L. RCHB.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**	Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
2	Lapas***: padėtis stiebo atžvilgiu	P	1 stati 3 pusiau stati 5 horizontali	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „stati“ arba „horizontali“
4	Lapas: žalia spalva	P	1 labai šviesi 3 šviesi 5 vidutinė 7 tamsi 9 labai tamsi	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
6	Lapas: skilčių skaičius (veislėms, kurių lapai skiltėti)	P	3 labai mažas 5 vidutinis 7 didelis	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „didelis“
10	Lapas: ilgis	A	3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „trumpas“ arba „ilgas“
11	Lapas: plotis (plačiausioje lapo vietoje)	A	3 siauras 5 vidutiniškai siauras 7 platus	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
18	Šakniavaisis: žievės spalva (dalies, esančios virš dirvos paviršiaus)	P	1 balta 2 žalia 3 geltona 4 oranžinė 5 bronzinė 6 skaisčiai raudona 7 rausvai violetinė 8 melsvai violetinė
21	Šakniavaisis: minkštimo spalva	P	1 balta 2 geltona
25	Šakniavaisis: ilgis	A	1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškas 7 ilgas 9 labai ilgas	Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
33	Šakniavaisis: subrendimo laikas	A	3 ankstyvas 5 vidutiniškas 7 vėlyvas	Kaip antrinis požymis taikomas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapai vertinami visiškai išsivystę.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

4 priedas

RAPSŲ (BRASICA NAPUS L.) IR RAPSUKŲ(BRASICA RAPA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr. *	Požymis**	Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
4	Lapas***: spalva	P	3 šviesiai žalias 5 vidutiniškai žalias 7 tamsiai žalias	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesiai žalia“ arba „tamsiai žalia“
5	Lapas: skiltys	P	1 nėra 9 yra
7	Lapas: kraštelio dantytumas	P	3 mažas 5 vidutinis 7 didelis	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
11	Žydėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
12	Žiedas: vainiklapio spalva	P	1 balta 2 kreminė 3 geltona 4 oranžinio geltonumo	Vertinamas tuo atveju, kai yra „žemas“ arba „aukštas“
16	Augalas: aukštis žydėjimo metu	P	3 žemas 5 vidutinis žemas 7 aukštas
22	Tendencija formuoti žiedynus sėjos metais (žieminiams rapsams)	A	1 nėra ar labai silpna 3 silpna 5 vidutinė 7 stipri 9 labai stipri	Vertinamas kaip antrinis požymis tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapai vertinami visiškai išsivystę

______________

Aliejinių ir pluoštinių

augalų sertifikuotos dauginamosios medžiagos

tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos

5 priedas

SAULĖGRĄŽŲ (HELIANTHUS ANNUUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**	Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
3	Lapas***: dydis	A	3 mažas 5 vidutinis 7 didelis	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „mažas“ arba „didelis“
4	Lapas: žalia spalva	P	3 šviesi 5 vidutinio šviesumo 7 tamsi	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „šviesi“ arba „tamsi“
6	Lapas: dantytumas	A	1 labai lygus 3 lygus 5 vidutinio lygumo 7 šiurkštus 9 labai šiurkštus	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
14	Augalas: žydėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas vertinamas kaip antrinis požymis
20	Žiedas: spalva	P	1 geltona 2 oranžinė 3 raudona su violetiniu	Kaip pirminis požymis vertinamas, kai yra „geltona“ arba „ryškiai raudona su violetiniu atspalviu“
28	Augalas: aukštis	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas. Esant skirtumui per 2 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapų požymiai vertinami, kai lapai visiškai išsivystę.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

6 priedas

SĖMENINIŲ IR PLUOŠTINIŲ LINŲ (LINUM USITATISSIMUM L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**	Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
1	Augalas: aukštis įskaitant augalo šakutes (žydėjimo metu)	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukšta	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
5	Žiedas: vainiklapio spalva	P	1 balta 2 melsvai violetinė 3 rausva 4 raudonai violetinė 5 violetinė	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“
6	Žiedas: vainiklapio karūnėlės spalva (išsivysčiusio)	P	1 balta 2 melsva 3 mėlyna 4 rausva 5 raudonai violetinė 6 violetinė	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „balta“ arba „violetinė“
9	Žiedas: dulkinės spalva (žiedui atsidarius)	P	1 gelsva 2 rausva 3 pilkšva 4 melsva
11	Sėklinė: dydis	A	3 maža 5 vidutinė 7 didelė	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „maža“ arba „didelė“
13	Sėkla: 1000 sėklų masė	A	1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „labai mažas“ arba „labai didelis“
14	Sėkla: spalva	A	1 žalia 2 geltona 3 šviesiai ruda 4 vidutinio rudumo 5 tamsiai ruda	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „žalia“ arba „tamsiai ruda“
1	2	3	4	5
15	Augalas: žydėjimo laikas (pirmi žiedai išsiskleidė ant 10 proc. augalų)	P	3 ankstyvas 5 vidutinis 7 vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „ankstyvas“ arba „vėlyvas“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

______________

Aliejinių ir pluoštinių augalų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

7 priedas

SOJŲ (GLYCINE MAX L. MERR.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**	Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
3	Augalas: augimo tipas	A	1 determinuotas 2 pusiau determinuotas 3 pusiau determinuotas iki nedeterminuoto 4 nedeterminuotas	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „determinuotas“ arba „nedeterminuotas“
4	Augalas: išvaizda žydėjimo metu	P	1 status 2 status iki pusiau stataus 3 pusiau status 4 pusiau status iki horizontalaus 5 horizontalus	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „status“ arba „horizontalus“
5	Augalas: pagrindinio stiebo plaukelių spalva (viduriniame stiebo trečdalyje)	P	1 pilka 2 gelsvai ruda
6	Augalas: aukštis	P	3 žemas 4 žemas iki vidutinio 5 vidutinis 6 vidutinis iki aukšto 7 aukštas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
10	Lapas***: žalios spalvos intensyvumas	P	3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“
11	Žiedas: spalva	P	1 balta 2 violetinė
12	Ankštis: rudos spalvos intensyvumas	A	3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „silpnas“ arba „stiprus“
13	Sėkla: dydis	A	3 smulkios 5 vidutinės 7 didelės	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „smulkios“ arba „didelės“
15	Sėkla: luobelės spalva (išskyrus sėklos randelį)	A	1 geltona 2 geltonai žalia 3 žalia 4 šviesiai ruda 5 vidutiniškai ruda 6 tamsiai ruda 7 juoda	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „geltona“ arba „juoda“
17	Sėkla: randelio spalva	A	1 pilka 2 geltona 3 šviesiai ruda 4 tamsiai ruda 5 neintensyviai juoda 6 juoda	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai yra „pilka“ arba „juoda“
19	Augalas: žydėjimo laikas (50 proc. augalų su bent vienu išsiskleidusiu žiedu)	P	1 labai ankstyvas 2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo 3 ankstyvas 4 nuo ankstyvo iki vidutinio 5 vidutinis 6 nuo vidutinio iki vėlyvo 7 vėlyvas 8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–5 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
20	Augalas: subrendimo laikas	P	1 labai ankstyvas 2 nuo labai ankstyvo iki ankstyvo 3 ankstyvas 4 nuo ankstyvo iki vidutiniško 5 vidutinis 6 nuo vidutinio iki vėlyvo 7 vėlyvas 8 nuo vėlyvo iki labai vėlyvo 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 7 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–6 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystęs.

1 lentelė

LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS (P- 0.05)

Rūšys	Kategorijos	Veislės grynumo reikalavimai	Augalų skaičius laukelyje vnt.	Bendras augalų skaičius vnt.	Maksimalus netipiškų augalų skaičius
1	2	3	4	5	6
Lubinai	Selekcinė	1/30 m²	700	2100	2
	Superelitinė	1/30 m²	700	2100	2
	Elitinė	1/30 m²	700	2100	4
	Sertifikuota 1-osios reprodukcijos	1/10 m²	700	2100	4
	Sertifikuota 2-osios reprodukcijos	1/10 m²	700	2100	4
Žirniai	Selekcinė	99,7	700	2100	6
	Superelitinė	99,7	700	2100	6
	Elitinė	99,7	700	2100	6
	Sertifikuota 1-osios reprodukcijos	99,0	700	2100	21
	Sertifikuota 2-osios reprodukcijos	98,0	700	2100	42
Pupos	Selekcinė	99,7	700	2100	7
	Superelitinė	99,7	700	2100	7
	Elitinė	99,7	700	2100	7
	Sertifikuota 1-osios reprodukcijos	99,0	700	2100	21
	Sertifikuota 2-osios reprodukcijos	98,0	700	2100	42
Vikiai	Selekcinė	1/30 m²	1000	3000	2
	Superlitinė	1/30 m²	1000	3000	2
	Elitinė	1/30 m²	1000	3000	4
	Sertifikuota 1-osios reprodukcijos	1/10 m²	1000	3000	4
	Sertifikuota 2-osios reprodukcijos	1/10 m²	1000	3000	4

