LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS 2003 M. GEGUŽĖS 2 D. ĮSAKYMO NR. 1K-117 „DĖL PAVYZDINĖS VIDAUS AUDITO METODIKOS IR VIDAUS AUDITORIŲ PROFESINĖS ETIKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2003 m. gruodžio 31 d. Nr. 1K-312
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo (Žin., 2002, Nr. 123-5540) 10 straipsnio 8 punktą,
Pakeičiu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. gegužės 2 d. įsakymą Nr. 1K-117 „Dėl Pavyzdinės vidaus audito metodikos ir Vidaus audito profesinės etikos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 43-1982):
1. Išdėstau antraštę taip:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2003 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1K-117
(Lietuvos Respublikos finansų ministro
2003 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1K-312
redakcija)
VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMO ANALIZĖS METMENYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės metmenys (toliau vadinama – metmenys) nustato Lietuvos Respublikos viešųjų juridinių asmenų, kurie valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtą ir juo disponuoja (toliau vadinama – viešieji juridiniai asmenys), vidaus audito tarnybų (toliau vadinama – VAT) vidaus audito poreikio įvertinimo tvarką.
2. Vidaus audito poreikio įvertinimo analizės tikslas – nustatyti vidaus audito bei VAT personalo poreikį viešajame juridiniame asmenyje.
3. Vartojamos sąvokos:
audituotinas subjektas – viešasis juridinis asmuo, jo padalinys arba padaliniai, jam pavaldus ir (arba) jo valdymo sričiai priskirtas viešasis juridinis asmuo, kuriame turi būti atliekamas vidaus auditas;
audito visuma audituotini subjektai, audituotinų subjektų veiklos sritys, audituotinų subjektų veiklos programos, Europos Sąjungos ir užsienio institucijų ar fondų lėšomis finansuojamos programos bei projektai;
kitos metmenyse vartojamos sąvokos atitinka Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatyme vartojamas sąvokas.
II. VIDAUS AUDITO POREIKIO ĮVERTINIMAS
4. VAT vadovas vidaus audito poreikį viešajame juridiniame asmenyje nustato šia tvarka:
4.2. įvertina audito visumą sudarančių dalių reikšmingumą, palygindamas audito visumos dalis pagal trijų dydžių skalę (1 – mažai reikšminga, 2 – vidutiniškai reikšminga, 3 – labai reikšminga), pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
4.2.1. audituotino subjekto pareigybių (etatų) skaičių bei atliekamų funkcijų svarbumą (VAT vadovo nuomone);
4.2.4. naudojamas informacines technologijas (kompiuterinė technika, ryšiai, informacinės sistemos duomenų bazės ir kita), įgalinančias greičiau atlikti vidaus auditą;
4.3. sudėjęs kiekvienos audito visumos dalies kriterijų įvertinimo santykinius dydžius nustato tos dalies svarbumą, kuris pagal gautą santykinių dydžių sumą skirstomas į:
4.3.1. mažai svarbią audito visumos dalį, kai dydžių suma sudaro ne daugiau kaip 1/3 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;
4.3.2. vidutiniškai svarbią – kai dydžių suma sudaro nuo 1/3 iki 1/2 bendro galimo šios dalies didžiausio įvertinimo;
5. VAT vadovui, atliekančiam poreikio įvertinimo analizę, rekomenduojama vienam vidaus auditui atlikti skirti du vidaus auditorius (toliau vadinama – audito grupė).
6. Per kalendorinius metus vidaus auditams atlikti skirtina vidutiniškai 200 darbo dienų (nustatytas vidutinis vienerių metų darbo dienų skaičius – 255, iš jų ne mažiau 55 darbo dienos paliekamos kvalifikacijai kelti, kitoms neplanuotoms reikmėms ir eilinėms atostogoms). Šis darbo dienų skaičius vidaus auditui atlikti netaikomas VAT vadovui, nes pagal Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 8 straipsnio 3 dalį jo kompetencijai priskirtos kitos pagrindinės funkcijos.
7. VAT vadovas sudeda audito visumos dalims paskirstytą darbo dienų vidaus auditui atlikti skaičių ir padidina jį periodiškai pasikartojančių vidaus auditų darbo dienų skaičiumi, gautą sumą padalija iš vieneriems kalendoriniams metams vienai audito grupei skirtinų darbo dienų vidaus auditui atlikti skaičiaus (200) ir apskaičiuoja kalendorinių metų skaičių, reikalingą vienai audito grupei vidaus auditams atlikti. Atsižvelgdamas į tai, kad audituotinuose subjektuose ne rečiau kaip vieną kartą per trejus metus turi būti įvertinta vidaus kontrolė (Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punktas), šį kalendorinių metų skaičių dalija iš trijų ir sužino, kiek reikėtų viešojo juridinio asmens VAT audito grupių vidaus auditams atlikti per trejus kalendorinius metus. Atsižvelgdamas į tai, kad audito grupę sudaro 2 vidaus auditoriai, apskaičiuotą reikiamą audito grupių skaičių padaugina iš 2 ir gauna vidaus auditorių poreikį vidaus auditams atlikti viešajame juridiniame asmenyje, t. y. kiek VAT turėtų dirbti vidaus auditorių.
Palyginęs VAT vidaus auditorių poreikį vidaus auditams atlikti viešajame juridiniame asmenyje su VAT dirbančiais vidaus auditoriais, pateikia viešojo juridinio asmens vadovui vidaus audito poreikio įvertinimo analizę bei jos išvadą, kurioje nurodo kiek vidaus auditorių turėtų dirbti VAT.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS