LIETUVOS RESPUBLIKOS

SAVIVALDYBIŲ TARYBŲ RINKIMŲ ĮSTATYMO 2, 10, 13, 15, 20, 31, 64, 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 89 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO PRIEDU

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. gruodžio 9 d. Nr. IX-1872

Vilnius

 

(Žin., 1994, Nr. 53-996; 1999, Nr. 93-2710; 2002, Nr. 68-2764, 2768, Nr. 95-4089)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio 6 dalies pakeitimas

2 straipsnio 6 dalyje vietoj žodžių „atitinkamų rajonų administraciniai“ įrašyti žodžius „Vilniaus rajono savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės ir Panevėžio rajono savivaldybės“, vietoj žodžio „rajonų“ įrašyti žodį „savivaldybių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

6. Nuolatiniais savivaldybės gyventojais laikomi Lietuvos Respublikos piliečiai ir asmenys, kurie turi leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir kurie deklaravo gyvenamąją vietą pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus šios savivaldybės teritorijoje arba paskutinis žinomas jų gyvenamosios vietos adresas yra šios savivaldybės teritorijoje, arba savo nuolatinę gyvenamąją vietą viešu pareiškimu jie nurodė šios savivaldybės teritorijoje, ir ši gyvenamoji vieta nustatyta tvarka laikoma jo pagrindine gyvenamąja vieta. Vilniaus, Kauno, Alytaus, Šiaulių ir Panevėžio miestų, kurie taip pat yra Vilniaus rajono savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, Alytaus rajono savivaldybės, Šiaulių rajono savivaldybės ir Panevėžio rajono savivaldybės centrai, nuolatiniai gyventojai, kurie yra susieti su atitinkamų savivaldybių bendruomenėmis bendrais viešaisiais poreikiais bei interesais ir apie tai raštu pranešė Vyriausiajai rinkimų komisijai šios komisijos nustatyta tvarka, laikomi atitinkamų savivaldybių nuolatiniais gyventojais.“

 

2 straipsnis. 10 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių pakeitimas

1. 10 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „miestų, rajonų“ įrašyti žodį „savivaldybių“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Atsižvelgiant į patogumą rinkėjui atvykti į balsavimo patalpas ir rinkėjų skaičių, savivaldybių teritorijos dalijamos į rinkimų apylinkes.“

2. 10 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „Miesto, rajono“ įrašyti žodį „Savivaldybės“, vietoj žodžio „mero“ įrašyti žodžius „savivaldybės administracijos direktoriaus“ ir šią dalį išdėstyti taip:

2. Savivaldybės teritorijos suskirstymą, kuris yra pastovus organizuojant ir vykdant įvairius rinkimus ir referendumus, į rinkimų apylinkes savivaldybės administracijos direktoriaus teikimu tvirtina ir prireikus keičia Vyriausioji rinkimų komisija. Patvirtintų rinkimų apylinkių sąrašą, jo pakeitimus Vyriausioji rinkimų komisija skelbia „Valstybės žiniose“.

3. 10 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžių „Miesto, rajono meras“ įrašyti žodžius „Savivaldybės administracijos direktorius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„4. Rinkimų apylinkės ribos, balsavimo patalpos adresas keičiami prireikus, bet ne vėliau kaip likus 100 dienų iki rinkimų. Savivaldybės administracijos direktorius teikime tvirtinti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodo siūlomą rinkimų apylinkės pavadinimą, rinkimų apylinkę sudarančius adresus, rinkėjų skaičių sudaromoje apylinkėje, balsavimo patalpų adresą ir telefoną. Teikime keisti savivaldybės teritorijos suskirstymą į rinkimų apylinkes nurodomi siūlomi pakeitimai. Šie pakeitimai turi būti pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ne vėliau kaip likus 110 dienų iki rinkimų. Jeigu anksčiau nustatytose balsavimo patalpose negalima surengti balsavimo, Vyriausioji rinkimų komisija apygardos rinkimų komisijos teikimu gali pakeisti apylinkės rinkimų komisijos balsavimo patalpos adresą likus iki rinkimų ir trumpesniam, kaip šiame straipsnyje nustatyta, terminui.“

 

3 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

13 straipsnis. Apygardų rinkimų komisijų sudarymas

1. Apygardų rinkimų komisijas rinkimų laikotarpiui sudaro Vyriausioji rinkimų komisija ne vėliau kaip likus 74 dienoms iki rinkimų.

2. Apygardų rinkimų komisijos sudaromos iš:

1) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo teisingumo ministras;

2) vieno tos savivaldybės teritorijoje gyvenančio ar dirbančio ir aukštąjį teisinį išsilavinimą turinčio asmens, kurį pasiūlo Lietuvos teisininkų draugija;

3) vieno tos savivaldybės administracijoje dirbančio karjeros valstybės tarnautojo, kurį pasiūlo tos savivaldybės administracijos direktorius;

4) partijų, politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, pasiūlytų asmenų;

5) partijų, politinių organizacijų, jų koalicijų, kurios per paskutinius tarybos rinkimus gavo ne mažiau kaip 3 šios tarybos narių mandatus, pasiūlytų asmenų.