V. LABORATORINĖS ANALIZĖS

17. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

18. Pagal sėklų formą, dydį, spalvinę ornamentaciją vizualiai galima nustatyti skirtingas ankštinių javų rūšis.

______________

Ankštinių javų sertifikuotos dauginamosios

medžiagos tikrinimo vegetaciniais

bandymais metodikos

1 priedas

LUBINŲ (LUPINUS ALBA L., L. LUTEUS L.) POŽYMIAI VEISLĖS

TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**			Požymio tipas		Požymio aprašymas		Pastabos
1	2			3		4		5
2	Augalas: aukštis (po trijų savaičių nuo sudygimo)			A		3 žemas 5 vidutinis 9 aukštas		Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“
4	Lapas***: spalva			A		3 šviesiai žali 5 vidutiniškai žali 9 tamsiai žali		Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „šviesiai žalia“ ir „tamsiai žalia“
5	Stiebas: nusidažymas antociano spalva			A		1 nenusidažęs 3 silpnai nusidažęs 5 vidutiniškai nusidažęs 7 stipriai nusidažęs 9 labai stipriai nusidažęs		Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
6	Augalas: aukštis (žydėjimo pradžioje)			A		3 žemas 5 vidutinis žemi 9 aukštas		Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „žemas“ ir „aukštas“
8	Viršutinis lapas: lapo, esančio po aukščiausia šakute, laikančia žiedą, ilgis			P		1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas		Kaip pirminis požymis gali būti vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas
10	Žiedas: spalva			P		1 baltas 2 melsvai baltas 3 melsvas 4 rausvas 5 sieros spalvos 6 geltonas chromo spalvos
13	Grūdas: spalva visiškai subrendus			A		1 balta 2 pilka
14		Grūdas: ornamentacija	A		1 yra 2 nėra
15		Grūdas: 1000 grūdų masė	A		1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė		Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas.
16		Žiedas: žydėjimo pradžios laikas	P		3 ankstyvas 5 vidutinis 9 vėlyvas

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapų stebėjimai vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.

_______________

Ankštinių javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

2 priedas

PUPŲ (VICIA FABA L.) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI

VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis**		Požymio tipas	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2		3	4	5
2	Augalas: aukštis		P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinio žemumo 7 aukštas 9 labai aukštas	Kaip pirminis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis.
6	Stiebas: nusidažymo antociano spalva intensyvumas		A	1 silpnas 2 vidutinis 3 stiprus	Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „silpnas“ ir „stiprus“.
13	Žydėjimo laikas (50 proc. augalų turi vieną žiedą)		P	1 ankstyvas 2 vidutinio ankstyvumo 3 vėlyvas	Pagal šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „ankstyvas“ ir „vėlyvas“
15	Žiedo sparneliai: melanino taškeliai		A	1 nėra 2 yra
16	Žiedo burė: melanino taškeliai		A	1 nėra 2 yra
17		Žiedo burė: nusidažymas antociano spalva	A	1 nėra 2 yra
18		Žiedo burė: antociano spalvos išplitimas	A	1 mažas 2 vidutinis 3 didelis
20		Ankštis: padėtis stiebo atžvilgiu	A	1 vertikali 3 pusiau vertikali 5 horizontali 7 pusiau kabanti 9 kabanti
29		Sėkla: 1000 sėklų masė	A	1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis

______________

Ankštinių javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

3 priedas

VIKIŲ (VICIA SATIVA L., V. VILLOSA Roth, V. PANNONICA L.) POŽYMIAI

VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr. *	Požymis	Požymio tipas**	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
5	Sužydėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinio ankstyvumo 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas, gali būti vertinamas kaip antrinis požymis
6	Stiebas: viršutinio tarpubamblio plaukuotumas	A	1 yra 2 nėra
7	Stiebas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva	A	1 nenusidažęs 3 silpnai nusidažęs 5 vidutinio ryškumo 7 ryškiai nusidažęs 9 labai ryškiai nusidažęs	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

**A – antrinis požymis. P – pirminis požymis.

1	2	3	4	5
8	Lapas*: lapo viršūnėlės forma (vidurinėje augalo dalyje)	P	1 išgaubta 2 tiesi 3 įdubusi	Pagal šį požymį galima nustatyti tik skirtumą tarp „išgaubto“ ir „įdubusio“.
12	Ankštis: plaukuotumas	P	1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas. Esant skirtumams tik per 2–3 vertės padalas, taikomas kaip antrinis požymis
17	Sėkla: dydis	A	1 labai mažos 3 mažos 5 vidutinio didumo 7 didelės 9 labai didelės	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas
18	Sėkla: forma	A	1 lašelio formos 2 elipsės formos 3 stačiakampio formos
19	Sėkla: luobelės spalva	A	1 pilkai žalia 2 pilkai ruda 3 ruda 4 mėlynai juoda
20	Sėkla: ruda ornamentacija	A	1 nėra 2 pavienės 3 ryškios pavienės 4 dalinai pavienės ir dalinai ryškios pavienės	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „dalinai pavienės ir dalinai ryškios pavienės“
21	Sėkla: ruda ornamentacija išplitimas	A	1 labai mažas 3 mažas 5 vidutiniškai mažas 7 didelis 9 labai didelis	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas
22	Sėkla: mėlynai juoda ornamentacija	A	1 nėra 2 pavieniai taškeliai 3 pavienės dėmės 4 taškeliai ir dėmės	Kaip antrinis požymis vertinamas tuo atveju, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „taškeliai ir dėmės“
23	Sėkla: mėlynai juodos ornamentacija išplitimas	A	1 labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis	Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas
24	Sėkla: sėklaskiltės nusidažymas	A	1 pilkai ruda 2 oranžinė

* Visi lapo stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapas visiškai išsivystęs.

______________

Ankštinių javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

4 priedas

SĖJAMŲJŲ ŽIRNIŲ (PISUM SATIVUM L. PARTIM) POŽYMIAI

VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

PožymioNr.*	Požymis	Požymiotipas**	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
3	Sėkla: sėklaskiltės spalva	A	1 žalia 2 geltona
4	Sėkla: marmuro imitacija ant luobelės	A	1 nėra 2 yra
5	Sėkla: violetinės arba rausvos dėmelės ant sėklos luobelės	A	1 nėra 2 blankios 3 intensyvios	Kaip antrinis požymis vertinamas, kai galima nustatyti skirtumą tarp „nėra“ ir „intensyvios“
6	Sėkla: įdubimo juoda spalva	A	1 nėra 2 yra
9	Augalas: nusidažymas antociano spalva	P	1 nenusidažęs 2 nusidažęs
10	Augalas: aukštis	A	1 labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
12	Stiebas: ilgis	A	1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
16	Lapas***: spalva	A	1 geltonai žalia 2 žalia 3 mėlynai žalia
19	Lapas: lapo plokštelė	P	1 nėra 2 yra
22	Lapo plokštelė: dydis	A	1 labai maža 3 maža 5 vidutinė 7 didelė 9 labai didelė	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
26	Lapo plokštelė: dantytumas	A	1 nėra 2 yra

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis. P – pirminis požymis.

*** Lapai vertinami visiškai išsivystę.

1	2	3	4	5
27	Lapo plokštelė: dantytumo pobūdis	A	1 labai mažai dantytas 3 mažai 5 vidutiniai dantytas 7 dantytas 9 labai dantytas	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
28	Prielapiai: išsivystymo tipas	A	1 rudimentiniai 2 gerai išsivystę
29	Prielapiai: „triušio ausys“	A	1 nėra 2 yra
33	Prielapiai: dėmėtumas	A	1 nėra 2 yra
34	Prielapiai: dėmėtumo tankis	A	1 visai retas 3 netankus 5 vidutinis 7 tankus 9 labai tankus	Kaip antrinis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas
35	Lapkočio ilgis (nuo lapamakštės iki ūselio). Vertinamos tik ūsuotos veislės	A	1 trumpas 2 vidutiniškas 3 ilgas	Kaip antrinis požymis vertinamas, kai galima nustatyti skirtumą tarp „trumpas“ ir „ilgas“
36	Žydėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinio ankstyvumo 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas, esant skirtumui per 5 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis

1 lentelė

LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ VEGETACINIUOSE BANDYMUOSE (P- 0.05)

Rūšys	Kategorijos	Veislės grynumo reikalavimai m²	Maksimalus netipiškų augalų skaičius	Tiriamo plotelio dydis m²
Visos ankštinių žolių rūšys	Selekcinė	1/30	2	5
	Superelitinė	1/30	2	5
	Elitinė	1/30	4	5
	Sertifikuota	1/10	4	5

VIII. LABORATORINĖS ANALIZĖS

17. Netipiškų augalų identifikavimui gali būti atliekamos laboratorinės analizės.

18. Pagal sėklų formą, spalvinę ornamentaciją galima nustatyti skirtingas ankštinių žolių rūšis.

______________

Ankštinių žolių sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

priedas

ANKŠTINIŲ ŽOLIŲ POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO TIKRINIMUI VEGETACINIAIS BANDYMAIS

Požymio Nr.*	Požymis	Lyginimas su standartiniu požymiu
1	2	3
1	Augalas: kero forma rudens metu	Stiebai statūs / ne tokie statūs (pasvirę)
2	Augalas: kero forma žydėjimo metu	Stiebai statūs / ne tokie statūs (pasvirę)
3	Žiedas: žydėjimo laikas (augalas laikomas sužydėjusiu, kai nusispalvina trys žiedai ant trijų skirtingų žiedynų. Registruojama mažiausiai dukart per savaitę. Žydėjimo laikas yra skaičiuojamas, kaip dienų skaičius, praėjęs nuo vegetacijos pradžios).	Ankstyvas/ vėlyvas
4	Augalas: aukštis	Aukštas / žemas
5	Lapas**: forma	Pakitusi / nepakitusi
6	Lapas: lapalakščio dėmėtumas (baltų, balsvų arba matinių dėmių buvimas ant dobilų lapalakščių)	Yra /nėra
7	Raudonųjų dobilų tipas (skaičiuojamas tarpubamblių skaičius. Ankstyvajam dobilų tipui būdingi 5–7 tarpubambliai, vėlyvajam – 8–9 tarpubambliai)	Ankstyvieji / vėlyvieji

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi lapams visiškai išsivysčius.