3. Teisingumo ministras, Lietuvos teisininkų draugija ir savivaldybės administracijos direktorius gali siūlyti ir daugiau asmenų.

4. Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo Seimo narių mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nuo vieno šio daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po 2 savo atstovus (toliau – kandidatūra). Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos, kurios gavo šios tarybos narių mandatų per paskutinius tarybos rinkimus pagal iškeltų kandidatų sąrašą (jungtinį sąrašą), nuo vieno šio rinkimų apygardoje iškeltų kandidatų sąrašo (jungtinio sąrašo) turi teisę pasiūlyti į apygardų rinkimų komisijas po vieną kandidatūrą. Jeigu partija, politinė organizacija gali siūlyti kandidatūras ir pagal Seimo, ir pagal tarybos rinkimų rezultatus, tai ji kandidatūras siūlo tik pagal vienų iš šių rinkimų rezultatus pasirinktinai. Jeigu viena iš organizacijų, dalyvavusių rinkimų koalicijoje, kandidatūrų nepasiūlo arba atsisako jas siūlyti, arba pasirenka siūlyti pagal kitų, kaip buvo sudaryta koalicija, rinkimų rezultatus, kitos šioje koalicijoje dalyvavusios organizacijos kandidatūras turi teisę siūlyti jai nedalyvaujant. Partijos, politinės organizacijos, jų koalicijos kandidatūrų sąrašą Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikia ne vėliau kaip likus 81 dienai iki rinkimų. Jeigu kandidatūros atitinka šio įstatymo reikalavimus, Vyriausioji rinkimų komisija jų atmesti negali. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta, Vyriausioji rinkimų komisija vietoj jų gali papildomai skirti komisijos nariais asmenis, pasiūlytus teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos arba savivaldybės administracijos direktoriaus.

5. Visais atvejais ne mažiau kaip trys komisijos nariai turi būti asmenys, paskirti į apygardos rinkimų komisiją iš teisingumo ministro, Lietuvos teisininkų draugijos ir savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytųjų. Jeigu šių asmenų yra mažiau, komisija padidinama iš teisingumo ministro arba Lietuvos teisininkų draugijos, arba savivaldybės administracijos direktoriaus pasiūlytų asmenų.

6. Jeigu tą pačią dieną vyksta arba Europos Parlamento, arba Seimo, arba Respublikos Prezidento, arba tarybos rinkimai, arba referendumas, sudaromos tos pačios apylinkių rinkimų ar referendumo komisijos. Vyriausioji rinkimų komisija atskiroje rinkimų, referendumo teritorijoje sudaro vieną – savivaldybės, apygardos rinkimų arba referendumo – komisiją ir nustato jos funkcijas organizuojant ir vykdant kitus rinkimus ar referendumą.

7. Apygardos rinkimų komisijos pirmininką iš komisijos narių skiria Vyriausioji rinkimų komisija.

8. Apygardos rinkimų komisija pirmajame posėdyje išsirenka komisijos pirmininko pavaduotoją ir sekretorių.“

 

4 straipsnis. 15 straipsnio 1 ir 6 dalių pakeitimas

1. 15 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „meras“ įrašyti žodžius „administracijos direktorius“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Ne vėliau kaip likus 65 dienoms iki rinkimų apygardos rinkimų komisija nustato kiekvienos rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių, kuris turi būti kartotinis partijų ir politinių organizacijų, turinčių teisę siūlyti kandidatūras, skaičiui. Jeigu nebuvo pasiūlyta pakankamai kandidatūrų arba komisijoje liko laisva vieta, trūkstamas kandidatūras gali pasiūlyti savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apylinkė, administracijos direktorius.“

2. Pakeisti 15 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

6. Jeigu kandidatūrų nebuvo pasiūlyta arba pasiūlytosios neatitinka šio įstatymo reikalavimų, arba jos buvo pasiūlytos po nustatyto termino, apygardos rinkimų komisija gali sumažinti anksčiau nustatytą rinkimų apylinkės komisijos narių skaičių arba kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių, kad šis pasiūlytų į apylinkės rinkimų komisiją trūkstamas kandidatūras. Savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomi asmenys negali būti partijų, politinių organizacijų nariai ar jais tapti iki rinkimų komisijos nario įgaliojimų pabaigos. Jeigu ne mažiau kaip 3 apygardos rinkimų komisijos nariai posėdyje skiriant apylinkės rinkimų komisijos narį prieštarauja savivaldybės administracijos direktoriaus siūlomo asmens paskyrimui apylinkės rinkimų komisijos nariu, šis asmuo negali būti skiriamas komisijos nariu.“

 

5 straipsnis. 20 straipsnio 4 dalies pakeitimas

20 straipsnio 4 dalyje išbraukti žodžius „Miestų, rajonų“ ir šią dalį išdėstyti taip:

4. Savivaldybės, valstybinės įstaigos ir organizacijos privalo suteikti rinkimų komisijoms tinkamas patalpas bei įrengimus rinkimams rengti ir vykdyti.“

 

6 straipsnis. 31 straipsnio pavadinimo ir 3 dalies pakeitimas

1. 31 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „bausmės atlikimo“ įrašyti žodžius „pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo“ ir šį pavadinimą išdėstyti taip:

31 straipsnis.     Karių, rinkėjų, esančių pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose, įrašymas į rinkėjų sąrašus“.

2. Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

3. Rinkėjai, esantys pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose, įrašomi į rinkimų apylinkės, kurios teritorijoje jie nuolat gyveno, iki pateko į pataisos įstaigą, areštinę ar kardomojo kalinimo vietą, rinkėjų sąrašą.“

 

7 straipsnis. 64 straipsnio 1 ir 7 dalių pakeitimas

1. 64 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „tame mieste, rajone“ įrašyti žodžius „tos savivaldybės teritorijoje“ ir šią dalį išdėstyti taip:

1. Balsavimas paštu suteikia galimybę dalyvauti rinkimuose rinkėjams, kurie dėl sveikatos būklės arba dėl kitų priežasčių rinkimų dieną negali atvykti balsuoti į rinkimų apylinkę. Balsuoti paštu galima pašto skyriuose jų darbo valandomis pradedant 5 diena iki rinkimų ir baigiant likus vienai dienai iki rinkimų, jei rinkėjas įrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, rinkėjų sąrašus, ir baigiant likus 2 dienoms iki rinkimų, jei rinkėjas neįrašytas į rinkimų apygardos, kuri yra tos savivaldybės teritorijoje, rinkėjų sąrašus. Balsavimo paštu išlaidas apmoka valstybė.“

2. 64 straipsnio 7 dalyje išbraukti žodžius „miesto, rajono“ ir šią dalį išdėstyti taip:

7. Balsavimo paštu vokus ir rinkimų biuletenį rinkėjams, negalintiems dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, į namus pristato paštininkas likus ne mažiau kaip 2 dienoms iki rinkimų. Kartu su paštininku pas rinkėją gali atvykti ne mažiau kaip 2 komisijos nariai, taip pat gali atvykti stebėtojai. Šių rinkėjų sąrašą prieš 10 dienų iki rinkimų sudaro apylinkės rinkimų komisijos pagal rinkėjų užpildytus Vyriausiosios rinkimų komisijos nustatytos formos prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Rinkimų komisijos, sutikus apygardos rinkimų komisijos pirmininkui ar jo įgaliotam apygardos rinkimų komisijos nariui, gali papildyti sąrašą, jeigu gauna šių rinkėjų prašymus iki rinkimų likus ne mažiau kaip 3 dienoms. Rinkėjų prašymai taip pat turi būti patvirtinti globos ir rūpybos ar sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigų vadovų arba šių tam įgaliotų pareigūnų. Prašymai pridedami prie apylinkės rinkimų komisijos sudaryto rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašo. Pašto darbuotojai, rinkimų komisijų nariai ar kiti asmenys negali atnešti balsavimo paštu vokų ir rinkimų biuletenių į namus rinkėjams, neįrašytiems į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą. Į rinkėjų, kurie dėl sveikatos būklės negali atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, sąrašą gali būti įrašyti: I grupės invalidai, II grupės judėjimo invalidai ir laikinai nedarbingi asmenys, jei jie pateikė šioje straipsnio dalyje numatytus prašymus užtikrinti galimybę balsuoti namuose. Pareigūnai, rinkimų komisijai suteikę klaidingų duomenų apie rinkėjus, negalinčius dėl sveikatos būklės atvykti balsuoti į paštą arba rinkimų dieną į rinkimų apylinkę, atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

 

8 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas

67 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „bausmės atlikimo“ įrašyti žodžius „pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo“, 1 dalyje vietoj žodžių „bausmės atlikimo“ įrašyti žodžius „pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo“, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

67 straipsnis. Balsavimas pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose

Pataisos įstaigose, areštinėse ir kardomojo kalinimo vietose sudaromi specialūs balsavimui skirti pašto skyriai, kaip nustatyta 65 straipsnyje.“

 

9 straipsnis. 89 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

89 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

 

10 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu

Papildyti Įstatymą priedu:

 

„Lietuvos Respublikos

1994 m. liepos 7 d.

įstatymo Nr. I-532

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1994 m. gruodžio 19 d. Tarybos direktyva 94/80/EB, nustatanti išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose.

2. 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyva 96/30/EB, keičianti Direktyvą 94/80/EB, nustatančią išsamias priemones Sąjungos piliečiams, gyvenantiems valstybėje narėje ir nesantiems jos piliečiais, naudotis balsavimo teise ir teise būti kandidatais savivaldybių rinkimuose.“

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                   ROLANDAS PAKSAS

______________