Baltųjų dobilų sistematinė forma

Hollandicum ar Giganteum Sistematinės formos hollandicum dobilai yra tarpiniai pagal stambumą tarp laukinių ir giganteum tipo dobilų. Jie 2–3 savaitėmis anksčiau pradeda žydėti, yra stambesni, turi didesnius lapelius, ilgesnius lapų ir žiedynų kotelius negu laukiniai dobilai

Giganteum formos dobilai žydi negausiai ir ilgiau negu hollandicum formos dobilai. Be to, jų lapai bei žiedai stambesni, greičiau atželia, kiek blogiau žiemoja.

Ploidiškumas

Diploidai / tetraploidai (tetraploidiniai dobilai yra stambesni lyginant su diploidiniais). Požymis taikomas raudoniesiems ir rausviesiems dobilams.

Visos baltųjų dobilų veislės yra tetraploidinės.

1 lentelė

LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS BANDYMUOSE (P-0.05)

Rūšys	Kategorijos	Veislės grynumo reikalavimai	Augalų skaičius plotelyje	Bendras augalų skaičius	Maksimalus netipiškų augalų skaičius	Plotelio dydis m²
Paprastieji kviečiai, paprastieji miežiai, sėjamosios avižos	Selekcinė	99,9	1200	3600	4	7,35
	Superelitinė	99,9	1200	3600	4	7,35
	Elitinė	99,9	1200	3600	4	7,35
	Sertifikuotos kategorijos 1-osios reprodukcijos	99,7	1200	3600	11	7,35
	Sertifikuotos kategorijos 2-osios reprodukcijos	99,0	1200	3600	36	7,35
Kvietrugiai	Selekcinė	99,7	1200	3600	11	7,35
	Superelitinė	99,7	1200	3600	11	7,35
	Elitinė	99,7	1200	3600	11	7,35
	Sertifikuotos kategorijos 1-osios reprodukcijos	99,0	1200	3600	36	7,35
	Sertifikuotos kategorijos 2-osios reprodukcijos	98,0	1200	3600	43	7,35
Sėjamieji rugiai	Selekcinė	1/30m²	1200	3600	2	7,35
	Superelitinė	1/30m²	1200	3600	2	7,35
	Elitinė	1/30m²	1200	3600	2	7,35
	Sertifikuota	1/10m²	1200	3600	4	7,35

VI. LABORATORINĖS ANALIZĖS

16. Netipiškiems augalams identifikuoti gali būti atliekamos laboratorinės analizės (mikroskopavimas, baltymų elektroforezė).

17. Pagal sėklų formą, dydį vizualiai galima nustatyti skirtingas varpinių javų rūšis.

18. Citologinės analizės metodas leidžia nustatyti veislės ploidiškumą.

19. Sudaigintose sėklose pagal koleoptilių pigmentaciją (skirtingas antociano kiekis) galima atskirti sėjamųjų rugių sėklas.

______________

Javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

1 priedas

KVIETRUGIŲ (x TRITICOSECALE Wittm.) POŽYMIAI VEISLĖS

TAPATUMUI NUSTATYTI

Požymio Nr. *	Požymis	Požymio tipas**		Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3		4	5
3	Augalas: augalo išvaizda	A		1 status 3 pusiau status 5 vidutiniškai status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs	Vertinama ne pavienių augalų, o viso pasėlio išvaizda
6	Išplaukėjimo laikas (pirmos varputės matomos 50 proc. augalų)	P		1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas – antrinis požymis
7	Viršutinis lapas***: lapamakščio nusidažymas antociano spalva	A		1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutinis 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinant šį požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“
13	Šiaudas: plaukelių, esančių apie kakliuką, tankumas		A	1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis	Vertinami ne pavieniai augalai
14	Augalas: aukštis (šiaudas, varpa ir akuotai)		P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukštas	Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas – antrinis požymis

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Visi lapų stebėjimai turi būti vykdomi, kai lapai visiškai išsivystę.

1	2	3	4	5
15	Varpa: akuotų pasiskirstymas	A	1 varpos viršūnėlė su akuotais 2 varpa pusiau akuota 3 varpa pilnai akuota
16	Varpa: akuotų, esančių varpos viršūnėje, ilgis	A	1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniai 7 ilgi 9 labai ilgi
17	Apatinis varpažvynis: pirmo snapelio ilgis (varputė viduriniame trečdalyje varpos)	A	1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutinis 7 ilgas 9 labai ilgas
19	Apatinis varpažvynis: išorinio paviršiaus plaukuotumas	A	1 keletas plaukelių, prie pagrindo 2 daug plaukelių, matomų ant dalies pagrindo 3 labai daug plaukelių per visą pagrindo plotą
	Elekroforezė	A		Naudojama veislės tapatumui nustatyti, esant abejonėms

_______________

Javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

2 priedas

PAPRASTŲJŲ MIEŽIŲ (HORDEUM VULGARE L. SENSU LATO) POŽYMIAI

VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI

Požymio Nr. *

Požymis

Požymio

tipas**

Požymio aprašymas

Pastabos

Augalas: išvaizda

1 status

3 pusiau status

5 vidutinis status

7 pusiau pasiskleidęs

9 pasiskleidęs

Vertinamas bendras pasėlio vaizdas

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

**A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

1	2	3	4	5
2.	Žemutiniai lapai: lapamakščio plaukuotumas	A	1 yra 2 nėra	Paprastai netaikomas vegetaciniuose bandymuose
3.	Viršutinis lapas: lapamakščio nusidažymas antociano spalva	P	1 nenusidažęs 9 nusidažęs	Galima nustatyti tik skirtumą – nusidažęs ar ne
5.	Augalas: augalų su nulinkusiais lapais skaičius	A	1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis	Vertinami ne pavieniai augalai, o bendras vaizdas
6.	Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas tuo atveju, kai skirtumai yra mažiausiai per 5 vertės padalas
7.	*Varpa: išplaukėjimo laikas* (pirmos varputės matosi 50 proc. augalų)	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Vertinamas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai skirtumai yra per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2 ar 3 vertės padalas, gali būti vertinamas kaip antrinis požymis
9.	Akuotai: viršūnėlių nusidažymas antociano spalva	A	1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Jei požymis vertinamas, galima nustatyti tik skirtumą tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“
10.	Varpa: vaškuotumas	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 3 vertės padalas
11.	Varpa: padėtis	A	1 stati 3 pusiau stati 5 horizontali 7 pusiau nulinkusi atgal 9 nulinkusi atgal	Vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra per 4 vertės padalas
12.	Augalo aukštis: (stiebas, varpa ir akuotai)	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutiniškai žemas 7 aukštas 9 labai aukštas	Kaip vienas pirminis požymis gali būti vertinamas, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas
13.	*Varpa: eilučių skaičius*	P	1 dvi 2 daugiau kaip dvi
14.	Varpa: forma	A	1 siaurėjanti į viršų 2 linijinė 3 verpstės formos	Nustatant šį požymį, galima išskirti formas: siaurėjančias į viršų ar verpstės forma
15.	Varpa: tankumas	A	1 labai netanki 3 netanki 5 vidutiniškai netanki	Vertinama, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas
			7 tanki 9 labai tanki
16.	Varpa: ilgis	A	1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutinė 7 ilga 9 labai ilga	Vertinama, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas
20.	Varpa: sterilių varpų padėtis (viduriniame	A	1 lygiagrečios 2 lygiagrečios iki	Vertinama, jei skirtumai yra ne
	varpos trečdalyje)		silpnai nulinkusių 3 nulinkusios	mažesni, kaip per 2 vertės padalas
21.	Varpa: vidurinio varpažvynio ir jo akuoto ilgis lyginant su varpa	A	1 trumpesnis 2 lygus 3 ilgesnis	Vertinama, jei skirtumas yra per 2 vertės padalas
22.	Grūdas: ašies plaukuotumo tipas	A	1 trumpi 2 ilgi
24.	Grūdas: apatinio žiedažvynio gyslų nusidažymas antociano spalva	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinama, jei skirtumas yra ne mažiau kaip per 3 vertės padalas
25.	Grūdas: vidinių šoninių gyslų dantytumas	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Jei vertinama, galima atskirti tik „labai silpną“ ir „labai stiprų“
26.	Grūdas: centrinės ašies plaukuotumas	A	1 nėra 9 yra	Šis požymis gali būti nustatomas, jei iškyla abejonės
	Elektroforezė	A		Atliekama veislės tapatumo nustatymui, jei kyla abejonės

Norint identifikuoti netipišką augalą, antriniai požymiai 1, 2, 5 ir 6 negali būti jungiami su kuriuo nors kitu antriniu požymiu.

Požymiai 3, 9 ir 24, aprašantys nusispalvinimą antociano spalva, negali būti vertinami jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipišką.

Požymiai 20, 21, 22, 25 ir 26 negali būti vertinami, jungiant juos tarpusavyje, norint identifikuoti augalą kaip netipišką. Minimaliai vienas pirminis požymis ar kitas antrinis požymis turi būti surasti tam, kad būtų galima augalą įvardyti kaip netipišką.

Vertinant požymius 10 ir 20, abi varpos pusės turi būti apžiūrimos.

Vertinant 25 požymį, abi šoninės (vidinės) gyslos turi būti apžiūrėtos.

______________

Javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

3 priedas

PAPRASTŲJŲ KVIEČIŲ (TRITICUM AESTIVUM L.) POŽYMIAI VEISLĖS

TAPATUMUI NUSTATYTI

Požymio Nr. *	Požymis	Požymio tipas**	Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3	4	5
2	Augalas: išvaizda (kero forma)	A***	1 status 3 pusiau status 5 vidutinis status 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs	Vertinami ne pavieniai augalai, o viso laukelio augalų išvaizda
3	Viršutinis lapas****: lapamakščio nusidažymas antociano spalva	A	1 nėra/labai silpnas 3 mažas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinant požymį, galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Antriniai požymiai 2, 3, 4, 5 ir 19, 20, 21 negali būti jungiami tik su dar vienu antriniu požymiu, norint identifikuoti netipišką augalą.

**** Lapai vertinami jiems visiškai išsivysčius.

1	2	3	4	5
4	Augalas: augalų su nulinkusiais lapais pasėlyje skaičius	A	1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis mažas 7 didelis 9 labai didelis	Vertinami ne pavieniai augalai, o augalų visuma
5	Išplaukėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutinis ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, jei skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 padalas – kaip antrinis požymis
6	Viršutinis lapas: lapamakščio vaškuotumas*	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Taikoma, kai skirtumas yra per 5 vertės padalas
7	Varpa: vaškuotumas	P	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas, požymis vertinamas kaip pirminis. Esant skirtumui per 3–4 vertės padalas – antrinis
8	Šiaudas: kakliuko vaškuotumas	A	1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
9	Augalas: aukštis	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis žemas 7 aukštas 9 labai aukštas	Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
11	Varpa: forma	A	1 verpstės formos 2 siaurėjanti į viršų 3 lygiagreti 4 pusiau platėjanti į viršų 5 platėjanti į viršų	Vertinant šį požymį, galima išskirti varpos, turinčios „verpstės“ arba „lygiagrečią“ formas, nuo varpų, turinčių „platėjančią į viršų“ formas
12	Varpa: tankumas	P	1 labai reta 3 reta 5 vidutiniškai reta 7 tanki 9 labai tanki	Vertinamas kaip pirminis požymis, kai skirtumas mažiausiai per 4 vertės padalas. Kai skirtumas yra per 2–3 vertės padalas – antrinis

*Požymiai 6, 7, 8 (vaškuotumas) negali būti vertinami jungiant juos tarpusavyje norint identifikuoti netipišką augalą.

1	2	3	4	5
13	Varpa: ilgis (atmetus akuotus ir žvynelius)	A	1 labai trumpa 3 trumpa 5 vidutiniškai trumpa 7 ilga 9 labai ilga	Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
14	Varpa: su akuotais arba su žvyneliais	P	1 nėra nei akuotų, nei žvynelių 2 yra žvyneliai 3 yra akuotai	Vertinamas kaip pirminis požymis tuo atveju, kai „yra žvyneliai“ ir „yra akuotai“
15	Varpa: akuotų arba žvynelių, esančių varpos viršūnėlėje, ilgis	A	1 labai trumpi 3 trumpi 5 vidutiniai trumpi 7 ilgi 9 labai ilgi	Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas
18	Apatinis varpažvynis*: peties plotis	A	1 labai siauras 3 siauras 5 vidutinio siaurumo 7 platus 9 labai platus	Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas
19	Apatinis varpažvynis: peties forma	A	1 besileidžianti 2 nežymiai besileidžianti 3 tiesi	Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra per 2 vertės padalas
			4 iškelta 5 stipriai iškelta
20	Apatinis varpažvynis: snapelio ilgis	A	1 labai trumpas 3 trumpas 5 vidutiniškai trumpas 7 ilgas 9 labai ilgas	Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas
21	Apatinis varpažvynis: snapelio forma	A	1 tiesi 2 silpnai užlinkusi 3 vidutiniškai užlinkusi 4 stipriai užlinkusi 5 alkūninė	Vertinamas tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 3 vertės padalas
22	Apatinis varpažvynis: išorinių plaukelių išsitempimas	P	1 labai silpnas 3 sipnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas kaip pirminis požymis tik tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 5 vertės padalas
	Elektroforezė	A		Naudojama veislės tapatumo nustatymui, jeigu kyla abejonės

* Požymiai 18, 19, 20, 21 (apatinio varpažvynio peties ir snapelio forma) negali būti taikomi jungiant juos tarpusavyje norint identifikuoti netipišką augalą.

______________

Javų sertifikuotos

dauginamosios medžiagos

tikrinimo vegetaciniais bandymais metodikos

4 priedas

SĖJAMŲJŲ AVIŽŲ (AVENA SATIVA L) POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMUI NUSTATYTI

Požymio Nr. *	Požymis	Požymio tipas**		Požymio aprašymas	Pastabos
1	2	3		4	5
1	Augalas: išvaizda	A		1 status 3 pusiau status 5 vidutinis 7 pusiau pasiskleidęs 9 pasiskleidęs	Vertinama ne pavienių augalų, o viso pasėlio išvaizda
3	Lapas***: lapo, esančio žemiau viršutinio lapo, kraštelių plaukuotumas	A		1 nėra/labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinant šį požymį galima nustatyti skirtumą tik tarp „labai silpno“ ir „labai stipraus“
4	Augalas: augalų su nulinkusiais atgal lapais pasėlyje skaičius	A		1 nėra/labai mažas 3 mažas 5 vidutinis 7 didelis 9 labai didelis	Vertinami ne pavieniai augalai
5	Išplaukėjimo laikas	P	1 labai ankstyvas 3 ankstyvas 5 vidutiniškai ankstyvas 7 vėlyvas 9 labai vėlyvas		Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra mažiausiai per 4 vertės padalas. Esant skirtumui tik per 2–3 vertės padalas, vertinamas kaip antrinis požymis
6	Stiebas: aukščiausio bamblio plaukuotumas	A	1 nėra 9 yra		Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
8	Šluotelė: šakelių orientacija	P	1 vienašalė 2 dvišalė

* Požymiai numeruoti pagal Tarptautinės naujų augalų veislių apsaugos sąjungos metodinius nurodymus.

** A – antrinis požymis, P – pirminis požymis.

*** Lapai vertinami visiškai išsivystę.

1	2	3	4	5
9	Šluotelė: šakelių išsidėstymo tvarka	A	1 stačios 3 pusiau stačios 5 horizontalios 7 nulinkusios 9 labai nulinkusios	Vertinamasmas esant skirtumui per 5 vertės padalas
11	Varpažvynis: vaškuotumas	A	1 labai silpnas 3 silpnas 5 vidutinis 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
13	Grūdas: apatinio žiedažvynio vaškuotumas	A	1 yra 9 nėra
15	Augalas: aukštis (stiebas ir šluotelė)	P	1 labai žemas 3 žemas 5 vidutinis 7 aukštas 9 labai aukštas	Kaip pirminis požymis vertinamas tuo atveju, kai skirtumas yra ne mažiau kaip per 4 vertės padalas. Esant skirtumui per 2–3 vertės padalas – kaip antrinis
17	Grūdas: lukštas	P	1 yra 9 nėra
18	Pirminis grūdas: akuotumas	A	1 nėra/ labai silpnas 3 silpnas 5 vidutiniškai silpnas 7 stiprus 9 labai stiprus	Vertinamas esant skirtumui per 5 vertės padalas
20	Grūdas: žiedažvynio spalva	P	1 balta 3 geltona 5 ruda 7 pilka 9 juoda	Vertinamas tik tuo atveju, kai yra „juodas“ arba „baltas“
	Elekroforezė	A		Taikoma veislės tapatumo nustatymui, esant abejonėms

1 lentelė

LEISTINAS NETIPIŠKŲ AUGALŲ SKAIČIUS (P-0.05)

Rūšys	Kategorijos	Veislės grynumo reikalavimai m²	Maksimalus netipiškų augalų skaičius	Tiriamo plotelio dydis m²
Visos varpinių žolių rūšys išskyrus migles	Selekcinė	1/30	2	5
	Superelitinė	1/30	2	5
	Elitinė	1/30	4	5
	Sertifikuota	1/10	4	5
Apomiktinės miglės	Selekcinė	1/20	2	5
	Superelitinė	1/20	2	5
	Elitinė	1/20	14	5
	Sertifikuota	6/10	14	5

______________

Varpinių žolių sertifikuotos

dauginamosios medžiagos tikrinimo

vegetaciniais bandymais metodikos

priedas

VARPINIŲ ŽOLIŲ POŽYMIAI VEISLĖS TAPATUMO TIKRINIMUI

Eil. Nr.	Požymiai	Lyginant su standartiniu pavyzdžiu
1	Išplaukėjimo laikas	Ankstyvesni / vėlyvesni
2	Augalų aukštis	Aukštesni / žemesni
3	Lapų spalva	Tamsesni / šviesesni
4	Lapų forma	Siauresni / platesni
5	Augalo išvaizda (kero forma)	Labiau statesni / labiau pasiskleidę
6	Šakniastiebiai (raudoniesiems eraičinams)	Yra / nėra

______________

^* Tarptautinė naujų augalų veislių apsaugos sąjunga nėra parengusi metodinių nurodymų veislių išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimams šių rūšių augalams: paprastiesiems kmynams (Carum carvi L), sėjamosioms kanapėms (Cannabis sativa L.), daržo aguonoms (Papaver somniferum L.).

^** Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus

^* Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus.

^* Vertinant rugių veislių tapatumą, vertinami tie patys požymiai, kaip ir kviečiuose. Rugių bendra išvaizda augimo fazėje nevienoda, todėl vertinama bendra pasėlio išvaizda. Siunta yra nesertifikuojama, kai augalai yra gerokai aukštesni arba žemesni, labiau pagulę arba statesni ir t. t. lyginant su standartine veisle.

^** Standartinio pavyzdžio sėklos yra saugomos įgaliotoje institucijoje, atlikusioje veislės IVS tyrimus.